Legislator Case Law & Legislation
d800fa03-2e2b-4a4c-9583-b9d6a73f4bb9 AI generated

d800fa03-2e2b-4a4c-9583-b9d6a73f4bb9 · Kauno apygardos teismas

Case Number d800fa03-2e2b-4a4c-9583-b9d6a73f4bb9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti Lietuvos Respublikai iÅ¡ atsakovės 28 672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 4 300,86 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir įpareigoti atsakovę savo rizika bei lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hidrotechnikos kompleksas), einamÄ jį remontÄ .

Legislator headnote

AI generated

d800fa03-2e2b-4a4c-9583-b9d6a73f4bb9 · Kauno apygardos teismas: Teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovės argumentais, pažymėjo, kad atsakovė galėjo ir turėjo protingai numatyti, jog per 50 m. laikotarpį Sutarties sudarymo metu galioję ekonominiai ir techniniai rodikliai turėtų pasikeisti, dėl ko keistųsi ir vidutinis energijos iÅ¡dirbis. Atsakovė turi prisiimti atsakomybę už neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ , kuriÄ protingas ir atidus verslininkas gali ir turi numatyti. IeÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už ekonominių ir/ar techninių rodiklių kaitÄ , taip pat klimatines sÄ lygas, tokias kaip kritulių kiekis, vandens lygis, įtakojančias elektros energijos iÅ¡dirbį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-549-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11430-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.5; 2.6.16.1; 2.6.16.4; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Å imonio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Å irvintų rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nakeda“ dėl nuomos mokesčio ir palÅ«kanų priteisimo, įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti einamÄ jį remontÄ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti kapitalinį remontÄ , trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti Lietuvos Respublikai iÅ¡ atsakovės 28 672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 4 300,86 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir įpareigoti atsakovę savo rizika bei lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hidrotechnikos kompleksas), einamÄ jį remontÄ .

IeÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė valstybei priklausantį Hidrotechnikos kompleksÄ valdanti patikėjimo teise. Hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. sutartimi (toliau –Sutartis) buvo iÅ¡nuomotas atsakovei 50 m. laikotarpiui. Sutarties 7 punkte numatytas nuomos mokestis – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) per metus. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, dėl ko yra susidariusi 28 672,38 Eur nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

Be to, atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir reguliariai neatlieka Hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ar kitų priežiÅ«ros darbų, dėl ko Hidrotechnikos komplekso bÅ«klė nuolat blogėja. IeÅ¡kovė reguliariai atlieka hidrotechnikos komplekso apžiÅ«rÄ , tiek specializuotos, tiek kasmetinių apžiÅ«rų aktų iÅ¡vadose nurodomi einamojo remonto darbai, kuriuos privalo atlikti atsakovė, tačiau Å¡i savo pareigų nevykdo. Ginčas yra kilęs iÅ¡ valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinių santykių, todėl bÅ«tina vadovautis ne tik bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, bet ir vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybės turto valdymÄ , kurios nenumato galimybės mažinti aukciono bÅ«du iÅ¡nuomoto turto nuomos mokestį.

Atsakovės pretenzijos dėl gaunamų ženkliai mažesnių pajamų, nei buvo galima tikėtis sudarant Sutartį, yra nepagrįstos, kadangi atsakovė veikė savo rizika, prieÅ¡ iÅ¡sinuomodama Hidrotechnikos kompleksÄ turėjo ir galėjo jį apžiÅ«rėti bei įvertinti. Atsakovės praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontÄ yra nepagrįstas. Sudarant Sutartį atsakovei buvo žinoma tuometinė Hidrotechnikos komplekso bÅ«klė, pagal Sutarties 4 punktÄ atsakovė perėmė visas Hidrotechnikos komplekso priežiÅ«ros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė sumažinti pagal Sutartį mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3 076,92 Eur per metus, įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad vykstant aukcionui buvo pateikti jo projektiniai pasiÅ«lymai, kuriuose buvo nurodytas energijos iÅ¡dirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais – 962 150 kWh.

Atsakovė, kaip ir kiti aukciono dalyviai, siÅ«lė nuomos kainÄ remdamasi iÅ¡imtinai projektiniuose pasiÅ«lymuose deklaruotais duomenimis, įvertinusi, kokio dydžio nuomos mokestį ji gali mokėti, kad hidroelektrinė bÅ«tų pelninga. Sudarius sutartį paaiÅ¡kėjo, kad Hidrotechnikos komplekso projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytas energijos iÅ¡dirbis neatitinka realybės (labai sausais metais jis sudaro 252 960 kWh, o labai Å¡lapiais metais – 704 856 kWh, vidutiniÅ¡kai – 478 908 kWh). Nuo Hidrotechnikos komplekso eksploatacijos pradžios (2007 m.) stebimas elektros energijos iÅ¡dirbis per metus svyruoja nuo 316 042 kWh iki 649 095 kWh, o Å¡io laikotarpio vidutinis elektros energijos iÅ¡dirbis per metus – 451 025 kWh.

Tai reiÅ¡kia, kad Hidrotechnikos kompleksas neturi tų savybių, kurias nuomotojas deklaravo aukciono metu ir kurių galėjo protingai tikėtis aukciono dalyviai. Vykstant aukcionui nebuvo pateiktas 2000 m. spalio mėn. hidrotechnikos komplekso remonto darbų projektas, kuris atskleidžia, kad hidrotechnikos kompleksas prieÅ¡ jį iÅ¡nuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas remontas. Nuomotojas žinojo apie Hidrotechnikos komplekso trÅ«kumus, bet jų neatskleidė aukciono dalyviams, kas vertintina kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

Atsakovė apie 2000 m. spalio mėn. Hidrotechnikos komplekso remonto darbo projektÄ sužinojo po Sutarties sudarymo. Nuomotojas atsakovę patikino, kad yra skirtos biudžeto lėšos Å irvintų rajono Melioracijos skyriui Hidrotechnikos komplekso remonto darbo projekte numatytiems remonto darbams. Atsakovė vykdo Hidrotechnikos komplekso priežiÅ«rÄ , tačiau vien priežiÅ«ros darbų neužtenka Hidrotechnikos kompleksui keliamų reikalavimų užtikrinimui.

3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atsiliepimų į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, 26 672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 4 300,86 Eur palÅ«kanų ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (30 973,24 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės 194 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovei ir 579 Eur žyminio mokesčio bei 16,12 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ valstybei.

5. Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo sumažinti nuomos mokestį, teismas pažymėjo, kad esminės Sutarties sÄ lygos – kainos, nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, keitimas teisminiu bÅ«du, kai jos keitimo galimybė nenumatyta Å¡iuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvių valstybės turto valdymo principų, vieÅ¡ojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Turto nuomos kainos sumažinimas pažeistų vieÅ¡o nuomos konkurso tikslus ir iÅ¡imtinai patenkintų tik nuomininko interesÄ . Atsakovė laisva valia prisiėmė teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ vieÅ¡o aukciono pagrindu sudarytos Sutarties, pati pasiÅ«lė aukščiausiÄ nuomos kainÄ .

6. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumas (naudojimosi sÄ lygos ar bÅ«klės pablogėjimas) lemia visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis Å¡iuo daiktu. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl elektros energijos iÅ¡dirbio mažėjimo negali bÅ«ti pripažintos lemiančiomis visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis Hidrotechnikos kompleksu. Ekonominės naudos sumažėjimas atitiktų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, kurie leistų konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymÄ , darantį jos vykdymÄ labai sudėtingu, ir dėl to leidžiantį koreguoti sutarties vykdymÄ , tačiau nagrinėjamu atveju CK 6.204 straipsnio norma negali bÅ«ti taikoma dėl specialios Sutarties sudarymo tvarkos.

7. Teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovės argumentais, pažymėjo, kad atsakovė galėjo ir turėjo protingai numatyti, jog per 50 m. laikotarpį Sutarties sudarymo metu galioję ekonominiai ir techniniai rodikliai turėtų pasikeisti, dėl ko keistųsi ir vidutinis energijos iÅ¡dirbis. Atsakovė turi prisiimti atsakomybę už neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ , kuriÄ protingas ir atidus verslininkas gali ir turi numatyti. IeÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už ekonominių ir/ar techninių rodiklių kaitÄ , taip pat klimatines sÄ lygas, tokias kaip kritulių kiekis, vandens lygis, įtakojančias elektros energijos iÅ¡dirbį.

8. Nustatęs, kad atsakovė nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo pripažino pagrįstu, tik, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, jog atsakovė dviem mokėjimais (2018 m. sausio 17 d. ir 2018 m. vasario 2 d.) yra sumokėjusi 2 000 Eur, Å¡ia suma iki 26 672,38 Eur sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti nuomos mokesčio sumÄ . Teismas taip pat tenkino reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo, nurodydamas, kad už laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo palÅ«kanos priskaičiuotos už visÄ tuo metu egzistavusio įsiskolinimo sumÄ , o procesinės palÅ«kanos priteisiamos už sprendimu nustatytÄ turtinės prievolės sumÄ .

9. Spręsdamas dėl reikalavimų įpareigoti atlikti hidrotechnikos komplekso einamÄ jį/kapitalinį remontÄ , teismas, remdamasis Sutarties 4 punktu, Valstybei priklausančių žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sÄ lygų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006, 12 punktu, Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 651, 9 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 11 ir 17 punktais, BartkuÅ¡kio tvenkinio ant Musės upės naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėmis, konstatavo, kad nuo Sutarties įsigaliojimo dienos atsakovė perėmė visas Hidrotechnikos komplekso priežiÅ«ros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias kompleksÄ eksploatuojančios institucijos pareigas, todėl bÅ«tent atsakovei tenka pareiga atlikti tiek einamÄ jį, tiek kapitalinį turto remontÄ ir Å¡ie darbai turi bÅ«ti atliekami atsakovės lėšomis.

Teismas akcentavo, kad nurodytų teisės aktų nuostatos yra specialios CK nuostatų, reglamentuojančių nuomÄ , atžvilgiu.

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo – savivaldybė, privalomai planuojanti savo biudžetÄ , todėl įpareigojus ieÅ¡kovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ galimai bÅ«tų pažeisti savivaldybės gyventojų interesai. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovės atstovas, kaip juridinio asmens vadovas bei savo srities specialistas, vystydamas Å«kinę – komercinę veiklÄ bei sudarydamas Sutartį net 50 m., galėjo ir privalėjo žinoti bei įsitikinti Hidrotechnikos komplekso bÅ«kle, privalumais ir trÅ«kumais bei pagal tai siÅ«lyti nuomos kainÄ arba Sutarties nesudaryti. Žinodama (turėdama žinoti) apie Hidrotechnikos komplekso trÅ«kumus, apie tai, kad turi pareigÄ atlikti remonto darbus, atsakovė prisiėmė neigiamų padarinių dėl remonto darbų atlikimo atsiradimo rizikÄ , todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti kapitalinį remontÄ atlikti ieÅ¡kovę teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

11. Teismas, atsižvelgęs į byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, kad BartkuÅ¡kio hidromazgo Å¡achtinės pralaidos uždoriui ir pakėlimo mechanizmams reikalingas kapitalinis remontas, o kitoms pagrindinėms vandens (ir grunto) slėgį laikančioms konstrukcijoms – Å¡achtinei perteklinio vandens pralaidai ir užslenksčio ramstams (atraminėms sienoms) bÅ«tina atlikti kapitalinį remontÄ arba rekonstravimÄ , konstatavo, jog dėl esamos Hidrotechnikos komplekso bÅ«klės einamasis remontas galimai netikslingas, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę atlikti Hidrotechnikos komplekso einamÄ jį remontÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuriuo patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, sumažinant Sutartyje numatytÄ nuomos mokestį iki 2 715,48 Eur per metus ir įpareigojant ieÅ¡kovę atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismo motyvai, kuriais remiantis buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio sumažinimo, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012, kurioje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais vadovavosi teismas, neturi precedento galios Å¡ioje byloje, kadangi joje pasisakyta apie valstybinės įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės santykius, o Å¡ioje byloje santykiai susiklostė tarp valstybės/savivaldybės institucijos ir uždarosios akcinės bendrovės. Be to, kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos esmę sudarė valstybinės įmonės teisės savo nuožiÅ«ra keisti vieÅ¡o konkurso bÅ«du sudarytos valstybės turto nuomos sutarties sÄ lygas apimtis, tačiau kasacinis teismas nepasisakė dėl teismo teisės taikyti pažeistų civilinių teisių gynybos bÅ«dus. 1.2.

Sutikdama, kad tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi reikÅ¡mės vieÅ¡osios teisės aktai, atsakovė pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad civiliniuose santykiuose dalyvaujančiai valstybei (jos institucijoms ar valstybinėms įmonėms) suteiktų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus civilinių teisinių santykių dalyvius. Valstybei dalyvaujant teisiniuose santykiuose, kurie pagal prigimtį yra civiliniai santykiai, galioja tokios pačios taisyklės kaip ir kitiems Å¡iuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų teisių, pareigų ar privilegijų nustatymas yra objektyviai pateisinamas (Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – ir SESV) 106 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 29 ir 46 straipsniai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnis, CK 1.5, 2.36 ir 2.76 straipsniai).

Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nurodytais teisės aktais ir juose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesivadovavo. 1.3. Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl ieÅ¡kovės, kaip nuomotojos, teisinis statusas turėtų bÅ«ti privilegijuotas (atsakomybės už vieÅ¡o aukciono metu pateiktos neteisingos informacijos apie siÅ«lomÄ iÅ¡nuomoti turtÄ nebuvimas, draudimas ieÅ¡kovės atžvilgiu taikyti CK 6.487 straipsnio 1 dalyje ir 6.204 straipsnyje numatytus pažeistų civilinių teisių gynybos bÅ«dus) Å¡ios bylos aplinkybių kontekste (tarp Å¡alių vieÅ¡o konkurso bÅ«du sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, kuriai taikytinos privatinės teisės normos).

Vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, nėra jokių objektyvių priežasčių atleisti valstybę nuo pareigos pateikti teisingÄ informacijÄ apie vieÅ¡o aukciono bÅ«du siÅ«lomÄ iÅ¡nuomoti turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-701/2015). Taip pat nėra jokių objektyvių priežasčių valstybės, kaip nuomotojos, atžvilgiu neleisti taikyti tam tikrų CK numatytų pažeistų civilinių teisių gynybos bÅ«dų. Jeigu dėl kažkokių priežasčių bÅ«tų nuspręsta neleisti valstybės atžvilgiu taikyti Å¡ių pažeistų civilinių teisių gynybos bÅ«dų, tokiu atveju, vadovaujantis diskriminacijos draudimo principu, turi bÅ«ti pasiÅ«lytas kitas lygiavertis pažeistų civilinių teisių gynybos bÅ«das. 1.4.

Teismo sprendimo motyvai, kuriais buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ , yra nepagrįsti. Tiek CK 6.492 ir 6.493 straipsniai, tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 306 ir 307 straipsniai numato nuomotojo pareigÄ atlikti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ , o nuomininko pareigÄ atlikti daikto einamÄ jį remontÄ . Teismo sprendime paminėtų poįstatyminių aktų (kurie negali prieÅ¡tarauti įstatymams) negalima aiÅ¡kinti taip, kad nuomotojas neturi pareigos atlikti kapitalinį remontÄ .

Å ie aktai nėra skirti reglamentuoti civiliniams teisiniams santykiams, todėl jų negalima naudoti aiÅ¡kinant Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygas (CK 6.193 straipsnis.). Sutarties 4 punkte numatyta pareiga nuomininkui vykdyti Hidrotechnikos komplekso priežiÅ«ros funkcijas negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip numatanti pareigÄ atlikti kapitalinį remontÄ . Kadangi Sutarties 4 punkte nėra aptarta, kuriai iÅ¡ Å¡alių tenka pareiga atlikti kapitalinį remontÄ , taikytinas dispozityvus CK reglamentavimas, t. y. Å¡i pareiga pagal CK 6.492 straipsnį tenka ieÅ¡kovei.

Dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ieÅ¡kovės įpareigojimo atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ yra tenkintinas. 1.5. Teismo sprendime buvo neįvertinti atsakovės atsikirtimai į ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio ir palÅ«kanų priteisimo, t. y. kad dėl ieÅ¡kovės padarytų Sutarties pažeidimų ieÅ¡kovė neįgijo teisės į Sutarties 7 punkte numatyto dydžio nuomos mokestį ir atsakovė yra sustabdžiusi savo prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymÄ dėl ieÅ¡kovės padarytų Sutarties pažeidimų. 1.6.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje skaičiuojant sumÄ , iki kurios praÅ¡oma sumažinti pagal Sutartį mokėtinÄ nuomos mokestį, buvo padaryta skaičiavimo klaida. Pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio logikÄ nuomos mokestis mažintinas proporcingai elektros energijos iÅ¡dirbio sumažėjimui, tačiau 46,88 proc. atspindi ne elektros energijos iÅ¡dirbio sumažėjimÄ , o faktinio elektros energijos iÅ¡dirbio santykinį dydį palyginus su deklaruotu elektros energijos iÅ¡dirbiu. Elektros energijos iÅ¡dirbio sumažėjimas iÅ¡ tikrųjų sudaro 53,12 proc. (100 proc.

– 46,88 proc.). Dėl nurodytos priežasties nuomos mokestis turėtų bÅ«ti mažinamas iki 2 715,48 Eur. 1.7. Siekdama paneigti ieÅ¡kovės niekuo nepagrįstus teiginius apie vengimÄ mokėti nuomos mokestį, atsakovė, nepaisant atsikirtimų dėl prievolės mokėti nuomos mokestį sustabdymo, sumokėjo už 2012 m. – 2019 m. laikotarpį tokio dydžio nuomos mokestį, koks turėtų bÅ«ti sumokėtas patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. 19 008,36 Eur (2 715,48 Eur * 7 m.) (2 000 Eur sumokėti bylos nagrinėjimo metu, kita dalis – po skundžiamo sprendimo priėmimo).

13. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei nurodo, kad atsakovė netinkamai vertina ir interpretuoja teisės aktus, reglamentuojančius teisinius santykius, iÅ¡ kurių kilęs ginčas, netinkamai aiÅ¡kina ir taiko teismų praktikÄ , suformuluotÄ panaÅ¡iose bylose. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012 turi precedento galiÄ Å¡ioje byloje ir jos iÅ¡aiÅ¡kinimai teismui yra privalomi.

Tiek Å¡ioje byloje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje teisiniai santykiai susiklostė tarp valstybės turto patikėtinio ir privataus kapitalo bendrovės bÅ«tent dėl valstybės turto nuomos ir ginčas kilo bÅ«tent dėl galimybės modifikuoti vieÅ¡o konkurso (aukciono) bÅ«du nustatytÄ valstybės turto nuomos mokestį. Abiejose bylose taikomi teisės aktai, reglamentuojantys valstybės turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad sprendime nėra motyvų, kurie paaiÅ¡kintų, kodėl ieÅ¡kovės, kaip nuomotojos, teisinis statusas turėtų bÅ«ti privilegijuotas, kadangi teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, jog galimybės mažinti ar kitaip modifikuoti vieÅ¡o nuomos konkurso bÅ«du nustatytÄ valstybės turto nuomos kainÄ nėra.

Tam tikrų ribojimų ir specialių reikalavimų ar tam tikrų sÄ lygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl galimos diskriminacijos paneigia teisės aktų nuostatos, teismų praktika, griežtas ir imperatyvus teisinių santykių dėl valstybinio turto nuomos reglamentavimas. Atsakovė klaidingai nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su iÅ¡nuomoto turto trÅ«kumais, buvusiais perduodant turtÄ atsakovei. Teismas, vertindamas CK 6.204 ir 6.487 straipsniuose nustatytus pagrindus nagrinėjamu atveju, tinkamai, vienareikÅ¡miÅ¡kai, aiÅ¡kiai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl elektros energijos iÅ¡dirbio mažėjimo negali bÅ«ti pripažinti lemiančiais visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis Hidrotechnikos kompleksu.

Tai nustatyta iÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ Kauno apylinkės teisme 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014. Minėtoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai dėl statinio bÅ«klės, t. y., kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp 2001 m. buvusių hidrotechnikos komplekso trÅ«kumų ir atsakovės galimybės panaudoti daiktÄ pagrindiniam tikslui pasiekti, dėl kurio ir buvo sudaryta Sutartis. Ginčydama teismo sprendimÄ atsakovė ne tik netinkamai kvalifikuoja Å¡alių teisinius santykius, kas sÄ lygoja netinkamÄ argumentacijÄ , ji taip pat siekia eliminuoti savo, kaip verslininkės, atsakomybę.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovė, Sutartyje yra numatyta, kam tenka pareiga atlikti statinio remontÄ . Teismas sprendime pagrįstai vadovaujasi Sutarties nuostatomis ir poįstatyminiais vieÅ¡osios teisės aktais, įgyvendinančiais bÅ«tent Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymÄ ir imperatyvius valstybės turto valdymo principus (visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės). Pagal vieÅ¡osios teisės aktus bÅ«tent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų Å¡alinimÄ , remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimÄ ir vykdymÄ .

Nors Å¡alių sudarytoje Sutartyje nėra aiÅ¡kiai įtvirtinta sÄ lyga dėl pareigos atlikti kapitalinį remontÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovės pareiga daryti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ . Teisės aktams reglamentuojant, kas turi atlikti remonto darbus, Å¡ios nuostatos į nuomos sutartį neįtraukimas nedaro pagrindo pareigÄ perkelti kitai iÅ¡ nuomos sutarties Å¡alių (Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2228-260/2013).

Teismas pagrįstai ir, tikėtina, tikslingai nepasisakė dėl atsakovės teisės stabdyti prievolės vykdymÄ . Atsižvelgiant į teismo motyvus, vadovaujantis atsiliepime nurodytų materialinės teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad jokios prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės (konkrečiu atveju – atlikti kapitalinį remontÄ ), kaip privalomos sÄ lygos savigynai taikyti, ieÅ¡kovė atsakovės atžvilgiu neturi. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovė prieÅ¡prieÅ¡ine ieÅ¡kovės pareiga nurodė bÅ«tent pareigÄ atlikti kapitalinį iÅ¡nuomoto turto remontÄ , o apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad prieÅ¡prieÅ¡inė atsakovės prievolei mokėti nuomos mokestį yra ieÅ¡kovės prievolė perduoti nuomininkei Sutarties sÄ lygas bei daikto paskirtį atitinkančios bÅ«klės daiktÄ .

Tokia argumentacija prieÅ¡tarauja draudimui apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o atsakovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

15. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ su ieÅ¡kiniu pateiktų Sutarties ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o turinio, Hidrotechnikos kompleksas, kuris priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo ieÅ¡kovė, 2001 m. vasario 8 d. buvo iÅ¡nuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui. Ginčas byloje kilo dėl nuomos mokesčio pagal Sutartį mokėjimo, taip pat dėl Å¡alių prievolių atlikti Hidrotechnikos komplekso remontÄ apimties. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės nesumokėtÄ nuomos mokestį bei įpareigoti atsakovę atlikti Hidrotechnikos komplekso einamÄ jį remontÄ .

Atsakovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ sumažinti mokėtinÄ nuomos mokestį ir įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontÄ . Pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę atlikti Hidrotechnikos komplekso einamÄ jį remontÄ , apeliacinio skundo dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies ieÅ¡kovė nepateikė, todėl jos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis). Kitas sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, apeliaciniu skundu ginčija atsakovė, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ 16. Po to, kai byla apeliacine tvarka buvo iÅ¡nagrinėta 2020 m. kovo 24 d. teismo posėdyje ir teisėjų kolegija atidėjo nutarties priėmimÄ bei paskelbimÄ , atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti į bylÄ papildomus įrodymus bei atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. PraÅ¡yme nurodoma, kad atsakovei tapo žinoma, jog ieÅ¡kovė su kito panaÅ¡aus objekto nuomininku sudarė susitarimÄ dėl nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Å ie duomenys, atsakovės vertinimu, patvirtintų nevienodÄ ieÅ¡kovės taikomÄ praktikÄ , o kartu ir paneigtų jos pozicijos, kad nuomos sutarčių sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos, pagrįstumÄ . Kadangi ieÅ¡kovė atsisakė pateikti atsakovės praÅ¡omus duomenis apie su kitu asmeniu sudarytos nuomos sutarties pakeitimÄ , atsakovė nurodė praÅ¡anti Å¡iuos duomenis iÅ¡reikalauti bei, dėl bÅ«tinybės juos gauti ir įvertinti, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ .

17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovė praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus neteikė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliaciniame procese.

FaktÄ , kad apie egzistuojančius papildomus įrodymus atsakovė sužinojo vėliau (po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka, esant atidėtam teismo procesinio sprendimo priėmimui ir paskelbimui), ji grindžia tik savo subjektyviais paaiÅ¡kinimais, todėl spręsti, jog egzistuoja sÄ lygos taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ iÅ¡imtį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Nenustačiusi, kad kilo poreikis nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, ar iÅ¡tirti naujus įrodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti nuomos mokestį 18. Sutarties 7–8 punktais Å¡alys susitarė dėl 20 000 Lt (5 792,40 Eur) per metus nuomos mokesčio, kuris į valstybės biudžetÄ bus pradėtas mokėti ketvirtaisiais eksploatacijos metais. Su ieÅ¡kiniu pateikto Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 turinys atskleidžia, kad tarp Å¡alių jau buvo kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo, atsakovė, perėmusi objektÄ , rengė veiklos vystymo projektus, rinko leidimus bei vykdė statybos darbus, kurie buvo užbaigti 2006 m. balandžio 6 d.

Konstatavęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad ketvirtieji Hidrotechnikos komplekso eksploatacijos metai, už kuriuos jau turi bÅ«ti mokamas nuomos mokestis, prasidėjo 2009 m. balandžio 7 d., bei nurodytoje byloje priteisė nuomos mokesčio įsiskolinimÄ už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 6 d. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu Å¡ie faktai pripažintini prejudiciniais ir jų pakartotinai įrodinėti nebereikia.

19. IÅ¡ į bylÄ su ieÅ¡kiniu pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos matyti, kad atsakovės atlikti mokėjimai bei iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos buvo įskaitytos teismo sprendimu priteistoms sumoms dengti. Å alys neginčija skundžiamu sprendimu konstatuotos aplinkybės, kad už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki sprendimo priėmimo atsakovė iÅ¡ viso sumokėjo 2 000 Eur nuomos mokesčio, todėl pagal Sutartį už 5 m. laikotarpį papildomai turėjo bÅ«ti sumokėta 26 962 Eur (5 792,40 Eur * 5 m.

– 2 000 Eur) suma. Formuluodama ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir su patikslintu ieÅ¡kiniu teikdama skolos sumos apskaičiavimÄ ieÅ¡kovė skolos sumÄ sumažino 289,62 Eur dydžiu (28 672,38 Eur – 2 000 Eur – 26 962 Eur = – 289,62 Eur). Kadangi ieÅ¡kinio dalykÄ formuluoja ieÅ¡kovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), vadovaudamasis rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12–13 straipsniai), pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė pagal ieÅ¡kovės suformuluotas bylos ribas.

Ginčas dėl šių ribų apeliaciniame skunde nekeliamas (CPK 320 straipsnis).

20. Kartu akcentuotina, kad aptartų skaičiavimų teisingumo neginčija ir atsakovė, savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grįsdama dviem esminiais prieÅ¡ieÅ¡kinio motyvais: sÄ lygų sumažinti nuomos mokesčio dydį dėl nuomos objekto bÅ«klės egzistavimu bei ieÅ¡kovės pareigos atlikti kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontÄ nevykdymu. Net ir atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie po skundžiamo sprendimo 2020 m. sausio 9–10 d. sumokėtÄ 17 008,30 Eur (8 504,14 Eur * 2) nuomos mokesčio sumÄ vertintini ne kaip turintys įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet kaip atsakovei nepalankaus teismo sprendimo dalies įvykdymas, kuris negali bÅ«ti pagrindu sprendimÄ naikinti ar keisti.

Dėl atsakovės reikalavimo sumažinti nuomos mokestį 21. Priešieškiniu atsakovė, vadovaudamasi CPK 6.204 straipsniu, 6.487 straipsnio 1 dalimi, prašė nuomos mokestį pagal Sutartį sumažinti nuo 5 792,40 Eur iki 3 076,92 Eur per metus. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jos mokėtina nuomos mokesčio suma turi būti sumažinta dar didesne apimtimi iki 2 715,48 Eur per metus. Vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalimi, apeliacijoje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo vertintas sÄ lygų sumažinti nuomos mokestį didesne apimtimi, nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė atsakovė, pagrįstumas, toks reikalavimas negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas apeliaciniame skunde, o kartu ir vertinamas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

22. Ä®vertinusi skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas sumažinti pagal Sutartį mokėtinÄ nuomos mokestį, teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių: 9.1. Vadovaujantis CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas sumažinti nuomos mokestį gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tuomet, kai dėl aplinkybių, už kurias neatsako nuomininkas, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos arba daikto bÅ«klė iÅ¡ esmės pablogėja. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ kasacinis teismas yra nurodęs, kad aptariamÄ teisę nuomininkas turi tik tuo atveju, kai iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumas (naudojimosi sÄ lygos ar bÅ«klės pablogėjimas) lemia visiÅ¡kÄ ar dalinį negalėjimÄ naudotis Å¡iuo daiktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėja aplinkybės, kad ji Hidrotechnikos kompleksu nesinaudoja. Tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuomos objekto techninės charakteristikos neatitinka atsakovės lūkesčių, dėl ko iš Hidrotechnikos komplekso eksploatavimo gaunamos mažesnės, nei atsakovė planavo pajamos. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad objektas yra naudojamas pagal paskirtį. Nors atsakovė teikė argumentus, kad privažiavimo prie objekto galimybės yra ribotos, ieškovės su 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. spalio 3 d. prašymais pateiktos nuotraukos leidžia spręsti, kad privažiavimas prie objekto egzistuoja.

Nors privažiavimo kokybė gali priklausyti nuo sezoninių oro sÄ lygų, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad sezoninis privažiavimo kokybės pablogėjimas turi esminės įtakos Hidrotechnikos komplekso eksploatavimui. 9.2. Vadovaujantis CK 6.204 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, inicijuoti sutarties nutraukimÄ ar jos sÄ lygų pakeitimÄ gali Å¡alis, kuriai tampa iÅ¡ esmės sudėtingiau vykdyti sutartį. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, kurių visuma turi egzistuoti tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymÄ : pirma, suvaržymÄ lemiančios aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai Å¡aliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu jų negalėjo protingai numatyti; trečia, Å¡ių aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė akcentuoja, kad su atsiliepimu į pradinį ieÅ¡kinį teiktuose 1999 m. parengtuose projektiniuose pasiÅ«lymuose yra nurodytas ženkliai didesnis elektros energijos iÅ¡dirbio kiekis, nei atsakovei pavyksta generuoti eksploatuojant objektÄ (Å¡iÄ aplinkybę atsakovė įrodinėjo su 2019 m. gruodžio 6 d. praÅ¡ymu pateiktomis iÅ¡dirbio ir gamybos ataskaitomis). Atsakovė taip pat pažymi, kad vykstant aukcionui nuomotojai buvo žinoma, jog objektas turi trÅ«kumų, tačiau apie juos aukciono dalyviams nebuvo praneÅ¡ta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ esmės tapatÅ«s atsakovės argumentai dėl iki Sutarties sudarymo egzistavusių nuomos objekto trÅ«kumų buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014. Pažymėtina, kad į nurodytÄ bylÄ atsakovė buvo pateikusi atliktų darbų apraÅ¡Ä ir 2013 m. gruodžio 12 d. ekspertizės ataskaitÄ , kuriais įrodinėjo Å¡alinusi iki Sutarties sudarymo parengtame 2000 m. spalio mėn. ekspertizės akte užfiksuotus Hidrotechnikos komplekso trÅ«kumus. 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu teismas konstatavo, kad dėl Å¡ių trÅ«kumų atsakovė ne tik neatsisakė sutarties, bet, prieÅ¡ingai, naudojosi objektu ir net pati pasistatė bei eksploatavo hidroelektrinę.

Kitaip tariant, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, kad nuomos objekto trÅ«kumų Sutarties sudarymo metu egzistavimas negali bÅ«ti pagrindu atsakovei nemokėti nuomos mokesčio ar nevykdyti kitų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 9.3. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat konstatuotos nagrinėjamam ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su atsakovės elgesiu po Sutarties sudarymo. Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, dalis Hidrotechnikos komplekso trÅ«kumų byloje atliktos ekspertizės metu buvo susieta su jo statyba ir eksploatavimu iki Sutarties sudarymo, net ir po to, kai, iÅ¡sinuomojusi Hidrotechnikos kompleksÄ atsakovė atliko visÄ eilę veiksmų ar gavo duomenų, susijusių su objekto bÅ«klės ir techninių charakteristikų įvertinimu, ji ne tik nepriėmė sprendimo atsisakyti Sutarties dėl netinkamos Hidrotechnikos komplekso bÅ«klės, bet, prieÅ¡ingai, nusprendė gauti leidimus hidroelektrinei eksploatuoti, jÄ suprojektavo, įrengė ir ilgÄ laikÄ (kaip minėta nutarties 18 punkte, nuo 2006 m. balandžio 7 d.) eksploatuoja.

Objekto bÅ«klė fiksuota su atsakovės 2019 m. kovo 26 d. praÅ¡ymu į bylÄ pateiktame 2001 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento akte. Kaip matyti iÅ¡ su ieÅ¡kovės 2018 m. spalio 1 d. praÅ¡ymu pateiktų dokumentų, buvo parengtas ir 2001 m. gegužės 16 d. suderintas hidroelektrinės techninis projektas, 2001 m. birželio 21 d. parengtas statinio ekspertizės aktas, 2001 m. spalio 16 d. savivaldybės valdyba priėmė sprendimÄ dėl teritorijos detaliojo plano papildymo. Objekto ir atsakovės vykdomų darbų trÅ«kumai įvardinti atsakovės su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateiktame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2002 m. liepos 30 d. privalomame nurodyme.

Å ios aplinkybės patvirtina skundžiamame sprendime pateiktos iÅ¡vados, kad atsakovė, Sutarties pagrindu vykdanti Å«kinę veiklÄ , ne tik privalėjo tiek Sutarties sudarymo metu, tiek ir po Sutarties sudarymo detaliai įvertinti nuomos objekto bÅ«klę, bet ir turėjo realias galimybes tai padaryti prieÅ¡ įgyvendindama nuomininko teises. Neatsisakydama sutarties, o imdamasi veiklos, atsakovė prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ , kas paneigia galimybes taikyti CK 6.204 straipsnį. 9.4. Be to, vadovaujantis CK 6.204 straipsnio 3 dalimi, su Sutarties vykdymo suvaržymu susiję reikalavimai nuomotojui turi bÅ«ti reiÅ¡kiami nedelsiant po suvaržymų paaiÅ¡kėjimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, Sutartį sudarius 2001 m., hidroelektrinę pasistačiusi ir eksploatuoti pradėjusi nuo 2006 m. balandžio 7 d., jokių pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė iki 2013 m. Tik ieÅ¡kovei iniciavus ginÄÄ dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame kėlė pretenzijas dėl Hidrotechnikos komplekso bÅ«klės. Net ir pralaimėjusi civilinį ginÄÄ atsakovė toliau naudojosi nuomos objektu iki 2018 m., kai, ieÅ¡kovei iniciavus nagrinėjamÄ bylÄ , vėl pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl netinkamos Hidrotechnikos komplekso bÅ«klės Sutarties sudarymo metu. 9.5.

Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo sprendimo motyvu dėl netinkamo atsakovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do. Nors CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant sutarties Å¡alių tarpusavio prievolių disproporcijai nukentėjusioji Å¡alis savo teises gali ginti dviem alternatyviais bÅ«dais – inicijuodama sutarties nutraukimÄ arba reikalaudama jos pakeitimo, nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos specifikÄ lemia aplinkybė, kad viena iÅ¡ Sutarties Å¡alių yra valstybė, Sutarties dalykas yra valstybei priklausantis turtas, kurio nuomos santykiams taikytinos specialios taisyklės, ribojančios civilinėje teisėje įtvirtintÄ sutarties laisvės principÄ .

Vadovaujantis Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, valstybei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto vieÅ¡o nuomos konkurso organizavimo taisykles tvirtino Vyriausybė, jose įtvirtindama pagrindinius tokio turto nuomos sutarties reikalavimui ir pavyzdinę nuomos sutarties formÄ . Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu 1524 ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintų Valstybės materialiojo turto vieÅ¡o nuomos konkurso organizavimo taisyklių 16 punkte buvo nustatyta, kad turto nuomos konkursÄ laimi asmuo, paraiÅ¡koje nurodęs didžiausiÄ nuompinigių sumÄ .

Nutarimu patvirtintos pavyzdinės sutarties 8.3 punkte nustatyta imperatyvi pareiga nuomotojui nekeisti sutarties sÄ lygų. AiÅ¡kindamas nurodytas teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vieÅ¡o nuomos konkurso reglamentavimas, taip pat Å¡io konkurso tikslas atskleidžia vieÅ¡o nuomos konkurso pagrindu sudaromų sutarčių specifikÄ â€“ tokios sutartys nėra laikomos įprastinėmis civilinėmis sutartimis. Nors valstybės turto valdytojas veikia kaip bet kuris kitas sutartinių santykių subjektas, sutarties Å¡alių laisvės principas Å¡iuo atveju yra ribojamas vieÅ¡osios teisės normų, todėl vieÅ¡o konkurso bÅ«du nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012).

Nors apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad Å¡i kasacinio teismo nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje dėl kitokio pobÅ«džio valstybės turtÄ patikėjimo teise valdančio subjekto (cituotoje byloje – valstybės įmonė, o nagrinėjamoje – savivaldybės institucija), teisėjų kolegija pažyma, kad suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės specifika yra susijusi su turto priklausomybe ir statusu (faktu, kad nuomos dalykas yra valstybei priklausantis turtas), o ne su savininko teises įgyvendinančiu subjektu.

Be to, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėtoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė ne tik dėl šalių teisės modifikuoti sutartį, bet ir dėl CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų taikymo aptariamoje situacijoje galimumo nurodydamas, kad, esant tokiai situacijai, kai sutarties vykdymas vienai šaliai tampa sudėtingesnis, sutartis gali būti nutraukiama ir skelbiamas naujas konkursas šioms negyvenamosioms patalpoms išnuomoti.

23. Apibendrindama nutarties 22 punkte nurodytų argumentų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei priklausančio turto nuomos sutarties keitimas, mažinant nuomos mokestį dėl nuomojamo objekto bÅ«klės, bÅ«tų nesuderinamas su teisinio reglamentavimo tikslais, nukreiptais į nuomos mokesčio dydžio nustatymÄ vieÅ¡o konkurso bÅ«du, nukreiptas iÅ¡imtinai į atsakovės interesų tenkinimÄ , pažeidžiant tiek valstybės, kaip turto savininkės, tiek ir kitų asmenų, potencialiai suinteresuotų tapti valstybės turto nuomininkais, teises.

Be to, atsakovės argumentų subjektyvumÄ , siekį iÅ¡vengti nuomos mokesčio mokėjimo ar jį vilkinti, patvirtina ir jos elgesys pretenzijas ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant tik tuomet, kai ieÅ¡kovė inicijuoja teisminį procesÄ dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio sumažinimo buvo atmestas, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl atsakovės reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontÄ 24.

Skundžiamu sprendimu, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės iÅ¡vadas dėl Hidrotechnikos kompleksui reikalingo kapitalinio remonto, pirmosios instancijos teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę atlikti šį remontÄ . Teismas konstatavo, kad įsipareigojimÄ prižiÅ«rėti Hidrotechnikos kompleksÄ , t. y. ir vykdyti jo kapitalinį remontÄ , prisiėmė atsakovė. Nesutikdama su tokia iÅ¡vada atsakovė nurodo, kad kapitalinis nuomos dalyko remontas pagal įstatymÄ yra nuomotojo pareiga.

25. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tiek CK 6.492 ir 6.493 straipsniai, tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 306 ir 307 straipsniai numato nuomotojo pareigÄ atlikti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ , o nuomininko pareigÄ atlikti daikto einamÄ jį remontÄ . Kartu pažymėtina, kad nurodytose teisės normose buvo (ir yra) nuoroda, jog įstatyme ar sutartyje gali bÅ«ti nustatyta kitokia prievolių paskirstymo tarp nuomotojo ir nuomininko tvarka. Kitaip tariant, atsakovės cituojamų normų formuluotės nėra imperatyvios, jos suteikia teisę kituose teisės aktuose ar sutartyje numatyti, kad ir kapitalinį nuomos dalyko remonto atliks nuomininkas.

26. Nagrinėjamu atveju Sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė, kad visas Hidrotechnikos komplekso priežiÅ«ros funkcijas perima atsakovė. Nors Sutartyje nėra tiesiogiai paminėta, kad nuomininkas turi atlikti ir kapitalinį remontÄ , formuluotė „visas priežiÅ«ros funkcijas“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurai kaip apimanti tik įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ atlikti einamÄ jį remontÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir skundžiamame sprendime aptarta teisinio reglamentavimo specifika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Sutarties 4 punkto nuostata buvo perkelta iÅ¡ Sutarties sudarymo metu galiojusio Valstybei priklausančių žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sÄ lygų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr.1006, 12 punkto.

Tokio paties turinio nuostata, pagal kuriÄ nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iÅ¡ institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksÄ , visas Å¡io komplekso priežiÅ«ros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , įtvirtinta ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 651, 9 punkte.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 Hidrotechnikos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklių 11 ir 17 punktai nustato, kad bÅ«tent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų Å¡alinimÄ , remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimÄ ir vykdymÄ .

27. Toks teisinis reglamentavimas sietinas ir su tuo, kad valstybei priklausantį turtÄ eksploatuoja vieÅ¡ieji juridiniai asmenys (nagrinėjamu atveju – vietos savivaldos institucija), kurie negauna su nuomos mokesčio mokėjimu susijusių pajamų (Å¡ios pajamos mokamos į biudžetÄ ), todėl situacija, pagal kuriÄ tokia institucija privalėtų remontuoti privataus juridinio asmens verslo tikslais itin ilgÄ laikotarpį (50 m.) naudojamÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kad jo bÅ«klė neblogėtų, neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Sutiktina su skundžiamame sprendime pateikta iÅ¡vada, kad viešųjų lėšų investavimas į privačiam vienos bendrovės verslui naudojamÄ objektÄ neatitiktų vieÅ¡ojo intereso. Å i iÅ¡vada atitinka ir teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2228-260/2013).

28. Å iuo aspektu papildomai akcentuotina, kad ilgalaikę nuomÄ (emphyteusis), kaip daiktinę teisę, reglamentuojančiose teisės normose nurodoma, jog susitariant dėl ilgesnės nei 10 metų nekilnojamojo turto nuomos (CK 4.165 straipsnis), bÅ«tent nuomininkui tenka pareiga turtÄ iÅ¡laikyti ir remontuoti (CK 4.168 straipsnio 2 dalis). Susitarimas dėl ilgalaikio turto naudojimo ir iÅ¡ jo gaunamų pajamų perdavimo nuomininkui lemia, kad nuomininkas negali tikėtis, jog jam teks tik dalis einamojo pobÅ«džio turto priežiÅ«ros ir remonto iÅ¡laidų. Nuomininkas tokiu atveju perima pareigÄ užtikrinti, kad objekto bÅ«klė neblogėtų.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pozicija, jog turto savininkui turi tekti pareiga iÅ¡laikyti turtÄ , yra nesuderinama ir su vieÅ¡o konkurso metu nustatytu nuomos mokesčio dydžiu. Hidrotechnikos kompleksas 50 m. laikotarpiui iÅ¡nuomotas už 5 792,40 Eur per metus mokestį. Pripažinus, kad gaudama tokio dydžio mokestį valstybė dar privalo investuoti į kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontÄ , susiklostytų ydinga situacija, kai privačios įmonės verslui naudojamas nekilnojamojo turto objektas bÅ«tų iÅ¡laikomas valstybės ar savivaldybės lėšomis.

30. Nurodytų argumentų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę atlikti Hidrotechnikos komplekso remontÄ atmetė pagrįstai. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad argumentÄ dėl nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo atsakovė iÅ¡ esmės siejo su tuo, jog ieÅ¡kovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Konstatavęs, kad jokių įsipareigojimų pagal Sutartį ieÅ¡kovė nepažeidė, pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatavo ir atsakovės argumentų dėl nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo nepagrįstumÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 31. Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo. Akcentuotina, kad atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nepateikė jokių savarankiÅ¡kų argumentų dėl sprendimo dalies, kuria už vėlavimÄ mokėti nuomos mokestį priteistos palÅ«kanos. Atsakovė neįvardijo jokių palÅ«kanų dydžio apskaičiavimo netikslumų ar aplinkybių, dėl kurių palÅ«kanos neturėtų bÅ«ti priteisiamos.

Aptariama skundžiamo sprendimo dalis, atsakovės vertinimu, turėjo bÅ«ti peržiÅ«rima tik tuo aspektu, kad, nesant pareigos mokėti nuomos mokestį, atsakovei negalėjo bÅ«ti skaičiuojamos ir palÅ«kanos. Šį argumentÄ pripažinus nepagrįstu, konstatuotina, kad keisti ar naikinti tiek sprendimo dalį dėl palÅ«kanų priteisimo, tiek ir visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Mindaugas Å imonis