2021-02-03 Nr. AB-2371-3-63-3-02456-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-377-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02456-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B., L. A. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., L. A. ir D. M. skundą Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo akto reikalavimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai B. B., L. A. ir D. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. spalio 5 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18/5 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 18/5), kuriuo pareiškėjai buvo įpareigoti: 1) statinio patalpas naudoti pagal paskirtį; 2) iki 2019 m. sausio 15 d. pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Pareiškėjai taip pat prašė jiems iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. B. B., L. A. ir D. M. paaiškino, kad jie nuosavybės teise valdo namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis. Pareiškėjai nurodė, kad Namo patalpų paskirtis buvo keista 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. birželio 19 d. gavus Administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui. Plungės rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), patikrinusi Namą, 2018 m. rugsėjo 13 d. surašė gyvenamojo namo patalpų naudojimo pagal paskirtį patikrinimo aktą Nr. A20-2564 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. A20-2564), kuriame nurodė, kad statinio paskirties patalpos naudojamos nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir paslaugų paskirties patalpose vykdoma veikla neatitinka patalpų paskirties; buvo pareikalauta paslaugų patalpų paskirtį pakeisti į maitinimo paslaugų. Pareiškėjai teigė, kad minėtas patikrinimo aktas jiems nebuvo pateiktas susipažinti, todėl jie negalėjo pateikti atsakymo ir nurodyti nesutikimo motyvų.

3. B. B., L. A. ir D. M. nuomone, Administracija, 2013 m. išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui, teigė, kad toks pritarimas buvo klaidingas ir reikalavo pakeisti patalpų paskirtį, suformuojant patalpas kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Akcentavo, kad patalpų priskyrimas veiklai buvo ruošiamas pagal Plungės rajono savivaldybės nurodymus. Pareiškėjų teigimu, nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti: nėra nurodyta, kokie pažeidimai, esant nurodytam patalpų naudojimui, yra daromi. Pareiškėjai pažymėjo, kad akto reikalavimas statinį naudoti pagal paskirtį yra įgyvendinamas kiekvieną dieną, o įvykdžius antrąjį reikalavimą, patalpos taps naudojamos ne pagal paskirtį ir tai priežiūrą vykdančiai institucijai suteiks teisę pareiškėją bausti.

4. Pareiškėjų nuomone, atsakovas, surašydamas ginčijamą aktą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ginčijamas aktas pareiškėjai D. M. nebuvo įteiktas ir taip buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą. Be to, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

5. B. B., L. A. ir D. M. pažymėjo, kad Name yra gyvenama, o jame esančios įregistruotos paslaugų paskirties patalpos naudojamos pagal paskirtį – paslaugoms teikti – asmenims suteikiama tam tikro ploto patalpa jų poreikiams – šventėms, susirinkimams, susibūrimams. Pareiškėjai nurodė, kad jie gali verstis įvairia paslaugų veikla, o atsakovas ginčijamo akto reikalavimais šią veiklą susiaurina iki maitinimo paslaugų veiklos ir suvaržo jų teises verstis kita nei maitinimo paslaugų veikla ir iš to gauti pajamas.

6. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Name nėra valgyklos, kavinės, restorano, baro ar kitokios viešojo maitinimo įstaigos, jie neturi pagrindo keisti Namo patalpų paskirties į negyvenamosios paskirties patalpas – maitinimo paskirties patalpas, o pakeitus patalpų paskirtį iš paslaugų į maitinimo paskirtį, pareiškėjams bus užkirstas kelias patalpose verstis kita paslaugų teikimo veikla pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – ir EVRK).

7. Pareiškėjai teigė, kad Administracija viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas, nes Statybos įstatymas šiai institucijai nesuteikia teisės reikalauti pakeisti jiems priklausančio pastato paskirtį.

