d7f06d36-0d03-4c73-8f6e-e8f6904d795b · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrVARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 13 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui H. S., jo atstovui advokatui Stanislovui RauluÅ¡aičiui, suinteresuotam asmeniui V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: VÄ® Turto bankui ir V.

S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusios J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jo motina, J.

S., numirė (duomenys neskelbtini), o tėvas, V. S. – (duomenys neskelbtini). Tėvai iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. S. liko gyventi tame pačiame name, kuriame iki mirtis gyveno kartu su sutuoktine ir paveldėjo visus jai priklausiusius namų apyvokos daiktus, įrankius, Å«kio padargus, buitinę technikÄ , baldus, patalynę, drabužius ir pan. IÅ¡ karto po sutuoktinės mirties jis pradėjo naudotis jai priklausančia sodybos dalimi, namų valdos žemės sklypu, piniginėmis lėšomis.

Visais Å¡iais daiktais jis naudojosi iki pat savo mirties. V. S. sodyboje gyveno nuo gimimo iki mirties, buvo santuokoje ir vedė bendrÄ Å«kį su palikėja, todėl visas J. S. užgyventas turtas ir liko jam. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nei jis pats, nei jo brolis Vytautas neprieÅ¡taravo tėvo palikimo priėmimui, jie tuo metu nereiÅ¡kė noro priimti palikimÄ kartu su tėvu. Sodyboje esančius statinius iki mirties prižiÅ«rėjo ir juos iÅ¡laikė tėvas, V. S., o po jo mirties Å¡iuo turtu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėjas su suinteresuotu asmeniu – V.

S.. Po tėvo V. mirties, jis ir brolis V. priėmė palikimÄ , kreipdamiesi į notarų biurÄ . Kadangi po savo sutuoktinės J. S. mirties V. S. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti savo sutuoktinės turėtu turtu kaip savu, jį prižiÅ«rėjo, tvarkė, iÅ¡laikė, todėl laikytina, kad jis priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės mirties, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad tokio juridinio fakto nustatymas sukeltų jam teisines pasekmes, nes pripažinus, kad V.

S. paveldėjo savo sutuoktinės turtÄ , o H. S. priėmė palikimÄ po savo tėvo V. S. mirties, tai H. S. paveldimÄ turtÄ sudarytų ir jo motinos, ir jo tėvo vardu registruotas turtas. Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir neprieÅ¡tarauja, kad toks faktas bÅ«tų nustatytas. Posėdžio metu jis patvirtino, kad tėvas V. priėmė palikimÄ po savo žmonos J. mirties ir ginčo dėl to nėra, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jo atstovui nedalyvaujant.PareiÅ¡kimas tenkinamas.PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad V.

S. po savo sutuoktinės, J. S. mirties priėmė palikimÄ , patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.PareiÅ¡kėjo motina J. S., mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimo ir medicininio mirties liudijimo kopijomis. Santuokos metu J. ir V. S. susilaukė dviejų vaikų – H. S. (pareiÅ¡kėjo) ir V. S. (suinteresuoto asmens). H. S. ir V. S. giminystę su tėvais J. S. ir V. S., patvirtina gimimo liudijimai.

Byloje yra dokumentai, mokėjimo už elektros energijÄ kvitai, iÅ¡ kurių matyti, kad nors mokėjimai buvo atliekami 2016-2017 metais, mokėtoja nurodoma dar J. S..Varėnos rajono savivaldybės administracijos Matuizų seniÅ«nijos pažyma patvirtinama, kad J. S. su vyru V. S. ir sÅ«numis iki mirties gyveno(duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties, vyras ir sÅ«nÅ«s tebegyvena tuose pačiuose namuose. PareiÅ¡kėjas H. S. yra mirusio jo tėvo, V. S. likusio turto įpėdinis pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas).

Tėvui priklausiusį turtÄ , jis priėmė, kreipdamasis į notarų biurÄ , kartu su broliu Vytautu. J. S. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimÄ atsirado įstatymo pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ . Varėnos r. sav. 1-ojo notarų biuro notaras Raimundas Miknevičius patvirtino, kad po J.

S. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta, paveldėjimo liudijimai neiÅ¡duoti.Bylos dokumentais patvirtinama, kad V. S. po savo žmonos J. S. mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėjas nurodė ir tai patvirtinama raÅ¡ytiniais įrodymais, jog V. S. po sutuoktinės J. mirties ir toliau liko gyventi jų bendrame name, juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo iki savo mirties. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime patvirtino, kad visÄ po motinos J. S. mirties likusį palikimÄ priėmė jo tėvas, V.

S.. Vaikai po motinos mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtÄ , jis turi palikimÄ priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti;

įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Ä®statyminis įpėdinis turi teisę palikimÄ priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjų turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (CK 5.50-5.51 straipsniai).

PareiÅ¡kėjo tėvas palikėjos turtÄ priėmė, rÅ«pinosi iÅ¡likusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei į gausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame bÅ«ste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.). Vertinant įrodymų visumÄ konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas pareiÅ¡kėjo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po 1997 m. gruodžio 5 d. mirusios J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme. Teisėja                                                                                                           Silvana Girdenienė