d800adce-7aa1-4b76-8f25-930a3dbdda2c · Kauno apylinkės teismas

                                                                                      Civilinė byla Nr. e2-1247-962/2018                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10134-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Kristinai RimaÅ¡auskienei, Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei pagal įgaliojimÄ R.

Å ., ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Monikai Å ereikienei,atsakovei L. B., atsakovės atstovui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai,trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovei L. B. dėl nekilnojamojo turto dalies pripažinimo priklausiniu, įregistravimo, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teismas nustatė: IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o pripažinti neįrengtÄ pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų priklausiniu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butų ir kitų patalpų savininkams ir be bendraturtės atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo įregistruoti pastogės patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagal 2016 m. vasario 10 d.

UAB „Topolinija“ parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ ; atidalyti ieÅ¡kovui, trečiajam asmeniui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio keturių butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpÄ , be bendraturtės atsakovės L. B. sutikimo, tokiu bÅ«du:ieÅ¡kovui V. Å . asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,55 kv. m), esančias virÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „1 butas/11,55“;ieÅ¡kovui V.

Š. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,53 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „4 butas/11,53“; atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,80 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „2 butas/19,80“; trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,88 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „3 butas/19,88“;priteisti iš atsakovės L.

B. ieÅ¡kovo V. Å . naudai bylos vedimo, paÅ¡to iÅ¡laidas, o advokato padėjėjos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas priteisti valstybės naudai (e. b. 1 t., b. l. 114-119, 173-174).IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė ir jo atstovė R. Å . teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡alims ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). VirÅ¡ gyvenamojo namo esanti pastogė, kaip Å¡io namo priklausinys, nėra nurodyta, tačiau ieÅ¡kovui įsigijus du butus minėtame name ir atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai turi neįrengtÄ pastogę, kurios plotas 62,76 kv. m. ir kuri, kaip gyvenamojo namo priklausinys, nėra nurodyta anksčiau buvusioje kadastro duomenų byloje.

Neįrengta pastogė nėra savarankiÅ¡ka patalpa, nes jos konstrukcija susijusi su kitomis daugiabučio gyvenamojo namo patalpomis, be to, į pastogę galimÄ patekti iÅ¡ kiekvieno buto atskiru įėjimu, nes daugiabutyje nėra bendrojo naudojimo laiptinės, per kuriÄ bÅ«tų galima patekti į pastogės patalpÄ . Tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl minėtos pastogės naudojimosi tvarkos, todėl kilo bÅ«tinybė palėpę atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka parengė pastogės dalių paskaičiavimÄ , dokumentai parengti proporcingai butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės daliai, dalis yra lygi kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, turi trečiojo asmens raÅ¡ytinį sutikimÄ atliktam dalių paskaičiavimui ir palėpės (pastogės) registravimui Nekilnojamojo turto registre.

Nors matavimai atlikti vadovaujantis atitinkama instrukcija ir techniniais nurodymais, atsakovė gera valia sutikimo neduoda. Tačiau nesutikti su matininko atliktais matavimais nėra jokio pagrindo, todėl atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia kitų bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus. Jokių nesutikimo argumentų atsakovė nenurodo nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nesiÅ«lo kito palėpės dalių paskaičiavimo ar atidalijimo projekto. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra beveik avarinės bÅ«klės, jam bÅ«tinas skubus remontas, reikalinga keisti stogo dangÄ ir tvirtinti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, namas labai apleistas ir jame gyventi yra pavojinga.

Å is bÅ«stas yra nuolatinė atsakovės gyvenamoji vieta, kurioje ji gyvena itin pavojingomis sÄ lygomis ir savo netinkamu, nesÄ Å¾iningu ir neatsakingu elgesiu, atsakovė ieÅ¡kovui, kaip bendraturčiui, trukdo susikurti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtas pastogės patalpos dalių paskaičiavimas ir parengtas pastogės patalpos padalijimo projektas liudija, kad palėpės patalpÄ siekiama pasidalinti natÅ«ra nesudarant nei vienam iÅ¡ bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamÄ daiktÄ nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendraturčiui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus.

Tarp Å¡alių kilęs ginčas ir dėl neįrengtos pastogės įregistravimo VÄ® Registrų centre atskiru nekilnojamojo turto objektu, todėl praÅ¡o be atsakovės sutikimo leisti įregistruoti pastogės patalpÄ atskiru nekilnojamojo turto objektu. IeÅ¡kovo atstovė advokato padėjėja Monika Å ereikienė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti.Atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pagal UAB „Topolinija“ parengtÄ pastogės dalių paskaičiavimo projektÄ nustatyta, koks pastogės plotas tenka proporcingai kiekvieno buto savininko turimam buto plotui, tačiau Å¡is projektas negali bÅ«ti palėpės atidalijimo pagrindu, nes jame nenumatyta kokios patalpos ir kokiu bÅ«du bus suformuotos nurodytame projekto plote.

Atidalijimo objektu gali bÅ«ti tik pagal įstatymus suformuota atskira patalpa. Gyvenamas namas yra pripažintas avariniu, todėl bet kokie gyvenamojo namo pertvarkymai be techninio projekto nėra galimi, nes prieÅ¡ingu atveju, netinkamai atliekant pertvarkymÄ , yra tikimybė, kad gyvenamasis namas gali sugriÅ«ti. Namo pamatai pažeisti ir apatinė medinių sienų dalis supuvusi, jokios papildomos apkrovos negalės iÅ¡laikyti. Nors atsakovė ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo pertvarkymas ir stogo remontas yra galimi tik sutvarkius supuvusias gyvenamo namo sienas ir pamatus, ieÅ¡kovas į tai nenori atsižvelgti, neprisiima remonto rizikos, toks ieÅ¡kovo elgesys prieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimams ir pažeidžia atsakovės, kaip bÅ«sto savininkės, teises.

Ji bijo, kad namas sugrius, todėl ieÅ¡kovas galėtų daryti remontÄ , tik prisiimdamas rizikÄ . Be to nurodė, kad ji pateikė sutikimÄ VÄ® „Registrų centras“ registruoti palėpę atskiru daiktu, tačiau VÄ® „Registrų centras“ dėl jai nežinomų priežasčių veiksmų neatliko (e. b. 1 t., b. l. 55, 2 t., b.l. 13-14).Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad turėjo bÅ«ti pateiktas statybinis projektas, statybos projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, ar teisėti ieÅ¡kovo reikalavimai.

IeÅ¡kovas nori vykdyti statybos darbus, neužtikrinant kito savininko patalpų saugumo. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu sutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiÅ¡kino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sutikimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, davė ir pritarė pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektui, parengtam UAB „Topolinija“, nurodytÄ aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2017 m. vasario 24 d. susitarimas dėl pastogės patalpų pasidalijimo.

Trečiasis asmuo buvo informavęs ieÅ¡kovÄ , kad sutinka apmokėti už Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise tenkančiÄ dalį inventorizuojant pastogę pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ atliktų darbų aktÄ , sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir paskaičiavimÄ , kuriame bÅ«tų įraÅ¡yta Kauno miesto savivaldybės apmokama dalis. Nėra aiÅ¡kÅ«s atsakovės nepritarimo aukščiau nurodytam projektui motyvai, mano, jog atsakovės atsisakymas pritarti atidalijimo projektui turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ tokio pastogės patalpos pasidalijimo.

Teigė, jog ieÅ¡kovas turi teisę atsidalinti sau priklausančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau, norint atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastogės dalį, teisės aktuose yra numatyta pareiga parengti patalpos dalių atidalijimo projektÄ ir gauti bendrasavininkų sutikimus. Atsakovė neteikė alternatyvių paskaičiavimų, alternatyvių planų, todėl jos nesutikimas yra tik subjektyvi nuomonė (e. b. 1 t., b. l. 44-47).Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas.

