d8188c42-0d2b-4aea-b89e-dbefe894045a · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-195/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13705-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ernesto Rimšelio, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, Tomui Januškevičiui, nuteistajam V.

R. (V. R.) ir jo gynėjai advokatei Svetlanai Proninai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas V.

R. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. kovo 24 d. 12.50 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 11.36 val. (1 para), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, V. R. įpareigotas visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės 1. V. R. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 24 d., apie 11.50 val., namo garaže (duomenys neskeltini), konflikto metu tyčia sugriebęs viena ranka A. K. už kaklo, kitos rankos plaÅ¡taka sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam į veido sritį, plaÅ¡taka sudavė tris smÅ«gius A. K. į krÅ«tinės sritį, sugriebęs už nukentėjusiojo megztinio, vienÄ kartÄ trenkė A. K. galvÄ Ä¯ garaže stovėjusio automobilio „Volvo“ kapotÄ (priekinį antvoÅ¾Ä ), taip padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdelę apatinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio peties srityje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

3. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei BPK 20 straipsnio nuostatomis, nurodo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių bei neapklausė visų liudytojų.

4. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino liudytojos D. R. parodymus kaip kritiÅ¡kus, motyvuodamas tuo, kad ji yra nukentėjusiojo sesuo ir apelianto žmona, todėl D. R. yra suinteresuota ginti apeliantÄ . Skundžiamame nuosprendyje nėra iÅ¡dėstyti motyvai dėl ko teismas minimus parodymus vertina kritiÅ¡kai, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , tokius motyvus bÅ«tina pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, o apelianto kaltę pagrindė iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu duotus apelianto ir liudytojos D. R. parodymus, patvirtinančius apelianto nekaltumÄ , į tai, kad Å¡ie parodymai buvo nuoseklÅ«s.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1015/2018 (01) nepaneigia liudytojos D. R. ir apelianto parodymų dėl to, jog muštinė žaizdelė lūpoje galėjo atsirasti nukentėjusiajam A. K. griebus apeliantui už megztinio bei atsitrenkus į D. R. Taigi, pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog nukentėjusiojo A. K. parodymus patvirtina anksčiau minėta specialisto išvada bei tolesni apelianto ir nukentėjusiojo A. K. veiksmai. Skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nurodoma, jog specialisto išvada turi atitikti jai keliamus reikalavimus: išsamumo, pakankamumo, pradinių duomenų teisingumo, medžiagos ištyrimo visapusiškumo, taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo ir t.t.

6. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas vertindamas jo kaltę jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nepagrįstai vertino, tai, jog apeliantas dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė ir neteisėtai atmetė argumentus dėl to, kad neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo apeliantÄ Ä¯kalbėjo sutuoktinė D. R. PrieÅ¡ingai, kaip apeliaciniame skunde nurodoma, policijos pareigÅ«nai N. A. ir E. K. parodė, kad, nepavykus įvykio vietoje iÅ¡spręsti kilusio konflikto, apeliantas ir nukentėjusysis A.

K. vyko į policijos komisariatÄ , kadangi abu buvo sužaloti. Apeliantas pažymi, jog jam bÅ«nant policijos komisariate, policijos pareigÅ«nai neskyrė jo kÅ«no apžiÅ«ros bei padarytų kÅ«no sužalojimo laipsnio nustatymo ekspertizės. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo N. A. parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad policijos pareigÅ«nui iÅ¡ karto po įvykio apeliantas pasakojo, kad jį užpuolė A. K. bei tai, kad jo megztinis buvo suplėšytas.

7. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog apelianto fizinės savybės, ankstesnis darbas apsaugos darbuotoju bei teistumas, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad konfliktÄ pradėjo apeliantas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. K. nurodytomis aplinkybės, kad bÅ«tent apeliantas pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtÄ , kadangi apelianto kaltinime apraÅ¡ytus veiksmus pirmos instancijos teismas turėjo vertinti kaip gintį nuo neteisėtų nukentėjusiojo A. K. veiksmų. Apelianto manymu, anksčiau minėtos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo manyti, kad apeliantas galėjo bÅ«ti konflikto iniciatorius.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų įrodymų, kadangi nebuvo iškviesti ir apklausti kiti liudytojai, o būtent nukentėjusiojo A. K. motina, močiutė, kaimynai, kurie buvo įvykio vietoje ir galėjo patvirtinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

9. Apeliantas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl garažo, kuriame vyko konfliktas tarp apelianto ir nukentėjusiojo, atstumo buvo grindžiamas prielaidomis, kadangi nebuvo atlikti veiksmai nustatyti per kiek laiko įmanoma nubėgti iÅ¡ namų į garaÅ¾Ä .

10. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, numatyti BPK XIV skyriuje, galintys padėti nustatyti duomenis (įrodymus), turinčius reikÅ¡mės bylai. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas aplaidžiai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 287 straipsniu, turėjo teisę atlikti akistatÄ arba pavesti atlikti šį proceso veiksmÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, norint paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp apelianto ir nukentėjusiojo A. K. parodymų.

11. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nurodo, jog bylos duomenų patikimumas buvo tikrinamas tik vienu aspektu – lyginant apelianto ir nukentėjusiojo A. K. parodymus. Toks metodas yra vienpusiškas, neatskleidžiantis apklaustų asmenų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus, todėl yra nepakankamas.

12. Apeliantas abejoja pirmos instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, kadangi neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir neįvertino visų bylos aplinkybių. TokiÄ prielaidÄ apeliantas grindžia tuo, jog pirmos instancijos teismas nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo susidaręs neigiamÄ nuomonę apie apeliantÄ dėl jo ankstesnių teistumų, neatsižvelgė į tai, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo bei jį inicijavo nukentėjusysis A. K.. Dėl aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto ir liudytojos D. R. parodymus, o skundžiamÄ nuosprendį priėmė vadovaudamasis iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo A. K. parodymais.

13. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas netenkinamas 14. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nagrinėdamas V. R. kaltės klausimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl V.

R. atžvilgiu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant V. R. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jog byloje pakanka objektyvių faktinių duomenų, jog nuteistasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

15. V. R. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 24 d., apie 11.50 val., namo garaže (duomenys neskeltini), konflikto metu tyčia sugriebęs viena ranka A. K. ( A. K.) už kaklo, kitos rankos plaÅ¡taka sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam į veido sritį, plaÅ¡taka sudavė tris smÅ«gius A. K. į krÅ«tinės sritį, sugriebęs už nukentėjusiojo megztinio, vienÄ kartÄ trenkė A. K. galvÄ Ä¯ garaže stovėjusio automobilio „Volvo“ kapotÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdelę apatinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio peties srityje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste. Tokiu bÅ«du sukeldamas A. K. fizinį skausmÄ ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

16. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog tarp V. R. ir A. K. aptariamo įvykio metu kilo žodinis konfliktas peraugęs į susistumdymÄ ir muÅ¡tynes dėl ilgai tarp judviejų buvusios įtampos. Akivaizdu, jog iki nagrinėjamo įvykio, santykiai tarp Å¡ių dviejų vyrų buvo gana įtemti, kadangi A. K. yra nepatenkintas savo sesers D. R. pasirinkimu ir nepritaria jos santykiams su V. R. dėl jo teistumo praeityje bei galimų santykių su kita moterimi. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes V. R. ir A. K. parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.

18. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad smurto prieÅ¡ A. K. jis nenaudojo, kad nukentėjusysis pats grumtynių metu susižalojo į jo sutuoktinės, tuo metu stovėjusios tarp jų, galvÄ , kad nukentėjęs jį pats stÅ«mė ir suplėšė jam megztinį, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats nuteistasis V. R. TÄ faktÄ , kad nuteistasis, nukentėjusiojo nekviečiamas nuėjo į pastarojo garaÅ¾Ä , patvirtino jie abu duodami parodymus teisme. Todėl negalima sutikti su apelianto pateiktu argumentu, kad pats nukentėjusysis pradėjo konfliktÄ .

Apylinkės teismas pagrįstai, padarė iÅ¡vadÄ , kad jis yra linkęs konfliktus spręsti jėga (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis (b.l.87-90)). Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis A. K. iÅ¡ karto po įvykio telefonu pranešė policijai apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas sesers sugyventinio V. R. (b.l.2), taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų, kad V. R. nepasiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos, vėliau kreipėsi į medicinos specialistus, kad jam bÅ«tų nustatyti kÅ«no sužalojimai.

Kai tuo tarpu nuteistasis po įvykio niekur nesikreipė. Byloje esanti 2018 m. kovo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1015/2018 (01) patvirtina nukentėjusiojo A. K. įvykio metu patirtus sužalojimus, joje nurodyta, kad A. K. padaryta muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinio peties srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, paveikus kietu buku daiktu, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b.l.22). Pastaroji specialisto iÅ¡vada pilnai patvirtina nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus apie tai, kad jam buvo suduotas vienas smÅ«gis į veidÄ , kai jis norėjo iÅ¡trÅ«kti, užkabino kaltinamojo megztinį. Nuteistasis jam trenkė galbÅ«t plaÅ¡taka, pamena, kad buvo vienas smÅ«gis į veidÄ , tada buvo daugiau smÅ«gių.

Jam pavyko iÅ¡bėgti į laukÄ , tada iÅ¡kart paskambino policijai. Pamena, kad buvo pirmas smÅ«gis, tada buvo suimtas už kaklo. Jam nuteistasis smÅ«giavo į krÅ«tinės sritį, galėjo bÅ«ti iÅ¡ viso suduoti 5 smÅ«giai. Ä® veidÄ buvo suduota daugiau kartų, į krÅ«tinę galėjo bÅ«ti suduoti 3 smÅ«giai. (b.l.80-82). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo parodymai nelaikytini nenuosekliais ir prieÅ¡taringais, pažymėtina, kad E. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl apylinkės teismas jais vadovavosi pagrįstai.

19. Å ie nukentėjusiojo parodymai paneigia liudytojos nuteistojo sutuoktinės D. R. parodymus apie tai, kad A. K. kraujo laÅ¡elis ant lÅ«pos atsirado ne nuo V. R. smÅ«gių, o tuo metu kai nukentėjusysis trenkėsi į jos galvÄ , susistumdymo tarpusavyje metu. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, jog D. R. yra nuteistojo V. R. sutuoktinė, kad su broliu (A. K.) ji nuo savo sÅ«naus gimimo nebendrauja, be to, realiai konflikto pradžios, kuris įvyko garaže, ji nematė, kadangi atėjo vėliau, todėl Å¡ios liudytojos parodymus teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pastaroji liudytoja parodė, kad pamatė, kaip brolis eina į garaÅ¾Ä , o pastarajam iÅ¡ paskos nuėjo jos sutuoktinis, nustebo dėl to, kadangi jie nebendrauja. Vėliau iÅ¡girdo riksmus, o įbėgusi į garaÅ¾Ä pamatė, kad sutuoktinis stÅ«mė brolio rankas nuo savęs, kadangi brolis varė pastarÄ jį iÅ¡ garažo. Tuomet ji atsistojo tarp jų, tačiau jie toliau mosikavo rankomis (b.l.95-98). Taigi visiÅ¡kai akivaizdu, jog liudytoja atėjo į nukentėjusiojo garaÅ¾Ä , kai jos sutuoktinis jau buvo panaudojęs fizinį smurtÄ , o toliau vyko tiesiog grumtynės, kurių metu nukentėjusysis bandė iÅ¡stumti V.

R. Akivaizdu, kad nukentėjusio riksmai prasidėjo po panaudoto smurto, o liudytoja juos girdėjo tik išėjusi iš savo namų.

20. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai policijos pareigÅ«nai E. K. ir N. A. nurodė, kad iÅ¡ esmės paties įvykio jie nematė, tačiau patvirtino, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ , kadangi įvykio dienÄ ant lÅ«pos jam buvo kraujo (b.l.93-95).

21. Taigi, nėra jokių abejonių, kad V. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmÄ , nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatÄ . Å iuos veiksmus nuteistasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartÄ ir tų padarinių norėjo, todėl konstatuotina, kad V. R. pagrįstai apylinkės teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nusikaltimas įrodytas.

22. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1015/2018 (01) nepaneigia liudytojos D. R. ir apelianto parodymų dėl to, jog muštinė žaizdelė lūpoje galėjo atsirasti nukentėjusiajam A. K. griebus apeliantui už megztinio bei atsitrenkus į D. R., tačiau pažymėtina, jog ankščiau paminėta specialisto išvada, šio fakto ir nepatvirtina.

23. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo N. A. parodymus, kadangi apylinkės teismas bylos nagrinėjimo teisme metu apklausė, įvertino ir skundžiamame nuosprendyje aptarė šio liudytojo parodymus, su teismo padarytomis išvadomis bei jame nurodytais motyvais teisėjų kolegija sutinka, todėl šio liudytojo parodymų vertinti pakartotinai, nesant naujų aplinkybių, laiko netikslinga.

24. Nors apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė visų įrodymų, nes nebuvo iÅ¡kviesti ir apklausti kiti liudytojai, o bÅ«tent nukentėjusiojo A. K. motina, močiutė, kaimynai, tačiau pažymėtina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidusių teismui spręsti apie nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, garaže, kuriame įvyko konfliktas ir fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį be nuteistojo ir nukentėjusiojo daugiau nieko nebuvo, todėl apelianto nurodyti liudytojai reikÅ¡mingų duomenų, papildomai nei nustatė teismas pateikti negalėtų.

Tenkinant nuteistojo praÅ¡ymÄ Ä¯ apeliacinio teismo posėdį buvo iÅ¡kviesta liudytoja H. K., kuri parodė, jog atskiras įvykio aplinkybes ji matė, tačiau jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes nuteistasis yra jos dukros vyras, be to, apklausiama apylinkės teisme jos dukra D. R. nurodė, kad motina įvykio nematė ir konflikto vietoje buvo tik tuo metu, kai po įvykio atvyko policija (b.l. 96).

25. Nors nuteistojo teigimu, apylinkės teismo teisėjas nagrinėjęs jo bylÄ galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, kadangi neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teismÄ pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytÄ Ä¯rodymų vertinimo tvarkÄ , o kaltininko versijos atmetimas skundžiamame nuosprendyje, tai pagrindžiant byloje surinktais įrodymais, negali bÅ«ti pripažįstamas teismo Å¡aliÅ¡kumu.

26. Apibendrinat iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Ernestas RimÅ¡elis Aiva Survilienė ArtÅ«ras Å umskas