d815971f-4656-48b1-86f7-e000485e1a18 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1164/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00273-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7.; 44.5.2.17.; 99.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-553-163/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Altusas“, kurios teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, ieÅ¡kinį atsakovams G. Z., A. M. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-23 nutartimi UAB „Altusas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A.

J.. Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-26 nutartimi bankroto administratorius A. J. atstatydintas, BUAB „Altusas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. 2014-01-13 byloje priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2014-02-19 (c. b. Nr. B2-38-513/2014, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). IeÅ¡kovas BUAB „Altusas“ 2013-04-30 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2-10), praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ A.

M. ir G. Z. 200 000 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovai G. Z. ir A. M., bÅ«dami UAB „Altusas“ akcininkais, atliko nesÄ Å¾iningus, neteisėtus ir kaltus veiksmus, t. y. priėmė sprendimÄ parduoti vos prieÅ¡ 2 dienas bendrovės įsigytus žemės sklypus už trigubai mažesnę kainÄ nei kaina, už kuriÄ jie buvo įsigyti, bei penkis kartus mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė, nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyse, nors tuo metu jiems jau buvo žinoma (sprendimo priėmimo metu A.

M. buvo bendrovės direktoriumi, o G. Z. taip pat dalyvavo jos Å«kinėje veikloje – kaip laikinai eidamas direktoriaus pareigas, pasiraÅ¡inėjo bendrovės dokumentus) sunki finansinė įmonės padėtis ir dideli įsipareigojimai kreditoriams, taip pat žinomas faktas, jog įmonei inicijuojama bankroto bylÄ . Piniginių lėšų už parduotus sklypus bendrovė negavo, kadangi pagal 2009-01-21 tarp UAB „Altusas“, UAB „Klaipėdos plėtros grupė“ ir N. M. sudarytÄ triÅ¡alį susitarimÄ buvo atliktas prievolių įskaitymas.

Ginčo žemės sklypai buvo parduoti įmonei UAB „Klaipėdos plėtros grupė“, kurios vadovais vėliau tapo patys atsakovai, o atsakovas A. M. tapo ir jos vieninteliu akcininku. Sandorio sudarymo metu sklypus pirkusios bendrovės direktoriumi buvo buvęs UAB „Altusas“ darbuotojas T. B.. IeÅ¡kovo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai, kuriais pastarieji faktiÅ¡kai siekė perkelti UAB „Altusas“ turtÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę, kurios vadovais ir akcininkais vėliau tapo jie patys, ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsiskaitymo su UAB „Altusas“ kreditoriais, yra tiesiogiai susiję su bendrovės mokumo sumažinimu, negalėjimu įvykdyti prievolių kreditoriams ir iÅ¡ dalies sÄ lygojo bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei nenaudingÄ sprendimÄ , lėmusį žalos UAB „Altusas“ kreditoriams padarymÄ , priėmė abu atsakovai, pastarieji privalo solidariai atsakyti už tai savo turtu (CK 6.6 str. 3., 6.279 str. 1 d.). Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad apie sudarytus sandorius sužinojo 2011-12-13, iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gavus įmonės dokumentus, todėl trejų metų ieÅ¡kinio terminas ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nėra praleistas.                                                                                                                     2013-07-30 reikalavimo perleidimo sutarties (t. 1, b. l. 173-174) pagrindu BUAB „Altusas“ reikalavimo teisės pagal BUAB „Altusas“ ieÅ¡kinį dėl 200 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ A.

M. ir G. Z. perleistos UAB „Medicinos bankas“ (t. 1, b. l. 173-174). Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-04 nutartimi (t. 1, b. l. 189-190) ieškovas BUAB „Altusas“ pakeistas nauju ieškovu – UAB „Medicinos bankas“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-03 sprendimu (t. 2, b. l. 42-48) ieškinį tenkino:

1) priteisė solidariai iÅ¡ A. M. ir G. Z. UAB „Medicinos bankui“ 200 000 Lt žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 200 000 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-04-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priteisė iš A. M. ir G. Z. valstybei po 2 500 Lt žyminio mokesčio;

3) priteisė iÅ¡ A. M. ir G. Z. po 605 Lt UAB „Medicinos bankas“ turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinybės skubiai parduoti kÄ tik įsigytus žemės sklypus už ženkliai mažesnę nei rinkos ar jų įsigijimo kainÄ nebuvo, taigi atsakovai A. M. ir G. Z., bÅ«dami UAB „Altusas“ akcininkais, bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai. Nustatęs, jog ieÅ¡kinio padavimo dienai BUAB „Altusas“ kreditorių likusių nepatenkintų reikalavimų suma buvo 497 767,28 Lt ir kito turto, iÅ¡ kurio bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nėra, teismas sprendė, jog dėl atsakovų, kaip akcininkų, priimto sprendimo parduoti žemės sklypus už tris kartus mažesnę vertę nei jų įsigijimo kaina buvo sumažintas bendrovės turtas, tokiu bÅ«du sumažinant galimybę bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Teismo vertinimu, solidariosios atsakomybės taikymÄ atsakovų atžvilgiu lemia tai, jog pastarieji bendrai priėmė bendrovei nenaudingÄ sprendimÄ , sudariusį pagrindÄ kilti ieÅ¡kinyje nurodytai žalai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas G. Z. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 51-59) praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) nustačius procesinius pažeidimus, panaikinti sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių visų bylos duomenų kontekste, nepagrįstai prioritetÄ suteikdamas ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, dėl ko bylÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priimdami ginčo sprendimÄ , akcininkai stengėsi atgauti bent dalį UAB „Altusas“ priklausančių piniginių lėšų ir tokiu bÅ«du padengti kuo daugiau kreditorinių įsiskolinimų.

Ä®sigytuose žemės sklypuose, kurių pirkimui įmonės grynieji pinigai nebuvo panaudoti, atsakovai ketino iÅ¡ banko paskolos pastatyti gyvenamuosius namus, juos realizuoti ir padengti kuo daugiau įsiskolinimų kreditoriams, tačiau dėl prasidėjusios krizės bankas atsisakė finansuoti naujų namų statybas. Todėl atsakovai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik parduoti ginčo sklypus už tuo metu rinkoje buvusiÄ kainÄ .

2. Teismas nepagrįstai kaip atsakovo G. Z. kaltės įrodymÄ vertino aplinkybes, susijusias su žemės sklypų perleidimu UAB „Klaipėdos plėtros grupei“. Pastarasis nebuvo įmonės akcininku, todėl jokios naudos iÅ¡ ginčo sandorių negalėjo turėti. VienÄ sklypų jis įsigijo kaip fizinis asmuo už tuos pačius 50 000 Lt ir praėjus net metams pardavė už tÄ pačiÄ kainÄ .

3. Vertindamas ginčo sklypų realiÄ kainÄ jų perleidimo metu, teismas nepagrįstai rėmėsi vertinimo ataskaita, kurioje taikytas retrospektyvus kainų vertinimo metodas, neatsižvelgė į tai, kad dėl prasidėjusios krizės sandoriai nebevyko, ir visiÅ¡kai nevertino atsakovų pateiktų žemės sklypų pardavimo kainų iÅ¡ tinklalapio skelbiu.lt, iÅ¡ kurių matyti, jog net pasibaigus ekonominei krizei 2012-2013 metais žemės sklypų pardavimo kaina buvo nuo 88 608 Lt. 4. IÅ¡ teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad visÄ BUAB „Altusas“ padarytÄ Å¾alÄ kreditoriai jau prisiteisė iÅ¡ A.

M., kaip buvusio įmonės vadovo, kuriam ir tenka pirminė pareiga veikti bendrovė vardu. Tuo tarpu atsakovas G. Z., kaip akcininkas, žalos bendrovei nepadarė, nes dalis atgautų pinigų panaudota kreditoriniams reikalavimams padengti. Vėlesnis įmonės akcijų pardavimo faktas per se nesukelia įmonei žalos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-03 nutartis c. b. Nr. 2A-265/2014), todėl akcijų perleidimas S. S., esant sudėtingai bendrovės finansinei padėčiai, dėl kurios bankrotas galėjo būti neišvengiamas net ir nepardavus akcijų, neįrodo atsakovo, kaip akcininko, siekio išvengti atsakomybės bei atsiskaitymo su kreditoriais. 5.

Teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba nustatęs aplinkybes, konstatuotas kitoje civilinėje byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu, kurie nebuvo iÅ¡tirti Å¡ios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, ir jomis remdamasis skundžiamame sprendime, teismas nepagrįstai ėmėsi įrodinėjimo pareigos, kuri turėjo tekti ieÅ¡kovui, ir pažeidė teisingumo, įrodymų teisėtumo bei civilinio proceso betarpiÅ¡kumo (CPK 14 str.) principus. Å ioje byloje nepatikrinus į kitÄ bylÄ pateiktų dokumentų tikrumo, jų autentiÅ¡kumo, nėra pagrindo laikyti, jog jie ar jų turinys nėra suklastotas.

Prielaidas Å¡ioms abejonėms sudaro aplinkybė, jog tiek A. M., tiek buvusiam BUAB „Altusas“ bankroto administratoriui buvo iÅ¡kelta baudžiamųjų bylų dėl dokumentų suklastojimo, kas taip pat turėtų bÅ«ti užfiksuota teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimÄ privalo pagrįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.), nurodytas pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normos pažeidimas, sudarantis pagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, juolab, kad Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327-329 str.).

6. Byloje pažeistas ir kitas civilinio proceso reikalavimas, įpareigojantis atsisakyti priimti civilinį ieÅ¡kinį ir nagrinėti bylÄ , kai ieÅ¡kinys nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str., 296 str. 1 d. 7 p.). Nors bankrutavusios įmonės vardu ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs administratorius nuo žyminio mokesčio pagal įstatymÄ atleidžiamas, BUAB „Altusas“ turtinį reikalavimÄ perėmęs UAB „Medicinos bankas“ privalėjo jį sumokėti. IeÅ¡kovui UAB „Medicinos bankas“ to nepadarius, civilinė byla negalėjo bÅ«ti teismo nagrinėjama.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta iÅ¡imtis, kurios pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieÅ¡kovai bankroto bylose, negali bÅ«ti taikoma UAB „Medicinos bankas“ atžvilgiu, kadangi ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ne atsakovo bankroto byloje, o dėl atsakovų padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 65-71) praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovui G.

Z. buvo žinoma apie sudėtingÄ Ä¯monės, kurios akcininku jis buvo, finansinę padėtį, t. y. kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki. Todėl jis negalėjo nežinoti, kad jo kartu su kitu akcininku priimtas sprendimas dėl žemės sklypų pardavimo ženkliai mažesne verte, nei jų įsigijimo kaina, neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles. Apeliacinio skundo argumentai dėl faktinio ir teisinio žemės sklypų įgijimo pagrindo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Byloje konstatuotos aplinkybės liudija, jog ginčo sandoriais buvo tenkinami iÅ¡imtinai su atsakovais susijusios įmonės UAB „Klaipėdos plėtros grupė“ interesai, ir tai leidžia pripažinti, kad atsakovų veiksmai BUAB „Altusas“ ir jos kreditorių atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningi.

Atsakovas neįrodė, jog žemės sklypų perleidimas pateisina pastangas atkurti įmonės mokumÄ . Atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų vertinimo duomenų, pagrindžiančių realiÄ ginčo žemės sklypų vertę, nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypų vertė ginčo sandorių sudarymo metu buvo 50 000 Lt. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-637-163/2013, konstatuotomis aplinkybėmis nelemia ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

UAB „Medicinos bankas“ į jau pradėtos bylos procesÄ su visomis procesinėmis teisėmis įstojo kaip bankrutavusios bendrovės, kuri nuo žyminio mokesčio buvo atleista, teisių perėmėja, todėl UAB „Medicinos bankas“ taip pat neturėjo pareigos sumokėti žyminį mokestį (CPK 48 str. 2 d.). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-25 nutartis c. b. Nr. 2-1334/2013). IeÅ¡kovas atleistinas nuo žyminio mokesčio ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi ieÅ¡kinyje keliamas reikalavimas BUAB „Altusas“ vadovų ir akcininkų atsakomybės įmonės bankroto byloje, o UAB „Medicinos bankas“ yra BUAB „Altusas“ kreditorius.    IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas savo nesutikimÄ su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatančiu jo solidariÄ civilinę atsakomybę su atsakovu A. M. už sprendimo sudaryti žalingÄ Ä¯monei sandorį priėmimÄ , grindžia įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimu ir netinkamu įrodymų įvertinimu. Tokius skundo argumentus, nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str.).IÅ¡ bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl UAB „Altusas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi įmonės kreditorius.

Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-23 nutartimi bankroto byla buvo iÅ¡kelta, įmonės administratorius, iki įmonė savo veiklÄ pabaigė, inicijavo kelias bylas juridinio asmens dalyviams ir vadovams dėl įmonės kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Teisminis procesas dvejose (iÅ¡ trijų) bylose, t. y. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-637-163/2013 ir civilinėje byloje Nr. 2-1112-622/2013, jau yra pasibaigęs, procesiniai sprendimai dėl 200 000 Lt sumos žalai atlyginti priteisimo iÅ¡ laikotarpiu nuo 2007-11-20 iki 2009-01-23 buvusio direktoriumi A.

M. ir dėl 120 000 Lt sumos žalai atlyginti priteisimo iš laikotarpiu nuo 2009-041-23 iki 2009-03-05 direktoriaus pareigas ėjusio S. S. priteisimo (t.

1. b. l. 13-17) yra įsiteisėję ir vykdytini. Teisę į visus nurodytus bankrutavusios įmonės reikalavimus, įskaitytinai ir į nagrinėjamÄ Å¡ioje civilinėje byloje, pagal 2013-07-30 reikalavimo perleidimo sutartį už 3000 Lt įgijo UAB „Medicinos bakas“, kuris taip pat buvo ir bankrutuojančios įmonės kreditoriumi (nepatenkino jo kreditorinio reikalavimo dydis yra 209 417,08 Lt, Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. B2-38-513/2014; 2013-01-13 sprendimas dėl įmonės pabaigos). IÅ¡ viso nebuvo patenkinta 497 767,28 Lt bankrutavusios bendrovės kreditorių reikalavimų. Dėl įrodinėjimo proceso Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ grindžia CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ civiliniame procese bei priimto galutinio procesinio dokumento pagrįstumÄ teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, pažeidimu.

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose - kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę pozicijÄ dėl ginčo baigties.

Ä®rodinėjimo procese teismas taip pat gali naudoti ir duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos ar iÅ¡ kitų informacinių sistemų bei registrų, Å¡iÄ teisę numato CPK 179 straipsnio 3 dalis. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis LITEKO sistemoje esančioje kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, pažeidė teisingumo, įrodymų teisėtumo ar betarpiÅ¡kumo principus, pripažintini nepagrįstais. Pasinaudojimas įstatymų leidėjo suteikia teismui diskrecijos teise remtis ne tik toje byloje esančiais (į jÄ pateiktais) įrodymais, bet ir teismui prieinamuose registruose esančiais duomenimis, neleidžia abejoti įrodinėjimo proceso teisėtumu ir nesudaro prielaidų tokį procesÄ pakartoti iÅ¡ naujo, kaip to siekia apeliantas, praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo dėl esminio procesinių normų pažeidimo, kurio negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.Kita vertus, CPK 263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas pagrįsti sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje, nereiÅ¡kia, kad teismas visais be iÅ¡imties atvejais turi iÅ¡ naujo tirti ir tokias aplinkybes, dėl kurių nustatymo (patvirtinimo) jau yra priimtas teismo sprendimas.

Kitoks interpretavimas paneigtų teismo procesinio sprendimo privalomumo principÄ bei jo res judicata galiÄ (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-637-163/2013, priimtame nagrinėjant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo tarp BUAB „Altusas“ ir paskutinio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo jo vadovo S. S. dėl A. M. ir G. Z. pagal 2009-01-23 kasos pajamų orderius perduotų piniginių lėšų, buvo nustatyta, kad į įmonės kasÄ grynaisiais pinigais buvo sumokėta iÅ¡ viso 304 822,30 Lt, Å¡ie pinigai nebuvo perduoti bankroto administratoriui.

Tokia įmonei padaryta žala buvo priteista iÅ¡ S. S.. Apeliacinės instancijos teismo 2014-02-24 nutartyje (c. b .Nr. 2A-326/2014, LITEKO duomenys), priimtoje dėl minėto teismo sprendimo, priteistinos iÅ¡ S. S. žalos dydis sumažintas nustačius ir kitų asmenų kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl bÅ«tent tokios sumos pinigų į įmonės kasÄ sumokėjimo nebuvo paneigta. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kad įmonėje tuo metu buvo pakankamai piniginių lėšų, spręsti, jog tokiu atveju objektyvaus poreikio itin skubiems ir nuostolingiems ginčo žemės sklypų pardavimo sandoriams sudaryti nebuvo, kritikuotina vieninteliu aspektu - skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu (2014-02-03) 2013-02-01 sprendimas c.b.

Nr. 2-637-163/2013 dar nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas Å¡ioje byloje neturėjo iÅ¡ naujo nustatinėti fakto, ar atsakovai A. M. ir G. Z. tokias pinigines lėšas įmonei realiai perdavė ir tik tuomet daryti iÅ¡vadÄ dėl poreikio skubiam sklypų pardavimui (ne)buvimo. Pirma, skiriasi abiejų bylų įrodinėjimo dalykas, antra, tiek toje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavęs A. M., tiek liudytoju joje apklausiamas apeliantas G. Z. tvirtino pinigus į kasÄ Ä¯nešę.

Kadangi aptariamas 2014-02-03 teismo sprendimas jau įsiteisėjo, pinigų įneÅ¡imo į kasÄ faktinė aplinkybė ir negalėtų bÅ«ti nustatinėjama ar nustatyta kitaip. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas Å¡iuo faktu kaip netiesioginiu įrodymu, kartu su kitais įrodymais liudijančiu apie apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , priimant ginčijamÄ akcininkų sprendimÄ parduoti sklypus, proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Dėl sÄ lygų įmonės savininko civilinei atsakomybei kilti Apeliantas skundžia teismo sprendimÄ ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, susijusius su žemės sklypų verte, jų įsigijimo ir pardavimo aplinkybėmis, su jo paties, kaip akcininko, ir atsakovo A.

M., buvusio ir bankrutavusios įmonės vadovu, pareigų skirtingumu, todėl neteisingai sprendė dėl apelianto civilinės atsakomybės sÄ lygų. Kadangi dėl atsakovo A. M., kaip buvusio vadovo, civilinės atsakomybės taikymo nuspręsta kitoje civilinėje byloje, kurioje 2013-05-31 priimtas už akių teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-1112-622/2013), teisėjų kolegija aptaria juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės prielaidas. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigÄ elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims.

Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-19/2012). Å ioje nutartyje kasacinis teismas įvardijo ir dalyviui (įmonės savininkui, akcininkui) taikomos atsakomybės priežastis. Juridinio asmens vardu veikiantys asmenys gali, prisidengdami savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu.

Jei dalyviai (ir vadovai) linkę veikti pernelyg rizikingai, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistytas juridinio asmens turtas, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Be to, kai kurie asmenys gali bÅ«ti linkę tiesiogiai piktnaudžiauti juridinio asmens savarankiÅ¡ka atsakomybe, pavyzdžiui, steigdami įmones vien lėšoms pritraukti, o vėliau Å¡ias lėšas nesÄ Å¾iningai perkeldami į kitas įmones, pasisavindami, iÅ¡Å¡vaistydami ar kitaip pažeisdami savo kreditorių interesus ir netrukus steigdami naujas tokias įmones (įmonių „feniksų“ reiÅ¡kinys).

Dėl to siekiant sutrukdyti nesÄ Å¾iningoms schemoms, kurių tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiÅ¡ka ir ribota atsakomybe, įstatymas nustato tiek vadovų, tiek dalyvių civilinę atsakomybę.Minėtoje kasacinio teismo praktikoje apibendrinta ankstesnė kasacinio teismo doktrina dėl dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, vien to pakanka jo kaltei dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo nustatyti, neanalizuojant paties sandorio teisėtumo klausimo.

Atitinkamai nesÄ Å¾iningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariÄ jÄ (pačiai įmonei negalint atsiskaityti su savo kreditoriais) atsakomybę. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma: nesÄ Å¾iningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles, o dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės spręstina ir įvertinant jo vaidmenį bei realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir tinkamai apeliantui pritaikė civilinės atsakomybės institutÄ , nustatęs visas reikÅ¡mingas jo atsakomybei taikyti aplinkybes: apelianto, 49 įmonės akcijų savininko, veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ , priimant kartu su atsakovu A.

M. sprendimÄ parduoti už konkrečiÄ kainÄ du žemės sklypus (t. 1, b. l. 25), kurie buvo įgyti vos prieÅ¡ dvi dienas už ženkliai didesnę kainÄ (t. 1, b. l. 18-24); Å¡ių objektų pardavimÄ su atsakovais susijusiam pirkėjui UAB „Klaipėdos objektų grupė“ (t. 1, b. l. 27-36, 38-40, 41-42), o vėliau ir pačiam apeliantui (t. 1, b. l. 94-97); sklypų pardavimo kainos neadekvatumÄ net tik jų pirkimo kainai ar vieÅ¡ame registre nurodytai rinkos kainai (t. 1, b. l. 43-46), bet ir panaÅ¡ių objektų rinkos vertei, nustatytai turto vertintojų (t. 1, b. l. 110-156);

įmonės faktinio nemokumo situacijÄ , kai buvo priimtas 2009-01-08 ginčo sprendimas, iÅ¡ kurio kildinama žala (UAB „Altusas“ buvo informuotas 2008-12-08 kreditoriaus praneÅ¡imu apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. 1, b. l. 11). Kolegija pirmiau nurodė, kad įmonė savo veiklÄ baigė neatsiskaičiusi su savo kreditoriais, o nepatenkintų reikalavimų suma lygi 497 767,28 Lt. Taigi pačiai įmonės jau nebegalint atsiskaityti su kreditoriais, kyla subsidiari jos dalyvių bei vadovų atsakomybė.Apeliacinio skundo argumentai, kad tokį skubų sklypų pardavimÄ sÄ lygojo siekis bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais ir prasidėjusi ekonominė krizė, kad įsigyjant sklypus nebuvo panaudotos įmonės lėšos, o atlikti įskaitymai su įmonės debitoriais, kad nekilnojamojo turto skelbimų portale buvo skelbiamos mažesnės tokių objektų pardavimo kainos, nei nustatė turto vertintojai, deklaratyvÅ«s ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo nustatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pirkimo-pardavimo 2009-01-06 sutartyse pirkėjo paraÅ¡u yra patvirtintas pinigų gavimo už sklypus faktas (2.1. ir 2.2. sutarčių punktai, t. 1, b. l. 18, 23), antra vertus, net ir negavus grynųjų piniginių lėšų, kaip tvirtina apeliantas, tokia suma sumažėjo įmonės debitorinis turtas (reikalavimai), iÅ¡ kurio taip pat gali bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais. Be to, praneÅ¡us apie inicijuojamÄ Ä¯monei bankrotÄ , įsigalioja visų kreditorių interesų vienodos apsaugos principas, įmonė negali suteikti prioriteto kuriam nors iÅ¡ kreditorių, atlikdama tarpusavio prievolių įskaitymus.

Todėl ir tokie skundo argumentai neeliminuoja civilinės atsakomybės taikymo apeliantui. Ekonominės krizės faktorius turėjo vienodai įtakoti tiek sklypų įsigijimo, tiek ir jų pardavimo vos po trijų dienų kainÄ (ji neturėjo taip esmingai skirtis). 2013 m. gegužės mėn. atliktame retrospektyviniame turto vertinime, kurį atlikto atestuoti specialistai, nurodyta 2009-02-01 dienai vertė galėjo bÅ«ti paneigta tik analogiÅ¡kos ar didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo priemonėmis (apelianto iniciatyva užsakytu retrospektyviniu turto vertinimu arba teismo paskirtos ekspertizės aktu), vien nuorodos į skelbimus Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai nepakanka (CPK 178 str.).Aptarti apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadoms dėl apeliantui taikytinos civilinės atsakomybės paneigti, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

      Dėl bylos dalies nutraukimo Apeliaciniame skunde kvestionuojama apelianto pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius iÅ¡ turto perleidimo, akcentuojant dar dvi aplinkybes: akcininkų ir vadovų (juo buvo antrasis atsakovas A. M.) atsakomybės netapatumÄ , kadangi pirmiausiai vadovui tenka pareiga veikti bendrovės vardu; tos pačios 200 000 Lt žalos ankstesnį priteisimÄ iÅ¡ A. M.. Pirmoji įvardinta aplinkybė nagrinėjamos bylos atveju neaktuali. Vadovų ir dalyvių atliekamos funkcijos bei atsakomybės faktinis ir teisinis pagrindai iÅ¡ tiesų skiriasi, nes dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), jis neatlieka valdymo organui bÅ«dingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų.

Dalyvių susirinkimas paprastai sprendžia su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, tokia jų veikla teismų praktikoje vadinama strateginiu bendrovės valdymu. Tačiau Å¡ios konkrečios bylos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti žalos iÅ¡ turto pardavimo padarymÄ bÅ«tent bendrais abiejų atsakovų veiksmais, taigi ir jų solidariosios atsakomybės taikymÄ (CK 6.6 str. 3 d.). Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma, kai:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu;

3) sieja bendra kaltė;

4) kai padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu;

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-59/2008). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad abu atsakovai iÅ¡ pradžių kaip dalyviai vienbalsiai priimdami sprendimÄ parduoti už mažesnę kainÄ brangiau įgytus žemės sklypus, kitÄ dienÄ tokį sprendimÄ atsakovui A. M. įgyvendinant jau kaip vadovui (pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartis) ir tuo pažeidžiant fiduciarines pareigas, 200 000 Lt nuostolius bankrutavusiai įmonei padarė bendrais veiksmais, nors juridinis jų atsakomybės pagrindas ir skiriasi (CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.).Apibendrindama Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį dėl solidariosios apelianto atsakomybės taikymo, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančių prievolės solidarumÄ (CK 6.6 str.) ir bendros atsakomybės faktÄ nustatė teisingai.

Tačiau teismas neatsižvelgė į teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie jau anksčiau kitoje civilinėje byloje (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-1112-622/2013) iÅ¡nagrinėtÄ atsakovo A. M. atsakomybės klausimÄ už tos pačios žalos, kildinamos iÅ¡ turto pardavimo nepagrįstai maža kaina, padarymÄ . Todėl Å¡ie apelianto skundo argumentai dėl jau priteistos iÅ¡ A. M. tapačios žalos priimtini domėn. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitoje civilinėje byloje priimtų teismo procesinių sprendimų turinio analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡ių dviejų ginčų reikalavimas tapatus – skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo kainų priteisimas.

Atsakomybės subjektas (A. M.) taip pat yra tas pats asmuo, ir nepaisant skirtingo jo statuso (dalyvis ir vadovas) jam nukreiptas tos pačios žalos atlyginimo reikalavimas galėjo ir privalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas vienoje civilinėje byloje (tik kaip vadovui ar tik kaip dalyviui ar kaip atlikusiam abi Å¡ias funkcijas asmeniui). Pažymėtina, kad pradinio ieÅ¡kovo (bankrutuojančios įmonės), o vėliau jo teisių perėmėjo UAB „Medicinos bankas“ procesinė pozicija iÅ¡skaidyti A. M. nukreiptÄ reikalavimÄ Ä¯ dvi atskiras bylas (antroji byla pradėta prieÅ¡ mėnesį iki pirmoje buvo paskelbtas sprendimas už akių) negali bÅ«ti pripažįstama sÄ Å¾iningu naudojimusi procesinėmis teisėmis.

Vadinasi, iÅ¡ atsakovo A. M. yra priteista (ir gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma) ne 200 000 Lt, o du kartus po 200 000 Lt. Tokia procesinė situacija turi bÅ«ti iÅ¡taisyta, pakeičiant sprendimÄ ir nutraukiant bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. Å¡ioje byloje 200 000 Lt solidariai su apeliantu G. Z. (CPK 293 str. 3 p., 302 str., 329 str. 1 d.). AnalogiÅ¡kai yra spręsta ir teismų praktikoje, kai aukÅ¡tesnės instancijos teismas identifikuoja reikalavimo dalies tapatumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-11 nutartis c. b.

Nr. 2A-1263/2014; 2014-06-19 nutartis c. b. Nr. 2A-3/2014; 2014-03-13 nutartis c. b. Nr. 2A-393/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-08-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-290/2010; 2007-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2007). Pažymėtina, kad bylos dalies nutraukimas neįtakoja apelianto teisinės padėties, kadangi jis skundžiamo teismo sprendimo pagrindu iÅ¡lieka solidariu skolininku su A. M. pagal pastarajam priteistÄ Å¾alÄ Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-31 sprendimÄ už akių, iki visa 200 000 Lt suma bus pilnai iÅ¡ieÅ¡kota pagal CK 6.6 straipsnyje nustatytas taisykles.

Kolegija pakeičia ir teismo sprendimo dalį dėl priteistų iÅ¡ apelianto palÅ«kanų skaičiavimo pradžios, jas pirmosios instancijos teismas priteisė nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos (2013-04-30), o pagal įstatymÄ procesinės palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iÅ¡kėlimo, t.y. rezoliucijos priimti ieÅ¡kinį dienos (CPK 137 str. 1 d.), Å¡iuo atveju tai 2013-05-02. Dėl žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį Apeliacinio skundo argumentai, kad pakeitus pradinį ieÅ¡kovÄ (bankrutuojančiÄ Ä¯monę) kitu ieÅ¡kovu (jos teisių perėmėju), teismas turėjo pareikalauti sumokėti žyminį mokestį, arba palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, paneigiami CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo teismine praktika, viena tokių nutarčių savo atsiliepime į skundÄ remiasi ir ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas ar jo teisių perėmėjas, kuriam galioja visi ieÅ¡kovo atlikti procesiniai veiksmai, tokios kategorijos bylose žyminio mokesčio nemoka, jis priteisiamas valstybei iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kinio patenkinimo atveju (CPK 96 str. 1 d.). Atitinkamai atsakovas tokios kategorijos bylose neturi mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį arba kasacinį skundÄ , todėl už apeliantÄ 144 Lt sumokėjusiam jo atstovui advokatui R. Skėriui (t. 2, b. l.

60) Å¡is mokestis grÄ Å¾intinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).    Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pakeičiant teismo sprendimÄ , visos pirmosios instancijos teisme buvusios bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. ieÅ¡kovo 1 210 Lt atstovavimo iÅ¡laidos (t. 2, b. l. 33-34) ir 5 000 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos valstybei priteistinos tik iÅ¡ apelianto (CPK 93 str. 5 d., 98 str.). Netenkinant apeliacinio skundo, ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ apelianto ir atstovavimo 1 210 Lt iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 71-73).  Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Kadangi byla dalyje dėl pareikÅ¡tų atsakovui A.

M. reikalavimų nutrauktina, turi bÅ«ti panaikintos ir jo atžvilgiu Å¡ioje byloje 2013-05-02 teismo nutartimi (t. 1, b. l. 61-62) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – jo turto, turinių teisų bei piniginių lėšų areÅ¡tas (CPK 150 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ A. M. priteista 200 000 Lt žalos atlyginimo UAB „Medicinos bankas“ naudai, ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktinis gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), taikytÄ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ 200 000 Lt sumai BUAB „Altusas“ ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti. Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:             „IeÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti.             Priteisti iÅ¡ G.

Z. 200 000 (du šimtus tūkstančių) litų UAB „Medicinos bankas“ naudai žalai atlyginti solidariai su A. M., iš kurio tokia pati suma yra priteista Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių.             Priteisti iš G. Z. 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. gegužės 2 d. iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo UAB „Medicinos bankas“ naudai.             Priteisti iš G.

Z. 1 210 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt) litų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų UAB „Medicinos bankas“ naudai.                          Priteisti iÅ¡ G. Z. 5 000 (penkis tÅ«kstančius) litų žyminio mokesčio valstybės naudai.“                                       Priteisti iÅ¡ G. Z. 1 210 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų UAB „Medicinos bankas“ naudai.             GrÄ Å¾inti advokatui Robertui Skėriui 2014 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 212 už G.

Z. sumokėtÄ 144 (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių) litų žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kinant kad jį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija.              Teisėjai              Virginija Čekanauskaitė              Dalia Kačinskienė              Gintaras Pečiulis