d80d0c09-6652-4e65-84df-e172aaedb649 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-200-826/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05695-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens G. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G.

Å ., V. Å ., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti skolininko G. Å . dalį areÅ¡tuotame skolininko sutuoktinės V. Å . turte, pripažįstant skolininko nuosavybės teisę į sutuoktinės V. Å . 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalųjį mėnesio atlyginimÄ (toliau – MMA), ir 1/2 dalį nuo 20 procentų pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios MMA.

2. Nurodė, jog antstolio A. S. kontoroje vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko G. Å .. PareiÅ¡kėja gavo 2018 m. gegužės 29 d. siÅ«lymÄ kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto, esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino. Teismo motyvai: 3.1. Skolininkui buvo įteiktas siÅ«lymas pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Per antstolio nustatytÄ terminÄ skolininkas Å¡ia teise nepasinaudojo. Atsižvelgus į tai, iÅ¡ieÅ¡kotojai pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo. 3.2. Nustatyta, jog skolininkas G. Å . ir suinteresuotas asmuo V. Å . nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę, todėl areÅ¡tuotas turtas (darbo užmokestis) laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal įstatymÄ preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl spręstina, jog skolininkui G. Å . priklauso 1/2 dalis areÅ¡tuoto sutuoktinei V.

Å . mokamo darbo užmokesčio UAB „Vakarų ekspresas“. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Suinteresuotas asmuo G. Å . (toliau – apeliantas) pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai: 4.1. Nurodė, kad kreditinės prievolės prigimties ir jos subjektinės sudėties nustatymas neįeina i antstolio galių apimtį. Antstoliui suteikta teisė atlikti tik tuos vykdymo veiksmus ir tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti vykdomuosiuose dokumentuose.

Jeigu vykdomojo dokumento dėl tam tikro asmens, kaip skolininko, nėra, tai iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ tokio asmens negali bÅ«ti vykdomas. Tik nustačius prievolės pobÅ«dį ir jos atsiradimo pagrindÄ galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia vėlesnio antstolio veiksmo – iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ skirtingo teisinio režimo turtÄ : į vieno sutuoktinio asmeninį turtÄ , į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrÄ sutuoktinių turtÄ .

Vykdomajame dokumente nurodytas tik jis, o jo sutuoktinės nėra, tad antstolis virÅ¡ijo savo įgaliojimus. 4.2. Nurodė, kad iÅ¡ sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies jau yra iÅ¡ieÅ¡koma. Tai reiÅ¡kia, jog jo dalis ir taip jau nustatyta paties antstolio. Jei jau antstolis Å¡ias dalis nustatė tinkamai ir teisėtai, tai nesuprantama, kodėl Å¡ias dalių proporcijas reikia keisti. Jei reikia nustatyti iÅ¡ naujo, tai reiÅ¡kia, jog iki dabar buvo areÅ¡tuota ir iÅ¡ieÅ¡koma neteisėtai. Prašė teismo iÅ¡siaiÅ¡kinti šį klausimÄ . 4.3.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo įgaliojimus. Pareiškėja prašė nustatyti remiantis MMA, o buvo nustatyta 1/2 dalis. Jei išieškojimas bus nukreipiamas į 50 procentų sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, tai bus nepagrįstai išieškoma didesnė turto dalis iš sutuoktinės nei iš jo. Be to, jie su sutuoktine daugiau nei 10 m. faktiškai nebėra kartu, tad ir išieškoma iš jos turto dalies nepagrįstai.

5. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/15/02055, pradėtÄ pagal 2015 m. balandžio 1 d. VMI sprendimÄ Nr. 23.31-08-320A-8572 dėl 57 157,93 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko G. Å . iÅ¡ieÅ¡kotojos VMI naudai. 2018 m. gegužės 4 d. antstolio padėjėja surašė turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo areÅ¡tavo skolininkui G. Å . bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ darbo užmokestį, mokamÄ sutuoktinei V. Å ., dirbančiai UAB „Vakarų ekspresas“, suma – 59 995,50 Eur.

Antstolio padėjėja pasiÅ«lė skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto sudarymo, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d., pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas siÅ«lymas įteiktas skolininkui 2018 m. gegužės 14 d. Apeliantas neginčija, kad jam antstolio patvarkymas buvo įteiktas tinkamai (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Skolininkui antstoliui nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar notarinio susitarimo tarp bendraturčių, antstolio padėjėja 2018 m. gegužės 29 d. siÅ«lymu Nr. S1c-43536 iÅ¡ieÅ¡kotojai pateikė pasiÅ«lymÄ kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, laikytina, jog antstolis nepažeidė proceso teisės normose nustatytos tvarkos dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

10. Apeliantas nurodė, kad kreditinės prievolės prigimties ir jos subjektinės sudėties nustatymas neįeina į antstolio galių apimtį. Antstoliui yra suteikta teisė atlikti tik tuos vykdymo veiksmus ir tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti vykdomuosiuose dokumentuose. Tik nustačius prievolės pobÅ«dį ir jos atsiradimo pagrindÄ galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia vėlesnio antstolio veiksmo – iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ skirtingo teisinio režimo turtÄ : į vieno sutuoktinio asmeninį turtÄ , į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrÄ sutuoktinių turtÄ . Vykdomajame dokumente nurodytas tik jis, o jo sutuoktinės nėra, tad antstolis virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

11. Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

12. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikta atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sÄ raÅ¡as. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

13. Nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau iÅ¡lieka bendrosios nuosavybės objektu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal pareiÅ¡kimÄ , paduotÄ pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016). Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymui, pareikÅ¡tam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikÅ¡minga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį, kurios vertė bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti.

14. Byloje nustatyta, kad skolininkas G. Å . ir suinteresuotas asmuo V. Å . nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ nebuvo registruota juridinių faktų apie vedybų sutarties sudarymÄ (CK 3.101 straipsnis), santuokos nutraukimÄ ar kitokį turto pasidalijimÄ , o G. Å . su atskiruoju skundu jokių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Vadinasi, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės V. Å . pajamų, gaunamų iÅ¡ darbinės veiklos.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamÄ nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : suinteresuoto asmens G. Å . atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Marius Dobrovolskis