Court dismisses appeal against bankruptcy declaration, ruling one statutory ground suffices for insolvency.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the appeal against the first-instance ruling declaring the company 'Universus.lt' in bankruptcy. The creditor argued the company operated unprofitably and unfairly prioritized certain debts, while the opposing party contested these claims. The court held that only one of the statutory grounds for bankruptcy is required, and the evidence sufficiently proved the existence of such grounds.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublos Ämonių bankroto Ästatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai: tyÄinio bankroto pripažinimas reikalauja tik bent vieno Ästatyme nurodyto kriterijaus patvirtinimo.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2-909-407/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01446-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Vigintas ViÅ¡inskis,sekretoriaujant Galinai LavrinoviÄ, dalyvaujant suinteresuoto asmens I. M. T. atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, suinteresuotam asmeniui I. P., jo atstovui advokatui Vaitiekui NovikeviÄiui, atsakovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âUniversus.ltâ bankroto administratorÄs mažosios bendrijos âLux itemâ atstovei Laimai Buikienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens I.
P. ir atsakovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âUniversus.ltâ atskiruosius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. B2-435-781/2018 pagal suinteresuoto asmens I. M. T. praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovÄs bankrotÄ tyÄiniu. Teismas n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ Suinteresuotas asmuo (kreditorÄ) I. M. T. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti atsakovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â BUAB) âUniversus.ltâ bankrotÄ tyÄiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau â Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų, 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindais.PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad įmonÄs veikla nuo pat įsteigimo buvo organizuojama tyÄia komerciÅ¡kai nenaudingu ir nuostolingu bÅ«du, t. y. dar 2013 m. spalio 30 d. atsakovÄ su UAB âSkansenâ sudarÄ Konsignacijos sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ esmÄs įsipareigojo teikti prekių pardavimo paslaugas UAB âSkansenâ, prisiimant visÄ su prekyba susijusiÄ komercinÄ rizikÄ ir iÅ¡laidas, taÄiau negaunant už tai jokio ekonomiÅ¡kai pagrįsto atlygio ar kitos naudos.
Be to, atsakovÄ pažeidÄ nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , sÄ moningai suteikiant pirmenybÄ vieniems kreditoriams (V. K., VšĮ âMetamâ, I. P., UAB âSkansenâ), tokiu bÅ«du atimant galimybÄ atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taip pat bankroto administratorei buvo perduoti ne visi įmonÄs dokumentai, galbÅ«t bandant slÄpti tikrÄ sias atsakovÄs veiklos vykdymo aplinkybes ir apsunkinant kreditorių galimybes apginti savo pažeistas teises. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi BUAB âUniversus.ltâ bankrotÄ pripažino tyÄiniu, nustatÄs Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytų požymių egzistavimÄ .Teismas nurodÄ, kad pagal 2013 m. spalio 30 d.
Konsignacijos sutartį atsakovÄ Ä¯sipareigojo pardavinÄti UAB âSkansenâ priklausanÄias prekes. Nors konsignacijos sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad minÄtos prekÄs realizuojamos UAB âSkansenâ pavedimu už atlyginimÄ , t. y. UAB âUniversus.ltâ gaunant už tai atlyginimÄ , taÄiau sutartyje nenustatytas konkretus jo dydis, be to byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovÄ, vykdžiusi minÄtÄ konsignacijos sutartį ir realizuodama UAB âSkansenâ prekes, gaudavo iÅ¡ to kokios nors ekonominÄs naudos.
Teismas kritiÅ¡kai vertino suinteresuotų asmenų (buvusių įmonÄs vadovų) G. K. ir I. P. pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios, anot jų, pagrindžia, jog įmonÄ iÅ¡ UAB âSkansenâ pirko prekes pigiau, o parduodavo jas gerokai brangiau (taip gaudama pelno), kadangi sÄ skaitos nebuvo pasiraÅ¡ytos, taip pat iÅ¡ jų nÄra galimybÄs nustatyti ar sÄ skaitose nurodytos prekÄs yra tos paÄios. Teismas pažymÄjo, kad Konsignacijos sutarties 3.3. punkte nustatyta, jog atsakovÄ, pardavusi prekes, pinigus, gautus remiantis pasiraÅ¡yta sutartimi su treÄia Å¡alimi, grÄ Å¾ina UAB âSkansenâ.
Kadangi konkretaus atlyginimo dydis atsakovei už nurodytų prekių pardavimÄ nebuvo nustatytas, todÄl teismas darÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovÄ privalÄdavo visÄ sumÄ , gautÄ už prekių pardavimÄ , grÄ Å¾inti UAB âSkansenâ, bei papildomai įsipareigojo prisiimti visÄ materialinÄ atsakomybÄ už UAB âSkansenâ prekių praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sugadinimÄ , prekybos vietos priežiÅ«rÄ , einamÄ jį remontÄ , atsiskaitymus už komunalines paslaugas, visas patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su sutarties vykdymu, kurių UAB âSkansenâ jokia forma nekompensuodavo.
Teismas nustatÄ, kad pagal kasos iÅ¡laidų orderį 2016 m. balandžio 29 d. I. P. buvo iÅ¡mokÄtas 2 000 Eur dydžio avansas Å«kio reikalams; pagal įmonÄs sÄ skaitų istorijÄ â Å¡i suma sumokÄta UAB âSkansenâ; pagal pinigų priÄmimo kvitÄ 2016 m. balandžio 22 d. VšĮ âMetamâ buvo sumokÄta 300 Eur už teisines paslaugas; pagal nurodytÄ sÄ skaitų istorijÄ , minÄta suma VšĮ âMetamâ buvo sumokÄta 2016 m. gegužÄs 23 d.; 2016 m. gegužÄs 23 d. atsakovÄ iÅ¡mokÄjo 86,77 Eur V.
K. (įmonÄs buhalterei). Teismas iÅ¡ viešų VSDFV duomenų nustatÄ, jog įmonÄs pradelsti įsipareigojimai VSDFV faktiÅ¡kai atsirado jau nuo 2016 m. balandžio 18 d. bei nuo tada skolos tik augo. IÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ buvo konstatuota, jog įmonÄs pradelsti įsipareigojimai dar 2015 m. virÅ¡ijo turto vertÄ, todÄl nagrinÄjamu atveju laikytina, jog nurodyti mokÄjimai (I. P. ar UAB âSkansenâ, VšĮ âMetamâ ir V. K.) laikytini jau faktiÅ¡kai nemokios įmonÄs padÄties esminiu pabloginimu, lÄmusiu kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonÄs turtÄ suvaržymÄ , taip pat jie atlikti pažeidžiant nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ â turint pradelstų skolų VSDFV buvo atliekami nurodyti mokÄjimai.
Taigi, įmonÄ prie bankroto buvo privesta sÄ moningai blogai valdant įmonÄ, įmonÄs valdymo organai prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ mažino įmonÄs turtÄ ir suvarÅ¾Ä kreditorių teisÄ gauti reikalavimo patenkinimÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai Suinteresuotas asmuo I. P. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â atmesti praÅ¡ymÄ dÄl bankroto pripažinimo tyÄiniu.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas neteisingai interpretuodamas sutartį nurodÄ jog nÄra nurodytas konkretus atlyginimas už pardavimus ir esÄ taip sudaromi įmonei nenaudingi sandoriai. Sutartyje nustaÄius tiksliais kainas ar atlyginimų dydžius, bÅ«tų ribojama bendrovÄs veiksmų laisvÄ, darant nuolaidas pirkÄjams ar koreguojant prekybinį antkainį. Nustatant priverstinÄ pelno marÅ¾Ä atsirastų konkurencijÄ ribojantys veiksniai. Tokia sÄ lyga sutartyje, kokios pasigenda Vilniaus apygardos teismas, pažeistų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas.Teismas nepagrįstai nevertino pateiktų faktÅ«rų kaip tinkamo įrodymo.
Pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra elektroninio formato ir nÄra prievolÄs jas pasiraÅ¡yti. Pagal Å¡iuo metu galiojanÄius teisÄs aktus, nÄra reikalavimo, jog sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tų pasiraÅ¡ytos. Kaip įrodymas pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra tinkamai įtrauktos į buhalterinÄ apskaitÄ , bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ , sÄ skaitos faktÅ«ros yra įmonÄs buhalteriniuose dokumentuose, jų apskaita vedama tinkamai. Byloje nenustatyta jog apskaita bÅ«tų vedama aplaidžiai ar apgaulingai, ar tai jog trÅ«ksta pardavimo sÄ skaitų faktÅ«rų.Teismas pasisakÄ jog nÄra galimybÄs nustatyti ar perkamos parduodamos prekÄs yra tos paÄios, nors apeliantui nÄra žinoma kitų priemonių, kokiomis priemonÄmis ir kaip dar identifikuoti prekes iÅ¡skyrus tai, jog nurodomas prekÄs pavadinimas ir tikslus modelis.Interpretavimas tai, jog atsakovÄ privalÄjo prisiimti rizikÄ susijusiÄ su prekių realizavimu, jų iÅ¡saugojimu, trÅ«kumu ar sugadinimu prekybos vietos priežiÅ«rÄ , komunalinius mokesÄius ir kitas iÅ¡laidas susijusias su prekių realizavimu yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas atsakovei, yra klaidingas ir nepagrįstas.
Nesvarbu kur bedirbtų atsakovÄ, ji visada bÅ«tų atsakinga už svetimas prekes, kurios yra jai perduotos, taÄiau nÄra perÄjusi jų nuosavybÄs teisÄ. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog UAB âSkansenâ perduodavo prekes atsakovei, o atsiskaitymas už jas vykdavo tik, kai Å¡ias prekes atsakovÄ perparduodavo pirkÄjui. AtsakovÄ iÅ¡ UAB âSkansenâ niekada nuosavybÄs teise nÄra nusipirkusi jokių prekių, todÄl logiÅ¡ka, kad UAB âSkansenâ perduodama savo prekes atsakovei, reikalavo prisiimti rizikÄ dÄl Å¡ių prekių saugojimo.Nesuprantama, kodÄl teismas pasisakÄ, kad atsakovÄ mokÄjo iÅ¡laidas už UAB âSkansenâ patalpas.
Byloje pakanka įrodymų, kad atsakovÄ Å¡iomis patalpomis naudojosi, jose vykdÄ veiklÄ , todÄl atitinkamai privalÄjo iÅ¡laikyti Å¡ias patalpas, esant reikalui jas remontuoti. Net jeigu atsakovÄ bÅ«tų veiklÄ vykdžiusi ir kitose patalpose, tai privalÄtų tas patalpas iÅ¡laikyti, mokÄti komunalinius mokesÄius ir kitas iÅ¡laidas. Su veikla susijÄ mokesÄiai yra neiÅ¡vengiami, norint vystyti veiklÄ , o ne įmonÄs padÄtį bloginanti sÄ lyga. Teismas nepasigedo to, jog atsakovÄ nemokÄjo nuomos mokesÄio, o tik iÅ¡laidas susijusias su savo darbo vietos aptarnavimu.Konsignacijos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad priedu prie jos (perdavimo aktu) bÅ«tų galima pagrįsti kokiu pagrindu atsakovas turi sau nepriklausanÄias prekes, pavyzdžiui mokestinio patikrinimo metu.
Prekių saugojimas ir prekyba jomis neturint jokių įsigijimÄ ar valdymÄ patvirtinanÄių dokumentų vertintinas kaip nelegali prekyba. PažymÄtina, jog tai nebuvo vienintelÄ konsignacijos sutartis įmonÄs veikloje ir yra tipinÄ Å¡abloninÄ sutartis paimta iÅ¡ viešų interneto Å¡altinių.Teismas atsakovÄs atsakomybÄ kildina vien tik iÅ¡ 2015 m. balanso duomenų, t. y. kad turto įmonÄje buvo už 1 938 Eur. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis mokÄtinos sumos ir įsipareigojimai sudarÄ 4 875 Eur.
TaÄiau vertinant minÄto balanso duomenis matyti, kad įmonÄs bendra įsiskolinimų suma buvo 2 268,21 Eur, o pradelstų įsiskolinimų nebuvo, tik einami už 2015 m. gruodžio mÄn. neapmokÄti įsiskolinimai. Ä®monÄ 2015 m. baigÄ pelningai (turÄjo mokestinį pelnÄ ). Tai be jokios abejonÄs paneigia iÅ¡sakytus teiginius, jog 2015 m. gruodžio 31 d. įmonÄ jau buvo nemoki.NagrinÄjamu atveju nebuvo suÄjÄs terminas kreipimuisi į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis reikalauja kreiptis į teismÄ ne vÄliau kaip per 40 dienų.
Net jei atskaitos data bÅ«tų 2016 m. balandžio 22 d. (finansinių duomenų rinkinio sudarymo data), buvÄs vadovas I. P. bÅ«tų turÄjÄs laiko kreiptis į teismÄ 2016 m. birželio 1 d., ir toks kreipimasis nebÅ«tų laikomas pavÄluotų. I. P. atsakovÄs vadovu buvo iki 2016 m. gegužÄs 23 d., todÄl negalÄjo turÄti pakankamai laiko priimti motyvuotÄ ir teisingÄ sprendimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo.Nors nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka (eiliÅ¡kumas) ir buvo pažeista, atsakovei darant mokÄjimus, susijusius su veiklos tÄstinumu, teismas nepagrindÄ kitos bÅ«tinos sÄ lygos Å¡ios tyÄinio bankroto prezumpcijos taikymui â kad nebuvo vykdomas Ä®BÄ® ir kitų įstatymų reikalavimas dÄl privalomo įmonÄs bankroto bylos inicijavimo, kai įmonÄs darbuotojams ilgiau kaip 3 mÄnesius iÅ¡ eilÄs nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.
DÄl to, negalimas Å¡ios tyÄinio bankroto prezumpcijos taikymas. Be to, buvo atsiskaitoma tik su tais kreditoriais, nuo kurių priklausÄ tolesnis įmonÄs veikimas, todÄl negalima laikyti, kad su ankstesniais kreditoriais buvo atsiskaitoma sÄ moningai siekiant iÅ¡vengti skolos VSDFV, kuri tuo metu buvo tik apie 213,21 Eur.BUAB âUniversus.ltâ bankroto administratorÄ MB âLux itemâ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â atmesti praÅ¡ymÄ dÄl bankroto pripažinimo tyÄiniu.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IÅ¡ suinteresuotų asmenų G. K. ir I. P. pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų aiÅ¡kiai matyti, kad iÅ¡ UAB âSkansenâ prekes bÅ«davo perkamos žymiai pigiau, o parduodavo gaunant pelno. Norint nustatyti ar tikrai pagal Konsignacijos sutartį buvo uždirbamos pajamas ar patiriami nuostoliai, reikia įvertinti 2013, 2014, 2015 m. pelno (nuostolio) ataskaitas. Palyginus pelno (nuostolio) ataskaitoje du rodiklius pardavimų pajamas ir pardavimo savikainÄ , matyti, kad pagal Konsignacijos sutartį buvo dirbama su vidutiniÅ¡kai 25 proc. antkainiu ir pelnas buvo gaunamas.Nuo 2013 m.
PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neprivaloma pasiraÅ¡yti. Be to byloje yra kalbama apie vienintelį prekių tiekÄjÄ ir vienintelÄ konsignacijos sutartį, kuriÄ Å¡alys pasiraÅ¡Ä dÄl abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo. UAB âSkansenâ buvo prekių tiekÄja, o atsakovÄ prekių pardavÄja.Suinteresuotas asmuo I. M. T. pateikÄ atsiliepimus į I. P. ir BUAB âUniversus.ltâ bankroto administratorÄs MB âLux itemâ atskiruosius skundus, kuriuos praÅ¡o atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:IÅ¡ bankroto administratorÄs atskirojo skundo argumentų nÄra aiÅ¡ku, kaip jos pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos įrodo pajamų iÅ¡ Konsignacijos sutarties gavimo faktÄ â kadangi pagal Konsignacijos sutartį nuosavybÄs teisÄ Ä¯ prekes nebuvo perduodama atsakovei, todÄl Å¡iuo atveju negalima konstatuoti pelno nuostolių ataskaitose pateiktų pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos rodiklių priežastinio ryÅ¡io su sutartimi.Konsignacijos sutartis buvo nuostolingas atsakovei sandoris, kadangi pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos santykiui esant teigiamam, atsakovÄs veikla buvo nuostolinga, o tai iÅ¡ esmÄs lÄmÄ Konsignacijos sutartimi prisiimtas įsipareigojimas dengti UAB âSkansenâ patalpų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, negaunant jokių pajamų iÅ¡ sutarties vykdymo.IÅ¡ bankroto byloje rastų dokumentų matyti, kad pirmÄ kartÄ prekÄs pagal Konsignacijos sutartį atsakovei buvo perduotos (ir Konsignacijos sutartis pradÄta vykdyti) pirmÄ ir vienintelį kartÄ tik 2016 m. gegužÄs 2 d., t. y. prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kÄlimo momentÄ , kÄ patvirtina ir I.
P. savo atsiliepime nurodydamas, kad sutartis buvo sudaryta tik tam, kad bÅ«tų galima pasigrįsti sau nepriklausanÄių prekių turÄjimÄ .PagrindinÄ priežastis, kodÄl grindžiant Konsignacijos sutarties ekonominį naudingumÄ atsakovei negalima remtis suinteresuotų asmenų pateiktais sÄ skaitų faktÅ«rų nuoraÅ¡ais yra ne nurodyti akivaizdÅ«s sÄ skaitų faktÅ«rų trÅ«kumai, bet aplinkybÄ, kad pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra niekaip nesusijusios su Konsignacijos sutarties vykdymu. Konsignacijos sutarties pagrindu atsakovas iÅ¡ UAB âSkansenâ jokių prekių neįsigijo ir Konsignacijos sutarties pagrindu jokios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos nebuvo.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovÄs BUAB âUniversus.ltâ bankrotas pripažintas tyÄiniu, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). AbsoliuÄių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, todÄl byla nagrinÄjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.DÄl nuostolingo ar ekonomiÅ¡kai nenaudingo sandorio sudarymoTyÄinis bankrotas â įmonÄs privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonÄ (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turÄjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisÄtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).Suinteresuotas asmuo I.
P. ir bankroto administratorÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2013 m. spalio 30 d. tarp BUAB âUniversus.ltâ bei UAB âSkansenâ sudaryta Konsignacijos sutartis buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas sandoris ir todÄl egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyÄinio bankroto požymis.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dÄl bankroto pripažinimo tyÄiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kÄlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojanÄios įmonÄs sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonÄs veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonÄs nemokumo.
Tais atvejais, kai įmonÄ yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnÄ tokios įmonÄs veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonÄs turtinÄ padÄtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonÄs skolininkÄs turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybÄs atidavimas vÄlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturÄs į kÄ nukreipti savo reikalavimų skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyÄinį bankrotÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Kasacinio teismo praktikoje tyÄinio bankroto klausimu taipogi pažymÄta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje yra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyÄiniu, taÄiau Å¡ie kriterijai nÄra savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyÄinio bankroto apibrÄžimu.
Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyÄiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyÄinio bankroto požymiams. Taigi, jei nÄra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonÄs valdymo ir įmonÄs nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonÄs valdymo ir nemokios įmonÄs padÄties esminio pabloginimo, atskiri tyÄinio bankroto nustatymo požymiai gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisÄs priemones (neteisÄtų sandorių pripažinimÄ negaliojanÄiais, civilinÄ atsakomybÄ, baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonÄ privesta prie bankroto tyÄia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, byloje dalyvaujanÄių asmenų paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad 2013 m. spalio 30 d.
Konsignacijos sutarties sudarymo aplinkybÄ neleidžia sprÄsti apie BUAB âUniversus.ltâ tyÄinį bankrotÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Atkreiptinas dÄmesys, kad sprendžiant, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyÄiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , byloje turi bÅ«ti įrodyta, kad nurodytu (-ais) sandoriu (-iais) tyÄia buvo bloginama įmonÄs turtinÄ padÄtis. Tai reiÅ¡kia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymas gali bÅ«ti pripažintas tyÄinio bankroto požymiu, o tik tokių, dÄl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys su įmonÄs tapimo nemokia ar jau nemokios įmonÄs padÄties esminiu pabloginimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 30 d.
Konsignacijos sutartis tarp atsakovÄs BUAB âUniversus.ltâ ir UAB âSkansenâ buvo sudaryta praktiÅ¡kai nuo atsakovÄs įsteigimo (2013 m. rugsÄjo 25 d.). PagrindÄ BUAB âUniversus.ltâ veikla buvo UAB âSkansenâ tiekiamų prekių (Å¡ildymo krosnelių) mažmeninÄ prekyba (perpardavimas). AtsakovÄ tokio pobÅ«džio veiklÄ vykdÄ nuo jos įsteigimo dienos iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, dalį gaunamų prekių parduodama internetu, kitÄ dalį parduotuvÄje Vilniuje â UAB âSkansenâ suteiktose patalpose.
IÅ¡ pateiktų 2014 â 2016 metų pelno nuostolių ataskaitų matyti, kad atsakovÄ iÅ¡ savo veiklos (pardavimų) gaudavo pajamas, kurias sudarÄ skirtumas tarp prekių pardavimo kainos ir savikainos. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir byloje esanÄios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ir iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ UAB âSkansenâ gaunamos prekÄs bÅ«davo parduodamos pirkÄjams su pakankamai ženkliu antkainiu.Nors Civilinio kodekso normos konsignacijos sutarties sÄ vokos neapibrÄžia, taÄiau teisÄs doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavÄjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sÄ skaita.
Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybÄs teisÄ iÅ¡lieka konsignantui iki jų pardavimo pirkÄjui momento. Tokių sutarÄių bÅ«dingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekÄms realizuoti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens I. M. T. atstovo teiginiais, kad atsakovÄs gaunamos prekÄs iÅ¡ konsignanto UAB âSkansenâ nepagrįstai buvo traukiamos į įmonÄs pelno (nuostolio) atskaitas ir tarp sandorių Å¡alių buvo sudaromos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs nesudaro pagrindo sprÄsti, kad minÄtas sandoris buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir juo buvo tyÄia siekiama privesti įmonÄ prie bankroto ar iÅ¡ esmÄs pabloginti įmonÄs finansinÄ padÄtį, kadangi iÅ¡ 2013 m. spalio 30 d.
Konsignacijos sutarties pagrindu vykdomos veiklos atsakovÄ gaudavo pajamas. DÄl atsiskaitymų vykdymo nepaisant kreditorių reikalavimų eilÄs Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB âUniversus.ltâ prie bankroto buvo privesta sÄ moningai blogai jÄ valdant, įmonÄs valdymo organai prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ mažino įmonÄs turtÄ ir suvarÅ¾Ä kreditorių teisÄ gauti reikalavimo patenkinimÄ â paskutiniais mokÄjimais iÅ¡ įmonÄ buvo iÅ¡imtos paskutinÄs lÄÅ¡os (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯monÄs bankrotas pripažįstamas tyÄiniu, jei įmonÄs veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybÄs nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonÄs skolininkÄs turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybÄ buvo sÄ moningai teikiama tos paÄios eilÄs pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vÄliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturÄs į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonÄ nebeturÄs pakankamai turto.
PažymÄtina, kad nurodytos Ä®BÄ® normos taikymas yra siejamas su sÄ lyga, kad turi bÅ«ti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturÄs į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonÄ nebeturÄs pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-219-196/2016).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 29 d. iÅ¡ atsakovÄs UAB âUniversus.ltâ kasos I. P. buvo iÅ¡mokÄtas 2 000 Eur dydžio avansas Å«kio reikalams, pagal įmonÄs sÄ skaitas â Å¡i suma sumokÄta UAB âSkansenâ. 2016 m. balandžio 22 d.
VšĮ âMetamâ buvo sumokÄta 300 Eur už teisines paslaugas, o 2016 m. gegužÄs 23 d. atsakovÄ iÅ¡mokÄjo 86,77 Eur įmonÄs buhalterei V. K.. Atkreiptinas dÄmesys, kad bankroto byla UAB âUniversus.ltâ buvo inicijuota 2016 m. liepos 21 d. paties įmonÄs vadovo, kuris nurodÄ, kad įmonÄ yra nemoki, negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Prie pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., pagal kurį UAB âUniversus.ltâ skolos kreditoriams sudarÄ 4 692 Eur.
Pagal 2015 m. balansÄ atsakovÄs per vienerius metus mokÄtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekÄ 4 875 Eur, o turto įmonÄ turÄjo už 1 938 Eur, iÅ¡ kurių pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarÄ 1 094 Eur, ilgalaikis materialus turtas â 282 Eur, per vienerius metus gautinos sumos â 382 Eur, atsargos â 180 Eur. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatyta, kad 213 Eur dydžio skola VSDFV atsirado nuo 2016 m. balandžio 18 d., be to pagal kreditorių sÄ raÅ¡Ä atsakovÄ turÄjo 368 Eur nepriemokÄ VMI.Nurodytos aplinkybÄs leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ , atsakovei turint pradelstų įsipareigojimų antros eilÄs kreditoriams, buvo vykdomi atsiskaitymai su treÄios eilÄs kreditoriais, kurie iÅ¡ esmÄs buvo susijÄ su įmonÄs veiklos organizavimu ir finansų tvarkymu.
Nors suinteresuotas asmuo I. P. nurodÄ, kad 2 000 Eur sumÄ jis buvo paskolinÄs UAB âUniversus.ltâ, todÄl turÄjo teisÄ jÄ susigrÄ Å¾inti, taÄiau tai nepaneigia iÅ¡vados dÄl atsiskaitymų vykdymo nepaisant kreditorių reikalavimų eilÄs. PažymÄtina, kad įmonÄs vadovas, savo lÄÅ¡omis finansuodamas įmonÄs veiklÄ , neturi teisÄs savo reikalavimų patenkinti anksÄiau kitų kreditorių, t. y. savaime netampa privilegijuotu kreditoriumi. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atliktais mokÄjimais iÅ¡ įmonÄs buvo iÅ¡imtas paskutinis turtas â piniginÄs lÄÅ¡os, kurios atsispindÄjo ir įmonÄs balanse.
Taigi, Å¡ios aplinkybÄs pagrindžia, kad UAB âUniversus.ltâ valdymo organai prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ mažino įmonÄs turtÄ ir suvarÅ¾Ä kreditorių teisÄ gauti reikalavimo patenkinimÄ , žinodami, jog likusieji kreditoriai, faktiÅ¡kai neturÄs į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonÄ nebeturÄs jokio likvidaus turto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl BUAB âUniversus.ltâ tyÄinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalis 1, 4 punktai).DÄl bylos procesinÄs baigtiesNurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimÄ dÄl įmonÄs bankroto pripažinimo tyÄiniu, nereikia nustatyti visų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyÄinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų.
NagrinÄjamu atveju į bylÄ pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyÄinio įmonÄs bankroto požymius, numatytus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, o apeliantų nurodytos aplinkybÄs nepaneigÄ Å¡ių požymių buvimo, todÄl skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo naikinti iÅ¡ esmÄs teisÄtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB âUniversus.ltâ bankrotas pripažintas tyÄiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį iÅ¡ esmÄs palikti nepakeistÄ .PaÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį, kuria bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âUniversus.ltâ bankrotas pripažintas tyÄiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. TeisÄjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Vigintas ViÅ¡inskis