d801735b-c3ea-4e3e-89ec-af4666983df0 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-101-796/2017                                                                                        Proceso Nr. 2-06-3-05176-2015-8                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:          2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.8.8.; 2.5.16.10.;           3.3.1.14.; 3.3.1.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 11 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Steel Group“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Baltic Steel Group“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Viremidos Investicijos“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, K.

G., UAB ,,Nordea Finance Lithuania“. Teisėjų kolegija             n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 15 202,69 Eur skolÄ , 254,91 Eur palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 201400807, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansinės nuomos bÅ«du 60 mėnesių laikotarpiui perdavė ieÅ¡kovei naudotis iÅ¡ UAB „Hokla“ už 28 180,03 Eur sumÄ nupirktu automobiliu „Škoda Superb“.

IeÅ¡kovė pagal 2014-02-28 finansinės nuomos sutartį Nr. 201400807 lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“ sumokėjo 13 620,45 Eur. 2015-01-14 triÅ¡aliu susitarimu dėl skolos perleidimo atsakovė perėmė iÅ¡ finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807 kylančias teises ir pareigas. Pagal minėto susitarimo 5 punktÄ ,                       2015-01-14 turto perdavimo aktÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovė yra prisiėmusi prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kove. 2015-01-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta suma yra 15 202,69 Eur, jÄ atsakovė vykdydama susitarimÄ privalo sumokėti ieÅ¡kovei.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad tenkinus ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir priteisus iÅ¡ atsakovės 15 202,69 Eur, atsakovė 15 202,69 Eur sumÄ turėtų sumokėti du kartus – vienÄ kartÄ lizingo bendrovei ir antrÄ kartÄ ieÅ¡kovei, o tai reikÅ¡tų, jog automobilio kaina yra didesnė nei naujo. Pažymėjo, kad 2015-01-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio likutinė vertė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad 2015-01-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. BSG1300200 nurodyta suma sutampa su automobilio „Škoda Superb“ likutine verte, kuriÄ atsakovė, kaip lizingo gavėjos teisių ir pareigų perėmėja, per 51 mėnesio laikotarpį turi sumokėti lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“, ir padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad                2015-01-14 PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta automobilio likutinei vertei nustatyti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovei sutikus perimti 15 202,69 Eur skolÄ UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei sumokėjus tokiÄ pačiÄ sumÄ ieÅ¡kovei, ji iÅ¡ viso patirtų 30 405,38 Eur iÅ¡laidų, t. y. sumokėtų 30 405,38 Eur už naudotÄ automobilį „Škoda Superb“, kai naujo automobilio „Škoda Superb“ kaina buvo 28 180,03 Eur. Teismas konstatavo, kad tokio sandorio sudarymas atsakovei bÅ«tų nuostolingas ir neatitiktų jos interesų.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieÅ¡kovei pagal 2015-01-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 15 202,69 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais: 6.1. Atsakovė nekompensavo ieÅ¡kovei jos sumokėtos daikto pirkimo–pardavimo kainos ir lizingo įmokų, todėl minėtÄ turtÄ nuosavybėn įsigijo iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės sÄ skaita.6.2. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytas sandoris buvo atlygintinis.

Atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal 2015 m. sausio 14 d. susitarimo 5 punktÄ , 2015 m. sausio 14 d. turto perdavimo aktÄ bei atsakovės direktoriaus priimtÄ ir pasiraÅ¡ytÄ 2015 m. sausio 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija BSG Nr. 1300200.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir pažymi, kad ieÅ¡kovė nenurodė, dėl kokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų turėtų bÅ«ti naikinamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:7.1. Visi byloje surinkti įrodymai, Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2015-01-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė triÅ¡alio susitarimo sudarymo metu.7.2. TriÅ¡alio susitarimo 4 punkte nurodyta, jog pradinio skolininko pagal sutartį sumokėtų mokėjimų lizingo davėjas negrÄ Å¾ina, todėl lizingo bendrovė, sutikdama perkelti lizingo sutarties vykdymÄ kitam asmeniui, neblogino savo padėties ir neįsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtų įmokų.7.3.

TriÅ¡alio susitarimo 5 punkte esanti nuostata reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė galėjo atsakovei iÅ¡raÅ¡yti ir papildomÄ sÄ skaitÄ už tai, kad atsakovė perėmė iÅ¡ lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas, o ne vien automobilio likutinės vertės sÄ skaitÄ , tačiau tai nebuvo padaryta.7.4. PraÅ¡o ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kadangi ieÅ¡kovė antrÄ kartÄ pateikė analogiÅ¡kÄ apeliacinį skundÄ , ir pažymi, kad tokio paties turinio apeliacinis skundas paduotas dėl dviejų skirtingų teismo sprendimų.Trečiasis asmuo K.

G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Pažymi, kad didžioji dalis apeliacinio skundo turinio nėra susijusi su apeliacinio skundo motyvais. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:8.1. IeÅ¡kovė su atsakove susitarė, kad ieÅ¡kovė perleidžia atsakovei tiek automobilį „Škoda Superb“ naudotis, tiek iÅ¡ lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas be jokio papildomo atlyginimo.8.2. TriÅ¡alio susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ automobilio „Škoda Superb“ likutinei vertei, tai yra 15 202,69 Eur sumai.

IÅ¡raÅ¡ydama                     2015-01-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BSG Nr. 1300200, ieÅ¡kovė minėta suma susimažino (panaikino) savo skolinį įsipareigojimÄ lizingo įmonei ir tapo jai neskolinga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi pradinį ieÅ¡kinį dėl 12 977,33 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovei 2015-01-14 triÅ¡aliu susitarimu padarytÄ Å¾alÄ .

Vėliau ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį, t. y. pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , ir prašė iÅ¡ atsakovės priteisti                     15 202,69 Eur skolÄ pagal 2015-01-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BSG Nr. 1300200. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, nurodė, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti, už kokiÄ kainÄ pagal triÅ¡alio susitarimo 5 p. ieÅ¡kovė perleido 13 620, 45 Eur lizingo įmokas, o jeigu tokio susitarimo dėl kainos Å¡ios bylos Å¡alys nesudarė, tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje spręstinas klausimas dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovei teisinių santykių, nurodant asmenį, atsakingÄ už tokio sprendimo priėmimÄ .

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme antrÄ kartÄ , ieÅ¡kovės pozicija dėl ieÅ¡kinio dalyko nesikeitė, tai yra ieÅ¡kovė palaikė savo patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl 15 202,69 Eur skolos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų.

Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieÅ¡kinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v.

UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. ir kt. v. 16-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-63/2009). Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai aptarta bÅ«tinybė tinkamai formuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu teigia, jog jai buvo padaryta žala, kadangi atsakovė nekompensavo ieÅ¡kovei jos sumokėtos daikto pirkimo–pardavimo kainos ir lizingo įmokų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti 15 202,69 Eur skolÄ iÅ¡ atsakovės ir į tai, kad byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo ir nebuvo įrodinėjamos žalos atsiradimo faktinės aplinkybės, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo vertinti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl žalos atlyginimo priteisimo.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog          2015-01-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė ir Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra buvo atsakovei iÅ¡raÅ¡yta ne apmokėjimo tikslais, ir tvirtina, kad atsakovės tikslas 2015-01-14 triÅ¡alio susitarimo sudarymo metu buvo sudaryti atlygintinę teisių ir pareigų perėmimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2014-02-28 sudaryta finansinės nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ perdavė ieÅ¡kovei naudotis automobilį „Škoda Superb“. 2015-01-14 ieÅ¡kovė, atsakovė ir lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė susitarimÄ dėl skolos perleidimo, pagal kurį ieÅ¡kovė perleido, o atsakovė perėmė visas ieÅ¡kovės, kaip lizingo gavėjos, teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807. 2015-01-14 tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl finansinės nuomos sutarties dalinio pakeitimo. 2015-01-14 ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija BSG, Nr. 1300200, 15 202,69 Eur sumai už automobilį „Škoda Superb“.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog triÅ¡alio susitarimo 5 punkte numatyta atsakovės pareiga sumokėti ieÅ¡kovei 15 202,69 Eur sumÄ už teisę perimti iÅ¡ lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010).

Aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trišalio susitarimo 5 punktas, dėl kurio aiškinimo byloje kilo ginčas, vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, neįrodo atsakovės pareigos sumokėti 15 202,69 Eur ieškovei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo nepritarti Å¡iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2015-01-14 triÅ¡alio susitarimo 5 punkte numatyta, kad Å¡alys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – LR PVMÄ®) 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais <...>, susitaria, kad Å¡iuo susitarimu pradiniam skolininkui perleidus teises ir pareigas pagal sutartį naujajam skolininkui, pradinis skolininkas naujajam skolininkui iÅ¡raÅ¡o turto pardavimo sÄ skaitÄ , kurioje nurodyta pradinio skolininko ir naujojo skolininko atskirai sutarta kaina, už kuriÄ pradinis skolininkas perleidžia naujajam skolininkui pradinio skolininko pagal sutartį įgytas disponavimo turtu teises ir pareigas kaip savininkas LR PVMÄ® 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų prasme <...>.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Å¡is triÅ¡alio susitarimo punktas iÅ¡ tiesų numatė ieÅ¡kovei galimybę iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ už tai, kad atsakovė perėmė iÅ¡ lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tokia sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens K. G. atsiliepimo bei teismo posėdžio metu teiktų paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovė savo teises ir pareigas perleido be jokio papildomo atlygio. K. G. paaiÅ¡kino, kad 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „Baltic Steel Group“ finansinė bÅ«klė tapo itin sudėtinga, darbuotojams nebebuvo mokamas darbo užmokestis, įmonei buvo keliskart pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, lizingo sutarties vykdymas tapo sudėtingas, todėl atsižvelgęs į lizingo bendrovės pasiÅ«lymÄ , K.

G. ėmė ieÅ¡koti trečiojo asmens, kuris sutiktų perimti lizingo sutarties vykdymÄ . Kaip matyti iÅ¡ liudytojo S. B., UAB „Klaipėdos mėsinė“ Techninio skyriaus vadovo, parodymų, jis domėjosi Å¡ios lizingo sutarties perėmimu, tačiau įvertinęs automobilio bÅ«klę ir perėmimo kaÅ¡tus, nusprendė neperimti Å¡io automobilio. Pažymėtina, kad liudytojas S. B. kaip vienÄ iÅ¡ priežasčių neperimti lizingo sutarties vykdymo įvardijo 15 202,69 Eur sumÄ , kuriÄ bÅ«tų reikėję mokėti lizingo bendrovei.

S. B. paliudijo tikėjęsis, jog lizingo sutartis bus nutraukta ir derybų metu bÅ«tų galima iÅ¡siderėti mažesnę kainÄ . Tačiau sÄ lygos, kurios nebuvo priimtos UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Viremindos investicijos“ tiko ir ji sutiko perimti lizingo sutarties vykdymÄ , tai yra likusios 15 202,69 Eur kainos ir palÅ«kanų mokėjimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog UAB „Baltic Steel Group“ atsakovei tiek automobilį „Škoda Superb“ naudotis, tiek iÅ¡ lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas perleido be jokio papildomo atlyginimo.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ sumokėti 15 202,69 Eur skolÄ kildina ir iÅ¡ 2015 m. sausio 14 d. turto perdavimo akto bei atsakovės direktoriaus priimtos ir pasiraÅ¡ytos 2015 m. sausio 14 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija BSG, Nr. 1300200. Apeliacinės instancijos teismas šį ieÅ¡kovės argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi visi byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2015 m. sausio 14 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė triÅ¡alio susitarimo sudarymo metu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilio likutinė vertė pagal triÅ¡alio susitarimo 2 p. – 15 202,69 Eur (1 t., b. l. 31). 2015-01-14 ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. BSG1300200 15 202,69 Eur sumai (1 t., b. l. 32). 2015-01-14 suraÅ¡ytas turto perdavimo aktas, pagal kurį ieÅ¡kovė perdavė atsakovei automobilį „Škoda Superb“ (1 t., b. l. 55). IÅ¡ 2015-01-14 mokėjimų grafiko matyti, kad automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė yra 15 202,69 Eur (1 t., b. l. 106–107).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2015-01-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta 15 202,69 Eur suma yra automobilio „Škoda Superb“ likutinė vertė, o ne atsakovės mokėtina suma ieÅ¡kovei už teisę perimti iÅ¡ lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir UAB „Baltic Steel Group“ buvęs vadovas K. G., ir UAB „Viremidos investicijos“, ir liudytoja I.

S., dirbanti UAB „Nordea Finance Lithuania“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog atsakovei sutikus perimti 15 202,69 Eur skolÄ UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei tokiÄ pačiÄ sumÄ sumokėjus ieÅ¡kovei, ji iÅ¡ viso patirtų 30 405,38 Eur iÅ¡laidų, t. y. sumokėtų 30 405,38 Eur už naudotÄ automobilį „Škoda Superb“, kai naujo automobilio „Škoda Superb“ kaina buvo 28 180,03 Eur, o pagal UAB „Hokla“ 2016-08-02 raÅ¡tÄ , 2015-01-14 minėto automobilio likutinė vertė buvo 19 731,00 Eur (2 t., b. l. 37).

Esant nurodytų aplinkybių visetui, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės pareigos sumokėti ieÅ¡kovei 15 202,69 Eur pagal 2015-01-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsakovė praÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog ieÅ¡kovė pateikė pakartotinį analogiÅ¡kÄ apeliacinį skundÄ , todėl toks ieÅ¡kovės elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas. Su Å¡iais atsakovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

CPK 5 str. reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos taip pat įtvirtinta Konstitucijos 30 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ , kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingÄ teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises (žr.

BeleÅ¡ and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, §49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismÄ apima ne tik teisę inicijuoti procesÄ , bet ir teisę, kad teismas ginÄÄ iÅ¡spręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, §25, 32). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės (Å¡iuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo iÅ¡ tiesų yra analogiÅ¡kas ieÅ¡kovės apeliaciniam skundui, teiktam dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, tačiau pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, konstatavo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, iÅ¡samiai nepasisakė dėl visų ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų, spręstina, jog ieÅ¡kovė galėjo teikti analogiÅ¡ko turinio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo. Pažymėtina, jog Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės teiginiai bei byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieÅ¡kovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (CPK 93 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeCPK 93 str. 1 d. numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.    Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjos             Kristina Domarkienė              Albina Pupeikienė              Alona Romanovienė