d807e23d-9d76-417a-9c65-2bfd445c0528 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-238-2014;Teisėja: Vilma Dapkevičienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01269-2010-0;                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui N. B., nukentėjusiajam T.

C., nuteistajam S. V., jo gynėjui advokatui Laimiui PlatÅ«kiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo T. C. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro N. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo T.

C. civilinis ieÅ¡kinys dėl 100000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir proceso iÅ¡laidų priteisimo paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. sužinojęs apie T. C. ketinimÄ UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklÄ â€“ užsiimti krovinių pervežimu bei įgyti tam reikalingÄ vilkikÄ ir puspriekabę, piktnaudžiaudamas T.

C. pasitikėjimu, 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai įtikino T. C., kad S. V. už T. C. duotus pinigus nupirks, suremontuos ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybę VÄ® „Regitra“ įregistruos krovinių pervežimui reikalingus vilkikÄ ir puspriekabę, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), per penkis kartus nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 22 d. T. C. perdavė S. V. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos paimtus transporto priemonių įgijimui skirtus grynuosius pinigus – 100000 litų, kuriuos S. V. panaudojo savo reikmėms.Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu S. V. dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Taip pat apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiÅ¡kia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, iÅ¡vengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Apylinkės teismas nutartyje nurodė teisminę praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013) analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

Teismas akcentavo tai, kad jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius Å¡ių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkÅ«rimo priemonėms (nutartis Nr. 2K-312/2013, nutartis 2A-7-9/2013).

Apgaulės konstatavimui kaltininko veiksmuose bÅ«tina nustatyti, kad jis turėjo tikslÄ suklaidinti nukentėjusįjį ir veikė tyčia. Sukčiavimas gali bÅ«ti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tinasis nusikaltimo sudėties požymis, įrodinėtinas byloje, yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar turtinės teisės, negaudamas tolygaus ekvivalento, arba jis negauna turto, kurį pagal prievolę kaltininkas turi jam perduoti, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo ir paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe ar be teisėto pagrindo laiko savo nuosavybe.

Teismas konstatavo, kad S. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra sužinojęs apie T. C. ketinimÄ UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklÄ â€“ užsiimti krovinių pervežimu bei įgyti tam reikalingÄ vilkikÄ ir puspriekabę, piktnaudžiaudamas T. C. pasitikėjimu, 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai įtikino T. C., kad S. V. už T. C. duotus pinigus nupirks, suremontuos ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybę VÄ® „Regitra“ įregistruos krovinių pervežimui reikalingus vilkikÄ ir puspriekabę, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), per penkis kartus nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 22 d.

T. C. perdavė S. V. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos paimtus transporto priemonių įgijimui skirtus grynuosius pinigus – 100000 litų, kuriuos S. V. panaudojo savo reikmėms. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nors sukčiavimo sudėtis yra materiali, tačiau kaltinime nėra įvardintas asmuo, kuris dėl galimai neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė žalÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad prokuroras, formuodamas kaltinimÄ , pats negalėjo įvardinti sukčiavimo dalyko – S. V. svetimo turto savininko, todėl Å¡i aplinkybė patį kaltinimÄ daro neaiÅ¡kų.

Teismas nustatė, kad T. C. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius per penkis kartus paėmė iÅ¡ viso 100000 litų (2009-11-10, 2009-11-11, 2009-11-19, 2009-12-11, 2010-02-18 kasos iÅ¡laidų orderiai). 2009-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) į UAM (duomenys neskelbtini) kasÄ T. C. grÄ Å¾ino 92355,30 Lt, todėl jo skola įmonei sudarė 0.00 Lt, o T. C. skola įmonei 2010-12-31 sudarė 25000 Lt (2010-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ino 141735,74 Lt, kasos pajamų orderiu Nr. MEGE Nr. 001 grÄ Å¾ino 3684,56 EUR).

Teismas vertino teisiamojo posėdžio metu apklaustos specialistės parodymus, kad T. C. perduoti UAB (duomenys neskelbtini) pinigus galėjo tik sutarties, įgaliojimo pagrindu, ir šį buhalterinį veiksmÄ turėjo įforminti kasos iÅ¡laidų orderiu, jame nurodydamas pinigus gaunančio asmens, Å¡iuo atveju S. V., duomenis. Tačiau nukentėjusysis T. C. nesilaikė Å¡ios teisės aktų nustatytos tvarkos. Teismas įvertino 2009-10-30 iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ (t. 2, b. l. 40), kuriame teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T.

C. pavedė S. V. nupirkti automobilį ir jį užregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Taip pat teismas vertino S. V. parodymus, kad jam nėra nieko žinoma apie 2009-10-30 įgaliojimÄ . Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis taip pat nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. V. žinojo apie Å¡io įgaliojimo iÅ¡davimÄ . Be to, teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nei vienos apklausos metu nenurodė aplinkybės apie įgaliojimo iÅ¡davimÄ S. V..

PrieÅ¡ingai, 2011-01-27 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad jis S. V. kaip draugo paprašė už perduodamus pinigus įmonės vardu nupirkti krovininę transporto priemonę, jokiu dokumentu S. V. neįgaliojo (t. 1, b. l. 69-70). Å is įgaliojimas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams buvo pateiktas tik 2012-03-22 UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu (t. 2, b .l. 38, 39, 40). Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pinigų perdavimas S. V. – tai sandoris ne tarp juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) ir S. V., o sandoris, sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, tai yra T.

C. ir S. V.. Tai patvirtina ir tai, kad S. V., gaudamas pinigus, pasiraÅ¡ydavo T. C. ant skolos lapelio. Be to, nukentėjusysis T. C. iki įrodymų tyrimo pradžios teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 100000 litų turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas ir sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento. Taip pat kaltininko susiformavusiÄ tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , jo ketinimus turi patvirtinti bylos duomenys.

Kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – „2009 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu, S. V., piktnaudžiaudamas T. C. pasitikėjimu, apgaulingai įtikino T. C.“. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad T. C. kaltinime nurodytus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos paėmė 2009-11-10, 2009-11-11, 2009-11-19, iš viso - 72000 Lt, kuriuos perdavė S. V., kitus pinigus (28000 Lt) perdavė paėmęs pagal 2009-12-11, 2010-02-18 kasos išlaidų orderius.

Nukentėjusysis T. C. teigė, kad jis Å¡iuos pinigus iÅ¡ įmonės kasos ėmė norėdamas juos perduoti S. V. krovinio automobilio įsigijimui. Kaltinamasis S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigus skolinosi savo verslui, taip pat senų skolų grÄ Å¾inimui. Ä®vertinęs visus bylos duomenis, teismas sprendė, kad neginčijamų įrodymų, kad S. V. turėjo iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , byloje nėra. Nurodė, kad Å¡i kaltinimo nurodyta aplinkybė grindžiama nukentėjusiojo T.

C. parodymais, taip pat liudytojo G. K. parodymais, kuris nurodė, kad tarp T. C. ir S. V. buvo susitarimas įmonės vardu pirkti automobilį, tačiau įvertinęs tai, kad G. K. ir šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja T. C., darbuotojas, todėl jo parodymus teismas vertino kritiškai. Šis liudytojas patvirtino aplinkybę, kad matė, kaip T. C. perdavė pinigus ir S. V. pasirašydavo ant popieriaus lapo, kad yra skolingas. Ši liudytojo parodymų dalis sutampa tiek su kaltinamojo, tiek su nukentėjusiojo parodymais.

Liudytojas R. N. parodė, kad iÅ¡ S. V. ir T. C. žodžių žino, kad S. V. už T. C. pinigus nupirko krovininį automobilį, be to, T. C. nurodė, kad negali naudotis automobiliu ir S. V. jį apgavo. Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimo nurodyta, kad 2009-11-11 S. V. UAB (duomenys neskelbtini) pagal kasos pajamų orderį, kaip įmonės akcininkas, suteikia beprocentinę 73000 litų paskolÄ (t. 2, b. l. 5-15.). Liudytojas R. K. parodė, kad S. V. buvo paskolinęs 80000 litų, kuriuos S. V. jam grÄ Å¾ino 2009 metų pabaigoje.

Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina kaltinamojo S. V. parodymus, kad jis pinigus skolinosi verslui, taip pat skolų grÄ Å¾inimui ir kad Å¡iems tikslams naudojo tiek T. C., tiek savo lėšas. Teismas kritiÅ¡kai vertino paties nukentėjusiojo T. C. veiksmus ir nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. C. parodė, jog internete abu surado automobilį, jam buvo žinoma aplinkybė, kad automobilį reikia remontuoti. S. V. sakė, kad automobilį remontuos UAB (duomenys neskelbtini), taip pat S. V. užsiminė jam, kad Å¡io automobilio neregistruos UAB (duomenys neskelbtini) vardu.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu T. C. nurodė, kad leido S. V. transporto priemonę registruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu (t. 1, b. l. 71-73). Tai patvirtina bylos rašytiniai duomenys: automobilis už 51792 Lt nupirktas 2009-11-16, UAB (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas 2009-11-20 (t. 2, b. l. 182, t. 1, b. l. 159). Puspriekabė už 1210 Lt nupirkta ir įregistruota 2009-11-28 (t. 1, b. l. 161). Bendra šių daiktų vertė yra 53002 Lt. Kitoms reikmėms buvo panaudota 27174,77 Lt. Automobilis UAB (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojamas nuo 2010-01-15.

Ä®vertinęs visus Å¡iuos duomenis, teismas sprendė, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. V. iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , nėra. Taip pat nepaneigta kaltinamojo S. V. nurodyta aplinkybė, kad pinigai jam buvo skolinti verslo vystymui ir skolų grÄ Å¾inimui. Teismas pažymėjo, kad nustatant sukčiavimo sudėtį, kaip papildomi kriterijai taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus.

Teismas atkreipė dėmesį į 2013-12-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės kolegijos nutartį Nr. 2A-7-9/2013, kur nurodyta, kad sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimÄ , kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumÄ tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

Taip pat naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam T. C. buvo žinoma, kad nupirkta transporto priemonė su puspriekabe bus registruota UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Tai, kad S. V. atsisakė perregistruoti automobilį UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nėra aplinkybė, apsunkinusi teisinėmis priemonėmis civilinių teisių atkÅ«rimÄ . Taip pat T. C., perduodamas pinigus, žinojo S. V. finansinę situacijÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. ir T. C. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai ir abu laidavo savo turtu už UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus. T. C. pripažino, kad laidavimas jo atžvilgiu buvo panaikintas, kadangi visas įmonės akcijas pardavė S. V.. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai: reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 122), akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 123-126), laidavimo sutartys (t. 1, b. l. 127-130). Reikalavimas vykdyti bankui prisiimtus įsipareigojimus S. V. pateiktas 2010-11-2, 3 d. (t. 1, b. l. 132-133).

Å ie duomenys leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pinigų perdavimo metu, 2009-11-10 – 2010-02-22, nukentėjusiajam T. C. buvo žinoma S. V. finansinė padėtis, todėl T. C., perduodamas pinigus, bÅ«damas verslininkas, turėjo bÅ«ti atidus, elgtis rÅ«pestingai, įvertinti galimÄ rizikÄ dėl pinigų susigrÄ Å¾inimo. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis, perduodamas UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, tai darė pažeisdamas buhalterinės apskaitos reikalavimus, su juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) pinigais elgėsi kaip su savais.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad T. C. buvo S. V. suklaidintas ir tai turėjo lemiamos įtakos T. C. apsisprendimui perduoti pinigus ir dėl apgaulės esmingai būtų apsunkintos pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Be to, apylinkės teismas akcentavo tai, kad 2013-12-05 LAT nutartyje Nr. 2A-7-9/2013 nurodyta, kad pats savaime piktnaudžiavimas pasitikėjimu negali būti vertinamas kaip turto užvaldymo būdas sukčiaujant. Teismas sprendė, kad S. V. neatliko jokių veiksmų, kurių tikslas būtų sutrukdyti nukentėjusiajam ginti savo pažeistas teises.

S. V. nurodyta aplinkybė, kad jis T. C. skolingas ne 100000 litų, o 105000 litų, rodo jo sÄ Å¾iningumÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, nors T. C. skolos lapelio viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nepateikė. Teismas įvertino ir S. V. paaiÅ¡kinimus, kad jis siÅ«lė nukentėjusiajam įvairius skolos sugrÄ Å¾inimo bÅ«dus: perduoti nuosavybėn vilkikÄ su puspriekabe, sudaryti skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ , o T. C. Å¡ių skolos susigrÄ Å¾inimo galimybių neiÅ¡naudojo. Atsižvelgęs į visa tai, teismas laikė, kad nukentėjusysis T.

C. savo tikslus dėl turimų pretenzijų S. V. gali pasiekti taikant Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas. Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir visas abejones, kilusias bylos nagrinėjimo metu, vertino apkaltinto asmens naudai. Nenustatęs, kad pinigai gauti apgaule, nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinų objektyviosios pusės požymių, teismas konstatavo, kad S. V. veiksmai neatitinka nusikaltimo (sukčiavimo) sudėties, todėl nėra padaryta nusikalstama veika.

Įvertinęs visas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarp kaltinamojo S. V. ir nukentėjusiojo T. C. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ir S. V. nėra atlikęs veiksmų (apgaulės, piktnaudžiavimo nukentėjusiojo pasitikėjimu), dėl ko nukentėjusysis būtų praradęs galimybę savo pažeistas turtines teises ar teisėtus interesus ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismas nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

IÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl S. V. dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. C. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį, pripažinti S. V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisti iÅ¡ S. V. jo naudai 100000 Lt turtinei žalai atlyginti bei proceso iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad S. V. panaudota apgaulė, o bÅ«tent jo suklaidinimas apgaulingai įtikinti jį, kad S. V. už jo duotus pinigus nupirks, suremontuos ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybę VÄ® „Regitra“ įregistruos krovinių pervežimui reikalingus vilkikÄ bei puspriekabę, yra esminis apgaulės kriterijus. Å io kriterijaus objektyvų egzistavimÄ patvirtina liudytojai G. K., R. N. ir A. J.. Tokie S. V. veiksmai patvirtina tÄ faktÄ , kad jis, gaudamas pinigus, sukčiavo ir tai darė apgaule.

Apgaulė teismų praktikoje traktuojama, kai tyčia ir sÄ moningai sukuriamos sÄ lygos svetimam turtui užvaldyti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis sÄ moningai įkalbėjo jį pirkti bÅ«tent tÄ krovininį automobilį ir puspriekabę, kurios pardavėjai reikalavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, sÄ moningai, pasinaudojęs tinkamu laiku ir proga įtikino, kad jam net nebÅ«tina pačiam dalyvauti, sÄ moningai įtikino palaukti ir neregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu tam, kad galėtų pigiau suremontuoti, nors galbÅ«t jo remontuoti net nereikėjo.

Apeliantas nurodo, kad S. V. teiginius, kad jis pinigus iÅ¡ jo skolinosi, paneigia tas faktas, kad jis nedeklaravo gautos paskolos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, taip pat nedeklaravo, kad suteikė paskolÄ UAB (duomenys neskelbtini). Tai, kad 73000 litų įnaÅ¡as nebuvo akcininko paskola, įrodo ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumentuose nenurodyta bendrovės skola akcininkui, kaip to reikalauja Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas FR0711 formos ir jos priedų pildymo bei teikimo taisyklių 5.3. punkte, kuriame nustatyta, kad juridiniai asmenys privalo pateikti duomenis apie per kalendorinius metus iÅ¡ fizinių asmenų gautas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 2000 Lt.

Å ios aplinkybės patvirtina tÄ faktÄ , kad pinigai buvo panaudoti ne skoloms grÄ Å¾inti ir verslui plėtoti, bet automobilio ir puspriekabės įgijimui. Be to, pinigų perdavimo laikas sutampa su automobilio ir puspriekabės įgijimo laiku. S. V. apgaulė, įtraukiant jį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu turint tyčiÄ nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamÄ padarytos veikos pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje.

Taigi, sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingÄ sandorį, kriterijumi. IÅ¡teisintasis S. V., neigdamas, kad pinigus gavo automobilio ir puspriekabės įgijimui ir Å¡ių transporto priemonių užregistravimui UAB (duomenys neskelbtini) vardu, patvirtina tÄ faktÄ , kad buvo sÄ moningai sudaryta situacija, kad jis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. S. V. apsisprendimÄ apgauti jį iki sandorio sudarymo ir sandorio metu patvirtina tas faktas, kad nuo 2010 m. jis nesiėmė jokių priemonių nors iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad S. V. naudota apgaulė buvo esminė jo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Savo veiksmais S. V. apsunkino civilinių teisių atkÅ«rimÄ civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl S. V. veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir už tai jis turi bÅ«ti nuteistas. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi vadovavosi teismo posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais.

Nuosprendyje nurodoma, kad „apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu T. C. nurodė, kad leido S. V. transporto priemonę registruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu (t. 1, b. l. 71-73). Tai patvirtina bylos rašytiniai duomenys: automobilis už 51792 Lt nupirktas 2009-11- 16, UAB (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas 2009-11-20 (t. 2, b. l. 182, t. 1, b. l. 159). Puspriekabė už 1210 Lt nupirkta ir įregistruota 2009-11-28 (t.

1. b. l. 161). Bendra Å¡ių daiktų vertė yra 53002 Lt. Kitoms reikmėms buvo panaudota 27174,77 Lt. Automobilis UAB (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojamas nuo 2010-01-15. Ä®vertinus visus Å¡iuos duomenis, laikytina, kad neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu S. V. iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , nėra. Taip pat nepaneigta kaltinamojo S. V. nurodyta aplinkybė, kad pinigai jam buvo skolinti verslo vystymui ir skolų grÄ Å¾inimui“. Å iuo atveju teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, Å¡ių įrodymų nepagarsino ir jų neiÅ¡tyrė.

Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigÄ Ä¯rodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Å i pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Ä¯rodyti. Pareiga įrodymais pagrįsti savo versijÄ yra kaltinamojo pareiga. Å ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡teisintasis turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad buvo padaryta paskolos sutartis, kad jis ketino grÄ Å¾inti pinigus, tačiau tai padaryta nebuvo. Akivaizdu, kad Å¡ios pareigos nuteistasis neįvykdė ir nekyla abejonių, kad to padaryti jis negalėjo, kadangi tokių įrodymų ir negalėjo bÅ«ti, tačiau teismas ir Å¡iuo atveju buvo Å¡aliÅ¡kas nurodęs, kad taip pat laikytina, jog S. V. neatliko jokių veiksmų, kurių tikslas bÅ«tu sutrukdyti nukentėjusiajam ginti savo pažeistas teises.

S. V. nurodyta aplinkybė, kad jis skolingas ne 100000 litų, o 105000 litų, rodo jo sÄ Å¾iningumÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, nors jis skolos lapelio viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nepateikė. S. V. nurodė, kad jis siÅ«lė jam įvairius skolos sugrÄ Å¾inimo bÅ«dus: perduoti nuosavybėn vilkikÄ su puspriekabe, sudaryti skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ . Jis Å¡ių skolos susigrÄ Å¾inimo galimybių neiÅ¡naudojo. Tai akivaizdus teismo Å¡aliÅ¡kumas, palaikant iÅ¡teisintojo pozicijÄ , kuri neparemta jokiai įrodymais.Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras N. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį, pripažinti S. V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirti jÄ atlikti pataisos namuose ir priteisti iÅ¡ S. V. 100000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt proceso iÅ¡laidas nukentėjusiajam T.

C.. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, byloje esančius duomenis vertino subjektyviai, nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo T. C. ir liudytojo G. K. parodymais, nevertino ir neanalizavo byloje esančių duomenų visumos. Nukentėjusiojo parodymus teismas vertino netinkamai, kadangi nuo proceso pradžios jie atitiko kaltinimo pozicijÄ . Tokia teismo iÅ¡vada suponuoja teismo proceso rungtyniÅ¡kumo principo ir objektyvaus, visapusiÅ¡ko bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo reikalavimo pažeidimus.

Tyrimo medžiagoje yra įgaliojimas, kuriuo įmonė įgaliojo S. V. pirkti krovininį vilkikÄ Ä¯monės vardu, taip pat nustatytas pinigų perdavimo faktas. Nei viename įmonės dokumente nebuvo nurodytas pinigų panaudojimo tikslas, o ir pats pinigų perdavimo faktas konkrečiam tikslui. Å ias aplinkybes teismas vertino remdamasis tik nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijais. Teismo nurodyti teiginiai, jog S. V. nieko nežinojo apie įgaliojimo sudarymÄ bei bÅ«tinumÄ perregistruoti vilkikÄ UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nepagrįsti ir nevertinti byloje esančiais akivaizdžiais duomenimis (2007-07-14 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2007-09-19 automobilio prikimo-pardavimo sutartis).

Teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog S. V. žinojo, kad buvo sutarta žodžiu grÄ Å¾inti skolÄ iki pareikalavimo, nors jau turėjo skolų ir jas, kaip pats nurodė, dengė iÅ¡ paskolintų pinigų, o 2010 m. gavo banko raÅ¡tÄ dėl 900000 Lt skolos, taip pat nevertinta specialisto iÅ¡vada, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra visų sÄ skaitų suvestinių registrų ir nėra galimybės nustatyti turimo nuosavo kapitalo dydžio. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamojo tyčiÄ sukčiauti parodo nukentėjusįjį klaidinančių aplinkybių sukÅ«rimas, bÅ«tent tai, kad S. V. nukentėjusiajam sukÅ«rus patikimo verslo partnerio portretÄ pažadėjo UAB (duomenys neskelbtini) vardu nupirkti ir suremontuoti vilkikÄ su puspriekabe, nors žinojo, jog jam priklausanti įmonė (duomenys neskelbtini) turi finansinių sunkumų, be to, turėjo ir kitų finansinių įsipareigojimų, įsiskolinimų, vėliau įtikinęs nukentėjusįjį, kad nupirktas vilkikas ir jam dar reikalingas papildomas remontas, perėmė pinigus, galiausiai vilkiko neregistravo sutartu bÅ«du, pinigų negrÄ Å¾ino, padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalÄ , finansinius nuostolius.

Apeliantas pažymi, jog piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo. Atsiskaitymų ar kitų mokėjimų vengimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena apgaulės formų, nes ir šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai šiam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys.

Byloje nustatytas apgaulės esmingumo kriterijus, yra duomenys apie nesÄ Å¾iningus S. V. ketinimus. Teismas, iÅ¡teisindamas S. V., neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visetÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir nepagrįstai jį iÅ¡teisino. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti.Prokuroro N. B. ir nukentėjusiojo T. C. apeliaciniai skundai atmestini.Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė įrodymus, netinkamai juos vertino, buvo Å¡aliÅ¡kas, nes vadovavosi teismo posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais ir jų nepagarsino, teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Taigi, baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu, apeliaciniuose skunduose apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus Å¡ioje nagrinėjamoje byloje taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir ypač įrodymų vertinimÄ . Taip pat nukentėjusiojo T. C. apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeista teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ bei Å¡iuos teiginius grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, nuosprendyje pateiktų įrodymų nepagarsinimu teisminio nagrinėjimo metu.

Prokuroro apeliaciniame skunde dar teigiama, kad buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Daroma iÅ¡vada ir konstatuojama, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu ir jį suraÅ¡ydamas, apylinkės teismas nepažeidė LR BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų įvertinimo motyvus, teismo iÅ¡vadas dėl kaltinamojo iÅ¡teisinimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį.

Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Kolegija pažymi, kad bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, visas bylos aplinkybes.

BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstyta visuma surinktų įrodymų, atskleistas jų turinys, pateiktas iÅ¡samus jų vertinimas. Tai neduoda pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ar teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nukentėjusysis ar prokuroras, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų, bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, netinkamai įvertintos, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, o teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

Konstatuojama, kad nepagrįstas nukentėjusiojo T. C. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Å aliÅ¡ku turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Å io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.Vertinant subjektyviuosius aspektus byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjos asmeninį tendencingumÄ .

Nukentėjusiajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė nuÅ¡alinti teisėjÄ , tačiau nuÅ¡alinimo nebuvo pareikÅ¡ta. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Apelianto teiginys, kad nuosprendis pagrįstas teisminio nagrinėjimo metu neiÅ¡tirtais, nepagarsintais duomenimis, yra nepagrįstas. Bet net jeigu ir tokia aplinkybė bÅ«tų nustatyta, tai neduotų pagrindo tvirtinti, jog teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka. Byloje nėra jokių duomenų, kad apylinkės teismo teisėja turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę apie iÅ¡teisintojo nekaltumÄ ar tokiÄ nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjos elgesio proceso metu.

Byloje nėra duomenų, kad teismas, nagrinėjęs bylÄ , bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas. Apelianto teiginys, kad nuosprendis pagrįstas teisminio nagrinėjimo metu neiÅ¡tirtais, nepagarsintais duomenimis, yra nepagrįstas. Nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti įrodymai, kuriais remdamasis, teismas grindė savo iÅ¡vadas, todėl nepagrįstai nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas grindė iÅ¡vadas nepagarsintais raÅ¡ytiniais įrodymais. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T.

C. nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi vadovavosi teismo posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais, tačiau kaip minėta Å¡is argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. IÅ¡ 2014 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 18-23) matyti, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 290 straipsniu, paskelbė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, tarp jų ir apelianto minimus liudytojo papildomos apklausos protokolÄ (t. 1, b. l. 71-73), transporto priemonės registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 159, 161) ir pirkimo pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 182), todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio nuostatų nepažeidė.Taip pat nepagrįstai nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡teisintasis S. V. turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog buvo sudaryta paskolos sutartis.

Tai reikÅ¡tų, kad S. V. byloje privalėjo įrodinėti savo nekaltumÄ . Kolegija pažymi, kad prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje S. V. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jo kaltumÄ privalo įrodyti kaltinimas.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeidęs Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai S. V. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas nepažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų įvertinimo motyvus, teismo iÅ¡vadas dėl kaltinamojo iÅ¡teisinimo, taip pat pateikė teisminės praktikos pavyzdžius. Teismo motyvai ir argumentai iÅ¡dėstyti nuosprendyje, jie paminėti Å¡ioje nutartyje anksčiau, todėl nekartojami. Konstatuojama, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė rungimosi principÄ .

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiÅ¡kia, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylos nagrinėjimo metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ viso proceso matyti, kad Å¡ie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Prokuroras ir nukentėjusysis T. C. apeliaciniais skundais praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Å is praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes įstatyminio pagrindo tam nėra.Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų.

Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiÅ¡kia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, iÅ¡vengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o Å¡is, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus.

Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms.Sukčiavime ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai panaudojant apgaulę ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori.

Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento. Kaltininko susiformavusiÄ tyčiÄ , jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.Apeliaciniuose skunduose nukentėjusysis ir prokuroras nurodo, kad S. V. panaudota apgaulė, o bÅ«tent nukentėjusiojo suklaidinimas apgaulingai įtikinti jį, kad S. V. už jo duotus pinigus nupirks, suremontuos ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybę VÄ® „Regitra“ įregistruos krovinių pervežimui reikalingus vilkikÄ bei puspriekabę, yra esminis apgaulės kriterijus.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka. Kaip byloje ir nustatė pirmosios instancijos teismas, S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad pinigus skolinosi savo verslui, taip pat senų skolų grÄ Å¾inimui, Å¡i aplinkybė nagrinėjant bylÄ nebuvo paneigta. Nukentėjusysis T. C. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos iÅ¡imdavo pinigus ir juos duodavo S. V.. Padavus pinigus, S. V. pasiraÅ¡ydavo lapelyje, davus naujÄ pinigų dalį – ankstesnį lapelį sunaikindavo, o naujame lapelyje įraÅ¡ydavo naujÄ sumÄ .

Iš šių apelianto nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp šio sandorio šalių – S. V. ir T. C., susidarė civilinio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pinigų perdavimas S. V. – tai sandoris ne tarp juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) ir S. V., o sandoris, sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, tai yra T. C. ir S. V.. Nors nukentėjusysis teigia, kad pinigus S. V. davė, kad šis nupirktų automobilį, ši jo pateikta versija nebuvo patvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis teigė, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. V. buvo susiklostę pavedimo santykiai pagal 2009-10-30 iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. C. pavedė S. V. nupirkti automobilį ir jį užregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgaliojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, tačiau Å¡is dokumentas įgaliotinio teisiÅ¡kai neįpareigoja atlikti veiksmus, nurodomus įgaliojime.

Vien pats įgaliojimo faktas neleidžia daryti iÅ¡vados, kad S. V. privalėjo veikti pagal šį įgaliojimÄ ir bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu pirkti, transportuoti, registruoti krovininį automobilį DAF su puspriekabe, juo labiau Å¡is įgaliojimas nepatvirtina fakto, kad iÅ¡ T. C., kaip fizinio asmens, gauti pinigai, patvirtinti skolos raÅ¡teliais, buvo skirti Å¡io automobilio pirkimui. Negana to, S. V. nurodė, kad apie tokį įgaliojimÄ jis apskritai nieko nežinojo – Å¡i aplinkybė taip pat nebuvo paneigta, juolab kad ir patį įgaliojimÄ pateikė pats nukentėjusysis T.

C.. Taip pat pažymėtina, kad nei viename įmonės dokumente nebuvo nurodytas šių pinigų, kuriuos iš bendrovės kasos paėmė T. C., panaudojimo tikslas, taip pat perduodant pinigus S. V. raštu niekur nebuvo įvardinta jų panaudojimo paskirtis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad T. C. buvo S. V. suklaidintas ir tai turėjo lemiamos įtakos T. C. apsisprendimui perduoti pinigus, o dėl apgaulės iš esmės būtų apsunkintas nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka.

Pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje nenustatyta iÅ¡ankstinė susiformavusi S. V. tyčia užvaldyti svetimÄ turtÄ , o tas faktas, kad S. V. pripažįsta skolÄ , leidžia T. C. savo pažeistas turtines teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad byloje yra įrodyta apgaulė. Ta aplinkybė, kad kaip teigiama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, jog S. V. skola nedeklaruota, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jos nebuvo.Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Todėl prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami, teismo nuosprendis nenaikinamas ir paliekamas galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė: nukentėjusiojo T. C. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. apeliacinius skundus atmesti.                          Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                 Danguolė Šiugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                              Giedrius Endriukaitis                                                                                                         Egidijus Jonas Grigaravičius