2024-05-13 Nr. BB-2596-1-01-1-44763-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1518/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44763-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. Š. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo šališką nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas ir tenkinti nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnį dėl R. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo, o bylą pagal BK 284 straipsnį nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių arba pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo, jos dydį sumažinant proporcingai kilusių padarinių dydžiui; paskirti E. Š. alternatyvią bausmę arba sumažinti bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi; arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo šališką nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas ir tenkinti nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai, ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: E. Š. sumažinti bausmę arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį arba 75 straipsnio 3 dalį, paskirti alternatyvią teisingą ir proporcingą bausmę bei sumažinti nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos dydį; arba 4) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir E. Š. bylą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir BK 28 straipsnio pagrindais ir (arba) nutraukti bylą pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 41, 54, 61, 62 straipsnių nuostatas, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatų pažeidimus. Šis teismas nesilaikė įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo taisyklių bei šiais klausimais suformuotos teismų praktikos, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne nenuginčijamais, neabejotinais, objektyviais įrodymais, jų visuma, o aiškiai prieštaringais duomenimis, prielaidomis bei spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir nuosprendžio trūkumų neištaisė, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Selektyvus, išskirtinai nepalankus nuteistajam įrodymų vertinimas, teikiant pirmenybę nepatikimiems E. Š. kaltinantiems įrodymams, motyvuotų išvadų dėl reikšmingų aplinkybių savo sprendimuose nepateikimas arba prieštaringų išvadų pateikimas, nesirėmimas aktualia teismų praktika rodo teismų šališkumą. Dėl nurodytų BPK pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos E. Š. teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, pažeistas in dubio pro reo principas, be to, tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, tinkamai kvalifikuoti veikas.

Pasak nuteistojo, buvo pakankamas pagrindas pripažinti jį veikus būtinosios ginties sąlygomis. Teismai netiksliai nustatė faktines įvykio aplinkybes (kokia buvo konflikto pradžia, kas buvo jo iniciatorius). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad smūgį pirmas sudavė E. Š. ir nepaneigta, kad konfliktą pradėjo nukentėjusieji. Neblaivių dviejų suaugusių vyrų provokuojantis elgesys ir nuteistajam užpuolimo metu padarytas sužalojimas kakle patvirtina, kad kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Nuteistasis, siekdamas apsiginti, pasielgė spontaniškai ir negalėjo apskaičiuoti fizinių jėgų skirtumo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. Š. sutrikdė R. Š. sveikatą netiesiogine tyčia, todėl veika turėtų būti kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taip pat nepagrįstai veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. E. Š. veiksmai buvo nukreipti į asmeninių santykių aiškinimąsi. Šventė jau buvo pasibaigusi, joje liko tik neblaivūs šventės dalyviai, kurie užsiėmė provokacijomis prieš E. Š. Todėl negalima teigti, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo šiame baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. neindividualizuotą bausmę pagal BK 135 straipsnį, įgyvendino tik nubaudimą. Nepagrįstai ignoruotos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose, 2 dalyje, nevertinti nuteistąjį apibūdinantys duomenys ir kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. E. Š. paskirta bausmė savo dydžiu yra neteisinga, neproporcinga, neadekvati padarytai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės ir teismų praktikos, prieštarauja teisingumo principui. Paskyrus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, E. Š. negalės dirbti ir atlyginti žalą. Taip bus pažeisti nukentėjusiųjų interesai (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, pažeidė BPK 115 straipsnio nuostatas, nesivadovavo Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir aktualia teismų praktika. Atsižvelgta tik į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, tačiau nevertintas nukentėjusiųjų elgesys, turėjęs reikšmės padariniams atsirasti. Priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir nepagrįstas, nustatytas remiantis nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentais ir netinkamai įvertintais bylos įrodymais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su nuteistojo E. Š. paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad dalis šio skundo argumentų savo turinio esme yra tapatūs nuteistojo gynėjo advokato A. Melkovo kasacinio skundo argumentams. Tai skundo argumentai, kuriais, nesutinkant su E. Š. nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, ginčijamos teismų nustatytos aplinkybės, pateikiamas savas įrodymų (pavyzdžiui nukentėjusiojo A. V., liudytojų parodymų) vertinimas, įvykio aplinkybių interpretavimas bei teisinis jų vertinimas (kartu pateikiant klaidinančius argumentus dėl kaltinimo keitimo apeliacinio bylos nagrinėjimo metu). Taip pat nuteistojo E. Š. kasaciniame skunde, kaip ir jo gynėjo kasaciniame skunde, išdėstyti argumentai, kuriais nesutinkama su paskirta bausme (tvirtinant, kad turėjo būti pripažintos E. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 3, 6 punktuose, 2 dalyje, ir taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos) bei apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo E. Š. gynėjo advokato A. Melkovo kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų. Ši teisėjų atrankos kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, dėl pripažinimo E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei galimybės taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti E. Š. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, buvo keliami nuteistojo apeliaciniame skunde ir kad apeliacinės instancijos teismas šiuos klausimus išnagrinėjo bei dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu nuteistojo E. Š. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų.

Analogiškais motyvais atsisakytina priimti ir nuteistojo E. Š. kasacinį skundą. Nuteistasis, be pirmiau nurodytų argumentų, papildomai nurodo, kad dėl vertinant įrodymus ir priimant sprendimus teismų padarytų BPK reikalavimų pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės į gynybą ir teisingą (sąžiningą), rungtynišką bylos nagrinėjimą, taip pat akcentuoja, kad teismai, savo sprendimuose tiek pateikdami netinkamus įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo motyvus, tiek svarstydami bausmei skirti bei neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir netaikydami šiems klausimams spręsti aktualios teismų praktikos, rodė savo šališkumą, t. y. neigiamą nusistatymą nuteistojo atžvilgiu ir palankumą nukentėjusiems.

Tokius nuteistojo pareiškimus apie įstatymais garantuotų procesinių teisių suvaržymą ir teismų šališkumą teisėjų atrankos kolegija laiko deklaratyviais. Kaip matyti, minėti teiginiai taip pat grindžiami apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, nenurodant jokių teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio teismo padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Taip pat kasatorius nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą BPK 115 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymą, nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė