d7ec9cd3-0903-429e-8a0c-ab633eebdc91 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3003-932/2017                                                        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01268-2017-8                Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 16.9.8; 16.9.10. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. M., jo atstovui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, iÅ¡nagrinėjusi P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė :

P. M. 2017 m. gegužės 2 d., apie 19.35 val., Titnago g., Vilniuje, vairavo motociklÄ â€žYamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, bei nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Å iais veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 5 dalyje.Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t. y. neneigė vairavęs motociklÄ , neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę, tačiau nevengė pareigÅ«nų, nesuprato esantis stabdomas.

Jis, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Ūmėdžių gatvės, pamatė prieÅ¡ais iÅ¡ Valkininkų ar tai Vaduvos g. iÅ¡važiuojantį policijos automobilį, su kuriuo susitiko pusžiedyje. PareigÅ«nų automobilis jam kaip ir užblokavo keliÄ , matė viduje sėdinčius du pareigÅ«nus, moteris jam rodė kažkokius gestus (lygtai mojo ranka), tačiau jis nesuprato, ko Å¡ie iÅ¡ jo nori. Negalvojo, kad jį pareigÅ«nai stabdė, jam stabdymo gestas nebuvo parodytas, pareigÅ«nai per langÄ neiÅ¡kiÅ¡o nei rankos, nei skritulio, nei lazdelės. BÅ«damas ramus, nuvažiavo toliau, tačiau bevažiuodamas iÅ¡girdo paskui policijos sirenas, per mikrofonÄ buvo reikalaujama sustoti, kÄ jis ir padarė (sustojo daugmaž už 1-1,5 km nuo tos vietos, kur pusžiedyje matė policijos automobilį).

Protokole pasirašė prisipažįstantis, kadangi taip jam diktavo pareigÅ«nė. Yra kaltas tik dėlto, jog nespėjęs iÅ¡silaikyti egzamino Regitroje vairavo motociklÄ (mokyklinį buvo iÅ¡silaikęs). Vairavo, kadangi ruošėsi egzaminui, norėjo pasitreniruoti, instruktoriaus paslaugos yra brangios (b. l. 24-27).Administracinio nusižengimo protokole esančiame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime P. M. nurodė sutinkantis ir labai besigailintis (b. l. 2-3). 2017-05-02 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime P. M. nurodė, jog 2015-05-02, apie 19.00 val., savo motociklu „Yamaha“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, esančių Ūmėdžių g. Važiuodamas Titnago gatve, pastebėjo policijos Å¡vyturėlius ir pradėjo stoti. Anksčiau pareigÅ«nų nepastebėjo, kadangi neturėjo galinio vaizdo veidrodėlių, kurių užsidėti nespėjo. Nurodė motociklÄ tik tÄ dien paėmęs iÅ¡ autoserviso, teisės vairuoti neturi, labai gailisi, jog nestojo stabdomas policijos pareigÅ«nų (b. l. 8). Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas V. M. parodė, jog tarnybos metu dirbant su kolege G.

L. S. gavo praneÅ¡imÄ , kad dideliu greičiu važinėja motociklas. Atvykus į Vaduvos gatvę, joje jokio motociklo nepamatė, apsuko ratÄ ir važiuojant pro PC „Iki“ iÅ¡ kitos pusės iÅ¡siÅ¡akojime pamatė iÅ¡ Vaduvos g. iÅ¡važiuojantį motociklÄ , kurį nusprendė sustabdyti ir patikrinti. Kadangi negalėjo apvažiuoti motociklo iÅ¡ galo, sustojo važiuojamoje dalyje (eina didelis lankstas) ir jo kolegė G. L. S. ranka parodė motociklo vairuotojui sustoti. Kiek atsimena, automobilio langas nebuvo pilnai praviras, galimai kolegė rankos ir neiÅ¡kiÅ¡o, tačiau vairuotojas mostÄ tikrai pastebėjo, kadangi stovėjo visai netoli, buvo Å¡viesu, matomumas geras, po kolegės parodyto gesto vairuotojas linktelėjo galva.

Tuomet staiga vairuotojas dideliu greičiu pajudėjo iÅ¡ vietos ir, apvažiuodamas juos iÅ¡ deÅ¡inės pusės, nuvažiavo toliau. Jis (V. M.) apsuko automobilį ir pradėjo motociklininkÄ vytis, iÅ¡ karto įjungė garso ir Å¡viesos signalus. Vairuotojas nereagavo, važiavo dideliu greičiu, atsimena, kad vejantis vietomis teko greičio pedalÄ spausti ir iki 130 km/h. Matė, jog vietomis, kai greitis buvo mažesnis, motociklo vairuotojas vis atsisukdavo pasižiÅ«rėti (galinio vaizdo veidrodėlio nebuvo), tačiau vis tiek nestojo ir važiavo tolyn.

Kai pavyko pakankamai priartėti, įjungė mikrofonÄ ir liepė vairuotojui sustoti, kÄ galiausiai pastarasis ir padarė. Sustabdė netoli Oslo gatvės (tikslios vietos įvardinti negali, vienoje pusėje buvo miÅ¡kas, kitoje – Neris), apytiksliai 5 km atstumu nuo tos vietos, kurioje L. G. S. rodė motociklininkui sustoti. Abu su kolege priėjo prie vairuotojo, kÄ tiksliai pastarasis aiÅ¡kino neatsimena (daugiau su juo bendravo G. L. S.), vairuotojas nurodė neturintis teisės vairuoti, sakė iÅ¡ po žiemos pasiėmė motociklÄ , norėjo jį pravažinėti.

Paklaustas, kodėl nestojo, atsakė galvojęs tÄ padaryti, tačiau sakė „ai, bet paskui nuvažiavau“. Vairuotojui buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, jam paaiÅ¡kinta, dėl kokio pažeidimo (vairavimas neturint tokios kategorijos teisės bei nepaklusimas sustoti), su kuo vairuotojas sutiko. Jokių nurodymų nei jis, nei kolegė nedavė ir nenurodinėjo, kÄ asmuo turi iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinime ar protokole. Teismui perskaičius tarnybinį praneÅ¡imÄ , liudytojas parodė, kad visos aplinkybės užfiksuotos teisingai, iÅ¡skyrus tai, kad neva tai jis ranka parodė vairuotojui sustoti.

Toks teiginys neatitinka tikrovės, greičiausiai įraÅ¡ytas per klaidÄ , iÅ¡ tikrųjų P. M. gestÄ ranka rodė ne jis, o Å¡alia sėdėjusi jo kolegė. Apklausiamas liudytojas pažymėjo, kad tarnybinis automobilis „Skoda Yetti“ buvo žymėtas, abu su G. L. S. buvo uniformuoti. Po to, kai buvo įformintas įvykis, suraÅ¡ytas protokolas, atvyko kolegos, kurie surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ (b. l. 37-40).Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja G. L. S. parodė, jog tarnybos metu dirbdama su V.

M. gavo iÅ¡kvietimÄ , jog Vaduvos gatvėje dideliu greičiu važinėja juodos spalvos motociklas. Atvykę į nurodytÄ gatvę, minėto motociklo nepastebėjo, dėl ko, siekdami apžiÅ«rėti teritorijÄ , nuvažiavo į Titnago g., iÅ¡ jos vėl važiuojant link Savanorių pr., pamatė apibÅ«dinimÄ atitinkantį motociklÄ . Pastarasis iÅ¡važinėjo iÅ¡ Vaduvos gatvės (buvo ties Vaduvos g. 4), jų automobilis stovėjo dar Titnago gatvėje. Transporto priemones skyrė visai nedidelis atstumas, motociklas jiems buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės (liudytoja sėdėjo keleivio vietoje, jos kolega V.

M. už vairo). Pamatę motociklÄ , nutarė jį sustabdyti. Skiriant nedideliam atstumui, ji pravėrė langÄ ir, iÅ¡kiÅ¡usi rankÄ iki pusės, parodė gestÄ vairuotojui sustoti. Yra įsitikinusi, jog vairuotojas šį gestÄ matė, kadangi po jos rankos mostelėjimo jis linktelėjo galva. Be to, pastarasis stovėjo visai netoli, jų automobilis buvo tarnybinis, ji su kolega uniformuoti. Nepaisant jos gesto ir paties galvos linktelėjimo, vairuotojas netikėtai padidino greitį ir nuvažiavo, policijos tarnybinį automobilį apvažiuodamas iÅ¡ jos pusės. Kolega buvo priverstas apsukti automobilį, iÅ¡ karto įjungė Å¡viesos ir garso Å¡vyturėlius ir pradėjo motociklininkÄ vytis.

Vijosi pakankamai, dideliu greičiu, vietomis net iki 150 km/h, vos patys neapsivertė. IÅ¡ pradžių atsilikinėjo, vėliau motociklininkÄ pasivijo (netoli upės). Liudytoja pažymėjo, kad jiems važiuojant iÅ¡ paskos motociklo vairuotojas ne kartÄ atsisuko pasižiÅ«rėti atgal (ne mažiau kaip 3 kartus). Sustojęs vairuotojas akivaizdžiai nervinosi, drebėjo, paaiÅ¡kino, kad neturi reikiamos kategorijos teisės vairuoti motociklÄ . Jie paaiÅ¡kino, kad jam bus raÅ¡omas protokolas dėl vairavimo neturint atitinkamos teisės ir nepaklusimo sustoti stabdomam policijos pareigÅ«no, paaiÅ¡kinus gresiantį transporto priemonės konfiskavimÄ (dėl nestojimo), vairuotojas prašė neraÅ¡yti protokolo, sakė, jog gailisi, aiÅ¡kino, kad tik iÅ¡traukė motociklÄ iÅ¡ garažo, dar nėra pilnai už jį iÅ¡simokėjęs. Pakartojus dėl protokolo suraÅ¡ymo, vairuotojas nurodė, kad tuomet pasakys, jog jų (policijos pareigÅ«nų) nematė.

Liudytoja paneigė diktavusi ir nurodžiusi tekstÄ , kurį asmuo turėjo suraÅ¡yti paaiÅ¡kinime ar ANK protokole, klausiama ji tik paaiÅ¡kino, kas turi bÅ«ti nurodoma paaiÅ¡kinime (b. l. 49-53).Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. savo kaltės dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustoti nepripažįsta ir tikina esÄ s kaltas tik dėl to, jog neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog P. M. pareikÅ¡tas kaltinimas pilnai pasitvirtino, o pastarojo parodymai dėl nepaklusimo sustoti vertintini kaip gynybiniai, siekiant suÅ¡velninti gresiančiÄ administracinę atsakomybę.Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad proceso metu P. M. pozicija nebuvo nuosekli.

Antai, tiek iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo, tiek iÅ¡ jo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, jog iÅ¡ pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi ne tik vairavęs neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti transporto priemonę, tačiau nurodė apgailestaujantis ir dėl to, kad nestojo stabdomas policijos pareigÅ«nų (b. l. 2-3, 8). Teisme gi pastarasis ėmė tikinti neva tokia jo pozicija dėl pripažinimo nestojus stabdomam buvo iÅ¡sakyta ne jo ir ne pagal jo paties supratimÄ , jis tiesiog rašė tai, kÄ jam diktavo pareigÅ«nė, nors ir neneigė, jog jam susipažinimui buvo pateiktas ANK protokolas, tačiau tvirtino jo neskaitęs, su kodeksu nėra susipažinęs, straipsnių nežino (b. l. 24-27).

Suprantama, kad proceso metu pakitus gynybinei pozicijai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tapo svarbu pagrįsti pasikeitusius parodymus, tačiau tai, anaiptol, nereiÅ¡kia, kad vėliau iÅ¡sakytos aplinkybės atitinka objektyviai tikrovei. Akivaizdu, jog asmuo Å¡iuo atveju siekia bylos aplinkybes pateikti kaip įmanoma sau palankesne prasme. Antai, iÅ¡ vaizdo registratoriaus aiÅ¡kiai girdėti, kaip pastarasis pareigÅ«nės G. L. S. praÅ¡o susitarti, neraÅ¡yti pabėgimo, kurio jam labiausiai nereikia, nori, kad nebÅ«tų konfiskavimo (įraÅ¡as alwa_20170502_201410_F), kas prieÅ¡tarauja teismo posėdyje iÅ¡sakytiems teiginiams esÄ jis buvo įsitikinęs, kad protokolas jam suraÅ¡ytas tik dėl vairavimo neturint teisės, neturint net įtarimų, kad jam yra reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl nepaklusimo sustoti.Paneigdamas P. M. teiginius, teismas remiasi liudytojų V.

M. ir G. L. S. parodymais. Abu liudytojai teisme buvo apklausti tiesiogiai ir abu davė aiÅ¡kius parodymus, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. M. sÄ moningai nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti tuo metu jo vairuotÄ transporto priemonę. Å ie parodymai yra iÅ¡dėstyti nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje, taip pat detaliai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose (b. l. 37-40, 37-40, 49-53), todėl iÅ¡ naujo nekartotini. Teismas pažymi tik esmines liudytojų nurodytas aplinkybes – P. M. vairuojamas motociklas stovėjo nedideliu atstumu nuo policijos pareigÅ«nų automobilio (kas rodo, kad jo nepamatyti negalėjo, be to, matęs pareigÅ«nus jis ir pats neneigia), pareigÅ«nė G.

L. S. pro atidarytÄ langÄ iki pusės iÅ¡kiÅ¡o rankÄ ir mostelėjo ja, parodydama vairuotojui sustoti, po ko, atkreiptinas dėmesys, Å¡is linktelėjo. Nepaisydamas parodyto sutikimo sustoti, P. M. padidina greitį ir pro pareigÅ«nų automobilio Å¡onÄ (visai Å¡alimais, iÅ¡ G. L. S. pusės) dideliu greičiu nuvažiuoja tolyn, o policijos tarnybinis automobilis nedelsiant įjungia garsinį signalÄ , apsisuka ir pradeda vytis įjungtais tiek jau minėtais garsiniais, tiek Å¡viesos signalais, galiausiai pasitelkiamas mikrofonas (b. l. 37-40, 49-53).

Vertinant, ar asmuo suvokė esantis stabdomas, svarbÅ«s tolesni administracinėn asmens veiksmai – pastarasis, nepaisydamas naudojamų specialiųjų priemonių, nukreiptų jį sustabdyti, nuo stabdymo vietos nuvažiuoja pakankamai didelį atstumÄ , itin dideliu greičiu (iÅ¡ vaizdo registratoriaus matyti, jog vejantis pareigÅ«nų greitis vietomis siekia netoli 150 km/h), kaip parodė liudytojai, P. M. ne kartÄ atsisuko pasižiÅ«rėti, ar jie tebevažiuoja iÅ¡ galo. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių bent kokį pastarųjų suinteresuotumÄ , liudytojai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens anksčiau nepažinojo, teismo posėdyje parodymus davė įspėti dėl galimos atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

PrieÅ¡ingai nei akcentavo atstovas, liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje. Ta aplinkybė, kad V. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog P. M. ranka stabdė jis, nereiÅ¡kia, kad liudytojo parodymai yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. M. tiek pradžioje pats pasakodamas visas jam žinomas aplinkybes, tiek atsakydamas į klausimus patvirtino, kad rankos gestÄ sustoti rodė ne jis, o jo kolegė G. L. S. PaaiÅ¡kino, jog tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta aplinkybė neva toks gestas buvo parodytas jo, yra klaidinga, tokiÄ aplinkybę jis patikslino ir paaiÅ¡kino teisme, tuo tarpu visÄ kitÄ tarnybinio praneÅ¡imo turinį patvirtino kaip suraÅ¡ytÄ pilnai teisingai.

Beje, apklausiamas P. M. taip pat nurodė, kad kažkokį mostÄ ranka jam rodė pareigÅ«nė moteris (b. l. 24-27). Bylos nagrinėjimo metu tiek pats P. M., tiek jo atstovas akcentavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo suprasti esantis stabdomas, kadangi pareigÅ«nai stabdymo reikalavimo neiÅ¡reiÅ¡kė taip, kaip numatyta įstatyme, t. y. ANK 426 straipsnio 6 dalyje - nebuvo naudojama nei lazdelė, nei skritulys su raudonu atÅ¡vaitu, o garsiakalbis įjungtas tik vėliau. Teismas tokius teiginius vertina kaip gynybinius ir aiÅ¡kiai nepagrįstus – byloje surinktų įrodymų visuma (liudytojų P. M., G.

L. S. parodymai, vaizdo registratoriaus medžiaga, o galiausiai tam tikra dalimi ir paties P. M. parodymai) paneigia bet kokiÄ galimybę, jog P. M. galėjo nesuprasti esantis stabdomas. Tai, kad policijos pareigÅ«nai nepanaudojo lazdelės ar skritulio, nepaneigia stabdymo fakto. Å iuo atveju P. M. buvo stabdomas ne iÅ¡skirtinai G. L. S. per langÄ iÅ¡kiÅ¡tos rankos mostelėjimu, tačiau panaudojant ir kitas stabdymo priemones – nedelsiant įjungus specialiuosius Å¡viesos ir garso signalus, taip pat per garsiakalbį liepiant sustoti.

Tai, kad vairuotojas suprato esantis stabdomas, rodo jo elgesys – jis dideliu greičiu pravažiuoja policijos automobilį ir, nereaguodamas į jam reiÅ¡kiamus specialiuosius signalus, maksimaliai didindamas greitį, važiuodamas pavojingai bando atitrÅ«kti. Teismo iÅ¡sireikalauta vaizdo registratoriaus medžiaga tik patvirtina, jog esamoje situacijoje nesuprasti esant stabdomam buvo neįmanoma. Teismas atkreipia dėmesį ir į paties P. M. teismo posėdyje duotus parodymus, kurių metu pastarasis pripažino, jog policijos automobilis jam kaip ir bandė blokuoti keliÄ , jis matė, kaip automobilyje sėdinti pareigÅ«nė jam kažkÄ mojavo, tik jis gerai neįsidėmėjo kÄ konkrečiai, nebuvo tikras, kad taip jį stabdo (b. l. 24-27).

Tokie P. M. parodymai tik dar labiau sustiprina iÅ¡vadÄ , jog pastarasis sÄ moningai nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nors tikslas ir motyvas nėra bÅ«tini nagrinėjamo pažeidimo požymiai, tačiau Å¡iuo atveju akivaizdu, jog P. M. buvo aiÅ¡kiai suinteresuotas iÅ¡vengti policijos pareigÅ«nų patikrinimo, kadangi pastarasis neturėjo teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. BÅ«damas baustas už KET pažeidimus, turėdamas bent kelias galiojančias administracines nuobaudas ir neturėdamas teisės vairuoti tokio galingumo motociklo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo esamoje situacijoje priėmė neteisėtÄ sprendimÄ ignoruoti teisėtÄ pareigÅ«nų reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę, tokiu bÅ«du tikėdamasis iÅ¡vengti gresiančios administracinės atsakomybės. Tokie P. M. lÅ«kesčiai buvo pakankamai tikėtini, kadangi pravažiuodamas policijos automobilį, matydamas, kad pareigÅ«nams dar teks apsisukti, vairuodamas pakankamai greitÄ transporto priemonę, važiuodamas itin greitai, iÅ¡ties galėjo tikėtis, kad jo rizikingas sumanymas gali pasiteisinti.

Atsižvelgdamas į liudytojų V. M. ir G. L. S., taip pat iÅ¡ dalies paties P. M. parodymus, V. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 4), vaizdo registratoriaus medžiagÄ , kuri tiesiogiai peržiÅ«rėta teismo posėdyje (b. l. 46, 49-53), praneÅ¡imÄ nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6, 7), duomenis apie tai, jog asmuo turi vairuotojo pažymėjimÄ , leidžiantį vairuoti B, AM ir B1 kategorijų transporto priemones (b. l. 9), kurių nė viena neapima teisės vairuoti motociklÄ , kurio darbinis tÅ«ris 599 cm3, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog P. M. matė ir suprato esantis stabdomas policijos pareigÅ«nų, tačiau teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, nuvažiuodamas tolyn, t. y. veikė tyčia.

Tokie pastarojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 32 straipsnyje numatyta, jog motociklas – tai dviratė motorinė transporto priemonė (su Å¡onine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tÅ«ris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Å iuo atveju P. M. vairuoto motociklo variklio darbinis tÅ«ris yra 599 cm3, todėl pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 bei 4 punktus P. M. vairuodamas tokį motociklÄ privalėjo turėti vairuotojo pažymėjimÄ , suteikiantį teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones, arba, tokiu atveju, jei jo vairuojamo motociklo galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir jis nėra kilęs iÅ¡ daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės - vairuotojo pažymėjimÄ , suteikiantį teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones (Å¡iuo atveju VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡e motociklo „Yamaha“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), galia kW nėra nurodyta). Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ (įvykdė nusižengimÄ eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami P. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys (administracine tvarka baustas vien už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – daugiausiai už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , turi galiojančių nuobaudų, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis).

Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus P. M. ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančiÄ baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ akcentuotus teiginius, jog P. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų itin skaudžius padarinius, pastarasis prarastų savo pragyvenimo Å¡altinį (dirba taksi vairuotoju), teismas svarstė, ar yra galimybė Å¡ioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti P. M.

Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ nei numato įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Taigi skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ pažeidimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Toks reikalavimas nereiÅ¡kia, kad įstatymas numato pareigÄ nustatyti kažkokias ypatingas ekstraordinarias aplinkybes, tačiau pagrindai skirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, o iÅ¡vados motyvuotos.

Å iuo atveju teismas nenustatė nei iÅ¡imtinių aplinkybių, nei gali daryti iÅ¡vadÄ , kad padarytas pažeidimas neatitinka tipinio tokios rÅ«Å¡ies pažeidimo pavojingumo ar yra kokios kitos aplinkybės, leidžiančios nusižengimÄ ir jį padariusį asmenį vertinti kaip mažiau pavojingÄ , galiausiai negalima iÅ¡vada, jog administracinio poveikio priemonės paskyrimas minimaliam terminui prieÅ¡tarautų teisingumo principui. IÅ¡ byloje surinktų, teismo iÅ¡dėstytų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, jog P. M. padarytas pažeidimas yra itin Å¡iurkÅ¡tus, pasižymintis didesniu pavojingumu – pastarasis ne tik nesustojo stabdomas policijos pareigÅ«nų, tačiau, stengdamasis iÅ¡vengti patikrinimo ir tuo pačiu gresiančios atsakomybės, pavojingai dideliu greičiu važiavo miesto teritorijoje, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems vieÅ¡ajame eisme dalyvaujantiems asmenims ir tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka nekilo neigiamos pasekmės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurio vairuotojo stažas palyginti nėra didelis, yra padaręs ne vienÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nagrinėjamo nusižengimo metu turėjo bent kelias galiojančias administracines nuobaudas, transporto priemonę vairavo, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

Net ir esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams, bandė įtikinti nesuvokęs esantis stabdomas, keitė parodymus ir pan. Kiekvienas teisės pažeidimu kaltinamas asmuo, be abejo, turi teisę pasirinkti gynybinę pozicijÄ ir tai jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo taikyti jam griežtesnę atsakomybę, tačiau tokios aplinkybės visumoje charakterizuoja asmenybę. Suprantama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels          P. M. neigiamus ir pakankamai skaudžius padarinius, akivaizdu, kad toliau dirbti taksi vairuotoju jis negalės, tačiau tai yra neiÅ¡vengiama administracinės nuobaudos pasekmė.

Kuo pavojingesnis ir Å¡iurkÅ¡tesnis pažeidimas, tuo didesnes administracinės nuobaudos pasekmės. Visgi administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turi realias galimybes susirasti kitokio pobÅ«džio darbÄ . Atstovo akcentuota aplinkybė, kad P. M. tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir padarytas pažeidimas buvo iÅ¡duota pažyma apie A kategorijos vairuotojų mokymo pabaigimÄ (b. l. 23), neturi reikÅ¡mės administracinės nuobaudos skyrimui. Taigi nurodytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog vidurkį atitinkanti bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė minimaliam laikotarpiui Å¡iuo atveju yra tinkama ir ne per griežta administracinė nuobauda.Tuo pačiu pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra numatyta galima administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

Teismo vertinimu, tokios priemonės taikymas nėra bÅ«tinas. P. M. anksčiau už vairavimÄ neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones baustas nebuvo, minėtu motociklas jokie kiti pažeidimai nebuvo padaryti, dėl ko laikytina, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra pilnai pakankamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso    426 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, n u t a r i a :

P. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 300 (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų) eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK): 17067792675. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja                                                                                                   Julita Dabulskytė–Raizgienė