Dėl palėpės pripažinimo priklausiniu ir įregistravimo Šalims keturių butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso bendros dalinės nuosavybės teise. Minėto gyvenamojo namo statybos pabaigos metai – 1908 m. Ieškovas V. Š. yra nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, turtas įgytas 2015 m. lapkričio 17 d. vykusio viešo aukciono būdu iš Kauno miesto savivaldybės (e. b. 1 t., b. l. 13-14, 15-16, 17-18, 48, 52).

Atsakovei L. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 49). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (e. b. 1 t., b. l. 50-51). IeÅ¡kovui įsigijus minėtus du butus ir atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai turi neįrengtÄ pastogę, kuri pastatyta kartu su gyvenamuoju namu ir kaip gyvenamojo namo priklausinys nėra nurodyta anksčiau buvusioje kadastro duomenų byloje.

IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pateiktos viso gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (e.b. 1 t. b.l. 27-36) matyti, kad virÅ¡ gyvenamojo namo esanti pastogė, kaip Å¡io gyvenamojo namo priklausinys, nėra nurodyta. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys (e. b. 1 t., b. l. 31-32) patvirtina, kad virÅ¡ minėtų keturių butų yra pastogė, kurios plotas, pagal suformuotÄ kadastro bylÄ â€“ 62,76 kv.m. (el. b. t. 1, b.l. 20). Vadovaujantis CK 4.82 str. 1 d., minėta pastogė bendros dalinės nuosavybės teise priklauso tame pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkams.

Remiantis CK 4.82 str. 1 d. ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012 m. balandžio mėn. 12 d. įstatymo redakcija) 2 str. 15 d. 3 punktu, ginčo pastogė – bendrojo naudojimo patalpa, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.IeÅ¡kovas V. Å . 2016 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu kreipėsi į L. B., praÅ¡ydamas pasiraÅ¡yti sutikimÄ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės atidalijimo pagal pateiktus dokumentus (e. b. 1 t., b. l. 23).

Dokumentai atsakovei nebuvo įteikti (e. b. 1 t., b. l. 24). Be to, teismui suteikus Å¡alims galimybę ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, neįrengtÄ pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiÄ (duomenys neskelbtini), įregistruoti VÄ® „Registrų centre“ atskiru nekilnojamojo turto objektu, Å¡alims susitarti nepavyko. L. B. 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašė sutikimÄ , kad R. Å ., atstovaujanti V. Å . pagal įgaliojimÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotų palėpę (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 198).

VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡te Nr. (3.4.5.)KAS-5 nurodė, kad registro duomenimis neįrengta pastogės patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisės į jÄ nekilnojamojo turto registre neįregistruota, nes L. B. nepasiraÅ¡ytas 2017 m. lapkričio 14 d. susitarimas netinkamas dokumentas nuosavybės teisių įregistravimui, todėl negali bÅ«ti registruojamas ir pats nekilnojamasis daiktas. Taip pat nurodė, kad nors atsakovė L.

B. VÄ® „Registrų centras“ pateikė 2017-11-14 praÅ¡ymÄ ir sutikimÄ dėl pastogės, kaip atskiro nekilnojamojo daikto įregistravimo, tačiau Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 66 punktas numato, kad priimant sprendimÄ Ä¯registruoti naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kartu turi bÅ«ti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯registravimo.Daiktinių teisių įregistravimui, susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas visų butų ir kitų patalpų bendraturčių.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė L. B. nepasirašė 2017-11-14 susitarimo dėl nuosavybės dalių nustatymo, nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas (e. b. 2 t., b. l. 16-17). Atsakovė atsisakė pasiraÅ¡yti minėtÄ susitarimÄ motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovas turi prisiimti rizikÄ , susijusiÄ su patalpų remontu, nes namas yra avarinės bÅ«klės.Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ bendraturčiui, t.y. atsakovei (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).Daugiabutis namas apibrėžiamas kaip trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 8 dalis; toliau – DNSBÄ®), kuriame esančios patalpos skirstomos į atskiriems savininkams priklausančias gyvenamÄ sias (butai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre negyvenamÄ sias (prekybos, administracinės, vieÅ¡ojo maitinimo ir kitos) (DNSBÄ® 2 straipsnio 4 dalis), taip pat bendrojo naudojimo patalpas (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos), kurios priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenimis (DNSBÄ® 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namo patalpų savininkų teisė į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiama proporcingumo principu – savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės į bendrojo naudojimo patalpas savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butÄ ar kitÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai perduodama bendrÄ ja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali bÅ«ti ar, jį pertvarkius, galės bÅ«ti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis (CK 4.82 straipsnio 2 dalis).

Taigi bendroji disponavimÄ bendrojo naudojimo patalpomis reglamentuojanti taisyklė – bendroji dalinė nuosavybė į bendrojo naudojimo patalpas negali bÅ«ti perleidžiama atskirai nuo nuosavybės teisės į butÄ ar kitÄ patalpÄ , t. y. naujajam patalpų savininkui kartu pereina visos buvusio savininko turėtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į namo bendrojo naudojimo patalpas. Å ios taisyklės iÅ¡imtis – bendrÄ ja daline nuosavybe esantis daiktas gali bÅ«ti naudojamas arba, jį pertvarkius, galės bÅ«ti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti kitų butų ar kitų patalpų pagal paskirtį.

Sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt.

Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali bÅ«ti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylÄ (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKÄ®). Ä®statyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali bÅ«ti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKÄ® 5 straipsnio 2 dalis).

Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatavus, kad bendrojo naudojimo patalpa suformuota ar gali būti suformuojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 2 dalies reikalavimus, būtina nustatyti, ar naudojimasis juo netrukdys kitiems savininkams naudotis šiems priklausančia nuosavybe.

CK nepateikiama pavyzdžių, kada bendrojo naudojimo patalpos kaip atskiro daikto naudojimas trukdytų naudotis kitų patalpų savininkams jų nuosavybe. Å ios aplinkybės buvimas (nebuvimas) turėtų bÅ«ti nustatomas kiekvienu atveju atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Å alys neginčijo faktinio pastogės buvimo bei kad į pastogę galimÄ patekti iÅ¡ kiekvieno buto atskiru įėjimu, nes daugiabutyje nėra bendrojo naudojimo laiptinės, per kuriÄ bÅ«tų galima patekti į pastogės patalpÄ .

Darytina išvada, jog tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad nebus trukdoma kitiems savininkams naudotis jiems priklausančiais butais ir kitomis patalpomis.Šioje byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo negyvenamosios patalpos – pastogės (palėpės) – pripažinimo atskiru nekilnojamuoju daiktu ir jos registracijos Nekilnojamojo turto registre. Kaip nurodyta pirmiau, daugiabučio namo palėpės priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir valdomos namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), todėl joms taikomi visi CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti perleidimo atskirai nuo nuosavybės teisės į butus ar kitas patalpas draudimai, išskyrus atvejus, kai nustatomos pirmiau aptartos išimtys.

Pažymėtina, kad po žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punktu pateikta pastaba, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendrojo naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu.

Taigi, siekiant palėpę – bendrojo naudojimo patalpÄ , valdomÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise – suformuoti atskiru nekilnojamojo turto objektu, bÅ«tina atlikti jos kadastrinius matavimus ir suformuoti kadastrinių matavimų bylÄ . Byloje pateikta pastogės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-02-10, e. b. 1 t., b. l. 174-180). Pastogės ir jos patalpų samprata pateikiama aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame Statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais), kurio 7 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato virÅ¡utinio aukÅ¡to perdangos, iÅ¡orės atitvarų ir Å¡laitinio stogo; mansarda – pastogėje įrengta patalpa ar patalpos.

Ä® mansardos plotÄ neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukÅ¡tis nuo grindų pavirÅ¡iaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m. IÅ¡ esmės tokia pati nuostata, skirta reglamentuoti pastogės patalpų aukÅ¡tį, įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad, skaičiuojant patalpos plotÄ , neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Nurodytos nuostatos teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali bÅ«ti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas tuo atveju, kai joje gali bÅ«ti suformuojama patalpa, kurios aukÅ¡tis žemiausioje vietoje bÅ«tų ne mažesnis kaip 1,6 m.

Kaip matyti iš byloje esančios pastogės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos (e. b. 1 t., b. l. 174-180), plano (e. b. 1 t., b. l. 176), būtent laikantis minėtų aukščio normatyvų ir atlikti matavimai. Iš UAB „Topolinija“ 2016-02-18 Pastogės patalpos dalių paskaičiavimo (e. b. 1 t., b. l.

20) matyti, kad bendras gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 115,22 kv.m., o pastogės plotas – 62,76 kv.m. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant įstatymų nuostatų. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsisakymÄ pasiraÅ¡yti sutikimÄ dėl palėpės atidalijimo. Atsakovė teigė, jog namas yra avarinės bÅ«klės, pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad 2013 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius raÅ¡te nurodė, kad Savivaldybei priklausančių atlaisvintų gyvenamųjų patalų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esama techninė bÅ«klė netenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų esminių reikalavimų, butai netinkami naudoti, jų konstrukcijos remontui ar rekonstrukcijai netinkamos (e. b. t. 1, b.l. 115-116).

L. B. 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigÄ (e. b. t. 1, b.l. 117-118). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. liepos 24 d. pažymoje nurodyta, kad L. B. skundas pripažintas pagrįstu ir pateiktos rekomendacijos dėl situacijos, susiklosčiusios nepriimant reikiamų sprendimų ir taip pažeidžiant L. B. teises (e. b. t. 1, b.l. 119, 120-129). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1984 m. lapkričio 14 d. buvo pripažintas avariniu (e. b. t. 1, b.l. 26, 131-132).

Atsižvelgiant į tai, atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovas turi prisiimti remonto rizikÄ . Tačiau teismas pažymi, jog palėpės remontas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, jokių duomenų apie tai, kad palėpė bÅ«tų rekonstruojama, juo labiau, pažeidžiant įstatymo nuostatas, byloje nėra. Atsakovės teiginiai dėl palėpės remonto deklaratyvÅ«s ir nesutikimas nelaikytinas susijusiu su jos teisių pažeidimu. Atsakovė nenurodė motyvų, kodėl nesutinka su palėpės dalių paskaičiavimu.

Atsakovės nurodytas motyvas dėl namo avarinės bÅ«klės, nepatvirtina jos teiginių, jog palėpės pripažinimas namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu bei įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, pažeidžia jos teises, o atsisakymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl pastogės dalių paskaičiavimo, pagrįstas (CK 1.5 str., 4.75 str., CPK 12 str., 178 str.). PrieÅ¡ingai, atsakovės iÅ¡ esmės nemotyvuotas atsisakymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl pastogės patalpos įregistravimo atskiru turtiniu vienetu ir nuosavybės teisės dalių nustatymo, laikytinas pažeidžiančiu kitų bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus.

Pati atsakovė kito palėpės dalių paskaičiavimo ar atidalijimo projekto nesiÅ«lo. Pagal CK 4.75 str. 1 d. nuostatÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Ä®vertinus visumÄ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė piktybiÅ¡kai vengia spręsti su bendru turtu susijusius klausimus, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, nesiekia ieÅ¡koti kompromiso tarp bendrasavininkų ir atsisako su jais bendrauti.

Nors atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį teigė, jog jai nesuprantama, kodėl VÄ® „Registrų centras“ neįregistravo palėpės, nors ji sutikimÄ pateikė registro tvarkytojui, tačiau VÄ® Registrų centras dar 2016 m. kovo mėn. 21 d. raÅ¡te Nr. (1.1.7.)s- 1432 (el.b. 1 t., b.l.

25) iÅ¡aiÅ¡kino, kad nekilnojamasis daiktas – palėpė (pastogė), pastatyta kartu su pastatu, kuriame ji yra, registruojama Nekilnojamojo turto registrui pateikus praÅ¡ymÄ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ . Norint įregistruoti pagal įstatymÄ priklausančiÄ nuosavybės teisės dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti palėpės (pastogės) dalių, pagal įstatymÄ tenkančių kiekvienam buto savininkui, paskaičiavimÄ . Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui taip pat reikalinga pateikti ir raÅ¡ytinį visų butų ir kitų patalpų savininkų pritarimÄ atliktam dalių paskaičiavimui ir palėpės (pastogės) registravimui Nekilnojamojo turto registre.

Å is raÅ¡tas į bylÄ pateiktas dar 2017-05-11, kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (2014-10-03 LAT Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). IeÅ¡kovas įstatymo nustatyta tvarka yra parengęs pastogės dalių paskaičiavimÄ , trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 24 d. raÅ¡tu sutiko su UAB „Topolinija“ parengtu pastogės patalpos dalių paskaičiavimu ir ieÅ¡kovo siÅ«lymu pasidalinti pastogės patalpÄ ir yra davusi raÅ¡ytinį sutikimÄ atliktam dalių paskaičiavimui ir palėpės (pastogės) registravimui Nekilnojamojo turto registre (el. b. 1 t., b.l. 21, 195).

Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu „Dėl suderinimo apmokėti už (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės inventorizacijos darbus“ sutiko apmokėti už jai nuosavybės teise tenkančiÄ dalį inventorizuojant neįrengtÄ pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pagal pateiktÄ atliktų darbų aktÄ (e. b. 1 t., b. l. 22).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovės atsisakymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl pastogės patalpos įregistravimo atskiru turtiniu vienetu ir nuosavybės teisės dalių nustatymo, laikytinas nepagrįstu, todėl neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini) pripažintina daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų priklausiniu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butų ir kitų patalpų savininkams ir be bendraturtės atsakovės L.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo įregistruotina pastogės patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagal 2016 m. vasario 10 d. UAB „Topolinija“ parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ . Dėl pastogės atidalijimo Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡kas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das.

Po atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iÅ¡ esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ tam, kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, kad daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas suvaržytų kito bendraturčio teises į atidalytÄ jÄ daikto dalį (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiÅ¡ko civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančiÄ nuosavybę.Pažymėtina, jog bendrasavininkai turi pareigÄ iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡kas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das, kuris galimas Å¡alių susitarimu.

Bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais bÅ«dais: iÅ¡skiriant bendraturčiams tenkančias dalis natÅ«ra, parduodant bendrÄ daiktÄ ir pasidalijant už daiktÄ gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį ir kt. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovo pateiktas UAB „TOPOLINIJA“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtas pastogės patalpos dalių paskaičiavimas ir parengtas pastogės patalpos padalijimo projektas, liudija, kad palėpės patalpÄ siekiama pasidalinti natÅ«ra, nesudarant nei vienam iÅ¡ bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamÄ daiktÄ nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendrasavininkui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus.Atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ tam, kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, kad daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų suvaržytos kito bendraturčio teisės į atidalytÄ jÄ daikto dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 str. normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (LAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis Nr. 3K-3- 359/2008; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, jog pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. PraÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma. Dėl to prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4 76/2009). 2016 m. vasario 18 d.

UAB „Topolinija“ parengė pastogės patalpos dalių paskaičiavimÄ , dokumentai parengti proporcingai butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės daliai ir yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (e. b. 1 t., b. l. 19-20), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 7 d. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su UAB „TOPOLINIJA“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. pastogės patalpos dalių paskaičiavimais ir pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektu bei ieÅ¡kovo siÅ«lymu pasidalinti pastogės patalpÄ , sutinka ir tai patvirtina 2017 m. vasario mėn. 24 d. raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas (el. b. 1 t., b.l. 21), 2017-11-14 raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas (el. b. 1 t., b.l. 195).

Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio mėn. 9 d. raÅ¡tu “Dėl suderinimo apmokėti už (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės inventorizacijos darbus“ Nr. 53-5-3902, patvirtina, kad sutinka apmokėti už jai nuosavybės teise tenkančiÄ dalį inventorizuojant neįrengtÄ pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ atliktų darbų aktÄ , sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir paskaičiavimus (el. b. t. 1, b.l. 22). Atsakovė L. B. yra vienintelė minėto keturių butų gyvenamojo namo bendrasavininkė, nesutinkanti su UAB „TOPOLINIJA“ parengtais pastogės patalpos dalių paskaičiavimais ir pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektu bei ieÅ¡kovo siÅ«lymu pasidalinti pastogės patalpÄ .

Tačiau teismas sprendžia, jog atsakovei nesutikti su teisėtai ir teisingai atliktais bei kitus bendrasavininkus tenkinančiais pastogės dalių paskaičiavimais bei siūlomu atidalijimo būdu, nėra jokio pagrindo. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį – buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) dalys, priklausančios kiekvienam iš keturių gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų yra paskaičiuotos ir nurodytos byloje pateiktame UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte (el. b. 1 t., b.l. 20).

Nėra aiškūs atsakovės L. B. nepritarimo aukščiau nurodytam projektui motyvai. Atsakovės L. B. atsisakymas pritarti atidalijimo projektui turi būti motyvuotas ir pagrįstas realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš tokio pastogės patalpos pasidalijimo, tačiau tokių duomenų atsakovė nepateikė Jokio pagrindo paskaičiavimų laikyti neteisingais, teismas neturi. Savo pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekto, atidalijimo būdo, atsakovė nepateikė.

Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo pateiktas pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektas ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bÅ«das yra optimaliausias ir naudingiausias visoms Å¡alims, atitinka proporcingumo principÄ , nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir neteikia prielaidos konfliktinei situacijai kilti ateityje. Atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.

Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas nekilnojamųjų daiktų formavimo bÅ«dų yra atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ bei padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokiÄ teismų praktikÄ , kuria siekiama bendraturtį visiÅ¡kai atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų bÅ«ti suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymÄ , nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009, ir kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atidalintina ieškovui, trečiajam asmeniui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio keturių butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1990-8005-6011, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpa, be bendraturtės atsakovės L.

B. sutikimo, tokiu būdu: ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,55 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „1 butas/11,55“; ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,53 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „4 butas/11,53“; atsakovei L.

B. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,80 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „2 butas/19,80“; trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,88 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „3 butas/19,88“.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovui, vadovaujantis 2017-04-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-P-763-8419 teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinės pagalba (el. b. 1 t. b.l. 6,7).

Atsakovei, vadovaujantis 2017-05-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-2676-10913, taip pat teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (el. b. 2 t., b.l. 24-25). Iš 2018-01-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. NTP-7-540 (el. b. 2 t., b.l.

18) matyti, kad valstybė patyrė 1117,29 Eur išlaidų advokato padėjėjos užmokesčiui. Vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 4 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti pilnai. Pripažinti neįrengtÄ pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų priklausiniu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butų ir kitų patalpų savininkams ir be bendraturtės atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo įregistruoti pastogės patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagal 2016 m. vasario 10 d.

UAB „Topolinija“ parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ . Atidalyti ieÅ¡kovui V. Å ., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir atsakovei L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio keturių butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpÄ , be bendraturtės atsakovės L. B. sutikimo, tokiu bÅ«du:ieÅ¡kovui V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,55 kv. m), esančias virÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „1 butas/11,55“;ieÅ¡kovui V.

Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,53 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „4 butas/11,53“; atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,80 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „2 butas/19,80“; trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,88 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „3 butas/19,88“.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 Teisėja                                                                                                              Indrė Petrokienė