Legislator Case Law & Legislation
d802b279-63d2-4c36-9424-3fa0da1aafa2 AI generated

d802b279-63d2-4c36-9424-3fa0da1aafa2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d802b279-63d2-4c36-9424-3fa0da1aafa2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas L         Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-499-174/2015         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01369-2015-0        Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.7. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOPS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo B.

Legislator headnote

AI generated

d802b279-63d2-4c36-9424-3fa0da1aafa2 · Klaipėdos apygardos teismas: Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L         Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-499-174/2015         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01369-2015-0        Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.7. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOPS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo B.

O. (B. O.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, ir n u s t a t ė: 2015 m. balandžio 12 d. B. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 12 d., apie 08.30 val., Šilutės pl. 51, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Peugeot 605“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes šios teisės nėra įgijęs. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktų reikalavimus.

Tokie B. O. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu B. O. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė. Šį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas B. O. įvykio dienÄ turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ Ukrainoje, kuri yra prisijungusi prie 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo, bei jam iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nenustatęs kitų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Ukrainoje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas nebÅ«tų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, padarė iÅ¡vadÄ , jog B.

O. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant B. O. nuo 868 Eur iki 434 Eur baudÄ už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ . Nurodo, jog B. O. padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nėra jos įgijęs.Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinio pažeidimo metu B.

O. turėjo Ukrainoje iÅ¡duotÄ galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , suteikiantį teisę vairuoti nurodytos rūšies transporto priemonę. Tačiau, Institucijos nuomone, teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, pareigÅ«no K. V. paaiÅ¡kinimÄ teismo posėdžio metu, dėl to nepagrįstai B. O. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, jog:

„Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.“Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo tvarka (toliau – Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 2 punkte yra apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka: „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių.“ Tvarkos apraÅ¡o 37 punkte reglamentuota, kad:

„ PareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus. Å ių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.“B.

O. 2015-04-12 pateikus Ukrainoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , Centrinėje duomenų bazėje buvo tikrinami duomenys, kada asmuo atvyko į Lietuvos RespublikÄ , ir nustatyta, jog B. O. nuo 2006 metų nebuvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos bei nėra Lietuvoje įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Jis nuo 2014-05-12 turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, todėl privalo laikyti egzaminÄ ir įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, nes jo vairuotojo pažymėjimas, iÅ¡duotas trečiojoje Å¡alyje, yra negaliojantis.ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ , siekiant asmenį nubausti ir auklėti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog B.

O. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes Å¡ios teisės nėra įgijęs. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog B. O. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Apeliantas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada ir praÅ¡o B. O. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti straipsnio sankcijoje numatytÄ baudÄ .ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudÄ nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areÅ¡tÄ .

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įraÅ¡as Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai ir Å¡io įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai.Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Å ie užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę Å¡io įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾ino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, iÅ¡duoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį iÅ¡davusioje valstybėje.Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus.

Å ių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis Å¡ių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog B.

O. nuo 2005-09-02 buvo iÅ¡duodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (paskutinį kartÄ leidimas laikinai gyventi LR iÅ¡duotas  2014-05-13 ir galiojo iki 2015-05-12), nuo 2008-05-16 asmuo yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu Taikos pr. 137–19, Klaipėda (b. l. 7–8). Duomenų, kad B. O. bÅ«tų deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos, kai iÅ¡vykstama iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nėra. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog B. O. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y.

B. O. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus. Tai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino ir jis pats, nurodydamas, kad iš Lietuvos buvo išvykęs prieš trejus metus, o į užsienį išvykdavo tik darbo reikalais (b. l. 15). Todėl, vadovaujantis Taisyklių 37 punkto nuostatomis, Ukrainos Respublikoje B. O. išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog B.

O. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ suraÅ¡ytas pagrįstai, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo B. O. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad B. O. veikoje nėra Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, ir B.

O. pripažintinas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytų ribų, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudÄ nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areÅ¡tÄ .Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).Atsižvelgiant į nuobaudų skyrimo bendrÄ sias taisykles (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), į tai, kad byloje nėra nustatyta B.

O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, jog jis neturi galiojančių nuobaudų, laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių (ATPK 302 straipsnis, 24 straipsnio 4 dalis), B. O. skirtina minimali ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 289 Eur (ATPK 30 straipsnis, 302 straipsnis).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje:B.

O. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 Eur baudÄ .Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                                               Violeta Miliuvienė