2015-11-09 Nr. AB-21623-3-65-3-00137-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2153-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00137-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ritvaida“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ritvaida“ skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ritvaida“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Ritvaida“, Bendrovė) pateikė skundą, prašydamas panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. TS-48 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punktą, kuriuo UAB „Ritvaida“ priklausančiame bare, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo baras, ir ginčo baras „Fenix“), buvo apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (I t., b. l. 2–9).

Pareiškėjas teigė, kad nurodytas Tarybos sprendimas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis ir neteisėtas, neproporcingas siekiamiems tikslams ir viešajam interesui apginti bei suvaržęs Bendrovės veiklą. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 ir 2014 m. vasario 10 d. rašte Nr. 89-2-S-370 pateikta informacija nėra išsami, atsakovas jos nepatikrino ir neįsitikino, kad ginčo bare nakties metu vykdyta alkoholinių gėrimų prekyba tiesiogiai lėmė policijos įstaigos nurodytus įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus.

Dėl šios priežasties Utenos rajono savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos priežiūros Utenos rajono savivaldybėje komisija (toliau – ir Komisija) neturėjo pagrindo siūlyti, o Taryba – priimti ginčijamą Sprendimą. Pažymėjo, kad policijos įstaigos pateikta informacija negalėjo būti laikoma kaip neginčijamas pagrindas priimti Sprendimą riboti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. UAB „Ritvaida“ nurodė, kad šalia ginčo baro esančioje teritorijoje kriminogeninę padėtį lemia ir kitų ūkio subjektų (parduotuvės „Norfa“, sportinio pokerio klubo „Karieta“, lošimų automatų salono „Casino“) vykdoma veikla, susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais.

Bendrovė tvirtino, kad ji ėmėsi efektyvių priemonių tvarkai ginčo bare ir prie jo palaikyti: baro viduje ir išorėje įrengtos 9 stebėjimo kameros bei papildomas apšvietimas; 2012 metais buvo sudaryta viešosios tvarkos palaikymo sutartis su UAB „Apsaugos komanda“, o vėliau – darbo sutartys su 3 apsaugos darbuotojais, kurie palaikydavo viešąją tvarką bare ir užtikrindavo baro lankytojų apsaugą; matomose vietose iškabinta informacija apie draudimą pardavinėti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Teigė, kad baro lankytojai yra patenkinti jo veikla, dėl ginčo baro veiklos nėra skundęsi ir aplinkinių namų gyventojai.

Taip pat teigė, kad Komisija, nagrinėdama policijos pateiktą informaciją bei pasiūlymą ir 2014 m. vasario 7 d. posėdyje priimdama protokolinį sprendimą, pažeidė jos veiklą reguliuojančias procedūrines taisykles, kadangi nesilaikė Utenos rajono savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos priežiūros Utenos rajono savivaldybėje komisijos nuostatų, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. TS-260 (toliau – ir Nuostatai), 10, 14 punktų.

Atsakovas Utenos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 2–6).

Nurodė, kad Sprendimas priimtas atsižvelgus į Utenos AVPK pateiktus duomenis apie įvykusius įvairius viešosios tvarkos ir kitokius pažeidimus. Taryba teigė, kad ji pagrįstai naudojosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies suteikta teise riboti ūkio subjekto galimybes pardavinėti nakties metu alkoholinius gėrimus. Atsakovas, veikdamas bendruomenės interesais ir jos naudai bei siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą, privalo reaguoti į nurodytoje teisės normoje išvardintų subjektų pateiktus pasiūlymus ir informaciją. Sprendimą priėmė įgaliota vietos savivaldybės institucija, o Komisija tėra subjektas, kurio priimti sprendimai turi patariamąjį pobūdį ir nėra privalomi Tarybai. Pažymėjo, kad Komisija 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 12 d. posėdžiuose svarstė Utenos AVPK pateiktus duomenis apie teisės pažeidimus prie UAB „Ritvaida“ priklausančio ginčo baro ir policijos įstaigos pasiūlymą riboti nakties metu prekybą alkoholiu. Buvo nutarta rinkti duomenis apie kriminogeninę situaciją nurodytoje vietoje 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Taryba tvirtino, kad priimant Sprendimą, buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su visuomenės interesais, atsižvelgta, kad taikoma priemonė neproporcingai neribotų ūkio subjekto veiklos. Teigė, kad nors UAB „Ritvaida“ ėmėsi priemonių saugumui bare užtikrinti, tačiau šios priemonės nebuvo pakankamai efektyvios ir viešosios tvarkos, saugumo bare bei prie jo esančioje teritorijoje neužtikrino.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu UAB „Ritvaida“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Utenos rajono savivaldybės administracija pareiškėjui 2010 m. kovo 20 d. išdavė licenciją Nr. 494, suteikusią teisę visą parą ginčo bare pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus vartoti vietoje, o išsinešti – nuo 8 val. iki 22 val. Utenos AVPK kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją ir pateikė duomenis apie registruotus įvykius prie kai kurių viešojo maitinimo įmonių, tarp jų – ir prie UAB „Ritvaida“ priklausančio baro „Fenix“, bei pasiūlymus spręsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimą. Komisija 2014 m. vasario 7 d. posėdyje apsvarstė 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 nurodytą informaciją ir nutarė įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyrių parengti Tarybos 2014 m. vasario 27 d. posėdžiui sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. dvejose įmonėse, tarp jų – ir UAB „Ritvaida“ priklausančiame ginčo bare, projektą. Taryba 2014 m. vasario 27 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. TS-48, kurio 2-uoju punktu UAB „Ritvaida“ apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val. bare, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini).

Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsniu, jo 4, 6, 10, 11 punktais, 18 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymą (2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A149-2814/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012; 2012 m. liepos 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2066/2012; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Daryta išvada, kad vietos savivaldybės taryba, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas, privalo reaguoti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl žalingų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei turi teisę apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų – apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes, ginti viešąjį interesą. Tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo vietos savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant, negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių.

Nustatė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare svarstė ir Sprendimą priėmė gavusi Utenos AVPK raštus su duomenimis apie 2013 m. sausio – gruodžio mėnesiais prie šio baro užregistruotus administracinius ir kitus teisės pažeidimus, tarp jų – ir 2014 m. sausio 20 d. raštą Nr. 89-2-S-197. Nurodytas Utenos AVPK raštas bei 2014 m. vasario 10 d. raštas Nr. 89-2-S-370 „Dėl informacijos papildymo“ ginčijamo Sprendimo preambulėje yra nurodyti kaip dokumentiniai šaltiniai, patvirtinantys faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas individualus administracinis aktas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo procedūra buvo pradėta vieno iš Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų – policijos įstaigos – pasiūlymu, t. y. nepažeidžiant šioje teisės normoje įtvirtinto reikalavimo.

Teismas pažymėjo, kad Utenos rajono savivaldybės Tarybai adresuotus dokumentus bei informaciją, susijusią su mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimu, nagrinėja ir pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų šiais klausimais teikia Tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. TS-260 sudaryta 10 asmenų Komisija. Komisijos nariais paskirti 4 savivaldybės administracijos tarnautojai, Utenos miesto seniūnijos seniūnas, 2 Tarybos nariai, valstybinę maisto ir veterinarinę priežiūrą vykdančios inspekcijos ir Utenos AVPK atstovai. Komisijos veiklą reglamentuoja aukščiau nurodytu sprendimu patvirtinti Komisijos nuostatai.

Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ginčo bare klausimas buvo nagrinėtas 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. vasario 7 d. posėdžiuose. Komisijos 2013 m. spalio 28 d. posėdyje buvo svarstomas Utenos AVPK 2012 m. spalio 11 d. raštas Nr. 89-2-S-2786 „Dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo“. Posėdyje, išnagrinėjus policijos įstaigos pateiktą informaciją, buvo nutarta surinkti papildomų duomenų apie įvykius, 2013 metais registruotus prie viešojo maitinimo įmonių, nakties metu prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, bei kviesti į kitą Komijos posėdį UAB „Ritvaida“ vadovą.

Komisija 2013 m. lapkričio 12 d. posėdyje svarstė Utenos AVPK 2013 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 89-2-S-3089 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją apie įvykius, registruotus prie ginčo baro „Fenix“ 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu. Šiame posėdyje dalyvavęs UAB „Ritvaida“ direktorius V. B. Komisijai pateikė paaiškinimus apie priemones, kurių Bendrovė ėmėsi viešajai tvarkai ir asmenų saugumui užtikrinti po to, kai Tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. posėdyje buvo apsvarstytas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ginčo bare.

Teismo vertinimu, UAB „Ritvaida“ direktorius iš esmės pripažino, kad prie ginčo klubo girti asmenys triukšmauja, kelia muštynes, t. y. kad yra pažeidinėjama viešoji tvarka. Komisija nurodė, kad Bendrovė turi imtis aktyvesnių veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką ginčo bare ir prie jo, bei nutarė dar kartą surinkti papildomų duomenų apie per 2013 m. lapkričio mėnesį padarytus viešosios tvarkos pažeidimus ir kitame posėdyje aptarti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ritvaida“ ginčo bare ir Tarybos sprendimo projekto rengimo klausimus.

Komisijos 2014 m. vasario 7 d. posėdyje buvo išanalizuoti Utenos AVPK 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 pateikti duomenys apie teisės pažeidimus, užregistruotus prie ginčo baro „Fenix“ 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Komisija, atsižvelgusi, kad per aukščiau nurodytą laikotarpį prie ginčo baro buvo užregistruoti 26 nauji įvykiai, įvertino, jog kriminogeninė situacija nepagerėjo, ir nutarė įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyrių parengti Tarybos sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ritvaida“ ginčo bare nuo 22 val. iki 8 val. projektą.

Vykdant Komisijos nurodytą nutarimą, buvo parengtas Tarybos sprendimo „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ projektas Nr. TP-327, kuris buvo apsvarstytas Utenos rajono savivaldybės Tarybos komitetuose.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie Sprendimo rengimo, jo priėmimo Tarybos posėdyje eigą, nenustatyta duomenų, leidžiančių teigti, jog Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, būtų nesilaikiusi tokio pobūdžio administraciniams aktams priimti nustatytų procedūrų. Teismo posėdyje UAB „Ritvaida“ direktorius V. B. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie 2014 m. vasario 27 d. vyksiantį Tarybos posėdį ir jis dalyvavo jame. Tačiau pareiškėjo atstovas teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė Tarybos nariams pateikti savo nuomonę svarstomu klausimu. Tarybos atstovė tokius UAB „Ritvaida“ atstovo paaiškinimus paneigė ir nurodė, kad pats V. B. Tarybos posėdyje dalyvavo neaktyviai, svarstant Sprendimo projektą, kito ūkio subjekto atstovas buvo aktyvus ir savo poziciją Tarybos nariams išsakė. Teismas, įvertinęs Tarybos 2014 m. vasario 27 d. posėdžio medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių Utenos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-3 (2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. TS-316, 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. TS-344, 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. TS-62, 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. TS-270, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-330 ir 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. TS-75 redakcijos) 108 punkte įtvirtintos teisės Tarybos posėdyje užduoti klausimus ir kalbėti svarstomu klausimu pažeidimą, nebuvo nustatyta.

UAB „Ritvaida“ tvirtino, jog Komisija, svarstydama prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ginčo bare „Fenix“ klausimą, pažeidė jos veiklą reguliuojančių Nuostatų 10, 14 ir 18 punktų nuostatas. Spręsdamas dėl nurodytų argumentų, teismas atsižvelgė į tai, kad Komisija klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ginčo bare svarstė, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įvirtintą Tarybos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, gavusi policijos įstaigos duomenis apie įvykius, 2013 metais registruotus prie ginčo baro „Fenix“ ar pačiame bare, ir pasiūlymą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Teismo vertinimu, Komisijai nebuvo būtinybės Nuostatų 10.1 punkto nustatyta tvarka dar kartą kreiptis į Utenos AVPK ir prašyti pateikti 11.1–11.4 punktuose nurodytus duomenis. Be to, atsižvelgus į Nuostatų 14 punkte įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad joje nurodytos papildomos informacijos rinkimas nėra privalomas, tokia papildoma informacija gali būti renkama esant Nuostatų 13.3 punkte nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgus į tai, kad, pagal Utenos AVPK pateiktus duomenis ir pareikštą nuomonę, Komisijos nagrinėjamas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo buvo siejamas su teisės pažeidimais viešajai tvarkai, žmonių rimčiai, asmenų ir jų turto saugumui, daryta išvada, kad kreipimasis į Nuostatų 10.2–10.4 punktuose nurodytus subjektus dėl informacijos pateikimo nėra privalomas.

Pažymėjo, kad Taryba į Komisiją buvo paskyrusi Utenos miesto seniūnijos seniūną, Utenos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotoją, Utenos AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininką, t. y., 10.1, 10.2 ir 10.4 punktuose nurodytų institucijų atstovus. Teismo vertinimu, šioms institucijoms turint duomenų apie UAB „Ritvaida“ veiklos pažeidimus ginčo bare, padarytus jų kontroliuojamose viešojo administravimo srityse, tokią informaciją paminėti asmenys, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, privalėjo pateikti Komisijai be atskiro reikalavimo.

Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, darė išvadą, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, patvirtinančių procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimus, nebuvo nustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas ir jų aiškinimą, sprendė, kad policijos įstaigos pateikta informacija ir pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Vietos savivaldybės taryba sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo privalo motyvuoti. Tokia vietos savivaldybės tarybos prievolė kyla iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų.

Utenos AVPK 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais policijos įstaiga Utenoje, (duomenys neskelbtini), esančiame ginčo bare „Fenix“ ir prie jo buvo užregistravusi 26 įvykius, tarp jų – 18 pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, po 4 pranešimus dėl asmenų sužalojimo ir vagysčių. Utenos AVPK prie šio rašto Utenos rajono savivaldybei pateikė išrašus iš Policijos registruojamų įvykių registro, kuriame nurodyti detalesni duomenys apie registruotų įvykių aplinkybes (įvykio data, laikas, teisei priešingi veiksmai bei jų pobūdis ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Utenos AVPK duomenų apie aukščiau nurodytoje vietoje įvykusius įvykius Komisijai pateikė ir 2013 m. spalio 11 d. rašte Nr. 89-2-S-2786 bei 2013 m. lapkričio 11 d. rašte Nr.89-2-S-3089. Pagal šiuose dokumentuose pateiktus duomenis, 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu ginčo bare ir prie jo buvo užregistruoti 35 pranešimai, tarp jų – 11 pranešimų dėl muštynių (dėl trijų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai); 4 pranešimai dėl vagysčių (dėl dviejų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai); 5 pranešimai dėl viešosios tvarkos pažeidimų.

Nagrinėjant bylą, Utenos AVPK pateikė papildomus duomenis apie nuo 2013 m. sausio 1d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. registruotus teisės pažeidimus. Utenos AVPK 2014 m. lapkričio 19 rašte Nr. 89-2-S-2888 pateiktais duomenimis, 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais dėl ginčo bare įvykdytų svetimo turto vagysčių pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai, iš jų – viena baudžiamoji byla perduota į teismą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – baudžiamoji byla Nr. 1-41-958/2014), vienas ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius kalto asmens; vienas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos.

Be to, nurodytu laiku buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimų, kuris, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, buvo nutrauktas. Be to, per Utenos AVPK 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 nurodytą 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių laikotarpį buvo surašyti 28 administracinio teisės pažeidimo protokolai už viešosios tvarkos pažeidimus, padarytus Utenoje, (duomenys neskelbtini). Išanalizavus nurodytus duomenis, daryta išvada, kad policijos įstaigos užregistruoti įvykiai įvykdavo nakties metu, kai kurie – ir labai vėlyvu nakties metu; beveik visi teisės pažeidimai (išskyrus 2013 m. gruodžio 26 d. registruotą įvykį ROIK 0113000697945) padaryti šeštadienį ir sekmadienį, t. y. ginčo baro darbo metu; teisei priešingais veiksmais būdavo kėsinamasi į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą, turtą;

įvykdyta ne tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų teisės pažeidimų, bet ir nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, policijos įstaigos pateikti duomenys leido teigti, kad įvykiai ROIK 0113000700027, 0112000700025, 0110000665337, 0113000595140, 0113000648513 gali būti tiesiogiai nesietini su ginčo baro veikla.

Išanalizavus ir įvertinus nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad Komisijos 2014 m. vasario 7 d. posėdyje priimtas sprendimas įpareigoti kompetentingą savivaldybės administracijos skyrių parengti Tarybos sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ritvaida“ naktiniame bare „Fenix“ projektą priimtas visapusiškai ir objektyviai išanalizavus policijos įstaigos pateiktus duomenis apie teisės pažeidimus, užregistruotus prie šio klubo įvairiais 2013 metų laikotarpiais, išklausius Bendrovės vadovo paaiškinimus svarstomu klausimu. Pažymėtina, kad duomenys apie teisės pažeidimus, kuriais disponavo Komisija, buvo surinkti per palyginti netrumpą laiką, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip atsitiktinių ir neatspindinčių realiai susidariusios kriminogeninės situacijos prie ginčo baro ir pačiame bare. Nagrinėdamas bylą teismas aplinkybių, leidžiančių Utenos AVPK pateiktus duomenis apie UAB „Ritvaida“ priklausančiame bare „Fenix“ ir prie jo įvykusius teisės pažeidimus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesiremti, nenustatė.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad UAB „Karieta“ priklausančiai kavinei, esančiai Utenoje, (duomenys neskelbtini), Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 66VV-182-1 buvo panaikintas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Taigi, šis ūkio subjektas 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais nurodytoje vietoje kavinės veiklos negalėjo vykdyti. Tarybos pateiktais duomenimis, UAB „Tete-a-tete kazino“, įsikūrusiai Utenoje, (duomenys neskelbtini), licencija verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba apskritai nebuvo išduota. Nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų UAB „Ritvaida“ teismui nepateikė. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad ginčo metu UAB „Jodema“ priklausiusi kavinė, o šiuo metu – baras-klubas „Laisvalaikis“ bei UAB „DI GROUP“ priklausantis kokteilių klubas yra įsikūrę Utenoje, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Tarybos pateiktos Utenos miesto skaitmeninio ORT10LT žemėlapio ištraukos duomenimis, šie objektai nuo ginčo baro „Fenix“ yra įsikūrę apie 900 m atstumu. Byloje nustatyta, kad klausimas dėl UAB „DI GROUP“ licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kokteilių klube buvo svarstytas Komisijos 2013 m. lapkričio 12 d. posėdyje ir ši licencija nurodytai bendrovei išduota 2013 m. lapkričio 18 d. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, kaip nepagrįstus vertino UAB „Ritvaida“ teiginius, jog Utenos AVPK 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 nurodyti teisės pažeidimai nėra susiję su ginčo baro „Fenix“ vykdoma alkoholinių gėrimų prekyba nakties metu.

Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl ginčo bare „Fenix“ nuo 22 val. iki 8 val. vykdytos prekybos alkoholiniais gėrimais pačiame bare ir prie jo kildavo įvairaus pobūdžio grėsmių žmogaus sveikatai, asmenų turtui, viešajai tvarkai ir rimčiai. Dėl šios priežasties Taryba, įgyvendindama teisėtus ir visuomeniškai reikšmingus tikslus – užtikrinti Utenos miesto Aukštakalnio gyvenamojo kvartalo bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmonių sveikatos apsaugą, turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, apribojusį pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką jai priklausančiame ginčo bare „Fenix“. Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis bei teisės normomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

UAB „Ritvaida“ nurodė, kad ėmėsi priemonių, skirtų užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį, užkirsti kelią pasikėsinimams į asmenų sveikatą ir saugumą – įrengė vaizdo stebėjimo kameras, sudarė sutartį dėl viešosios tvarkos palaikymo, į darbą priėmė 3 apsaugos darbuotojus. Vertinant šiuos pareiškėjo teiginius, atsižvelgiama, kad iki 2013 m. balandžio 27 d. viešąją tvarką ginčo bare palaikė du UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojai, be to, ši bendrovė viešąją tvarką palaikė nuo 00.00 val. iki 5.00 val. Pareiškėjas darbui ginčo bare vieną apsaugos darbuotoją priėmė nuo 2013 m. balandžio 27 d., dar du apsaugos darbuotojai darbui naktimis buvo priimti nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2013 m. spalio 4 d. Utenos AVPK pateikti duomenys patvirtino, kad 2013 m. balandžio – spalio mėnesiais 5 asmenys buvo nubausti administracinėmis baudomis už įvairius viešosios tvarkos, žmonių rimties ir orumo pažeidimus, pasipriešinimą policijos pareigūnams; incidentuose dalyvavę ir nukentėję asmenys vėliau nepareiškė pretenzijų; dėl svetimo turto vagystės administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius kalto asmens; pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose dėl svetimo turto vagystės, iš jų 5 tyrimai sustabdyti, nesuradus kaltų asmenų; vienas ikiteisminis tyrimas baigtas, perduodant baudžiamąją bylą teismui; pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose dėl viešosios tvarkos pažeidimo, iš jų – vienas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju; vienas ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius kaltų asmenų; vienas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad įvykdyta veika yra mažareikšmė; vienas ikiteisminis tyrimas baigtas, perduodant baudžiamąją bylą į teismą. Teismas sprendė, jog nors Bendrovė ir ėmėsi tam tikrų priemonių viešajai tvarkai, asmenų ir jų turto saugumui ginčo bare ir prie jo užtikrinti, tačiau šios priemonės nebuvo efektyvios ir siekiamo tikslo nepasiekė.

Atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių vykdomą politiką alkoholio kontrolės srityje, buvo sprendžiama, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas pareiškėjui nelaikytinas neproporcingu ar nepagrįstai ribojančiu verslo subjekto veiklą. Byloje nustatyta, kad Sprendimas priimtas atsižvelgus į UAB „Ritvaida“ nakties metu ginčo bare vykdytą prekybą alkoholiniais gėrimais ir nustačius, kad ši konkreti ūkinė veikla neigiamai įtakojo viešąją tvarką, rimtį bei saugumą šiame bare ir apie jį esančioje teritorijoje. Teismo vertinimu, byloje duomenų, kad Tarybos taikytas apribojimas pareiškėjui buvo pritaikytas, siekiant kitų tikslų – sumažinti šio ūkio subjekto konkurencingumą rinkoje ir pan., nenustatyta. Pažymėjo, kad tenkindama UAB „Ritvaida“ 2014 m. vasario 17 d. prašymą, Utenos rajono savivaldybės administracija 2014 m. vasario 28 d. Bendrovei išdavė licenciją Nr. 539, suteikusią teisę parduoti alkoholinius gėrimus nuo 8 val. iki 3 val. biliardinėje įrengtame bare, esančiame tame pačiame pastate, kuriame veikia ginčo baras. Teismas konstatavo, kad UAB „Ritvaida“ skundo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

III. Pareiškėjas UAB „Ritvaida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; taip pat priteisti iš atsakovo Utenos rajono savivaldybės tarybos pareiškėjui visas bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 1–8).

Apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įgyvendinti visi Komisijos Nuostatų reikalavimai (10, 10.2, 10.3 14 punktų). Atsižvelgiant tiek į skundžiamą atsakovo Sprendimą (jo turinį), tiek į Sprendimo Projektą, tokie veiksmai nebuvo atlikti ir tokia būtina informacija nebuvo surinkta. Pabrėžia, kad pagal esantį reglamentavimą, Komisija visais atvejais, gavusi Nuostatų 8 punkte nurodytus dokumentus, privalo kreiptis į Nuostatų 10.1–10.4 punktuose nurodytus subjektus. Teigia, kad Nuostatų 18.2, 18.3.1–18.3.3, 13.4 punktuose numatytos informacijos Komisija nesurinko, ir šiais kriterijais nesivadovavo. Atsakovui nedisponavus visa informacija, dėl to, kad Komisija pažeidė savo veiklą reglamentuojančius Nuostatus ir nesurinko visos būtinos informacijos ir jos neperdavus atsakovui, atsakovo Sprendimas Nr. TS-48 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tvirtina, kad teismas nukrypo ir nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-972/2013).

Nesurinkus visos informacijos, ginčijamas Sprendimas Nr. TS-48 priimtas vertinant tik Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 20 d. raštą Nr. 89-2-S-197 ir 2014 m. vasario 10 d. raštą Nr. 89-2-S-370. Teismas nevertino, kad dalis nurodytų įvykių yra nesusiję su pareiškėjo veikla, to nevertino nei Komisija, nei Utenos rajono savivaldybės taryba. Nei Komisija, nei Taryba iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišsireikalavo informacijos, patvirtinančios minimuose raštuose nurodytų aplinkybių, nesiaiškino, ar tie iškvietimai buvo susiję su pareiškėju. Pateikti duomenys yra neišsamūs, todėl jų pagrindu nei atsakovas, nei Komisija, negalėjo priimti ar siūlyti priimti ginčijamo Sprendimo. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 ir 2014 m. vasario 10 d. rašte Nr. 89-2-S-370 esančią informaciją detalizuojanti informacija buvo pateikta tik teismui nagrinėjant bylą. Komisariato nurodyta informacija Komisijai ir atsakovui, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas viena dalimi yra nesusijusi su pareiškėjo veikla, kita dalis nepasitvirtino, nes apkaltinamieji nuosprendžiai niekam nebuvo priimti, o taip pat dalis ikiteisminių tyrimų apskritai buvo nutraukti. Taigi, matyti, kad atsakovas priėmė Sprendimą Nr. TS-48 nedisponuodamas visa objektyvia informacija. UAB „Ritvaida“ savo iniciatyva apklausė tiek tame pačiame pastate esančius fizinius bei juridinius asmenis, kurie patvirtino, kad jokių nusiskundimų Baru ir jo lankytojais neturi, tiek aplinkinių namų gyventojus, kurie taip pat patvirtino, kad nejaučia jokio diskomforto dėl veikiančio Baro ir jų gyvenimo kokybė nei kiek nepablogėjo nuo pat Baro atsidarymo 2010 m. iki šiol, tiek pačius Baro lankytojus, kurie patvirtino, kad pareiškėjo Klubas yra jų pamėgta ir lankytina vieta.

Paradoksalu, teismas sprendime konstatuodamas, kad dėl Bare parduodamo alkoholio galėjo būti pažeidžiamas viešasis interesas, taip pritardamas, kad atsakovo Sprendimas Nr. TS-48 yra pagrįstas, neįvertino, kad 2014 m. vasario 28 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-180 pareiškėjui išduota Licencija Nr. 539 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 8 val. ryto iki 3 val. nakties tuo pačiu adresu.

Tvirtina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, objektyvumo ir administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, nediskriminavimo principo.

Atsakovas Utenos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 15–18) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad atsakovas, veikdamas bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydamas teisės aktais pavestas funkcijas, privalo reaguoti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl žalingų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei turi teisę apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų – apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes, ginti viešąjį interesą. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo procedūra buvo pradėta vieno iš Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų policijos įstaigos – pasiūlymu. Atsakovas klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare svarstė ir sprendimą priėmė gavęs Utenos AVPK raštus su duomenimis apie 2013 m. sausio – gruodžio mėnesiais prie šio baro užregistruotus administracinius ir kitus teisės pažeidimus tarp jų ir 2014 m. sausio 20 d. raštą N r. 89-2-S- 197, 2014 m. vasario 10 d. raštą Nr. 89-2-S-370.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisijai nebuvo būtinybės Nuostatų 10.1 papunktyje nustatyta tvarka dar kartą kreiptis į Utenos AVPK ir prašyti pateikti 11.1–11.4 papunkčiuose nurodytus duomenis. Be to, atsižvelgus į Nuostatų 14 punkte įtvirtintas nuostatas, joje nurodytos papildomos informacijos rinkimas nėra privalomas, tokia papildoma informacija gali buti renkama esant Nuostatų 13.3 papunktyje nurodytoms aplinkybėms. Logiška, kad atsižvelgus į tai, kad, pagal Utenos AVPK pateiktus duomenis ir pareikštą nuomonę, Komisijos nagrinėjamas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo buvo siejamas su teisės pažeidimais viešajai tvarkai, žmonių rimčiai, asmenų ir jų turto saugumui, daroma logiška išvada, kad kreipimasis į Nuostatų 10.2–10.4 papunkčiuose nurodytus subjektus dėl informacijos pateikimo nėra privalomas. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, Komisijos nariai, atstovaujantys atitinkamoms institucijoms, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, privalėjo pateikti Komisijai be atskiro reikalavimo duomenis apie pareiškėjo veiklos pažeidimus ginčo bare, padarytus Komisijos narių kontroliuojamose viešojo administravimo srityse. Komisijos nariai turi pateikti teisiškai reikšmingą informaciją, turinčią įtakos Komisijos sprendimo priėmimui, t. y., duomenis apie veiklos pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. TS-48 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjui UAB „Ritvaida“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Utena, mažmeninės prekybos alkoholiais gėrimais laikas apribotas nuo 22 val. iki 8 val., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. TS-48 2 punktą yra nepagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas UAB „Ritvaida“, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Utenos AVPK 2013 m. spalio 11 d. raštu Nr. 89-2-S-2786 „Dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo“, 2013 m. lapkričio 11 d. raštu Nr.89-2-S-3089 „Dėl informacijos pateikimo“, 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 89-2-S-197 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2014 m. vasario 10 d. raštu Nr. 89-2-S-370 „Dėl informacijos papildymo“ kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją ir pateikė duomenis apie registruotus įvykius prie kai kurių viešojo maitinimo įmonių, tarp jų – ir prie UAB „Ritvaida“ priklausančio baro „Fenix“, esančio Utenoje, (duomenys neskelbtini), bei pasiūlymus spręsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimą. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ginčo bare klausimas buvo nagrinėtas Komisijos 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. vasario 7 d. posėdžiuose (II t., b. l. 27–30, 9–12, 93–97). Komisija 2014 m. vasario 7 d. posėdyje nutarė įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyrių parengti Tarybos 2014 m. vasario 27 d. posėdžiui sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. dvejose įmonėse, tarp jų – ir UAB „Ritvaida“ priklausančiame ginčo bare, projektą (I t., b. l. 23). Taryba 2014 m. vasario 27 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. TS-48, kurio 2-uoju punktu UAB „Ritvaida“ apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val. bare, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 24).

Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje yra suformuluotas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (2010 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XI-909 redakcija) nurodyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ar kodėl priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo ir apribojimo nuo tokios iki tokios tai valandos. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., 2013 m. liepos 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog Tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendime Nr. TS-48 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgus į Utenos AVPK 2014 m. sausio 20 d. raštą Nr. 89-2-S-197, 2014 m. vasario 10 d. raštą Nr. 89-2-S-370 bei Komisijos 2014 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. 1, siekiant apginti viešąjį interesą, apsaugoti visuomenę nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Utenos AVPK 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-2-S-197 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2014 m. vasario 10 d. rašte Nr. 89-2-S-370 „Dėl informacijos papildymo“ nurodė, kad 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais policijos įstaiga Utenoje, (duomenys neskelbtini), esančiame ginčo bare „Fenix“ ir prie jo buvo užregistravusi 26 įvykius, tarp jų – 18 pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, po 4 pranešimus dėl asmenų sužalojimo ir vagysčių (I t., b. l. 34, 51). Utenos AVPK prie 2014 m. sausio 20 d. rašto Utenos rajono savivaldybei pateikė išrašus iš Policijos registruojamų įvykių registro, kuriame nurodyti detalesni duomenys apie registruotų įvykių aplinkybes (įvykio data, laikas, teisei priešingi veiksmai bei jų pobūdis ir kt.). (I t., b. l. 35–41). Atsižvelgiant į tai, Utenos AVPK siūlė spręsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimą. Komisijos 2014 m. vasario 7 d. posėdžio protokole Nr. 1 (I t., b. l. 23) nurodyta, kad buvo svarstyta Utenos AVPK 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 89-S-197 pateikta informacija ir nutarta įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyrių parengti Tarybos 2014 m. vasario 27 d. posėdžiui sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas Tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. TS-48 buvo priimtas remiantis tik Utenos AVPK pateiktais duomenimis apie registruotus įvykius adresu (duomenys neskelbtini), Utena.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kokias aplinkybes vertina savivaldybių taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Kaip jau minėta, policijos komisariato siūlymas nėra privalomas savivaldybei ir ji turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009, 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011, 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1223/2009). Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. A492-2799/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).

Iš byloje pateiktų Komisijos posėdžių, kuriuose buvo svarstytas ginčo baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiko klausimas, protokolų matyti, kad buvo vertintas tik Utenos AVPK užregistruotų įvykių faktas, tačiau nurodyti įvykiai individualiai – jų pobūdis, priežastys ir t. t. – vertinti nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal byloje pateiktus įrodymus tik mažos dalies padarytų teisės pažeidimų priežastis galima susieti su UAB „Ritvaida“ priklausančiame bare, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini), vykdoma mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais: byloje yra duomenys, kad tik 1 konflikto, kurio metu buvo vartojamas fizinis smurtas, dalyviai buvo neblaivūs, tačiau nėra duomenų, kad alkoholinius gėrimus jie vartojo bare „Feniksas“; nėra duomenų, kad asmenys, patraukti administracinėn atsakomybėn už pasirodymą neblaiviu viešoje vietoje pagal ATPK 178 straipsnį, alkoholį būtų vartoję bare „Feniksas“. Dėl tokio pobūdžio pažeidimų ir ginčijamu sprendimu pareiškėjui taikytos poveikio priemonės teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors Utenos AVPK teigimu dėl UAB „Ritvaida“ priklausančiame bare, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini), vykdomos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais nuolat daromi teisės pažeidimai, byloje duomenų, kad UAB „Ritvaida“ dėl šiame bare vykdomos veiklos būtų pareikštos pretenzijos dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, kurios, be kita ko, draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.), nesilaikymo, nėra.

Priimat nutarimą nebuvo vertintos kitos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytos aplinkybės: šioje normoje nurodyta, jog savivaldybių tarybos, turinčios teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, vertina ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietą. Nagrinėjamu atveju vieta, prieš priimant sprendimą, apskritai nebuvo vertinta. Be to, kaip pažymi ir pareiškėjas, jau kitą dieną po skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2014 m. vasario 28 d., buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, leidžianti parduoti alkoholinius gėrimus nuo 8 val. iki 3 val., tame pačiame pastate esančiame ir pareiškėjui priklausančiame biliardinės bare. Taigi, šioje vietoje (teritorijoje) užfiksuoti pažeidimai jau nebuvo laikomi pakankama priežastimi riboti prekybą alkoholiniais gėrimais tokia apimtimi, kokia yra ribojama skundžiamu sprendimu, nors AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pažymėtina, kad gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų nuomonė šiuo atveju taip pat nebuvo tirta.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijamame sprendime nėra pagrįsta, kad taikoma priemonė – prekybos alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. apribojimas – yra tinkama poveikio priemonė siekiant Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų.

Taip pat pažymėtina, kad sprendimas taikyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą turi atitikti ne tik aptartus Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, bet ir kitus įstatymus bei teisės aktus, nepažeisti asmenų teisių ar teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3094/2011). Atsakovas, vadovaudamasis, be kita ko, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. TS-260 sudarė Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos priežiūros Utenos rajono savivaldybėje komisiją ir patvirtino jos nuostatus. Pagal Nuostatų 10 punktą Komisijos sekretorius, gavęs Nuostatų 8 punkte nurodytus dokumentus ar informaciją, pats arba Komisijos pirmininko nurodymu per 3 darbo dienas raštu kreipiasi į Nuostatų 10.1–10.4 punktuose nurodytas kitas institucijas ir organizacijas, kad būtų surinkta papildoma informacija. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, daroma išvada, jog vien tik policijos komisariato siūlymas nėra pakankamas pagrindas priimti sprendimą dėl atitinkamų ribojimų nustatymo ir, remiantis Nuostatų 10 punktu, turi būti renkama papildoma informacija raštu kreipiantis į šiame punkte numatytas institucijas. Pagal Nuostatų 13 punktą Komisijos sekretorius apibendrina gautą informacija, esant pagrindui, pakartotinai kreipiasi į viešojo administravimo subjektą ar Nuostatų 10 punkte nurodytas institucijas ir organizacijas. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kreipimasis į Nuostatų 10.2–10.4 punktuose nurodytus subjektus dėl informacijos pateikimo šiuo atveju nebuvo privalomas. Nuostatuose nėra numatyta, kada yra galima kreiptis tik į vieną iš 10 punkte nurodytų subjektų ar surinkti ne visą 11 punkte išvardintą informaciją. Byloje nėra duomenų, kad buvo kreiptasi papildomos informacijos į Nuostatų 10 punkte nurodytas institucijas ar organizacijas, siekiant užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir pagrįsti priimtą sprendimą. Taigi, nebuvo laikomasi nustatytų procedūrų, todėl ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. TS-48 dalyje, susijusioje su UAB „Ritvaida“ priklausančiame bare, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini), mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimu, priimtas nesilaikant nustatytos procedūros, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, taikyta poveikio priemonė – prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas – nėra tinkamai motyvuota, t. y. nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. TS-48 2 punktas naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjo patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas už apeliacinio skundo projekto parengimą advokatui K. K. sumokėjo 579,24 Eur (III t., b. l. 9), taip pat sumokėjo 14,58 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (III t., b. l. 10). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.10 punktą, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą yra 600 Eur, taigi, pareiškėjo prašoma suma neviršija numatytos Rekomendacijose. Vadovaujantis šiomis Rekomendacijomis ir ABTĮ 44 straipsnio 1–2 ir 6 dalimis, pareiškėjui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 593,82 Eur (579,24 Eur + 14,58 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ritvaida“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ritvaida“ skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. TS-48 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 2 punktą, kuriuo UAB „Ritvaida“ priklausančiame bare, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini), buvo apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Ritvaida“ iš atsakovo Utenos rajono savivaldybės tarybos 593,82 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ritvaida“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, klausimas perduodamas nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan