2019-04-03 Nr. AB-8523-3-61-3-01252-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2060-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01252-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu, jog būtų nuvestas į biblioteką su tikslu pasinaudoti ribota interneto prieiga (toliau – ir RIP). Pareiškėjui 2017 m. sausio 26 d. buvo leista pasinaudoti RIP pagal jo pateiktą prašymą, tačiau reikiamos informacijos jam gauti nepavyko, kadangi Lukiškių TI-K buvo užblokavęs prieigą prie atitinkamų internetinių tinklalapių. Pareiškėjo nuomone, tokie Lukiškių TI-K veiksmai buvo neteisėti ir apribojo jo teisę gauti reikalingą, nedraudžiamą informaciją.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas Lukiškių TI-K administraciją išduoti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (toliau – ir Komitetas) peticiją rusų kalba, tačiau 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ją išduoti buvo atsisakyta. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K tyčia trukdė gauti informaciją apie šią peticiją, kadangi per RIP prieiga prie šios peticijos buvo ribojama.

4. Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai nebuvo tvarkomi, dėl ko 2017 m. sausio 30 d. buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo leidžiama vaikščioti ir mankštintis. Jie buvo apsnigti, aplediję, nepabarstyti smėliu, juose buvo slidu. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus.

5. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama tinkama mityba. Nurodė, kad 2017 m. sausio 28 d. vietoje makaronų sriubos gavo sultinį be makaronų, o 2017 m. vasario 4 d. vakarienei buvo išduota mažiau kaip 100 g žuvies. Pareiškėjo įsitikinimu, Lukiškių TI-K buvo išduodamos vis mažesnės maisto porcijos, sverti maisto porcijas atsisakė. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. vietoje margarino buvo išduodami hidrinti palmių riebalai, nors teisės aktuose nebuvo numatyta, jog margarinas galėjo būti pakeistas hidrintais palmių riebalais. Atkreipė dėmesį į tai, jog tokie riebalai uždrausti daugelyje Europos Sąjungos valstybių, kadangi jie kenkia sveikatai ir sukelia vėžį. Nurodė, kad dėl netinkamos mitybos prašė iškviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) darbuotojus, tačiau Lukiškių TI-K administracija į šį pareiškėjo prašymą nereagavo, tokiais savo veiksmais siekdama tyčia nuslėpti galbūt buvusius pažeidimus. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 30 d. į Tarnybą kreipėsi su skundu prašydamas ištirti hidrintų palmių riebalų sudėtį, tačiau Tarnyba 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. 69D1-(69.5.)-334 tinkamai neišnagrinėjusi jo pateikto skundo į Lukiškių TI-K patikrinti Lukiškių TI-K išduodamo maisto neatvyko. Dėl netinkamos, nepilnavertės mitybos pareiškėjui nebuvo užtikrinama tinkama maistinės bei energetinės vertės paros norma, o tai alino jo organizmą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didesnes kančias, nei būtų patyręs įprastai atlikdamas bausmę. Papildomai nurodė, jog Lukiškių TI-K jo pateiktus skundus išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 2S-450 nagrinėjo galimus pažeidimus laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., nors buvo skundžiamos visai kitos aplinkybės, galimi pažeidimai ir neteisėti veiksmai, galimai buvę laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. vasario 8 d. Teigė, jog Lukiškių TI-K darbuotojai tokiais savo neteisėtais veiksmais žemino jo orumą, sukėlė dvasinius išgyvenimus, jis patyrė nepatogumus, dvasinį bei fizinį skausmą, emocinę depresiją.

6. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl nesuteiktos galimybės apsilankyti pageidaujamose interneto svetainėse. 2017 m. vasario 8 d. Lukiškių TI-K raštu Nr. 96-481 „Dėl J. S. skundo dėl internetinių svetainių“ pareiškėją informavo, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji naudojasi riboto interneto prieiga vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. 1-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta, jog prisijungti leidžiama prie atitinkamų interneto svetainių. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad RIP yra skirta pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu, praplėsti akiratį bei sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises ir sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę, mažinti neigiamą izoliaciją, o naudojantis riboto interneto prieiga, draudžiama perduoti ir palikti kitiems asmenims bet kokią informaciją.

Paaiškino, jog pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu išduoti jam Komiteto peticiją rusų kalba. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštu pareiškėjui paaiškino, kad peticija jam buvo pateikta anglų kalba 2016 m. sausio 23 d., o 2017 m. vasario 3 d. individualaus pokalbio metu pareiškėją informavo, kad Komiteto peticija buvo rasta tik anglų kalba. Papildomai nurodė, jog Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnams peržiūrėjus Jungtinių Tautų organizacijos oficialią svetainę www.un.org, Komiteto peticija buvo rasta tik anglų kalba, Lukiškių TI-K bibliotekoje šios peticijos rusų kalba taip pat nėra.

Pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė kreiptis į vertimų biurą ir už savo lėšas išsiversti Komiteto peticiją iš anglų į rusų kalbą, arba kreiptis tiesiogiai į Komitetą, kad būtų atsiųsta minėta peticija rusų kalba. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelius tvarko nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti, kurie kiekvieną dieną tvarko kiemelius, o tai Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus atitinka. Dėl išduodamo maisto paaiškino, kad ne kartą informavo pareiškėją, jog išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais.

Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo, išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikiamą svorį.

Visas maistas yra sveriamas, porcijos tikrinamos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Visi patiekalai, kurie gaminami Lukiškių TI-K, ruošiami griežtai laikantis technologinių ir gamybinių gaminimo reikalavimų. Pagamintas maistas dedamas į termosus ir išnešamas į korpusus išdavimui. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis, pagal kurį pusryčiams buvo išduodamas margarinas, kuris turi atitikties sertifikatą. Hidrinti riebalai valgiaraštyje nedirbantiems vyrams nenumatyti ir nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems nebuvo išduodami.

Nurodė, jog aplinkybės, susijusios su maitinimu bei pasivaikščiojimo kiemelių tvarkymu, pareiškėjui buvo išaiškintos Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 96-626 „Dėl maitinimo ir laikymo sąlygų“, išsamiai atsakant į pareiškėjo 2017 m. sausio 30 d. (2 skundai), 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. vasario 8 d. skundus, adresuotus Lukiškių TI-K administracijai. Teigė„ jog Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundus atsakė nepažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos nenustatytos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, jog ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, atlyginimo.

10. Teismas nustatė, jog pareiškėjas su įvairaus pobūdžio skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, į kuriuos Lukiškių TI-K ir Tarnyba pareiškėjui atsakė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. 96-481 ir 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. 96-631, apskundė juos Departamentui, kuris 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2S-2261 „Dėl skundo“ pareiškėjui, nurodė, kad Lukiškių TI-K raštuose detaliai, išsamiai ir argumentuotai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimas. Teismas nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų skundęs Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-626 „Dėl maitinimo ir laikymo sąlygų“ ar Tarnybos 2017 m. kovo 3 d. raštą Nr. 69D1-(69.5.)-334 teismui, byloje pateikta nebuvo. Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-562-261/2017, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė jo nurodytiems Lukiškių TI-K, Tarnybos ir Departamento raštams ir sprendimams teikti skundžiamų raštų (sprendimų) reikšmę, tačiau nusprendė juos laikyti vienu iš įrodymų, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl teismas dėl Lukiškių TI-K, Tarnybos ir Departamento raštų teisėtumo ir pagrįstumo nusprendė nepasisakyti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl aplinkybių, kuriomis grindžia skundą, kreipėsi į Lukiškių TI-K, Tarnybą bei į Departamentą, tačiau reikšti reikalavimus dėl šių sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atsisakė ir ginčo dėl to nagrinėjamoje byloje nebuvo. Teismas nurodė, jog negali išeiti už pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribų ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos pareiškėjo neskundžiamuose Lukiškių TI-K, Departamento ar Tarnybos raštuose (atsakymuose), todėl konstatavo, kad neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai laikomi neįrodytais, o žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas betikslis.

11. Teismas sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti negali būti tenkinamas.

III. 12. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes. Teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui tyčia buvo draudžiama gauti informaciją apie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą bei Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), nebuvo išduota Komiteto peticija rusų kalba, buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie nebuvo tinkamai sutvarkyti, nebegaudavo pilnaverčio maitinimo. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatliko būtiniausių procesinių veiksmų atsakovo neteisėtiems veiksmams nustatyti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

14. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teigia, jog pareiškėjas teikdamas apeliacinį skundą nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį panaikinti nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. S. kildina iš neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

17. Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl negautos informacijos per ribotą interneto prieigą, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto peticijos rusų kalba nepateikimo, netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių, netinkamo maitinimo pareiškėjas su įvairaus pobūdžio skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuriuos išnagrinėjęs Lukiškių TI-K priėmė 2017 m. vasario 8 d. raštą Nr. 96-481 „Dėl J. S. skundo dėl internetinių svetainių“, 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-631 „Dėl prašymo pateikti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto peticiją“, 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-626 „Dėl maitinimo ir laikymo sąlygų“, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. kovo 3 d. priėmė raštą Nr. 69D1-(69.5.)-334 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime vykdomo maisto tvarkymo“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. 96-481 ir 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. 96-631, apskundė juos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2017 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2261 „Dėl skundo“.

18. Pareiškėjas, atsižvelgęs į šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje pateiktus siūlymus dėl skundo reikalavimų, suformulavo vieną galutinį reikalavimą – dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (pareiškėjo teisės į informaciją ribojimo, nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamo maitinimo, netinkamų atsakymų į pareiškėjo skundus ir prašymus), atlyginimo priteisimo, nebesiekdamas panaikinti atitinkamų institucijų raštų. Tai patvirtina ir tie pareiškėjo argumentai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-230-143/2017) institucijų sprendimai laikomi įrodinėjimo priemonėmis neteisėtumui (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui), kaip vienai iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-562-261/2017 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties išaiškino, jog pareiškėjas atsisakė jo nurodytiems Lukiškių TI-K, Tarnybos ir Departamento raštams ir sprendimams teikti skundžiamų raštų (sprendimų) reikšmę, tačiau nusprendė juos laikyti vienu iš įrodymų, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad, priėmus nagrinėti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo teisės iš esmės bus ginamos.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių (pareiškėjo teisės į informaciją ribojimo, nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamo maitinimo) kreipėsi į Lukiškių TI-K, Tarnybą bei į Departamentą, tačiau reikšti reikalavimus dėl šių institucijų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo atsisakė, skundžiamame sprendime konstatavo, kad teismas negali išeiti už pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribų ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos pareiškėjo neskundžiamuose Lukiškių TI-K, Departamento ar Tarnybos raštuose (atsakymuose), ir priėjo išvadą, kad neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko būtiniausių procesinių veiksmų atsakovo neteisėtiems veiksmams nustatyti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

22. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, todėl priteisti pareiškėjui neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo. Vienintelis teismo nurodytas argumentas, kurio pagrindu jis padarė šią išvadą, yra tai, kad pareiškėjas neskundė Lukiškių TI-K, Departamento ar Tarnybos raštų (atsakymų), kuriuose buvo nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (dėl pareiškėjo teisės į informaciją ribojimo, nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamo maitinimo). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pakankamo pagrindo atmesti pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo.

23. Valstybės viešosios atsakomybės sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), kuriame įtvirtintomis teisės normomis pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi nagrinėdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kilusį ginčą.

24. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tą aplinkybę, jog pareiškėjas neskundė Lukiškių TI-K, Departamento ar Tarnybos raštų (atsakymų), susijusių su pareiškėjo teisės į informaciją ribojimu, nesudarymu tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamu maitinimu, laikė kaip patvirtinančią, jog atsakovo veiksmai yra teisėti ir negalėjo sukelti pareiškėjui neturtinės žalos, nes tokio pobūdžio ginčuose reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo administracinio akto nenuginčijamas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal CK 6.271 straipsnį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2018 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-566-520/2018). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Tik įvertinus, kad atsakovo veiksmai yra teisėti, galima konstatuoti, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas dėl žalos atlyginimo savaime, (atsižvelgiant į tai, jei įstatymas to nereikalauja), nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr. 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). Nagrinėjamu atveju įstatymai tokio reikalavimo nenumato.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

27. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-520/2018). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą teigė patyręs dėl teisės į informaciją ribojimo, nesudarymo tinkamų sąlygų pasivaikščioti kiemelyje, netinkamo maitinimo, netinkamų atsakymų į pareiškėjo skundus ir prašymus.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės nenagrinėjęs ir nevertinęs pareiškėjo skundo aplinkybių (skundo pagrindo), vien tik todėl, kad pareiškėjas neskundė Lukiškių TI-K, Departamento ar Tarnybos raštų (atsakymų), kuriuose buvo nagrinėjamos šios aplinkybės. Kaip minėta, šių institucijų sprendimai nagrinėjamu atveju laikytini įrodinėjimo priemonėmis neteisėtumui (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui), kaip vienai iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti. Tad, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis), tinkamai neatskleidė bylos esmės ir dėl jos teismo sprendime nepasisakė. Teismas šioje byloje turėjo ištirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė (ne)teisėtai, ir savo argumentuotas išvadas šiuo klausimu pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė