d7fff58c-0faf-405a-a263-e702c6e959ce · Vilniaus apygardos teismas

                   Civilinė byla Nr. 2A-125-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02591-2011-9                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Jadvyga Mardosevič ir Henrichas Jaglinskis, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieÅ¡kovui V.

T., jo atstovui advokatui Jonui Korsakui, atsakovo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. T. ir atsakovo UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, ir             nustatė:ieÅ¡kovas V.

T. prašė panaikinti UAB „Elektros tinklo paslaugos“ 2011-04-21 įsakymÄ Nr. 78-P ir pripažinti, kad ieÅ¡kovas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl to, kad jam bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui jo dviejų mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2011-04-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už pavėluotÄ atsiskaityti vienÄ dienÄ , 10000 Lt neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P, skirdamas drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nutraukė 2009-06-08 neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 783-92 su Technologijų departamento Vilniaus regiono Elektros tinklo skyriaus Vilniaus rajono grupės II grupės elektriku V. T. pagal DK 136 str. 2011-04-06 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 20 sudarytos komisijos iÅ¡vadoje nurodoma, kad 2011-0-3-15 apie 16 val. automobilyje Renault Midlum, v/n (duomenys neskelbtini) specialia įranga nustatytas 40 l dyzelino likutis.

Patikrinus kuro pylimus pagal UAB ,,Lukoil Baltija” pateiktÄ ataskaitÄ , nustatyta, kad 2011-03-15 15.29 val. buvo nupirkta 78,06 l dyzelinio kuro UAB ,,Baltic Petroleum” degalinėje, Metalo g. 4B. Visas nupirktas kuras turėjo bÅ«ti supiltas į automobilio Renault Midlum bakÄ . V. T. paaiÅ¡kino, kad jis 2011-03-15 15.30 val. pirko 80 l dyzelinio kuro, ir prisipažino, kad tik 40 l kuro jis supylė į automobilį Renault Midlum, o kitus 40 l jis savo iniciatyva, niekam nežinant, supylė į kitas talpas, siekdamas panaudoti neteisėtais tikslais, todėl komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog V.

T. atliko veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo ir turto pasisavinimo požymių, kuo Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas. IeÅ¡kovas nurodo, kad iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes 2011-03-15 ryte ieÅ¡kovas įmonės teritorijoje Technologijų departamento Vilniaus regiono vadovui A. M. pasakė, kad 2011-03-18 baigiasi automobilio Renault Midlum techninė apžiÅ«ra ir automobilis nebegalės bÅ«ti eksploatuojamas, reikia virÅ¡ 1000 Lt automobilio remontui. Tada A. M. paklausė ieÅ¡kovo, gal jis žino, kaip neremontavus automobilio galima bÅ«tų praeiti techninę apžiÅ«rÄ , o ieÅ¡kovas pasakė, kad žino, bet tam reikia 100 Lt arba 40 l dyzelinio kuro.

A. M. liepė ieÅ¡kovui paimti 40 l kuro ir praeiti techninę apžiÅ«rÄ . Šį pokalbį ir A. M. nurodymÄ esÄ girdėjo V. P. ir A. J.. IeÅ¡kovas 2011-03-15 apie 15.30 val. nuvažiavo į degalinę, nupirko 80 l dyzelino, 40 l supylė į automobilio kuro bakÄ , o 40 l supylė į talpas ir jas sudėjo į automobilio krovininę dalį. Grįžus iÅ¡ degalinės į bendrovės teritorijÄ , 2011-03-15 apie 16 val. iÅ¡ karto buvo atliekamas automobilio esamo kuro likučio patikrinimas, todėl ieÅ¡kovas mano, kad jį surengė pats A.

M., nes ieÅ¡kovas nesutiko raÅ¡yti pareiÅ¡kimo ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. A. M., iÅ¡sikvietęs ieÅ¡kovÄ Ä¯ savo kabinetÄ , 2011-03-17 padiktavo jam, kÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinime, sakydamas, kad tai tik paaiÅ¡kinimas dėl akių, kad pasiaiÅ¡kinant prieÅ¡ generalinį direktorių ir ieÅ¡kovui tai esÄ visiÅ¡kai neatsilieps. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011-03-16 kurÄ iÅ¡ talpų kėbule supylė į bakÄ , todėl jo manymu, jis nepadarė darbo pareigų pažeidimo, o jo veiksmuose nėra jokių vagystės, sukčiavimo ar turto pasisavinimo požymių.

IeÅ¡kovas, remdamasis DK 241 str., nurodo, kad atsakovas drausminę nuobaudÄ skyrė, praleidęs terminÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad jam, atleistam pagal tokį straipsnį, darbo birža nemoka paÅ¡alpos, dėl tokio atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas patiria stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, Å¡okÄ ir stresÄ , nes jį pasmerkė tėvai, giminaičiai, pažįstami, ieÅ¡kovas buvo pažemintas, todėl jo patirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 10000 Lt.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2011-03-15 buvo gautas Turto valdymo grupės praneÅ¡imas apie kuro nupylimÄ , buvo nustatyta, kad kurÄ pylė ir kuro nupylimo metu automobiliu Renault Midlum naudojasi ieÅ¡kovas (Å¡ias aplinkybes nurodė Turto valdymo grupės vyr. specialistas E. B. 2011-03-31 tarnybiniame praneÅ¡ime). Sužinojus apie įvykdytÄ veikÄ , ieÅ¡kovas buvo pakviestas aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui pas Vilniaus regiono vadovÄ A. M., kuris pasiÅ«lė ieÅ¡kovui raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ bei iÅ¡dėstyti įvykio aplinkybes.

PasiaiÅ¡kinimas nebuvo raÅ¡omas A. M. kabinete, ieÅ¡kovas po pokalbio su A. M. išėjo iÅ¡ jo kabineto ir parašęs paaiÅ¡kinimÄ , jį atnešė bei, matant administratorei, padavė A. M., tad, atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. negalėjo ieÅ¡kovui padiktuoti, kÄ raÅ¡yti. Ä®monė yra moki ir pinigų tinkamam transporto priemonių eksploatavimui turi, įmonės veiklos pobÅ«dis sÄ lygoja ypatingÄ dėmesį darbuotojų saugai, transporto priemonės eksploatuojamos laikantis saugos reikalavimų, todėl transporto priemonių techninė apžiÅ«ra yra atliekama pagal teisės aktų reikalavimus.

Pagal įmonėje galiojančiÄ organizacinę struktÅ«rÄ , Vilniaus regiono vadovas A. M. nevaldo ir neorganizuoja transporto priežiÅ«ros, eksploatavimo ir remonto biudžeto ir sumažinti ar kitaip įtakoti Å¡ių sÄ naudų negali. Už transporto priemonių eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ ir remontÄ atsakinga Turto valdymo grupė, kurios su Vilniaus regiono vadovu nesieja jokie pavaldumo ryÅ¡iai. Pagal įmonėje galiojančiÄ tvarkÄ , kiekvienas darbuotojas, sužinojęs apie vadovo vykdomus neteisėtus veiksmus, turi praneÅ¡ti generaliniam direktoriui.

IeÅ¡kovas tokių praneÅ¡imų nėra pateikęs. Bendrovėje nuolat vykdoma kuro apskaita ir vertybių grobstymo prevencija - į transporto priemones sumontuota tiek geografinė, tiek kuro nupylimo sekimo įranga, sekimo įranga diegiama su A. M. žinia, todėl atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. negalėjo pats liepti nupilti kuro, žinodamas apie sekimo įrangÄ . Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino, atsakovas nurodo, kad jis nebuvo praleistas, remiantis DK 241 str. 1 d., nes ieÅ¡kovas prieÅ¡ nuobaudos termino pabaigÄ susirgo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovo V. T. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ pripažino neteisėtu ir panaikino 2011-04-21 atsakovo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ įsakymÄ Nr. 78-P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieÅ¡kovas V. T. buvo atleistas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu, ieÅ¡kovo V. T. negrÄ Å¾ino į darbÄ ir jo 2009-06-08 darbo sutartį Nr. 783-792 su UAB „Elektros tinklo paslaugos“ laikė nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismas sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 8474 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat 3526,66 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei 83,57 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų Lt, 57 ct) darbo užmokestį už pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatė, jog vidutinis ieÅ¡kovo dienos darbo užmokestis sudaro 83,57 Lt, taikant penkių dienų darbo savaitės režimÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (12084,23Lt ) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-05-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad 2009-06-08 Å¡alys sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas V. T. buvo neterminuotai priimtas į darbÄ UAB „Elektros tinklo paslaugos“ Vilniaus regioninės tarnybos Vilniaus rajono grupės elektriko pareigoms. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011-03-15 ieÅ¡kovas atsakovo sÄ skaita įsigijo 78,06 l degalų, iÅ¡ kurių apie 40 l įsipylė į atsakovo transporto priemonės kėbulo bakÄ , o likusiÄ dalį – į atskiras talpas.

Grižus į darbovietę, ieÅ¡kovui buvo liepta palikti automobilį bei raktus. KitÄ dienÄ , t. y. 2011-03-16, sužinojęs apie 2011-03-15 atliktÄ kuro patikrinimÄ , ieÅ¡kovas įsigytÄ kurÄ iÅ¡ kanistro perpylė į automobilio bakÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo tarp Å¡alių nėra. Atsakovo paaiÅ¡kinimai, 2011-03-31 E. B. praneÅ¡imas patvirtino, kad 2011-03-15 apie 16 val. buvo vykdomos specialios įrangos montavimo į Renault Midlum, kurį vairavo ieÅ¡kovas, darbai, kuomet specialia įranga buvo nustatytas 40 l dyzelinio kuro likutis.

Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu bÅ«du buvo tikrinamas kuro trÅ«kumas, ar buvo apžiÅ«rėtas automobilis, ar jame nebuvo atskirų talpų su degalais; į patikrinimÄ ieÅ¡kovas nebuvo kviečiamas ir jame nedalyvavo; komisijos, kuri tyrė įvykį, iÅ¡vadoje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas atskiras talpas su kuru buvo pasiėmęs, iÅ¡sinešęs iÅ¡ įmonės teritorijos ir pan. Taigi, atsakovas nepaneigė leistinomis priemonėmis ieÅ¡kovo nurodyto fakto, kad atskiras talpas su degalais ieÅ¡kovas paliko atsakovo automobilyje įmonės teritorijoje ir atsakovas tikrino tik degalų kiekį automobilio bake. 2011-03-16 P. B. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad V.

T. buvo pastebėtas nupilantis dyzelinį kurÄ . IeÅ¡kovas neginčijo fakto, kad kitÄ dienÄ , t. y. 2011-03-16 jis pats nupylė kurÄ iÅ¡ atskirų talpų į bakÄ . Teismas nustatė, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojo A. M. parodymai, skirtingas pasiaiÅ¡kinimo teksto Å¡riftas patvirtina, kad dėl nustatyto kuro likučio A. M. pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo. IeÅ¡kovui 2011-03-16 suraÅ¡ius pasiaiÅ¡kinimÄ , kitÄ dienÄ , t. y. 2011-03-17, A. M. praÅ¡ymu ieÅ¡kovas papildė pasiaiÅ¡kinimÄ . PasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas pripažino faktÄ , kad likusį kurÄ (40 l) supylė į kanistrÄ , taip pat papildomai nurodė, jog šį veiksmÄ jis atliko niekam nežinant, savo iniciatyva, norėdamas, kad naudojamas automobilis garantuotai praeitų techninę apžiÅ«rÄ (buvo smulkių neatitikimų, dėl kurių buvo galima važinėti).

Kaip kompensacijÄ už paslaugÄ techninės apžiÅ«ros meistrui ieÅ¡kovas tikėjosi atsilyginti kuru. Ä®rodymų, patvirtinančių, kad, raÅ¡ant pasiaiÅ¡kinimÄ , ieÅ¡kovui buvo daromas spaudimas, byloje nėra. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovo veiksmus, nustatant jų padarymo aplinkybes, įrodymai vertinami ne izoliuotai, bet kompleksiÅ¡kai jų visuma.  2011-04-06 įsakymu atsakovas sudarė komisijÄ iÅ¡tirti darbo drausmės pažeidimo aplinkybes ir nuspręsti dėl taikytinos nuobaudos. 2011-04-06 komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje V.

T. pasiaiÅ¡kinimo pagrindu nustatė, jog V. T. 40 l kuro supylė į atskiras talpas, niekam nežinant, siekdamas panaudoti neteisėtais tikslais. Taip pat komisija nurodė, kad V. T. per paskutinius metus drausminių nuobaudų neturėjo. 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P atsakovas skyrė drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui – atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , už tai, kad darbuotojas atliko veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo ir turto pasisavinimo požymių (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl aplinkybių, kuriomis ieÅ¡kovas siekė pasinaudoti atsakovui priklausančiu turtu (40 l degalų): ieÅ¡kovo teigimu, jis šį veiksmÄ ketino atlikti padalinio vadovo leidimu, o atsakovas tokį faktÄ neigė. Vertindamas ieÅ¡kovo teismo posėdyje gautus paaiÅ¡kinimus bei jo pasiaiÅ¡kinime nurodytÄ planuojamÄ degalų panaudojimo tikslÄ , teismas pripažino, kad toks ieÅ¡kovo ketinimas panaudoti atsakovo kurÄ , siekiant padėti atsakovui iÅ¡vengti privalomų transporto priemonių apžiÅ«ros procedÅ«rų, yra akivaizdžiai neteisėtas, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovas Å¡iuos veiksmus atliko savo nuožiÅ«ra, ar padalinio vadovo leidimu.

Be to, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, liudytojo A. J. parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui nebuvo duota privalomų nurodymų atitinkamus veiksmus atlikti, nes pats ieÅ¡kovas savo iniciatyva pasiÅ«lė nurodytu bÅ«du spręsti techninės apžiÅ«ros klausimÄ . Pagal DK 228 str. darbuotojas privalo vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, todėl, net ir esant padalinio vadovo leidimui ar susitarimui su juo, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės naudoti atsakovo degalų aiÅ¡kiai neteisėtam tikslui be teisėto pagrindo.

Tuo ieÅ¡kovas, siekdamas panaudoti atsakovo turtÄ jo nurodytam tikslui be teisėto pagrindo, pažeidė DK 228 str. numatytÄ bendrÄ darbuotojo pareigÄ vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, dirbti dorai, sÄ Å¾iningai ir pan. Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas negalėtų remtis liudytojo A. J. parodymais. Be to, A. J. Å¡iuo metu su atsakovu nėra susijęs darbo teisiniais santykiais, tuo tarpu A. M., kuris davė parodymus, jog iÅ¡ viso 2011-03-15 su ieÅ¡kovu jokio pokalbio nebuvo, yra atsakovo darbuotojas (generalinio direktoriaus pavaduotojas), dėl ko galėtų bÅ«ti suinteresuotas veikti atsakovo interesais.

Be to, atsakovo darbuotojų (liudytojų A. D. ir A. M.) parodymai yra prieÅ¡taringi: A. M. nurodė, kad apie galimÄ kuro grobstymo faktÄ , įvykusį 2011-03-15, sužinojo tik kitÄ dienÄ iÅ¡ generalinio direktoriaus ir vėliau jis pats kreipėsi į A. D.. Tuo tarp liudytojas A. D. nurodė, kad kitÄ dienÄ apie kuro grobstymo faktÄ jis pirmiausiai pranešė A. M. ir tik savaitės bėgyje – generaliniam direktoriui. Todėl teismas, įvertinęs liudytojo A. J. parodymus, kad 2011-03-15 jis pats asmeniÅ¡kai įmonės kieme girdėjo, kad A.

M. leidžia A. T. pasilikti degalus (dėl kokių priežasčių buvo duotas toks leidimas, A. J. negirdėjo); taip pat įvertinęs minėtus liudytojų A. D. ir A. M. parodymų neatitikimus; įvertinęs faktÄ , kad degalų kiekis buvo tikrinamas tÄ pačiÄ dienÄ , kai liudytojas girdėjo minėtÄ pokalbį ir ieÅ¡kovui grižus į darbovietę, bei apie patikrinimÄ ieÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta ir nebuvo pasiÅ«lyta jame dalyvauti; įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie netinkamÄ automobilio techninę bÅ«klę ir besibaigiantį techninės apžiÅ«ros galiojimÄ patvirtina techninės apžiÅ«ros duomenys, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas ėmėsi prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ Â nesÄ Å¾iningų, provokuojančių veiksmų, kurių pasekmėje ieÅ¡kovas pažeidė darbo drausmę.

Pažymėjo, kad sprendžiant darbo ginÄÄ , darbuotojas pripažintinas silpnesne Å¡alimi, turinti mažiau galimybių įrodinėti su darbo ginču susijusias aplinkybes, todėl Å¡iuo atveju, įrodymų tarpusavio prieÅ¡taravimai, neaiÅ¡kumai vertintini darbuotojo naudai. Atsižvelgus į minėtÄ Å¡ioje byloje įrodymų vertinimo specifikÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti CPK 300 str. numatytų priemonių, kaip to prašė ieÅ¡kovo atstovas.

Atsakovas privalėjo neabejotinai įrodyti faktÄ , kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymius. Kvalifikuojant ieÅ¡kovo veikÄ , atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas nebuvo sau pasiėmęs, nebuvo užvaldęs 40 l degalų. Ä®sipylęs kurÄ degalinėje, ieÅ¡kovas jo nepasiėmė, bet grįžo į darbovietę, paliko atsakovo automobilyje ir teritorijoje. Be to, 2011-03-16 ieÅ¡kovas vėlgi įmonės teritorijoje savo valia nupylė kurÄ iÅ¡ atskiros talpos į automobilio bakÄ .

Å ios bei aukščiau nustatytos ieÅ¡kovo veiksmų padarymo aplinkybės, ieÅ¡kovo nurodyti veiksmų motyvai nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miai konstatuoti, kad ieÅ¡kovas ketino pagrobti įmonės turtÄ ir kad ieÅ¡kovo veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip veika, turinti vagystės požymių. Pažymėjo, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbÄ â€“ visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ â€“ supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymais, nuostatais ir pan.

Teismas sprendė, kad atsakovas neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo DK 235 str. 2 d. 8 p. pagrindu, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas siekė pagrobti svetimÄ turtÄ , taip pat atsakovo parinkta nuobauda (atleidimas iÅ¡ darbo) Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiko darbo drausmės pažeidimo sunkumo. IeÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovas praleido drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ , atmetė kaip nepagrįsta. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2011-04-08 iki 2011-07-18, tÄ pripažino ir ieÅ¡kovas.

Kadangi apie darbo drausmės pažeidimÄ atsakovui tapo žinoma 2011-03-16, drausminė nuobauda buvo paskirta laiku – per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos, į šį terminÄ neįskaičius laikino nedarbingumo termino, nes Å¡iuo laikotarpiu draudžiama atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal 136 str. 3 d. 2 p. Esant tokioms aplinkybėms, teismas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ 2011-04-21 įsakymÄ panaikino, esant Å¡alių konfliktiniams santykiams, taikė DK 297 str. 4 d. numatytÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ Â - darbuotojo negrÄ Å¾ino į darbÄ ir jam priteisė DK 140 str. numatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Å iuo atveju laikė, kad darbo sutartis nutraukiama DK 124 str. 1 p. pagrindu - teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovavosi bendrais civilinės atsakomybės taikymo kriterijais. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismas nenustatė, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui buvo padarytos esminės dvasinio pobÅ«džio neigiamos pasekmės, sukelti iÅ¡gyvenimai (CK 6.250 str. 1 d., CPK 178 str.). Be to, kaip buvo nustatyta ankščiau, ieÅ¡kovo netinkamas elgesys taip pat sÄ lygojo drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ras, savo veiksmais ieÅ¡kovas prisidėjo prie pasekmių, atsiradusių dėl atleidimo iÅ¡ darbo.

Atsakovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma nutraukti darbo santykius ir kitu pagrindu (darbuotojo pareiÅ¡kimu), bet ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai atsisakė. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų (priežastinio ryÅ¡io, žalos), todėl reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė. Apeliantas V. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimÄ ir iÅ¡ atsakovo UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas nebuvo pasiėmęs sau ir užvaldęs 40 l degalų, nes jis įsipylęs kurÄ degalinėje jo nepasiėmė, bet grįžo į darbovietę ir paliko atsakovo automobilyje ir teritorijoje. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo netinkamas elgesys taip pat sÄ lygojo drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ras, ir ieÅ¡kovas savo veiksmais neva prisidėjo prie pasekmių, atsiradusių dėl atleidimo iÅ¡ darbo, todėl teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, kas pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos nustatymo ir priteisimo tokiais argumentais sau prieÅ¡taravo.

Argumentas, kad ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma nutraukti darbo santykius ir kitu pagrindu (darbuotojo pareiÅ¡kimu), bet ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai atsisakė, laikytinas apskritai nepatvirtintas, dėl ko net nepripažintinas motyvuotu. Teismas dėl ieÅ¡kovo nurodytų motyvų priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ vis nepasisakė, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Ä®vertinant, kad ieÅ¡kovui po tokio atleidimo pagrindo, darbo birža nemokėjo paÅ¡alpos tris mėnesius, ir toliau ieÅ¡kovas patiria stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, emocinį ir nervinį Å¡okÄ ir stresÄ , buvo pasmerktas tėvų, artimų giminaičių, kt.

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodė, jog su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad neturtinės žalos dydžio klausimÄ Ä¯statymų leidėjas perduoda konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančio teisėjo diskrecijai, o DK 250 str. yra blanketinė nuostata, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK nuostatomis (CK 6.250 str.). Mano, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Mano, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo turinys pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia. Apeliantas UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta dėl ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ V.

T. ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, priėjo iÅ¡vados, kad labiau tikėtina, kad atsakovas ėmėsi prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ nesÄ Å¾iningų, provokuojančių veiksmų, kurių pasekmėje ieÅ¡kovas pažeidė darbo drausmę. Mano, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimÄ civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles, padarė klaidingas iÅ¡vadas, ir dėl Å¡ių priežasčių priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas siekė neteisėtai paimti atsakovui priklausantį turtÄ (kurÄ ) ir jį panaudoti aiÅ¡kiai neteisėtam tikslui – techninę apžiÅ«rÄ atliekančio asmens papirkimui (atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas ketino kurÄ pasilikti sau). Teismo nustatyta aplinkybė, jog pats ieÅ¡kovas pasiÅ«lė tokį techninės apžiÅ«ros klausimo sprendimo bÅ«dÄ , reiÅ¡kia, jog V. T. buvo veikos, turinčios vagystės (ar kitų DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytų veikų) požymių, organizatorius.

Aplinkybė, jog jis realiai vykdė nurodytÄ sumanymÄ , rodo, jog jis buvo aptariamos veikos vykdytojas. Mano, kad Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, kokiu bÅ«du (kur, kaip) neteisėtai paimtÄ atsakovo turtÄ ieÅ¡kovas ketino panaudoti. Taip pat mano, kad jog ieÅ¡kovas galimai nebaigė sumanytos veikos (grįžo į darbovietę, kitÄ dienÄ kurÄ supylė į automobilio bakÄ ir kt.) teisiniam jo veikos kvalifikavimui Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės. Å iuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog 2011-03-16 kurÄ Ä¯ automobilio bakÄ jis supylė ne dėl to, jog persigalvojo ar nuo kitų, iÅ¡imtinai nuo jo priklausančių priežasčių, o tik tada, kai sužinojo apie kuro kiekio patikrinimÄ ir nustatytÄ trÅ«kumÄ , kai ,,kilo triukÅ¡mas“.

Byloje nėra duomenų ir atsakovui nepavyko nustatyti, ar kanistrai su kuru iÅ¡ tiesų buvo automobilyje. Mano, kad ieÅ¡kovas, sužinojęs apie patikrinimÄ , atvežė į bendrovę kanistrus su nupiltu kuru arba savo lėšomis naujai nupirko reikiamÄ kiekį kuro. Teismas laikė, kad liudytojų A. M. ir A. D. parodymai yra prieÅ¡taringi, kadangi jie skirtingai nurodė, kada ir iÅ¡ ko sužinojo apie galimÄ kuro grobstymo faktÄ . Pastebi, kad liudytojai buvo apklausiami 2011-08-30 apie konkrečias 2011 m. kovo 15 – 16 d. aplinkybes, todėl liudytojai galėjo ir sÄ Å¾iningai klysti.

Liudytojas A. J. dirbo pas atsakovÄ su ieÅ¡kovu elektromonteriu vienoje brigadoje, juos siejo draugiÅ¡ki santykiai, todėl realu, jog Å¡is liudytojas buvo suinteresuotas duoti ieÅ¡kovui palankius parodymus. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės įrodo, jog atsakovui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovo elgesyje buvo DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytos veikos požymių.IeÅ¡kovas V. T. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimÄ atsakovo ginčijamojoje dalyje palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu buvo tikrinamas kuro trūkumas, ar buvo apžiūrėtas automobilis, ar jame nebuvo atskirų talpų su degalais. Komisijos, kuri tyrė įvykį, išvadoje taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovas atskiras talpas su kuru buvo pasiėmęs, išsinešęs iš įmonės teritorijos ir pan., kas visiškai paneigia apeliacinio skundo 4 punkto argumentus. Kaip tik tai rodo, kad ieškovas atskiras atlapas su degalais paliko atsakovo automobilyje įmonės teritorijoje.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo 3 punkte nurodyti argumentai, nes bÅ«tent tuo metu baigėsi automobilio techninė apžiÅ«ra ir trÅ«kumai buvo smulkÅ«s, kurie eismo saugumui jokios grėsmės nekėlė. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su įmonės struktÅ«ra, įmonės vidaus taisyklėmis, reglamentuojančiomis konkrečiÄ naudojimosi kuru, transporto priemonių eksploatavimo, praneÅ¡imų apie neteisėtus veiksmus ir kt. tvarkÄ . Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija vairuojant transportÄ , tačiau ieÅ¡kovas su Å¡ia instrukcija supažindintas nebuvo.

 IeÅ¡kovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini IeÅ¡kovas V. T. pas atsakovÄ â€“ UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ dirbo nuo 2009-06-08 elektriko pareigose (b. l. 17 – 20). Atsakovas UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nes darbuotojas atliko veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo ir turto pasisavinimo požymių (b. l. 4).Sprendžiant dėl atsakovo 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P paskirtos ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ -teisėtumo ir pagrįstumo turi bÅ«ti vertinami tiek formalieji drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai – pažeidimo fakto konstatavimas, terminai, pažeidėjo galimybė pasiaiÅ¡kinti (DK 236, 240, 241 str.), tiek materialieji – t. y. turi bÅ«ti įrodytos pažeidimo faktÄ ir turinį patvirtinančios aplinkybės, pažeidėjo kaltė (DK 234 str., CPK 178 str.).

Darbo ginčų bylose įrodinėjimo naÅ¡ta tenka stipresniajai teisinio santykio Å¡aliai – darbdaviui. DK 228 str. numato, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus apie ieÅ¡kovo nurodytÄ ketinimÄ panaudoti atsakovo kurÄ , siekiant padėti atsakovui iÅ¡vengti privalomų transporto priemonės priežiÅ«ros procedÅ«rų, buvo akivaizdžiai neteisėtas (nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovas nurodytus veiksmus atliko savo nuožiÅ«ra, ar padalinio vadovo leidimu), teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovas pažeidė DK 228 str. numatytÄ bendrÄ darbuotojo pareigÄ vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, dirbti dorai, sÄ Å¾iningai ir pan. Taip pat kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti liudytojo A.

J., kuris nėra susijęs su atsakovu darbo teisiniais santykiais, parodymais, jog jis 2011-03-15 pats asmeniÅ¡kai įmonės kieme girdėjo, kad A. M. leido A. T. pasilikti degalus. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertindamas liudytojų A. D. ir A. M. parodymų neatitikimus, taip pat ir faktines aplinkybes dėl degalų kiekio tikrinimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai liudytojas girdėjo minėtÄ pokalbį ir ieÅ¡kovui grįžus į darbovietę apie patikrinimÄ ieÅ¡kovui nepraneÅ¡ant ir nepasiÅ«lant dalyvauti patikrinimo procedÅ«roje, kai tuo labiau byloje yra pateikti duomenys apie netinkamÄ transporto priemonės techninę bÅ«klę (b. l. 78), bei remdamasis CPK 185 str., tikimybės pusiausvyros principu, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog atsakovo veiksmai prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ buvo nesÄ Å¾iningi, ko pasekoje ieÅ¡kovui buvo suponuota galimybė pažeisti darbo drausmę.

Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas buvo pasiėmęs bei užvaldęs 40 l degalų, kai tuo labiau ieÅ¡kovas įsipylęs kurÄ degalinėje ir sugrįžęs į darbovietę, kurÄ paliko atsakovo automobilyje ir teritorijoje. KitÄ dienÄ , t. y. 2011-03-16 ieÅ¡kovas įmonės teritorijoje kurÄ supylė iÅ¡ specialios talpos į automobilio bakÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nustatytos ieÅ¡kovo veiksmų padarymo aplinkybės bei ieÅ¡kovo nurodyti veiksmų motyvai neleidžia vienareikÅ¡miai konstatuoti, jog ieÅ¡kovas ketino pagrobti įmonės turtÄ ir jo veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip veika, turinti vagystės požymių ir atsakovo parinkta nuobauda (atleidimas iÅ¡ darbo) Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiko darbo drausmės pažeidimo sunkumo.

Atsakovas pateikė UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ Regioninės tarnybos grupės II elektriko pareiginius nuostatus, su kuriais 2009-6-08 buvo supažindintas ieÅ¡kovas (b. l. 123 – 125), ir kurių 2.18 punktas numatė, jog esant reikalui elektrikas, turintis vairuotojo teises, vykdo pareigÄ vairuoti brigadinį automobilį ir mechanizmus. Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalÄ (b. l. 132 – 133), ieÅ¡kovas 2010-05-03 buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija vairuojant tarnybinį transportÄ (b. l. 126 – 131).

Atsakovo teigimu, pagal nurodytÄ instrukcijÄ vairuotojui draudžiama naudotis netvarkinga transporto priemone, ir Å¡iuo atveju pats ieÅ¡kovas sprendė klausimus dėl jos sutvarkymo, nors tai yra draudžiama, be to, kurÄ draudžiama įvežti atitinkamose patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tikrųjų nurodytuose lokaliniuose aktuose yra detaliai reglamentuota tvarka dėl transporto priemonių eksploatavimo, naudojimo ir kt., tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iÅ¡ esmės dėl pačio atsakovo darbuotojo veiksmų sudarant sÄ lygas ieÅ¡kovui pažeisti darbo drausmę, ir ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo konkrečiai dėl degalų pasisavinimo.

Taigi, Å¡iuo nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl tiriamo įvykio ir dėl to padarytų teismo atitinkamų iÅ¡vadų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, jog apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus pagal visapusiÅ¡kumo ir sÄ sajumo principus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bylos įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo yra nepagrįsta ir netinkamai parinkta bei neatitinka ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos atsiradimo motyvų iÅ¡ vis nepasisakė, kas laikytina ir esminiu CPK 270 str. pažeidimu, nes Å¡ioje dalyje teismo sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto motyvais ir pažymi, kad teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas dėl ieÅ¡kinio priteisti neturtinę žalÄ , nurodant, jog nėra nustatyta dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui padarytų esminių dvasinio pobÅ«džio neigiamų pasekmių, sukeltų iÅ¡gyvenimų.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad yra konstatuotas ir netinkamas ieÅ¡kovo elgesys, kuris sÄ lygojo drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ras, savo veiksmais ieÅ¡kovas prisidėjo prie pasekmių, atsiradusių dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Atsakovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma nutraukti darbo santykius ir kitu pagrindu (darbuotojo pareiÅ¡kimu), bet ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai atsisakė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų (priežastinis ryÅ¡ys, žala), todėl reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė.

Kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui nepagrįstai atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimÄ , darbo praradimas sukėlė didelį emocinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus dėl Å¡eimos ateities ir kito darbo susiradimo, taip pat jautė nepatogumus prieÅ¡ bendradarbius, Å¡eimÄ ir draugus. Å ių vertybių netekimÄ ieÅ¡kovas įvertino 10 000 Lt. DK 36 str. 2 d. 5 p. numatytas darbo teisių gynimo teisme bÅ«das - turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pažeidusio teisę asmens.

Platesnė neturtinės žalos sÄ voka ir jos atlyginimo pagrindai pateikti CK 6.250 str. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas buvo nepagrįstai atleistas iÅ¡ darbo. Tačiau Å¡iuo teismo sprendimu taip pat konstatuotas ir ieÅ¡kovo netinkamas elgesys, ketinant naudoti atsakovo kurÄ , nepriklausimai nuo to, ar ieÅ¡kovas atliko Å¡iuos veiksmus savo nuožiÅ«ra, ar padalinio vadovo leidimu. Atleidimo iÅ¡ darbo faktas sukėlė ieÅ¡kovui dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinę įtampÄ . Tačiau ieÅ¡kovas nenurodė, kad jo atleidimas iÅ¡ darbo sukėlė jam ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Jei dėl to neatsiranda neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai, Å¡eimai, gerovei, reputacijai nėra pagrindo tvirtinti, kad kurį laikÄ turėjęs negatyvių emocijų asmuo patiria pinigais kompensuotinÄ neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nenurodė, aplinkybių, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad dėl sudėtingai susiklosčiusių jo ir atsakovo darbo santykių buvo padaryta žymi žala esminėms ieÅ¡kovo gyvenimo vertybėms. IeÅ¡kovas turėjo plačias galimybes ginti savo pažeistas teises teisme ir reikalauti DK numatytų kompensacijų už nepagrįstÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Bet koks ginčas (taip pat ir darbo ginčas) yra susijęs su dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir emocine įtampa. Pažeistų ieÅ¡kovo darbo teisių atkÅ«rimas teismo sprendimu yra pakankama moralinė kompensacija už ieÅ¡kovo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinę įtampÄ . Kadangi jokioms ieÅ¡kovo vertybėms, kurių pažeidimÄ reikėtų kompensuoti papildomai priteista pinigų suma nebuvo padaryta žala ir įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir ginčo atveju pritaikė materialinės teisės normas bei įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u t a r ė : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                  Loreta Lipnickienė         Teisėjai                                                                         Jadvyga Mardosevič                                                                                                                Henrichas Jaglinskis