2024-10-30 Nr. AB-15756-3-61-3-02310-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2459-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02310-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 24S113498 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 24S119784 (toliau – ir Sprendimas 2) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimus dėl pareiškėjo pabėgėlio statuso Lietuvoje ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą (Sprendimas 1) panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir leidimas, ir leidimas nuolat gyventi Lietuvoje) pareiškėjui buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, jog dėl jo opozicinės veiklos jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten jam gresia persekiojimas. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą (Sprendimas 2) ir panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.2. Pareiškėjo keliama grėsmė konstatuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. 18-10572 (toliau – ir VSD išvada), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 14 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju. Nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi vien geopolitine situacija, neįvertinus individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių, jo situacijos, politinių (opozicinių) pažiūrų, jų aktyvaus reiškimo bei sklaidos, dalyvavimo mitinguose, piketuose, todėl skundžiami sprendimai yra naikintini.

2.3. Pareiškėjas šiuo metu faktiškai tebėra pabėgėlis, nes atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus ir negali būti išsiunčiamas į kilmės valstybę, kur jam gresia kankinimai ir nežmoniškas elgesys. Kita vertus pareiškėjas neturi jokio dokumento, leidžiančio jam būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas turėjo išspręsti klausimą dėl pareiškėjo teisinės padėties ir tuo pačiu bent jau išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

2.4. Pareiškėjas nėra ir nebuvo (duomenys neskelbtini) valdžiai lojalus asmuo nei darbo milicijoje metu, nei vėliau, o priešingai – jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) režimo ir karo (duomenys neskelbtini) kritikas, dedantis pastangas už neteisėtus veiksmus patraukti atsakomybėn (duomenys neskelbtini) režimą, todėl ir buvo pripažintas pabėgėliu. Taigi, pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) režimo dėl savo nelojalumo, todėl atsakovo teiginiai, esą pareiškėjas buvo / yra lojalus valdžiai asmuo, yra visiškai nepagrįsti, nelogiški, bei neatitinkantys faktinių aplinkybių.

2.5. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas dėl (duomenys neskelbtini), įvykdymo, (duomenys neskelbtini). Pasibaigus bausmės terminui, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Taigi, (duomenys neskelbtini) režimas pareiškėją, kaip nelojalų asmenį, nubaudė už jo turimus politinius įsitikinimus, todėl atsakovo prezumpcija, kad pareiškėjas galėtų būti lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai, kuri jį persekiojo ir, kaip nustatė pats atsakovas, yra pagrįsta tikimybė, kad persekios ir ateityje, prieštarauja sveikam protui.

2.6. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą pareiškėjo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 5 straipsnio 3 dalį.

2.7. Pareiškėjas negali pakeisti fakto, kad kurį laiką dirbo milicijoje, taip pat negali daryti įtakos savo artimųjų politiniams įsitikinimams ar pažiūroms, todėl gali būti atsakingas tik už savo veiksmus ir politines pažiūras. Nei brolio tarnavimas kariuomenėje, nei tėvo profesinė veikla, nei sesers darbas nedarė įtakos pareiškėjo politiniams įsitikinimams ir jis tęsė kritiką (duomenys neskelbtini) valdžiai. Nei Migracijos departamento vertinime, nei pateiktoje informacijoje apie VSD atliktą vertinimą nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad toks pareiškėjo elgesys, kaip (duomenys neskelbtini) režimo ir karo (duomenys neskelbtini) vieša kritika, keltų realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų Lietuvos Respublikos saugumui. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką asmens keliamas pavojus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei turi būti realus, esamas ir pakankamai didelis. Pareiškėjo vertinimu, leidimo nuolat gyventi, su kuriuo siejasi galimybė pareiškėjui įgyvendinti savo kaip faktinio pabėgėlio teises, panaikinimas, neišsprendus pareiškėjo teisinio statuso, prieštarauja ESTT jurisprudencijai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

4.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė argumentus susijusius su išsiuntimu, nes šiuo metu Migracijos departamentas yra priėmęs tik du sprendimus, t. y. dėl pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir pabėgėlio statuso panaikinimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuo metu teigti apie negrąžinimo principo pažeidimą ar, kad šiuo metu pareiškėjui gresia išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

4.2. Migracijos departamentas vadovavosi tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tiek ir nacionaliniais teisės aktais, kurie suteikia teisę panaikinti jau suteiktą pabėgėlio statusą. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, ne tik atsižvelgė į VSD išvadas, bet atsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atliko jų vertinimą ir padarė savarankišką išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

4.3. Pareiškėjas buvo pateikęs rašytinius paaiškinimus ir buvo apklaustas, taip pat buvo atliktas jo socialinių tinklų, Migracijos departamentui pateiktų klausimynų (2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 14 d.) vertinimas. Migracijos departamentas, ištyręs minėtų duomenų visumą, priėjo pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad įvertinus užsieniečio individualias aplinkybes kilmės valstybės informacijos kontekste, buvo konstatuota, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, nes yra už savo valstybės ribų ir visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios dėl politinių įsitikinimų, tačiau buvo nustatyta, kad pareiškėjas, du kartus pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nuslėpė reikšmingą informaciją, kad brolis (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų profesionalios karo tarnybos karys; kad sesuo (duomenys neskelbtini) turi sąsajas su (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. apklausos metu teigė, kad niekas iš jo artimų giminaičių (motina, brolis, seserys) nepalaiko (duomenys neskelbtini) politikos, tačiau tokia pareiškėjo apklausos metu nurodyta informacija prieštarauja socialiniuose tinkluose esančiai informacijai apie pareiškėjo brolį ir seserį, iš kurių matyti visiškai priešinga informacija, t. y. pareiškėjo brolis tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, palaiko ryšius su asmenimis, lojaliais (duomenys neskelbtini) valdžiai, tinklapyje skelbia informaciją, patvirtinančią jo (brolio) lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ir jos agresyviai politikai; sesuo turi sąsajų su (duomenys neskelbtini), taip pat kelia nuotraukas iš demonstracijų, kuriomis palaikoma (duomenys neskelbtini) valdžia.

Pareiškėjo šeimos nariai aktyviais veiksmais bei viešai palaikė (duomenys neskelbtini) kariuomenę ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas, išėjęs iš milicijos, dirbo advokatu valstybinės nemokamos teisinės pagalbos sistemos veikloje. Valstybės skiriami advokatai seniai tapo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos sistemos dalimi, nes iš esmės jie padeda priimti apkaltinamuosius nuosprendžius, teikdami vienintelę rekomendaciją kaltinamajam – pripažinti savo kaltę, kad jam būtų skirta trumpesnė bausmė. Dėl šių priežasčių pareiškėjo paaiškinimai, kad niekas iš jo artimųjų giminaičių nepalaikė (duomenys neskelbtini) politikos, vertintini itin kritiškai.

4.4. Pareiškėjas nebuvo atviras su Migracijos departamentu ir selektyviai teikė informaciją apie savo šeimos narių, kurie iš tiesų turi tvirtus ilgalaikius ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis struktūromis, biografijas, siekdamas tuos ryšius sumenkinti arba nuslėpti. Migracijos departamento vertinimu, nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucija ((duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) milicijoje), taip pat informacijos nuslėpimas apie jo šeimos narius, su kuriais jis palaiko ryšius ir kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) saugumo ir kitose valstybinėse struktūrose, yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui bei viešai šlovina (duomenys neskelbtini) režimą, pagrįstai leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialų pažeidžiamumą. Taigi, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir vadovavosi ne tik VSD išvadoje nustatytu jo faktu dėl darbo valstybinėje institucijoje ir tuometiniu jo lojalumu (duomenys neskelbtini) valdžiai, bet ir konstatavo neišsamų, nesąžiningą klausimyno pildymą, jo šeimos narių lojalumą (duomenys neskelbtini) režimui ir iš to sekantį jo potencialų pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu, kas pagrindžia pareiškėjo galimą grėsmę valstybės saugumui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. VSD atsiliepime į skundą nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

6.1. Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės aktais ir teismų praktika, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją, todėl patvirtina pareiškėjo keliamą realią grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

6.2. VSD pateikė vertinimą Migracijos departamentui, jog pareiškėjas, (duomenys neskelbtini)dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

6.3. Kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Agentai, gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės bei karinės infrastruktūros objektus vykdymui ir pan.

6.4. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vertino ne tik VSD išvadoje pateiktą informaciją, bet ir atliko išsamų individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, savo iniciatyva rinko duomenis, vykdė pokalbius su pareiškėju. Pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui pagrindžia ne tik faktas, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju, bet ir jo buvusi artima aplinka, su kuria pareiškėjas ir šiuo metu palaiko ryšius. Pareiškėjo šeimos nariai, su kuriais pareiškėjas bendrauja, buvo (duomenys neskelbtini) režimo sudedamąja dalimi, dirba (dirbo) režimui pavaldžiose valstybinėse struktūrose. Pareiškėjas selektyviai teikė informaciją apie savo šeimos narių ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis struktūromis, jų biografijas arba siekė šiuos ryšius sumenkinti, nuslėpti, t. y. didžios dalies nurodytų duomenų 2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. klausimynuose nepateikė.

6.5. Priešingai, nei nurodoma skunde, atsakovas skundžiamuose sprendimuose išsamiai įvertino pareiškėjo politines (opozicines) pažiūras. 2024 m. balandžio 26 d. vykusios apklausos metu Migracijos departamentas dėjo pastangas tikslinti ir pareiškėjo dalyvavimo opozicinėje veikloje motyvus. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė išsamiai papasakoti apie savo politines pažiūras, jų raidą bei atsakyti į kilusius klausimus. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus buvo nustatyta, kad jie yra abstraktūs, migloti ir prieštaringi. Pagal tai buvo prieita prie išvados, kad pareiškėjo asmens būsena yra kintanti, o jo politinėms pažiūroms būdingas labilumas, jos nelaikytinos esminėmis ar giliai „įsišaknijusiomis“. Pavyzdžiui, apklausos metu pareiškėjo paaiškinimai apie jo požiūrį į buvusį pagrindinį (duomenys neskelbtini) opozicijos veikėją (duomenys neskelbtini) buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir tarpusavyje nesuderinami. Be to, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas savo socialinių tinklų paskyrose buvo įkėlęs įžeidžiančių pasisakymų apie (duomenys neskelbtini) opozicijos, veikiančios Lietuvoje, veiklą. Tuo tarpu, kitas (duomenys neskelbtini) opozicijos veikėjas (duomenys neskelbtini), su kurio veikla pareiškėjas save labiausiai sieja ir dėl kurio publikacijos išplatinimo pareiškėjas, kaip jis teigia, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, pagal atsakovo surinktus viešus duomenis asmeniškai dalyvavo ir rėmė (duomenys neskelbtini) vykdytą agresiją prieš (duomenys neskelbtini), kritikavo ir įžeidinėjo dabartinę (duomenys neskelbtini) vadovybę, pačios (duomenys neskelbtini) opozicijos vertinamas dviprasmiškai.

6.6. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas turi (turėjo) ryšių su kilmės valstybės valdžios institucijomis, jam (duomenys neskelbtini) m. dirbus (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, taip pat palaiko bendravimą su šeimos nariais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), kurie ilgą laiką taip pat dirbo (tarnavo) (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ir kitose valstybinėse struktūrose, įskaitant kariuomenę, yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui, viešai jį (režimą) šlovina, todėl pareiškėjas tiesiogiai arba per šeimos narius gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjo deklaruojamos opozicinės pažiūros nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, juolab yra paviršutinės, kintančios, o pareiškėjo elgesys suponuoja jo asmenybės nepatikimumą, kadangi pareiškėjas nuo atsakovo nuslėpė esminę informaciją apie savo aplinką.

7. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Migracijos departamentas iš esmės dubliavo tą pačią procedūrą, todėl Sprendimas 1 yra naikintinas kaip perteklinis. Leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra pabėgėliui suteikto statuso panaikinimo pasekmė, todėl leidimas nuolat gyventi negalėjo būti panaikintas dar prieš įvykdant prieglobsčio panaikinimo procedūras.

8. Migracijos departamentas, pateikdamas nuomonę dėl pareiškėjo papildomų paaiškinimų, laikė pareiškėjo argumentus dėl procedūros dubliavimo nepagrįstais, kadangi Sprendimas 1, priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodoma, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o ne 5 punkto pagrindu – šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 23S85091 pareiškėjui suteikė prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išdavė ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kilmės valstybėje dalyvavo opozicijos rengiamuose mitinguose / akcijose, socialinėje erdvėje dalinosi informacija apie mitingus, už ką buvo nubaustas, bei įvertinus jo veiklos po išvykimo iš kilmės valstybės turinį ir pobūdį (viešoje erdvėje atvirai išreiškia savo nepritarimą karui (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai), taip pat atsižvelgus į tai, jis buvo baustas už tariamus raginimus vykdyti ekstremistinę veiklą ir (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas politiniu kaliniu bei įvertinus kilmės valstybės informaciją, jog taikūs protestuotojai ar viešoje erdvėje savo nuomonę išreiškiantys asmenys negali tikėtis teisingo teismo (duomenys neskelbtini).

10.2. Sprendimu 1 buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiame sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis VSD išvada, kurioje pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui konstatuota atsižvelgiant į tai, jog jis (duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju ir į tai, kad pareiškėjo tėvai, dvi seserys ir brolis gyvena (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas su jais palaiko ryšius. Šių aplinkybių pagrindu buvo padaryta išvada, kad yra reali tikimybė, jog manipuliuojant asmens ryšiais su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais jo šeimos nariais, asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

10.3. Sprendimu 2 buvo panaikintas pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Sprendime 2 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas patyrė persekiojimą, o po atvykimo į Lietuvą jis aktyviai skleidžia informaciją apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės palaikymą ir kritikuoja (duomenys neskelbtini) valdžią, todėl laikytina, jog jis vis dar atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Sprendime 2 nurodyta, kad VSD išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo turėtų darbinių ryšių.

Sprendime 2 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pildydamas anketą nuslėpė informaciją, kad jo brolis (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje pagal kontraktą ir egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad jis tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavo arba prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini). Be to, apklausos metu pareiškėjas teigė, jog niekas iš jo artimų giminaičių (motina, brolis, seserys) nepalaiko (duomenys neskelbtini) politikos, nes jo tėvas nepalaikė to politinio kurso, kuris vyko šalyje, ir jo šeimos požiūris į politiką buvo formuojamas tėvo opozicinių pažiūrų, tačiau atlikus sesers (duomenys neskelbtini) paskyrų socialiniuose tinkluose analizę, buvo nustatyta, kad ji savo „Instagram“ paskyroje publikavo nuotraukas, šlovinančias (duomenys neskelbtini) karinį laivyną, o kitos jos skelbiamos nuotraukos leidžia pagrįstai tikėti, kad ji 2017 m. galėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pavaldžioje įmonėje (duomenys neskelbtini).

Sprendime 2 taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) nemokamos teisinės valstybės garantuojamos paslaugos buvo siūlomos (duomenys neskelbtini) advokatų asociacijos svetainėje, kurioje šlovinama (duomenys neskelbtini) karinė agresija ir siūloma nemokama teisinė pagalba vadinamosios (duomenys neskelbtini) dalyvių šeimos nariams. Sprendime 2 nurodyta, kad pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucijomis jo darbo (duomenys neskelbtini) milicijoje metu, taip pat selektyvus informacijos atskleidimas apie jo šeimos narius, su kuriais jis palaiko bendravimą, bei kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) saugumo ir kitose valstybinėse struktūrose, yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui bei viešai šlovina (duomenys neskelbtini) režimą, taip pat pareiškėjo nebendradarbiavimas su Migracijos departamentu, siekis sumenkinti arba nuslėpti šias aplinkybes, aiškiai leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialų pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu.

Sprendime 2 pažymėta, kad pareiškėjo paaiškinimai apie jo politinių pažiūrų vystymąsi ir raidą yra abstraktūs, migloti ir prieštaringi, todėl jo politinėms pažiūroms būdingas labilumas, jos nelaikytinos esminės ar giliai „įsišaknijusiomis“.

10.4. Nesutikdamas su sprendimais pareiškėjas kreipėsi į teismą.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui konstatuota iš esmės vadovaujantis dviem pagrindais: pirma, dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju, ir, antra, dėl jo elgesio nuslepiant informaciją apie šeimos narių tarnybą ir pažiūras.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju, turėjo leitenanto (vėliau – vyr. leitenanto) laipsnį ir, nors pareiškėjas neigė tokioms pareigoms taikytą lojalumo reikalavimą, bet teismo posėdžio metu pripažino sulaukęs priekaištų ir spaudimo dėl savo veiklos, kuri buvo vertinama kaip galimai nelojali. Teismo vertinimu, tai patvirtina VSD pateikiamus duomenis, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, jog šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

13. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl išviešintos pozicijos apie (duomenys neskelbtini) vykdomą karą (duomenys neskelbtini), dėl dalyvavimo protesto mitinguose ir (ar) aplinkybes, jog pareiškėjui Šengeno viza buvo išduota dėl humanitarinių priežasčių, įvertinęs, kad vien tai, jog asmeniui buvo suteiktas pabėgėlio statusas dėl jo galimo persekiojimo kilmės valstybėje, savaime nėra pagrindas eliminuoti tokio asmens grėsmę priimančiai valstybei galimybę, nustatęs, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento anketą, nuslėpė reikšmingą informaciją, susijusią su šeimos nariais, taip pat teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl jų politinių pažiūrų, kas suponuoja bendrą asmens nepatikimumą, kuris šiuo konkrečiu atveju gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pozicija dėl (duomenys neskelbtini) rėžimo ir jo vykdomos politikos nėra nuosekli, pažymėjęs, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat vengė atsakyti į jam nepatogius teismo klausimus, susijusius su jo šeima ir (ar) jo paties pažiūromis (pvz., dėl (duomenys neskelbtini)), tai savo ruožtu patvirtina atsakovo konstatuotą aplinkybę dėl pareiškėjo nepakankamo bendradarbiavimo, teismas priėjo prie išvados, kad asmens pažiūros ar deklaruojama pozicija nėra tokia tvirta, kad paneigtų grėsmės tikimybę ir galimybę manipuliuoti pareiškėju per šeimos narius. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju asmens galimas persekiojimas jo kilmės valstybėje, dėl kurio jam buvo suteiktas prieglobstis, pats savaime nepaneigia galimybės jį panaudoti interesams, kurie yra priešiški Lietuvos Respublikai. Priešingai, asmens pozicijos nenuoseklumas, kai jis, viena vertus, pasisako prieš (duomenys neskelbtini) agresiją (duomenys neskelbtini), tačiau, kita vertus, neišsako jokios kritikos ir neatsiriboja nuo savo brolio, profesionalios būtent (duomenys neskelbtini) karo tarnybos kario, ar sesers, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinę galią šlovinančiuose renginiuose, atžvilgiu, leidžia abejoti pareiškėjo patikimumu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, turėjo pagrindą konstatuoti pareiškėjo pozicijos labilumą ir galinčią kilti grėsmę.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime 2, kuriuo panaikintas pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas, atsakovas labai detaliai ir kompleksiškai išnagrinėjo individualią pareiškėjo situaciją, atsižvelgdamas tiek į pareiškėjo pateiktą informaciją, tiek į atsakovui buvusią prieinamą informaciją, ir padarė logiškas išvadas, kad pareiškėjas dalį reikšmingos informacijos, susijusios su jo šeimos nariais, nutylėjo, o kitą dalį – nepagrįstai sumenkino.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendime 2, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas tiek 2023 m. birželio 1 d., tiek 2023 m. rugpjūčio 14 d. pildytame klausimyne nenurodė, kad jo brolis tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje pagal kontraktą, o 2024 m. balandžio 26 d. vykusios apklausos metu bandant išsiaiškinti aplinkybes apie brolio tarnybą ir (ar) veiklą (duomenys neskelbtini) m. vengė tikslių konkrečių atsakymų. Teismas iš pareiškėjo apklausos nustatė, kad pareiškėjas į klausimą, ar palaiko bendravimą su mama, seserimis, broliu ir kitais giminaičiais, nurodė, kad: „taip, be abejo“; pareiškėjas skunde taip pat pateikia telefono ekranvaizdžio kopiją, iš kurios matyti jo susirašinėjimo su broliu 2022 m. politine tema epizodas. Teismas sprendė, kad iš šių aplinkybių yra sunkiai tikėtina, kad pareiškėjas nežinojo apie brolio kontraktą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ar jo ryšius su (duomenys neskelbtini) karinėmis struktūromis. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jo tėvas nepalaikė (duomenys neskelbtini) politikos, tačiau nepaneigė Migracijos departamento Sprendime 2 nurodytų aplinkybių, kad jo tėvas buvo valstybės garantuojamų advokatų, kurie yra tapę (duomenys neskelbtini) teisėsaugos sistemos dalimi ir padeda priimti apkaltinamuosius nuosprendžius, sąraše bei siūlė savo paslaugas tinklalapyje, kuriame šlovinama (duomenys neskelbtini) karinė agresija ir siūloma nemokama pagalba (duomenys neskelbtini) šeimos nariams.

16. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo jas laikyti nepagrįstomis ar neteisėtomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl jo šeimos narių veiklos ir pažiūrų iš esmės yra susiję ne su atsakovo nustatytos šių asmenų veiklos ir (ar) pažiūrų paneigimu, o su atsakovo tyrimo apimtimi ir gyliu tokias aplinkybes nustatant. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytos aplinkybės ir surinkta informacija yra teisiškai reikšminga, nes būtent iš jos galima matyti, kad pareiškėjas neįvykdė jam nustatytos pareigos bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją atsakovui tiek pildant Migracijos departamento klausimyną, tiek apklausos metu. Teismas akcentavo, kad pildydamas klausimyną pareiškėjas raštu buvo informuotas, kad privalo išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus, o pateikus netikslią, neišsamią arba tikrovės neatitinkančią informaciją gali būti panaikintas leidimas gyventi. Teismas priėjo prie išvados, kad, priešingai, nei tvirtinama skunde, pareiškėjo grėsmė yra konstatuojama ne dėl jo šeimos narių pažiūrų ar veiklos, už kurią pareiškėjas negali būti atsakingas, bet dėl paties pareiškėjo individualaus elgesio nebendradarbiaujant su atsakovu ir apie tokią veiklą ir pažiūras sąmoningai nutylint ar siekiant ją sumenkinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui buvo konstatuota tinkamai ir detaliai įvertinus su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą bei atsižvelgus į jo individualią situaciją.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepaneigus atsakovo ir VSD padarytos išvados dėl jo grėsmės bei nenurodžius kitų pagrindų Sprendimo 2 panaikinimui, o teismui nenustačius savarankiškų Sprendimo 2 panaikinimo pagrindų, pareiškėjo reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas. Nagrinėjamu atveju, konstatavus pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui dėl individualių su juo susijusių aplinkybių egzistavimo, atsakovas įgijo pagrindą spręsti dėl pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo, neatsižvelgiant į tai, ar priežastys, dėl kurių šis statusas buvo suteiktas, yra išnykusios. Šios priežastys (taip pat ir pareiškėjo nurodoma jo veikla ar byloje EŽTT pagal jo pateiktą peticiją nustatytos aplinkybės) gali būti reikšmingos sprendžiant dėl tolimesnio pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar jo išsiuntimo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Pasisakydamas dėl Sprendimo 1, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, ir atkreipęs dėmesį į Įstatymo nuostatas, įtvirtinančias alternatyvius leidimo išdavimo ir panaikinimo pagrindus, teismas pažymėjo, kad, nors leidimas nuolat gyventi Lietuvoje yra (gali būti) išduodamas asmenims, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas, tai savaime nereiškia, jog šio leidimo išdavimas ir pabėgėlio statuso suteikimas yra tapačios procedūros. Teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo pagal nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus negali būti grąžinamas į kilmės valstybę, kur jam gresia kankinimai ar nežmoniškas elgesys, savaime nereiškia, kad jam yra garantuojamas būtent leidimo nuolat gyventi išdavimas ir (ar) tokio leidimo besąlyginis išlaikymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatyme yra vartojamas žodžių junginys „gali būti išduodamas“, o ne „privalo būti išduotas“, kas taip pat suponuoja, jog pabėgėlio statuso gavimas ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimas nėra tapačios procedūros.

19. Teismas akcentavo, kad nei Įstatyme, nei kituose aktuose nėra draudimo panaikinti asmeniui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dar tebegaliojant pabėgėlio statusui. Iš Įstatyme įtvirtinto reguliavimo matyti, kad nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą dėl pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo atsakovas būtų turėjęs du savarankiškus pagrindus panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.). Teismas pažymėjo, kad bent vieno pagrindo egzistavimas yra pakankamas leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimui, todėl atsakovas, konstatavęs Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turėjo teisę (ir pareigą) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, nepriklausomai nuo to, ar sprendimas dėl pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo jau yra priimtas, ar ne.

20. Teismas taip pat sprendė, kad šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo (ne)veikimo jam (ne)sprendžiant dėl tolimesnio pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindo ir (ar) leidimo, todėl skundo argumentai, kad panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir atsakovui nepriimant tolimesnių sprendimų pareiškėjo situacija tapo neapibrėžta, nėra šios bylos dalykas. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo ar tolimesnio veikimo, sprendžiant pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą.

21. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie galimą pareiškėjo išsiuntimą, pareiškėjas taip pat nekelia jokių reikalavimų, susijusių su jo išsiuntimu, todėl skundo argumentai dėl negrąžinimo principo taikymo taip pat laikytini priešlaikiniais ir nesusijusiais su bylos nagrinėjimo dalyku.

22. Atmetęs pareiškėjo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti klausimus dėl pabėgėlio statuso ir leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

III. 23. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, taip pat Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti klausimus dėl pareiškėjo pabėgėlio statuso Lietuvoje ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui ir pabėgėlio statuso panaikinimą, turėjo vadovautis ES teisės normomis, ESTT išaiškinimais dėl autonominės (savarankiškos) ir vienodos sąvokų „nacionalinis saugumas” ir „viešoji tvarka” aiškinimo, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ESTT jurisprudencijoje įtvirtintus grėsmės valstybės saugumui kriterijus, kuriuos nagrinėjamu privalėjo taikyti.

24.2. Taikant teisės analogiją, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo darbą milicijoje, turėjo įvertinti, koks „faktiškai buvo asmens vaidmuo“ ir „kiek buvo įsitraukęs“. Pareiškėjo atsakovui pateikti, tiek teismui teikiami dokumentai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo (duomenys neskelbtini) valdžiai lojalus asmuo nei darbo milicijoje metu, nei vėliau, o kaip tik priešingai – jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) režimo ir karo (duomenys neskelbtini) kritikas, dedantis pastangas už neteisėtus veiksmus patraukti atsakomybėn (duomenys neskelbtini) režimą, dėl ko netgi paties atsakovo buvo pripažintas pabėgėliu.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas, dar dirbdamas milicijoje, dalyvavo opozicinėje veikloje. Remiantis pareiškėjo atsakovui pateiktu (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų vykdomas pareiškėjo persekiojimas yra neteisėtas, politiškai motyvuoto pobūdžio, nulemtas pareiškėjo politinių įsitikinimų ir jo teisės į nuomonės išreiškimą, susirinkimų ir sambūrių laisvę realizavimo. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) patvirtintų duomenų, pareiškėjas ne tik yra aktyvus (duomenys neskelbtini) demokratinės opozicijos dalyvis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. dar tuomet kai dirbo milicijoje, pareiškėjas dėl savo turimų politinių įsitikinimų netgi atliko įkalinimo bausmę.

Taigi, (duomenys neskelbtini) režimas, pareiškėją kaip nelojalų asmenį, nubaudė už jo turimus politinius įsitikinimus. Jeigu pareiškėjas būtų lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai, jis jai nesipriešintų ir neprieštarautų (duomenys neskelbtini) režimo vykdomiems nusikaltimams. Visų šių faktų visuma įrodo, jog pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) režimo dėl savo nelojalumo, todėl priešinga išvada, t. y., kad pareiškėjas yra lojalus (duomenys neskelbtini), yra nelogiška, nes tokiu atveju, anot pirmosios instancijos teismo, pareiškėjas vienu metu ir lojalus, ir nelojalus (duomenys neskelbtini).

Savo elgesiu pareiškėjas sistemiškai demonstruoja nelojalumą (duomenys neskelbtini) režimui. Pirmosios instancijos teismo bei atsakovo teiginiai, esą pareiškėjas buvo / yra lojalus valdžiai asmuo, yra visiškai nepagrįsti, nelogiški, bei neatitinkantys faktinių, individualių pareiškėjo bylos aplinkybių.

24.3. Pateiki duomenys neabejotinai pagrindžia pareiškėjo opozicines pažiūras ir atitinkamai paneigia jam inkriminuojamą lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai bei vykdomai politikai. Pareiškėjas jau dirbdamas milicijoje dalyvavo opozicinėje veikloje, negana to bus persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų ir net atliko kalinimo bausmę. Vienintelio pareiškėjo praeities biografijos fakto pagrindu padaryta išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, ignoruojant su asmeniu susijusias reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tiesiogiai paneigiančius asmens lojalumą valdžiai (opozicijos palaikymą, karo kritiką, pareiškėjo politiškai motyvuotą persekiojimą ir pan.), vadovaujantis naujausia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra laikoma keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu. Išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi būti pagrįsta su asmeniu susijusių individualių aplinkybių visuma, o ne grindžiama pavieniu jo praeities faktu, kurio asmuo objektyviai pakeisti ar įtakoti nebegali. Pareiškėjas negali pakeisti fakto, kad kurį laiką dirbo milicijoje, taip pat pareiškėjas negali turėti įtakos savo artimųjų politiniams įsitikinimams ar pažiūroms. Pareiškėjas gali būti atsakingas tik už savo veiksmus ir politines pažiūras ir nuo (duomenys neskelbtini) jis aiškiai išreiškia priešiškumą (duomenys neskelbtini) režimui ir nelojalumą tiek vieša kritika, tiek imdamasis teisinių veiksmų prieš (duomenys neskelbtini).

24.4. Vertindamas pareiškėjo situaciją ESTT jurisprudencijos kontekste, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, koks pareiškėjo asmeninis elgesys kelia realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų pagrindiniam visuomenės interesui ir Lietuvos Respublikos vidiniam arba išoriniam saugumui. Priešingai nei to reikalauja ESTT jurisprudencija, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo asmeninio elgesio, o vertino tik pareiškėjo artimųjų elgesį ir politinius įsitikinimus, o įvertinus paties pareiškėjo elgesį ir politinius įsitikinimus, net pats atsakovas aiškiai konstatavo, kad jis pasisako socialiniuose tinkluose tiek prieš karą (duomenys neskelbtini), tiek prieš (duomenys neskelbtini) režimą, bei tokiu būdu visapusiškai demonstruoja nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai. Nei pirmosios instancijos teismo, nei Migracijos departamento vertinime, nei pateiktoje informacijoje apie VSD atliktą vertinimą nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjo elgesys, kaip (duomenys neskelbtini) režimo ir karo (duomenys neskelbtini) vieša kritika, keltų realų, esamą ir pakankamai didelį pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.

24.5. Atsakovas selektyviai pasirinko įrodymus, kurie tariamai pagrindžia pareiškėjo keliamą grėsmę ir juos naudojo tikslingai siekdamas pagrįsti išankstines išvadas bei neatliko objektyvaus tyrimo, o pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų net nevertino. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek Migracijos departamentui pateikė susirašinėjimo su broliu ištrauką, iš kurios matyti, kad pareiškėjo brolis nepalaiko (duomenys neskelbtini) prezidento V. Putino. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas nevertino šių įrodymų. Atsakovo tyrimas dėl pareiškėjo artimųjų įsitikinimų yra paremtas paties atsakovo spėlionėmis ir interpretacijomis, nevertinant to, kad pareiškėjas nepaisant artimųjų veiklos dešimtmetį nuosekliai laikėsi savo politinių įsitikinimų. Vertinant pareiškėjo artimųjų įsitikinimus ir jų įsitikinimus priskiriant pareiškėjui, grėsmės valstybei turinys buvo aiškinamas nepagrįstai ir neproporcingai plečiamai, todėl toks aiškinimas neatitinka EŽTT jurisprudencijos.

24.6. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) aktyviai kritikuoja (duomenys neskelbtini) režimą, nepaisydamas nei artimųjų sąsajų su valdžios institucijomis, nei savo paties politiškai motyvuoto įkalinimo, ir tai parodo, kaip giliai yra įsišaknijusios pareiškėjo politinės pažiūros, ir, kad išorės veiksniai šioms pažiūroms nedaro įtakos. Pareiškėjo individualios aplinkybės paneigia jam inkriminuojamą lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai bei vykdomai politikai. Pažymėtina, kad pareiškėjas vienu metu negali būti ir lojalus, ir nelojalus (duomenys neskelbtini).

24.7. Jeigu pabėgėliui panaikinamas statusas pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Priskyrimo direktyva) 14 straipsnio 4 dalį, nuosekli to pasekmė yra tuo pagrindu turėto leidimo nuolat gyventi panaikinimas. Migracijos departamentas, priimdamas du atskirus sprendimus, iš esmės du kartus pakartojo tą pačią procedūrą, leidimą nuolat gyventi naikindamas du kartus. Atsakovui priėmus du atskirus sprendimus, kurie iš esmės dubliuoja vienas kitą susidarė situacija kai, pareiškėjas vis dar turėdamas pabėgėlio statusą (ne tiesiog būdamas pabėgėliu, bet vis dar turėdamas pabėgėlio statusą), nebeturi leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kuris yra išduodamas turint šį pabėgėlio statusą. Pažymėtina, kad kitose panašiose bylose panaikinant prieglobstį, sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi yra priimamas kartu su sprendimu panaikinti prieglobstį (žr. administracinės bylos Nr. eI3-9563-1161/2024, Nr. eI3-14308-641/2024), t. y. viskas daroma vienu sprendimu. Be to, pirmiausia panaikindamas leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o tik po to nagrinėdamas statuso suteikto pabėgėliui (pareiškėjui) panaikinimą, Migracijos departamentas iš esmės sukūrė situaciją, kai pareiškėjas pirmiausia susidūrė su prieglobsčio panaikinimo pasekmėmis, o tik vėliau buvo atliekamas tas pasekmes sukėlęs procedūrinis nagrinėjimas.

24.8. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad ES teisės taikymo aspektai laikytini neaktualiais, todėl netinkamai išsprendė leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo klausimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į aktualią EŽTT praktiką. Be kita ko, pagal ESTT, leidimo gyventi neišdavimas ar panaikinimas pagal Priskyrimo direktyvos 24 straipsnio 1 dalį yra susijęs tik su atveju, kai grėsmė, kurią šis pabėgėlis kelia atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nepateisina pabėgėlio statuso panaikinimo ar a fortiori (ypač) šio pabėgėlio išsiuntimo (H. T., C‑373/13, 2015 m. birželio 24 d. sprendimas, 73 ir 74 p.). Vadinasi, kai valstybė narė neišduoda ar panaikina leidimą gyventi pagal Priskyrimo direktyvos 24 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktas pabėgėlio statusas tebegalioja, ir jam turėtų būti užtikrintos visos kitos direktyvoje įtvirtintos teisės. Pareiškėjo atveju, panaikinus jam leidimą nuolat gyventi, vėliau panaikinus pabėgėlio statusą bei neišsprendus pareiškėjo teisinio statuso klausimo, buvo pažeista ne tik pareiga tinkamai įvertintini negrąžinimo principo taikymą, pareiškėjo kaip pabėgėlio teisės buvo pažeistos, nes neturėdamas leidimo gyventi jis negali naudotis jam kaip pabėgėliui, remiantis ESTT jurisprudencija (H. T., C‑373/13, 2015 m. birželio 24 d. sprendimas, 95 p.), priklausančiomis garantijomis. Lietuvoje visų su pabėgėlio statusu susijusios garantijos yra siejamos būtent su leidimo gyventi Lietuvoje turėjimu, taigi, atsakovui panaikinus leidimą gyventi, pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Vadovaujantis EŽTT byla M.S.S. prieš Graikiją, pareiškėjui panaikinus leidimą nuolat gyventi, atsakovas sudarė tokią situaciją, kai pareiškėjas nebegali pasinaudoti jokiomis jam kaip de facto (faktiškai) pabėgėliui priklausančiomis teisėmis. Atsakovas tarnybiniu abejingumu stumia pareiškėją į nepriteklių, o neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, pareiškėjas nuolat rizikuoja būti išsiųstas iš Lietuvos, nes neturi jokio dokumento, leidžiančio jam būti teritorijoje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

26.1. Migracijos departamentas vadovavosi tiek ES, tiek ir nacionaliniai teisės aktais, kurie suteikia teisę panaikinti jau suteiktą pabėgėlio statusą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamos Priskyrimo direktyvos nuostatos ir su tuo susijusi tarptautinė teismų praktika nepaneigia, kad Migracijos departamentas savo sprendimuose juos netinkamai taikė.

26.2. Grėsmė valstybės saugumui nustatyta ne automatiškai ir ne vien tik vadovaujantis VSD išvada. Pirminė informacija apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui paaiškėjo gavus VSD išvadą, kurioje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atliktas jų vertinimas ir padarytos savarankiškos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas tyrė VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, t. y. apie tokią VSD išvadą informavo pareiškėją, kuris pateikė rašytinius paaiškinimus, buvo apklaustas 2024 m. balandžio 26 d. ir atliktas pareiškėjo socialinių tinklų, Migracijos departamentui pateiktų klausimynų (2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 14 d.) vertinimas.

26.3. Tyrimo dėl prieglobsčio panaikinimo metu nebuvo aptikta informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 23S85091 suteikti prieglobstį išvadas, tačiau pareiškėjas du kartus pateikė klausimynus, kuriuose nuslėpė reikšmingą informaciją apie savo ryšius su šeimos nariais, kurie yra lojalūs (duomenys neskelbtini) valdžiai, taigi pareiškėjas iš esmės suklaidino ne tik VSD, bet ir Migracijos departamentą, kuris 2023 m. birželio 8 d. sprendimu jam suteikė pabėgėlio statusą.

26.4. Pareiškėjas nebuvo atviras su Migracijos departamentu ir selektyviai teikė informaciją apie savo šeimos narių, kurie iš tiesų turi tvirtus ilgalaikius ryšius su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis struktūromis, biografijas, siekdamas tuos ryšius sumenkinti arba nuslėpti. Migracijos departamento vertinimu, nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucija ((duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini) milicijoje), taip pat informacijos nuslėpimas apie jo šeimos narius, su kuriais jis palaiko ryšius ir kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) saugumo ir kitose valstybinėse struktūrose, yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui bei viešai šlovina (duomenys neskelbtini) režimą, pagrįstai leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialų pažeidžiamumą. Migracijos departamentas atliko individualų jo vertinimą ir vadovavosi ne tik VSD išvadoje nustatytu jo faktu dėl darbo valstybinėje institucijoje ir tuometiniu jo lojalumu (duomenys neskelbtini) valdžiai, bet ir konstatavo neišsamų, nesąžiningą klausimyno pildymą, jo šeimos narių lojalumą (duomenys neskelbtini) režimui ir iš to sekantį jo potencialų pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu, kas pagrindžia pareiškėjo galimą grėsmę valstybės saugumui.

26.5. Migracijos departamentas Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 nedubliavo procedūrų, kadangi sprendimais buvo sprendžiami ne tie patys klausimai, t. y. Sprendimu 1 panaikinamas leidimas nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o Sprendimu 2 panaikinamas užsieniečio pabėgėlio statusas Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjo nurodytose Regionų administracinio teismo bylose Nr. eI3-9563-1161/2024, Nr. eI3-14308-641/2024 iš tiesų priimti sprendimai vienu Migracijos departamento sprendimu, tačiau tai nereiškia, kad Migracijos departamentas negalėjo priimti dviejų sprendimų, nes leidimo nuolat gyventi panaikinimas nėra prieglobsčio statuso panaikinimo pasekmė. Pasekmė yra pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas, ir pabėgėlio statusas panaikinamas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o ne dėl to, kad panaikintas jam leidimas nuolat gyventi.

26.6. Pareiškėjas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su išsiuntimu ir negrąžinimo principo pažeidimu, kadangi ginčijamais sprendimais šie klausimai nebuvo sprendžiami.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo. VSD pastebi, kad įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, kelia grėsmę valstybės saugumui. Anot VSD, Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Nacionalinis saugumas, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalimi, patenka į valstybių narių kompetenciją, todėl nacionalinis saugumas – išimtinai Europos Sąjungos valstybių nacionalinės politikos dalis. Kitaip tariant, Europos Sąjungos teisės kontekste nacionalinį saugumą užtikrinti ir jį „reguliuoti“ išimtinai turi nacionaliniai subjektai, t. y. Lietuvos valstybė, tad ir valstybės galios ginti savo nacionalinį saugumą neturėtų būti siaurinamos ir (ar) nepateisinamai varžomos, o Europos Sąjungos teisė neturi viršenybės prieš valstybės narės nacionalinį saugumą ginančius įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 24S113498, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, ir 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 24S119784, kuriuo pareiškėjui panaikintas pabėgėlio statusas Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti klausimus dėl pareiškėjo pabėgėlio statuso Lietuvoje ir leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui buvo konstatuota tinkamai ir detaliai įvertinus su pareiškėju susijusių aplinkybių visumą bei atsižvelgus į jo individualią situaciją, sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje ir pabėgėlio statusas.

31. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas ignoravo ESTT jurisprudencijoje įtvirtintus grėsmės valstybės saugumui kriterijus. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, koks pareiškėjo darbo milicijoje faktinis vaidmuo bei pareiškėjo įsitraukimas į šį vaidmenį. Pareiškėjo pateikta informacija ir ją patvirtinantys įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas nebuvo lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai, todėl priešingos išvados, konstatuojant pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, yra nelogiškos.

Pareiškėjas ir darbo milicijoje metu, ir vėliau buvo / yra aktyvus (duomenys neskelbtini) režimo ir karo (duomenys neskelbtini) kritikas, dedantis pastangas už neteisėtus veiksmus patraukti atsakomybėn (duomenys neskelbtini) režimą, dėl ko netgi paties atsakovo buvo pripažintas pabėgėliu. Pareiškėjo įsitikinimu, vienintelio pareiškėjo praeities biografijos fakto pagrindu padaryta išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, ignoruojant su asmeniu susijusias reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tiesiogiai paneigiančius asmens lojalumą valdžiai, nėra laikoma keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu.

Pareiškėjas negali pakeisti fakto, kad kurį laiką dirbo milicijoje, taip pat pareiškėjas negali turėti įtakos savo artimųjų politiniams įsitikinimams ar pažiūroms. Jis gali būti atsakingas tik už savo veiksmus ir politines pažiūras ir nuo (duomenys neskelbtini) jis aiškiai išreiškia priešiškumą (duomenys neskelbtini) režimui ir nelojalumą tiek vieša kritika, tiek imdamasis teisinių veiksmų prieš (duomenys neskelbtini). Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo asmeninio elgesio, o vertino tik pareiškėjo artimųjų elgesį ir politinius įsitikinimus, o įvertinus paties pareiškėjo elgesį ir politinius įsitikinimus, net pats atsakovas aiškiai konstatavo, kad jis pasisako socialiniuose tinkluose tiek prieš karą (duomenys neskelbtini), tiek prieš (duomenys neskelbtini) režimą, bei tokiu būdu visapusiškai demonstruoja nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas selektyviai pasirinko įrodymus, kurie tariamai pagrindžia pareiškėjo keliamą grėsmę ir juos naudojo tikslingai siekdamas pagrįsti išankstines išvadas bei neatliko objektyvaus tyrimo, o pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų net nevertino. Atsakovo tyrimas dėl pareiškėjo artimųjų įsitikinimų yra paremtas paties atsakovo spėlionėmis ir interpretacijomis, nevertinant to, kad pareiškėjas nepaisant artimųjų veiklos dešimtmetį nuosekliai laikėsi savo politinių įsitikinimų.

Visuma nustatytų aplinkybių parodo, kaip giliai yra įsišaknijusios pareiškėjo politinės pažiūros, ir, kad išorės veiksniai šioms pažiūroms nedaro įtakos. Atsakovui priėmus du atskirus sprendimus, kurie iš esmės dubliuoja vienas kitą, susidarė situacija kai, pareiškėjas vis dar turėdamas pabėgėlio statusą (ne tiesiog būdamas pabėgėliu, bet vis dar turėdamas pabėgėlio statusą), nebeturi leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kuris yra išduodamas turint šį pabėgėlio statusą. Panaikindamas leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o tik po to nagrinėdamas statuso suteikto pabėgėliui (pareiškėjui) panaikinimą, Migracijos departamentas iš esmės sukūrė situaciją, kai pareiškėjas pirmiausia susidūrė su prieglobsčio panaikinimo pasekmėmis, o tik vėliau buvo atliekamas tas pasekmes sukėlęs procedūrinis nagrinėjimas.

Pareiškėjo atveju, panaikinus jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vėliau panaikinus pabėgėlio statusą bei neišsprendus pareiškėjo teisinio statuso klausimo, buvo pažeista ne tik pareiga tinkamai įvertintini negrąžinimo principo taikymą, pareiškėjo, kaip pabėgėlio, teisės buvo pažeistos, nes neturėdamas leidimo gyventi jis negali naudotis jam kaip pabėgėliui priklausančiomis garantijomis ir rizikuoja būti bet kada išsiųstas iš šalies.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

33. Sprendimu 1 pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Sprendimu 2 pareiškėjui panaikintas pabėgėlio statusas Lietuvoje Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

34. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

35. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. O to paties straipsnio 7 dalis numato, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Kaip matyti iš bylos duomenų, VSD 2023 m. spalio 6 d. pateikė Migracijos departamentui išvadą Nr. 18-10572, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pildydamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, turėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

36. Įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3182-624/2019).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

38. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijami atsakovo sprendimai teisėti ir reikalavimą dėl jų panaikinimo ir su tuo susijusio išvestinio reikalavimo atmetė.

40. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui konstatuota vadovaujantis tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju, ir dėl jo elgesio nuslepiant informaciją apie šeimos narių tarnybą ir pažiūras.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas nepritarė VSD išvadoms dėl tarnautojų, dirbančių (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje, lojalumo valdžiai, tačiau nepaneigė to objektyviais duomenimis. Be kita ko, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino sulaukęs priekaištų ir spaudimo dėl savo veiklos, kuri buvo vertinama kaip galimai nelojali.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, koks pareiškėjo darbo milicijoje faktinis vaidmuo bei pareiškėjo įsitraukimo į šį vaidmenį, tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas vertino, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje kvotėju, turėjo leitenanto (vėliau – vyr. leitenanto) laipsnį. Minėtos pareigos bei VSD išvados, kad tarnyba (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų sistemoje yra kontroliuojama (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kuri užtikrina, jog šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, bei kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nekelia abejonių dėl pakankamai realios pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, kad jo tėvai, dvi jo seserys ir brolis gyvena (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas su minėtais šeimos nariais, palaiko ryšius. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjas nepaneigė realios tikimybės, jog manipuliuojant pareiškėjo ryšiais su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais jo šeimos nariais, asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

44. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas dėl (duomenys neskelbtini) rėžimo ir jo vykdomos politikos papildomai patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra galimybė manipuliuoti pareiškėju per šeimos narius. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pareiškėjas save pristato kaip rėžimo priešininką, tačiau kita vertus neišsako lygiavertės kritikos ar neigiamo vertinimo savo šeimos narių (brolio, sesers, tėvo), kurie akivaizdžiai tokią politiką palaiko, atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos duomenų: pareiškėjo brolis buvo profesionalus (duomenys neskelbtini) karo tarnybos karys; sesė dalyvavo (duomenys neskelbtini) karinę galią šlovinančiuose renginiuose; tėvas buvo valstybės garantuojamų advokatų, kurie yra tapę (duomenys neskelbtini) teisėsaugos sistemos dalimi ir padeda priimti apkaltinamuosius nuosprendžius, sąraše bei siūlė savo paslaugas tinklalapyje, kuriame šlovinama (duomenys neskelbtini) karinė agresija ir siūloma nemokama pagalba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šeimos nariams. Nors pareiškėjas tvirtino, kad nepaisant nustatytų duomenų jo šeimos nariai nebuvo (duomenys neskelbtini) rėžimo šalininkai, tačiau pareiškėjas šių teiginių niekaip objektyviai nepagrindė.

45. Be kita ko, pažymėtina, kad Sprendime 2 nurodyta, jog pareiškėjas tiek 2023 m. birželio 1 d., tiek 2023 m. rugpjūčio 14 d. pildytame klausimyne nenurodė, kad jo brolis tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje pagal kontraktą, o 2024 m. balandžio 26 d. vykusios apklausos metu bandant išsiaiškinti aplinkybes apie brolio tarnybą ir (ar) veiklą (duomenys neskelbtini) metais vengė tikslių konkrečių atsakymų. Toks pareiškėjo elgesys, jam nepalankių aplinkybių nutylėjimas, iš esmės nebendradarbiavimas su Migracijos departamentu, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina išvadas dėl pareiškėjo nepatikimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra mažai tikėtina, kad šias reikšmingas aplinkybes pareiškėjas tiesiog galėjo užmiršti.

46. Nors pareiškėjas įžvelgia nelogiškumus, kad viena vertus pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau kita vertus konstatuota, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau teisėjų kolegija šią pareiškėjo poziciją vertina kaip gynybinę ir sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pabėgėlio statusas dėl pareiškėjo galimo persekiojimo kilmės valstybėje, savaime nėra pagrindas eliminuoti tokio asmens grėsmę priimančiai valstybei galimybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus perspektyvinį individualų pareiškėjo situacijos vertinimą ir nustačius reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina tikimybę dėl pareiškėjo pažeidžiamumo, buvo pagrindas priimti skundžiamus sprendimus.

47. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ESTT jurisprudencijoje įtvirtintus grėsmės valstybės saugumui kriterijus. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, pareiškėjo cituojami ES teisės aktai bei ESTT ir EŽTT praktika savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamoje byloje šių teisės aktų ir teismų praktikos nebuvo laikytasi, juolab, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas ir jo gynyba pirmiausia yra nacionalinių subjektų, t. y. Lietuvos valstybės ir jos institucijų, veiklos sritis.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad Migracijos departamentas dubliavo leidimo nuolat gyventi ir pabėgėlio statuso panaikinimo Lietuvoje procedūras ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas Įstatyme yra numatyti keli alternatyvūs leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindai ir nėra numatyta draudimo panaikinti asmeniui išduotą leidimą dar tebegaliojant pabėgėlio statusui. Pažymėtina, kad bent vieno pagrindo egzistavimas yra pakankamas leidimo panaikinimui, todėl atsakovas, konstatavęs Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turėjo teisę (ir pareigą) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, nepriklausomai nuo to, ar sprendimas dėl pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo jau yra priimtas, ar ne.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, susijusius su pareiškėjo neapibrėžta teisine padėtimi bei negrąžinimo principo pažeidimu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad minėti klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip teisingai, be kita ko, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo ar tolimesnio veikimo, sprendžiant pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą.

50. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis