2024-03-27 Nr. AB-4989-3-62-3-02444-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-469-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02444-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. LD-652 „Dėl resocializacijos skyriaus specialistės J. B. 2022-08-10 skundo“ (toliau – ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas) bei Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 14-9958 „Dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“ (toliau – ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimas) ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK (darbdavį) išmokėti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pravieniškių PN-AK atliekantis direktoriaus funkcijas M. Ž. 2022 m. liepos 15 d. sprendimu (rezoliucija) atsisakė tenkinti jos prašymą ir skirti priemoką už įprastą darbo veiklą viršijančią veiklą, todėl šis sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atmetė skundą dėl pareiginės algos priemokos už Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialisto S. R. (toliau – ir Specialistas) pavadavimą jo atostogų metu už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

2.2. Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. buvo gautas Specialisto prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo dešimčiai kalendorinių dienų. Suteikus atostogas Specialistui, pareiškėjai teko vadovauti ne tik Trečiojo sektoriaus nuteistųjų 7-tam ir 8-tam būriams, bet ir 5-tam ir 6-tam būriams. Už Specialisto pavadavimą jai papildomai nebuvo mokama, nors Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 24 d. kolektyvinės sutarties Nr. 76-100 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 47 punktas numato, kad darbuotojui, pavaduojančiam kitą darbuotoją, mokama pareiginės algos priemoka už papildomų funkcijų, nenumatytų pareigybės aprašyme, vykdymą arba už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tokių situacijų, kai atostogų metu vienas specialistas pavaduoja kitą ir už pavadavimą yra mokamas pareiginės algos priedas yra buvę ir ankščiau ir dėl to jokių problemų nekildavo.

2.3. Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, prieštaraujantis teisės aktams ir įstaigoje priimamiems sprendimams, kai vieniems specialistams yra skiriamos tarnybinio atlyginimo priemokos, o kitiems – ne. Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra nesuprantamas, jame išdėstyti motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. su prašymu (reg. Nr. 8-2346) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydama mokėti pareiginės algos priemoką už Resocializacijos skyriaus Specialisto pavadavimą ir už dvigubai padidintą darbo krūvį vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 47 punktu. Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuojant tuo, kad nebuvo gautas tiesioginio vadovo motyvuotas prašymas dėl priemokos skyrimo, pareiškėjos prašyme tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjai pavesta papildomai vadovauti 5-am ir 6-am būriams, o darbo krūvis ir taip yra didelis, nėra nurodomos konkrečios aplinkybės, nulėmusios padidėjusį darbo krūvį, nepateikiami jokie dokumentai, patvirtinantys padidėjusį darbo krūvį.

3.2. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 10 d. skundu „Dėl atsisakymo mokėti pareiginės algos priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“ (reg. Nr. 8-2667) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Komisiją, prašydama įpareigoti Pravieniškių PN-AK direktorių išmokėti pareiginės algos priemoką už Specialisto pavadavimą jo atostogų metu už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, tačiau Komisija 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jos darbo krūvis buvo padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų darbo krūviu, kad ji atliko daugiau darbų nei jai numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad ji dirbo didesniu tempu nei vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnės nei kitų skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti skyriaus darbuotojai gavo priemoką. Priešingai, skyriaus viršininkė ir vyriausiasis specialistas, koordinuojantis pareiškėjos darbus, nurodė, kad pareiškėjos darbo krūvis ginčo laikotarpiu buvo nepadidėjęs arba buvo padidėjęs nežymiai, būriai, kuriuos prižiūrėjo pareiškėja reikalauja mažiau darbo nei kitų specialistų prižiūrimi drausmės būriai, pareiškėjos funkcijas įvykdyti padėdavo minėtuose būriuose dirbantis Saugumo valdymo skyriaus specialistas („dinamistas“). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Kolektyvinės sutarties 47 punkte įtvirtintą reglamentavimą, skiriant pareiginės algos priemoką turi būti nustatyta, kad darbuotojo veikla viršija įprastą darbo krūvį, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nebuvo nustatyta.

3.3. Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis bei yra motyvuotas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. P-273 „Dėl pareigūnų algų priemokų nustatymo“ priemokos skirtos atsižvelgiant į tiesioginio vadovo motyvuotą prašymą, o ne už pavadavimą kaip nurodoma pareiškėjos skunde. Pareiškėjos situacija ir nurodyta situacija dėl kitiems pareigūnams skirtų priemokų nėra tapačios, nagrinėjamu atveju nebuvo gautas pareiškėjos tiesioginio vadovo motyvuotas prašymas / teikimas dėl priemokos skyrimo. Ankstesni atvejai, kai Pravieniškių PN-AK darbuotojams buvo skiriamos priemokos nėra precedentas, įpareigojantis visiems kitiems darbuotojams skirti analogiškas priemokas ateityje. Kiekvienas atvejis dėl priemokos skyrimo yra individualus ir prieš skiriant priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą turi būti nustatytas padidėjusio darbo krūvio faktas lyginant su įprastu. Vien tai, kad darbuotojas laikinai pavaduoja kitą darbuotoją ir prižiūri jo būrius, savaime nereiškia, kad jo darbo krūvis viršija atitinkamo skyriaus darbuotojų įprastą darbo krūvį.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. B. skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. V-278 „Dėl Resocializacijos skyriaus specialistų ir vyriausiųjų specialistų priskyrimo vadovauti Trečiojo sektoriaus nuteistųjų būriams ir karantine laikomiems nuteistiesiems“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-278) ir 2022 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-324 „Dėl Resocializacijos skyriaus specialistų ir vyriausiųjų specialistų priskyrimo vadovauti Trečiojo sektoriaus nuteistųjų būriams ir karantine laikomiems nuteistiesiems“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-324) 1.4. punktais pareiškėja buvo paskirta vadovauti nuteistųjų 7-tam ir 8-tam būriams, o nesant S. R. 5-tam ir 6-tam būriams.

5.2. Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 21 d. gautas Specialisto prašymas Nr. 8-2052 dėl kasmetinių atostogų suteikimo (dešimt kalendorinių dienų) nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d.

5.3. Pareiškėja Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė 2022 m. liepos 13 d su prašymu (reg. Nr. 8-2346) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydama mokėti pareiginės algos priemoką už Specialisto pavadavimą ir už dvigubai padidintą darbo krūvį, vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 47 punktu.

5.4. Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, kad nebuvo gautas tiesioginio vadovo motyvuotas prašymas dėl priemokos skyrimo, prašyme yra tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjai pavesta papildomai vadovauti 5-am ir 6-am būriams, o darbo krūvis „ir taip yra didelis“, nėra nurodomos konkrečios aplinkybės, nulėmusios padidėjusį darbo krūvį, nepateikiami jokie dokumentai, patvirtinantys padidėjusį darbo krūvį.

5.5. Pareiškėja su 2022 m. rugpjūčio 10 d. skundu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją (reg. Nr. 8-2667), prašydama įpareigoti Pravieniškių PN-AK direktorių išmokėti pareiškėjai pareiginės algos priemoką už Specialisto pavadavimą jo atostogų metu nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

5.6. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jos darbo krūvis buvo padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų darbo krūviu, kad ji atliko daugiau darbų nei jai numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad ji dirbo didesniu tempu nei vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnės nei kitų skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti skyriaus darbuotojai gavo priemoką. Priešingai, skyriaus viršininkė ir vyriausiasis specialistas, koordinuojantis pareiškėjos darbus, nurodė, kad pareiškėjos darbo krūvis ginčo laikotarpiu buvo nepadidėjęs arba buvo padidėjęs nežymiai, būriai, kuriuos prižiūrėjo pareiškėja reikalauja mažiau darbo nei kitų specialistų prižiūrimi drausmės būriai, pareiškėjos funkcijas įvykdyti padėdavo minėtuose būriuose dirbantis specialistas („dinamistas“). Taigi, pareiškėja neįrodė, jog jai buvo padidėjęs darbo krūvis, už kurį ginčo laikotarpiu būtų pagrindas skirti pareiginės algos priemoką.

6. Teismas vadovavosi Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 52 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia pareigūnų darbo užmokesčio sandarą, Statuto 56 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia pareigūnams mokamas priemokas, bei 56 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia priemokos dydį, ir nustatė, kad iš esmės analogiška nuostata numatyta ir Kolektyvinės sutarties 47 punkte, t. y. darbuotojui, pavaduojančiam kitą darbuotoją, mokama pareiginės algos priemoka už papildomų funkcijų, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą arba už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl priemokų mokėjimo ir priėjo prie išvados, jog sprendžiant, ar pareiškėja turi teisę į minėtą priemoką, būtina nustatyti, ar ji atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareigūnams mokamų priemokų teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei atsižvelgęs į juridinę reikšmę turinčią aplinkybę – įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja savo darbo krūvio padidėjimą ginčo laikotarpiu siejo išimtinai su vadovaujamų būrių skaičiaus padidėjimu (nuo 2 iki 4 būrių), tačiau byloje nėra konkrečių aplinkybių ir duomenų (2022 m. liepos 3 d. prašyme, 2022 m. rugpjūčio 10 skunde, skunde teismui), jog pareiškėjos darbo krūvis ginčo laikotarpiu buvo didelio masto ir neatitiko įprasto Resocializacijos skyriaus specialisto darbo krūvio, todėl atsakovas pagrįstai Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendime ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėjos prašyme nėra nurodomos konkrečios aplinkybės, nulėmusios padidėjusį darbo krūvį, nepateikiami jokie dokumentai, patvirtinantys padidėjusį darbo krūvį, o vien tai, kad pareiškėjos subjektyviu vertinimu, darbo krūvis yra per didelis, nėra pakankamas pagrindimas sprendžiant priemokos, numatytos Statuto 56 straipsnyje, skyrimo klausimą.

9. Teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta vidaus administravimo sąvoka ir iš Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimo turinio nustatė, kad jis susijęs su vidaus administravimu, t. y. sprendžiami tarnybinio pobūdžio klausimai. Teismas nurodė, kad pagal VAĮ 6 straipsnį, vidaus administravimas nepriskiriamas viešojo administravimo sritims. Teismas vadovavosi LVAT praktika vidaus administravimo sąvokos aiškinimo aspektu ir priėjo prie išvados, jog šiuo atveju vertintina, ar Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, susijusios su tarnyba. Kadangi atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįrodė (nenurodė aplinkybių, nulėmusių padidėjusį darbo krūvį, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių padidėjusį darbo krūvį), kad jai buvo padidėjęs darbo krūvis, už kurį ginčo laikotarpiu būtų pagrindas skirti pareiginės algos priemoką, Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendime nurodė teisės aktus, teismų praktiką, kuria rėmėsi priimdamas sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo, teismas sprendė, kad atsakovas paaiškino savo Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimo esmę. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

10. Teismas nurodė, jog Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime taip pat buvo paaiškintas teisinis reguliavimas, remtasi tuo, kad Komisijos narių dauguma, įvertinusi pareiškėjos ir liudytojų (skyriaus viršininkės D. Č. ir vyriausiojo specialisto A. L., koordinuojančio Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistų darbą) paaiškinimus, darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jos darbo krūvis buvo padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų darbo krūviu, kad ji atliko daugiau darbų nei jai numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad ji dirbo didesniu tempu nei vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnės nei kitų skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti skyriaus darbuotojai gavo priemoką. Teismas sprendė, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime buvo nurodyti motyvai ir jis yra teisėtas bei pagrįstas.

11. Teismas atmetė pareiškėjos skundą, nenustatęs pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimą ar Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą (toliau abu kartu – ir Sprendimai) bei įpareigoti Pravieniškių PN-AK (darbdavį) išmokėti pareiškėjai priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

III. 12. Pareiškėja J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 15 d. sprendimą (rezoliuciją), Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir perduoti skundą nagrinėji iš naujo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde kartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad nepateikti įrodymai dėl ginčo laikotarpiu padidėjusio įprastinio darbo krūvio. Tokia motyvacija neteisinga, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Nustatytas pilnas etato krūvis yra vadovavimas 2-iems nuteistųjų būriams, o pareiškėjai įsakymu pavesta papildomai vadovauti dar 2-iems būriams (du pilni Resocializacijos skyriaus specialistų etatai), nes jų vadas atostogauja. Byloje pateiktas Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. P-273 „Dėl pareigūnų algų priemokų nustatymo“, pagal kurį specialistui V. R. už pavadavimą nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. buvo mokamas 40 procentų priedas. Tai akivaizdus įrodymas, kad už vadovavimą 4-iems, o ne 2-iems būriams yra skiriamas priedas, kuris pareiškėjai neskirtas, tokiu būdu ją diskriminuojant kaip moterį (Konstitucijos 29 str. 2 d. pažeidimas), taikomas priverstinis darbas, ekonominis smurtas (Konstitucijos 48 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 str. 2 p. pažeidimas). Kartu su apeliaciniu skundu teikiamas priedas – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. P-188 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnams“, kuriuo šalinama diskriminuojanti tvarka.

14. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Pravieniškių PN-AK teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl ankstesnių atvejų, kai Pravieniškių PN-AK darbuotojams buvo skiriamos priemokos, vertinimo ir papildomai nurodo, jog:

14.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjos vertinimu, yra neteisingas, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojami skundo teismui argumentai ir nenurodomi jokie materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti naikintinas.

14.2. LVAT 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-831/2005 išaiškino, kad esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktas. Pareiškėjai tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius šį faktą.

14.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad priedas pareiškėjai nebuvo skirtas diskriminuojant ją dėl lyties ir taikant jai „ekonominį smurtą“. Šie argumentai yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių bent minimalų pagrindą prielaidai, kad pareiškėja buvo diskriminuojama lyties pagrindu.

14.4. Pareiškėja nurodo, kad „nustatytas pilnas etato darbo krūvis yra vadovavimas 2-iems nuteistųjų būriams“, tačiau nenurodo jokio tai patvirtinančio teisės akto ar jo nuostatos. Nenurodžius konkretaus teisės akto ir (ar) jo nuostatos, kuria remiasi pateikiant tokią išvadą, šie apeliacinio skundo teiginiai turėtų būti vertinami kritiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 14-9958 „Dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“ ir Pravieniškių PN-AK Tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. LD-652 „Dėl resocializacijos skyriaus specialistės J. B. 2022-08-10 skundo“, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą sumokėti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kurią, jos nuomone, ji atliko ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d.) pavaduodama atostogavusį Specialistą, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad ginčijamuose Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos prašyme nėra nurodomos dokumentais pagrįstos konkrečios aplinkybės, galinčios patvirtinti pareiškėjos subjektyviu vertinimu grindžiamus teiginius apie ginčo laikotarpiu dėl Specialisto pavadavimo realiai padidėjusį jos darbo krūvį.

17. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai išnagrinėjo šią bylą, neįvertino bylos duomenų visumos, neteisingai interpretavo ir taikė teisės aktų reikalavimus.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėja teigia, kad ginčijamais Sprendimais atsisakius tenkinti jos prašymą sumokėti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kurią, jos nuomone, ji atliko ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d.) pavaduodama atostogavusį Specialistą, buvo pažeista jos teisė į teisingą apmokėjimą už darbą.

20. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra išaiškinęs, kad „pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus.“ Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir, inter alia (be kita ko), konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimus).

21. Pagal ginčui aktualios redakcijos Statute (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą priemokos yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio dalis (52 str. 1 d. 4 p.). Statuto 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3177 redakcija) nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, be kitų, mokamos priemokos „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės“. Pareiškėjai taikomos (šiuo aspektu žr. Statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) 7 str. 2 d. pagal kurią „<...> kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos specialios su <...> įstaigų [statutinių įstaigų] veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos“) Kolektyvinės sutarties 47 punkte nustatyta, kad „darbuotojui, pavaduojančiam kitą darbuotoją, mokama pareiginės algos priemoka už papildomų funkcijų, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą arba už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis; priemokų mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai; ši taisyklė taikytina sprendžiant dėl teisės į priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams; sąlygos mokėti arba nemokėti priemoką atsiranda tuomet, kai egzistuoja arba neegzistuoja juridinę reikšmę turinti aplinkybė – įprastą darbo krūvį viršijanti veikla (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-520/2021). Įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, konstatavimui būtina atsižvelgti ir į kitų valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų, nustatytų jo pareigybės aprašyme, apimtį ir intensyvumą, o aplinkybę, kad buvo viršijamos (ir kitos) pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos, įrodyti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis turi pats valstybės tarnautojas (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-756/2018, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-520/2021).

23. Iš paminėto Statute ir Kolektyvinėje sutartyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojas (taigi ir pareiškėja) įgyja teisę reikalauti, kad jam būtų mokama pareiginės algos priemoka, be kita ko, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis pavaduoja kitą darbuotoją, 2) tokio pavadavimo laikotarpiu jo veikla viršija įprastą darbo krūvį, ir 3) darbuotojas tokią veiklą atlieka neviršydamas nustatytos darbo laiko trukmės.

24. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino jam pateiktus įrodymus, kurie, jos nuomone, yra pakankami pagrįsti skundo reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 22 d.) pavaduodama Specialistą (t. y. vadovaudama jam priskirtiems vadovauti nuteistųjų būriams), atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

25. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, primintina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

26. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad nuteistųjų resocializacijos vykdymas priskirtame būryje (t. y. vadovavimas nuteistųjų būriams) buvo tiesioginė Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialisto (taigi ir pareiškėjos) funkcija. Pareiškėja buvo paskirta vadovauti nuteistųjų 7-tam ir 8-tam būriams, o nesant S. R. taip pat ir 5-tam bei 6-tam būriams (žr. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. Įsakymą Nr. V-278 ir 2022 m. liepos 11 d. Įsakymą Nr. V-324). Ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo pavesta vadovauti keturiems nuteistųjų būriams (t. y. 5–8 būriams).

27. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja savo darbo krūvio padidėjimą ginčo laikotarpiu siejo išimtinai su vadovaujamų būrių skaičiaus padidėjimu (nuo 2 iki 4 būrių). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant įvertinti, ar pareiškėja, pavaduodama atostogavusį Specialistą, atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, ir įgijo teisę į Kolektyvinės sutarties 47 punkte numatytą priemoką, ypatingai svarbūs Komisijos surinktų liudytojų (t. y. skyriaus viršininkės D. Č. ir vyriausiojo specialisto A. L., koordinuojančio Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistų darbą) paaiškinimai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš paminėtų liudytojų paaiškinimų matyti, kad, nepaisant fakto, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo pavesta vadovauti keturiems nuteistųjų būriams, priešingai nei ji pati teigia, ginčo laikotarpiu jos darbo krūvis nebuvo padidėjęs lyginant su kitų skyriaus darbuotojų darbo krūviu, ji neatliko daugiau darbų nei jai numatyta pagal pareigybės aprašymą ir (arba) nedirbo didesniu tempu nei vidutinis. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnė nei kitų skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti skyriaus darbuotojai gavo priemoką.

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja teismui nepateikė paminėtus liudijimus paneigiančių įrodymų. Tokiais įrodymais nelaikytini ir atsakovo įsakymai, kuriais buvo skirtos priemokos kitiems vidaus tarnybos pareigūnams. Priešingai nei teigia pareiškėja, tokie įsakymai, per se (savaime) nereiškia pareiškėjos nurodomos diskriminacijos, priverstinio darbo ar ekonominio smurto.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė