2018-09-26 Nr. AB-16886-2-57-3-00197-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-909-552/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00197-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 52 482,85 Eur žalos, atsiradusios atsakovui neteisėtai pakeitus komunalinių atliekų tvarkymo būdą, atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybės rūpinimasis atliekų tvarkymo užtikrinimu laikytinas viešuoju interesu, valstybės ir savivaldybių priederme. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalis, savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. Pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų <...> komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems <...> asmenims. Pagal šio straipsnio 7 dalį, už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą <...> atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.

3. Nurodo, kad Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4) patvirtintas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planas 2010–2019 m. (pakeistas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6.1-45-(18.4)), kuriuo numatyta mišrių komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą vykdyti regioniniu principu, parinkti privatų ūkio subjektą investiciniam projektui – kogeneracinės jėgainės pastatymui, kurioje būtų naudojamos visose Klaipėdos regiono savivaldybėse susidarančios (po mechaninio rūšiavimo) atliekos.

Pažymėjo, jog regioniniu principu vystant atliekų tvarkymo sistemą, regiono savivaldybėse buvo įrengtos didelio gabarito atliekų ir žaliųjų atliekų aikštelės. Klaipėdos regiono plėtros taryba 2010 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6.1-45-(18.4) nusprendė įrengti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį (Dumpių) sąvartyne, kuriame būtų rūšiuojamos viso regiono atliekos. Klaipėdos rajono savivaldybė 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo planą, kuriuo numatė, jog atliekos tvarkomos regioniniu principu, nustatė, kad visos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintose Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse buvo nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra sudėtinė regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis, o Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje surinktų atliekų rūšiavimo organizavimas – KRATC funkcija. Be to, Klaipėdos regiono savivaldybės 2005 m. gegužės 31 d. pasirašė sutartį, kuria nusprendė kurti ir plėtoti atliekų tvarkymo sistemą regioniniu principu.

Sutartimi buvo sutarta dėl solidarumo principo įgyvendinimo, t. y. šalys susitarė nustatant „vartų mokestį“ vadovautis nuostata, kad Klaipėdos regiono atliekų turėtojai solidariai apmoka atliekų transportavimo kaštus – kuo labiau nutolusi savivaldybė nuo sąvartyno, tuo „sąvartyno mokestis“ turi būti nustatytas mažesnis, t. y., savivaldybės, esančios arčiau sąvartyno, moka didesnį „vartų mokestį“, kad toliau nuo sąvartyno esančioms savivaldybėms reikėtų mokėti mažesnį „vartų mokestį“, nes jos patiria didesnius transportavimo kaštus.

Akcentavo, kad Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planas bei jo vėlesnė redakcija įtvirtino kainodaros solidarumo, sąnaudų susigrąžinimo principus bei principą „teršėjas moka“.

4. Pareiškėjo teigimu, nepaisant regioninio atliekų tvarkymo principo, įtvirtinto ir norminiuose teisės aktuose, ir tarp savivaldybių sudarytoje sutartyje bei atliekų tvarkymo būdo, kuris buvo nustatytas Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo plane ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, VšĮ „Gargždų švara“, kurios steigėjas yra atsakovas, 2013 m. gruodžio 10 d. paskelbė Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo perdirbti ir/ar panaudoti paslaugos viešąjį pirkimą, o 2014 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su konkurso laimėtoju – UAB „Ekonovus“. Pastaroji, vykdydama šią sutartį, visas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje po atliekų turėtojų pirminio rūšiavimo susidariusias mišrias komunalines atliekas surenka iš konteinerių ir perveža į bendrovės teritoriją, kurioje atlieka antrinį rūšiavimą – atskiria tinkamas perdirbti bei panaudoti, o nebetinkamas – išveža į regioninį sąvartyną šalinti. Mano, kad Savivaldybės administracijos direktorius pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, kadangi nekontroliuoja ir neužtikrina Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintame Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo plane numatytų priemonių įgyvendinimą bei kitų teisės aktų nuostatų laikymąsi organizuojant regioninį atliekų tvarkymą.

5. Pažymėjo, kad dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), ženkliai sumažėjo iš Klaipėdos rajono savivaldybės į regioninį sąvartyną atvežamų mišrių komunalinių atliekų kiekis. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos administratorius – pareiškėjas, įgyvendindamas regiono savivaldybių nustatytą solidarumo principą, siekdamas išlyginti skirtingus atliekų transportavimo kaštus, nustatė skirtingus „vartų mokesčius“ kiekvienai Klaipėdos regiono savivaldybei. Šie transportavimo kaštai paskirstomi metiniam atskirų savivaldybių mišrių komunalinių atliekų kiekiui. KRATC valdyboje 2013 m. birželio 14 d. protokolu Nr. 8 patvirtintoje Klaipėdos regiono bazinio „vartų mokesčio“ ir atskirų savivaldybių „vartų mokesčių“ skaičiavimo metodikoje numatyta, kad „vartų mokesčiai“ nustatomi atsižvelgiant į praėjusių metų konkrečioje savivaldybėje surinktą mišrių komunalinių atliekų kiekį ir prognozuojamą ateinančių metų atliekų kiekį. Tvirtinant Klaipėdos rajono savivaldybės „vartų mokestį“ jame buvo įskaičiuotas 0,57 Eur/t – „solidarumo mokestis“ ir 4,20 Eur/t didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės Vėžaičiuose bei didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės Gargžduose eksploatacijos būtinosios pajamos. KRATC valdymo organo - valdybos - sprendimas dėl šio Klaipėdos rajono savivaldybei nustatyto „vartų mokesčio“ atsakovo buvo skųstas teismui, tačiau atsakovo ieškinys išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme buvo atmestas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T11-35 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2016–2018 tvirtinimo“ patvirtinto plano 2 priedo „Aplinkos apsaugos programos vertinimo kriterijų suvestinės“ aišku, kad 2015 metais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje faktiškai surinkta 19 506 t mišrių komunalinių atliekų, todėl pagal sutarties nuostatas, atsakovas turėjo sumokėti 11 118,42 Eur „solidarumo mokesčio“ (19 506 t x 0,57 Eur/t) bei 81 925,2 Eur atliekų surinkimo aikštelių eksploatacijos (19 506 t x 4,20 Eur) kaštams padengti. Atsakovui neteisėtai pakeitus atliekų tvarkymo būdą, per 2015 m. į sąvartyną pristatyta tvarkyti tik 8 514,625 t atliekų, todėl savivaldybė sumokėjo tik 4 853,34 Eur „solidarumo mokesčio“ bei tik 35 761,43 Eur atliekų surinkimo aikštelių eksploatacijos kaštams padengti. Tokiu būdu pareiškėjas nesurinko 6 265,08 Eur „solidarumo mokesčio“ ir 46 163,77 Eur didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėms eksploatuoti. Dėl atsakovo padaryto sutarties pažeidimo neteisėtai pakeičiant atliekų tvarkymo būdą, sistemoje susidariusį lėšų trūkumą pareiškėjas padengė iš savo apyvartinių lėšų tam, kad kitos savivaldybės nepatirtų finansinių nepatogumų bei būtų užtikrintas regioninės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas. Pažymi, kad regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančios kitos savivaldybės prisideda visa įsipareigojimų apimtimi prie solidarumo principo įgyvendinimo, lyginant su atsakovu, siekiančiu išvengti dalyvavimo sistemoje, būtų priverstos prisidėti neproporcingai daug, o ir pareiškėjas neprivalo savo lėšomis laikinai dengti regioninės sistemos išlaikymui skirtų lėšų trūkumą.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad įgyvendinant regioninį atliekų tvarkymo principą, jis 2012 m. liepos 13 d. yra sudaręs sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ dvidešimčiai metų dėl atliekų naudojimo (deginimo energijai gauti). Sudarant šią sutartį, įvertinus kelerių metų duomenis, pareiškėjas įsipareigojo pateikti UAB „Fortum Klaipėda“ tam tikrą atliekų kiekį, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra galimybės įvykdyti viso regiono savivaldybių interesais prisiimtų įsipareigojimų. Be to, pareiškėjas įvykdė projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, finansuojamą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančią Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Sanglaudos fondo ir pareiškėjo skolintomis lėšomis, kurio tikslas – pastatyti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį (Dumpių) sąvartyne. Sprendimas dėl dalyvavimo šiame projekte ir poreikio turėti viso regiono atliekas rūšiuojantį įrenginį (statybos vertė 12,1 mln. Eur, iš jų 81 proc. sudarė Europos Sąjungos parama) buvo priimtas Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2010 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6.1-45-(18.4).

8. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos regiono savivaldybės, priimdamos bei tvirtindamos teisės norminius aktus, nėra absoliučiai laisvos pasirinkti vienokį arba kitokį atliekų tvarkymo būdą, reglamentuodamos ir organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą, o yra saistomos ne tik aukštesnės galios teisės norminių aktų, tačiau ir sudarytų susitarimų. Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo būdus, reglamentuodamos ir organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą, kaip viešojo administravimo subjektai, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu įstatymų viršenybės principu. Be to, privalo paisyti visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos, t. y. visų regiono savivaldybių interesų, kad būtų išsaugota regioninė atliekų tvarkymo sistema, būtų vykdomi įsipareigojimai ir susitarimai dėl solidarumo principo įgyvendinimo, būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Atsakovas, žinodamas „vartų mokesčio“ apskaičiavimo metodiką, iš anksto neįspėjęs apie ketinimą keisti iš esmės atliekų tvarkymo sistemą, ją pakeitė pažeisdamas teisės aktus ir tokiais savo veiksmais padarė žalą visai regiono atliekų tvarkymo sistemai, taip pat ir pareiškėjui.

9. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1 1-205 pakeitė ir išdėstė nauja redakcija Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T1 1-672 patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, kurių 10 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės ir didžiosios atliekos vežamos į Klaipėdos regioninį atliekų sąvartyną arba perduodamos viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei tolimesniam tvarkymui. Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo plane, patvirtintame 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T1 1-672, numatyta, kad visos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną. Minėtos teisės normos skirtingai reglamentuoja tą patį teisinį santykį, todėl esant teisės aktų kolizijai, privalu vadovautis vėliau išleista teisės norma, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios numato galimybę mišrias komunalines atliekas vežti į regioninį sąvartyną arba perduoti viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei tolimesniam tvarkymui. Atkreipė dėmesį, jog KRATC vadovaujasi išskirtinai Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios galiojo iki 2014 m. balandžio 24 d., nors vėliau šios taisyklės buvo pakeistos.

11. Pažymėjo, kad įvežamų į KRATC valdomą sąvartyną atliekų kiekio sumažinimą sąlygojo būtent pareiškėjo veiksmai. KRATC 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimais nustatė „vartų mokesčio“ dydžius, kurie buvo ženkliai padidinti. Klaipėdos rajono savivaldybė 2013 m. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti atitinkamus minėtų sprendimų punktus, tačiau teismas ieškinį atmetė ir apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos rajono savivaldybė dar iki pateikiant ieškinį teismui siekė susitarti su KRATC dėl sprendimų nustatyti didesnį „vartų mokestį“ panaikinimo, mokėjimų atidėjimo ir kitų sąlygų, tačiau susitarti nepavyko. Pareiškėjas nuolat siūlė atsakovui mažinti įvežamų į regioninį sąvartyną mišrių atliekų kiekį ir tokiu būdu mažinti išlaidas komunalinių atliekų tvarkymui. Atkreipė dėmesį, jog tokia KRATC pozicija buvo išreikšta ir KRATC 2014 m. balandžio 1 d. teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-914-513/2014, nurodant, kad visais atvejais savivaldybė turi alternatyvą ir nėra saistoma pareigos komunalines atliekas šalinti sąvartyne. Klaipėdos rajono savivaldybė, reaguodama į tokius KRATC pasiūlymus bei siekdama sumažinti į regioninį sąvartyną įvežamų komunalinių atliekų kiekį, inicijavo Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus (Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės patvirtintos 2014 m. balandžio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1 1-205), kuriuos atlikus viešoji įmonė (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ su UAB „Ekonovus“ po viešojo konkurso 2014 m. balandžio 28 d. sudarė Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo perdirbti ir/ar panaudoti paslaugų sutartį. Pažymėjo, kad KRATC taip pat turėjo visas galimybes dalyvauti minėtame viešajame konkurse ir teikti savo pasiūlymus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

12. Akcentavo, kad Savivaldybė niekada nesiekė pasitraukti ar išardyti Klaipėdos apskrities savivaldybių sukurtą regioninę atliekų tvarkymo sistemą. Atliekos ir toliau yra vežamos į regioninį sąvartyną, tik sumažintas jų kiekis. Savivaldybė, sumažinusi atliekų kiekį, patyrė mažiau išlaidų nei būtų patyrusi, jeigu visas mišrias komunalines atliekas būtų vežusi į regioninį sąvartyną, tokiu būdu buvo apgintas viešasis interesas. Klaipėdos rajono savivaldybė praktiškai nuo Vėžaičių bei Gargždų didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pradžios siūlė KRATC minėtas aikšteles perduoti valdyti Savivaldybei, tačiau iki šios dienos konkrečių atsakymų iš KRATC negauta.

13. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindžia patirtos žalos, t. y. kad susidaręs lėšų trūkumas buvo padengtas iš pareiškėjo apyvartinių lėšų, nepateikia jokių įrodymų apie atsiradusią žalą ir tai, kad trūko lėšų užtikrinant tinkamą regiono atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, taip pat neaišku, kokių finansinių nepatogumų galėjo patirti kitos savivaldybės.

14. Pažymėjo, kad Savivaldybė niekada neįsipareigojo KRATC tiekti tam tikrą kiekį atliekų, o KRATC, pasirašydama 2012 m. liepos 13 d. sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ dėl atliekų naudojimo (deginimo energijai gauti), neįvertino tikrųjų savo galimybių, nes atliekų kiekis įvežamas į regioninį sąvartyną nuolatos mažės ir tai sąlygoja gyventojų skatinimas atliekas rūšiuoti. Teigė, jog KRATC argumentas dėl įvykdyto projekto, kurio tikslas – pastatyti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį šioje byloje, nereikšmingas, nes projektas įvykdytas tik 2016 metais, o skundu prašoma priteisti pinigines lėšas už 2015 metus.

15. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam tikrų savivaldybių priimti sprendimai bei sudarytos sutartys su regionų atliekų tvarkymo centrais, kuriuose buvo numatyta tik regionų atliekų tvarkymo centrams išimtinė teisė naudoti bei šalinti atliekas bei sprendimai šalinti atliekas tik regioniniuose sąvartynuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms. Tai patvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo veikla organizuojama laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o KRATC neįrodė, kad dėl galimai neteisėtų Savivaldybės veiksmų kilo kažkokios pasekmės bei buvo padaryta žala.

II. 16. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 52 428,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

17. Teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 31 d. sutartimi (toliau – ir Sutartis) Klaipėdos regiono savivaldybės (Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė ir Šilutės rajono savivaldybė) nusprendė kurti ir plėtoti atliekų tvarkymo sistemą regioniniu principu. Sutartyje numatytas „sąvartyno vartų“ mokestis, kuris susidaro iš atliekų šalinimo kaštų, kurie apima regioninio sąvartyno, savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidas, uždarytų regiono sąvartynų priežiūros išlaidas ir regioninio sąvartyno uždarymui kaupiamas lėšas, projekto vykdymui skolintų lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinimą, regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus bei visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijų vykdymo išlaidas bei tolimesnei regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų plėtrai skirtas lėšas.

Sutartimi nustatyti pagrindiniai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo principai: 1) „teršėjas moka“ principas, kuris realizuojamas rajono savivaldybėms įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą (Sutarties 2.2 punktas);

2) sutarta dėl solidarumo principo įgyvendinimo – „vartų mokestis“, pagal kurį šalys sutarė, kad Klaipėdos regiono atliekų turėtojai solidariai apmoka tik atliekų transportavimo kaštų nuo atskiros savivaldybės iki regioninio sąvartyno skirtumą, įvedant skirtingus „sąvartyno vartų“ mokesčius atliekoms atvežtoms iš skirtingų regiono savivaldybių (kuo labiau nutolusi savivaldybė arba transportavimo kaštai didesni, tuo „sąvartyno vartų“ mokestis mažesnis (Sutarties 2.3 punktas). Sutarta, jog siekiant užtikrinti visos regiono atliekų tvarkymo sistemos vieningumą bei solidaraus rinkliavos dydžio taikymo principą, Klaipėdos regiono savivaldybės, tvirtindamos atliekų tvarkymo planus bei taisykles, skaičiuodamos rinkliavos dydį naudoja tą pačią metodiką bei standartus.

Atskiros regiono savivaldybės (kurortai, nacionaliniai parkai ir pan.) gali nustatyti griežtesnius komunalinių atliekų surinkimo reikalavimus, atsižvelgiant ir į atliekų susidarymo sezoniškumą (Sutarties 2.5 punktas). Sutarties 2.6 punktu nustatyta, kad Klaipėdos regiono savivaldybėms pageidaujant, bus sudaromos su KRATC koncesijos sutartys, kuriomis savivaldybės perduos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas KRATC. Šiuo atveju KRATC atsakytų už visą savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą.

Visa vietinės rinkliavos suma bus pervedama KRATC, o jis organizuos atliekų surinkimo paslaugos pirkimo viešuosius konkursus ir sudarys sutartis su atliekų surinkimo ir transportavimo įmonėmis. Savivaldybių pageidavimu KRATC galės vykdyti ir vietinės rinkliavos administravimo funkciją. Sutarties 2.7 punkte numatyta, kad Klaipėdos regiono savivaldybės, kurios neperduos KRATC komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų, sudarys su KRATC komunalinių atliekų šalinimo sutartis, kuriose bus numatyti abipusiai įsipareigojimai šalinant konkrečioje savivaldybėje susidarančias komunalines atliekas, „solidaraus“ sąvartyno vartų mokesčio apskaičiavimo tvarka ir kitos dalyvavimo vieningoje atliekų tvarkymo sistemoje sąlygos.

Šiuo atveju regiono savivaldybės pačios organizuos savivaldybės atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešuosius konkursus.

18. Teismas, įvertinęs minėtas Sutarties nuostatas, sprendė, kad dar 2005 metais Klaipėdos regiono savivaldybės susitarė kurti ir plėtoti atliekų tvarkymo sistemą regioniniu principu, įgyvendinti solidarumo principą, kuriuo buvo nustatytas „vartų mokestis“ tam, kad užtikrinti savivaldybių gyventojams panašius vietinės rinkliavos mokesčius, nepaisant to, kokiu atstumu nuo sąvartyno yra nutolusios savivaldybės. Akcentavo, jog pagal minėtos Sutarties nuostatas, savivaldybės turi teisę sudaryti koncesijos sutartis su KRATC ir perduoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas KRATC (Sutarties 2.6 punktas). Tačiau savivaldybės, kurios neperduos KRATC komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų, vis tiek privalės su KRATC sudaryti komunalinių atliekų šalinimo sutartis, kuriose bus numatyti abipusiai įsipareigojimai šalinant konkrečioje savivaldybėje susidarančias komunalines atliekas, „solidaraus“ sąvartyno vartų mokesčio apskaičiavimo tvarka ir kitos dalyvavimo vieningoje atliekų tvarkymo sistemoje sąlygos (Sutarties 2.7 punktas). Įvertinęs Sutarties 2.6 ir 2.7 punktų nuostatas, teismas konstatavo, kad savivaldybės turi teisę bei gali pačios organizuoti atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešuosius konkursus, tačiau neturi teisės vienašališkai (nepakeitus Sutarties nuostatų) organizuoti atliekų šalinimą ir su kitais subjektais sudaryti komunalinių atliekų šalinimo sutartis.

19. Teismas nurodė, kad Klaipėdos regiono plėtros taryba 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4) patvirtino Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą 2010-2019 metams (toliau – ir Planas), kurio tikslas – suderinti Klaipėdos apskrities savivaldybių veiksmus, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema integruoja Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Šilutės rajono, Palangos miesto, Neringos, Skuodo rajono savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas.

Plane nurodyta, jog strateginis komunalinių atliekų tvarkymo Klaipėdos regione tikslas – užtikrinti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Plane nustatyta, jog siekiant strateginio komunalinių atliekų tvarkymo Klaipėdos regione tikslo ir vadovaujantis atliekų tvarkymo prioritetais, 2010-2019 metų laikotarpiu nustatyti šie pagrindiniai Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo tikslai:

I) užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą; II) plėsti antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) ir kitų perdirbamų komunalinių atliekų rūšiavimą ir perdirbimą; III) mažinti komunalinių atliekų (ypač – biologiškai skaidžių atliekų) patekimą į sąvartynus ir panaudoti jų medžiaginį bei energetinį potencialą. Pirmajam (I) tikslui pasiekti nustatytos keturios užduotys, iš kurių viena – siekti, kad viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina Klaipėdos apskrityje visiems komunalinių atliekų turėtojams būtų vienoda už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugos kokybę (1.2 užduotis).

Siekiant įgyvendinti minėtą I tikslo 1.2 užduotį, pasirinkta ilgalaikė strateginė veiksmų programa (2010-2019), kuria nuspręsta: 1.2.1) nuo 2010 m. iki 2019 m. parengti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės Klaipėdos apskrityje minimalius reikalavimus ir jais vadovautis, rengiant savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo konkursus (atsakingi vykdytojai: KRATC, savivaldybės); 1.2.2) nuo 2014 m. iki 2019 m. įgyvendinti dalinio solidarumo principą, nustatant diferencijuotą komunalinių atliekų deginimo „vartų“ mokestį (atsakingi vykdytojai:

KRATC, savivaldybės, atliekų deginimo įmonės operatorius); 1.2.3) nuo 2018 m. iki 2019 m. parengti pilno solidarumo įgyvendinimo koncepciją ir ją įgyvendinti (atsakingi vykdytojai: KRATC, savivaldybės, atliekų deginimo įmonės operatorius). Trečiajam (III) tikslui pasiekti (mažinti komunalinių atliekų patekimą į sąvartynus ir kt.), nustatyta, jog iki 2013 m. paruošti perdirbti ar kitaip naudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, o biologiškai skaidžias atliekas tvarkyti tokiu būdu, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai atliekos sudarytų:

– iki 2010 m. – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 m. biologiškai skaidžių komunalinių atliekų; – iki 2013 m. – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 m. biologiškai skaidžių komunalinių atliekų; – iki 2020 m. – ne daugiau kaip 35 procentus 2000 m. biologiškai skaidžių komunalinių atliekų. Siekiant pasiekti III tikslo 3.2 užduotį, pasirinkta ilgalaikė strateginė veiksmų programa (2010-2019), kuria nuspręsta: <...> 3.2.4) pasirinkti viešos procedūros parenkant privatų ūkio subjektą (investuotoją) atliekų deginimo gamyklos statybai modelį ir organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų deginimo išgaunant energiją paslaugų teikimą; 3.2.5) nuo 2010 m. iki 2013 m.

įrengti pelenų, susidariusių atliekų deginimo įrenginyje sekciją, Dumpių sąvartyne (vykdytojas KRATC).

20. Pažymėjo, kad Klaipėdos regiono plėtros taryba 2010 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 6.1-45-(18.4) papildė Klaipėdos regiono komunalinių atliekų plano 2009-2019 m. ilgalaikės strategijos 3.2 užduotį 3.2.8 punktu, kuriuo nutarta įrengti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį Klaipėdos regioniniame Dumpių sąvartyne, likusias po mechaninio apdorojimo atliekas naudoti energijos išgavimui. Minėtu Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimu taip pat pritarta, kad KRATC organizuotų komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo infrastruktūros projektavimo ir statybos darbus Klaipėdos regiono teritorijoje. Teismas, remdamasis minėtu Planu, sprendė, kad Klaipėdos regiono savivaldybės tarpusavyje derina ir organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, steigia bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, siekiant užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, prieinamumą (kad visiems komunalinių atliekų turėtojams Klaipėdos regione būtų vienoda kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugos kokybę), mažinti komunalinių atliekų (ypač – biologiškai skaidžių atliekų) patekimą į sąvartynus ir panaudoti jų medžiaginį bei energetinį potencialą. Atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos regiono savivaldybės susitarė mažinti komunalinių atliekų patekimą į sąvartynus, pasirenkant privatų ūkio subjektą (investuotoją) atliekų deginimo gamyklos statybai ir deginant po pirminio rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas.

21. Teismas taip pat nustatė, kad siekdamas įgyvendinti minėtame Plane numatytą ilgalaikę strateginę veiksmų programą (2010–2019), pareiškėjas KRATC 2012 m. liepos 13 d. sudarė sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ 20 metų dėl atliekų naudojimo (deginimo energijai gauti), pagal kurią, įvertinus kelerių metų duomenis, pareiškėjas įsipareigojo tiekti UAB „Fortum Klaipėda“ tam tikrą atliekų kiekį (100 000 tonų kasmet) (3.1.1 punktas). Pareiškėjas įvykdė projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ bei pastatė komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį (Dumpių) sąvartyne. Taigi KRATC organizavo įmonių, teikiančių atliekų paslaugas konkursus, o su laimėjusiais sudarė sutartis bei prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinant Plane numatytą ilgalaikę strateginę veiksmų programą, dėl kurios susitarė Klaipėdos regiono savivaldybės. Savivaldybė, vykdydama 2005 m. gegužės 31 d. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei siekdama suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, 2011 m. spalio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009–2020 m. (sprendimo 1 punktas), Atliekų tvarkymo taisykles (sprendimo 2 punktas) bei priėmė kitus teisės aktus.

22. Teismas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra sudėtinė regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis (Taisyklių 11 punktas). Taisyklių 48 punktas nustatė, kad savivaldybė privalo dalyvauti organizuojant ir plėtojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, taip pat užtikrinant regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių savivaldybės teritorijoje vykdymą.

Pagal Taisyklių 50 punktą savivaldybės administracija privalo kontroliuoti, kad gautos lėšos už atliekų tvarkymą bus panaudotos tik atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimui ir vystymui. Taisyklių 52 punktas nustatė, kad Regiono plėtros taryba koordinuoja savivaldybių veiksmus, įgyvendinant bendrą regioninę atliekų tvarkymo sistemą. Taisyklių 53 punkte buvo numatyta, jog pagrindiniai KRATC tikslai yra: kurti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir ją administruoti; tvarkyti komunalines atliekas; užtikrinti komunalinių atliekų sąvartyno bei kitų atliekų tvarkymo objektų statybą, plėtojimą ir modernizavimą, saugų jų eksploatavimą.

Pagal Taisyklių 57 punktą KRATC atsakingas už bendros regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veiklą ir šios sistemos funkcionavimą. Taisyklių 58 punktu numatyta, jog KRATC funkcijos teikiant komunalinių atliekų rūšiavimo ir šalinimo paslaugas regiono savivaldybių gyventojams, įmonėms ir organizacijoms yra: 58.1) organizuoti naujo regioninio sąvartyno eksploatavimą (atliekų šalinimas); 57.2) organizuoti savivaldybių atliekų rūšiavimo/kompostavimo/didžiųjų komunalinių atliekų/pavojingų atliekų surinkimo/statybos ir griovimo atliekų aikštelių eksploataciją.

KRATC gali sukurti padalinį arba skelbti konkursus šioms paslaugoms teikti bei sudaro su konkursų nugalėtoju atitinkamas sutartis; 57.3) kaupti lėšas regioninio sąvartyno sutvarkymui ir uždarymui (rekultivavimui). Užpildžius atitinkamą regioninio komunalinių atliekų sąvartyno eilę (sekciją), vykdyti sutvarkymo ir uždarymo darbus. Taisyklių 165 punkte numatyta, kad regioniniame sąvartyne nerūšiuotos komunalinės atliekos priimamos iš savivaldybės teritorijoje surenkančio atliekų tvarkytojo (-ų) (atliekų surinkimo paslaugas teikiančios įmonės) (-ių) ir iš savivaldybės teritorijoje veikiančių juridinių asmenų, kurie šias atliekas tvarko pagal leidimus.

Teismas, įvertinęs Taisyklių nuostatas, priėjo prie išvados, kad atsakovas jomis užtikrino savo įsipareigojimų laikymąsi (Sutarties, Plano ir kitų teisės aktų nuostatų) organizuojant atliekų tvarkymą ir šalinimą Klaipėdos regione, t. y. Taisyklių nuostatomis užtikrino regioninės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, prisidėjimą prie jos.

23. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ 2013 m. gruodžio 10 d. paskelbė Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo perdirbti ir/ar panaudoti paslaugos viešąjį pirkimą, o 2014 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su konkurso laimėtoju – UAB „Ekonovus“. Atsakovas 2014 m. balandžio 24 d. tarybos sprendimu Nr. T1 1-205 pakeitė ir išdėstė nauja redakcija Taisykles, kurių 10 punktu nustatė, kad savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės ir didžiosios atliekos vežamos į Klaipėdos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną (toliau – sąvartynas) arba perduodamos viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei tolimesniam tvarkymui. Po atliekų apdorojimo likusios netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę nepavojingos komunalinės atliekos yra perduodamos energijai gauti, ar kitaip perdirbti. UAB „Ekonovus“, vykdydama sutartį, visas Savivaldybės teritorijoje po atliekų turėtojų pirminio rūšiavimo susidariusias mišrias komunalines atliekas surenka iš konteinerių ir perveža į bendrovės teritoriją, kurioje atlieka antrinį rūšiavimą – atskiria tinkamas perdirbti bei panaudoti, o nebetinkamas – išveža į regioninį sąvartyną šalinti, t. y., dalį Savivaldybėje susidarančių komunalinių atliekų šalina ne Klaipėdos atliekų tvarkymo sistemos administratorius KRATC, o viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Ekonovus“. Taigi atsakovas vienašališkai pakeitė atliekų tvarkymo būdą – jų šalinimą, mišrių atliekų šalinimo funkciją perdavė kitam subjektui – UAB „Ekonovus“.

24. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovo valdoma VšĮ „Gargždų švara“ viešąjį pirkimą dėl Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo perdirbti ir/ar panaudoti organizavo ir paskelbė dar iki Taisyklių (patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1 1-205) pakeitimo, kurio 10 punktas numatė, kad savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės ir didžiosios atliekos gali būti perduodamos viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei tolimesniam tvarkymui.

Tai rodo, kad atsakovas nesiekė laikytis kartu su kitomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis priimtų įsipareigojimų dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos tinkamo funkcionavimo ir priėmė sau palankų teisės aktą, kuris iš esmės numato galimybę komunalines atliekas tvarkyti savarankiškai, nepriklausomai nuo prisiimtų įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovas, pakeisdamas Taisykles ir tuo būdu pakeisdamas atliekų tvarkymo būdą – mišrias komunalines atliekas vežti į sąvartyną arba perduoti viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei (UAB „Ekonovus“), pažeidė Sutarties 2.7 punktą, Planą (patvirtintą Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4)), Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009-2020 m., Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį bei solidarumo principą, dėl kurio įgyvendinimo buvo sutarusios Klaipėdos regiono savivaldybės. Pagal Sutarties 2.6 ir 2.7 punktus, atsakovas galėjo sudaryti sutartis su kitu subjektu tik dėl atliekų surinkimo ir transportavimo, tačiau ne dėl jų šalinimo, kadangi toks šalinimas patikėtas KRATC.

Be to, Planu buvo suderinti savivaldybių interesai dėl bendrai organizuojamo atliekų šalinimo, dėl privataus subjekto parinkimo atliekų deginimo gamyklos statybai, mechaninio apdorojimo įrenginio Klaipėdos regioniniame Dumpių sąvartyne įrengimo. Planu buvo sutarta, kad savivaldybės Klaipėdos regione įgyvendina solidarumo principą ir tuo būdu siekta užtikrinti visos regiono atliekų tvarkymo sistemos vieningumą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2009–2020 m. numato, kad visos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną.

Taigi savivaldybė, vienašališkai keisdama atliekų tvarkymo būdą ir jas perduodama šalinti privačiam subjektui, o ne veždama į sąvartyną, tokiu būdu nenustato tinkamų priemonių, užtikrinančių regioniniame atliekų tvarkymo Plane, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2009–2020 m. nustatytų užduočių įgyvendinimą, dėl to pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį bei Plane nustatyto solidarumo principo įgyvendinimą.

Šiuo atveju savivaldybės vykdomoji institucija tinkamai neorganizavo savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą.

25. Teismas sprendė, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Sutarties 2.7 punktą, Planą, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009-2020 m., Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį bei solidarumo principą.

26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos, remdamasis ginčui aktualiomis Metodikos nuostatomis, priėjo prie išvados, kad priklausomai nuo to, koks bus bazinio „vartų mokesčio“ dydis, priklausys ir koks bus konkrečios savivaldybės solidarus „vartų mokestis“, kurio dydis tiesiogiai sąlygos konkrečios savivaldybės „vartų mokesčio“ dydį, kurį turės mokėti kiekviena savivaldybė. Bazinis „vartų mokestis“ skaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų faktines sąnaudas bei prognozuojamas ateinančių metų sąnaudas, t. y. „vartų mokestis“ iš esmės priklauso nuo to, koks bus surenkamas savivaldybėse mišrių komunalinių atliekų kiekis. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybei vienašališkai nusprendus atliekas perduoti privačiam subjektui ir tuo būdu sutaupant, pareiškėjas 2015 metais nesurinko apskaičiuotų pajamų, kuriomis būtų padengtos savivaldybių komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne sąnaudos (arba gautos būtinos pajamos). Tokiu atveju pareiškėjas kiekvienai savivaldybei nustatytą „vartų mokestį“ turėtų iš naujo perskaičiuoti taip, kad būtų padengtos komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne sąnaudos (arba būtų gautos būtinos pajamos). KRATC įgyvendinus projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ ir pastačius komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį (Dumpių) sąvartyne bei 20 metų įsipareigojus pateikti UAB „Fortum Klaipėda“ atitinkamą kiekų mišrių komunalinių atliekų deginimui bei Klaipėdos rajono savivaldybei vienašališkai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemai yra padaryta žala, kurią iš esmės turėtų padengti kitos Klaipėdos regiono savivaldybės. Tokiu būdu kitoms savivaldybėms komunalinių atliekų išlaidos didės ir nebebus užtikrintas viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumas, kokybė ir prieinamumas visame Klaipėdos regione.

27. Teismas nurodė, kad UAB KRATC bendrovės valdybos 2013 m. birželio 28 d. protokolu Nr. 9 Klaipėdos rajono savivaldybei nustatytas 135,40 Lt (39,21 Eur) „vartų mokestis“. Tvirtinant Klaipėdos rajono savivaldybės „vartų mokestį“, jame buvo įskaičiuotas 0,57 Eur (1,97 Lt) /t – „solidarumo mokestis“ ir 4,20 Eur (14,52 Lt)/t – didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės eksploatacijos būtinosios pajamos. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T11-35 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2016-2018 m. tvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos planą 2016–2018 m., kurio 2 priedo „Aplinkos apsaugos programos vertinimo kriterijų suvestinė“ duomenimis, 2015 metais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje faktiškai surinkta 19 506 t mišrių komunalinių atliekų. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas į sąvartyną pristatė tik 8 514,625 t (iš 19 506 t) mišrių ir didžiųjų komunalinių atliekų, už kurias atsakovas iš viso pareiškėjui sumokėjo 4 853,34 Eur solidarumo mokestį (8514,625 t x 0,57 Eur) ir 35 761,43 Eur atliekų surinkimo aikštelių eksploatacijos kaštams padengti mokestį (8514,625 t x 4,20 Eur). Taigi 10 991,375 t mišrių komunalinių atliekų perduota privačiam subjektui šalinti, nors pagal Sutartį ir teisės aktų nuostatas atliekas turėjo šalinti pareiškėjas KRATC. Perdavus 10 991,375 t mišrių komunalinių atliekų šalinti kitam subjektui, pareiškėjas negavo 52 428,85 Eur (10 991,375 t x 0,57 Eur + 10 991,375 t x 4,20 Eur) numatytų ir apskaičiuotų būtinųjų pajamų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos išlaidoms padengti. Pareiškėjas paaiškino, kad padarytą žalą (negautas būtinąsias pajamas) padengė iš savo apyvartinių lėšų. Atsakovui nepadengus 52 428,85 Eur negautų būtinųjų pajamų, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemai buvo padaryta turtinė žala.

28. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto atliekų tvarkymo būdo pakeitimo) ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemai padarytos 52 428,85 Eur žalos (negautos būtinosios pajamos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos išlaidoms padengti) yra tiesioginis priežastis ryšys, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 52 428,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

III. 29. Atsakovas Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, neįvertino bylos faktinių aplinkybių bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovo teigimu, Savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o KRATC neįrodė, kad dėl galimai neteisėtų Savivaldybės veiksmų kilo kažkokios pasekmės bei buvo padaryta žala, todėl priteisti prašomą žalą nebuvo jokio pagrindo. 2005 m. gegužės 31 d. sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos regiono savivaldybių, 2.7 punktas numatė, kad Klaipėdos regiono savivaldybės, kurios neperduos KRATC komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų, sudarys su KRATC komunalinių atliekų šalinimo sutartis, kuriose bus numatyti abipusiai įsipareigojimai šalinant konkrečioje savivaldybėje susidarančias komunalines atliekas, „Solidaraus“ sąvartyno vartų mokesčio apskaičiavimo tvarka ir kitos dalyvavimo vieningoje atliekų tvarkymo sistemoje sąlygos. Šiuo atveju savivaldybės pačios organizuos savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešuosius konkursus. Teismas, vertindamas šį sutarties punktą, visiškai dėl neaiškių priežasčių konstatavo, kad pagal sutarties 2.7 punktą, savivaldybės turi teisę pačios organizuoti atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešuosius konkursus, tačiau neturi teisės vienašališkai organizuoti atliekų šalinimą ir su kitais subjektais sudaryti komunalinių atliekų šalinimo sutartis. Tokia teismo išvada visiškai nesuprantama, nes minėtame sutarties punkte jokių draudimų organizuoti atliekų šalinimą ir su kitais subjektais sudaryti komunalinių atliekų šalinimo sutartis, nėra.

31. Atkreipia dėmesį, kad VšĮ „Gargždų švara“ ir UAB „Ekonovus“ 2014 m. balandžio 28 d. sudarytos sutarties objektas - mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas ir mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo perdirbti ir/ar panaudoti paslaugos, t. y. apie tai, kad UAB „Ekonovus“ suteikiama teisė šalinti atliekas, sutartyje net neužsimenama, pagal sutartį atliekas šalinti UAB „Ekonovus“ turėjo perduoti KRATC. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas vienašališkai pakeitė atliekų tvarkymo būdą - jų šalinimą, mišrių atliekų šalinimo funkciją perdavė kitam subjektui - UAB „Ekonovus“, t. y. neįvertino, kad atliekų rūšiavimas, perdirbimas, naudojimas bei šalinimas yra skirtingi atliekų tvarkymo būdai.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo planą bei jame numatė priemones šiam planui įgyvendinti. Teismo vertinimu, Savivaldybė Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano nevykdė ir šio plano nevykdymas pasireiškė, šiame plane numatytos priemonės, kad visos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną, nevykdymu. Su tokia teismo pozicija nesutinka. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr.T11-205 pakeitė ir išdėstė nauja redakcija Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.T11-672 patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles.

Šių taisyklių 10 punktas numato, kad Savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės ir didžiosios atliekos vežamos į Klaipėdos regioninį atliekų sąvartyną arba perduodamos viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei tolimesniam tvarkymui. Klaipėdos rajono komunalinių atliekų tvarkymo plane, patvirtintame 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672, numatyta, kad visos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną. Esant tokiai situacijai konstatuoja, kad minėtos teisės normos skirtingai reglamentuoja tą patį teisinį santykį.

Tokia situacija, kai ta patį teisinį santykį vienu metu skirtingai reglamentuoja dvi ar daugiau teisės aktų normos, teisės teorijoje apibūdinama kaip teisės aktų kolizija. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad būtina vadovautis Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios numato galimybę mišrias komunalines atliekas vežti į regioninį sąvartyną arba perduoti viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei tolimesniam tvarkymui. Atsakovo nuomone, sprendžiant šį ginčą, teismas turėjo vadovautis Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių redakcija, galiojusia po 2014 m. balandžio 24 d., tačiau teismas iš esmės dėl šių aplinkybių nepasisakė.

32. Atsakovas taip pat nesutinka, kad pažeidė Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (6.1-3-(18.4) patvirtintą Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą 2010–2019 metams bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T1 1-672 patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009–2020 m. Pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybė niekada nesiekė pasitraukti ar išardyti Klaipėdos apskrities savivaldybių sukurtą regioninę atliekų tvarkymo sistemą, pakeisti atliekų tvarkymo būdą. Atliekos ir toliau sėkmingai yra vežamos į regioninį sąvartyną, tik rūšiuojant sumažintas jų kiekis. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybė, sumažinus atliekų kiekį, patyrė mažiau išlaidų nei būtų patyrusi, jeigu visas mišrias komunalines atliekas būtų vežusi į regioninį sąvartyną, tokiu būdu buvo apgintas viešas interesas. Priešingai, atsakovo nuomone, Savivaldybė tinkamai įgyvendino Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010–2019 metams, Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2009–2020 m. bei Valstybiniame atliekų tvarkymo plane numatytas priemones, o būtent siekė įgyvendinti vieną iš pagrindinių šiuose planuose numatytų tikslų – mažinti komunalinių atliekų patekimą į sąvartynus.

33. Akcentuoja, kad Savivaldybė dar iki pateikiant ieškinį teismui, siekė susitarti su KRATC dėl sprendimų nustatyti didesnį „vartų mokestį“ panaikinimo mokėjimų atidėjimo ir kt., tačiau susitarti nepavyko. KRATC nuolat siūlė Savivaldybei mažinti įvežamų į regioninį sąvartyną mišrių atliekų kiekį ir tokiu būdu mažinti išlaidas komunalinių atliekų tvarkymui. Tokią KRATC poziciją patvirtina ir tai, kad 2014 m. balandžio 1 d. teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą civilinėje byloje, nurodė, kad kai kuriais atvejais savivaldybės kontroliuojamos įmonės teikia ne tik viešąsias atlygintinas paslaugas gyventojams, bet ir paslaugas, kurios pagal savo pobūdį, jas gaunantį subjektą nėra priskirtinos viešosioms paslaugoms. KRATC viešųjų paslaugų komunalinių atliekų tvarkymo srityje asmenims neteikia. Visais atvejais savivaldybė turi alternatyvą ir nėra saistoma pareigos komunalines atliekas šalinti sąvartyne. Ieškovė pati, per savo įsteigtą įstaigą VšĮ „Gargždų švara“ administruoja atliekų tvarkymo sistemą ir turi visas galimybes komunalines atliekas rūšiuoti (pirminis rūšiavimas, antrinis rūšiavimas), naudoti jas (deginti) ir vykdyti bet kokią leistiną atliekų tvarkymo veiklą. Klaipėdos rajono savivaldybė reaguodama į tokius KRATC pasiūlymus bei siekdama sumažinti į regioninį sąvartyną įvežamų komunalinių atliekų kiekį, iniciavo Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, kuriuos atlikus VšĮ „Gargždų švara“ su UAB „Ekonovus“ po viešojo konkurso 2014 m. balandžio 28 d. sudarė Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo perdirbti ir/ar panaudoti paslaugų sutartį. Akivaizdu, kad visus šiuos veiksmus sąlygojo būtent KRATC Savivaldybei pateikti pasiūlymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamame sprendime nevertino.

34. Atsakovo teigimu, šiai bylai itin aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, kurioje teismas iš esmės konstatavo, kad tam tikrų savivaldybių priimti sprendimai bei sudarytos sutartys su regionų atliekų tvarkymo centrais, kuriuose buvo numatyta tik regionų atliekų tvarkymo centrams išimtinė teisė naudoti bei šalinti atliekas bei sprendimai šalinti atliekas tik regioniniuose sąvartynuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, dėl šios nutarties savo sprendime nepasisakė, o, atsakovo nuomone, būtent ši teismo nutartis tik dar kartą patvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo veikla metais buvo organizuojama laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

35. Atsakovas dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylose dėl žalos atlyginimo, sprendžiant ar pareiškėjų nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos, vertinama, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Savivaldybės nuomone, Klaipėdos rajono savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, niekada jokiuose susitarimuose, sutartyse, savo ar kitų institucijų priimtais teisės aktais neįsipareigojo bei nebuvo įpareigota KRATC pristatyti tam tikrą atliekų kiekį, todėl akivaizdu, kad KRATC negalėjo iš anksto numatyti gauti tam tikras pajamas. Teismas, sprendime nurodydamas, kad dėl neva neteisėtų Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų, KRATC nesurinko 6 265, 08 Eur „solidarumo mokesčio“ ir 46 163, 77 Eur didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėms eksploatuoti, taip pat nurodė, kad susidariusį lėšų trūkumą KRATC padengė iš savo apyvartinių lėšų, tačiau teiginius, kad neva susidaręs lėšų trūkumas buvo padengtas iš pareiškėjos apyvartinių lėšų, teismas grindžia tik pareiškėjo paaiškinimais. Atsakovo nuomone, tai nėra pakankamas įrodymas, nes tokie teiginiai turėtų būti grindžiami rašytiniais įrodymais. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog lėšų tinkamam Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui apskritai trūko, be to, iš teismo sprendimo neaišku, kokių kitos savivaldybės galėjo patirti finansinių nepatogumų ir kokiu pagrindu konstatuota, jog Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemai yra padaryta žala, kurią iš esmės turėtų padengti kitos Klaipėdos regiono savivaldybės. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. iš esmės KRATC deklaratyvius pasisakymus vertino kaip tinkamus įrodymus išskirtinai KRATC naudai.

36. Teismas nepagrįstai KRATC naudai vertino aplinkybę, kad Klaipėdos rajono savivaldybei sumažinus įvežamų atliekų kiekį, KRATC negali vykdyti 2012 m. liepos 13 d. su UAB „Fortum Klaipėda“ sudarytos atliekų naudojimo (deginimo energijai gauti) sutarties, t. y. negali patiekti reikiamo atliekų kiekio pagal sutartį. Minėta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė niekada neįsipareigojo KRATC tiekti tam tikrą kiekį atliekų, o KRATC, pasirašydama minėtą sutartį, neįvertino tikrųjų savo galimybių, nes atliekų kiekis įvežamas į regioninį sąvartyną nuolatos mažės ir tai sąlygoja gyventojų skatinimas atliekas rūšiuoti. Teismas taip pat nepagrįstai susiejo su galimai neteisėtais veiksmais bei galimai padaryta žala KRATC argumentus dėl įvykdyto projekto, kurio tikslas - pastatyti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį, kadangi aplinkybė, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane numatytas tikslas pastatyti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį yra nereikšmingas, nes projektas įvykdytas tik metais, o prašoma priteisti žalą už 2015 metus.

37. Pareiškėjas KRATC atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda dėl savivaldybės institucijų neteisėtų aktų (veiksmų/neveikimo) nepriklausomai nuo konkretaus tarnautojo ar kito savivaldybės darbuotojo kaltės, t. y. įstatymas reikalauja ne visų keturių pažeidimo sudėties elementų, o trijų esminių sąlygų egzistavimo: neteisėtų veiksmų/neveikimo, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas vertindamas tarp Klaipėdos regiono savivaldybių 2005 m. gegužės 31 d. sudarytos sutarties 2.7. punktą, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pagal šį punktą savivaldybės turi teisę pačios organizuoti atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešuosius konkursus, tačiau neturi teisės vienašališkai organizuoti atliekų šalinimą ir su kitais subjektais sudaryti komunalinių atliekų šalinimo sutartis, kadangi minėtame sutarties punkte apie jokius draudimus organizuoti atliekų šalinimą ir su kitais subjektais sudaryti komunalinių atliekų šalinimo sutartis nėra, o ir su UAB „Ekonovus“ sudarytoje sutartyje net neužsimename apie teisę šalinti atliekas. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netiksliai apibūdino nurodytus veiksmus ir vietoje žodžių „tolimesnio tvarkymo“ panaudojo žodį „šalinti“, tačiau toks netikslumas yra neesminis ir nedarantis įtakos ginčijamo sprendimo esmei.

40. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisės aktų kolizija, pažymi, kad atsakovo elgesys niekaip negali būti pripažįstamas sąžiningu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas net nesiekė laikytis kartu su kitomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis prisiimtų įsipareigojimų dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos tinkamo funkcionavimo, neketino laikytis Plano ir sąmoningai priėmė tik sau palankų teisės aktą – Taisykles, žinodamas, kad pastarosios prieštarauja paties atsakovo patvirtinam Planui. Esant šioms aplinkybėms, laikytinas visiškai nepagrįstu atsakovo siekis formaliai taikyti kolizijos, kurią atsakovas sukūrė pats, taisykles.

41. Pareiškėjas kaip nepagrįstus vertina ir atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad jis nepažeidė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plano, nesiekė išardyti regioninės atliekų tvarkymo sistemos, tik rūšiuojant sumažino jų kiekį bei patyrė mažiau išlaidų, nei būtų patyrusi, jei visas mišrias komunalines atliekas būtų vežusi į sąvartyną, tokiu būdu gindama viešąjį interesą. Pažymi, kad atsakovas patyrė mažiau išlaidų tik kitų regiono atliekų tvarkymo sistemos dalyvių sąskaita, todėl pagrindo kalbėti apie vienos savivaldybės viešojo intereso gynimą, kai yra pažeidžiamas visų Klaipėdos regiono savivaldybių viešasis interesas, nėra. Akcentuoja, kad atsakovas priimdamas, tvirtindamas teisės norminius aktus, nėra absoliučiai laisvas pasirinkti vienokį arba kitokį atliekų tvarkymo būdą, reglamentuodamas ir organizuodamas atliekų tvarkymo sistemą, jis yra saistoma aukštesnės galios teisės norminių aktų ir sudarytų susitarimų nuostatų. Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo būdus, reglamentuodamos ir organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą, kaip viešojo administravimo subjektai, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Todėl, tarp kitų kriterijų, privalo paisyti visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos, t. y. visų regiono savivaldybių interesų ta prasme, kad būtų išsaugota regioninė atliekų tvarkymo sistema, būtų vykdomi įsipareigojimai ir susitarimai dėl solidarumo principo įgyvendinimo, būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Savivaldybės, priimdamos sprendimus, turi optimaliai įvertinti savo ir visos regioninės sistemos interesus, t. y. kiekvienu atveju siekti optimalaus šių interesų balanso. Tuo tarpu atsakovas, daugiau kaip dešimt metų visa apimtimi dalyvavęs regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje, žinodamas „solidarumo mokesčio“ apskaičiavimo tvarką, t. y., kad „solidarumo mokestis“ įtrauktas į vienos atliekų tonos sutvarkymo kaštus ir yra surenkamas tik tuomet, jei į sąvartyną pristatomas atitinkamas mišrių komunalinių atliekų kiekis, taip pat „vartų mokesčio“ apskaičiavimo metodiką, iš anksto neįspėjęs apie ketinimą keisti iš esmės atliekų tvarkymo sistemą, ją pakeitė pažeisdamas teisės aktus, todėl tokiais savo veiksmais padarė žalą ne tik pareiškėjui, bet ir visai regiono atliekų tvarkymo sistemai.

42. Pareiškėjas teigia, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad atsakovas, neteisėtai pakeisdamas Taisykles ir tokiu būdu pakeisdamas atliekų tvarkymo būdą, žinodamas, kad toks pakeitimas prieštarauja Planui, pažeidė ir Sutarties, ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plano, ir Plano, Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas bei savo prisiimtus įsipareigojimus dėl solidarumo principo įgyvendinimo.

43. Dėl atsakovo teiginių, kad atliekų tvarkymo būdą pakeitė įvertindamas pareiškėjo pasiūlymą dėl atliekų kiekio mažinimo, pareiškėjas nurodo, kad ir dabar siūlo mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius visoms savivaldybėms, tačiau mažinant mišrių komunalinių atliekų kiekius teisės aktuose ir susitarimuose numatytomis priemonėmis (skatinant atliekų turėtojus rūšiuoti atliekas, aprūpinant juos rūšiavimo priemonėmis) - mišrių komunalinių atliekų kiekiai mažėtų nuosekliai, tokiu būdu neiškraipant realaus mišrių komunalinių atliekų kiekio ir leidžiant nuosekliai ir tiksliai planuoti būtinąsias pajamas šiam kiekiui sutvarkyti bei „solidarumo mokesčiui“ ir aikštelių eksploatavimo kaštams apskaičiuoti.

44. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 neturi jokio ryšio su šia administracine byla, kadangi joje buvo nagrinėjamas atskirų koncesijų sutarčių nuostatų teisėtumo klausimas, tuo tarpu tarp šios bylos šalių koncesijų santykių nėra.

45. Nurodo, kad teismas išsamiai ir nuosekliai išnagrinėjo kriterijus, kuriems esant patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos. Byloje buvo pateikta Klaipėdos regiono bazinio „vartų mokesčio“ ir atskirų savivaldybių „vartų mokesčių“ skaičiavimo metodika, kuria vadovaujantis taip pat buvo apskaičiuoti ir suplanuoti „solidarumo mokestis“ ir aikštelės eksploatavimo sąnaudos. Šie skaičiavimai (kaip ir visi skaičiavimai) atlikti įvertinant praėjusių metų faktines sąnaudas bei realius atliekų kiekius ir prognozuojant ateinančių metų sąnaudas ir atliekų kiekius, t. y. „vartų mokestis“ priklauso nuo atliekų kiekio. Atsakovui vienašališkai ir neįspėjus ženkliai sumažinus mišrių komunalinių atliekų kiekį (perduodant atliekas kitam subjektui), pareiškėjas nesurinko apskaičiuotų būtinųjų pajamų, kurios būtinos savivaldybių sulygtam „solidarumo mokesčiui“ padengti ir aikštelės eksploatacijos kaštams padengti. Tokiu būdu pareiškėjas turėtų kiekvienai savivaldybei nustatytą „vartų mokestį“ perskaičiuoti, perskaičiuojat „solidarumo mokestį“ bei aikštelių eksploatavimo sąnaudas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į viešąjį viso regiono savivaldybių interesą ir suprasdamas, kad kitų savivaldybių atliekų turėtojai negali būti atsakingi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, šias sąnaudas padengė iš savo apyvartinių lėšų.

46. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis nebuvo įsipareigojęs tiekti tam tikro atliekų kiekio, todėl pareiškėjas, pasirašydamas sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“, neįvertino savo tikrųjų galimybių. Pabrėžia, kad atsakovas Plane yra nustatęs, jog visos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną. Taigi pareiškėjas sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė įvertindamas atsakovo nustatytas „žaidimo taisykles“. Akcentuoja, kad realus ir nuoseklus (o ne staigus ir netikėtas) mišrių komunalinių atliekų mažėjimas nedaro neigiamos įtakos regioninei sistemai, priešingai - ir pareiškėjas, ir savivaldybės privalo skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti atliekas taip, kad į mišrias komunalines atliekas patektų kuo mažiau pakuotės atliekų ir/ar antrinių žaliavų. Tačiau visiškai akivaizdu, kad atliekų turėtojų įpročiai susiformuoja ne per vieną dieną, todėl mišrių komunalinių atliekų mažėjimas tokiu būdu būtų nuoseklus, prognozuojamas ir turėtų tik teigiamą įtaką visai regioninei sistemai.

47. Pažymi, kad pareiškėjas nesieja atsakovo padarytos žalos su 2015 m. įvykdytu projektu, kurio tikslas - komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginio pastatymas. Pareiškėjas, kalbėdamas apie šį projektą ir jo rezultatą (komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį) tik siekė atskleisti ir pabrėžti atliekų tvarkymo regioniškumą ir savivaldybių tarpusavio įsipareigojimų svarbą regioninei atliekų tvarkymo sistemai: kas būtų su įvykdytu projektu (komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginiu), įsisavintomis ES lėšomis, jei kiekviena savivaldybė atskirai imtų rūšiuoti mišrias komunalines atliekas. Valstybė privalėtų grąžinti šiam projektui skirtas ES lėšas, nes tikslas (tam tikras mišrių komunalinių atliekų kiekio išrūšiavimas šiuo įrenginiu) niekaip nebūtų pasiektas.

48. Pareiškėjo teigimu, teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialines teises normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo regioniniam atliekų tvarkymo centrui, kurią jis kildina iš savivaldybės neteisėtų veiksmų, jai neteisėtai pakeitus atliekų tvarkymo būdą, visų mišrių komunalinių atliekų nevežimu į regioninį atliekų sąvartyną ir sudarytų sutarčių nevykdymu.

50. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

51. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundų ribų.

52. Pareiškėjui teigiant, kad jis patyrė turtinę žalą dėl atsakovo veiksmų, atsakovas atsikerta tuo, kad kitaip reglamentuodamas ir administruodamas komunalinių atliekų tvarkymą savo teritorijoje, siekė apginti savo gyventojų ir viešąjį interesą, užtikrinti konkurenciją atliekų tvarkymo srityje.

53. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo argumentus pagrįstais ir patenkino jo skundą, padaręs išvadą, kad atsakovas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnį, Sutarties 2.7 punktą, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planą 2010–2019 m., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą, solidarumo principą ir tuo padarė pareiškėjui turtinę žalą.

54. Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą bylos faktinių aplinkybių vertinimo ir materialinių teisės normų taikymo aspektais.

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje taikytinas CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų ( bet kokio viešosios teisės subjekto) neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

56. Taigi pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

57. Šioje byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės veiksmų teisėtumo komunalinių atliekų tvarkymo srityje, kurią reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas. Komunalinių atliekų tvarkymas yra viešoji paslauga, kurios teikimą administruoti bei komunalinių atliekų tvarkymo sistemą organizuoti savivaldybėms paveda Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis. To paties įstatymo 28 straipsnis be kita ko numato, kad savivaldybės tvirtina atliekų tvarkymo planus, kuriuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.

58. Taigi savivaldybės institucijų veiksmai šioje srityje galėtų būti pripažinti neteisėtais, jei būtų konstatuota, kad šios institucijos netvirtino atliekų tvarkymo plano, juose nenumatė atliekų tvarkymui reikalingų priemonių, neorganizavo komunalinių atliekų sutvarkymo ir pan.

59. Vertinant apskųstus Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmus jų atitikimo Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino atliekų tvarkymo planą, numatė jame priemones aukštesnio lygių atliekų tvarkymo planuose numatytų užduočių įgyvendinimui. Pareiškėjas taip pat neteigia, jog atsakovas nenustatė komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemonių, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims ar nenumatė priemonių į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti, neorganizavo savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui susiję su, pareiškėjo manymu, netinkamu savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimu, konkrečiai su ta aplinkybe, kad ne visos mišrios komunalinės atliekos perduodamos šalinti pareiškėjui. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio imperatyvaus reikalavimo Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtinta, todėl savivaldybės veiksmų Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio prasme neteisėtais laikyti negalima.

60. Pareiškėjas ir Klaipėdos regiono savivaldybės 2005 m. gegužės 31 d. pasirašė sutartį, kurios 2.6 ir 2.7 punktai numatė savivaldybių ir pareiškėjo galimus tarpusavio santykių modelius, t.y. savivaldybėms pageidaujant, su KRATC gali būti sudarytos koncesijos sutartys ir tokiais atvejais savivaldybės perduoda KRATC komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas arba savivaldybės sudarys su KRATC komunalinių atliekų šalinimo sutartis ir šiais atvejais savivaldybės įgis teisę pačios organizuoti savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešuosius konkursus. Duomenų, kad atsakovas su pareiškėjų būtų sudaręs koncesijos sutartį, byloje nėra, todėl pripažintina, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, kad Klaipėdos rajono savivaldybė turėjo teisę organizuoti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo viešąjį konkursą. Toliau pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybė neturėjo teisės sudaryti komunalinių atliekų šalinimo sutartis su kitais ūkio subjektais. Tačiau pažymėtina, kad tarp VšĮ „Gargždų švara“, kurios steigėjas yra atsakovas, ir UAB „Ekonovus“ 2014 m. balandžio 28 d. sudaryta sutartis nėra atliekų šalinimo ar naudojimo sutartis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas, per savo įsteigtą įmonę atlikęs konkurencingas viešojo pirkimo procedūras, sutartimi pavedė UAB „Ekonovus“ surinkti, vežti bei rūšiuoti atliekas, t.y. paruošti jas tolesniam naudojimui ar šalinimui. Tokios veiklos, susijusios su atliekomis, nėra atliekų šalinimas Atliekų tvarkymo taisyklių prasme. Tai iš esmės nėra ir kitoks atliekų tvarkymo būdas, nes mišrios komunalinės atliekos taip pat surenkamos, rūšiuojamos ir perduodamos šalinti, pasikeitė tik subjektas, atliekantis antrinį mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą. Kaip teisingai paminėjo atsakovas apeliaciniame skunde, Sutartyje nėra draudimų pavesti atliekų rūšiavimą kitam subjektui, todėl ir šiuo aspektu atsakovo veiksmai nėra neteisėti.

61. Atsakovas turėjo laikytis Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (6.1-3-(18.4) patvirtinto Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010–2019 metams bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T1 1-672 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2009–2020 m., pagal kurį visos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių būtų vežamos į regioninį sąvartyną. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šių patvirtintų planų pagrindiniai tikslai yra ne užtikrinti pelningą KRATC veiklą ir pakankamą atliekų kiekį tokiai veiklai, bet užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą; plėsti antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) ir kitų perdirbamų komunalinių atliekų rūšiavimą ir perdirbimą; mažinti komunalinių atliekų (ypač – biologiškai skaidžių atliekų) patekimą į sąvartynus ir panaudoti jų medžiaginį bei energetinį potencialą. Šiems tikslams pasiekti savivaldybės turi teisę naudoti įvairias priemones, tame tarpe ir bendradarbiauti su kitais ūkio subjektais. Pareiškėjas neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovo veiksmai neatitiko šių Planuose nurodytų tikslų, o teisėjų kolegija to taip pat nenustatė.

62. Pasisakydama dėl solidarumo principo įgyvendinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šis principas suponuoja tai, kad visos regiono savivaldybės solidariai sukūrė regioninę atliekų tvarkymo sistemą, nustatė šiai sistemai funkcionuoti reikalingas priemones ir mokesčius. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė nepasitraukė iš šios sistemos, perduoda po rūšiavimo likusias komunalines atliekas šalinti pareiškėjui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas iš atliekų turėtojų gautas lėšas už atliekų tvarkymą naudoja ne atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimui ir vystymui. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs pateikti pareiškėjui tam tikrą kiekį komunalinių atliekų, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su galimu nuosekliu atliekų kiekių mažėjimu, nėra pagrįsti ir atspindi tik pareiškėjo siekį vykdyti veiklą jo pageidaujamomis sąlygomis. Pripažintina, kad atsakovo elgesys neatitinka pareiškėjo ir visų kitų regiono savivaldybių interesų, tačiau šie nesutarimai ir optimalaus interesų balanso paieška turėtų būti sprendžiami derybų keliu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesurenka planuoto „solidarumo mokesčio“ ir dėl to gauna mažiau pajamų, neeliminuoja paties pareiškėjo pareigos efektyvinti savo veiklą, nes pareiškėjas atsakovui teikia ir mažesnį kiekį paslaugų. Be to, pareiškėjas turėjo teisę atitinkamai perskaičiuoti „vartų mokestį“ ar imtis kitų būtinų priemonių savo veiklos finansiniams rezultatams pagerinti.

63. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostatą „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai“ tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės galėjo pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, atitiktį Konstitucijai (inter alia joje įtvirtintam konstituciniam sąžiningos konkurencijos principui), 2015 m. kovo 5 d. nutarime iš esmės pasisakė dėl šios savivaldybių teisės įgyvendinimo sąlygų.

64. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucinį Teismą Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostatoje (buvo) nustatytas vienas iš savivaldybių vykdomos komunalinių atliekų tvarkytojų, teikiančių šių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, atrankos būdų –pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti šią veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai; kitas šių paslaugų teikėjų atrankos būdas – konkursas; savivaldybės, pasirinkdamos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikėjų atrankos būdą, turėjo vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, inter alia privalėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą; įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė).

65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 be kita ko buvo konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos be konkurso suteikimo KRATC tikslingumo ir atitikimo visuomenės poreikiams vertinimo išvados grindžiamos tuo, kad KRATC yra vienintelis ir realus Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemai sukurti iš ES ISPA programos paramos gavėjas bei šios sistemos kūrėjas, taip pat ši bendrovė yra vienintelė, turinti finansinius įsipareigojimus ir atsakomybę už regioninės sistemos infrastruktūros objektų statybą, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepagrindžia, kodėl kiti ūkio subjektai negali teikti aptariamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, KRATC iš esmės paliekant sistemos kūrėjo ir infrastruktūros objektų statytojo vaidmenį. Priešingai, šis bylos įrodymas tik patvirtina, kad savivaldybių sprendimai ir / arba sutartys iš esmės buvo grindžiamos subjektyviais kriterijais, susijusiais su vieno ūkio subjekto (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro) finansine padėtimi ir prisiimtais įsipareigojimais. Tai, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra tie subjektai, kurie pagal prisiimtus įsipareigojimus privalo kurti bei vystyti regionines atliekų tvarkymo sistemas, savaime nelemia, kad tik jie gali vykdyti šios sistemos veiklas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu. Šios teismo išvados aktualios ir nagrinėjamo ginčo atveju.

66. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmai nepažeidė imperatyvių aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, o kai kurių sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas gali būti pateisintas Klaipėdos rajono gyventojų interesais, konkurencijos laisvės principu bei siekimu mažinti patenkančių į sąvartynus komunalinių atliekų kiekiu. Todėl atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais. Nenustačius savivaldybės veiksmų neteisėtumo, nėra tikslinga vertinti likusias viešosios atsakomybės sąlygas, nes pareiškėjui neatsiranda teisė į žalos atlyginimą.

67. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė