d7ed71e9-e52a-44f4-af8e-49678f96c9f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-473/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.,1.1.7.

                                                                                                   1.2.14.5.1.;

2.1.15.3.3.2.;

                                                                                                   2.3.6.4.5.

                    Â

                    Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Viktoro Kažio ir Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. U. priteista 1479 (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt devyni) litai turtinei žalai atlyginti ir 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios

J. G. naudai; 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios K. P. naudai.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, K. U. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

K. U. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 11 d., laikotarpyje nuo 20:00 val. iki 21:00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name, esančiame (duomenys

neskelbtini), Jonavos r., konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. P. metu, tyčia sudavė D. P. vienÄ

smÅ«gį peiliu į krÅ«tinę, padarydamas jai durtinę - pjautinę - kiauryminę krÅ«tinės žaizdÄ su krÅ«tinkaulio, deÅ¡inio pagrindinio broncho, deÅ¡inės plaučių arterijos pažeidimais bei kraujosruvomis tarpuplaučio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, deÅ¡iniame plautyje, kas komplikavosi Å«miu vidiniu kraujavimu į

dešinę krūtinplėvės ertmę bei kvėpavimo takus, aspiracija krauju, šoku, nuo ko D. P. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. jis tyčia nužudė D. P. .

Nuteistasis K. U. savo apeliaciniame skunde neneigia Kauno apygardos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau nurodo, jog jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtoji bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu

davė išsamius ir nuoseklius parodymus bei nuoširdžiai gailisi nužudęs D. P. . Nuteistasis teigia, kad nusikalstama veika buvo

padaryta spontaniÅ¡kai, konflikto su nukentėjusiÄ ja metu. Taip pat nuteistasis K. U. praÅ¡o atsižvelgti į jo amžių ir, remiantis pirmiau

nurodytomis aplinkybėmis, suÅ¡velninti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtÄ jÄ bausmę.Â

Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė nuteistojo K. U. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo K. U. apeliacinis skundas atmetamas. Â

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui. Todėl kiekvienu atveju ji turi bÅ«ti individualizuojama atsižvelgiant į konkretų padarytÄ nusikaltimÄ . Taigi bausmės esmę pirmiausia sudaro konkretaus nusikaltimÄ padariusio asmens nubaudimas. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, jog bausmė turi bÅ«ti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį, kuri turi bÅ«ti kiekvienu konkrečiu atveju vertinama visumoje, nesuteikiant nė vienam iÅ¡ bausmės paskirties elementų konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįsto prioriteto. Bausmės dydis už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nustatomas įvertinus BK

54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumÄ . Taigi bausmė turi bÅ«ti teisinga, t. y. atitikti konstitucinio teisingumo principo reikalavimus ir turinį, jog valstybės taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui, bausmė turi bÅ«ti adekvati nusikalstamai veikai, ji turi bÅ«ti teisinga.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje, pagal kurį teismas bausmę kaltininkui skiria baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. U. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 56 straipsnio nuostatomis ir jų nepažeidė.

           K. U. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus – Kauno apygardos teismo 1995 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu K. U. pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo (t. 3 b.l. 3-5), Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio

1 dalį (t. 2 b.l.150-151). NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis K. U. padarė neiÅ¡nykus ankstesniems teistumams. Å ios

aplinkybės rodo nuteistojo ypatingÄ pavojingumÄ visuomenei, polinkį daryti nusikalstamas veikas, pastaruoju metu labai sunkias. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiosios D. P. nužudymas buvo ne atsitiktinio kaltininko elgesio pasekmė, bet iÅ¡ esmės dėsningas jo ankstesnio elgesio bei gyvenimo bÅ«do rezultatas. Nuteistasis K. U. Kauno tardymo izoliatoriaus iÅ¡duotoje pažymoje charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b.l. 123), nuteistasis praeityje gydytas Kauno psichiatrijos ligoninėje, kur jam diagnozuota oligofrenija, lengvas debiliÅ¡kumo laipsnis su asmenybės psichopatizacija (t. 2 b.l. 76). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniÅ«nijos iÅ¡duotoje charakteristikoje nuteistasis K.

U. apibÅ«dinamas neigiamai, kaip nuolat girtaujantis asmuo (t. 2 b.l. 125). Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į nuteistojo K. U. apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo greičiau nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pripažino Å¡iÄ aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia. Byloje nustatyta ir viena K. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuosprendį priėmęs teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius apeliantÄ charakterizuojančius duomenis, pagrįstai K. U. atžvilgiu taikė BK 27 straipsnio nuostatas ir pripažino jį pavojingu recidyvistu. BK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimÄ skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo suÅ¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę

atsižvelgiant ir į nuteistojo K. U. amžių. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 81, 91 straipsniai)

ypatinga reikšmė kaltininko amžiui suteikiama skiriant bausmę nepilnamečiui, o išimtinais atvejais ir asmenims iki 21 metų. Tuo tarpu K. U. yra

51 metų amžiaus. Todėl nuteistojo amžius negali bÅ«ti pripažįstamas aplinkybe, leidžiančia suÅ¡velninti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtÄ jÄ bausmę.

           Iš

skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. U. bausmę, atsižvelgė ir į kaltės formÄ . Tačiau

apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas apelianto kaltės formÄ ir turinį, nebuvo nuoseklus. Antai, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, spręsdamas K. U. kaltės klausimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pastarasis nukentėjusiÄ jÄ D.

P. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Tuo tarpu toliau, detalizuodamas K. U. kaltės formÄ ir nustatydamas kaltės turinį, teismas

nurodo, jog „..K. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę dėl D. P. nužudymo pripažino pilnai, gailisi, prisipažino, kad jis D. P. vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė į krÅ«tinės sritį. Po dÅ«rio peiliu jis nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos, nesikreipė į medikus, o paliko jÄ likimo valiai. Tai rodo, kad jis buvo abejingas kilsiantiems padariniams...“ (nuosprendžio 5 lapas). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia tada, kai kaltininkas suprato, kad jis savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti. Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvariems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Tuo tarpu nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog K.

U. nukentėjusiÄ jÄ nužudė veikdamas tiesiogine tyčia, detalizuodamas kaltės turinį nurodė požymius (K. U. abejingumÄ kilsiantiems padariniams – valinis tyčios momentas), bÅ«dingus nužudymui, padarytam veikiant netiesiogine tyčia.

           Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡taisydamas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo klaidÄ , konstatuoja, kad K. U. nukentėjusiÄ jÄ D.

P. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų, kuriuos apygardos teismas įvertino nepažeisdamas Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, matyti, kad K. U. asmeninio konflikto su nukentėjusiÄ jÄ metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu D. P. į krÅ«tinės sritį ir Å¡ie jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiosios mirtimi. Teismo

medicinos specialisto išvadoje Nr. M971/09 (02) nustatyta, kad nukentėjusioji D. P. mirė nuo durtinės – pjautinės kiauryminės krūtinės

žaizdos su krÅ«tinkaulio, deÅ¡inio pagrindinio broncho, deÅ¡inės plaučių arterijos pažeidimais bei kraujosruvomis tarpuplaučio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, deÅ¡iniame plautyje. Tai komplikavosi Å«miu vidiniu kraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę bei kvėpavimo takus, aspiracija krauju, Å¡oku (t. 1 b.l. 47-52). IÅ¡ byloje esančios Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-3 matyti, kad K. U. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimais, galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti (t. 2 b.l. 103-105). Byloje nustatyta, kad K. U. praeityje jau buvo teistas už tyčinį nužudymÄ , padarytÄ panaudojant peilį, todėl puikiai suprato,

kokį pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir net gyvybei kelia jo panaudojimas. Tai reiškia, kad nuteistasis K. U. ,

bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystimo, durdamas peiliu nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinę, neabejotinai suprato ir numatė, kad arba sužalos D. P. , arba atims jai gyvybę ir vienodai norėjo bet kokių iÅ¡ Å¡ių padarinių.

           Tačiau, net apeliacinės instancijos teismui ir pripažinus, kad apygardos teismas, nustatydamas K.

U. kaltės formÄ ir detalizuodamas jos turinį suklydo, Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo abejoti Kauno apygardos teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu bei suÅ¡velninti apeliantui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtÄ jÄ bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, K.

U. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyręs laisvės atėmimo bausmę 14 metų, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nepadarė Baudžiamojo įstatymo pažeidimo, apeliantui paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra tinkama siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei pasiekti bausmės tiklsus, todėl neÅ¡velnintina.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

           n u t a r i a:

           nuteistojo K. U. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Albinas Bielskis

Teisėjai                                                                                               Viktoras

Kažys

                                                                                                           Kęstutis

Jucys

          Â