d7fe4b3d-a494-4aca-8154-9e09108ba0ce · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                          Civilinė byla Nr. e2-2306-910/2016            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36138-2015-8                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.29.1; 3.1.7.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovams S. J., D.

J., jų atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, atsakovui Å . N., jo atstovei advokatei Laimutei Palujanskaitei, atsakovei J. K.-N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. J., D. J. ieÅ¡kinį atsakovams Å . N., J. K.-N. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovai teismui paduotu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti ieÅ¡kovams 6661,26 Eur skolos, 3879,88 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 1848,68 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsakovui trimis bankiniais pavedimais paskolino 20 000 Lt (5792,40 Eur): 2007-08-04 pavedimu pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur), 2007-10-11 pavedimu taip pat 4000 Lt (1158,48 Eur), 2008-06-09 pavedimu – 12 000 Lt (3475,44 Eur).

Pasak ieÅ¡kovo, pasiskolintus pinigus atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti, kai parduos paveldėtÄ namÄ su žemės sklypu Kėdainiuose. Nurodytas namas buvo parduotas 2010-06-28, tačiau atsakovas iki Å¡iol nėra atsiskaitęs. IeÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad pagal žodinį ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimÄ 2007-08-04 atsakovui grynaisiais pinigais paskolinta 4000 Lt (1158,48 Eur), kuriuos jis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2007-12-01, tačiau iki nurodytos datos grÄ Å¾ino tik 1000 Lt, likusi 3000 Lt (868,86 Eur ) skolos dalis negrÄ Å¾inta.

IeÅ¡kinyje teigiama, kad pinigų perdavimo ir negrÄ Å¾inimo faktÄ Ä¯rodo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas el. laiÅ¡kais. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad atsakovas buvo ne kartÄ ragintas grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau į raginimus nereaguoja, todėl skola priteistina teismo tvarka. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad atsakovas nurodė, jog skolinti pinigai buvo panaudoti bendro su sutuoktine J. K.-N. namo statybai, todėl skola priteistina iÅ¡ abiejų atsakovų. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja paskolos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti ne tik grÄ Å¾inti paskolos sumÄ , bet ir gauti mokėjimo palÅ«kanas už visÄ paskolos laikotarpį.

Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad komercinių bankų vidutinė palÅ«kanų norma 2007-08-04 buvo 7,24 proc., 2007-10-11 – 7,65 proc., 2008-06-09 – 7,83 proc., dėl to už 868,86 Eur sumÄ laikotarpiu nuo 2007-08-04 iki 2015-09-21 priteistina 511,41 Eur (868,86 Eur : 100 x 7,24 proc. : 365 d. x 2968 d.), už 1158,48 Eur sumÄ laikotarpiu nuo 2007-08-04 iki 2015-10-21 priteistina 682,02 Eur (1158,48 Eur :100 x 7,24 proc. : 365 d. x 2968 d.), už 1158,48 Eur sumÄ laikotarpiu nuo 2007-10-11 iki 2015-09-21 priteistina 704,13 Eur (1158,48 Eur : 100 x 7,65 proc. : 365 d. x 2900 d.), už 3475,44 Eur sumÄ laikotarpiu nuo 2008-06-09 iki 2015-09-21 priteistina 1982,32 Eur (3475,44 Eur : 100 x 7,83 proc. : 365 d. x 2659 d.) mokėjimo palÅ«kanų (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinyje, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio kompensacines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ mokėti praleistas terminas: už 868,86 Eur sumÄ nuo 2008-01-01 iki 2015-09-21 – 335,52 Eur (868,86 Eur : 100 x 5 proc. : 365 d. x 2819 d.), už 5792,40 Eur sumÄ laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2015-09-21 – 1513,16 Eur (5792,40 Eur : 100 x 5 proc. : 365 d. x 1907 d.), iÅ¡ viso – 1848,68 Eur kompensacinių palÅ«kanų. IeÅ¡kinyje taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas neginčija, jog bankiniais pavedimais gavo iÅ¡ ieÅ¡kovų 20 000 Lt (5792,40 Eur) paskolos sumÄ , tačiau 4000 Lt paskolos grynais pinigais nėra gavęs. IeÅ¡kovai jokiais įrodymais nepatvirtino, kad perdavė atsakovui kaip paskolÄ kitas (be bankinių pavedimų) sumas. Atsiliepime teigiama, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo el. susiraÅ¡inėjime, kuriuo remiasi ieÅ¡kovai, kalbama apie 4000 Lt palÅ«kanų sumÄ , dėl kurios kilo ginčas, bet ne apie skolÄ . Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas ieÅ¡kovams skolos sumÄ su palÅ«kanomis, kurias ieÅ¡kovas atsakovui yra nurodęs žodžiu, yra grÄ Å¾inęs trimis atsiskaitymais: 6000 Eur, 22 000 Lt ir 1000 Lt sumomis, iÅ¡ viso – 12 661,26 Eur.

Pasak atsakovo, 6000 Eur ieÅ¡kovams perdavė atsakovo sutuoktinė J. K.-N. iÅ¡kart po atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), pardavimo: ieÅ¡kovai patys atvyko į nurodytÄ namÄ ir atsiėmė nurodytÄ sumÄ ; 22 000 Lt suma ieÅ¡kovams buvo grÄ Å¾inta atsakovo jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini): grÄ Å¾inimo metu dalyvavo ieÅ¡kovai, atsakovas ir jo sutuoktinė; 1000 Lt sumÄ atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino prie prekybos centro „Ermitažas“ (Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir ieÅ¡kovai).

Atsakovo teigimu, jis yra ne tik visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, tačiau ir sumokėjęs daugiau nei 50 proc. dydžio palÅ«kanas; atsiskaitymo faktÄ gali patvirtinti atsakovo sutuoktinė. Atsiliepime pažymėta, kad skolos sumÄ ir palÅ«kanas ieÅ¡kovas visada pageidavo gauti grynais pinigais (tai patvirtina faktas, kad 1000 Lt suma buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui grynaisiais prie prekybos centro „Ermitažas“), nes ieÅ¡kovas nenorėjo patirti papildomų iÅ¡laidų dėl pinigų iÅ¡gryninimo. Atsakovo teigimu, jis, pasitikėdamas ieÅ¡kovais, geranoriÅ¡kai grÄ Å¾ino skolÄ , nereikalaudamas jos grÄ Å¾inimo fakto patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Pasak atsakovo, tai, kad skola grÄ Å¾inta, patvirtina ir faktas, kad ieÅ¡kovai 5-8 metus nereikalavo skolos grÄ Å¾inimo. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai paskolos grÄ Å¾inimo terminas nėra nustatytas sutartimi, tai paskolos sumÄ paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti prievolę. Atsiliepime pabrėžta, kad iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos atsakovas nėra gavęs jokio ieÅ¡kovų reikalavimo, tai įrodo, jog skola grÄ Å¾inta dar 2010 m.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį palÅ«kanos skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovai iki Å¡iol nėra pateikę reikalavimo įvykdyti prievolę, kaip reikalaujama pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, taigi neįrodytas prievolės neįvykdymo momentas, todėl ieÅ¡kovai apskritai neturi teisės reikalauti, kad laiku paskolos negrÄ Å¾inęs skolininkas mokėtų CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio palÅ«kanas ar CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palÅ«kanas.

Be to, ieÅ¡kovai skaičiuoja palÅ«kanas tiek pagal CK 6.210 straipsnį, tiek pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį (Å¡ių palÅ«kanų dydžio nepagrįsdami jokia oficialia informacija), tačiau, nesant Å¡alių susitarimo, ieÅ¡kovai neturi teisės skaičiuoti didesnių, nei nustatyta CK 6.210 straipsnyje, palÅ«kanų. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovų reikalavimas palÅ«kanų tiek pagal CK 6.210 straipsnį, tiek pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, reiÅ¡kia dvigubų palÅ«kanų reikalavimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti ir procesines palÅ«kanas taip pat reiÅ¡kia dvigubų palÅ«kanų taikymÄ , tai prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).                Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė J.

K.-N. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka dėl savo sutuoktinio atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų argumentų. Teismo posėdyje ieÅ¡kovai, jų atstovė advokatė visiÅ¡kai palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad 4000 Lt paskolos sumos perdavimÄ grynais pinigais patvirtina papildomai pateikti įrodymai iÅ¡ banko. Be to, atsakovas, neigdamas 4000 Lt paskolos grynais pinigais gavimo faktÄ , kartu nurodo, jog 1000 Lt yra grÄ Å¾inęs, todėl neaiÅ¡ku, kodėl grÄ Å¾ino dalį sumos, jeigu pinigų nesiskolino.

Pasak ieÅ¡kovų, atsakovų paaiÅ¡kinimai dėl paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybių yra prieÅ¡taringi, jokių įrodymų, patvirtinančių skolos grÄ Å¾inimo faktÄ , atsakovai nepateikė. Be to, atsakovai teigia, kad dar 2010 m. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams net 43 716,80 Lt, t. y. sumÄ , apskaičiuotÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje su paskolos suma ir palÅ«kanomis iki 2015 m. kreipimosi į teismÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad skolÄ grÄ Å¾ino pardavęs namÄ (duomenys neskelbtini), tuo tarpu teismo posėdyje aiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kovais atsiskaitė dar 2010 m., pardavęs paveldėtÄ turtÄ Kėdainiuose.

IeÅ¡kovų teigimu, bylos duomenų visuma patvirtina, kad atsakovai nėra grÄ Å¾inę pasiskolintų iÅ¡ ieÅ¡kovų sumų.         Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovė advokatė prašė ieÅ¡kinį atmesti, remdamiesi tuo, kad skola ieÅ¡kovams yra grÄ Å¾inta dar 2010 m. vasaros pabaigoje – rudenį, pardavus atsakovo paveldėtÄ turtÄ Kėdainiuose, be to, skola grÄ Å¾inta su palÅ«kanomis. Tai, kad nėra raÅ¡ytinių skolos grÄ Å¾inimo įrodymų, atsakovo, jo atstovės nuomone, nėra pagrindas priteisti skolÄ , nes ginčo Å¡alis siejo itin artimi ryÅ¡iai, draugavo apie 15 metų.

Skolos grÄ Å¾inimÄ Ä¯rodo atsakovų paaiÅ¡kinimai; nors juose yra tam tiktų neatitikimų, tačiau, pasak atsakovo atstovės, tai tik įrodo, kad atsakovai paaiÅ¡kinimus davė sÄ Å¾iningai, nederindami jų iÅ¡ anksto. Be to, ieÅ¡kovai pinigus skolino 2007-2008 m., tačiau labai ilgÄ laikÄ nesikreipė dėl skolos grÄ Å¾inimo, nors, ieÅ¡kovų teigimu, jiems patiems reikėjo pinigų namo statybai, be to, teko mokėti bankui palÅ«kanas už paimtÄ paskolÄ , iÅ¡ kurios gauta pinigų dalis buvo perskolinta atsakovams.Teismo posėdyje atsakovė J.

K.-N. prašė atmesti ieÅ¡kinį remiantis argumentais, nurodytais atsakovo. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies IÅ¡ ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas pažįstami daug metų. Pinigus atsakovui ieÅ¡kovas ėmė skolinti, kai atsakovo Å¡eimoje nutiko nelaimė – sunkiai susirgo jo motina, kuri 2008 m. mirė. Gydymui paskolintus apie 6000 Lt atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino. Ir ieÅ¡kovai, ir atsakovai statėsi namus Vilniuje. IeÅ¡kovai namui statyti pagal 2007-06-20 su Sampo banku sudarytÄ Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo kreditÄ .

Pasak ieÅ¡kovų, atsakovui stokojant lėšų namui statyti, jie, bÅ«dami artimi draugai, iÅ¡ banko gautų lėšų savo namui statyti, skolino pinigus ir atsakovų namo statybai. IeÅ¡kovų teigimu, dalis pinigų buvo skolinama grynais, tačiau 2007 m., 2008 m. tam tikras pinigų sumas paskolino pervesdami į atsakovo sÄ skaitÄ banke, nes, atsižvelgdami į tai, jog atsakovas yra kariÅ¡kis, vykstantis į karines misijas, norėjo turėti raÅ¡ytinių įrodymų apie suteiktas paskolas. IeÅ¡kovų teigimu, pasiskolintus pinigus atsakovas žadėjo grÄ Å¾inti, kai parduos namÄ ir žemės sklypÄ Kėdainiuose, paveldėtus po Motinos mirties.

Atsakovas paveldėtÄ turtÄ Kėdainiuose pardavė 2010-06-28, tačiau, ieÅ¡kovų teigimu, iki Å¡iol skolos negrÄ Å¾ino, nesumokėjo palÅ«kanų.Prie ieÅ¡kinio pridėti trys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė D. J. į atsakovo Å . N. banko sÄ skaitÄ pervedė: 2007-08-04 – 4000 Lt, 2007-10-11 – 4000 Lt, 2008-06-09 – 12 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolinamos lėšos“ (1 ieÅ¡kinio priedas).IÅ¡ byloje ieÅ¡kovų pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad banko pavedimais atsakovui Å .

N. pervestos tokios pinigų sumos: 2007-08-04 – 4000 Lt, 2007-10-11 – 4000 Lt, 2008-06-09 – 12 000 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 66).IÅ¡ banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovei D. J. iÅ¡ jos banko sÄ skaitos 2007-08-04 iÅ¡mokėta grynaisiais pinigais 6600 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 66). Pasak ieÅ¡kovų, iÅ¡ nurodytos iÅ¡sigrynintos pinigų sumos 4000 Lt tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2007-08-04, buvo paskolinti atsakovui Å . N. pagal jo ir ieÅ¡kovo žodinį susitarimÄ . Byloje pateikta 2010-06-28 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas Å .

N., veikdamas per įgaliotinę J. K.-N., pardavė 0,0941 ha žemės sklypÄ su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais pastatais (duomenys neskelbtini), už 88 000 Lt (25 486,56 Eur) (el. bylos popierinio priedo l. 19-21).IÅ¡ atsakovo pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovui 2013-11-11 pervedė 200 Lt, o 2013-11-20 – 300 Lt, paskirtyje nurodydamas „ginčytina skola“ (el. bylos popierinio priedo l. 23, 24).Dėl ginčo Å¡alis siejančių paskolos teisinių santykių Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų skolÄ ir palÅ«kanas, remdamiesi sutartinių paskolos teisinių santykių su atsakovais buvimu.Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis yra realinis sandoris, kuris pripažįstamas sudarytu nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties esminės sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ios esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alies – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).Ginčo santykių atsiradimo metu (2007-2008 m.) galiojusios redakcijos CK 6.871 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2000 litų.

CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifikÄ , paplitimÄ , paskolos sutarties realinį pobÅ«dį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos samprata, nustatant, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Å i teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme.Kartu pažymėtina tai, kad įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, galioja, tik, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais Å¡iems faktams įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju 20 000 Lt dydžio paskolos atsakovams suteikimÄ ieÅ¡kovai įrodinėja pirmiau įvardytais raÅ¡ytiniais įrodymais – mokėjimo nurodymais (2007-08-04 dėl 4000 Lt, 2007-10-11 dėl 4000 Lt ir 2008-06-09 dėl 12 000 Lt), taip pat banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais dėl nurodytų sumų pervedimo į atsakovo banko sÄ skaitÄ (1 ieÅ¡kinio priedas; el. bylos popierinio priedo l. 66).

Minėta, mokėjimo nurodymuose įraÅ¡yta pervedamų lėšų paskirtis – „skolinamos lėšos“.Atsakovas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje pripažino, kad gavo iÅ¡ ieÅ¡kovų nurodytas pinigų sumas kaip paskolÄ , neneigė įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolÄ buvimo. Tiek atsakovas, tiek atsakovė – jo sutuoktinė J. K.-N. teismo proceso metu paaiÅ¡kino, kad pinigai pasiskolinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), statybai.

Atsakovė 2016-04-12 teismo posėdyje pripažino, kad atsakovo pasiskolinta iÅ¡ ieÅ¡kovų suma yra bendra jos ir atsakovo skola, pinigai pasiskolinti santuokoje; pasak atsakovės, ji žinojo, kad vyras skolinosi pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo, tik nežinojo tikslaus skolos dydžio (2016-04-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 02:00:36-02:39:42). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad namas (duomenys neskelbtini), kurio statybai atsakovas nurodė skolinęsis pinigus, 2010-06-28 žemės sklypo ir namo Kėdainiuose pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas kaip Å¡eimos turtas (el. bylos popierinio priedo l. 19-21).Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo pinigų sumos buvo pasiskolintos atsakovų Å¡eimos reikmėms, todėl tai yra bendra solidari abiejų atsakovų prievolė ieÅ¡kovams, kaip solidariems kreditoriams, nes Å¡ie skolino taip pat Å¡eimos lėšas (CK 3.88 straipsnis, 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 3 dalis).IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovų, kaip solidariųjų kreditorių, ir atsakovų, kaip solidariųjų skolininkų, atsirado paskolos teisiniai santykiai dėl 2007-08-04 bankiniu pavedimu paskolintų 4000 Lt, 2007-10-11 bankiniu pavedimu paskolintų 4000 Lt ir 2008-06-09 bankiniu pavedimu paskolintų 12 000 Lt, iÅ¡ viso dėl 20 000 Lt sumos (CK 6.870, 6.871 straipsniai;

CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai).Ieškovai taip pat teigia, kad 2007-08-04 žodžiu buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis dėl 4000 Lt sumos. Minėta, kad pagal 2007 m. galiojusios redakcijos CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų, turėjo būti sudaryta rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas šiuo atveju savaime nelemia tokios sutarties negaliojimo, tačiau atima iš ieškovų teisę nurodomos žodinės paskolos sutarties sudarymo faktui įrodyti remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina, kad įstatymo nustatytos raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymas sandorio sudarymo fakto nedraudžia įrodinėti kitais įrodymais, tarp jų – Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais, nors ir netiesioginiais, įrodymais.Å iuo atveju ieÅ¡kovai, įrodinėdami 2007-08-04 žodinės paskolos sutarties dėl 4000 Lt sudarymo faktÄ , remiasi savo paaiÅ¡kinimais dėl nurodytos sumos perdavimo aplinkybių, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais – ieÅ¡kovo ir atsakovo 2013 m. vykusiu el. susiraÅ¡inėjimu, teismo proceso metu gautais iÅ¡ banko dokumentais.Dėl 2007-08-04 žodinės paskolos sutarties sudarymo fakto teismas sprendžia analizuodamas visų byloje surinktų duomenų visumÄ pagal civilinio proceso normų nustatytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atskleistas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).Dėl 4000 Lt paskolinimo 2007-08-04 pagal žodinį ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimÄ teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas užvažiavo pasiimti ieÅ¡kovo žmonos, nuvyko su ja į „Akropolį“, iÅ¡ ten esančio Danske banko žmona paėmė 4000 Lt bei perdavė juos atsakovui.

Pasak ieÅ¡kovo, tÄ pačiÄ dienÄ (2007-08-04) paskolinta ir grynaisiais, ir pavedimu dėl to, kad tuo metu ieÅ¡kovai neturėjo generatoriaus, buvo ribota ir pavedimų, ir iÅ¡gryninimo suma. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad 2013 m. vyko susiraÅ¡inėjimas atsakovu dėl vekselio 4000 Lt sumai pasiraÅ¡ymo, taip siekiant raÅ¡tu įforminti 4000 Lt paskolinimÄ (2016-04-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:05:38-00:36:14).IeÅ¡kovė D. J. dėl 4000 Lt paskolinimo paaiÅ¡kino, kad Danske banko bankomate „Akropolyje“ nuėmė 4000 Lt vienu kartu ir perdavė atsakovui į rankas iÅ¡ karto prie bankomato.

IeÅ¡kovė nurodė, kad, jeigu ji neklystanti, tai maksimalus limitas vienu kartu paimti pinigus iÅ¡ bankomato buvo 4000 Lt (2016-04-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:36:26-00:59:14).Dėl 4000 Lt sumos skolinimosi atsakovas nurodė, kad tokios sumos grynais pinigais 2007-08-04 nesiskolino. Atsakovo teigimu, 4000 Lt ieÅ¡kovė buvo davusi anksčiau, apie 2004-2006 m., pinigus perdavė Goto centre; Å¡ie pinigai buvo grÄ Å¾inti 2006 m. Atsakovas tvirtino, kad 2013 m. kilęs ginčas dėl 4000 Lt sumos buvo ne dėl skolos, bet dėl palÅ«kanų mokėjimo (2016-04-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 01:06:26-02:00:23).

Siekdami įrodyti 4000 Lt paskolos suteikimo atsakovui 2007-08-04 faktÄ , teismo proceso metu ieÅ¡kovai pateikė papildomus įrodymus, gautus iÅ¡ banko (el. bylos popierinio priedo l. 63-68). Danske Bank 2016-04-22 pažymoje nurodyta, kad 2007-08-04 Danske Bank A/S Lietuvos filialo Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje D. J. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 66927 iÅ¡ banko sÄ skaitos buvo iÅ¡mokėta 6600 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 65).Analizuojant ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus 2016-04-12 teismo posėdyje ir po Å¡io teismo posėdžio iÅ¡ banko gautÄ raÅ¡tÄ apie pinigų paėmimÄ 2007-08-04 iÅ¡ banko sÄ skaitos, pažymėtina tai, kad, duodami paaiÅ¡kinimus, abu ieÅ¡kovai nurodė, jog ieÅ¡kovė 4000 Lt, kuriuos perdavė atsakovui, „nuėmė bankomate“.

IeÅ¡kovė, atsakydama į atstovės klausimÄ , kaip perdavė pinigus, nurodė važiavo į bankomatÄ â€žAkropolyje“, nes Danske banko bankomatų tuo metu nebuvo daug; pinigus atsakovui „perdavė iÅ¡ karto prie bankomato“. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad „nuėmė 4000 Lt“ (2016-04-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:36:26-00:59:14). Tuo tarpu iÅ¡ banko gautame raÅ¡te nurodyta, kad pinigai ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti 2007-08-04 Danske Bank A/S Lietuvos filialo Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje D.

J. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 66927, be to, iÅ¡mokėta 6600 Lt (el. bylos popierinio priedo l. 65). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, kaip buvo pasiimti pinigai, kurie vėliau, ieÅ¡kovų teigimu, paskolinti atsakovui (iÅ¡ bankomato ar klientų aptarnavimo skyriuje), yra pakankamai įsimintina. Pinigų iÅ¡sigryninimÄ atlikęs asmuo tai, kaip jis pasiėmė pinigų sumÄ , turėtų prisiminti gerai, nepaisant praėjusio laiko tarpo. IeÅ¡kovė, kuri pati tiesiogiai nurodė vykusi iÅ¡sigryninti pinigų, kad galėtų juos paskolinti atsakovui, duodama paaiÅ¡kinimus pirmame teismo posėdyje teigė, jog pinigus pasiėmė bankomate, ir tai nurodė ne kartÄ .

Nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė neprisiminė, jog pinigus iÅ¡sigrynino ne bankomate, bet Banko skyriuje, gaudama juos pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Be to, kalbėdami apie 4000 Lt sumos skolinimo atsakovui aplinkybes, kol dar nebuvo pažymos iÅ¡ Banko, nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nepaminėjo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sigrynino didesnę sumÄ , nei buvo perduota atsakovui. Teismo vertinimu, nors nuo 2007 m. praėjo daug laiko, tačiau tokia aplinkybė turėjo įsiminti, ieÅ¡kovai turėjo žinoti, kodėl paima 6600 Lt, nors atsakovui reikia paskolinti 4000 Lt.

Be to, į bylÄ nepateikta įrodymų, kokius pinigų pervedimo į kitÄ sÄ skaitÄ ir iÅ¡sigryninimo limitus turėjo ieÅ¡kovai 2007-08-04 (CPK 12, 178 straipsniai).4000 Lt sumos paskolinimÄ atsakovui ieÅ¡kovai taip pat įrodinėja ieÅ¡kovo ir atsakovo el. susiraÅ¡inėjimu 2013 m. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo 2013-10-25 raÅ¡yta „garbusis, dėl Å¡ios sumos mes nesame tikri ir tai pripažinom abu. Per pirmÄ pokalbį suma buvo 4000 Lt, kuriÄ aÅ¡ tau pažadėjau grÄ Å¾inti, nors net nesu tikras, kad tikrai skoloj.

Po to, kai mes kalbėjom, sutikai, kad prie Ermitažo aÅ¡ tau atidaviau 1000 Lt, liko tik 3000 Lt, dabar jau tu nori 3800 ir reikalauji net gruodžio 1 d., kai kalba ėjo apie sausį“.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, duodamas paaiÅ¡kinimus 2016-04-12 teismo posėdyje, ieÅ¡kovas dėl 4000 Lt žodinės paskolos sutarties nurodė, jog skolino 5000 Lt, tačiau 1000 Lt grÄ Å¾ino, todėl liko 4000 Lt (2016-04-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:05:38-00:36:14). Tačiau ieÅ¡kinyje nurodyta, kad pagal žodinę sutartį atsakovui 2007-08-04 grynaisiais paskolinta 4000 Lt, iki 2007-12-01 atsakovas grÄ Å¾ino 1000 Lt, likusi negrÄ Å¾inta skola – 3000 Lt.       Teismo vertinimu ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas 2013 m. nepatvirtina, kad ginčo Å¡alys aptaria 2007-08-04 pagal žodinį susitarimÄ perduotų atsakovui 4000 Lt grÄ Å¾inimo klausimÄ . Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje esančių duomenų visumos analizė neteikia pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta ieÅ¡kovų pozicijÄ , jog 2007-08-04, be atsakovui banko pavedimu pervestų 4000 Lt, jie paskolino dar 4000 Lt grynaisiais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Taigi ieÅ¡kovai neįrodė žodinės paskolos sutarties dėl 4000 Lt sudarymo su atsakovu 2007-08-04 fakto.Dėl to teismas sprendžia tik dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų 20 000 Lt, t. y. 5792,40 Eur, paskolos sumÄ , kurios suteikimas atsakovams įrodytas. Dėl paskolos grÄ Å¾inimo fakto įrodymo PareigÄ Ä¯rodyti paskolų sumų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovams faktÄ turi atsakovai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovams skolos sumÄ su palÅ«kanomis, kurias ieÅ¡kovas atsakovui yra nurodęs žodžiu, yra grÄ Å¾inęs trimis atsiskaitymais: 6000 Eur, 22 000 Lt ir 1000 Lt sumomis, iÅ¡ viso – 12 661,26 Eur: 6000 Eur ieÅ¡kovams perdavė atsakovo sutuoktinė J.

K.-N. iÅ¡kart po atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), pardavimo (ieÅ¡kovai patys atvyko į šį namÄ ir atsiėmė nurodytÄ sumÄ ); 22 000 Lt suma ieÅ¡kovams grÄ Å¾inta jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (grÄ Å¾inimo metu dalyvavo ieÅ¡kovai, atsakovas ir jo sutuoktinė); 1000 Lt sumÄ atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino prie prekybos centro „Ermitažas“ (Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir ieÅ¡kovai). Atsiliepime pabrėžta, kad atsakovas yra ne tik visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, tačiau ir sumokėjęs daugiau nei 50 proc. dydžio palÅ«kanas.Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ginčo paskolos sumos (iÅ¡ viso – 20 000 Lt, t. y. 5792,40 Eur) perdavimo atsakovui faktas užfiksuotas raÅ¡ytiniuose dokumentuose.

Tokiu atveju Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimas taip pat turi bÅ«ti pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsakovai teismo proceso metu nepateikė nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, tiesiogiai patvirtinančio ginčo paskolos sumos ar jos dalies grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovams faktÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ atsakovai įrodinėjo iÅ¡ esmės tik savo paaiÅ¡kinimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi tiesioginį interesÄ dėl bylos baigties, jų paaiÅ¡kinimai nėra pakankami įrodymai ginčo paskolos sumos grÄ Å¾inimo faktui įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai teigė, kad skola ieÅ¡kovams buvo grÄ Å¾inta pardavus atsakovo po motinos mirties paveldėtÄ turtÄ Kėdainiuose. Sutiktina su ieÅ¡kovų pozicija, kad nurodyto paveldėto turto pardavimo faktas savaime nėra pagrindas pripažinti įrodytais atsakovų argumentus, jog skola ieÅ¡kovams grÄ Å¾inta iÅ¡ pinigų, gautų pardavus paveldėtÄ turtÄ . Tokios atsakovų pozicijos nepatvirtina kitų byloje esančių duomenų visumos analizė. Bylos duomenimis, 2010 m. atsakovai statėsi naujÄ namÄ (duomenys neskelbtini)., kurio statybai stigo lėšų, be to, abu sutuoktiniai turėjo kitų skolinių įsipareigojimų (el. bylos popierinio priedo l. 78-100).

Esant tokiems duomenims, vien ta aplinkybė, kad atsakovas 2010-06-28 pardavė paveldėtus namÄ ir žemės sklypÄ Kėdainiuose bei gavo už juos 88 000 Lt, nėra pakankamas įrodymas pozicijai, kad, atsakovui pardavus namÄ Kėdainiuose, buvo grÄ Å¾inta skola ieÅ¡kovams, įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Dėl atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų ir bylos nagrinėjimo teisme pakartotų argumentų, kad jis ieÅ¡kovams dar 2010 m. yra grÄ Å¾inęs ne tik visÄ pasiskolintÄ 20 000 Lt sumÄ , bet ir sumokėjęs daugiau kaip 50 proc. dydžio palÅ«kanas, iÅ¡ viso – 12 661,26 Eur (43 716,80 Lt), pažymėtina tai, jog tokiems argumentams patvirtinti byloje nėra jokių patikimų įrodymų.

Be to, teismo proceso metu atsakovas negalėjo logiÅ¡kai pagrįsti, kodėl, pasiskolinęs 20 000 Lt, jo teigimu, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams daugiau nei dvigubai didesnę sumÄ , t. y. su didesnėmis nei 50 proc. dydžio palÅ«kanomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jau 2010 m. sumokėjo ieÅ¡kovams iÅ¡ viso 12 661,26 Eur (43 716,80 Lt), 2013-11-11 ir 2013-11-20 pervedė ieÅ¡kovui dar 500 Lt. Jeigu, kaip tvirtina atsakovai, dar 2010 m. ieÅ¡kovams buvo grÄ Å¾inta ir skola, ir sumokėtos itin didelės palÅ«kanos, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas atsakovo elgesys 2013 m. pabaigoje pervedant ieÅ¡kovui dar tam tikrÄ sumÄ pinigų.Sutiktina su ieÅ¡kovų atstovės pozicija, kad atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo proceso metu atsakovų duotuose paaiÅ¡kinimuose dėl ginčo paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybių yra nenuoseklumo, prieÅ¡taravimų.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad pirmÄ jÄ grÄ Å¾inamÄ sumÄ (6000 Eur) ieÅ¡kovams perdavė jo žmona (atsakovė) iÅ¡kart po atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo parduotas 2014 m. Tuo tarpu nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje atsakovai tvirtino, kad su ieÅ¡kovais atsiskaitė dar 2010 m., kai buvo paduotas atsakovo po motinos mirties jo paveldėtas turtas Kėdainiuose.Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį rengė jis pats. Atsakovas yra tiesioginis ginčo santykių dalyvis, bÅ«tent jam geriausiai žinomos faktinės skolos grÄ Å¾inimo aplinkybės. Akivaizdu, kad atsakovas negali klysti, kokį turtÄ â€“ Kėdainiuose ar Vilniuje – pardavus jis atsiskaitė su ieÅ¡kovais.

Tai įsimintinos aplinkybės, juolab kad nurodyti turto objektai buvo skirtinguose miestuose, be to, parduoti skirtingu metu – atitinkamai 2010 ir 2014 m. Atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti atsakovui buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas (25 d.), taigi, rengdamas šį dokumentÄ , atsakovas turėjo galimybę pagalvoti, prisiminti visas ginčo santykių aplinkybes, ir tiksliai jas iÅ¡dėstyti.IeÅ¡kovai pateikė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovams priklausančio gyvenamojo namo statybos pabaiga įregistruota 2010-06-28, namas pripažintas tinkamu naudotis 2010-08-16, prieÅ¡ pat trečio vaiko gimimÄ (ieÅ¡kovų vaikas gimė (duomenys neskelbtini)) (el. bylos popierinio priedo l. 69-71, 74-75, 76).Sutiktina su ieÅ¡kovais, kad nurodyti duomenys teikia pagrindÄ abejoti atsakovų paaiÅ¡kinimais, jog 2010 m. rudenį, kai, atsakovų teigimu, jie į ieÅ¡kovų namus atvyko grÄ Å¾inti skolos, ieÅ¡kovų namo statyba nebuvo užbaigta, be to, atsakovė nurodė nepastebėjusi ieÅ¡kovės nėštumo ar nemačiusi naujagimio.

Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir įrodytais atsakovų teiginius, kad jie 2010 m. rudenį buvo atvykę į ieÅ¡kovų namus ir grÄ Å¾ino skolÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovas, teigdamas, kad dar 2010 m. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams visÄ skolÄ , remiasi 2013 m. jo ir ieÅ¡kovo el. susiraÅ¡inėjimu. Pažymėtina, kad atsakovas cituoja tik tam tikrus susiraÅ¡inėjimo epizodus, aiÅ¡kindamas juos taip, kaip naudinga jo pozicijai dėl skolos grÄ Å¾inimo pagrįsti.

Tačiau ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimo 2013 m. sisteminė analizė neteikia pagrindo pripažinti įrodytais atsakovų argumentų, jog jie dar 2010 m. atsiskaitė su ieÅ¡kovais, grÄ Å¾indami visÄ skolÄ , be to, sumokėdami ir didesnes nei 50 proc. palÅ«kanas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Jau nurodyta, kad, atsakovui tvirtinant, jog dar 2010 m. ieÅ¡kovams buvo grÄ Å¾inta visa skola, be to, didesnės nei 50 proc. palÅ«kanos, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kodėl atsakovas 2013 m. pabaigoje pervedė ieÅ¡kovui dar 500 Lt.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013-10-26 ieÅ¡kovas atsakovui rašė:

„Kokie gi procentai, jei visos skolos net negrÄ Å¾inai? Nors ir žadėjai grÄ Å¾int, kai tik parduosi namÄ Kėdainiuose, bet taip ir liko pažadais. Trupinius nuo stalo pamėtėjai, nes tau pinigų tada reikėjo labiau (...)“. Reaguodamas į šį ieÅ¡kovo laiÅ¡kÄ , atsakovas parašė: „SÄ skaitos numerį ir kitus pricindalus atsiųsk“.                                                                      Byloje apklaustas kaip liudytojas L.

P., su kuriuo atsakovas 2014 m. vedė derybas dėl namo (duomenys neskelbtini), pardavimo, patvirtino, kad atsakovas ne vienÄ kartÄ jam užsiminė, jog, pardavęs šį namÄ , norėtų grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovui. Apklaustas kaip liudytojas L. S. nurodė, kad 2014 m. vasarÄ buvo su ieÅ¡kovu degalinėje ir, sėdėdamas automobilyje, girdėjo ieÅ¡kovo bei atsakovo pokalbį, kurio metu atsakovas žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ pardavęs namÄ (duomenys neskelbtini) (2016-05-26 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:07:17-00:18:35; 00:18:54-00:29:55).Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad atsakovo pasiskolinta suma buvo didelė, pinigai gauti banko pavedimais, neginčijamai įrodančiais pinigų perdavimÄ atsakovui, todėl atsakovai, bÅ«dami minimaliai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, grÄ Å¾indami ieÅ¡kovams skolos sumÄ , turėjo gauti iÅ¡ jų raÅ¡ytinį patvirtinimÄ apie konkrečios pinigų sumos grÄ Å¾inimÄ (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, gavę iÅ¡ ieÅ¡kovų pinigus bankiniais pavedimais, žinojo jų sÄ skaitÄ , taigi, grÄ Å¾indami skolÄ , turėjo visas galimybes pervesti pinigus į tÄ ieÅ¡kovų sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios buvo gavę pinigus.IÅ¡analizavus byloje esančių duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovai neįrodė, jog yra grÄ Å¾inę ieÅ¡kovams visÄ paskolos sumÄ ir sumokėję palÅ«kanas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai).Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu atsakovas ieÅ¡kovui yra sumokėjęs 1000 Lt (abi ginčo Å¡alys pripažino Å¡ios sumos perdavimo ieÅ¡kovui prie „Ermitažo“ faktÄ ), o 2013-11-11 ir 2013-11-20 pervedęs į banko sÄ skaitÄ dar 500 Lt, taigi iÅ¡ viso atsakovas yra sumokėjęs ieÅ¡kovui 434,43 Eur (1500 Lt).2016-08-04 teismo posėdyje paklaustas, ar nurodytų pinigų sumų perdavimas buvo paskolos grÄ Å¾inimas, ar palÅ«kanų mokėjimas, ieÅ¡kovas teigė, kad jam nėra reikÅ¡minga, svarbu, jog atsakovas sumokėtų visÄ sumÄ , kuriÄ skolingas.

Atsakovas tvirtino, kad nurodytos sumos perduotos ieÅ¡kovui kaip palÅ«kanos (2016-08-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡as (00:03:22-00:06:44; 00:17:54-00:30:23).Esant tokiai Å¡alių pozicijai, teismas vadovaujasi įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, ir sprendžia, kad atsakovo ieÅ¡kovui sumokėtos 1000 Lt, 200 Lt ir 300 Lt sumos buvo skirtos palÅ«kanoms už naudojimÄ si pasiskolintais pinigais dengti (CK 6.54 straipsnis).IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovai nėra grÄ Å¾inę nė dalies iÅ¡ pasiskolintų 20 000 Lt, todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 5792,40 Eur (20 000 Lt) negrÄ Å¾inta paskolos suma.

Dėl iÅ¡ atsakovų priteistinų mokėjimo palÅ«kanų IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų dviejų rÅ«Å¡ių palÅ«kanas: mokėjimo (pelno) palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolinta pinigų suma (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), ir kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, skaičiuojamas už paskolos grÄ Å¾inimo termino praleidimÄ , kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nereikalaujančiais įrodinėjimo (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai – skirtingos teisinės prigimties palÅ«kanos, ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti abiejų palÅ«kanų ir toks reikalavimas, prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, nereiÅ¡kia dvigubų palÅ«kanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999; kt.).Atsakovo argumentai, kad dėl palÅ«kanų su ieÅ¡kovu nesitarta, atmestini kaip nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams, be to, paties atsakovo elgesiui po ginčo sumos pasiskolinimo.

Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Pareiga paneigti įstatyme įtvirtintÄ prezumpcijÄ Å¡iuo atveju tenka atsakovams. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo pinigų sumÄ ieÅ¡kovai jiems paskolino neatlygintinai (CPK 12, 178 straipsniai). PrieÅ¡ingai, byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo paskola buvo atlygintinė. Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį, teigdamas, jog yra grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovams ne tik visÄ paskolos sumÄ , bet ir didesnes nei 50 proc. palÅ«kanas, akivaizdžiai patvirtino, kad ginčo paskola buvo atlygintinė. 2016-08-04 teismo posėdyje atsakovas, paklaustas apie 1000 Lt perdavimo ieÅ¡kovams prie „Ermitažo“ aplinkybes, nurodė, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ perdavė po 2010 m. kaip palÅ«kanas; 2013-11-11 ir 2013-11-20 pervedė ieÅ¡kovui 500 Lt taip pat kaip palÅ«kanas (2016-08-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:17:54-00:30:23).Aptartų bylos duomenų pagrindu darytina neabejotina iÅ¡vada, kad ginčo paskola buvo atlygintinė, todėl atsakovai už naudojimÄ si gautais pinigais turėjo pareigÄ mokėti ieÅ¡kovams sutarto dydžio palÅ«kanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl palÅ«kanų dydžio nebuvo sutarta, todėl, remdamiesi CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų mokėjimo palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ atitinkamų pinigų sumų paskolinimo momentu.Pažymėtina tai, kad, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, jog su atsakovu buvo sutarta, kad už naudojimÄ si paskolintais pinigais jis mokės tokio dydžio palÅ«kanas, kokio dydžio palÅ«kanas ieÅ¡kovai turi mokėti bankui už jų gautÄ paskolÄ , iÅ¡ kurios gautų pinigų dalį ieÅ¡kovai paskolino atsakovui (2016-04-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:05:38-00:36:14).

Apie tokį susitarimÄ dėl palÅ«kanų dydžio ieÅ¡kovas nurodė ir 2013-10-25 el. laiÅ¡ke atsakovui: „Atsakydamas, noriu tau priminti, kad tu skolindamasis pinigus iÅ¡ vis žadėjai padengti procentus, kuriuos aÅ¡ moku bankui. Už tÄ skolÄ tu net to nesugebėjai padaryt, todėl nematau priežasties, kodėl negaliu paskaičiuoti tavo žadėtų palÅ«kanų už likusiÄ sumÄ â€œ. IÅ¡ pateiktos į bylÄ ieÅ¡kovų ir AB Sampo banko 2007-06-20 sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų matyti, kad iki palÅ«kanų perfiksavimo (2017-06-15) ieÅ¡kovai Bankui turi mokėti 5,58 proc. dydžio palÅ«kanas.Nustačius, kad ginčo Å¡alys yra susitarusios dėl palÅ«kanų už naudojimÄ si ginčo pinigais dydžio (pagal ieÅ¡kovų Kredito sutarties pagrindu Bankui mokamÄ palÅ«kanų normÄ ), darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovų turi teisę reikalauti 5,58 proc. dydžio mokėjimo palÅ«kanų.Už 2007-08-04 paskolintÄ 1158,48 Eur (4000 Lt) sumÄ iki ieÅ¡kovų nurodytos datos 2015-09-21 (imtinai) – 525,65 Eur (1158,48 : 100 x 5,58 proc. : 365 d. x 2968 d.); už 2007-10-11 paskolintÄ 1158,48 Eur (4000 Lt) sumÄ iki ieÅ¡kovų nurodytos datos 2015-09-21 (imtinai) – 513,60 Eur (1158,48 : 100 x 5,58 proc. : 365 d. x 2900 d.); už 2008-06-09 paskolintÄ 3475,44 Eur (12 000 Lt) sumÄ iki ieÅ¡kovų nurodytos datos 2015-09-21 (imtinai) – 1412,76 Eur (3475,44 : 100 x 5,58 proc. : 365 d. x 2659 d.).

Taigi ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovų turi teisę gauti iÅ¡ viso 2452,01 Eur mokėjimo palÅ«kanų. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė reikalavimui dėl palÅ«kanų priteisimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai reikalauja iÅ¡ atsakovų mokėjimo palÅ«kanų, kurias jie turėjo teisę gauti nuo atitinkamų pinigų sumų paskolinimo dienos, t. y. nuo 2007-08-04, 2007-10-11, 2008-06-09.

Taigi sutrumpinti penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminai buvo iki 2012-08-04, 2012-010-11, 2013-06-09. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovas pripažino, jog po 2010 m., kai, pasak jo, jau buvo grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovams skolÄ , jis prie „Ermitažo“ perdavė ieÅ¡kovui 1000 Lt Å¡io reikalaujamoms palÅ«kanoms padengti. Tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip reikalavimo dėl palÅ«kanų pripažinimas ir, vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, nutraukė ieÅ¡kinio senaties eigÄ . Nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminui nutraukti.

Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naujÄ terminÄ neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos situacijos specifika yra ta, kad nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių negali tiksliai nurodyti, kada atsakovas perdavė ieÅ¡kovui aptariamus 1000 Lt. Atsižvelgiant į bendrÄ jÄ taisyklę, skolos, taigi ir priklausančių palÅ«kanų, grÄ Å¾inimo faktÄ turi įrodyti paskolos gavėjas, Å¡iuo atveju – atsakovas. 2016-08-04 teismo posėdyje atsakovas, papraÅ¡ytas prisiminti 1000 Lt sumos perdavimo laikÄ , negalėjo nurodyti tikslios datos, tačiau teigė, kad tai buvo po 2010 m. (2016-08-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:17:54-00:30:23).

Atsakovui negalint nurodyti pinigų perdavimo datos, jam tenka neigiami jo nerÅ«pestingo elgesio padariniai. Nurodytos pinigų sumos perdavimo data laikytina 2011-01-01. Taigi, atsakovui savo veiksmais pripažinus palÅ«kanų skolÄ , penkerių metų ieÅ¡kinio senaties eiga 2011-01-01 prasidėjo iÅ¡ naujo ir turėjo baigtis 2016-01-01. Su ieÅ¡kiniu į teismÄ ieÅ¡kovai kreipėsi 2015-10-21, t. y. nepažeisdami CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto ieÅ¡kinio senaties termino. Be to, atsakovas, 2013-11-11 ir 2013-11-20 sumokėdamas ieÅ¡kovui 500 Lt, dar kartÄ nutraukė ieÅ¡kinio senaties eigÄ reikalavimui dėl mokėjimo palÅ«kanų priteisimo pareikÅ¡ti.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistinos mokėjimo palÅ«kanos už visÄ jų nurodytÄ laikotarpį, nes ieÅ¡kinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti nėra praleistas.Kartu pažymėtina, kad, nagrinėjant bylÄ nustatyta, jog atsakovas ieÅ¡kovams yra sumokėjęs 434,43 Eur (1500 Lt) palÅ«kanų už naudojimÄ si pasiskolintais pinigais. Dėl to pirmiau nurodyta 2452,01 Eur mokėjimo palÅ«kanų suma mažintina atsakovo sumokėta suma, ir ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 2017,58 Eur mokėjimo palÅ«kanų (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Dėl iÅ¡ atsakovų priteistinų kompensuojamųjų palÅ«kanų IeÅ¡kovai taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už termino grÄ Å¾inti pasiskolintÄ sumÄ praleidimÄ (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai teigia, kad atsakovas, skolindamasis 20 000 Lt sumÄ , įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti pardavęs paveldėtÄ namÄ Kėdainiuose.

TokiÄ ieÅ¡kovų pozicijÄ patvirtina ir 2013 m. vykęs ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas: 2013-10-26 ieÅ¡kovas atsakovui rašė: „Kokie gi procentai, jei visos skolos net negrÄ Å¾inai? Nors ir žadėjai grÄ Å¾int, kai tik parduosi namÄ Kėdainiuose, bet taip ir liko pažadais (...)“. Pabrėžtina, kad teismo proceso metu atsakovas iÅ¡ esmės patvirtino ieÅ¡kovų nurodomo susitarimo dėl skolos grÄ Å¾inimo termino buvimÄ , teigdamas, jog visÄ skolÄ ieÅ¡kovams grÄ Å¾ino bÅ«tent pardavęs namÄ Kėdainiuose.

Aptartų bylos duomenų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ginčo paskolos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo nustatytas, todėl, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, paskolos sumÄ jis privalėjo grÄ Å¾inti per trisdeÅ¡imt dienų ieÅ¡kovų pareikalavimo, o tokio reikalavimo iki ieÅ¡kinio padavimo jie nebuvo pareiÅ¡kę. Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina, kad dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino ginčo Å¡alys buvo sutarusios, apibrėždamos šį terminÄ ne konkrečia data, bet įvykiu – atsakovo paveldėto turto Kėdainiuose pardavimu.Bylos duomenimis, atsakovo turtas Kėdainiuose buvo parduotas 2010-06-28, ir ieÅ¡kovai Å¡iÄ datÄ pagrįstai nurodo kaip paskolos grÄ Å¾inimo termino pabaigos datÄ , nes atsakovas, gavęs pinigus už parduotÄ turtÄ , turėjo įvykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovams.Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovai turi teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų už termino grÄ Å¾inti ginčo paskolÄ praleidimÄ .Pagal ieÅ¡kovų atliktus skaičiavimus, už laikotarpį nuo 2010-06-29 iki 2015-09-21 (imtinai) (iÅ¡ viso – 1907 dienas) jie praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 1513,16 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų už laiku negrÄ Å¾intÄ 5792,40 Eur (20 000 Lt) paskolos sumÄ .

Minėta, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje reikalavimams dėl palÅ«kanų priteisimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Teisę į kompensuojamÄ sias palÅ«kanas ieÅ¡kovai įgijo nuo 2010-06-29 (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2015-10-21. Kompensuojamųjų palÅ«kanų praÅ¡oma nuo 2010-06-29 iki 2015-09-21 (imtinai). IeÅ¡kovai nenurodė tokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos svarbiomis sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis ir bÅ«tų pagrindas praleistÄ terminÄ atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl to, esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovų reikalavimui dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo yra pagrindas taikyti sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis).Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos nuostatas, atsakovo praÅ¡ymu taikant ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovų reikalavimui dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo, ieÅ¡kovai netenka teisės į kompensuojamÄ sias palÅ«kanas nuo 2010-06-29 iki 2010-10-20, tačiau už penkerių metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo (nuo 2010-10-21 iki 2015-10-21) turi teisę reikalauti Å¡ių palÅ«kanų, nes joms priteisti, atsižvelgiant į tęstinio pažeidimo atveju nustatytas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisykles (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), ieÅ¡kinio senaties terminas nepasibaigęs.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai kompensuojamųjų palÅ«kanų praÅ¡o iki 2015-09-21, todėl teismas, neperžengdamas ieÅ¡kovų reikalavimų ribų, Å¡ias palÅ«kanas priteisia už laikotarpį nuo 2010-10-21 iki 2015-09-21 (imtinai), t. y. už 1797 dienas.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 1425,88 Eur (5792,40 Eur x : 100 x 5 proc. : 365 d. x 1797 d.) kompensuojamųjų palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010-10-21 iki 2015-09-21.

Apibendrinant ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 5792,40 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 2017,58 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 1425,88 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 9235,86 Eur. Dėl procesinių palÅ«kanų                          Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, esant ieÅ¡kovų praÅ¡ymui, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 9235,86 Eur skolos ir palÅ«kanų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2015-10-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Ieškinį patenkinus iš dalies, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovai prašė priteisti 12 389,82 Eur, šiuo teismo sprendimu jiems priteista 9235,86 Eur, taigi patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų. Vadinasi, ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovų 75 proc. atlygintinomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų.Paduodami ieškinį, ieškovai turėjo sumokėti 279 Eur žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovai sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, likusios 238 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas dėl sunkios ieÅ¡kovų turtinės padėties. Patenkinus ieÅ¡kinio dalį, iÅ¡ atsakovų solidariai į valstybės biudžetÄ priteistina 209,25 Eur (279 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieÅ¡kovams buvo atidėtas.Atmetus ieÅ¡kinio dalį, ieÅ¡kovų mokėtina žyminio mokesčio dalis – 69,75 Eur. Minėta, paduodant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai sumokėjo 41 Eur, taigi iÅ¡ jų solidariai į valstybės biudžetÄ papildomai priteistina 28,75 Eur.IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų: 650 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , 200 Eur už patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ , 200 Eur už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , 150 Eur už atstovavimÄ teisme (el. bylos popierinio priedo l. 104-108).Spręsdamas dėl ieÅ¡kovams atlygintinų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieÅ¡kovų atstovės galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobÅ«dį, turinį.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.15, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimų į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ â€“ 2,5, už atskirÄ jį skundÄ â€“ 0,4, už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ â€“ 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje.IeÅ¡kovai atstovavimo iÅ¡laidas patyrė (atstovei sumokėjo) 2016-05-26, t. y. 2016 m.

II ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje – 756,90 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už ieÅ¡kinio parengimÄ bÅ«tų 1892,25 Eur, už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ â€“ 302,76 Eur, už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ â€“ 75,69 Eur.Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio turinį, jam parengti surinktų ir pridėtų įrodymų kiekį, ieÅ¡kovų iÅ¡laidų ieÅ¡kiniui parengti suma (650 Eur) pripažintina pagrįsta.

Dėl to ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 487,50 Eur (650 Eur x 75 proc.) ieÅ¡kinio parengimo iÅ¡laidoms atlyginti.Už patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai sumokėjo 200 Eur. Å iuo atveju, sprendžiant dėl patikslinto ieÅ¡kinio rengimo iÅ¡laidų pagrįstumo atsižvelgtina į tai, kad Å¡is procesinis dokumentas parengtas iÅ¡ esmės pradinio ieÅ¡kinio pagrindu, tik atsakove įtraukta atsakovo sutuoktinė, ieÅ¡kinio pagrindas pildytas nedaug, todėl pagrįsta iÅ¡laidų suma pripažintina 100 Eur.

Atsakovai ieÅ¡kovams turėtų atlyginti 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) patikslinto ieÅ¡kinio rengimo iÅ¡laidų.Už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovai turėjo 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Ä®vertinus ieÅ¡kovų atstovės parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, 200 Eur iÅ¡laidų Å¡iam procesiniam dokumentui parengti suma pripažintina pagrįsta. Atsakovai ieÅ¡kovams turėtų atlyginti 150 Eur (200 Eur x 75 proc.) atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimo iÅ¡laidų.Teismo posėdžių nagrinėjamoje byloje bendra trukmė – 6 val.

Minėta, pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ â€“ 75,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovų sumokėta 150 Eur suma pripažintina pagrįsto dydžio iÅ¡laidomis, ir atsakovai ieÅ¡kovams turėtų atlyginti 112,50 Eur (150 Eur x 75 proc.) Å¡ių iÅ¡laidų.IeÅ¡kovai taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 99,94 Eur iÅ¡laidų už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymÄ . Atsižvelgiant į patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistina 74,95 Eur nurodytų iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, atsakovai ieÅ¡kovams turėtų atlyginti iÅ¡ viso 900,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. kiekvienas atsakovas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į patenkintÄ ir atmestÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, valstybės naudai iÅ¡ atsakovų priteistina 4,5 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.IÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso priteistina 213,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo Patenkinus dalį ieÅ¡kinio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 270, 301 straipsniais, teismas n u t a r ė : patenkinti ieÅ¡kinio dalį.Priteisti iÅ¡ atsakovų Å .

N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. – N. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieÅ¡kovams S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 5792,40 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 2017,58 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 1425,88 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 9235,86 Eur (devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 86 ct), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 9235,86 Eur (devynių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt penkių eurų 86 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2015-10-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 900,35 Eur (devynis Å¡imtus eurų 35 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovų Å .

N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. – N. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai į valstybės biudžetÄ 213,75 Eur (du Å¡imtus trylika eurų 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitus bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai į valstybės biudžetÄ 28,75 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 75 ct) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitus bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.    Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Laima Ribokaitė