d809c86e-bca8-4807-a00f-5efa9dd8b4e3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-141-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00887-2012-3Procesinio dokumento kategorijos: 30.5; 30.10; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algimanto Kukalio, RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1396-571/2012 pagal ieÅ¡kovo V.

B. ieškinį atsakovei ŽŪB „Kuktai“ , tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, Valstybės įmonės registrų centrui dėl ginčytinos žemės sklypo ribos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 44-48) prašė nustatyti žemės sklypų, kadastrinis Nr. 5114/004:0077, priklausančio ŽŪB „Kuktai“ kuris ribojasi su V.

B. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 18/6162, ribas pagal pateiktÄ UAB “Matavimų sfera“ planÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, jog jis yra 7,43 ha žemės sklypo, iÅ¡ jo žemės Å«kio naudmenos 7,38 ha, ariamos žemės 7,37 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Sklypas susideda iÅ¡ dviejų dalių, nes jį į du sklypus padalina bendro naudojimo kelias.

Atsakovės ŽŪB “Kuktai“ praÅ¡ymu atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo pažeistos jo žemės sklypo ribos, todėl sumažėjo ieÅ¡kovo teisėtai valdomo žemės sklypo plotas, nes matuojamo ŽŪB “Kuktai“ priklausančio žemės sklypo ribos perėjo į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Be to, pakeitus žemės sklypo ribas, atsakovė nuarė dalį ginčo sklype užsodintų serbentų krÅ«mų ir taip padarė ieÅ¡kovui žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (t. 2, b. l. 130-132) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbÄ , taip pat valstybei 32,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo žemės sklypo planÄ 2011-03-10 atliko UAB „Matavimų sfera“, o atsakovės - 2009 -11-20 M. K. individuali įmonė. Atsakovės atliekami kadastriniai matavimai buvo atlikti ieÅ¡kovui nedalyvaujant. V. B. per 30 dienų nepateikė pastabų dėl kadastrinių matavimų ir akto, todėl kadastrinių matavimų byla buvo pateikta ir suderinta su Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės apskrities žemėtvarkos skyriumi. Sklypo duomenys nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kadangi ieÅ¡kovas pateikė skundÄ .

Teismas rėmėsi liudytojų duotais parodymais, kad du žemės sklypo atskaitos taškai 3 ir 4 ribojasi su atsakovės UAB “Kuktai“ žemės sklypo taškais 2 ir 3; taškas 3 ieškovo plane sutampa su atsakovo plane pažymėtu tašku 2, tačiau nesutampa taškas 4 jo darytame plane ir taškas 3 ieškovo darytame plane; matininkai vadovavosi gretimuose sklypuose atliktais kadastriniais matavimais ir todėl abiejų sklypų taškai 3 ir 2 sutapo; taškas 4 jo plane nesutapo su tašku 3 ieškovo plane.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, kurio projektas nebuvo suderintas su žemėtvarkos skyriumi, turėjo savo atliktÄ projektÄ derinti su anksčiau padarytu projektu. Be to, susipažinus tiek su ieÅ¡kovo, tiek su atsakovės projektais matyti, kad atsakovės sklypas pagal naudojimosi tvarkÄ buvo Å¡iek tiek pakreiptas į kairę pusę prie taÅ¡ko 3 ir ta žemės sklypo dalis buvo nenaudojama tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo, o atlikus matavimus nenaudojamo žemės sklypo kylio tarp abiejų Å¡alių sklypų neliko.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pateiktas projektas labiau atitinka praktiÅ¡kumo, koncentracijos kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu abi Å¡alys pripažino, kad prie taÅ¡ko 4 ieÅ¡kovo plane ir prie taÅ¡ko 3 atsakovės plane yra nukrypimas į ieÅ¡kovo pusę 4,35 m. ir dėl to buvo nuarta dalis ieÅ¡kovui priklausančių serbentų. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad nuarus dalį serbentų, ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, tačiau ieÅ¡kovas jokių pretenzijų dėl to byloje nereiÅ¡kė.

Be to, pats ieÅ¡kovas galėjo imtis priemonių nuostolius paÅ¡alinti, t.y. iÅ¡sikasti serbentų krÅ«mus. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad jo žemės sklypo plotas sumažėjo, tačiau pagal laikinÄ Å¾emės sklypo planÄ teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo sklypas nurodytas 5,88 ha, o jam atmatuota pagal jo pateiktÄ projektÄ - 6,12 ha. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas nesumažėjo. IeÅ¡kovo žemės sklypas susideda iÅ¡ dviejų atskirų objektų ir vieno plotas 6,12 ha, o kito 1,19 ha, tai yra ieÅ¡kovui trÅ«ktų 0,06 ha žemės. IÅ¡ pateikto atsakovės žemės sklypo plano matyti, kad atsakovei trÅ«ktų 0,02 ha žemės (4, 48 ha - 4,46 ha).

Atsižvelgdamas į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei yra žemės trÅ«kumas, tačiau, kaip paaiÅ¡kino liudytojai, žemės trÅ«kumas natÅ«roje yra dažnas reiÅ¡kinys, padarius tikslius kadastrinius matavimus galimos paklaidos proporcingai turimam žemės kiekiui. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi daugiau žemės nei atsakovė, todėl ir paklaida ieÅ¡kovui galima didesnė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas V. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1-7) praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė galiojančius teisės aktus, dėl to sumažėjo ieÅ¡kovo valdomo žemės sklypo plotas;IeÅ¡kovo žemės sklypas, pagal UAB „Matavimų sfera“ atliktÄ matavimÄ , atitinka tikrovę bei nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Atsakovės žemės sklypo planas yra atliktas anksčiau nei ieÅ¡kovo, tačiau tai nepatvirtina jo teisėtumo. IeÅ¡kovui yra nepriimtina atsakovės turimame plane pažymėta žemės sklypų riba;Teismas nepagrįstai pasisakė dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos dėl serbentų krÅ«mų suniokojimo, kadangi ieÅ¡kovas byloje dėl to jokių reikalavimų nebuvo pateikęs. Be to, ieÅ¡kovas nebuvo įspėtas iÅ¡sikasti serbentų krÅ«mus;Liudytojo parodymai, kad matininkai vadovavosi gretimuose sklypuose atliktais kadastriniais matavimais ir todėl abiejų sklypų taÅ¡kai 3 ir 2 sutapo, nėra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.

Å iuos parodymus davė asmuo, kuris atliko matavimus, todėl jis laikytinas asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi; Teismas rėmėsi vien atsakovės pateiktais argumentais, tuo tarpu savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Atsakovė ŽŪB “Kuktai“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 16-17) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas priimdamas sprendimÄ , rėmėsi vien atsakovės pateiktais argumentais, vertindamas įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės aktų nuostatas, kadangi ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių faktų ar aplinkybių;IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog M. K. IÄ®, atlikdama preliminarius kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus, pažeidė galiojančius teisės aktus, dėl ko sumažėjo ieÅ¡kovo teisėtai valdomo žemės sklypo plotas.

Teismas nustatė, jog padarius tikslius kadastrinius matavimus galimos paklaidos. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi daugiau žemės nei atsakovės, todėl ir paklaida ieÅ¡kovui galima didesnė. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Marijampolės, Kazlų RÅ«dos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 22-25) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nepagrįstai teigia, jog reikia abejoti liudytojo parodymais, teigiančiais, kad matininkas vadovavosi gretimuose sklypuose atliktais kadastriniais matavimais ir todėl abiejų sklypų taškai 3 ir 2 sutapo. Šiuo atveju tokius argumentus nurodė būtent ieškovo pusėje dalyvavęs liudytojas. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog tokius parodymus davė būtent UAB „Matavimų sfera“ matininkas;Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas rėmėsi vien atsakovės pateiktais įrodymais, kadangi teismas pasisakė dėl ieškovo pateikto kadastrinių matavimų projekto ir laikino žemės sklypo plano.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalims priklausančių, nuosavybės teise valdomų besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo.Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas yra 7,43 ha ploto žemės sklypo savininkas (1 t b.l. 49), o atsakovė yra 4,48 ha ploto žemės sklypo savininkė (1 t. b.l. 70). Ieškovas pagal jo prašymu atliktus kadastrinius matavimus (1 t. b.l. 17-23, 117) naudojasi 6.1205 ha ploto žemės sklypu ir 1,2324 ha ploto žemės sklypu, kuriuos skiria keliukas.

Viso pagal atliktus kadastrinius matavimus ieÅ¡kovas naudojasi 7,3529 ha ploto žemės sklypu. Atsakovė pagal atliktus kadastrinius matavimus naudojasi 4.4635 ha ploto žemės sklypu (1 t. b.l. 20). IeÅ¡kovo žemės sklypo plano kadastrinius matavimus 2011-03-10 atliko UAB „Matavimų sfera“ (1 t. b.l. 21, 117), o atsakovės - 2009 -11-20 M. K. individuali įmonė (1 t. b.l. 20). Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovo naudojamo dalies-6,1205 ha ploto žemės sklypo ribų nustatymo (1 t. b.l. 21), ieÅ¡kovas manė, kad atsakovei priklausantis ir jos praÅ¡ymu atliktas žemės sklypo kadastrinių duomenų planas pažeidžia jo teises naudotis turimu žemės sklypu, nes jis negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu visu 7,43 ha ploto žemės sklypu, todėl jis reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti žemės sklypų, kadastrinis Nr. 5114/004:0077, priklausančio ŽŪB „Kuktai“ kuris ribojasi su V.

B. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7, registro Nr. 18/6162, ribas pagal pateiktÄ UAB “Matavimų sfera“ planÄ (1 t. b.l. 44-48).Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo (LR CK 4.45 straipsnio 1 dalis).

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad riboženklių pastatymo iÅ¡laidas privalo atlyginti abi Å¡alys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar kitaip nenusprendžia teismas. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, įgyvendinant Å¡iÄ teismo kompetencijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į įstatyme (LR CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikÅ¡mingi, visetÄ .

Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija laiko, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, jas teisingai įvertino, teismo išvados atitinka nustatytoms aplinkybėms, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ieÅ¡kovo pateiktas apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas deklaratyviai teiginiais, iÅ¡ kurių esminis yra tas, kad atsakovei atlikus kadastrinius savo sklypo matavimus, ieÅ¡kovas negali naudotis jam priklausančiu visu žemės sklypu (2 t. b.l. 1-7). Byloje yra nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovo tiek atsakovo faktiÅ¡kai naudojami žemės sklypai skiriasi savo dydžiais nuo nuosavybės teise įregistruotų žemės plotų. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė, teismo sprendime nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis ieÅ¡kovui trÅ«ksta naudojimui 0, 06 ha ploto žemės, o atsakovui 0, 02 ha ploto žemės sklypo dalies.

Teismas tačiau sprendė, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nepažeidžia kitos Å¡alies teisių ir turtinių interesų, vertino, kad ta faktinė aplinkybė galima dėl matavimo klaidos, todėl Å¡ios aplinkybės nevertino ieÅ¡kovo naudai. Teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka. Nors byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovas negali naudotis 0, 06 ha ploto žemės sklypu, tačiau Å¡io teisės pažeidimo nesÄ lygoja atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovo trÅ«kstama sklypo dalimi naudotųsi faktiÅ¡kai atsakovė.

Atsakovės teisė naudotis visu turimu nuosavybės teise (0, 02 ha žemės sklypo dalimi) taip pat pažeista, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tiek ieÅ¡kovo tiek atsakovės teisių pažeidimÄ sÄ lygoja galima matavimų paklaida, kas įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių 23 straipsnio nuostatose. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad jis dėl atsakovės atliktų savo sklypo kadastrinių matavimų negali naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu atmestinas.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje pasisakė, jog esant ginčui dėl žemės sklypo ribų tarp savininkų, žemės sklypų ribų nustatymas yra teismo diskrecijos teisė ir Å¡iÄ teisę įgyvendinant, bÅ«tina atsižvelgti į įstatyme (LR CK 4.45 str.) įtvirtintų kriterijų visetÄ , ieÅ¡koti žemės sklypų interesų pusiausvyros, siekti iÅ¡vengti vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų aukščiau iÅ¡vardintų principų ir taisyklių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ ir priimdamas skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ , laikėsi.

Teismo sprendime yra nurodyti motyvai ir argumentai, kokiais įrodymais teismas vadovaudamasis priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį ir kodėl (LR CPK 178 str., 185 str.), teismo sprendimas atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintiems jo turinio ir formos reikalavimams (LR CPK 270 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose aptariamas serbentų krÅ«mų iÅ¡arimo faktas ir teismo sprendimo nepagrįstumas Å¡ioje dalyje, kadangi tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir tas faktas neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo V. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė ŽŪB „Kuktai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė teismui pateikė duomenis, jog už advokato padėjėjo pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, t.y. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , sumokėjo 500 Lt (t.2, b. l. 18-20).

AdvokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį priėmimo (CPK 301 str. 1 d., 315 str., 318 str.), todėl teisės atstovaujamojo vardu suraÅ¡yti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Ä¯gyvendinimas yra vienas iÅ¡ atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str., 59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ bei pasiraÅ¡ymÄ (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 60 str. 4 p., AdvokatÅ«ros įstatymo 34 str. 2 d.).

Todėl atsakovės ŽŪB „Kuktai“ praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                Algimantas Kukalis                                                                                                                                   RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                                Arvydas Žibas