2020-06-03 Nr. AB-11390-3-62-3-00789-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-244-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00789-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. ir nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. birželio 15 d. buvo laikomas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, kameroje Nr. 41, pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, kameros, kurioje jis buvo laikomas, plotas neatitiko minimalių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kadangi buvo apie 10 kv. m ploto, joje pareiškėjas buvo laikomas su 2 asmenimis. Pareiškėjo manymu, kamerų plotas turėjo būti apskaičiuojamas neįskaitant kameroje esančių baldų, stalo ir sanitarinio mazgo. Dėl šio pažeidimo pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 15 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 41, kurios plotas buvo 12,40 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,13 kv. m ploto. Galiojantys teisės aktai nereglamentavo gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė, prašymo perkelti į kitus pataisos namus ar kitą kamerą nepateikė. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu buvo baustas už narkotikų vartojimą 6 kartus, todėl pareiškėjo argumentai, jog jo sveikata sutriko dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nepagrįsti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip ji buvo paskaičiuota.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 15 d., buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 41, kurioje kameros plotas buvo 12,40 kv. m., joje buvo įrengtos 3 miegamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,13 kv. m. kameros ploto. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktą minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog kameroje Nr. 41 kartu su juo buvo apgyvendinti dar 2 asmenys, konstatavo, jog pareiškėjui teko 4,13 kv. m gyvenamojo ploto, todėl minimalaus gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo.

7. Teismas, nenustatęs, kad buvo pažeistas minimalus vienam asmeniui turėjęs tekti plotas (turėjo tekti 3,6 kv. m, teko 4,13 kv. m), pareiškėjo argumentus dėl minimalios ploto normos kameroje skaičiavimo, atsižvelgus į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, atmetė.

8. Teismas iš Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos pažymos nustatė, kad pareiškėjas į pokalbį pas psichologą buvo kviestas vieną kartą, t. y. 2015 m. gegužės 6 d., tačiau dėl elgesio problemų su juo bendrauti atsisakė. Teismas vertino, kad Alytaus PN pažyma „Apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus“, patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą (paskutinė nuobauda buvo skirta 2014 m. rugsėjo 19 d.), todėl pareiškėjo nurodyti dvasiniai išgyvenimai ir kiti nepatogumai buvo jo paties pasirinkto elgesio modelio (nebendravimo su psichologais, narkotikų vartojimo) pasekmė ir negali būti pripažinti išimtinai kalinimo pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Teismas pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų atmetė kaip nepagrįstą.

III. 9. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo skundą ir priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus įvertino netinkamai, nes pagal Vidaus tvarkos taisykles turėtų tekti 3,6 kv. m laisvo kameros ploto, o baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš kameros ploto.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Alytaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurios būtų galima laikyti objektyviais, nepateikė ir nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Byloje kilo ginčas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. S. kildino iš netinkamų gyvenimo sąlygų – per mažo kameros ploto – Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 41 nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 15 d. ir nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 15 d.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

16. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

17. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatytas reikalavimas, kad pataisos namuose vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 41, kurios plotas 12,40 kv. m, buvo laikomas su dar 2 asmenimis, taigi vienam asmeniui teko apie 4,13 kv. m. Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nenumato pareigos apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą išskaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

19. Byloje nėra nustatyta būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – Alytaus PN neteisėtų veiksmų, atitinkamai valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė