Legislator Case Law & Legislation
d8061e14-eda7-4ce3-91c4-fe1c24002d2c AI generated

Court dismisses appeal against bankruptcy declaration, ruling one statutory ground suffices for insolvency.

Case Number d8061e14-eda7-4ce3-91c4-fe1c24002d2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appeal against the first-instance ruling declaring the company 'Universus.lt' in bankruptcy. The creditor argued the company operated unprofitably and unfairly prioritized certain debts, while the opposing party contested these claims. The court held that only one of the statutory grounds for bankruptcy is required, and the evidence sufficiently proved the existence of such grounds.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublos Ėmonių bankroto ćstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai: tyčinio bankroto pripažinimas reikalauja tik bent vieno ćstatyme nurodyto kriterijaus patvirtinimo.

Keywords

AI generated
bankruptcy declaration statutory grounds insolvency criteria appeal dismissal creditor rights

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Ėmonių bankroto ćstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos Ėmonių bankroto ćstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-909-407/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01446-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant suinteresuoto asmens I. M. T. atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, suinteresuotam asmeniui I. P., jo atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Universus.lt“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Lux item“ atstovei Laimai Buikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens I.

P. ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Universus.lt“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-435-781/2018 pagal suinteresuoto asmens I. M. T. praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Suinteresuotas asmuo (kreditorė) I. M. T. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Universus.lt“ bankrotÄ tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų, 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindais.PareiÅ¡kėja nurodė, kad įmonės veikla nuo pat įsteigimo buvo organizuojama tyčia komerciÅ¡kai nenaudingu ir nuostolingu bÅ«du, t. y. dar 2013 m. spalio 30 d. atsakovė su UAB „Skansen“ sudarė Konsignacijos sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ esmės įsipareigojo teikti prekių pardavimo paslaugas UAB „Skansen“, prisiimant visÄ su prekyba susijusiÄ komercinę rizikÄ ir iÅ¡laidas, tačiau negaunant už tai jokio ekonomiÅ¡kai pagrįsto atlygio ar kitos naudos.

Be to, atsakovė pažeidė nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , sÄ moningai suteikiant pirmenybę vieniems kreditoriams (V. K., VšĮ „Metam“, I. P., UAB „Skansen“), tokiu bÅ«du atimant galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taip pat bankroto administratorei buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, galbÅ«t bandant slėpti tikrÄ sias atsakovės veiklos vykdymo aplinkybes ir apsunkinant kreditorių galimybes apginti savo pažeistas teises. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi BUAB „Universus.lt“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, nustatęs Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytų požymių egzistavimÄ .Teismas nurodė, kad pagal 2013 m. spalio 30 d.

Konsignacijos sutartį atsakovė įsipareigojo pardavinėti UAB „Skansen“ priklausančias prekes. Nors konsignacijos sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad minėtos prekės realizuojamos UAB „Skansen“ pavedimu už atlyginimÄ , t. y. UAB „Universus.lt“ gaunant už tai atlyginimÄ , tačiau sutartyje nenustatytas konkretus jo dydis, be to byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė, vykdžiusi minėtÄ konsignacijos sutartį ir realizuodama UAB „Skansen“ prekes, gaudavo iÅ¡ to kokios nors ekonominės naudos.

Teismas kritiÅ¡kai vertino suinteresuotų asmenų (buvusių įmonės vadovų) G. K. ir I. P. pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios, anot jų, pagrindžia, jog įmonė iÅ¡ UAB „Skansen“ pirko prekes pigiau, o parduodavo jas gerokai brangiau (taip gaudama pelno), kadangi sÄ skaitos nebuvo pasiraÅ¡ytos, taip pat iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti ar sÄ skaitose nurodytos prekės yra tos pačios. Teismas pažymėjo, kad Konsignacijos sutarties 3.3. punkte nustatyta, jog atsakovė, pardavusi prekes, pinigus, gautus remiantis pasiraÅ¡yta sutartimi su trečia Å¡alimi, grÄ Å¾ina UAB „Skansen“.

Kadangi konkretaus atlyginimo dydis atsakovei už nurodytų prekių pardavimÄ nebuvo nustatytas, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė privalėdavo visÄ sumÄ , gautÄ už prekių pardavimÄ , grÄ Å¾inti UAB „Skansen“, bei papildomai įsipareigojo prisiimti visÄ materialinę atsakomybę už UAB „Skansen“ prekių praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sugadinimÄ , prekybos vietos priežiÅ«rÄ , einamÄ jį remontÄ , atsiskaitymus už komunalines paslaugas, visas patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su sutarties vykdymu, kurių UAB „Skansen“ jokia forma nekompensuodavo.

Teismas nustatė, kad pagal kasos iÅ¡laidų orderį 2016 m. balandžio 29 d. I. P. buvo iÅ¡mokėtas 2 000 Eur dydžio avansas Å«kio reikalams; pagal įmonės sÄ skaitų istorijÄ â€“ Å¡i suma sumokėta UAB „Skansen“; pagal pinigų priėmimo kvitÄ 2016 m. balandžio 22 d. VšĮ „Metam“ buvo sumokėta 300 Eur už teisines paslaugas; pagal nurodytÄ sÄ skaitų istorijÄ , minėta suma VšĮ „Metam“ buvo sumokėta 2016 m. gegužės 23 d.; 2016 m. gegužės 23 d. atsakovė iÅ¡mokėjo 86,77 Eur V.

K. (įmonės buhalterei). Teismas iÅ¡ viešų VSDFV duomenų nustatė, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai VSDFV faktiÅ¡kai atsirado jau nuo 2016 m. balandžio 18 d. bei nuo tada skolos tik augo. IÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ buvo konstatuota, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai dar 2015 m. virÅ¡ijo turto vertę, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog nurodyti mokėjimai (I. P. ar UAB „Skansen“, VšĮ „Metam“ ir V. K.) laikytini jau faktiÅ¡kai nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu, lėmusiu kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ suvaržymÄ , taip pat jie atlikti pažeidžiant nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ â€“ turint pradelstų skolų VSDFV buvo atliekami nurodyti mokėjimai.

Taigi, įmonė prie bankroto buvo privesta sÄ moningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ mažino įmonės turtÄ ir suvaržė kreditorių teisę gauti reikalavimo patenkinimÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai Suinteresuotas asmuo I. P. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas neteisingai interpretuodamas sutartį nurodė jog nėra nurodytas konkretus atlyginimas už pardavimus ir esÄ taip sudaromi įmonei nenaudingi sandoriai. Sutartyje nustačius tiksliais kainas ar atlyginimų dydžius, bÅ«tų ribojama bendrovės veiksmų laisvė, darant nuolaidas pirkėjams ar koreguojant prekybinį antkainį. Nustatant priverstinę pelno marÅ¾Ä atsirastų konkurencijÄ ribojantys veiksniai. Tokia sÄ lyga sutartyje, kokios pasigenda Vilniaus apygardos teismas, pažeistų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas.Teismas nepagrįstai nevertino pateiktų faktÅ«rų kaip tinkamo įrodymo.

Pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra elektroninio formato ir nėra prievolės jas pasiraÅ¡yti. Pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus, nėra reikalavimo, jog sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tų pasiraÅ¡ytos. Kaip įrodymas pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra tinkamai įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ , sÄ skaitos faktÅ«ros yra įmonės buhalteriniuose dokumentuose, jų apskaita vedama tinkamai. Byloje nenustatyta jog apskaita bÅ«tų vedama aplaidžiai ar apgaulingai, ar tai jog trÅ«ksta pardavimo sÄ skaitų faktÅ«rų.Teismas pasisakė jog nėra galimybės nustatyti ar perkamos parduodamos prekės yra tos pačios, nors apeliantui nėra žinoma kitų priemonių, kokiomis priemonėmis ir kaip dar identifikuoti prekes iÅ¡skyrus tai, jog nurodomas prekės pavadinimas ir tikslus modelis.Interpretavimas tai, jog atsakovė privalėjo prisiimti rizikÄ susijusiÄ su prekių realizavimu, jų iÅ¡saugojimu, trÅ«kumu ar sugadinimu prekybos vietos priežiÅ«rÄ , komunalinius mokesčius ir kitas iÅ¡laidas susijusias su prekių realizavimu yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas atsakovei, yra klaidingas ir nepagrįstas.

Nesvarbu kur bedirbtų atsakovė, ji visada bÅ«tų atsakinga už svetimas prekes, kurios yra jai perduotos, tačiau nėra perėjusi jų nuosavybės teisė. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog UAB „Skansen“ perduodavo prekes atsakovei, o atsiskaitymas už jas vykdavo tik, kai Å¡ias prekes atsakovė perparduodavo pirkėjui. Atsakovė iÅ¡ UAB „Skansen“ niekada nuosavybės teise nėra nusipirkusi jokių prekių, todėl logiÅ¡ka, kad UAB „Skansen“ perduodama savo prekes atsakovei, reikalavo prisiimti rizikÄ dėl Å¡ių prekių saugojimo.Nesuprantama, kodėl teismas pasisakė, kad atsakovė mokėjo iÅ¡laidas už UAB „Skansen“ patalpas.

Byloje pakanka įrodymų, kad atsakovė Å¡iomis patalpomis naudojosi, jose vykdė veiklÄ , todėl atitinkamai privalėjo iÅ¡laikyti Å¡ias patalpas, esant reikalui jas remontuoti. Net jeigu atsakovė bÅ«tų veiklÄ vykdžiusi ir kitose patalpose, tai privalėtų tas patalpas iÅ¡laikyti, mokėti komunalinius mokesčius ir kitas iÅ¡laidas. Su veikla susiję mokesčiai yra neiÅ¡vengiami, norint vystyti veiklÄ , o ne įmonės padėtį bloginanti sÄ lyga. Teismas nepasigedo to, jog atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, o tik iÅ¡laidas susijusias su savo darbo vietos aptarnavimu.Konsignacijos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad priedu prie jos (perdavimo aktu) bÅ«tų galima pagrįsti kokiu pagrindu atsakovas turi sau nepriklausančias prekes, pavyzdžiui mokestinio patikrinimo metu.

Prekių saugojimas ir prekyba jomis neturint jokių įsigijimÄ ar valdymÄ patvirtinančių dokumentų vertintinas kaip nelegali prekyba. Pažymėtina, jog tai nebuvo vienintelė konsignacijos sutartis įmonės veikloje ir yra tipinė Å¡abloninė sutartis paimta iÅ¡ viešų interneto Å¡altinių.Teismas atsakovės atsakomybę kildina vien tik iÅ¡ 2015 m. balanso duomenų, t. y. kad turto įmonėje buvo už 1 938 Eur. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 875 Eur.

Tačiau vertinant minėto balanso duomenis matyti, kad įmonės bendra įsiskolinimų suma buvo 2 268,21 Eur, o pradelstų įsiskolinimų nebuvo, tik einami už 2015 m. gruodžio mėn. neapmokėti įsiskolinimai. Ä®monė 2015 m. baigė pelningai (turėjo mokestinį pelnÄ ). Tai be jokios abejonės paneigia iÅ¡sakytus teiginius, jog 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė jau buvo nemoki.Nagrinėjamu atveju nebuvo suėjęs terminas kreipimuisi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis reikalauja kreiptis į teismÄ ne vėliau kaip per 40 dienų.

Net jei atskaitos data bÅ«tų 2016 m. balandžio 22 d. (finansinių duomenų rinkinio sudarymo data), buvęs vadovas I. P. bÅ«tų turėjęs laiko kreiptis į teismÄ 2016 m. birželio 1 d., ir toks kreipimasis nebÅ«tų laikomas pavėluotų. I. P. atsakovės vadovu buvo iki 2016 m. gegužės 23 d., todėl negalėjo turėti pakankamai laiko priimti motyvuotÄ ir teisingÄ sprendimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Nors nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka (eiliÅ¡kumas) ir buvo pažeista, atsakovei darant mokėjimus, susijusius su veiklos tęstinumu, teismas nepagrindė kitos bÅ«tinos sÄ lygos Å¡ios tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui – kad nebuvo vykdomas Ä®BÄ® ir kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Dėl to, negalimas Å¡ios tyčinio bankroto prezumpcijos taikymas. Be to, buvo atsiskaitoma tik su tais kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnis įmonės veikimas, todėl negalima laikyti, kad su ankstesniais kreditoriais buvo atsiskaitoma sÄ moningai siekiant iÅ¡vengti skolos VSDFV, kuri tuo metu buvo tik apie 213,21 Eur.BUAB „Universus.lt“ bankroto administratorė MB „Lux item“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IÅ¡ suinteresuotų asmenų G. K. ir I. P. pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų aiÅ¡kiai matyti, kad iÅ¡ UAB „Skansen“ prekes bÅ«davo perkamos žymiai pigiau, o parduodavo gaunant pelno. Norint nustatyti ar tikrai pagal Konsignacijos sutartį buvo uždirbamos pajamas ar patiriami nuostoliai, reikia įvertinti 2013, 2014, 2015 m. pelno (nuostolio) ataskaitas. Palyginus pelno (nuostolio) ataskaitoje du rodiklius pardavimų pajamas ir pardavimo savikainÄ , matyti, kad pagal Konsignacijos sutartį buvo dirbama su vidutiniÅ¡kai 25 proc. antkainiu ir pelnas buvo gaunamas.Nuo 2013 m.

PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neprivaloma pasiraÅ¡yti. Be to byloje yra kalbama apie vienintelį prekių tiekėjÄ ir vienintelę konsignacijos sutartį, kuriÄ Å¡alys pasirašė dėl abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo. UAB „Skansen“ buvo prekių tiekėja, o atsakovė prekių pardavėja.Suinteresuotas asmuo I. M. T. pateikė atsiliepimus į I. P. ir BUAB „Universus.lt“ bankroto administratorės MB „Lux item“ atskiruosius skundus, kuriuos praÅ¡o atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:IÅ¡ bankroto administratorės atskirojo skundo argumentų nėra aiÅ¡ku, kaip jos pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos įrodo pajamų iÅ¡ Konsignacijos sutarties gavimo faktÄ â€“ kadangi pagal Konsignacijos sutartį nuosavybės teisė į prekes nebuvo perduodama atsakovei, todėl Å¡iuo atveju negalima konstatuoti pelno nuostolių ataskaitose pateiktų pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos rodiklių priežastinio ryÅ¡io su sutartimi.Konsignacijos sutartis buvo nuostolingas atsakovei sandoris, kadangi pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos santykiui esant teigiamam, atsakovės veikla buvo nuostolinga, o tai iÅ¡ esmės lėmė Konsignacijos sutartimi prisiimtas įsipareigojimas dengti UAB „Skansen“ patalpų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, negaunant jokių pajamų iÅ¡ sutarties vykdymo.IÅ¡ bankroto byloje rastų dokumentų matyti, kad pirmÄ kartÄ prekės pagal Konsignacijos sutartį atsakovei buvo perduotos (ir Konsignacijos sutartis pradėta vykdyti) pirmÄ ir vienintelį kartÄ tik 2016 m. gegužės 2 d., t. y. prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentÄ , kÄ patvirtina ir I.

P. savo atsiliepime nurodydamas, kad sutartis buvo sudaryta tik tam, kad bÅ«tų galima pasigrįsti sau nepriklausančių prekių turėjimÄ .Pagrindinė priežastis, kodėl grindžiant Konsignacijos sutarties ekonominį naudingumÄ atsakovei negalima remtis suinteresuotų asmenų pateiktais sÄ skaitų faktÅ«rų nuoraÅ¡ais yra ne nurodyti akivaizdÅ«s sÄ skaitų faktÅ«rų trÅ«kumai, bet aplinkybė, kad pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra niekaip nesusijusios su Konsignacijos sutarties vykdymu. Konsignacijos sutarties pagrindu atsakovas iÅ¡ UAB „Skansen“ jokių prekių neįsigijo ir Konsignacijos sutarties pagrindu jokios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės BUAB „Universus.lt“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Dėl nuostolingo ar ekonomiÅ¡kai nenaudingo sandorio sudarymoTyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).Suinteresuotas asmuo I.

P. ir bankroto administratorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2013 m. spalio 30 d. tarp BUAB „Universus.lt“ bei UAB „Skansen“ sudaryta Konsignacijos sutartis buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas sandoris ir todėl egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taipogi pažymėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje yra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Å¡ie kriterijai nėra savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad 2013 m. spalio 30 d.

Konsignacijos sutarties sudarymo aplinkybė neleidžia spręsti apie BUAB „Universus.lt“ tyčinį bankrotÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , byloje turi bÅ«ti įrodyta, kad nurodytu (-ais) sandoriu (-iais) tyčia buvo bloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiÅ¡kia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymas gali bÅ«ti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys su įmonės tapimo nemokia ar jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 30 d.

Konsignacijos sutartis tarp atsakovės BUAB „Universus.lt“ ir UAB „Skansen“ buvo sudaryta praktiÅ¡kai nuo atsakovės įsteigimo (2013 m. rugsėjo 25 d.). Pagrindė BUAB „Universus.lt“ veikla buvo UAB „Skansen“ tiekiamų prekių (Å¡ildymo krosnelių) mažmeninė prekyba (perpardavimas). Atsakovė tokio pobÅ«džio veiklÄ vykdė nuo jos įsteigimo dienos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dalį gaunamų prekių parduodama internetu, kitÄ dalį parduotuvėje Vilniuje – UAB „Skansen“ suteiktose patalpose.

IÅ¡ pateiktų 2014 – 2016 metų pelno nuostolių ataskaitų matyti, kad atsakovė iÅ¡ savo veiklos (pardavimų) gaudavo pajamas, kurias sudarė skirtumas tarp prekių pardavimo kainos ir savikainos. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ir iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ UAB „Skansen“ gaunamos prekės bÅ«davo parduodamos pirkėjams su pakankamai ženkliu antkainiu.Nors Civilinio kodekso normos konsignacijos sutarties sÄ vokos neapibrėžia, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sÄ skaita.

Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė iÅ¡lieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių bÅ«dingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens I. M. T. atstovo teiginiais, kad atsakovės gaunamos prekės iÅ¡ konsignanto UAB „Skansen“ nepagrįstai buvo traukiamos į įmonės pelno (nuostolio) atskaitas ir tarp sandorių Å¡alių buvo sudaromos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtas sandoris buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir juo buvo tyčia siekiama privesti įmonę prie bankroto ar iÅ¡ esmės pabloginti įmonės finansinę padėtį, kadangi iÅ¡ 2013 m. spalio 30 d.

Konsignacijos sutarties pagrindu vykdomos veiklos atsakovė gaudavo pajamas. Dėl atsiskaitymų vykdymo nepaisant kreditorių reikalavimų eilės Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Universus.lt“ prie bankroto buvo privesta sÄ moningai blogai jÄ valdant, įmonės valdymo organai prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ mažino įmonės turtÄ ir suvaržė kreditorių teisę gauti reikalavimo patenkinimÄ â€“ paskutiniais mokėjimais iÅ¡ įmonė buvo iÅ¡imtos paskutinės lėšos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯monės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

Pažymėtina, kad nurodytos Ä®BÄ® normos taikymas yra siejamas su sÄ lyga, kad turi bÅ«ti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 29 d. iÅ¡ atsakovės UAB „Universus.lt“ kasos I. P. buvo iÅ¡mokėtas 2 000 Eur dydžio avansas Å«kio reikalams, pagal įmonės sÄ skaitas – Å¡i suma sumokėta UAB „Skansen“. 2016 m. balandžio 22 d.

VšĮ „Metam“ buvo sumokėta 300 Eur už teisines paslaugas, o 2016 m. gegužės 23 d. atsakovė iÅ¡mokėjo 86,77 Eur įmonės buhalterei V. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto byla UAB „Universus.lt“ buvo inicijuota 2016 m. liepos 21 d. paties įmonės vadovo, kuris nurodė, kad įmonė yra nemoki, negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Prie pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., pagal kurį UAB „Universus.lt“ skolos kreditoriams sudarė 4 692 Eur.

Pagal 2015 m. balansÄ atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 4 875 Eur, o turto įmonę turėjo už 1 938 Eur, iÅ¡ kurių pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 1 094 Eur, ilgalaikis materialus turtas – 282 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 382 Eur, atsargos – 180 Eur. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatyta, kad 213 Eur dydžio skola VSDFV atsirado nuo 2016 m. balandžio 18 d., be to pagal kreditorių sÄ raÅ¡Ä atsakovė turėjo 368 Eur nepriemokÄ VMI.Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , atsakovei turint pradelstų įsipareigojimų antros eilės kreditoriams, buvo vykdomi atsiskaitymai su trečios eilės kreditoriais, kurie iÅ¡ esmės buvo susiję su įmonės veiklos organizavimu ir finansų tvarkymu.

Nors suinteresuotas asmuo I. P. nurodė, kad 2 000 Eur sumÄ jis buvo paskolinęs UAB „Universus.lt“, todėl turėjo teisę jÄ susigrÄ Å¾inti, tačiau tai nepaneigia iÅ¡vados dėl atsiskaitymų vykdymo nepaisant kreditorių reikalavimų eilės. Pažymėtina, kad įmonės vadovas, savo lėšomis finansuodamas įmonės veiklÄ , neturi teisės savo reikalavimų patenkinti anksčiau kitų kreditorių, t. y. savaime netampa privilegijuotu kreditoriumi. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atliktais mokėjimais iÅ¡ įmonės buvo iÅ¡imtas paskutinis turtas – piniginės lėšos, kurios atsispindėjo ir įmonės balanse.

Taigi, Å¡ios aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Universus.lt“ valdymo organai prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ mažino įmonės turtÄ ir suvaržė kreditorių teisę gauti reikalavimo patenkinimÄ , žinodami, jog likusieji kreditoriai, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės jokio likvidaus turto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl BUAB „Universus.lt“ tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalis 1, 4 punktai).Dėl bylos procesinės baigtiesNurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų.

Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio įmonės bankroto požymius, numatytus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, o apeliantų nurodytos aplinkybės nepaneigė Å¡ių požymių buvimo, todėl skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Universus.lt“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .PaÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Universus.lt“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Vigintas ViÅ¡inskis