d814da72-c41b-458e-9f55-fa97c92acff9 · Panevėžio apygardos teismas

?1 S – 532– 491 / 2008 Byla Nr. 1S-183-531/2018 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas CiesiÅ«nas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucija) skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties teisėtumo, n u s t a t ė : 1. 2009 m. liepos 9 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Institucijai buvo priteista 5197 Lt (1505,16 Eur) ekstradicijos iÅ¡laidų iÅ¡ skolininko D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteista suma iki Å¡ios dienos nėra sumokėta ar iÅ¡ieÅ¡kota. 2. 2018 m. liepos 26 d. antstolė V. Ž. priėmė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad D. Ž. turto, į kurį pagal įstatymÄ bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nerasta bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 str. 1 d. 2 p. vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojui. 3. 2018 m. rugpjūčio 13 d. antstolis S. R. priėmė patvarkymÄ dėl vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo be vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaudamasis CPK 590 str. 4 p., 651 str., grÄ Å¾ino Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D.

Ž. be vykdymo, nes Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, skolininkas deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). 4. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Institucija kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus su teikimu, kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti liudijimÄ dėl piniginės sankcijos D. Ž. atžvilgiu vykdymo (duomenys neskelbtini).

5. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Institucijos teikimÄ atmetė, motyvuojant tuo, kad dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti užsienio valstybei, neužtenka vien fakto, kad asmuo yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ vienÄ ar kitÄ užsienio valstybę. IÅ¡vykimo deklaravimas pats savaime nepreziumuoja fakto, kad D. Ž. iÅ¡ tiesų Å¡iuo metu pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), joje turi turto, gauna kitas teisėtas pajamas. Be to, Gyventojų registro duomenimis, nors D. Ž. yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios gyvenamosios vietos nėra, todėl nėra įmanoma tinkamai užpildyti liudijimo, kuriame bÅ«tina nurodyti fizinio asmens duomenis, įskaitant ir jo paskutinį žinomÄ gyvenamosios vietos adresÄ kitoje Europos SÄ jungos Å¡alyje, todėl ir dėl Å¡ios priežasties nėra visų sÄ lygų, kurioms esant piniginė sankcija gali bÅ«ti perduota vykdyti kitai Europos SÄ jungos valstybei narei.

6. Institucija skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ . 6.1. Nurodo, kad piniginė sankcija, paskirta D. Ž., atitinka Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos SÄ jungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (toliau – Taisyklės), 4 p. numatytas nuostatas. 6.2. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas, sÄ lygojantis Lietuvos Respublikos piliečio pareigÄ deklaruoti iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, yra pakankamai ilgas laiko tarpas, leidžiantis teigti, kad asmuo, deklaruojantis iÅ¡vykimÄ nesieja savo gyvenamosios vietos, darbo, Å¡eiminių ir kitų socialinių santykių su Lietuvos Respublika.

Pusės metų laikotarpis suponuoja asmens pasiryžimÄ sieti savo asmeninius, darbo ir kitus santykius bÅ«tent su ta Å¡alimi, į kuriÄ nurodo iÅ¡vykstantis. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, nereikalauja iÅ¡ asmenų nurodyti tikslų gyvenamosios vietos kitoje Å¡alyje adresÄ , deklaruojant iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, juolab, kad asmuo nuolatinės vietos užsienyje gali ir neturėti. Taisyklės nenumato kreditoriui pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti ir teismui nurodyti tikslų asmens, kurio atžvilgiu paskirta piniginė sankcija perduotina kitai Europos SÄ jungos valstybei, gyvenamosios vietos adresÄ .

Institucijos teigimu, pakankami duomenys, leidžiantys nustatyti, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas, yra įstatymų nustatyta tvarka paties asmens pateikta informacija. Tai, Å¡iuo atveju, yra asmens iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos deklaravimas ir Å¡alies, į kuriÄ iÅ¡vykstama nurodymas. 6.3 PaaiÅ¡kina, kad pagal Taisyklių nuostatas, jeigu teismas žino, kuri kitos Europos SÄ jungos valstybės narės institucija yra kompetentinga vykdyti perduodamÄ piniginę sankcijÄ , teismas siunčiamuosius dokumentus Å¡iai institucijai siunčia tiesiogiai.

Jeigu teismas nežino, kuri kitos Europos SÄ jungos valstybės narės institucija yra kompetentinga vykdyti perduodamÄ piniginę sankcijÄ , teismas konsultuojasi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri iÅ¡siunčia visas bÅ«tinas užklausas, taip pat per Europos teisminio tinklo kontaktinius punktus, kad gautų informacijÄ iÅ¡ sprendimÄ vykdančios valstybės. Po to, kai nustatoma kompetentinga Europos SÄ jungos valstybės narės institucija, teismas siunčiamuosius dokumentus Å¡iai institucijai siunčia tiesiogiai.

Be to, Lietuvos Respublikos teismas, net ir nežinodamas, kuri konkrečiai Europos SÄ jungos valstybė institucija yra kompetentinga vykdyti perduodamÄ piniginę sankcijÄ , tokiÄ sankcijÄ kitai Europos SÄ jungos valstybei gali perduoti vykdyti ir tikslus asmens gyvenamosios vietos nurodymas nėra bÅ«tinas. Kitaip tariant, pakankami duomenys apie asmens buvimÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje – nurodymas, kurioje Europos SÄ jungos valstybėje narėje yra asmuo, kad bet kuriuo atveju ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ pateikti piniginę sankcijÄ Europos SÄ jungos valstybei narei.

Apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė, dėl ko laikytina, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta.

7. Atsiliepimų į Institucijos skundÄ negauta.

8. Skundas atmetamas.

9. Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) reglamentuoja abipusio pripažinimo principo taikymÄ teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymÄ valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b) punkte iÅ¡aiÅ¡kinta sÄ vokos „finansinė bauda“ reikÅ¡mė – tai prievolė sumokėti:

i) sprendime nustatytÄ pinigų sumÄ , priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį už nusikaltimÄ ; ii) tame pačiame sprendime nustatytÄ kompensacijÄ nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali bÅ«ti civilinės bylos Å¡alis, ir teismas vykdo jam priskirtÄ baudžiamÄ jÄ jurisdikcijÄ ; iii) pinigų sumÄ už teismo proceso arba bylos nagrinėjimo administracine tvarka, kai buvo priimtas sprendimas, iÅ¡laidas. Kadangi asmens ekstradicijos iÅ¡laidos yra pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, todėl yra galimybė spręsti dėl jų perdavimo vykyti (iÅ¡ieÅ¡koti) kitai Europos SÄ jungos valstybei narei – Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini).

10. Baudžiamosiose bylose paskirtos bausmės – baudos ir priteistų proceso iÅ¡laidų perdavimo vykdyti kitoms Europos SÄ jungos valstybėms narėms tvarkÄ nustato Taisyklės. Taisyklių 4 p. nustatyta, kad piniginė sankcija gali bÅ«ti perduodama vykdyti kitai Europos SÄ jungos valstybei narei tik esant Å¡ioms sÄ lygoms: nubaustas asmuo savanoriÅ¡kai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas jÄ vykdyti priverstinai (4.1 p.); turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje (4.2 p.); piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d.

Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies „h“ punkte nustatytÄ sumÄ ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtÄ piniginę sankcijÄ (4.3 p.); nustatomos CPK 631 str. 1 d. 2, 3 ar 9 p. nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos iÅ¡ieÅ¡kojimas Lietuvos Respublikoje bÅ«tų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankcijÄ bÅ«tų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos SÄ jungos valstybei narei (4.5 p.).

11. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktÄ teisinį reguliavimÄ , iÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, pateiktÄ medžiagÄ ir skundžiamÄ nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ekstradicijos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. Ž. perdavimas vykdyti (duomenys neskelbtini) nėra tikslingas. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, antstoliai daugiau nei 9 metus nesėkmingai bandė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. Ž. priteistÄ proceso iÅ¡laidų sumÄ . 2018 m. liepos 26 d. antstolės suraÅ¡ytas iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas patvirtina, kad D.

Ž. turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Byloje nėra pateikta duomenų, jog D. Ž. bÅ«tų piktybiÅ¡kai vengęs atlyginti priteistas ekstradicijos iÅ¡laidas, slėpęs ar perleidęs tretiesiems asmenims savo turimÄ turtÄ . SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nors CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymui, t.y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės, tačiau nagrinėjamu atveju tęsti piniginės sankcijos iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ kitoje valstybėje, Lietuvoje nustačius iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo faktÄ ir žinant tik, jog asmuo yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ kitÄ ES valstybę ir gali laisvai judėti ES teritorijoje, bÅ«tų visiÅ¡kai neefektyvu ir nepasiektų tikslų, kurių siekia Institucija, keldama šį klausimÄ .

12. Sutiktina su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad priimant sprendimÄ dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti užsienio valstybei, neužtenka fakto, kad asmuo yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ vienÄ ar kitÄ užsienio valstybę. Vien tai, kad D. Ž. yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) dar nereiÅ¡kia, kad jis iÅ¡ tiesų pastoviai gyvena, tuo labiau, kai nėra žinomas tikslus jo gyvenamosios vietos adresas, taip pat, kad Å¡ioje valstybėje turi kokio nors turto, gauna teisėtas pajamas ir pan.

13. Konsultavimasis su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvairių užklausų siuntimas atitinkamoms institucijoms Å¡iuo atveju neproporcingai eikvotų žmogiÅ¡kuosius bei materialinius iÅ¡teklius, ypač įvertinant faktÄ , kad vadovaujantis Pamatinio sprendimo 13 str. nuostatomis, dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimÄ vykdančiai valstybei, jei sprendimÄ priėmusi ir sprendimÄ vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip. Vadinasi, net jei (duomenys neskelbtini) institucijoms ir pavyktų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. Ž. priteistÄ 5197 Lt (1505,16 Eur) sumÄ , Å¡i atitektų (duomenys neskelbtini) biudžetui, o ne skundÄ pateikusiai Institucijai.

14. Esant Å¡ioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas, n u t a r i a : Atmesti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Å i nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Valdas CiesiÅ«nas