8. Teismo posėdyje pareiškėjas B. B. bei pareiškėjų atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

9. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos direktoriaus sudaryta komisija patikrino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimą pagal paskirtį ir surašė 2018 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktą Nr. A20-2564, o 2018 m. spalio 5 d. surašė statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18/5, kuris 2018 m. spalio 5 d. pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjui B. B., o šiam nurodžius, kad pareiškėja D. M. yra išvykusi į Švediją, ginčijamas aktas jai nebuvo įteiktas. L. A. minėtas aktas buvo įteiktas 2018 m. spalio 8 d. Administracija pažymėjo, kad Patikrinimo aktas Nr. A20-2564 pareiškėjams 2018 m. spalio 4 d. buvo išsiųstas paštu ir apie tai buvo informuota pateikiant Patikrinimo aktą Nr. 18/5, tačiau jokių veiksmų, kad jį gautų anksčiau, pareiškėjai nesiėmė. Atsakovas teigė, kad pareiškėjams nebuvo suvaržytos teisės pateikti atsakymą ir nurodyti nesutikimo motyvus.

11. Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 15 d. po B. B. kreipimosi į Administraciją dėl patalpų paskirties keitimo įvyko posėdis dėl pokylių salės, esančios (duomenys neskelbtini), ir buvo surašytas veiklos vykdymo protokolas Nr. LK-20. Pareiškėjui buvo pasiūlyta apsispręsti ir pasirinkti vieną patalpų naudojimo iš Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus paskirtį. Atsižvelgus į tai, kad patalpos daugiausia buvo naudojamos pokyliams, o savininkė pagal verslo liudijimą teikė šeimininkavimo paslaugas, buvo pasiūlyta nustatyti keičiamų patalpų naudojimo paskirtį – maitinimo. Vėliau po posėdžio B. B. atsakovui pristatė patvirtinti statinio projektą „Gyvenamųjų-verslo patalpų atskyrimas, atliekant paprastojo remonto darbus“. Žinant, kad pareiškėjas turi transporto paslaugų individualią įmonę „Žeimena“, gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo į paslaugų paskirties keitimą projekto tvirtinti pristatymas Administracijos buvo įvertintas kaip pareiškėjo apsisprendimas, kokio pobūdžio veiklą jis vykdys, todėl 2013 m. birželio 19 d. jam buvo išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui. Teigė, kad Administracija kelių veiklų vykdymo subjektui nesuvaržė apsisprendimo teisės, todėl pareiškėjas B. B. dėl gyvenamojo pastato patalpų paskirties pakeitimo iš gyvenamųjų patalpų į paslaugų paskirties patalpas sprendimą priėmė pats ir pats už jį yra atsakingas.

12. Atsakovas akcentavo, kad ginčijamo akto apskundimo tvarka nebuvo nurodyta dėl neapsižiūrėjimo, tačiau tai pareiškėjams kreiptis į teismą nesutrukdė.

13. Administracija pažymėjo, kad maisto tvarkymo pažymėjimo turėjimas ir transporto paslaugų individualios įmonės turėjimas apibrėžia, kokias veiklas pareiškėjas gali vykdyti. Komisija, 2018 m. rugsėjo 13 d. tikrindama patalpas, nustatė, kad B. B. veiklai, kuriai jis turi išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, norint vykdyti veiklą privalomo verslo pažymėjimo neturi, o jo žmona, kaip subjektas, užsiimantis maisto tiekimo veikla, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto pažymėjimo, suteikiančio teisę tvarkyti maistą, neturi. Atsakovas teigė, kad tokios aplinkybės suteikia prielaidą teigti, jog B. B. maisto tvarkymo veikla, kuriai jis turi leidimą, bet neturi įsigijęs veiklai vykdyti privalomo verslo liudijimo, tiesiogiai pats neužsiima. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra įrašytas į K. B. verslo liudijimą kaip šeimos narys, jam teisės verstis verslo liudijime nurodyta veikla nesuteikia. B. B. nėra veiklos vykdytojas, todėl gali tik tam tikrose situacijose padėti žmonai, tačiau jokiu būdu ne vykdyti pagrindinę veiklą, o žmona su maistu susijusią veiklą vykdo turėdama verslo liudijimą, tačiau neturėdama maisto tvarkymui būtino leidimo. Be to, B. B. žmona nėra (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamo turto savininkė, nuomos ar panaudos sutarties dėl patalpų naudojimo ji neturi, be to, ji darbo santykiais nėra susijusi nei su vienu iš patalpų savininkų. Administracija teigė, kad jeigu K. B. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai būtų užpildžiusi prašymą ją įregistruoti į maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo registrą, ji būtų susipažinusi su įsipareigojimu netvarkyti maisto, jeigu statiniai ir patalpos neatitinka statybą ir jos priežiūrą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Prašymo nepateikusi ir į minėto registro maisto tvarkymo subjektų sąrašą neįtraukta, ji tokia veikla nurodytose patalpose neturi teisės užsiimti.

14. Atsakovas pažymėjo, kad iš Komisijai pateiktų raštiškų įrodymų bei apklausus abu sutuoktinius yra visiškai aišku, jog jie abu minėtose patalpose vykdo asmenų maitinimo veiklą, tačiau nėra aišku, kuo remdamiesi du subjektai vykdė bendrą veiklą, jeigu jie, kaip verslo subjektai, tarpusavyje nėra susiję ir nė vienas iš jų neturi visiškos teisės vykdyti maisto tvarkymo veiklą. Be to, B. B. nei su žmona, nei su klientais sudarytų patalpų nuomos ar panaudos sutarčių nepateikė. Jis teigė, kad patalpas žmonėms naudoti suteikia neimdamas už tai atlygio, o tai yra prilyginama nekilnojamo turto perleidimui naudotis kitiems asmenims panaudos sutarties būdu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad išnagrinėjus visus Komisijai pateiktus dokumentus, viešojoje erdvėje internete B. B. paskelbtus skelbimus apie pokylių salės nuomą bei esamų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog teiginys, kad patalpos yra suteikiamos panaudos pagrindu, yra melagingas ir neatitinka faktų. Svarbus momentas yra ir tai, kad pareiškėjai skunde nurodė, jog jie netrukdomai gali verstis įvairia paslaugų veikla, o skundžiamas aktas šią veiklą susiaurina iki maitinimo paslaugų veiklos, taip suvaržant asmens teises verstis kita nei maitinimo paslaugų veikla ir iš to gauti pajamas. Administracijos nuomone, toks pareiškėjų teiginys tik įrodo, kad jie patvirtina, jog už suteikiamas paslaugas naudotis patalpomis yra gaunamo pajamos, todėl sistemiškai perleidžiant naudotis patalpomis tretiesiems asmenims, galima traktuoti, kad paslaugų paskirties patalpos yra perleidžiamos naudoti nuomos, o ne panaudos pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie gautas nuomos mokesčio pajamas, darytina išvada, kad jis, nuomodamas patalpas, už kurias nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, gauna pajamas, kurių nedeklaruoja. Be to, nėra aišku, ar pareiškėjai, kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkai, yra sudarę patalpų naudojimosi sutartį. Administracijos nuomone, už pajamų nedeklaravimą bei patalpų naudojimą ne pagal paskirtį visi bendrasavininkai atsako solidariai.

15. Atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavime statinio patalpas naudoti pagal paskirtį nepateikė jokių argumentų apie patalpų paskirties pobūdį. Pažymėjo, kad šis įstatymo reguliavimas yra bendras ir nurodantis, kad asmuo privalo užtikrinti patalpų naudojimą pagal paskirtį, kuri yra įrašyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Atsakovo nuomone, toks bendro pobūdžio reikalavimas yra visiškai teisėtas. B. B. su bendrasavininkų sutikimu pasirinko, kokia paskirtimi įregistruoti patalpas, ir pasirinkimas yra aiškus – paslaugų paskirties patalpos.

16. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas B. B. 2013 m. pakeitė gyvenamųjų patalpų paskirtį į negyvenamąsias paslaugų teikimo patalpas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktas aiškiai nustato, kokių veiklų rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra galimos tokios paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįregistravus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Šiame veiklos rūšių sąraše nėra nei vienos veiklos rūšies, kuri būtų susijusi su maisto tvarkymu, o tai reiškia, kad norint tam tikrose patalpose tvarkyti maistą, yra būtina pakeisti patalpų paskirtį į tokią paskirtį, kuri atitiktų faktiškai vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą. Nustačius, kad Name yra vykdomas asmenų maitinimas (tai visiškai atitinka viešojo maitinimo patalpoms prilygintus požymius), Administracijos reikalavimas statinio patalpas naudoti pagal paskirtį ir pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal faktiškai vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

17. Teismo posėdyje atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: panaikino Patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavimą dėl pareiškėjų įpareigojimo pakeisti statinio paskirtį, o skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavimą įpareigoti statinio patalpas naudoti pagal paskirtį atmetė. Pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu.

19. Teismas nustatė, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. D-760 sudaryta komisija patikrino pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimą pagal paskirtį. Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad dalies gyvenamojo namo atskirų patalpų gyvenamoji paskirtis buvo pakeista į paslaugų paskirtį, tačiau jos nebuvo įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas. Patikrinimo akte Nr. A20-2564 nurodyta, kad Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. balandžio 30 d. maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime Nr. 45, išduotame B. B. pokylių salei, esančiai (duomenys neskelbtini), leidžiama ekonominės veiklos rūšis – pagaminto valgio tiekimas renginiams, tačiau ši veikla nėra galima gyvenamosios paskirties vieno buto name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties. Nurodyta, kad tikslinant statinio kadastro duomenis ir formuojant patalpų naudojimo paskirtį, statinio rūsyje nebuvo taikyta Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 4 priedo patalpų naudojimo paskirties klasifikacijos 2.5 punkto nuostata: „maitinimo“ – „patalpos žmonėms maitinti“, nors suformuotose patalpose vyksta pokyliai, gaminamas maistas ir jis tiekiamas lankytojams. Patalpų naudojimo paskirtis buvo nustatyta pritaikant Nuostatų 4 priedo 2.4 punkto apibūdinimą: „paslaugų“ – „paslaugų-patalpose paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui“. Atsakovas Patikrinimo akte Nr. 18/5 pareikalavo statinio patalpas naudoti pagal paskirtį ir iki 2019 m. sausio 15 d. pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu.

20. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės administracijos, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atlieka statinių naudojimo priežiūrą, tačiau nei Statybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ar kiti teisės aktai savivaldybės administracijai nesuteikia įgaliojimų įpareigoti asmenis keisti patalpų (pastatų) paskirtį. Pacitavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 37 straipsnio 1 dalies, 4.39 straipsnio 1 dalies ir 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro banko išrašo buvo nustatyta, jog pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis. Namas priklauso pareiškėjams, todėl atsakovas neturėjo teisės juos įpareigoti pakeisti paslaugų patalpų paskirtį, nes valdymas, naudojimas ir disponavimas nekilnojamuoju turtu priklauso tik nuo pareiškėjų valios. Teismas pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijas prie Aplinkos ministerijos 2010 m. spalio 12 d. ir 2012 m. kovo 19 d. raštuose dėl ginčo patalpų naudojimo būdo yra nurodžiusi, jog teisės aktai institucijoms nesuteikia įgaliojimų įpareigoti asmenis keisti patalpų (pastatų) paskirtį. Teisėjų kolegija sprendė, kad Administracija, įpareigodama pareiškėjus pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, veikė viršydama savo kompetencijos ribas ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgus į tai, Patikrinimo akto Nr. 18/5 dalis dėl pareiškėjų įpareigojimo keisti patalpų paskirtį buvo panaikinta kaip neteista ir nepagrįsta, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Pacitavęs Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Nuostatų 4 priedo 2.4 ir 2.5 punktų bei Aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.) 5.4, 5.11 ir 5.12 punktų nuostatas, teismas akcentavo, kad Patikrinimo akto Nr. 18/5 priėmimo metu galiojusiame teisiniame reguliavime paslaugų paskirties patalpose paruoštų valgių ir patiekalų gamybos veikla nebuvo nustatyta.

22. Teismas akcentavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro banko išrašo duomenis, pareiškėjams priklausančio pastato – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) su paslaugų paskirties patalpomis (rūsio patalpose įrengtos paslaugų paskirties patalpos) paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Dalis patalpų nebuvo įregistruotos kaip maitinimo paskirties patalpos (patalpos, skirtos žmonėms maitinti pagal Nuostatų 4 priedo 2.5 punktą, nustatantį patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę naudojimo paskirtį). Teismas pažymėjo, kad K. B. buvo išduotas verslo liudijimas „Namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių rinkimas)“. Verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis pateko į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 56.21 klasę („Pagaminto valgio tiekimas renginiams“). Administracija, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog gyvenamosios paskirties pastato paslaugų paskirties patalpose yra gaminamas maistas ir maitinami lankytojai. Tai patikrinimo metu pripažino B. B. ir K. B..

23. Teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjus teisėtai ir pagrįstai įpareigojo statinio patalpas naudoti pagal paskirtį, nes galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė galimybės paslaugų paskirties patalpose vykdyti paruoštų valgių ir patiekalų gamybos veiklą bei maitinimo veiklą, todėl nėra pagrindo panaikinti šį reikalavimą.

24. Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas pasikeitė, nes Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 4 d.) 31.9 punkte yra nustatyta, jog gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, Aprašo 5 punkte nurodytuose negyvenamosios paskirties pastatuose esančiose ir atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima ši Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytų rūšių veikla, kuriai vykdyti nenaudojami Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nurodyti potencialiai pavojingi įrenginiai: <...> 31.9) paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C10.85). Teismas atkreipė dėmesį, kad K. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdo individualią veiklą „Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“, „Pagaminto valgio tiekimas renginiams“, kuri patenka į Aprašo 31.9 punkte nurodytą veiklos rūšį „Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“. Pasikeistus teisiniam reguliavimui, paruoštų valgių ir patiekalų gamyba paslaugų paskirties patalpose yra galima, todėl atsakovo įpareigojimas statinio patalpas naudoti pagal paskirtį, vykdant šią veiklą, šiuo metu yra neaktualus, išskyrus veiklos dalį, susijusią su maitinimu, nes jos teisinis reguliavimas yra nepakitęs. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas vykdo kontrolinio pobūdžio funkciją, kuri nustato galimybę patikrinti viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje administraciniam teismui suteiktus įgaliojimus, nes teismas tikrina administracinio sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu.

25. Pareiškėjams nepateikus išlaidų paskaičiavimo ir patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu ir jiems buvo išaiškinta teisė tokį prašymą kartu su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

III. 26. Pareiškėjai B. B., L. A. ir D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas jų skundo reikalavimas panaikinti Patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavimą statinio patalpas naudoti pagal paskirtį, ir šį Patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavimą panaikinti.

27. Pareiškėjų nuomone, teismas, atmesdamas jų prašymą, nevertino ir nenagrinėjo pagrindinių įrodymų, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, netinkamai vertino įrodymus bei nesivadovavo teisės aktais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

28. Pareiškėjai teigia, kad teismo išvados, jog Administracija juos teisėtai ir pagrįstai įpareigojo statinio patalpas naudoti pagal paskirtį, kadangi galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė galimybės paslaugų paskirties patalpose vykdyti maitinimo veiklą, todėl nėra pagrindo panaikinti šį reikalavimą, buvo padarytos neteisingai taikant Aprašą ir Statybos įstatymą. Teismas nepagrįstai suvienodino dvi skirtingas veiklas – maitinimo paslaugą, kai kavinėje, restorane, bare asmenys yra maitinami kaip viešojo maitinimo įstaigoje, suvienodino su kita veikla – paslauga pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą pagal EVRK 56.21 klasę – „Pagaminto valgio tiekimas renginiams“, kai pagal kliento užsakymą maistas ruošiamas išskirtinai kliento pasirinkimu ir gali būti pristatomas į bet kurią kliento nurodytą vietą. Pareiškėjai akcentuoja, kad šios dvi veiklos yra visiškai skirtingo pobūdžio.

29. B. B., L. A. ir D. M. pažymi, kad teismo sprendimas yra ydingas, kadangi jis turės įtakos visiems Lietuvos subjektams, veikiantiems su individualios veiklos pažymėjimu pagal EVRK 56.21 klasę – „Pagaminto valgo tiekimas renginiams“, ir sudarys prielaidas reikalauti bet kokias patalpas, į kurias yra patiekiamas pagamintas maistas, pervadinti į maitinimo patalpas, nepaisant to, kad jose maitinimo paslaugas teikiantis objektas – kavinė, restoranas ar panašiai – neveikia. Pagal teismo priimtą sprendimą visoje Lietuvoje įsigaliotų tokia tvarka, kai atvežus ar atnešus pagamintą maistą į kliento nurodytą vietą – pirtį, konferencijų salę, pokylių salę, tai būtų pažeidimas ir patalpos turėtų būti performuotos į maitinimo paskirties patalpas, nepaisant to, kad jų pagrindinė paskirtis yra visai kita.

30. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo B. B. žmonos vykdoma veikla pagal verslo liudijimą, o nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. – pagal individualios veiklos pažymą, nėra susijusi su konkrečiomis patalpomis ir adresu. Tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (32.41-GPM)RM-10531, kuriame yra nurodyta, kad veikla pagal EVRK 56.21 klasę „Pagaminto valgio tiekimas renginiams“ nėra susijusi su konkrečiomis patalpomis, nes valgį gaminti sutuoktinė gali tiek savo, tiek užsakovo nurodytoje vietoje, tačiau šio akto teismas neanalizavo ir kaip įrodymo nevertino.

31. Pareiškėjai pažymi, kad priėmus skundžiamą teismo sprendimą, susiklosto dviprasmiška situacija: pavyzdžiui, jeigu pareiškėjo žmona namuose paruošia valgį ir nugabena į kliento nurodytą vietą, toms patalpoms, į kurias maistas atvežamas, netaikomas kriterijus būti registruotomis maitinimo patalpomis, tačiau jeigu maistas nugabenamas į Name esančią salę, tą salę privaloma registruoti kaip maitinimo patalpas. Pareiškėjams nėra aišku, kuo jų patalpos skiriasi nuo kitų, į kurias yra tiekiamas atvežamas maistas, kad joms turi būti taikomi visai kiti registravimo ir paskirties kriterijai.

32. B. B., L. A. ir D. M. akcentuoja, kad jie nuosavybės teisėmis valdo Namą, kuris yra įregistruotas kaip gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis, jo paskirtis – gyvenamoji. Namo plotas – 508,25 kv. m, o verslo plotas – 149,02 kv. m ir tai sudaro maždaug 29 procentus bendro ploto. Name yra patalpa, pavadinta sale, kurioje klientai gali užsiimti kokia tik nori veikla – ruošti susirinkimus, susitikimus, pokylius. Jeigu nori, kad jiems būtų atgabentas maistas, tokią paslaugą ir užsako, tačiau klientai į pareiškėjų patalpas neateina pavalgyti ir maistas jose yra antraeilis dalykas.

33. Pareiškėjai akcentuoja, kad atitinkamų įstaigų klausė, ar yra būtina keisti patalpų paskirtį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr. 2D-4211 nurodė, kad nenaudojant daugiau kaip 50 procentų patalpų kitai veiklai vykdyti, patalpų paskirties keitimas nėra būtinas. Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. raštai patvirtina, jog pareiškėjo B. B. sutuoktinės vykdoma veikla pagal EVRK 56.21 klasę negali būti Aprašo reguliavimo sritimi, o tai reiškia, kad pareiškėjo B. B. sutuoktinės vykdomai veiklai Aprašas negali būti taikomas, tačiau teismas šių dokumentų neanalizavo ir jų nelaikė įrodymais.

34. Pareiškėjai pažymi, kad jie gali verstis įvairia paslaugų veikla, o skundžiami teismo sprendimas ir atsakovo skundžiamo akto reikalavimas patalpas naudoti pagal paskirtį šią veiklą susiaurina tik iki maitinimo paslaugų veiklos ir taip suvaržo asmenų teises verstis kita nei maitinimo paslaugų veikla ir iš to gauti pajamas.

35. Pareiškėjai akcentuoja, kad pagal Nuostatų 4 priedo 2.4 punkto nuostatas, paslaugų paskirties patalpos yra skirtos paslaugų teikimui ir buitiniam aptarnavimui, jų sąrašas nėra baigtinis, todėl veikla Name teisės normų nepažeidžia. Kaip matyti iš EVRK, maitinimo paslaugų veikla ir pagaminto maisto tiekimas renginiams yra visiškai skirtingos veiklos su skirtingais kodais: 56.21 – „Pagaminto valgio tiekimas renginiams“, 56.29 – „Kitų maitinimo paslaugų teikimas“, 56.1 ir 56.10 – „Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“. Pareiškėjai nurodo, kad B. B. sutuoktinė užsakovui paruošia jo užsakymą konkretiems renginiams, o koks tai renginys – užsakovo reikalas. Akcentuoja, kad EVRK pagaminto maisto tiekimo renginiams nepriskiria gamybos veiklai. Veikla pagal kodą 56.21 yra priskiriama paslaugai, todėl ginčo nekilnojamasis turtas valstybės įmonėje Registrų centre yra įregistruotas ir naudojamas teisingai. Atsižvelgdami į tai, kad Name nėra valgyklos, kavinės, restorano, baro ar kitokios viešojo maitinimo įstaigos, pareiškėjai mano, kad jie neturi pagrindo keisti gyvenamojo namo patalpų paskirties į negyvenamosios paskirties – maitinimo paskirties – patalpas.

36. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37. Administracija akcentuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas įtvirtina, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Statinių priežiūros funkciją vykdanti institucija (šiuo atveju – Administracija), nustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalies pažeidimą (pastato ar jo patalpų naudojimą ne pagal paskirtį), vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 1 dalies 82 punktu, turi teisę reikalauti patalpas naudoti pagal jų paskirtį, o to neįvykdžius, pareiškėjams gali skirti nuo 140 iki 1 500 Eur baudą; Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo reikalavimų padarymas pakartotinai Administracijai suteikia teisę pareiškėjams taikyti nuo 200 iki 3 000 Eur baudą.

38. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kas ir kokia veikla tose patalpose užsiima. Teismas aiškinosi, ar atsakovas turi teisę pareiškėjams teikti reikalavimą patalpas naudoti pagal paskirtį, kuri yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Teismas nustatė, kad Administracija pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokią teisę turi.

39. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai savo apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino ir nenagrinėjo pagrindinių įrodymų bei netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tačiau jie nenurodė, kokių pagrindinių įrodymų teismas nevertino bei kokias materialiosios teisės normas jis taikė netinkamai. Administracijos nuomone, teismas bylą išnagrinėjo tiksliai ir aiškiai, teisės aktais vadovavosi tinkamai, visi byloje pateikti įrodymai buvo tinkamai įvertinti, todėl nėra pagrindo teismo priimtą sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Administracijos Patikrinimo akto Nr. 18/5, kuriame buvo įtvirtinti du reikalavimai, teisėtumo bei pagrįstumo (žr. nutarties 1 p.).

42. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai skundo reikalavimus tenkino iš dalies (nutarties 18 p.), tačiau pareiškėjai (apeliantai) vis tiek pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti ir Patikrinimo akte Nr. 18/5 Administracijos suformuluotą reikalavimą dėl statinio patalpų naudojimo pagal paskirtį (žr. nutarties 26 p.).

43. Reikalavimas statinio patalpas naudoti pagal paskirtį grįstas Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi Patikrinimo akto surašymo metu), kuriame buvo nurodyta, kad statinių (statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys; Statybos įstatymo 2 str. 84 d.), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus), kad naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

44. Statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 str. 59 d.).

45. Ginčo pastatas – gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis. Paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai. Maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.4–8.5 p.).

46. Nuostatų 4 priedo 2.4 ir 2.5 punktuose paslaugų paskirties pastatai ir maitinimo paskirties pastatai iš esmės apibrėžti analogiškai.

47. Aprašas, nustatantis gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus (Aprašo 1 p.), paslaugų paskirties patalpose, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nesuteikė teisės teikti paslaugas, susijusias su žmonių maitinimu (žr. Aprašo 5.4, 5.11 ir 5.12 p.).

48. Gautoje patikrinti administracinėje byloje nesant ginčo, kad Name paslaugų paskirties patalpose buvo teikiamos ir žmonių maitinimo paslaugos (žr. nutarties 29–31 p.), darytina išvada, kad Administracijos reikalavimas statinio patalpas naudoti pagal paskirtį, paliktas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų, buvo visiškai teisėtas.

49. Apeliacija į EVRK niekuo neparemta, kadangi šis teisinis reguliavimas neapibrėžia, kokia ūkinė-komercinė veikla yra leistina paslaugų paskirties patalpose. Be kita ko, pareiškėjai nepripažindami ginčo reikalavimo, neatskleidė aplinkybių, trukdančių laikytis teisinio reguliavimo, siekiant teikti ir maitinimo paslaugas. Apeliaciniame skunde teikiami paaiškinimai yra labiau bendro pobūdžio, grindžiami samprotavimu apie gyvenime susiklostančias aplinkybes, tačiau jie nebuvo teisiškai pagrįsti. Administracijos Patikrinimo akto Nr. 18/5 priėmimo metu galiojusių teisės normų, siekiant teikti ir maitinimo paslaugas be kitų paslaugų, nesilaikyta.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų B. B., L. A. ir D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius