d7f96e6e-d302-46d4-9e59-98e8bf5caee6 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-474-574/2020 Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00115-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas R. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 18 d. nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė :

1. R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 95-ANR_N-708-2020 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda. R. K. nubaustas už tai, kad 2020 m. gegužės 20 d. 15 val. 05 min., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone (telefonu).

2. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. praÅ¡o iÅ¡ esmės pakeisti 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nutartį, panaikinti 2020 m. birželio 18 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje panaikinant paskirtÄ baudÄ arba Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti klausimÄ dėl apelianto skundo spręsti iÅ¡ naujo. 2.1. Nurodo, jog administracinės nusižengimo bylos Nr. AN2-206-332/2018 praktika yra nustatyta, kaip ir Å¡iuo atveju, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1,2 dalis). Administracinio nusižengimo bylÄ Å¡io kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės forma ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). 2.2.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4- 2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-58-697/2017). 2.3. Nagrinėjamu atveju, jis gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį tik neabejotinai nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog jis, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone rankomis, tuo pažeisdamas KET 20 punktÄ .

Nors tik vienas liudytojas, t. y. pareigÅ«nas Å . teigia matęs, jog PareiÅ¡kėjas naudojasi mobiliuoju telefonu, nesuponuoja iÅ¡vados, kad taip tikrai įvyko, ir tuo labiau nebuvo pateikta jokia filmuota medžiaga, kuri įrodytų faktÄ , kad vienintelis liudytojas užfiksavo tariamÄ pažeidimÄ . Tik vienas liudytojas - baudÄ skyręs pareigÅ«nas - apylinkės teismo posėdyje patvirtino savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes. 2.4. Bylos duomenimis, jis iÅ¡ esmės nuo pat jo sustabdymo gatvėje momento policijos pareigÅ«nui neigė, jog jis rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir policijos pareigÅ«nams siÅ«lė apžiÅ«rėti ir įvertinti jo pozicijÄ patvirtinančius įrodymus - jo mobiliojo ryÅ¡io telefone esančius duomenis, automobilyje įrengtÄ navigacijos sistemÄ , kuriÄ jis buvo prijungęs prie transporto priemonės priekinės panelės, tačiau pareigÅ«nas to nedarė.

Galimam pažeidėjui neigiant nusižengimÄ , policijos pareigÅ«nai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiÅ«rėti jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, reikiamais atvejais net gauti skambučių iÅ¡klotines, ir pan.). Å ioje byloje tai nebuvo daroma. Nagrinėjamu atveju, institucija pasyviai rinko duomenis dėl iÅ¡samaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis jų matytomis įvykio aplinkybėmis, arba sÄ moningai nerinko, darydami prielaidÄ , jog įrodymai gali prieÅ¡tarauti kaltinimams. 2.5.

Svarbiu įrodymu Å¡ioje byloje bÅ«tų ir policijos naudojamo registratoriaus įraÅ¡as, tačiau jis nebuvo pateiktas, kadangi pareigÅ«nų teigimu Å¡is įraÅ¡as saugomas iki nutarties priėmimo, nors pagal įstatymÄ Å¡ie įraÅ¡ai saugomi 30 dienų. Tais atvejais, kuomet kyla nesutarimas tarp potencialaus KET pažeidėjo ir policijos pareigÅ«no dėl administracinio nusižengimo fakto, registratorių įraÅ¡as bÅ«tų labai reikÅ¡mingu įrodymu. Kai jais nesinaudojama, jie dingsta ar jų negalima pateikti dėl ne visada suprantamų priežasčių, atsiranda pagrįsta abejonė ir dėl pačių policijos pareigÅ«nų parodymų.

Nurodo, jog remiantis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklėmis, vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as turėjo bÅ«ti saugojamas 30 dienų, tačiau tai Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. PareiÅ¡kėjas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nas dėl savo aplaidumo ar tikėtina dėl įrodymų nepakankamumo neiÅ¡saugojo video medžiagos, ko pasėkoje toks veiksmas yra vertinamas nekaltumo prezumpcijos principu asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. 2.6.

PareigÅ«nas teismo salėje pats pripažino, jog tarnybinis praneÅ¡imas buvo paraÅ¡ytas vėliau, nors data tarnybiniame praneÅ¡ime rugpjūčio 20 diena. Vairuotojas ne kartÄ kreipėsi ir į patį pareigÅ«nÄ ir į policijos departamentÄ , tiek telefonu, tiek raÅ¡tu, praėjus 10 dienų po baudos skyrimo, gautuose nuoraÅ¡uose, nebuvo tarnybinio praneÅ¡imo. Å is faktas rodo, jog baudÄ skyręs pareigÅ«nas Å . linkęs ir į parodymų klastojimÄ . 2.7. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik policijos pareigÅ«no tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis aplinkybės, kurias jie patvirtinto apylinkės teismo posėdyje, bei laikė Å¡iuos įrodymus patikimais ir objektyviais.

Kadangi anksčiau aptartų byloje esančių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepaÅ¡alintos abejonės yra aiÅ¡kinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiami apylinkės teismo nutartis ir nutarimas panaikinami. 2.8. Policijos pareigÅ«no parodymai apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklÅ«s. PareigÅ«nas pirminiame paaiÅ¡kinime nurodė, jog vairuotojas pripažino pažeidimÄ , nesiginčijo, ant protokolo pasirašė, rodė pareigÅ«nui telefonÄ , tačiau ne tÄ su kuriuo kalbėjo, posėdžio metu policijos pareigÅ«nas nurodė, jog asmuo neigė, kad kalbėjo telefonu, nesutiko, o vėliau sakė, kad gailisi, sustabdžius pas vairuotojÄ nematė mobilaus ryÅ¡io telefono. 2.9.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pareigÅ«no parodymus paneigia R. K. telefono telekomunikacinių įvykių iÅ¡klotinė, iÅ¡ kurio matyti, jog galimo pažeidimo periodu panaÅ¡iu metu nebuvo fiksuotas nė vienas iÅ¡einantis skambutis ar SMS žinutės, ir tikrosios faktinės aplinkybės, pareiÅ¡kėjas nurodė ir pateikė į bylÄ nuotraukas, kad jis ketino padėti į vietÄ navigacinę sistemÄ , ko pasėkoje Å¡io veiksmo negalima sulyginti su mobilaus telefono naudojimu, kadangi navigacinė sistema nėra telefonas. 2.10.

Informacijos netikslumÄ patvirtina ir paties R. K. filmuota video medžiaga, kuri yra prijungta prie bylos (CD laikmenoje) iÅ¡ kurios matoma, kad jis nepareiÅ¡kė sutikimo dėl tariamai padaryto pažeidimo, o policijos pareigÅ«nas bando savo teiginiais suklaidinti R. K., kad jo paraÅ¡as reiÅ¡kia, kad jis tik gavo nutarimÄ , tačiau neperspėja apie atsakomybę, jog paraÅ¡as gali reikÅ¡ti sutikimÄ su protokolu. Policijos pareigÅ«nas kaip tarnautojas elgėsi neprofesionaliai, o siekė įtikinti R. K., jog jis iÅ¡ tiesų bÅ«tų padaręs pažeidimÄ , kurio nėra padaręs. Teismas elgėsi neaktyviai ir netinkamai, bei priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ net nesigilino į pateiktÄ video medžiagÄ , kuri turi įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje dėl netinkamo pareigÅ«no elgesio. 2.11.

Be to, jam atvykus į sprendimo priėmimo posėdį policijos komisariate, kitas pareigÅ«nas P. dvigubai padidinęs baudÄ , patikino, kad priima tokį sprendimÄ , atsižvelgdamas į tai, jog vairuotojas - pats sutiko su pažeidimu, pasiraÅ¡ydamas protokolÄ , ir minėjo, jog nesutikimo su pažeidimu atveju, nereikėjo dėti paraÅ¡o, o kadangi paraÅ¡as padėtas - tai reiÅ¡kia sutikimÄ su pažeidimu. Pažymi, jog nurodomos aplinkybės nėra teisingos, kadangi jis nežinojo dedamo paraÅ¡o reikÅ¡mės. 2.12.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Å iame kontekste, be kita ko paminėtina ir tai, kad administracinių nusižengimÄ procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymÄ nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. 2.13.

R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad numatytos tik lengvinančios aplinkybės. Per visÄ darbo laikÄ paskutinėje darbovietėje nėra baustas drausmine tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. 2.14.

Nagrinėjamu atveju patruliuoti privalėjo du, o ne vienas pareigÅ«nas. BÅ«tina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sÄ lyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigÅ«nai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas, tačiau sÄ moningai teisėtam pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. 2.15.

Å iuo atveju pareigÅ«nas Å . patruliavo vienas, o pagal Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instruktavimo patvirtinimo“ įsakyme nurodyta: 7.2. užtikrinti, kad vienas policijos pareigÅ«nas bÅ«tų skiriamas patruliuoti tik tarnybÄ organizuojant policijos poste arba vykdant policinę priemonę ir tik tuo atveju, kai matomumo zonoje yra paskirtas kitas policijos patrulis su transporto priemone arba kitas pėsčiasis policijos patrulis (vienÄ pareigÅ«nÄ draudžiama siųsti į PRÄ®R duomenų tvarkymo taisyklėse numatytus A ir B lygio iÅ¡kvietimus)“.

Taigi, Å¡iai dienai nėra žinoma ar pareigÅ«nas Å . tinkamai sustabdė R. K., ar buvo užtikrintas matomumo zonoje paskirtas kitas policijos patrulis su transporto priemone arba kitas pėsčiasis policijos patrulis, t. y. į bylÄ Å¡i informacija pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta ir Å¡iai dienai nėra žinoma ar pareigÅ«nas sustabdė R. K. pagal visas „Dėl policijos patrulių veiklos instruktavimo patvirtinimo“ taisykles ir jų nepažeidė. Dėl to yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡ios aplinkybės ar patruliuodamas vienas pareigÅ«nas Å . nepažeidė policijos įstatymo ir įsakymų.

Vieno pareigÅ«no argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi įrodymai byloje. Be to pareigÅ«nas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių padarytÄ pažeidimÄ , nors dar pareiÅ¡kėjo sulaikymo metu teigė, jog tokius įrodymus turi. 2.16. PareiÅ¡kėjo sÅ«nus, tuo metu kai pateko į policijos reidÄ , su draugu ėjo nuo namų link „Maxima“ parduotuvės, kadangi tiek namai, tiek parduotuvė yra greta Plento gatvės, kur ir buvo sustabdytas pareigÅ«no. Jo sÅ«nus pamatęs, kad tėvas yra persekiojamas policijos ir sustabdytas su Å¡vyturėliais, priėjo pasidomėti kas atsitiko jo tėvui.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog sÅ«nus priėjo po to, kai jis buvo sustabdytas policijos, nes, (pasak pareigÅ«no jis tai matė), tokiu atveju, jis jau prieÅ¡ tariamai raÅ¡ant SMS sÅ«nui, turėjo žinoti ar numatyti pareigÅ«nų veiksmus, tai yra žinoti, kur bus reidas su policijos transporto priemone (kuri nežymėta), ir kad bus persekiojamas, ir priverstinai stabdomas bÅ«tent toje vietoje kur buvo stabdomas, o ne kitur, nes susitikimo vietÄ sÅ«nui, pasak pareigÅ«no versijos, buvo paskirta bÅ«tent ten, kur jis buvo sustabdytas policijos. 2.17.

Svarbi aplinkybė yra ir tai, jog nuo tariamo pažeidimo pastebėjimo ir jo sustabdymo vietos buvo iki 200 metrų, šį atstumÄ automobilis mieste, lygiame kelyje, pravažiuoja per apytiksliai 10 sekundžių. Tai reiÅ¡kia, kad SMS paraÅ¡ymui, sÅ«nui perskaitymui, ir atėjimui, sÅ«nus turėjo tik iki 10 sekundžių laiko, kas galėjo atsitikti tik tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų iÅ¡ anksto žinojęs priverstinio stabdymo vietÄ ir laikÄ . Be to, į bylÄ pateiktoje telekomunikacijų bendrovės Telia ataskaitoje techninė informacija rodo, jog valandÄ laiko iki sustabdymo momento, SMS nebuvo iÅ¡siųsta, kas galutinai paneigia nesÄ Å¾iningo pareigÅ«no iÅ¡keltÄ hipotezę – apie jo neva raÅ¡ytÄ SMS žinutę rankomis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir praÅ¡o bylÄ R. K. panaikinti jam paskirtÄ baudÄ .

5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimÄ , ir nepagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ remiantis tik vieno liudytojo, jam administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusio policijos pareigÅ«no, parodymais.

6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

7. Atsižvelgiantį į byloje surinktÄ medžiagÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo Å¡ioje byloje apelianto kaltei nustatyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareigÅ«no Z. Å . parodymai viso proceso metu buvo dėl esminių faktinių aplinkybių buvo nuoseklÅ«s. 8. 2020 m. gegužės 20 d. pareigÅ«no Z. Å . suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 95-ANR_P-3251-2020 nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. 15 val. 05 min.

Plento gatvėje, Å irvintose, R. K., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone – telefonu. Vėliau tarnybiniame praneÅ¡ime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pareigÅ«nas nurodė, jog 2020 m. gegužės 20 d. eismo saugumui gerinti Å irvintų rajono teritorijoje buvo vykdoma prevencinė priemonė pagal planÄ Nr. 10-IL-8263. Vilniaus AVPK Å irvintų r. PK, dirbdamas specialiais ženklais nežymėtu tarnybiniu automobiliu Å koda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Å irvintose, I.

Å einiaus g. ir Plento g. nereguliuojamoje sankryžoje, bÅ«damas automobilyje maždaug 4-6 metrų atstumu iki sankryžos, vykdė pravažiuojančių automobilių kontrolę, buvo stebima kaip laikomasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. 15 val. 05 min. Plento g., sankryžoje, pastebėtas automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, važiuodamas per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ su įrengtu greičio mažinimo kalneliu, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobilaus ryÅ¡io priemone (deÅ¡inėje rankoje laikė mobilaus ryÅ¡io priemonę ir ja naudojosi).

Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad jis nekalbėjo telefonu, tik naudodamasis rankomis telefone peržiÅ«rėjo SMS“. Vėliau atsiliepime į apelianto skundÄ pirmosios instancijos teismui, pareigÅ«no buvo papildyta, jog – „Sustabdytam vairuotojui R. K. buvo paaiÅ¡kinta sustabdymo priežastis bei tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimÄ , kuris draudžia transporto priemonių vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, jeigu jomis naudojasi rankomis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas.

R. K. su pažeidimu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad jis telefonu nekalbėjo, juo tik peržiÅ«rėjo SMS žinutę, kuriÄ parašė sÅ«nus. Pažeidėjui paaiÅ¡kinus, jog Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimas draudžia transporto priemonės vairuotojui ne tik kalbėti, bet ir naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, jis su pažeidimu sutiko. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ R. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Jį pateikus R. K., pastarasis laikė rankoje mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , jame naršė, vėliau įraÅ¡inėjo pokalbį su policijos pareigÅ«nu.

Policijos pareigÅ«nui pakartotinai paaiÅ¡kinus dėl padaryto pažeidimo, R. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ padėjo į automobilio daiktadėžę ir sutiko su pažeidimu.“ Tapačias aplinkybes Z. Å . nurodė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – „2020 m. gegužės 20 d dirbo pagal priemonę dėl KET pažeidimų: saugos diržai, telefono naudojimas, su nežymėtu automobiliu. 15 val. 05 min. pastebėjo automobilio vairuotojÄ , kuris vairuojant naudojasi telefonu. Pro keleivio stiklÄ matė, kad vairuotojas maigė telefonÄ deÅ¡ine ranka.

Važiavo apie 20 km/h greičiu. Sustabdžius vairuotojÄ , pastarasis paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus parašė žinutę ir turėjo atsakyti“.

9. Taigi iÅ¡ nurodyto akivaizdu, jog pareigÅ«no parodymai, prieÅ¡ingai nei nurodo, apeliantas viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s iÅ¡ esmės nurodant tapačias administracinio nusižengimo aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pareigÅ«nas nėra nurodęs kitokių aplinkybių, jog apeliantas po pažeidimo bÅ«tų gailėjęsis ar panaÅ¡iai. Taigi, apeliantas remdamasis tik savo asmeniniu vertinimu klaidingai bando interpretuoti pareigÅ«no parodymus, todėl atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais pareigÅ«no Z. Å . parodymais.

10. Apelianto teigimu, pareigÅ«nas galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, kadangi 2012 metais tas pats pareigÅ«nas jam surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , o tÄ pačiÄ dienÄ , jis su pareigÅ«nu konfliktavo. Visgi, apelianto nurodytos aplinkybės nėra priežastis laikyti, jog pareigÅ«nas jo atžvilgiu galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ir dėl to duoti kitokius ar melagingus parodymus.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog apie buvusį konfliktÄ su pareigÅ«nu apeliantas nurodė tik po to, kai buvo priimtas 2020 m. birželio 18 d. Nr. 95-ANR_N-708-2020 nutarimas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. P., surašęs nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo ir baudos skyrimo, parodė, jog – „Paklausus, ar nėra sukonfliktavęs su pareigÅ«nu, R. K. pasakė, kad jokių konfliktų nėra“. Å ių aplinkybių pats R. K. nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei apeliaciniame skunde nepaneigė.

Be to, ir pats pareigÅ«nas nėra nurodęs, jokių aplinkybių dėl įvykusio konflikto, taigi nėra pagrindo pagrįstai manyti, tarp asmenų buvus tokio pobÅ«džio konfliktÄ ar santykius, kurie lemtų pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumÄ apelianto atžvilgiu. Be kita ko, taip pat tai, kad vienÄ kartÄ policijos pareigÅ«nas apeliantui paskyrė administracinę nuobaudÄ , savaime nerodo policijos pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumo, nes įprasti priimami procesiniai sprendimai (kuriuos skundÄ padavęs asmuo vertina kaip jam nepalankius) savaime nerodo Å¡aliÅ¡kumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A.

K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Taip pat, pareigÅ«nas tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes patvirtino savo paraÅ¡u, o apklaustas teismo posėdyje ir, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei suvokdamas atsakomybę už tai, nurodė tapačias aplinkybes kaip užfiksuota ir tarnybiniame praneÅ¡ime. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigÅ«no neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi.

Apeliantas taip pat nurodo ir tai, jog pareigÅ«no polinkį klastoti duomenis rodo tai, jog jis galėjo suklastoti suraÅ¡ytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris galimai suraÅ¡ytas vėliau nei yra nurodyta, kadangi apeliantui Å¡is nebuvo atsiųstas ar parodytas, tačiau tokios apelianto nurodomos aplinkybės yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidos, kurių nepatvirtina jokia bylos medžiaga.

12. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo parodymais, nėra nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį pareigÅ«nas apkalbėtų, be to, nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad pareigÅ«nas gali bÅ«ti suinteresuotas duoti melagingus ar klaidingus parodymus.

13. Apeliantas savo kaltę taip pat neigia pateiktomis mobiliojo ryÅ¡io telefono sÄ skaitos, iÅ¡klotinės serija JUP Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis iÅ¡ kurios matyti, jog nurodytu jo sustabdymo metu, o bÅ«tent laikotarpiu nuo 14:18 val. iki 15.16 val., nėra naudojimosi telefono funkcijomis informacijos. Tačiau, kitų aplinkybių kontekste nurodyti duomenys nepaneigia fakto, jog apeliantas vairuodamas transporto priemonę, telefonu naudojosi.

14. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutaryje, pateikta iÅ¡klotinė nepateikia informacijos apie visus telefonu atliekamus veiksmus. Kaip matyti jau iÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių, pareigÅ«nas nurodė, jog matė, kaip apeliantas naudojosi telefonu deÅ¡iniÄ jÄ ranka, kažkÄ jame spaudė, taigi nenurodo, jog jis bÅ«tų kalbėjęs telefonu, tokios informacijos nėra ir apelianto pateiktoje iÅ¡klotinėje. Tačiau tiek tarnybiniame praneÅ¡ime tiek ir vėliau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareigÅ«nas nurodė, jog pats apeliantas teigė perskaitęs sÅ«naus atsiųstÄ Å¾inutę, informacija, jog apeliantas gavo žinutę yra, taigi, nors apeliantas nurodo, jog į žinutę neatrašė ir tÄ patvirtinÄ jo pateiktas iÅ¡raÅ¡as, tačiau tai niekaip nepaneigia to, jog Å¡iÄ Å¾inutę jis galėjo peržiÅ«rėti ir tuo metu buvo pastebėtas ir sustabdytas policijos pareigÅ«no. Kelių eismo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ , net ir nurodytos aplinkybės, tai yra žinutės perskaitymas vairavimo metu yra pakankamas pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo.

15. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog prieÅ¡ingai nei nurodo pareigÅ«nas, apeliantas su pažeidimu nesutiko, paraÅ¡Ä protokole padėjo nesuprasdamas jo reikÅ¡mės ir veikiamas psichologinio pareigÅ«no spaudimo. Visgi iÅ¡ paties apelianto pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pats pareigÅ«nas jo klausė ar Å¡is sutinka su pažeidimu, kurį Å¡is beje iÅ¡dėstė, aiÅ¡kiai nurodė, už kokį pažeidimÄ jam yra suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, be kita ko, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ tik paties R.

K. užduodami klausimai pareigÅ«nui už kÄ jam suraÅ¡ytas protokolas, kokie įrodymai tai įrodo. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima daryti prielaidos, jog pareigÅ«nas darė psichologinį poveikį R. K., ar jis nesuprastų už kokį pažeidimÄ jam yra suraÅ¡omas administracinio nusižengimo protokolas, be to jam paaiÅ¡kinta ir teisė nesutikti su protokolu. Tai, jog pats R. K. suprato savo teisę nesutikti su protokolu, teikti įrodymus ir pan. patvirtina ir tai, jog po protokolo suraÅ¡ymo jis pats siuntė laiÅ¡kus su mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus iÅ¡klotinėmis, taigi žinojo apie savo teisę nesutikti su pažeidimu.

Be kita ko, ir pareigÅ«nas vėliau surašęs nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog padėtas paraÅ¡as nepatvirtina asmens kaltės, taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog apelianto nurodomos aplinkybės buvo įvertintos priimant nurodytÄ nutarimÄ , taigi jo teisė nesutikti su pažeidimu buvo įgyvendinta.

16. Apelianto teigimu, pats pareigūnas ne tik neišsaugojo automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau taip pat nesiėmė jokių veiksmų visoms administracinio nusižengimo aplinkybėms nustatyti, pavyzdžiui peržiūrint jo telefono įrašus ir panašiai.

17. Apeliantas cituodamas vaizdo įrašų saugojimo taisykles remiasi toliau cituojamomis taisyklėmis, tačiau ne punktu reglamentuojančiu vaizdo įrašų iÅ¡ tarnybinių transporto priemonių saugojimÄ . Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. patvirtintas Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 42.1 punktas numato, jog vaizdo duomenų prižiÅ«rėtojas turi užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys bÅ«tų saugomi ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų.

Taigi, tarnybiniuose automobiliuose užfiksuoti vaizdo duomenys yra saugomi ne ilgiau kaip 15 dienų, po to automatiniu bÅ«du yra iÅ¡trinami. Apeliantas praÅ¡ymÄ dėl įrodymų pateikimo pateikė 2020 m. birželio 6 d., taigi praėjus daugiau nei 15 dienų po užfiksuoto pažeidimo, todėl tarnybiniame automobilyje užfiksuoti vaizdo duomenys pasibaigus jų saugojimo laikui automatiÅ¡kai buvo iÅ¡trinti ir jų peržiÅ«rėti nebuvo galimybės. Be kita ko, apeliantui sutikus su administracinio nusižengimo protokolu ir nesutikimÄ dėl jo pareiÅ¡kus tik praėjus daugiau nei 20 dienų, nebuvo pagrindo Å¡iuos įrodymus saugoti.

Apelianto teigimu, pareigÅ«nas pats galėjo atlikti įrodymų patikrinimÄ ar juos surinkti, tačiau akivaizdu, jog net ir telefono apžiÅ«ra tiesiogiai nepatvirtintų, jog juo buvo naudotasi, kadangi tokie duomenys (pavyzdžiui žinutės perskaitymas ar narÅ¡ymas internete), neatsispindi paprastoje telefono apžiÅ«roje.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas pareigÅ«no buvo sustabdytas neteisėtai, kadangi pagal „Dėl policijos patrulių veiklos instruktavimo patvirtinimo“ įsakymo 7.2. punktÄ vienas pareigÅ«nas patruliuoti gali tik esant tam tikroms aplinkybėms - tuo atveju, kai matomumo zonoje yra paskirtas kitas policijos patrulis su transporto priemone arba kitas pėsčiasis policijos patrulis. Visgi nurodyti apelianto argumentai nėra pagrįsti.

19. Nagrinėjamo įvykio metu galiojusio 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 5-V-673 7.2 punkte, keistame 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 336, numatyta, kad vienas policijos pareigÅ«nas gali bÅ«ti skiriamas patruliuoti tik Å¡viesiu paros metu ir tik tose teritorijose, kur patruliui bÅ«tų garantuota skubi pagalba. Taigi, nagrinėjamu atveju pareigÅ«nas nurodė, jog jam buvo pavesta patruliuoti pagal priemonę dėl KET pažeidimų: saugos diržai, telefono naudojimas, su nežymėtu automobiliu, tarnyba atlikta Å¡viesiu paros metu. Taigi akivaizdu, jog pareigÅ«nui buvo pavesta atlikti veiksmus vykdant prevencinę priemonę pagal patvirtintÄ planÄ , todėl nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, jog pareigÅ«no veiksmai buvo atliekami laikantis taisyklių bei pagal oficialų pavedimÄ ir leidimÄ atlikti tokius veiksmus.

20. Apeliantas taip pat nurodo, jog pareigÅ«no dėstomas aplinkybes dėl žinutės sÅ«nui iÅ¡siuntimo paneigia tai, jog neįmanoma, kad sÅ«nus bÅ«tų iÅ¡ anksto žinojęs kur bus sustabdytas apeliantas ir dėl to atėjęs į jo sustabdymo vietÄ . Visgi, Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta situacija yra tik paties apelianto interpretacija. Tiek atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pirmosios instancijos teismui, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme ar tarnybiniame praneÅ¡ime, pareigÅ«nas nurodė, jog apeliantas sustabdytas teigė, jog sÅ«nus parašė žinutę ir jis turėjo atsakyti, tačiau niekur nenurodo, jog apeliantas bÅ«tų paskyręs susitikimo vietÄ ar tai, jog tokios aplinkybės rodytų, apelianto kaltumÄ . Taigi, nurodytas aplinkybes ir jų paaiÅ¡kinimÄ nurodo tik pats apeliantas, tačiau jos nėra niekaip susijusios bei nei patvirtina nei paneigia kokias nors administracinio nusižengimo aplinkybes.

21. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog įvykio metu jis rankose laikė navigacijos prietaisÄ ir jį norėjo įdėti į dėklÄ . Vairuojant transporto priemones nėra draudžiama naudotis navigacijos įrenginiais, t. y. nustačius juose kelionės marÅ¡rutÄ sekti jų nurodymus, tačiau navigacijos prietaiso laikymas rankose ar kitoks naudojimasis juo rankomis, vairuojant transporto priemonę, neabejotinai laikytinas veikla nesusijusia su transporto priemonės vairavimu, blaÅ¡kančia vairuotojo dėmesį. Taigi, net jei nagrinėjamu atveju bÅ«tų nustatyta, jog apeliantas įvykio metu iÅ¡ tiesų naudojosi ne mobiliojo ryÅ¡io telefonu, o navigacijos įrenginiu, tokie jo veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimas.

22. Apeliantas taip pat pateikia teismų praktikÄ bei įstatymo nuostatas dėl teisingos bausmės paskyrimo, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kia praÅ¡ymo sumažinti ar pakeisti jam paskirtÄ baudÄ . Visgi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog apeliantui policijos pareigÅ«no suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu skirta pusė minimalios už nagrinėjamÄ administracinį nusižengimÄ skirtinos baudos, tačiau jam nesumokėjus baudos iki nurodyto termino, skirta minimalaus dydžio bauda. Apeliantas skunde nurodo, jog jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visgi atsižvelgiant į nurodytÄ , taip pat tai, jog apeliantas ankščiau jau yra baustas administracine tvarka, bei tai, jog jam skirta minimali ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo sumažinti paskirtos baudos dydį.

23. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiama nutartis nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, įrodymų vertinimo ar kitų teisės principų ir yra pagrįsta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , naikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jurgita Mačionytė