d7ffe253-7b80-4d8c-9670-e60bb929b79e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                Â

Civilinė byla Nr. 2S-1203-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens įkeistų daiktų savininkės G. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.   Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2040-12-31 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini),  2007-01-30 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje (su vėlesniu pakeitimais), įkeitė AB DnB NORD  tuo metu nuosavybės teise jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0585 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4154-2304-0026, su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. 4400-1005-1660, esančius (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas 2010-04-14 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l.47), kuriuo prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko J.

K. 341 848, 65 Lt skolÄ , kuriÄ sudaro: 299 645,04 Lt  negrÄ Å¾into kredito,

28 530,87 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 13 672,74 Lt delspinigių bei 130 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-01-24 kreditavimo sutartis Nr. K-2403-2007-4 su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais bei papildymais – yra nevykdoma, todėl kreditorius prašė radėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ prieÅ¡ terminÄ .    Â

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-04-14 nutartimi Nr. I-511/2010 (b.l. 67-68) areÅ¡tavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0585 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini),

esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. R., a.k (duomenys neskelbtini) uždrausdama

įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkei G. R., kad areštavus įkeistus daiktus, ji netenka teisės

perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip

suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, bei įspėjo, skolininkÄ J. K. ir įkeistų daiktų savininkę G. R.,

kad negrÄ Å¾inus kreditoriui skolos, t.y. 299 645,04 Lt negrÄ Å¾into kredito, 28 530,87 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 13 672,74 Lt delspinigių bei 130 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu skola per vienÄ mėnesį nuo įkeistų daiktų areÅ¡to nutarties nuoraÅ¡o įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei dienos nebus grÄ Å¾inta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.    Â

Įkeistų daiktų savininkė G. R. atskiruoju skundu (b.l. 78-80) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo skyriaus 2010-04-14 nutartį, išreikalauti iš Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. Nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties ir AB DnB NORD banko sutikimo patvirtintas kopijas.

Nurodo, jog 2008-09-16 ji sudarė Nekilnojamųjų daiktų manų sutartį su J. K., pagal kuriÄ J. K. perdavė jai

asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. 4400-1005-1660, esančius (duomenys neskelbtini), o ji mainais perdavė J. K. asmeninėn nuosavybėn 484/2000 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir pastate (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 1A1m, 68,85 kv. butÄ /patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Sudarant minėtÄ mainų sutartį jai buvo žinoma, kad jai atitenkantis žemės sklypas su jame esančiu priklausiniu, esantys (duomenys neskelbtini) yra įkeisti bankui hipotekos lakÅ¡tu. Kreditorius sutiko dėl minėtos mainų sutarties ir hipotekos iÅ¡registravimo, vietoj žemės sklypo su priklausiniu, esančius (duomenys neskelbtini), įkeičiant jam butÄ , esantį Gražinos g. 21-3, Vilniuje bei žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2008-09-15 AB DnB NORD banko raÅ¡tas dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti hipotekoje įregistruotÄ turtÄ Nr. 3.2/232.1). J. K. neįvykdė įsipareigojo iÅ¡registruoti hipotekÄ ir pateikti G. R. pažymėjimÄ apie Hipotekos įregistravimÄ iki 2008-10-16, tačiau tai negali įtakoti jos nuosavybės teisių į įgytÄ butÄ . Todėl bet koks jos asmeninio turto areÅ¡tas ir

su tuo susiję draudimai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes dėl J. K. ir kreditoriaus nesutarimo, kuris visiškai nepriklausė

nuo jos valios, ji ir jos mažametis vaikas gali likti be pastogės. Pažymi, jog ne ji, o J. K. įsipareigojo įkeisti mainų sutarties pagrindu gautÄ turtÄ , todėl kreditorius privalo reikalauti iÅ¡ jo grÄ Å¾inti paskolÄ ir nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo turtÄ .

Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 98-100) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį palikti nepakeistÄ . Tai, kad bankui įkeistas turtas, anksčiau priklausęs skolininkui J. K., buvo perleistas G. R., nepanaikina kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. Nors bankas ir pateikė notarų biurui 2008-09-15 raÅ¡tÄ dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti hipotekoje įregistruotÄ turtÄ , tai nereiÅ¡kia, jog bankas tokiu bÅ«du besÄ lygiÅ¡kai atsisakė užtikrinimo priemonės – žemės sklypo ir gyvenamojo namo įkeitimo. Pažymi, jog 2008-09-15 banko raÅ¡tas Nr. 3.2/2323 yra vienaÅ¡alis sÄ lyginis sandoris, kuris teisių ar pareigų atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ daro priklausomus nuo tam tikrų sÄ lygų buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, bankas turi teisę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ jo naudai įkeisto turto, nepriklausomai nuo to, kas yra Å¡io turto savininkas – J. K. ar G. R., juo labiau, kad daikto įkeitimas netrukdo jo perleisti kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 9 d.). G. R. žinojo apie mainomo turto hipotekÄ , tai ji patvirtino ir atskirajame skunde, todėl sudarydama mainų sutartį ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ priimti jai perleidžiamÄ bankui įkeistÄ turtÄ , ji prisiėmė ir visas su tuo susijusias prievolių neįvykdymo pasekmes. Aplinkybė, kad J. K. tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų pagal minėtÄ mainų sutartį, banko teisės nukreipti skolos

iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo naudai įkeistÄ turtÄ nepanaikina, tačiau suteikia pareiÅ¡kėjai G. R. teisę kreiptis į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo (CK

1.138 str.). Be to, hipotekos teisėjas netikrina su įpareigojimų pagal minėtÄ sutartį vykdymu susijusių aplinkybių. Esant pagrįstoms abejonėms Å¡ie klausimai

sprendžiami ginčo teisenos tvarka.                          Â

Skolininkas J. K. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l.103-105) praÅ¡o patenkinti suinteresuoto asmens G. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-14 nutarties. Teigia, jog 2008-09-15 raÅ¡te Nr. 3.2/2323 kreditoriaus sutikimo turinys patvirtina, jog kreditorius įsipareigojo iÅ¡registruoti G. R. minėtos mainų sutarties pagrindu gautus nekilnojamuosius daiktus iÅ¡ Hipotekos registro. Toks kreditoriaus sutikimas apsaugojo G. R. nuo banko iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ manų sutarties pagrindu gautų hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų; bankas prisiėmė visÄ rizikÄ dėl negalėjimo atlikti raÅ¡te nurodytų pareigų. Pažymi, jog bÅ«tent bankui yra ir turi bÅ«ti geriausiai žinomos visos aplinkybės, kaip geriausiai apsaugoti banko teises ir teisėtus interesus, susijusius su hipoteka. Taigi banko iÅ¡reikÅ¡ta valia sudarė G. R. teisėtų lÅ«kesčių pagrindÄ , kad jos teisės į mainais įgytus daiktus nebus pažeistos. Minėtomis faktinėmis aplinkybėmis bankas veikė neatidžiai ir nerÅ«pestingai, kaip toje situacijoje buvo bÅ«tina, todėl Å¡iuo atveju taikytina CK 6.248 str. 3 d.

nuostatos. Atsižvelgiant į banko didelį neatsargumÄ santykiuose su G. R. ir dėl ginčo specifikos nesant galimybės banko

atsakomybę sumažinti, G. R. atleistina nuo atsakomybės,

t.y. jai priklausantys daiktai neturi bÅ«ti areÅ¡tuojami. Be to, pažymi, jog G. R. viena augina mažametį vaikÄ ir jai nuosavybės teise

priklausantys nekilnojamieji daiktai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Bankas,

duodamas sutikimÄ sudaryti mainų sutartį, žinojo, kad nekilnojamieji daiktai G. R. bus perduoti jos asmeninimas poreikiams tenkinti ir

taps jos Å¡eimos turtu. Kadangi vienintelio bÅ«sto areÅ¡tas taip pat susijęs su jos mažamečio vaiko vieninteliu bÅ«stu, todėl teismas mažamečio vaiko interesų gynimo atžvilgiu turėjo bÅ«ti aktyvus. Kita vertus, G. R. yra sÄ Å¾ininga nekilnojamojo daikto įgijėja (CK 4.96 str. 2 d.), todėl jos atžvilgiu vindikacija negali bÅ«ti taikoma, o minėti nekilnojamieji daiktai negali bÅ«ti areÅ¡tuojami.       Â

Atskirasis

skundas atmestinas. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ bei iÅ¡analizavusi atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimÄ nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį nesudaro.

Hipoteka yra ne ginčo procedÅ«rų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimÄ . Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymas areÅ¡tuoti įkeistus daiktus (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – Å¡iuo konkrečiu atveju įsipareigojimų pagal mainų sutartį, kuria perleistas hipoteka įkeistas turtas, nevykdymo, Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, kadangi jie nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, nesusijusių su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumu. Apeliantės iÅ¡dėstyti argumentai dėl 2008-09-16 Nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties nevykdymo Å¡ioje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, kadangi perleidžiant įkeistÄ daiktÄ nuosavybės teise kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktÄ (CK 4.171 str. 9 d.).  Â

Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiÅ¡kimu – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiÅ¡kimÄ pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. PrieÅ¡ingu atveju, t.y. nepateiktus tokio praÅ¡ymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areÅ¡tÄ (CPK 558 str.

3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) praÅ¡ymÄ areÅ¡tuoti įkeisto turto savininkei

G. R. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypÄ su priklausiniu  gyvenamuoju namu, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ros pirmojo etapo eigos (CPK 558 str. 1 d.).

Pirmasis priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti. Pažymėtina, kad Å¡io pobÅ«džio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ir teigiamu atveju atliekÄ praÅ¡omÄ veiksmÄ , o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisako atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, jis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto, nepriklausomai nuo to, kas yra įkeisto daikto savininkas. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

IÅ¡ kreditoriaus

į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kimo (b.l. 47) ir jo priedų matyti, kad skolininkas J. K. 2007-01-24 Kredito sutartyje Nr. K-2403-2007-4 (b.l. 49-56)

nustatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dienÄ bankui buvo skolingas 341 848,65 Lt (b.l. 34-36). Ä®rodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui bÅ«tų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sÄ lygos bÅ«tų pakeistos ar Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sÄ lygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grÄ Å¾inimo terminų, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokie įrodymai nebuvo pateikti su atskiruoju skundu ar atsiliepimais į jį (CPK 178 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir pradelstÄ reikalavimo teisę skolininkui, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kreditavimo sutarties 43 - 46 punktuose pagrindais vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). Kreditoriaus į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad privaloma vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 str.) – per sutartyje nustatytÄ terminÄ iÅ¡ anksto praneÅ¡ti skolininkui apie sutarties nutraukimÄ ,   pažeista nebuvo. Nagrinėjamu atveju kreditorius į bylÄ pateikė skolininkui ir daikto savininkei adresuotus įteikimo praneÅ¡imus (b.l. 57), patvirtinančius, kad praneÅ¡imai dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kreditavimo sutarties nutraukimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei buvo įteikti tinkamai.

IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedÅ«ros paskirtį – įspėjo skolininkÄ ir įkaito davėjÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jeigu skola nebus grÄ Å¾inta per įstatymo nustatytÄ vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, terminÄ (CPK 4.185 str. 5 d.), ir daikto įkeistų daiktų pardavimÄ iÅ¡ varžytinių arba perdavimÄ kreditoriui administruoti (b.l. 67-68). Tuo tarpu apeliantės skundo argumentai, kurie, kaip minėta, nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumu, panaikinti skundžiamÄ nutartį prielaidų nesudaro. Mainų sutarties vykdymo tinkamumo, kreditoriaus iÅ¡reikÅ¡to sutikimo mainų sutarčiai sudaryti reikÅ¡mė bei kiti panaÅ¡Å«s klausimai nagrinėtini pagal ginčo teisenos taisykles, pareiÅ¡kiant įpareigotam asmeniui ar asmenims ieÅ¡kinį.

Pripažinus atskirÄ jį skundÄ nepagrįstu, iÅ¡ apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 10,15 Lt (b.l. 108) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 Â p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Â

Priteisti iÅ¡  G. R. 10 (deÅ¡imt) litų 15 centų dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybės naudai.Â

Kolegijos pirmininkė                                                             Dalia

Kačinskienė

Teisėjai                                                                                  Virginija

Volskienė    Â

                                                                                               Petras

Jaržemskis Â