d7f20f33-dd71-4aa6-929a-e98b2c1134ff · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-336-538/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08844-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys A.

I., R. G., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija vieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas dėl A. I. pripažinimo neveiksnia. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-03 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai 20 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus.

3. Nurodė, kad byloje nėra socialinio darbuoto iÅ¡vados (toliau - IÅ¡vada) apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Pažymėjo, kad nepateikus minėtos iÅ¡vados, teismas negali spręsti dėl pareiÅ¡kimo pripažinti A. I. neveiksnia pareiÅ¡kėjo iÅ¡vardintose srityse pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju pateiktos diagnozės apie suinteresuoto asmens bÅ«klę nepakanka psichikos sutrikimui, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, konstatuoti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-03 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Nurodo, kad pareiÅ¡kime yra iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios A. I. psichikos sutrikimÄ , dėl kurio ji negeba savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiÅ¡kėjas siÅ«lo pripažinti asmenį neveiksniu. Atkreipia dėmesį į tai, kaip nurodyta ir prokuroro pareiÅ¡kime, kad socialinio darbuotojo iÅ¡vada neparengta dėl objektyvių priežasčių. VÅ¡Ä® Klaipėdos Psichikos sveikatos centro pateiktame 2018-09-10 raÅ¡te nurodyta, kad iÅ¡vados apie A.

I. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse pateikti negali, nes su šiuo asmeniu dėl gebėjimų įvertinimo susitikti nepavyko ir ji kategoriškai atsisakė susitikti su socialiniu darbuotoju. Pažymi, kad nesant objektyvios galimybės pateikti Išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti pareiÅ¡kimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, trÅ«kumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiÅ¡kimo trÅ«kumus iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad nėra IÅ¡vados apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.

9. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad susidariusioje situacijoje, nesant objektyvios galimybės pateikti Išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

10. Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimÄ , patikrina, ar pateiktas specialusis Å¡alies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, iÅ¡vardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiÅ¡kimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiÅ¡kimas neatitinka formalių reikalavimų ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiÅ¡kėjui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti.

11. Pažymėtina, kad visais atvejais teismas atitinkamų duomenų nepateikimÄ turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi, tai yra, ar tų duomenų trÅ«kumas yra esminė kliÅ«tis tolesnei proceso eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

12. CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, taip pat turi bÅ«ti pateikta sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę bÅ«klę, socialinio darbuotojo iÅ¡vada apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.

13. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro pateiktame 2018-09-10 raÅ¡te nurodyta, kad iÅ¡vados apie A. I. gebėjimus pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse pateikti negali, nes su Å¡iuo asmeniu dėl gebėjimų įvertinimo susitikti nepavyko ir ji kategoriÅ¡kai atsisakė susitikti su socialiniu darbuotoju. Taigi akivaizdu, kad socialinis darbuotojas, neturėdamas galimybės užduoti A. I. klausimus, neturėjo galimybės suraÅ¡yti iÅ¡vados, Å¡ias aplinkybes nurodė ir pareiÅ¡kėja teikdama pareiÅ¡kimÄ teismui.

14. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kartu su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pateikė teismui medicininius duomenis apie A. I. psichinę bÅ«senÄ , pareiÅ¡kime nurodė aplinkybes dėl A. I. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kime yra iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios A. I. psichikos sutrikimÄ , dėl kurio ji galimai negeba savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiÅ¡kėja siÅ«lo pripažinti asmenį neveiksniu, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad IÅ¡vados nepateikimas yra esminis trÅ«kumas ir kad teismo procesas negali bÅ«ti pradėtas.

16. Pažymėtina, kad neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali bÅ«ti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Taigi nesant objektyvios galimybės pateikti IÅ¡vados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse bÅ«tų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnis), dėl to pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas iÅ¡spręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas Almantas Padvelskis