2018-05-30 Nr. AB-10715-3-66-3-00017-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-15-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00017-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 40, 58.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

I Š V A D A

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės tarybos atstovams advokatei Justinai Stuckai ir Gediminui Čepuliui,

atsakovams Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariams Kęstučiui Mačiuliui, Nijolei Valuckienei, Edmundui Bernotui ir Rimantei Misiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariai Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas ir Rimantė Misiūnienė nevykdė jiems įstatyme nustatytų įgaliojimų ir sulaužė tarybos nario priesaiką.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Joniškio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėjas, Taryba) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariai (toliau – ir tarybos nariai) Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas ir Rimantė Misiūnienė (toliau – ir atsakovai) sulaužė priesaiką ir nevykdė jiems įstatyme nustatytų įgaliojimų, tai yra:

1.1. Ar tarybos narys Kęstutis Mačiulis, savo veiksmais 2017 m. spalio 26 d. atšaukdamas savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei atsisakydamas teikti savo frakcijos atstovus, sulaužė tarybos nario priesaiką, būtent – sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, ir nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytos pareigos bei įgaliojimų – deleguoti savo frakcijos atstovą į Kontrolės komitetą ir pareigos būti Kontrolės komiteto nariu – ir taip šiurkščiai sulaužė priesaiką ir akivaizdžiai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą;

1.2. Ar tarybos narė Nijolė Valuckienė, savo veiksmais 2017 m. spalio 26 d. atšaukdama savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei pati pareikšdama atsisakymą, sulaužė tarybos nario priesaiką, būtent – sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, ir nevykdė jai Vietos savivaldos įstatyme nustatytos pareigos bei įgaliojimų – deleguoti savo frakcijos atstovą į Kontrolės komitetą ir pareigos būti Kontrolės komiteto nare – ir taip šiurkščiai sulaužė priesaiką ir akivaizdžiai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą;

1.3. Ar tarybos narys Edmundas Bernotas, savo veiksmais 2017 m. spalio 26 d. atšaukdamas savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei pats pareikšdamas atsisakymą, sulaužė tarybos nario priesaiką, būtent – sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme nustatytos pareigos bei įgaliojimų – deleguoti savo frakcijos atstovą į Kontrolės komitetą ir pareigos būti Kontrolės komiteto nariu – ir taip šiurkščiai sulaužė priesaiką ir akivaizdžiai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą;

1.4. Ar tarybos narė Rimantė Misiūnienė, savo veiksmais 2017 m. spalio 26 d. atšaukdama savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei atsisakydama teikti savo frakcijos atstovus, sulaužė tarybos nario priesaiką, būtent – sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, ir nevykdė jai Vietos savivaldos įstatyme nustatytos pareigos bei įgaliojimų – deleguoti savo frakcijos atstovą į Kontrolės komitetą ir pareigos būti Kontrolės komiteto nare – ir taip šiurkščiai sulaužė priesaiką ir akivaizdžiai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą.

2. Taryba 2018 m. kovo 29 d. sprendime Nr. T-33 nurodė, jog pritaria Komisijos Joniškio rajono savivaldybės tarybos narių 2017 m. lapkričio 23 d. teikimuose pateiktiems faktams ištirti (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 13 d. išvadai (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, jog tarybos nariai Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas ir Rimantė Misiūnienė savo veiksmais pažeidė pareigą sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, ir nevykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bei įgaliojimų – deleguoti savo frakcijos atstovus į Kontrolės komitetą ir pareigos būti Kontrolės komiteto nariu, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdami Tarybos nario priesaiką.

3. Išvadoje išdėstyta, kad Tarybai 2017 m. gegužės 31 d. priėmus sprendimą Nr. T-136, Kontrolės komitetas susidėjo iš 2 Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų, 2 Socialdemokratų frakcijos atstovų, 2 Tarybos didžiosios opozicinės frakcijos (G. G., E. R., R. G., R. S.) atstovų. Pirmininko pareigas vykdė Tarybos didžiosios opozicinės frakcijos (G. G., E. R., R. G., R. S.) atstovas. Tarybos Kontrolės komitete trūko dviejų Tarybos mažosios opozicinės frakcijos (R. Misiūnienė, K. Mačiulis, N. Valuckienė, E. Bernotas) (toliau – ir Tarybos opozicinė frakcija) atstovų.

4. Taryboje Kontrolės komiteto sudėtis neatitiko Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų, kai 2017 m. gegužes 31 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. T-136 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo, atsižvelgiant į dviejų tarybos narių (Rimantės Misiūnienės ir Kęstučio Mačiulio) prašymus dėl jų išbraukimo iš Kontrolės komiteto. Komisija nustatė, kad nuo 2017 m. birželio 13 d. Taryboje prasidėjo klausimo dėl Kontrolės komiteto sudarymo svarstymas ir derinimas. Joniškio rajono savivaldybės meras (toliau – ir Meras) informavo ir ragino Tarybos opozicinę frakciją ir jos atstovus (R. Misiūnienę, K. Mačiulį, N. Valuckienę, E. Bernotą) teikti atstovus į Kontrolės komitetą. Merui pateikus 2017 m. spalio 4 d. raštą Nr. (1.12)S-4958 „Dėl raginimo vykdyti įstatyme numatytą pareigą“, minėtai frakcijai nurodyta pareiga deleguoti narius į Kontrolės komitetą. Rašte buvo išdėstyta, kad nedelegavus frakcijai atstovų į Kontrolės komitetą bus laikoma, jog tarybos nariai nevykdo savo įsipareigojimų.

5. Tarybos opozicinė frakcija (R. Misiūnienė, K. Mačiulis, N. Valuckienė, E. Bernotas) 2017 m. spalio 9 d. pateikė delegavimo raštą „Dėl Kontrolės komiteto“, kuriuo nurodė, kad į Kontrolės komiteto sudėtį deleguoja E. Bernotą, o į Etikos komiteto pirmininkes – N. Valuckienę. Minėtą raštą pasirašė keturi frakcijos nariai: Rimantė Misiūnienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė.

6. Merui parengus ir pateikus Tarybai sprendimo projektą dėl Kontrolės komiteto sudėties papildymo ir pirmininko paskyrimo (2017 m. lapkričio 12 d. sprendimo projektas Nr. TSP-275), projektas buvo pateiktas Tarybai 2017 m. spalio 26 d. posėdyje, tačiau 2017 m. spalio 26 d. Tarybai posėdyje svarstant 7 klausimą „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“, Tarybos opozicinė frakcija viešu pareiškimu „Dėl Kontrolės komiteto“, kurį pasirašė Rimantė Misiūnienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, atšaukė savo atstovų Edmundo Bernoto ir Nijolės Valuckienės delegavimą į Kontrolės komitetą. Savo delegavimo atšaukimą Tarybos posėdyje žodžiu patvirtino ir patys deleguoti asmenys Edmundas Bernotas ir Nijolė Valuckienė. 2017 m. spalio 26 d. Taryba nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų užtikrinti įstatymo reikalavimai dėl Kontrolės komiteto sudėties patvirtinimo pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl Tarybos opozicinės frakcijos narių veiksmų.

7. Išvadoje pažymima, kad 2017 m. spalio 26 d. paaiškėjo faktinės aplinkybės ir atsirado teisiniai pagrindai dėl priesaikos sulaužymo ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų Tarybos narių pareigų nevykdymo, kai Tarybos opozicinės frakcijos nariai atšaukė savo atstovų Edmundo Bernoto ir Nijolės Valuckienės delegavimą į Kontrolės komitetą ir atsisakė deleguoti savo frakcijos atstovus į Tarybos Kontrolės komitetą.

8. Iš Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų implicitiškai išplaukia, jog Tarybos opozicinės frakcijos nariai turėjo ir turi pareigą deleguoti savo frakcijos atstovą į Kontrolės komitetą ir būti Kontrolės komiteto nariu. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas numato pareigą kiekvienam savivaldybės tarybos nariui būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Tarybos opozicinės frakcijos nariai 2017 m. spalio 26 d. viešu pareiškimu atšaukė du deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą ir pažeidė Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus ir įpareigojimą sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 22 str. 2 d.) ir atsisakė deleguoti savo frakcijos atstovus į Tarybos Kontrolės komitetą. Tarybos opozicinei frakcijai neteikiant savo atstovų arba juos atšaukus, tapo neįmanoma Tarybai realizuoti išimtinės kompetencijos, numatytos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies punkte, ir sudaryti Kontrolės komiteto, kuris atitiktų Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

9. Komisija, susipažinusi su pateiktu opozicinės frakcijos 2018 m. kovo 1 d. raštu „Dėl apkaltos proceso tarybos nariams“, kurį pasirašė Rimantė Misiūnienė, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, pastebėjo, kad Taryba neturėjo galimybės balsuoti ir pritarti ar nepritarti pateiktoms kandidatūroms į Kontrolės komitetą nuo Tarybos opozicinės frakcijos. Nustatyta, jog tiek 2017 m. gegužės 31 d., tiek 2017 m. rugsėjo 28 d., tiek 2017 m. spalio 26 d. Tarybos posėdžiuose minėta frakcija nors ir pateikdavo savo atstovus, tačiau juos atšaukdavo prieš pradedant svarstyti klausimą dėl Kontrolės komiteto sudarymo. Nors frakcija yra laisva pasirenkant ir teikiant kandidatūras į Kontrolės komitetą, tačiau jos veiksmai negali būti destruktyvūs ir pažeidžiantys galiojančius teisės aktus. 2017 m. spalio 26 d. tapo aišku, kad Taryba dėl opozicinės frakcijos narių tyčinių veiksmų, delsimo ir vilkinimo neturi jokių priemonių sudaryti Kontrolės komitetą, kurio sudėtis atitiktų Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus. Tarybos opozicinės frakcijos nariai, žinodami Kontrolės komiteto sudarymo principus, aktyviai dalyvavo teikiamų kandidatūrų į Kontrolės komitetą svarstyme, tačiau tyčia savo veiksmais keisdavo savo teikiamus atstovus, siūlydami vis naujus teikimus, taip atidedant sprendimų priėmimą. Paskutiniu teikimu 2017 m. spalio 9 d. frakcijos vardu deleguoti du frakcijos nariai į Kontrolės komitetą (E. Bernotas ir N. Valuckienė).

10. Komisija konstatavo, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų įgyvendinimas ar įvykdymas dėl Kontrolės komiteto sudarymo negalimas be frakcijų valia deleguotų atstovų. Šiuo atveju Kontrolės komiteto sudarymas tiesiogiai priklauso nuo frakcijos narių (atstovų) valios įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme numatytas savivaldybės tarybos nario pareigas. Minėtų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų įgyvendinimas ar įvykdymas, sudarant Kontrolės komitetą be frakcijų, šiuo atveju Tarybos opozicinės frakcijos deleguotų atstovų, tapo neįvykdomas. Įvertinus visas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, Tarybos opozicinės frakcijos nariams nedeleguojant savo narių ar juos atšaukus tampa neįmanoma įvykdyti Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatų.

11. Tarybos opozicinės frakcijos nariai savo aktyviais tyčiniais veiksmais atšaukdami savo atstovus į Kontrolės komitetą ir nedeleguodami jų pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kadangi atsisakius teikti savo frakcijos atstovus arba juos atšaukus, neįmanoma realizuoti išimtinės Tarybos kompetencijos numatytos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 6 ir 7 punktuose ir sudaryti Kontrolės komiteto, į kurio sudėtį įeitų lygus visų frakcijų atstovų skaičius. Atsakovai savo veiksmais šiurkščiai sulaužė tarybos nario priesaiką, būtent sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, ir nevykdė jiems Vietos savivaldos įstatyme nustatytos pareigos bei įgaliojimų – deleguoti savo frakcijos atstovus į Kontrolės komitetą ir pareigos būti Kontrolės komiteto nariu, taip sulaužydami priesaiką ir savo aktyviais tyčiniais veiksmais pažeisdami Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 2 punktą.

12. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, atsakovai yra nustatyta tvarka Joniškio rajono savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatas, konstatavo, jog ši įstatymo nuostata nustato pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu (2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012). Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 5 p.), todėl jų pareiga yra kuo geriau atstovauti savo rinkėjų interesams. Akivaizdu, kad atsakovai nevykdė Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų dėl Kontrolės komiteto sudarymo ir nedelegavo bei atsisakė deleguoti savo atstovus bei nėra Kontrolės komiteto nariais, todėl negali tinkamai ginti ir atstovauti savo rinkėjams ir visos Joniškio rajono savivaldybės bendruomenės interesams.

II. 13. Rengiant nagrinėti administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovų Joniškio rajono savivaldybės tarybos narių Kęstučio Mačiulio, Nijolės Valuckienės, Edmundo Bernoto, Rimantės Misiūnienės atsiliepimas į prašymą, kuriame prašoma administracinę bylą pagal pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės tarybos prašymą nutraukti, o teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės – pateikti išvadą, jog Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariai Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas, Rimantė Misiūnienė nesulaužė priesaikos ir sąžiningai vykdė jiems įstatymuose numatytus įgaliojimus.

14. Atsakovai nurodo, kad nesutinka su Tarybos prašymu bei jame išdėstytomis aplinkybėmis ir vertinimais. Teigia, kad jie neatliko veiksmų, kuriais būtų sulaužyta duota priesaika ar būtų galima konstatuoti įstatyme nustatytų įgaliojimų nevykdymą. Atsakovai 2016 m. rugpjūčio 25 d. viešu pareiškimu Tarybos posėdyje informavo, jog nuo minėtos dienos dirbs susijungę į opozicinę frakciją. Tame pačiame posėdyje buvo paviešintas Rimantės Misiūnienės prašymas atleisti ją iš Kontrolės komiteto pirmininko pareigų. Taryboje opozicinės frakcijos nebuvo, todėl, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, opozicinė frakcija pasiūlė Kontrolės komiteto pirmininku skirti Kęstutį Mačiulį, o Etikos komisijos pirmininke – Nijolę Valuckienę. 2016 m. rugsėjo 29 d. Tarybos posėdyje buvo svarstomas parengtas sprendimo projektas dėl šių opozicinės frakcijos siūlymų įgyvendinimo ir atsakovų kandidatūros nebuvo patvirtintos, taip pat jos buvo pakartotinai atmestos 2016 m. lapkričio 3 d. 2016 m. rugsėjo 29 d. Tarybos posėdžio metu, svarstant šį klausimą, Meras replikavo, kad abu minimi asmenys nėra tinkami užimti nei Kontrolės komiteto, nei Etikos komisijos pirmininko pareigų dėl netinkamos jų reputacijos, nors minėti Tarybos nariai nėra teisti ar turintys kokių nors nuobaudų ir pan. Nuo 2016 metų rugpjūčio 25 d. Tarybos narei Rimantei Misiūnienei atsistatydinus iš Kontrolės komiteto pirmininkų, šis komitetas dėl daugumos tarybos narių nepritarimo siūlomai kandidatūrai į pirmininkus neveikė ilgiau nei 2 mėnesius. Atsakovų nuomone, Kontrolės komiteto pirmininko paskyrimas tiesiogiai priklausė nuo valdančiosios koalicijos valios įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatą, kad Kontrolės komiteto pirmininku skiriamas opozicijos siūlomas atstovas.

15. 2016 m. gruodžio 15 d. Tarybos posėdžio metu Tarybos nariai R. S., R. G., G. G. ir E. R. informavo, kad nuo šiol dirbs susijungę į dar vieną opozicinę frakciją ir pasiūlė Etikos komisijos pirmininke paskirti R. S., o Kontrolės komiteto pirmininke paskirti E. R. Naujai susikūrusios opozicinės frakcijos siūlomų kandidatūrų nei Meras, nei kiti Tarybos nariai neanalizavo, balsų dauguma šios kandidatūros buvo patvirtintos. Atsakovai, kurdami opozicinę frakciją, kvietė kartu į ją jungtis ir R. S., R. G., G. G. ir E. R. Minimi keturi naujosios opozicinės frakcijos nariai nepareiškė noro jungtis ir kartu dirbti opozicijoje. Atsakovų manymu, opozicija susikūrė laikinai, kol bus priimti reikiami Merui sprendimai arba siekiant visiškai atriboti kitos opozicijos galimybes. Atsakovų sukurta opozicija turėjo daugiau narių (5), nei vėliau susikūrusi (4), todėl jie pagrįstai tikėjosi, kad sprendžiantis balsas yra daugumos, t. y. kad Kontrolės komiteto pirmininkas ir Etikos komisijos pirmininkas turėjo būti renkami vadovaujantis opozicinės daugumos siūlymu.

16. 2017 m. sausio 26 d. posėdyje abi opozicinės frakcijos paskelbė veiklos kryptis ir informavo, kad nedeleguoja atstovų į vicemero postą, dar kartą pasiūlė savo atstovus į Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkus. 2017 m. vasario 27 d. Tarybos posėdžiui buvo parengti sprendimai dėl Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkų paskyrimo. Siūlymus teikė abi opozicinės frakcijos. Frakcija, kurią sudarė dauguma opozicijoje esančių tarybos narių (B. R., Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas, Rimantė Misiūnienė) Kontrolės komiteto pirmininku pasiūlė skirti Kęstutį Mačiulį, Etikos komisijos pirmininke – Nijolę Valuckienę. Tarybos nariai balsų dauguma į abu šiuos postus išrinko kitos opozicijos (opozicinės mažumos) atstovus. Nebeturėdami kitų būdų įrodyti, kad Taryboje nesilaikoma demokratijos principų (neatsižvelgiama į opozicinės daugumos siūlymus, akivaizdžiai ignoruojama), ilgiau nei 5 mėnesius neveikiant Kontrolės komitetui, nesiimama priemonių įvesti tiesioginį valdymą, atsakovai nebematė prasmės dirbti Kontrolės komitete ir tuo metu jame buvę Rimantė Misiūnienė ir Kęstutis Mačiulis paprašė artimiausiame Tarybos posėdyje išbraukti juos iš Kontrolės komiteto, tokiu būdu pasinaudodami teise reikšti politinį protestą dėl Tarybos daugumos ir Mero veiksmų. Toks politinis protestas yra pateisinamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pripažįstama, kad parlamentinės opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas demonstratyvus Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, t. y. obstrukcija kaip politinio protesto rūšis ir parlamentinės veiklos metodas, siekiant sutrukdyti priimti mažumai nepageidaujamą nutarimą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tam tikrose situacijose gali būti vertinama kaip gana svarbi priežastis nedalyvauti juose, jei toks nedalyvavimas nėra nuolatinis (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

17. Atsakovai pažymi, kad kitų komitetų ir Tarybos posėdžiuose, susitikimuose, renginiuose ir kitose veiklose jie dalyvauja aktyviai, vykdo savo pareigas. Dėl ankstesnių jų veiksmų buvo inicijuotos pažeidimų procedūros kitiems Tarybos nariams, todėl, atsakovų manymu, Tarybos nariai ir Meras baiminosi, jog K. Mačiuliui ir N. Valuckienei vadovaujant Kontrolės komitetui ir Etikos komisijai pažeidimų ir nepalankių sprendimų būtų išaiškinta daugiau. Tai iliustruoja ir faktas, kad naujai sukurtos opozicijos deleguota Etikos komisijos pirmininkė R. S. neįžvelgė nei vieno Etikos komisijoje nagrinėjamo politiko Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų, nors Vyriausioji tarnybinės etikos komisija grąžindavo juos savivaldybės Etikos komisijai nagrinėti iš naujo ir galiausiai pati išnagrinėjo, pripažindama, kad įstatymas pažeistas.

18. Atsakovai delegavimo rašte nurodydavo, kad deleguoja konkrečius asmenis su sąlyga, kad daugumos opozicijos atstovai būtų skiriami Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininkais. Meras ir žodžiu, ir raštu aiškino, kad Kontrolės komiteto pirmininką išsirenka pats Kontrolės komitetas iš savo narių. Šį aiškinimą jis pats ir paneigė kitais dokumentais ir raštais su prašymu opozicines frakcijas deleguoti atstovą į Kontrolės komiteto pirmininkus. Atsakovų nuomone, tai rodo, kad Meras manipuliuodavo situacija ir net apgaulės būdu stengėsi paveikti atsakovus. Susitikimuose su atsakovais Meras pritardavo teikiamiems kandidatams, o posėdžių metu nuomonę vėl keisdavo. Meras neteisėtais veiksmais siekė daryti atsakovams spaudimą.

19. Iki 2018 m. vasario 22 d. Tarybos darbo reglamentas buvo keičiamas 8 kartus. Pagrindiniai keitimai susiję su opozicijos aprašymu ir Kontrolės komiteto ir Etikos komisijos pirmininko skyrimu. Atsakovų nuomone, tai įrodo, jog aktyviai buvo ieškoma ir teisinių, ir politinių priemonių, kad būtų trukdoma opozicijai realizuoti savo veiksmus. Atsakovai nurodo, kad nuo 2018 m. vasario 22 d. įsigaliojus paskutiniam pakeitimui, jie nebeatitiko frakcijos statuso, nes nebuvo delegavę savo atstovų į Kontrolės komitetą ir neturėjo seniūno.

20. Atsakovai teigia, kad Komisija Tarybos narių 2017 m. lapkričio 23 d. teikimuose pateiktiems faktams ištirti sudaryta nesilaikant teisės aktų ir Tarybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-270 patvirtintų Komisijos veiklos nuostatų. Apie tai 2018 m. kovo 31 d. Joniškio rajono savivaldybės posėdyje, kai buvo nutarta pratęsti Komisijos Joniškio rajono savivaldybės tarybos narių 2017 m. lapkričio 23 d. teikimuose pateiktiems faktams ištirti darbą, Tarybos narė Rimantė Misiūnienė informavo Tarybą, kad ši komisija turėtų susidariusią situaciją dėl Kontrolės komiteto tirti nuo problemos atsiradimo pradžios, o ir minėtu laiku Komisijos sudėtis neatitiko pačių patvirtintų Komisijos veiklos nuostatų. Komisijai vadovauti buvo paskirta tuometinė Kontrolės komiteto pirmininkė E. R. Atsakovų nuomone, galėjo būti pažeistas nešališkumo principas, nes Komisijos tiriama situacija buvo tiesiogiai susijusi su E. R. tapimu Kontrolės komiteto pirmininke. Komisija darbą baigė, kai E. R. viešai jau buvo pareiškusi, kad tapo Liberalų sąjūdžio nare (ši frakciją į komisijos sudėtį buvo delegavusi kitus 2 asmenis). Teikiant išvadą, Komisiją sudarė vien valdančiojoje koalicijoje esančių partijų atstovai. Tai suponuoja, kad Komisija turėjo galimybę inicijuoti nepalankių, opozicijoje esančių asmenų pašalinimą iš Tarybos.

21. Atsakovų nuomone, prašymas teismui pateikti išvadą buvo paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos, todėl byla nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą buvo pateiktas praleidus Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir prašymą teismui Taryba pateikė praleidusi Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą. Taryba sudarė teisės aktų neatitinkančią komisiją. Šis atvejis yra sietinas su intervencija į išimtinai politinį procesą, todėl turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Savivaldybės tarybos narių grupei praleidus teikimui pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą, Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, savivaldybės taryba negali pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūros, t. y. atlikti veiksmų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 22. Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pasikreipusi Joniškio rajono savivaldybės taryba prašo pateikti išvadą, ar Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariai Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas ir Rimantė Misiūnienė savo veiksmais (kiekvienas individualiai), 2017 m. spalio 26 d. atšaukdami savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei atsisakydami teikti savo frakcijos atstovus (K. Mačiulis, R. Misiūnienė) ir patys išreikšdami atsisakymą (N. Valuckienė, E. Bernotas), sulaužė tarybos nario priesaiką, būtent – sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, ir nevykdė jiems Vietos savivaldos įstatyme nustatytos pareigos bei įgaliojimų – deleguoti savo frakcijos atstovą į Kontrolės komitetą ir pareigos būti Kontrolės komiteto nariu – ir taip šiurkščiai sulaužė priesaiką ir akivaizdžiai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teismas tyrimo dėl išvados pateikimo ribas nustato atsižvelgdamas į savivaldybės tarybos sprendimą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje nurodytą komisijos išvadą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016, 2016 m. liepos 7 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-19-143/2016, 2018 m. kovo 1 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-270 sudaryta komisija tarybos narių 2017 m. lapkričio 23 d. teikimuose pateiktiems faktams ištirti, kuri 2018 m. kovo 13 d. pateikė išvadą, jog tarybos nariai Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas ir Rimantė Misiūnienė savo veiksmais šiurkščiai sulaužė priesaiką ir akivaizdžiai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą. Taryba 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-33 pritarė Komisijos Išvadai ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnyje nurodytą išvadą. Atsižvelgdama į Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T-33, išplėstinė teisėjų kolegija toliau vertins, ar Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariai Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas ir Rimantė Misiūnienė sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose jiems nustatytų įgaliojimų pareiškėjo Tarybos nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų kontekste.

24. Išplėstinė teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ne bet kokie savivaldybės tarybos nario veiksmai, neatitinkantys atskirų priesaikos ar įstatymų keliamų elgesio standartų, gali būti pripažįstami Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nurodytu priesaikos sulaužymu ar jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016, 2016 m. liepos 7 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-19-143/2016). Tik šiurkštūs nusižengimai iš savivaldybės tarybos nario priesaikos ir įstatymų kylantiems elgesio standartams gali būti pripažinti savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymu ir įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymu (žr. 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-19-143/2016, Administracinė jurisprudencija, 2016 m., Nr. 32, p. 112-130, 2018 m. kovo 1 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2018). Tai, ar nusižengimai iš savivaldybės tarybos nario priesaikos ir įstatymų kylantiems elgesio standartams yra šiurkštūs ir sudarantys pagrindą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikti išvadą, jog savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų, kiekvienu individualiu atveju yra sprendžiama vadovaujantis konkrečiomis susiklosčiusiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kartu įvertinant savivaldybės tarybos nario veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, kitas reikšmingas aplinkybes (žr. 2018 m. kovo 1 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2018).

Dėl procedūrinių pažeidimų

25. Atsakovai teigia, jog Taryba praleido Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje ir 8 dalyje numatytus terminus, ir pažymi, jog termino, nuo kurio Taryba skaičiuoja, kad atsakovai nevykdė Vietos savivaldos įstatyme nurodytų įgaliojimų ir sulaužė priesaiką, eigos pradžia laikytina tikrai ne 2017 m. spalio 26 d.

26. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje nurodytas šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų paaiškėjimo momentas neturėtų būti nustatinėjamas remiantis vien tik formaliais kriterijais, t. y. minėtų pagrindų paaiškėjimas neturėtų būti siejamas vien tik su informacijos, sudarančios pagrindą teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą, oficialaus pateikimo savivaldybės tarybos nariams momentu. Tuomet, kai informacija apie faktus, kuriais savivaldybės taryba grindžia savo prašymą teismui dėl išvados teikimo, tampa vieša ir prieinama savivaldybės tarybos nariams, laikoma, kad nuo šio momento paaiškėjo Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai (2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-16-442/2017).

28. Nagrinėjamu atveju Taryba savo prašymą sieja su konkrečia data, t. y. 2017 m. spalio 26 d. atsakovų atliktais veiksmais, kuomet Tarybai posėdyje svarstant 7-ą klausimą „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“, Tarybos opozicinė frakcija viešu pareiškimu „Dėl Kontrolės komiteto“, kurį pasirašė Rimantė Misiūnienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, atšaukė savo atstovų Edmundo Bernoto ir Nijolės Valuckienės delegavimą į Kontrolės komitetą (Tarybos 2017 m. spalio 26 d. posėdžio protokolas). Taryba atsakovų veiksmus nevykdant Vietos savivaldos įstatyme nurodytų įgaliojimų ir sulaužant priesaiką sieja būtent su jų 2017 m. spalio 26 d. atliktais veiksmais. Teikimai pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą atsakovų atžvilgiu buvo pateikti 2017 m. lapkričio 20 d. (Taryboje užregistruoti 2017 m. lapkričio 23 d.), t. y. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 4 d.). Taryba į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pateikti išvadą kreipėsi 2018 m. balandžio 10 d., t. y. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 8 d.). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo praleisti Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje ir 8 dalyje numatyti terminai, o tai, jog, atsakovų vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija yra susijusi su faktinėmis aplinkybėmis, kurios vyko nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, šiuo atveju atmestini kaip neturintys esminės reikšmės.

29. Atsakovai nurodo, jog Taryba sudarė teisės aktų neatitinkančią komisiją, taip pat buvo pažeistas nešališkumo principas, kadangi komisijos pirmininke buvo paskirta E. R., kuri buvo Kontrolės komiteto pirmininkė, o tiriama situacija tiesiogiai susijusi su jos tapimu Kontrolės komiteto pirmininke.

30. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų, laikantis proporcingumo principo.

31. Tarybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-270 sudaryta komisija tarybos narių 2017 m. lapkričio 23 d. teikimuose pateiktiems faktams ištirti, į kurią įtraukti 2 Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai, 2 Socialdemokratų frakcijos atstovai, 1 Tarybos opozicinės frakcijos atstovas, pirmininke paskirta Tarybos opozicinės frakcijos atstovė E. R.

32. Išplėstinė teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su Komisijos sudarymu. Atsakovai nepateikė duomenų, jog sudarant komisiją buvo pažeistas proporcingumo principas, o atsakovų argumentai dėl nešališkumo principo pažeidimo vertintini kaip objektyviai neišreikšti.

33. Kaip matyti, šiuo atveju Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendime Nr. T-33, kuriuo kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, iš esmės yra nurodyti faktiniai (savo veiksmais 2017 m. spalio 26 d. atšaukdami savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei atsisakydami teikti savo frakcijos atstovus) ir teisiniai (šiurkščiai sulaužė priesaiką ir akivaizdžiai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą) pagrindai, kuriais grindžiamas prašymas pateikti išvadą.

Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos narių Kęstučio Mačiulio, Nijolės Valuckienės, Edmundo Bernoto ir Rimantės Misiūnienės veiksmų vertinimo

34. Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl to, ar atsakovai iš tikro neįvykdė jiems įstatymuose numatytų įgaliojimų, atkreipia dėmesį į toliau nurodytas faktines aplinkybes, dėl kurių iš esmės ginčas nekyla.

35. Tarybos opozicinė frakcija 2017 m. spalio 9 d. pateikė delegavimo raštą „Dėl Kontrolės komiteto“, kuriame nurodė, kad į Kontrolės komiteto sudėtį deleguoja E. Bernotą, o į komiteto pirmininkės pareigas – N. Valuckienę. Minėtą raštą pasirašė keturi frakcijos nariai: Rimantė Misiūnienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė.

36. Meras 2017 m. spalio 12 d. pateikė Tarybai sprendimo projektą Nr. TSP-275 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“. 2017 m. spalio 26 d. Tarybai posėdyje svarstant 7-ą klausimą „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-69 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ pakeitimo“, Tarybos opozicinė frakcija viešu pareiškimu „Dėl Kontrolės komiteto“, kurį pasirašė Rimantė Misiūnienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė (2017 m. spalio 26 d. raštas), atšaukė savo atstovų Edmundo Bernoto ir Nijolės Valuckienės delegavimą į Kontrolės komitetą. Savo delegavimo atšaukimą Tarybos posėdyje žodžiu patvirtino ir patys deleguoti asmenys (Tarybos 2017 m. spalio 26 d. posėdžio protokolas).

37. Iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovai, kaip Tarybos opozicinė frakcija, 2017 m. spalio 9 d. į Kontrolės komiteto sudėtį delegavo, t. y. pateikė kandidatais savo narius, tačiau 2017 m. spalio 26 d. juos atšaukė.

38. Kaip jau minėta anksčiau, Taryba teigia, jog atsakovai tokiais savo veiksmais – atšaukdami savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei atsisakydami teikti savo frakcijos atstovus ir būti Kontrolės komiteto nariais – pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 2 punktą, t. y. atsakovų galbūt padarytas pažeidimas sietinas tik su Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimu. Taigi pareiškėjams formuluojamas kaltinimas susideda iš šių dalių: savo frakcijos deleguotų kandidatų į Kontrolės komitetą atšaukimo, atsisakymo teikti savo frakcijos atstovus į Kontrolės komitetą (K. Mačiulis, R. Misiūnienė) bei būti Kontrolės komiteto nariais (N. Valuckienė, E. Bernotas).

39. Sprendžiant nagrinėjamu atveju pateiktą klausimą primintina, jog savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas). Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia. Savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas yra apibrėžtas Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas“ arba „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus“. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savivaldybės nario priesaikos turinys susideda iš trijų elementų: (1) gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, (2) sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir (3) susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus (2016 m. birželio 17 d. išvada administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016).

40. Nagrinėjamu atveju Tarybai teigiant, jog atsakovų veiksmai, kuriais jie nevykdė įstatymuose numatytų įgaliojimų ir sulaužė tarybos nario priesaiką, iš esmės pasireiškė savo frakcijos atstovų į Kontrolės komitetą nedelegavimu, yra reikšminga aptarti Kontrolės komiteto formavimo tvarką ir opozicinei frakcijai šio komiteto formavime kylančias teises bei pareigas.

41. Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra numatyta pareiga savivaldybės tarybai per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos sudaryti savivaldybės tarybos komitetus ir paskirti šių komitetų pirmininkus. Jeigu savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką inter alia nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas tiesioginis valdymas (Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 str. 3 d. 3 p.). Tai, jog Kontrolės komitetas yra reikšmingas vietos savivaldos kontekste, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra išvardytos Kontrolės komitetui priskirtos atlikti funkcijos.

42. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnyje yra aptartos savivaldybės tarybos veiklos formos. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, o savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai (Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 1 d.). Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta savivaldybės tarybos nario pareiga būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

43. Kalbant apie Kontrolės komitetą, pažymėtina, jog Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas priskirtinas prie išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 7 p.). Pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą; į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, yra pažymėjęs, kad jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti tarybos mažumos interesus (2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-718/2014, Administracinė jurisprudencija, 2014 m., Nr. 27, p. 266–273). Atsižvelgdama į tai, jog minėtoje normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su mažumos interesų užtikrinimu, ir plėtodama Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisinio reguliavimo aiškinimą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje normoje, visų pirma, yra įtvirtinta tarybos narių frakcijos ar / ir savivaldybės tarybos narių grupės, inter alia opozicinės frakcijos teisė deleguoti savo atstovus į Kontrolės komitetą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog kartu iš Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio išplaukia ir pareiga savivaldybės tarybos opozicijai deleguoti savo atstovus į Kontrolės komitetą (2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015, Administracinė jurisprudencija, 2015 m., Nr. 30).

45. Nagrinėjamu atveju Rimantė Misiūnienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, B. R. 2017 m. sausio 20 d. raštu „Dėl opozicinės frakcijos paskelbimo“, adresuotu Merui ir Tarybai, deklaravo, jog jungiasi į opozicinę frakciją. 2017 m. sausio 26 d. opozicinės frakcijos pareiškimas viešai buvo paskelbtas ir Tarybos posėdyje. Taigi, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savivaldybės tarybos opozicija, kurią sudarė atsakovai, turėjo į Kontrolės komitetą deleguoti savo atstovus.

46. Pasisakydama dėl Tarybos suformuluotos kaltinimo dalies dėl atsakovų deleguotų atstovų (kandidatų) į Kontrolės komitetą atšaukimo, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis ar kitos Tarybos nurodytos įstatymo normos neriboja opozicinės frakcijos, pateikusios savo kandidatus į Kontrolės komitetą, teisės iki savivaldybės tarybos balsavimo dėl tokių kandidatų įtraukimo Kontrolės komitetą atsiimti pateiktas kandidatūras.

47. Antra, Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarime konstatuota, kad parlamentinės opozicijos pripažinimas – būtinas pliuralistinės demokratijos elementas; parlamentui būtina atsižvelgti į mažumos gynimo principą (1993 m. lapkričio 26 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai). Todėl parlamentinės opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas demonstratyvus Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, t. y. obstrukcija kaip politinio protesto rūšis ir parlamentinės veiklos metodas siekiant sutrukdyti priimti mažumai nepageidaujamą nutarimą, pagal Konstituciją tam tikrose situacijose gali būti vertinama kaip gana svarbi priežastis nedalyvauti juose, jei toks nedalyvavimas nėra nuolatinis (2016 m. spalio 5 d. nutarimas). Šios Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatos aktualios vertinant ir savivaldybės tarybos opozicijos veiksmus nagrinėjamo atvejo kontekste. Atsakovai nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. pateiktų atstovų į Kontrolės komitetą atšaukimu jie išreiškė politinį protestą dėl Tarybos daugumos ir Mero veiksmų. Taigi atsakovų veiksmai šiuo atveju nebuvo nemotyvuoti ar betiksliai.

48. Galiausiai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Vietos savivaldos įstatymas neįtvirtina konkrečių būdų ar (ir) sąlygų, kaip ir (ar) kurie opozicijos atstovai turėtų būti deleguojami į Kontrolės komitetą. Todėl darytina išvada, jog opozicinėms frakcijoms priklausančių savivaldybės tarybos narių kandidatūrų parinkimas, teikimas ir galutinis jų tvirtinimas savivaldybės taryboje, tokiu būdu realizuojant Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio kiekvienai frakcijai numatytą pareigą deleguoti atstovus į Kontrolės komitetą, yra politinio, o ne teisiniais reikalavimais susaistyto ir, atitinkamai, administraciniame teisme revizuoti galimo, proceso dalis ir išdava (2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015, Administracinė jurisprudencija, 2015 m., Nr. 30). Taigi iš Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies išplaukiančius veiksmus – atstovų delegavimą į Kontrolės komitetą – gali atlikti tik visa opozicinė frakcija in corpore (visi, visi drauge), o ne kiekvienas opozicijos narys atskirai. Taigi atsakovai, atšaukdami kandidatus į Kontrolės komitetą, išreiškė bendrą opozicinės frakcijos valią.

49. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje įtvirtintas savivaldybės tarybos nario apkaltos institutas yra įtvirtintas tam, kad būtų nustatyta, ar savivaldybės tarybos narys atliko su savivaldybės tarybos nario priesaika ir įstatymuose numatytais įgaliojimais nesuderinamus veiksmus, t. y. individualiai ir savarankiškai, o ne kolektyviai. Taigi tuo atveju, kai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiamasi su prašymu pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnyje nurodytą išvadą dėl kelių savivaldybės tarybos narių, savivaldybės tarybos narių įgaliojimų netekimo procedūros metu priimtuose aktuose (komisijos išvadoje ir savivaldybės tarybos sprendime kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą) kaltinimas dėl savivaldybės tarybos narių, dėl kurių pradėta apkaltos procedūra, atliktų veiksmų turi būti individualizuojamas ir motyvuojamas kiekvieno savivaldybės tarybos nario atžvilgiu.

50. Nagrinėjamu atveju Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendime Nr. T-33 ir Išvadoje atsakovų nurodyti veiksmai savo frakcijos pateiktų kandidatų į Kontrolės komiteto narius atšaukimo kontekste iš esmės yra siejami su atsakovų kaip opozicinės frakcijos in corpore atliktais veiksmais, o ne su jų individualiai ir savarankiškai atliktais veiksmais, t. y. kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai atšaukiant (pasirašant 2017 m. spalio 26 d. raštą „Dėl Kontrolės komiteto“, kurį pasirašė Rimantė Misiūnienė, Edmundas Bernotas, Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, t. y. opozicinės frakcijos nariai) kandidatus į Kontrolės komitetą nėra individualizuojami ir konkretizuojami.

51. Kompleksiškai vertinant išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovai (kiekvienas atskirai), 2017 m. spalio 26 d. atšaukdami savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą, t. y. atšaukdami pateiktas kandidatūras, iš Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies kylančių įpareigojimų nepažeidė.

52. Pasisakant dėl kitos pareiškėjo prašyme suformuluotos kaltinimo dalies dėl atsakovų atsisakymo teikti savo frakcijos atstovus į Kontrolės komitetą (Kęstutis Mačiulis, Rimantė Misiūnienė) ir išreikšto atsisakymo būti kandidatais į Kontrolės komitetą (Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas), pažymėtina, jog 2017 m. spalio 26 d. Tarybos posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad opozicijos frakcijos pateiktų kandidatų atšaukimas įvyko taip: tarybos narys Kęstutis Mačiulis perskaitė opozicinės frakcijos raštą „Dėl Kontrolės komiteto“, kuriuo atšaukiami opozicinės frakcijos deleguoti nariai į Kontrolės komitetą, o po pertraukos tarybos narė Nijolė Valuckienė ir Edmundas Bernotas pareiškė atsiimantys savo kandidatūras į Kontrolės komitetą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, savarankiško atsisakymo ateityje teikti atstovus į Kontrolės komitetą atsakovai 2017 m. spalio 26 d. neišreiškė. Šią išvadą paneigiančių faktinių duomenų byloje nėra, kaip ir pagrindo teigti, jog atsakovai tą pačią dieną turėjo pasiūlyti kitus kandidatus į Kontrolės komitetą. Tolesnis Tarybos opozicinės frakcijos kandidatų teikimas į Kontrolės komiteto narius, siekiant sudaryti Kontrolės komitetą ir įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje opozicinei frakcijai numatytą teisę bei pareigą deleguoti savo atstovus į Kontrolės komitetą, buvo galimas.

53. Išdėstytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendime Nr. T-33 atsakovams pateiktas kaltinimo ribas (laike ir apimtyje), taip pat faktines aplinkybes, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, paneigia teisinę galimybę tvirtinti, kad atsakovai, atlikdami Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendime Nr. T-33 suformuluotame kaltinime atsakovams nurodytus veiksmus, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir tokiu būdu nebuvo vykdoma Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata – pareiga deleguoti savo frakcijos atstovus į Kontrolės komitetą, t. y. atsisakyta juos teikti.

54. Nors Išvadoje nurodoma, kad atsakovams neteikiant savo atstovų arba juos atšaukus tapo neįmanoma Tarybai realizuoti išimtinės kompetencijos, numatytos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir sudaryti Kontrolės komiteto, kuris atitiktų Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pastebėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino, jog Kontrolės komitetas buvo sudarytas ir veikė.

55. Taryba taip pat nurodo, jog atsakovai savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, 23 straipsnio 2 punktą, 22 straipsnio 1 ir 2 dalis.

56. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte yra numatyta tarybos nario pareiga būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra teigiama, jog atsakovai nebuvo kitų komitetų nariais. Šiuo atveju nebuvo individualizuota, kuriems konkrečiai atsakovams kilo pareiga būti Kontrolės komiteto nariais, o iš Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies neišplaukia imperatyvus įpareigojimas kiekvienam iš atsakovų būti Kontrolės komiteto nariu, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog kiekvienas atsakovas nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte numatytos tarybos nario pareigos būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

57. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog vietos savivalda yra grindžiama atsakingumo savivaldybės bendruomenei principu; savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, pažymima, jog savivaldybės tarybos nariai turi pareigą kuo geriau atstovauti savo rinkėjų interesams (2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015, Administracinė jurisprudencija, 2015 m., Nr. 30). Vietos savivaldos teisiniame reguliavime nesant aiškiai išreikštos pareigos ar draudimo savivaldybės tarybos nariams elgtis tam tikru būdu, taip pat anksčiau nekonstatavus, jog atsakovai nevykdė Vietos savivaldos įstatyme numatytų įpareigojimų, pareiškėjo išdėstytų aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakovus pripažinti pažeidusius atsakingumo savivaldybės bendruomenei principą ar bendruosius savivaldybės tarybos nario statuso pagrindus, įtvirtintus Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

58. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo teikti išvadą, kad atsakovai, 2017 m. spalio 26 d. atšaukdami savo frakcijos deleguotus atstovus į Kontrolės komitetą bei atsisakydami teikti savo frakcijos atstovus ir būti Kontrolės komiteto nariais, Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje įtvirtinto savivaldybės tarybos nario apkaltos instituto prasme atliko su savivaldybės tarybos nario priesaika nesuderinamus veiksmus, t. y. sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

t e i k i a i š v a d ą:

Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariai Kęstutis Mačiulis, Nijolė Valuckienė, Edmundas Bernotas ir Rimantė Misiūnienė savo veiksmais (kiekvienas individualiai) nesulaužė priesaikos ir vykdė jiems įstatymuose nustatytus įgaliojimus.

Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius