d80f28d077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2965/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00664-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Simonai Risovaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės prašymą atsakovui Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo G. K.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė (toliau – VSAT Pagėgių rinktinė) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–4) panaikinti Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) nutarimą, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistui G. K..

Skunde paaiškino, kad 2012 m. vasario 13 d. VSAT Pagėgių rinktinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 43 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas – pastabas – VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnams. Profesinė sąjunga 2012 m. vasario 27 d. raštu Nr. PP17-26(12) informavo VSAT Pagėgių rinktinę, kad komitetas priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti G. K. tarnybinę nuobaudą, nes pareigūno veiksmuose neįžvelgia tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinio patikrinimo metu neįrodyta kaltė bei tarnybinis patikrinimas atliktas šiurkščiai pažeidžiant tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Tvirtino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialisto G. K. tarnybinio nusižengimo aplinkybių, nebuvo nagrinėtas minėto pareigūno narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje klausimas. Aiškino, kad siūloma skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą ne už jį charakterizuojančias savybes, o už teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Aiškino, kad Profesinė sąjunga nepagrįstai pareiškėjui kliudo vykdyti vidaus administravimo funkciją – tarnybinės drausmės užtikrinimą. Teigė, kad Profesinė sąjunga neturėjo teisinio intereso analizuoti drausmės pažeidimo fakto ir su juo susijusio tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimo.

Atsakovas Profesinė sąjunga su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 65–67) atsakovas nurodė, kad priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistui G. K. itin išsamiai išnagrinėjęs aplinkybių, konstatuotų 2012 m. vasario 13 d. VSAT Pagėgių rinktinės tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-6(2.8) „Dėl Sargybų skyriaus pareigūnų (darbo vieta – Viešvilės užkarda) tarnybos vykdymo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) bei aplinkybių, susijusių su šio bei kitų pareigūnų tarnyba, visumą.

Nurodė, kad įvertinus Išvados teiginius, jog G. K. trūksta lankstumo, bei tai, kad priimdamas sprendimus jis nesikonsultuoja su užkardos vadovybe, teisės aktus traktuoja siaurąja prasme, ieško juose spragų, netobulumų, dažnai savo nepagrįstą nuomonę, pamąstymus pateikia pamainos pareigūnams, matyti, jog egzistuoja šališkas neigiamas požiūris į šį pareigūną, kartu jo tarnybinę veiklą ir jos vertinimą. Teigė, kad G. K., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo aktyvus narys, analizuoja ir kelia problemas dėl pareigūnų darbo sąlygų, tarnybos organizavimo ir kitais pareigūnų bendruomenei aktualiais klausimais, VSAT Pagėgių rinktinėje pareigūnus informuoja apie jų statusui, veiklai svarbius aktus, todėl, atsižvelgęs į Išvadoje pateiktą charakteristiką, atsakovas mano, kad G.

K. vertinamas ne tik dėl savo, kaip pareigūno, funkcijų vykdymo, o ir dėl savo pozicijos galimai opiais su pareigūnų teisiniu statusu susijusiais klausimais. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Išvadoje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų ar kokių nors aiškių faktinių duomenų, pagrindžiančių charakteristikos neigiamą aspektą. Teigė, kad G. K. siekiama nubausti net ir nustačius, jog jis buvo išvykęs vykdyti tarnybą ruože ir negalėjo pats tiesiogiai stebėti, kaip pavaldūs pareigūnai atlieka jiems priskirtas užduotis.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių esminį jo interesų pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, juo labiau pačioje Išvadoje nėra nieko pasakyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekta kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis, priemonėmis. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad priimdama sprendimą neduoti sutikimo Profesinė sąjunga neturėjo teisinio intereso analizuoti drausmės pažeidimo fakto ir su juo susijusio tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimo. Paaiškino, kad priimant tokį sprendimą, pirmiausia ir buvo vertinta aplinkybių, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl G.

K. aktyvios vykdomos visuomeninės veiklos ar jo, kaip Profesinės sąjungos nario, statuso, buvimo faktas. Teigė, kad dėl atlikto tarnybinio patikrinimo vertinimo dėl tariamai G. K. įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties ir kitų Išvadoje nurodytų aplinkybių Profesinė sąjunga savo nesutikime atkreipė vado dėmesį į, Profesinės sąjungos nuomone, akivaizdžiai neobjektyvius bei nepagrįstus Išvados teiginius dėl G. K. kaltės įrodymo, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų konstatavimo, tačiau išsamiai tokių aplinkybių neanalizavo ir jos nebuvo sprendimo neduoti sutikimo skirti nuobaudą pagrindas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 111–116) pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos 2012 m. vasario 27 d. raštą Nr. PP17-26(12), kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistui G. K..

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nurodė, kad vertins tik aplinkybę, ar nuobauda nėra skiriama dėl G. K. narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos joje, neanalizuojant klausimų, susijusių su galimos tarnybinės nuobaudos teisėtumu. Teismas pažymėjo, kad nevertins argumentų dėl to, ar G. K. padarė tarnybinį nusižengimą, ar ne, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas, įvertinęs Profesinės sąjungos 2012 m. vasario 27 d. rašto Nr. PP17-26(12) turinį, padarė išvadą, kad jame Profesinės sąjungos abejonės dėl G. K. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo grindžiamos neobjektyviais įrodymais apie trečiojo suinteresuoto asmens persekiojimą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, atlikimo tvarkos, nesusijusios su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovo minimos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatų laikymasis nėra šios administracinės bylos dalykas.

Teismas nurodė, kad iš ginčijamo rašto matyti, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl sutikimo skirti G. K. tarnybinę nuobaudą, iš esmės ėmėsi svarstyti klausimus (tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pagrįstumo ir pan.), kurie nepatenka į Statuto 43 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas, sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.

Teismas akcentavo, kad ginčijamame rašte nurodomas argumentas, jog Išvados teiginiai, kad G. K. trūksta lankstumo, jis priimdamas sprendimus nesikonsultuoja su užkardos vadovybe, teisės aktus traktuoja siaurąja prasme, ieško juose spragų, netobulumų, dažnai savo nepagrįstą nuomonę, pamąstymus pateikia pamainos pareigūnams, neleidžia daryti išvados, jog trečiąjį suinteresuotą asmenį siekiama nubausti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas vertino, kad išdėstyti pastebėjimai apie G. K. tarnybinę veiklą Išvadoje nėra susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Nurodė, kad Išvadoje nurodoma, jog G. K. siūloma skirti tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 25–26 dienomis, vykdydamas pasienio sargybą „Užkardos pamainos vyresnysis“, aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas, t. y. nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų tiksliai vykdyti tarnybinę užduotį ir Sienos kontrolės nuostatų reikalavimus, nesidomėjo padėtimi pasienio ruože, savo funkcijas vykdė pasyviai ir formaliai, tokiais veiksmais pažeidė VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 116, 116.8, 116.9 punktų ir VSAT Pagėgių rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto pareigybės aprašymo 8, 8.1, 8.8, 8.13 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareigūnui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą ne už jį charakterizuojančias savybes, o už teisės aktų reikalavimų pažeidimus, t. y. dėl to, kad 2011 m. gruodžio 25–26 dienomis jis aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas (nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų tiksliai vykdyti tarnybinę užduotį ir Sienos kontrolės nuostatų reikalavimus, nesidomėjo padėtimi pasienio ruože, savo funkcijas vykdė pasyviai ir formaliai).

Teismas padarė išvadą, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K. nepagrįstas, nes neįrodytas siekis skirti tarnybinę nuobaudą diskriminuojant jį dėl narystės Profesinėje sąjungoje. Teismas nurodė, kad Profesinė sąjunga, peržengdama savo kompetencijos ribas, vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, išsakė nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, pareigūno kaltės.

III. Atsakovas Profesinė sąjunga padavė apeliacinį skundą (b. l. 122–131), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Profesinė sąjunga peržengė savo kompetencijos ribas. Paaiškina, kad pateikdama atsakymą VSAT Pagėgių rinktinei tik atkreipė vado dėmesį į, Profesinės sąjungos nuomone, akivaizdžiai neobjektyvius bei nepagrįstus Išvados teiginius dėl G. K. kaltės įrodymo, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų konstatavimo, tačiau išsamiai tokios aplinkybės atsakyme nebuvo analizuotos ir jos nebuvo atsisakymo duoti sutikimą pagrindas.

2. Atsakovas nurodo, kad atsisakydamas duoti sutikimą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-604/2007 ir atkreipė dėmesį į tai, kokios vados pagrindu G. K. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Paaiškina, kad pastabą dėl veikos, už kurią siekiama tarnybinėn atsakomybėn patraukti G. K., padarė atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl atsakomybės ypatumų už pavaldžių asmenų veiksmus, pagal kurią pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui, tam turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011, 2012 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

3. Teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui G. K. siūloma skirti dėl jo aktyvios veiklos bei narystės Profesinėje sąjungoje. Paaiškina, kad tokia išvada padaryta atsižvelgus į: 1) Išvadoje pateiktus akivaizdžiai negatyvius, faktiniais duomenimis nepagristus, teiginius dėl G. K. elgesio ir charakterio savybių; 2) tarnybinis patikrinimas G. K. atžvilgiu pradėtas praėjus 3 mėnesiams nuo jo išrinkimo Profesinės sąjungos atstovu (2011 m. rugsėjo 21 d.), o Išvadoje jo, kaip pareigūno, nelankstumas ir nepagrįstas teisės aktų analizavimas bei interpretavimas, kas trukdo kitiems pareigūnams vykdyti tarnybą Išvadoje nurodomas kaip neseniai atsiradęs reiškinys; 3) Profesinės sąjungos atstovai, vykdydami visuomeninę veiklą supažindina tame pačiame padalinyje ar įstaigoje dirbančius Profesinės sąjungos narius bei kitus pareigūnus su naujausiais įstatymų projektais, kitu teisniu reguliavimu, tuo pačiu aktyviai domisi, ar toks reguliavimas nesudaro sąlygų pažeisti darbuotojų interesus, iš esmės neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktai, o taip pat, ar remiantis naujais tokiais teisės aktais egzistuoja aiškios darbo organizavimo perspektyvos.

4. Atkreipia dėmesį į tai, jog tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra yra praktikoje darbdavių dažniausiai naudojama susidorojimo su jiems neįtikusiais darbuotojais, tarp jų ir profesinių sąjungų nariais, forma.

5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nediskriminavimo, profesinių sąjungų veiklos laisvės ir profesinių sąjungų lygiateisiškumo principus, neatsižvelgdamas į naujausią galiojančią teismų praktiką bei tarptautinius teisės aktus, netinkamai išaiškino bei pritaikė Statuto 43 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė Profesinei sąjungai. Akcentuoja, kad bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami ginčus dėl profesinių sąjungų atsisakymo duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos jų nariams paskyrimo, įrodinėjimo pareiga perkelia darbdaviui, o ne profesinei sąjungai. Pastebi, kad tokiu aiškinimu vienoje byloje vadovavosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-123/2012). Pažymi, kad tokia praktika atitinka tarptautinių teisės aktų, dėl pareigos užtikrinti veiksmingą darbuotojų atstovų apsaugą nuo bet kokio darbdavio persekiojimo už jų vykdomą veiklą, koncepciją. Atsižvelgęs į tai, kad nacionaliniai teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kas – profesinė sąjunga ar darbdavys – turi įrodinėti profesinės sąjungos nario diskriminavimą dėl jo vykdomos veiklos, mano, kad turi būti vadovaujamasi tarptautiniais teisės aktais.

6. Remiasi 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011 ir daro išvadą, jog esminis darbdavio interesas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne preziumuojamas, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Profesinės sąjungos nesutikimas pažeidė pareiškėjo interesus.

7. Pažymi, kad Išvadoje trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo numatyta skirti švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – todėl atsakovas mano, kad pareiškėjas turėjo pagrįsti, jog kitos priemonės nepadės pasiekti individualios prevencijos tikslų.

Pareiškėjas VSAT Pagėgių rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 136–140) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir prašymą. Papildomai akcentuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K. nepagrįstas, nes neįrodytas siekis skirti tarnybinę nuobaudą diskriminuojant jį dėl narystės Profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, pagrįstumo bei teisėtumo.

2012 m. sausio 2 d. VSAT Pagėgių rinktinėje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Sargybų skyriaus pareigūnų tarnybos pareigų vykdymo ir 2012 m. vasario 13 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-6 (2.8) (b. l. 7–12). Joje konstatuota, kad savo veiksmais G. K. pažeidė VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 116, 116.8, 116.9 punktų ir VSAT Pagėgių rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto pareigybės aprašymo 8, 8.1, 8.8, 8.13 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2012 m. vasario 13 d. VSAT Pagėgių rinktinė raštu Nr. (21/22)-10-460 (2.8) (b. l. 13) kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistui G. K.. Profesinė sąjunga 2012 m. vasario 27 d. raštu Nr. PP17-26(12) (b. l. 5–6, 98–100) informavo VSAT Pagėgių rinktinę, kad priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti G. K. tarnybinės nuobaudos.

Pripažindamas valstybės tarnautojų profesinių sąjungų veiklos svarbą įstatymų leidėjas Statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatė, jog profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Šioje nuostatoje, be kita ko, numatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Byloje neginčijama aplinkybė, kad G. K. patenka į Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatytą asmenų sąrašą – jis 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos VSAT Pagėgių rinktinės narių susirinkime buvo išrinktas Profesinės sąjungos VSAT Pagėgių rinktinės padalinio atstovu (b. l. 77–79), todėl jam taikomos aptariamoje teisės normoje nustatytos garantijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Taigi šioje byloje reikia įvertinti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Pareiškėjas teigia, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą G. K. pažeidžia jo interesus, tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodė.

Valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Vertinant, ar pareiškėjo interesas pažeistas iš esmės, visų pirma pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. yra VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistas vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas, t. y. statutinis valstybės tarnautojas.

Teismų praktikoje yra suformuota nuosekli pozicija, kad statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, kt.). Be to, šių pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas VSAT Pagėgių rinktinė, siekdamas tinkamai organizuoti darbą, turi turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinio nusižengimo faktą. Priešingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti vidaus tarnybos veiklą, o tai keltų pavojų viešajam interesui. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-478/2001; 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 110−123, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimu, pateiktu 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, pažymi, jog siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą galima pripažinti būtinumą, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš esmės pažeidžia jo interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.). Tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad atsakovas peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą nurodo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas grubiai pažeidžiant Tvarkos reikalavimus ir tai lėmė klaidingų aplinkybių konstatavimą, neteisingas išvadas ir nepagrįstą pagrindo taikyti tarnybinę nuobaudą nustatymą; Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pažeidimai nenustačius G. K. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties; tarnybinis patikrinimas pradedamas praėjus tik keturioms dienoms nuo konstatuotų pažeidimų, tačiau nėra vertinamas užkardos vadovybės pareigūnų kontrolės klausimas; dėl neaiškių aplinkybių ir, atsakovo nuomone, nesant tam teisinio pagrindo, buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (b. l. 5–6).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios atsakovo atsisakyme išdėstytos aplinkybės dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų, trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamo pažeidimo sudėties nebuvimo ir kt. – galės būti nagrinėjamos, jei G. K. bus paskirta tarnybinė nuobauda, nes tarnybinio patikrinimo išvada yra rekomendacinio pobūdžio – sprendimą skirti ar ne atitinkamą tarnybinę nuobaudą priima pareigūną į pareigas skiriantis vadovas (Statuto 26 str. 6 d.).

Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo įrodinėjimo pareigos paskirstymo įrodinėjant aplinkybę – ar tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pateikęs išaiškinimą – išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, nurodė, kad profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo – ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

Atsakovo Profesinės sąjungos teigimu, tarnybinę nuobaudą pareigūnui pareiškėjas VSAT Pagėgių rinktinė siekia paskirti dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Šį teiginį atsakovas iš esmės grindė Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, jog G. K. trūksta lankstumo, priimdamas sprendimus jis nesikonsultuoja su užkardos vadovybe, teisės aktus traktuoja siaurąja prasme, ieško juose spragų, netobulumų, dažnai savo nepagrįstą nuomonę, pamąstymus pateikia pamainos pareigūnams. Iš šio teiginio atsakovas padarė išvadą, kad tai ne tik nepagrįsti kaltinimai, bet ir egzistuoja šališkas neigiamas požiūris į šį pareigūną, jo tarnybinę veiklą ir jos vertinimą; nurodyti teiginiai nepagrįstai faktiniais duomenimis; pastaruoju metu Profesinė sąjunga kelia VSAT egzistuojančias pareigūnams opias, o vadovybei keliančias nepasitenkinimą, problemas (b. l. 5–6).

Teisėjų kolegija vertina, kad nurodytos aplinkybės nėra pakankamos patvirtinti prielaidą, jog tarnybinė nuobauda yra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegijos pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą panaikinti Profesinės sąjungos atsisakymą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, šį prašymą grindė aplinkybėmis, užfiksuotomis 2012 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-6(28) „Tarnybinio patikrinimo dėl Sargybų skyriaus pareigūnų (darbo vieta – Viešvilės užkarda) tarnybos vykdymo išvada“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistas (darbo vieta – Viešvilės užkarda) vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas G. K. 2011 m. gruodžio 25/26 dienomis vykdydamas pasienio sargybą „Užkardos pamainos vyresnysis“, aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas, t. y. nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų tikslaus tarnybinės užduoties ir Sienos kontrolės nuostatų reikalavimų vykdymo, nesidomėjo padėtimi pasienio ruože, savo funkcijas vykdė pasyviai ir formaliai – tokiais veiksmais pažeidė VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 116, 116.8, 116.9 punktus ir VSAT Pagėgių rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto pareigybės aprašymo 8, 8.1, 8.8, 8.13 punktų reikalavimus (b. l. 7–12). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai konkrečios ir paneigia galimas prielaidas, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su veikla profesinėje veikloje – trečiasis suinteresuotas asmuo yra kaltinamas konkrečių, jam pareigybės aprašymu priskirtų, funkcijų neatlikimu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui trūksta lankstumo, priimdamas sprendimus jis nesikonsultuoja su užkardos vadovybe, teisės aktus traktuoja siaurąja prasme, ieško juose spragų, netobulumų, dažnai savo nepagrįstą nuomonę, pamąstymus pateikia pamainos pareigūnams, negali būti vertinamos kaip patvirtinančios ryšį tarp trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo ir jo veiklos profesinėje sąjungoje. Nurodytos aplinkybės laikytinos asmenį charakterizuojančiomis, į jas atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą (Tvarkos 5.2 p.). Todėl šių Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų faktų pagrįstumas taip pat galės būti vertinamas, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda, ją ginčijant teisės aktų nustatyta tvarka. Tokių ginčų nagrinėjimo procedūroje profesinė sąjunga gali dalyvauti kaip pareigūno – Profesinės sąjungos nario – atstovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1590/2008, kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas turi teisę panaikinti profesinės sąjungos nesutikimą skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė