2019-09-11 Nr. AB-17134-3-61-3-03918-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-157-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03918-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), kurį patikslino (I t., b. l. 12–15), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08)491-305 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Sprendimu vykdyti jo atžvilgiu reikalavimą dėl 18 112,13 Eur akcizų mokesčių ir su juo susijusių sumų skolos išieškojimo. Paaiškino, kad 2014 m. gegužės 1 d. kartu su pažįstama mergina I. J. vyko į Jungtinę Karalystę automobiliu, priklausančiu L. B.. Atvykus į Jungtinę Karalystę, muitinės darbuotojai, patikrinę transporto priemonę, nuo patikros pradžios praėjus valandai, parodė šalia mašinos padėtus maišus su cigarečių pakeliais. Pareigūnai prie automobilio pareiškėjo nenuvedė, tik pasakė, kad rado apie 13 000 vnt. cigarečių. Pareiškėjas teigė, kad jis apie cigaretes nieko nežinojo. Pažymėjo, kad pareigūnai bendravo be vertėjo, davė jam pasirašyti kažkokius dokumentus. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad silpnai moka anglų kalbą, o kartu su juo vykusi mergina šios kalbos visai nemoka. Be to, atkreipė dėmesį, kad I. J. atžvilgiu antstolė pradėjo skolos išieškojimą 21 202,14 Eur sumai, pareiškėjo nuomone, dėl analogiško Jungtinės Karalystės reikalavimo. Pasak pareiškėjo, jis nežinojo, kad jo atžvilgiu pradėtas išieškojimo procesas, ir neįtarė, jog būdamas Jungtinėje Karalystėje galbūt padarė teisės pažeidimą, negavo jokių su šiuo įvykiu susijusių procesinių dokumentų bei pranešimų dėl išieškojimo prašymo vykdymo. Taip pat pažymėjo, kad I. J. atžvilgiu buvo sustabdytas išieškojimo procesas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)491-68. Tačiau Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos, nesant jokių duomenų, įrodančių pareiškėjo prisidėjimą prie galimo teisės pažeidimo, pradėjo išieškojimą jo atžvilgiu. Pareiškėjo manymu, VMI, gavusi iš Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos vykdomuosius prašymus dėl išieškojimo iš Lietuvos Respublikos piliečių, formaliai vadovavosi 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos Nr. 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva 2010/24/ES) nuostatomis ir išieškojimo procesą pradėjo vykdyti neįsigilinusi į faktinę situaciją, nepareikalavusi surinktų procesinių dokumentų, pažeisdama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnių reikalavimus.

3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 22–24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad VMI 2016 m. liepos 14 d. gavusi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą ir / ar imtis prevencinių priemonių (toliau – ir Prašymas vykdyti reikalavimą) bei suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos 2010 m. kovo 16 d. direktyva Nr. 2010/24/ES (toliau – ir Suvienodintas dokumentas), kuris yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalėjo pradėti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo. Pažymėjo, kad VMI, prieš pradėdama išieškojimo veiksmus, 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (23.1-08-3-4)RNA-23626 informavo pareiškėją apie gautą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą. Taigi pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytos akcizo mokesčio skolos išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai. Atsižvelgęs į tai, atsakovas tvirtino, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu (I t., b. l. 80–83) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 5 straipsnio 1 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigalioję ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės. Pagal MAĮ 28 straipsnio l dalį, centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teikdamas pagalbą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), mokesčių administratorius dėl mokesčių mokėtojų ar trečiųjų asmenų turi tokias pat teises kaip ir atlikdamas kitas jam priskirtas funkcijas. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas grindžiamas MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, kuriame nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Taigi, mokesčių administratoriui MAĮ suteikia teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

7. Teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis išieškant mokestines nepriemokas yra numatytas MAĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Savitarpio pagalbos įstatymas) nustatyta tvarka. Savitarpio pagalbos įstatymo 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Pagal Savitarpio pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančios institucijos naudai, gavusi prašančios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad prašymo vykdyti išieškojimą vykdymą reglamentuoja Savitarpio pagalbos įstatymo 11 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

8. Taigi, teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog VMI 2016 m. liepos 14 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymą vykdyti reikalavimą bei Suvienodintą dokumentą, o remiantis Savitarpio pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, VMI privalėjo pradėti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo. Šią savo pereigą ir teisę atsakovas realizavo priimdamas ginčijamą Sprendimą. Nors pareiškėjas teigė, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga tarnyba nepagrįstai apskaičiavo mokesčius, o mokesčių administratorius formaliai vertino situaciją, teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutiko ir sprendė, kad atsakovas pagal suteiktą kompetenciją priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad būtent pats pareiškėjas, gavęs mokesčių administratoriaus sprendimą, nesutikdamas su apskaičiuota prievole, jos dydžiu turėjo nedelsiant kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas.

9. Be to, teismas pažymėjo, kad VMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu pareiškėją informavo apie gautą prašymą išieškoti 18 112,13 Eur mokesčių ir delspinigių skolą bei išaiškino jam teisę ginčyti ne tik VMI raštą, bet ir galimybę užginčyti Jungtinės Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos sprendimą. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokia teise pasinaudojo. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2017 m. vasario 20 d. prašymas nepatvirtina jo aktyvių veiksmų, siekiant ginčyti Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sprendimus. Tuo tarpu VMI pateikti papildomi duomenys patvirtina, kad Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pareiškėjui siuntė pranešimus, taip pat išaiškino galimybę skųsti priimtą sprendimą. Todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti vykdytino sprendimo teisingumu. Kartu akcentavo, kad šioje byloje netiriamas ir nevertinamas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumas bei jų atlikti procedūriniai veiksmai.

10. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas, įvertinus jo turinį, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo argumentai atmestini.

III. 11. Pareiškėjas E. A. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 86–88), kurį patikslino (I t., b. l. 97–101), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08)491-305.

12. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neįsigilino į bylos medžiagos esmę, vienpusiškai vadovavosi VMI formalia pozicija, neišsireikalavo iš Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos teisės pažeidimo dokumentų ir nepašalino kilusių abejonių, o priimtą sprendimą grindė prielaidomis. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (patikslintame skunde) išdėstytas aplinkybes ir papildomai pažymi, kad sužinojęs apie ginčijamą VMI Sprendimą dėl išieškojimo iš karto kreipėsi į Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių, taip pat 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją dėl išieškojimo pagrįstumo ir teisėtumo, nurodydamas, jog teisės pažeidimo dokumentai reikalingi Lietuvos Respublikos teismams nagrinėjant administracinę bylą dėl išieškojimo. Be to, pareiškėjas pabrėžia, kad 2017 m. balandžio 25 d. pakartotinai kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių surinkimo tarnybą. Tačiau jokio atsakymo ir kitokios informacijos (procesinių dokumentų, paaiškinimų ir kt.) iš Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pareiškėjas negavo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nesikreipė į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją, ir tvirtina, jog nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu pradėtas ir vykdomas išieškojimo procesas yra nepagrįstas bei neteisėtas.

13. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (I t., b. l. 106–108) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Atsakovas papildomai pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo dar kartą patvirtinta, jog pareiškėjas nėra pateikęs skundo dėl Jungtinės Karalystės priimtų sprendimų jo atžvilgiu, o šioje byloje netiriamas ir nevertinamas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumas ir atlikti procedūriniai veiksmai, todėl teismas pagrįstai nevertino Jungtinės Karalystės mokesčių inspekcijos sprendimų priėmimo aplinkybių ir atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08)491-305, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 18 112,13 Eur sumą pagal Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Skundžiamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Savitarpio pagalbos įstatymu bei 2016 m. liepos 14 d. gautu Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktu prašymu (suvienodintu dokumentu), kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Savitarpio pagalbos įstatymo, kuriuo įgyvendinta Direktyva 2010/24/ES, 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Remiantis Savitarpio pagalbos įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje.

18. Atitinkamai Direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie prašymo vykdyti reikalavimą pridedamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Šiame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atspindimas pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, esminis turinys, ir jis yra reikalavimo vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vienintelis pagrindas. Toje valstybėje narėje jis neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas.

19. Savitarpio pagalbos įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prašymo vykdyti išieškojimą vykdymą, 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Tuo tarpu MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

20. Tačiau Savitarpio pagalbos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija grąžina prašančiajai institucijai prašymą vykdyti išieškojimą, jeigu reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taip pat Savitarpio pagalbos įstatymo 12–13 straipsniai reglamentuoja galimybę Lietuvos Respublikos institucijai sustabdyti ar nutraukti išieškojimą, taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones.

21. Pagal Savitarpio pagalbos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos.

22. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturi jo kaip nors pripažinti, o gali tik spręsti, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis negali būti vykdomas (kai reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje), ar turi informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (Savitarpio pagalbos įstatymo 10 str., 12 str.).

23. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, VMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (23.1-08-3-4)RNA-23626 (I t., b. l. 27), informavo pareiškėją, jog 2016 m. liepos 14 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą dėl 18 112,13 Eur akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei su prašymu susijusius dokumentus, kuriuos pridėjo prie šio rašto – Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymo vykdyti reikalavimą ir Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, kopijos. Atitinkamai Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktame Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, yra pateikti visi pagal įstatymą būtini nurodyti duomenys (Savitarpio pagalbos įstatymo 10 str. 2 d.).

24. VMI minėtame 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašte, be kita ko, pareiškėjui nurodė, jog tuo atveju, jeigu jis per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto. Be to, VMI informavo pareiškėją, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai.

25. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad VMI 2016 m. spalio 21 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal pateiktą užsienio valstybės prašymą, o VMI kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus dėl priskaičiuoto akcizo mokesčio bei sustabdė ginčijamo Sprendimo vykdymą iki Jungtinės Karalystės kompetentinga tarnyba pateiks atsakymą apie tolesnius veiksmus (I t., b. l. 46, 51–52).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad jis kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją dėl išieškojimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. tvirtino, jog yra užginčijęs Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą, be to, į bylą buvo pateikti pareiškėjo 2017 m. vasario mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. kreipimųsi į Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą nuorašai bei jų išsiuntimą patvirtinantys pašto kvitai (I t., b. l. 71–75, 89–92).

27. Siekdamas įsitikinti, kad nurodyti pareiškėjo kreipimaisi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją yra priimti nagrinėti ar pagal juos yra priimti atitinkami sprendimai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi (I t., b. l. 112–114) pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jo kreipimaisi į Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą dėl prašomos išieškoti skolos yra gauti ir priimti nagrinėti ar pagal juos yra priimti atitinkami sprendimai. Ta pačia nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui informaciją, ar pareiškėjas yra užginčijęs Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašomą išieškoti skolą.

28. Vykdydamas minėtą nutartį, atsakovas 2019 m. sausio 8 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus dokumentus bei paaiškinimus (I t., b. l. 116–138), iš kurių, be kita ko, matyti, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba informavo VMI, jog negavo pareiškėjo jai išsiųsto skundo, ir paprašė pateikti jo kopiją. Atitinkamai VMI pateikė Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai pareiškėjo skundo kopiją bei paprašė informuoti apie tolesnius veiksmus. Atsakydamas į šį prašymą, Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius informavo VMI, kad pareiškėjo skundas buvo gautas pasibaigus terminui ir jo vienintelė galimybė būtų kreiptis į Apeliacijų tarnybą bei sumokėti už skundo vertinimą, taip pat nurodė, kad išsiuntė pareiškėjui laišką, kuriuo jį apie tai informavo, bei nurodė toliau tęsti išieškojimo sustabdymą, duodant laiko atsakymui. Ši iš Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos gauta informacija pareiškėjui buvo pateikta VMI 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-31382.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi (I t., b. l. 144–145) išsiuntė pareiškėjui susipažinti atsakovo 2019 m. sausio 8 d. teismui pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus bei pakartotinai pasiūlė pateikti teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jo kreipimaisi į Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą dėl prašomos išieškoti skolos yra gauti ir priimti nagrinėti ar pagal juos yra priimti atitinkami sprendimai, taip pat paaiškinimus dėl atsakovo teismui pateiktų papildomų dokumentų. Vykdydamas šią nutartį, pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus dokumentus bei paaiškinimus, patvirtinančius, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija sprendžia klausimą dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo nereikalaujant iš jo prieš tai sumokėti ginčijamą mokestį ir yra nustačiusi pareiškėjui terminą iki 2019 m. balandžio 15 d. įrodymams dėl jo sunkios materialinės padėties pateikti (I t., b. l. 151–188).

30. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi (I t., b. l. 190–192) sustabdė šią administracinę bylą, kol Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija išspręs klausimą dėl pareiškėjo E. A. skundo, kuriuo jis ginčija Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą dėl prašomos išieškoti skolos, nagrinėjimo, ir įpareigojo bylos šalis nedelsiant informuoti teismą apie bet kokius Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos šiuo klausimu priimtus sprendimus.

31. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti atsakovo papildomi paaiškinimai ir dokumentai (II t., b. l. 1–33), iš kurių matyti, kad VMI 2019 m. kovo 25 d. informavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą, jog yra tęsiamas skolos išieškojimo stabdymas, taip pat persiuntė pareiškėjo 2019 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus bei paprašė informuoti apie bet kokius Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus dėl pareiškėjo skundo, kuriuo jis ginčija Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą dėl prašomos išieškoti skolos, nagrinėjimo. Tačiau iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. VMI dar nebuvo gavusi atsakymo iš Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos.

32. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai ir dokumentai (II t., b. l. 37–41), iš kurių matyti, kad pareiškėjo skundas, kuriuo jis ginčija Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą dėl prašomos išieškoti skolos, bus nagrinėjamas Jos Didenybės teismų ir tribunolų tarnybos Pirmosios instancijos tribunole (mokesčių skyriuje) pagal standartinei kategorijai priskirtų skundų nagrinėjimo tvarką.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjas Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą dėl prašomos išieškoti skolos Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai užginčijo vėliau, nei buvo priimtas šioje administracinėje byloje skundžiamas atsakovo Sprendimas. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VMI, gavusi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, pagal byloje nustatytas tuo metu (atsakovo Sprendimo priėmimo metu) egzistavusias faktines aplinkybes privalėjo vykdyti šį dokumentą bei atlikti jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Todėl konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas jo priėmimo metu buvo teisėtas ir pagrįstas.

34. Tačiau teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Todėl negalima visiškai neatsižvelgti į šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir nustatytą reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjas visgi yra užginčijęs minėtą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą dėl prašomos išieškoti skolos. Nors šį sprendimą, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, pareiškėjas užginčijo vėliau, nei buvo priimtas atsakovo Sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios iš esmės pasikeitusios faktinės situacijos, byloje nesant neginčijamų duomenų, kad pareiškėjas anksčiau žinojo apie jo atžvilgiu priimtą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos sprendimą dėl prašomos išieškoti skolos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo Sprendimas, kuris, kaip minėta, nors iš esmės ir laikytinas teisėtu bei pagrįstu, visgi negali būti paliktas galioti. Teisėjų kolegija, visapusiškai patikrinusi bylą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bus tikslinga Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui iš naujo įvertinti visas kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir iš naujo spręsti dėl Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pateikto prašymo vykdyti išieškojimą po ginčo išnagrinėjimo Jungtinės Karalystės kompetentingoje institucijoje.

35. Todėl, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti VMI 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08)491-305.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. A. skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08)491-305.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius