2023-06-15 Nr. AB-12166-3-61-3-09828-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1836-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09828-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atstovaujamos įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atstovaujama įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr.22S159791 dėl (duomenys neskelbtini); 2) Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 22S160786 dėl (duomenys neskelbtini); 3) Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr.22S160696 dėl (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjai prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimus, kuriais panaikino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) leidimus laikinai gyventi, o 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu panaikino ir jų nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) leidimą laikiną gyventi. Visi skundžiami Sprendimai iš esmės yra vienodi. Jie yra priimti, įvertinus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) veiklą, šios įmonės akcininko atžvilgiu, kuris turėjo leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos šioje Bendrovėje pagrindu, ir jo sutuoktinės atžvilgiu, kuri turėjo leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

2.2. Skundžiami Sprendimai iš esmės yra grindžiami dviem teiginiais: 2022 m. rugpjūtį Bendrovėje visą darbo laiką dirbusiems Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai; nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, esantis Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiu ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu užsieniečiui. Esant nepakankamam darbo užmokesčio fondui ir keliamus reikalavimus atitinkančių darbuotojų skaičiui, atsakovas konstatavo, jog Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

2.3. Dėl buhalterės klaidos Sodros informacinėje sistemoje darbuotojui (duomenys neskelbtini) buvo deklaruotas ir faktiškai išmokėtas šiek tiek mažesnis darbo užmokestis nei tas, kuris turėjo būti deklaruotas ir faktiškai išmokėtas. Tačiau vėliau ta nepriemoka buvo likviduota, sumokant jam likusią darbo užmokesčio dalį bei mokesčius. Atsakovo nurodoma nepriemoka tesudaro vos 89,43 EUR (3108,8 EUR - 3019,37 EUR) arba 2,89 procento (89,43 EUR x 100 / 3108,8 EUR). Akivaizdu, kad dėl tokio dydžio ši nepriemoka negali būti pagrindu panaikinti leidimą gyventi, kadangi tai neatitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo.

2.4. Pasak atsakovo, Bendrovėje turėjo dirbti bent du darbuotojai, atitinkantys reikalavimus. Pareiškėjai sutiko, kad nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, esantis Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiu ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu užsieniečiu. Tačiau ši situacija susiklostė ne dėl pareiškėjų ar Bendrovės kaltės, o dėl objektyvių, verslui būdingų priežasčių – darbuotojo noro nutraukti darbo sutartį. Bendrovei gavus (duomenys neskelbtini) prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, Bendrovė, vykdydama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, šį prašymą patenkino. Nei DK, nei kiti teisės aktai neleidžia darbdaviui priversti dirbti darbuotoją, ketinanti nutraukti darbo santykius. (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas pagal poreikį perėmė kitas darbuotojas (duomenys neskelbtini), o jo darbo užmokestis ženkliai padidėjo. Dar iki (duomenys neskelbtini) pasitraukimo iš Bendrovės, Bendrovė ieškojo termo-medienos gamybos darbuotojo. Atsižvelgdama į specialių įgūdžių turinčių darbuotojų trūkumą darbo rinkoje, Bendrovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį su įdarbinimo agentūra UAB „Įmonės verslo sprendimai“ dėl tokio darbuotojo paieškos ir atrankos. 2022 m. gruodžio pradžioje pasamdyta įdarbinimo agentūra tokį darbuotoją surado. Už surastą darbuotoją su įdarbinimo agentūra buvo atsiskaityta. Surastas darbuotojas (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra įdarbintas Bendrovėje. Darbuotojų trūkumas Bendrovėje įvyko ne dėl Bendrovės ar jos akcininkų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Bendrovė ieškojo darbuotojo, darbuotojų trūko neilgai.

2.5. Per visą šį laiką reikalavimas dėl 2 BDU dydžio darbo užmokesčio fondo buvo griežtai vykdomas, šiuo metu darbuotojų trūkumo Bendrovėje nėra, ji atitinka visus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies punkte nustatytus reikalavimus. Pareiškėjų nuomone, įvykęs darbuotojų trūkumas Bendrovėje nėra pagrindas leidimams laikinai gyventi panaikinti.

2.6. Atsakovas, priimdamas Sprendimus pareiškėjų atžvilgiu, privalėjo įvertinti, ar šis neatitikimas yra formalus ar realus. Išvadą apie realų neatitikimą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui galima daryti tik tada, jeigu Bendrovės akcininkai nebūtų patikimi ir verslūs bei neteiktų Lietuvai ekonominės naudos.

2.7. Pareiškėjai yra patikimi, verslūs ir ekonominę naudą Lietuvai teikiantys užsieniečiai, ką aiškiai rodo jų Bendrovės veikla ir jos rodikliai. Bendrovė neturi jokių fiktyvios įmonės požymių, nurodytų 2005 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše; Bendrovė yra įsteigta prieš dešimt metų ir iki šiol sėkmingai veikia medienos rinkoje. Per visą Bendrovės egzistavimo laikotarpį jokių nusižengimų ar nuobaudų Bendrovė neturėjo, o Įstatymo buvo preciziškai laikomasi, todėl jos akcininkams atsakovas visada išduodavo leidimus gyventi arba pratęsdavo jų galiojimą.

2.8. Leidimų laikinai gyventi pareiškėjams panaikinimas dėl to, kad vienas iš Bendrovės darbuotojų nusprendė išeiti iš darbo, o kitas darbuotojas buvo surastas tik po trijų mėnesių, yra netinkamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimas ir taikymas, kadangi tokiu aiškinimu ir taikymu ignoruojami tikrieji įstatymų leidėjo ketinimai. Leidimų gyventi iš pareiškėjų atėmimas yra ne Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto vykdymas, bet jo pažeidimas, kadangi Sprendimai yra priimti nesuprantant tikrosios šios teisės normos esmės ir ignoruojant įstatymų leidėjo valią bei ketinimus - vietoje patikimų, verslių ir ekonominę naudą Lietuvai teikiančių užsieniečių pritraukimo jie yra išstumiami.

Pareiškėjų nuomone, Sprendimais jiems taikoma administracinio poveikio priemonė yra visiškai neproporcinga, kadangi: žlugdoma Bendrovė, nes jos svarbiam akcininkui išvykus iš šalies, Bendrovė nebegalės tęsti veiklos; uždarius Bendrovę, 4 darbuotojai neteks darbo vietos; uždarius Bendrovę, valstybė neteks papildomo mokesčių šaltinio; uždarius Bendrovę, darbai įvairiuose objektuose gali sustoti; uždarius Bendrovę, jos kontrahentai, Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, neteks patikimo partnerio ir jų galimybės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bus apsunkintos; bus padaryta nepataisoma psichologinė žala pareiškėjų dukrai (duomenys neskelbtini), kuri trečius metus nuo mažens lanko lietuvių lopšelį-darželį Lietuvos Respublikoje, o savo kilmės valstybėje darželio nelankė.

Lopšelio-darželio 2022 m. gruodžio 16 d. pažymoje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) grupėje jaučiasi saugiai, yra linksma, draugiška, turi pastovių draugų ratą. Lietuviškai viską supranta, laisvai kalba, dainuoja lietuviškas daineles, dalyvauja visuose įstaigos organizuojamuose renginiuose. Laikosi grupės taisyklių, noriai dalyvauja grupės veiklose. Mergaitė yra jautri pokyčiams, todėl gyvenamosios vietos keitimas yra nepatartinas. Mergaitės tėvai domisi dukros ugdymu, aprūpina reikiamomis ugdymo priemonėmis, bendradarbiauja su pedagogais“. (duomenys neskelbtini) yra labai gabi ir aktyvi mokinė, kuri įsiliejo į darželio bei visuomenės gyvenimą ir aplinką.

Beveik visą savo gyvenimą (duomenys neskelbtini) praleido gyvendama Lietuvoje su tėvais, visi jos draugai yra Lietuvoje, o ne svetur. Bus padaryta nepataisoma psichologinė žala pareiškėjams. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra virš (duomenys neskelbtini) metų, o pradėti naują gyvenimą kitoje šalyje būtų praktiškai neįmanoma. Pareiškėjai jų kilmės valstybėje neturi jokio turto, įskaitant gyvenamąjį būstą. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas, esantis Vilniuje, taip pat trys transporto priemonės. Pareiškėjai savo kilmės valstybėje neturi jokio verslo ir įdarbinimo galimybių, kadangi per šį laiką visi socialiniai ryšiai kilmės valstybėje nutrūko, o savo patirtį, žinias ir santaupas jie „įdarbino“ Bendrovėje.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) išlaikė valstybinės kalbos ir konstitucijos pagrindų egzaminus. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) taip pat mokosi Vilniaus verslo kolegijoje vadybos ir marketingo studijų programos nuolatinių studijų II kurse, o numatoma studijų baigimo data yra 2024 m. birželio 30 d. Kaip matyti iš pažymos apie pažangumą, (duomenys neskelbtini) „yra pažangi ir neturi nė vienos akademinės skolos, reguliariai lanko paskaitas ir dalyvauja mokymosi procese“. Ji taip Lietuvos Respublikoje įgijo teisę vairuoti transporto priemonę.

Pareiškėjų šeima pilnai integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę bei gyvenimą, todėl Sprendimais faktiškai nutraukiami susiformavę kultūriniai, ekonominiai bei socialiniai ryšiai tarp pareiškėjų ir Lietuvos visuomenės.

2.9. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 31 straipsnio 1 dalimi, VAĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, paaiškino, kad šių veiksmų atsakovas pareiškėjų ar Bendrovės atžvilgiu niekada neatliko: nekonsultavo teisinio reguliavimo klausimais, o nustatęs neatitikimą, net nesusisiekė su pareiškėjais, kad išsiaiškintų situaciją ir (ar) pasiūlytų pagalbą situacijai išspręsti.

2.10. Pareiškėjų nuomone, Sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas turi būti vertinami ne tik pagal Sodros informacinės sistemos duomenis, ką daro atsakovas, bet atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą, visas abejones aiškinant pareiškėjų naudai. Teismas turėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4568-602/2020.

2.11. Atsakovas priėmė Sprendimus visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjų pažeidimo trukmę ir susidarymo aplinkybes: nei į tai, kad pareiškėjai negalėjo uždrausti Bendrovės darbuotojui išeiti iš darbo, nei į tai, kad Bendrovė buvo sudariusi sutartį su įdarbinimo agentūra dėl kito darbuotojo paieškos, nei į tai, kad darbuotojų trūkumas buvo operatyviai likviduotas. Tai rodo, kad Sprendimai neatitinka teismų praktikos, reikalaujančios konstatuoti ne formalųjį, o realųjį atitikimą ar neatitikimą keliamiems reikalavimams.

2.12. Pareiškėjai nurodė 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 79 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių (toliau – Gairės) 11.3, 11.4., 11.5., 12.2.3 punktus. Pareiškėjų teigimu, atsakovas, neišsiaiškinęs nedidelio ir trumpalaikio neatitikimo priežasties ir kitų susijusių reikšmingų aplinkybių bei nesuteikęs pareiškėjams laiko ir galimybės juos pašalinti ar pasiaiškinti dėl jų, savo Skundžiamais sprendimais užkirto tolimesnę pareiškėjų integraciją į Lietuvos visuomenę. Atsižvelgiant į šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, akivaizdu, kad pareiškėjai per visą gyvenimo Lietuvos Respublikoje laiką padarė labai daug integracijos link, atsakovas Sprendimais atima iš jų teisę siekti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, atimdamas iš pareiškėjų galimybę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, siunčia aišku signalą kitiems imigrantams, jog net mažiausio formalumo trumpalaikis neįvykdymas, nepaisant visos valstybei suteiktos naudos, bus panaudotas prieš jį. Manytina, kad toks signalas sukelia aiškų nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos migracijos procedūromis bei apibūdina jas kaip nepalankias imigracijai. Atsakovas ne tik nesuteikė ilgą laiką Lietuvoje darbo vietas kuriantiems, investuojantiems ir mokesčius mokantiems pareiškėjams kokių nors lengvatų ar kitokios pagalbos, bet pademonstravimo jų atžvilgiu visišką abejingumą ir net nusistatymą. Atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią Lietuvos Respublikoje sukūrė ir tebekuria pareiškėjai, taip pat į tai, kokią pridėtinę vertę jie planavo sukurti, jų nuomone, atsakovo elgesys pareiškėjų atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai.

2.13. Pareiškėjai nurodė Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnį ir paaiškino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, nesilaikė gero administravimo principo. Pareiškėjai apie Skundžiamus sprendimus sužinojo tik po jų priėmimo. Jeigu atsakovas būtų pasikreipęs į pareiškėjus, kad jie paaiškintų susiklosčiusią situaciją, jie būtų viską paaiškinę, o atsakovas nebūtų priėmęs Sprendimų. Pareiškėjai neturėjo galimybės teikti paaiškinimų bei įrodymų, o atsakovas pritaikė administracinio poveikio priemonę. Tokie veiksmai neatitinka teisės aktų nuostatų ir nelaikytini geru viešuoju administravimu.

2.14. Atsakovo veiklos metodai rodo jo nusistatymą pareiškėjų atžvilgiu, kas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo, ir verčia kritiškai vertinti kiekvieną atsakovo teiginį bei daromas išvadas. Skundžiami Sprendimai naikintini ne tik dėl neteisingai aiškinamo bei taikomo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ignoruojant kitas svarbias aplinkybes, bet ir dėl to, kad jie buvo priimti nesilaikant viešojo administravimo tvarkos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. 2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu kaip (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. 2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu savo nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini).

3.2. Atsakovas nurodė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamentas pareiškėjams išdavė leidimus laikinai gyventi Nr. 760039975, Nr. 760071543 ir Nr. 760071542 galiojančius iki 2023 m. gruodžio 15 d.

3.3. Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2022 m. lapkričio 28 d. Sodros informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valdomą Bendrovę bei Bendrovės darbuotojus. Buvo nustatyta, kad Bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus - (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nustatyta, kad bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėnesį buvo 3275,98 Eur, o 2022 m. rugpjūtį – 3019.37 Eur.

3.4. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2022 m. rugpjūčio mėnesį bendrai mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžiai ir bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 22S159791 konstatavo, kad pareiškėjas bei jo valdoma Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

3.5. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, (duomenys neskelbtini) žmonos ir dukters leidimai laikinai gyventi, nesant kitų Įstatymo numatytų pagrindų joms gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat buvo panaikinti (2022 m. gruodžio 7 d. sprendimai Nr. 22S160786 ir Nr. 22S160696).

3.6. Migracijos departamentas su pareiškėjų skundo dėl mažesnio darbo užmokesčio teiginiais nesutinka. Pareiškėjai savo skunde neneigė, kad Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2022 m. rugpjūčio mėnesį bendrai mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžiai, taip pat pareiškėjai neneigė, kad Bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas ginčijamas sprendimas buvo paremtas Sodros informacinės sistemos duomenimis. Bendrovė bandė ištaisyti savo mokamo darbo užmokesčio ir darbuotojų neatitikimą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kai pareiškėjų ginčijami Sprendimai jau buvo priimti (2022 m. gruodžio 19 d. pranešta Sodrai, sumokėti mokesčiai, naujas bendrovės darbuotojas įdarbintas nuo 2022 m. gruodžio 16 d.) , todėl tai neturi įtakos ginčijamų Sprendimų teisėtumui.

3.7. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Atsakovas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018, 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

3.8. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjų teiginiais, jog Migracijos departamentas turėjo pareigą juos apklausti, reikalauti iš bendrovės paaiškinimų. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir Migracijos departamento sprendimus panaikino ir priteisė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) 2442,50 Eur bylinėjimosi išlaidų .

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. 2021 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamentas išdavė (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 15 d. 2021 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sutuoktinei) leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, t. y. iki galios (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi. 2021 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi 2 metams, t. y. iki galios jos tėvo (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi. 2021 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamentas išdavė (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 15 d.

5.2. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2022 m. lapkričio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie (duomenys neskelbtini) valdomą bendrovę (duomenys neskelbtini) bei šios įmonės darbuotojus“. Atsakovas nustatė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, kad dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Kiti du darbuotojai yra užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi.

5.3. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrai mokamas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėn. buvo 3 275,98 Eur, o 2022 m. rugpjūčio mėn. – 3 019,37 Eur. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) dirbantiems užsieniečiams bendrai mokamas darbo užmokestis 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu buvo 3 024,60 Eur), o nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ir jo valdoma įmonė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų imperatyvių reikalavimų, todėl 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 22S159791 panaikino (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgęs į tai, kad leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 22S160786 panaikino jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi bei jų dukrai (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 22S160696.

6. Teismas išanalizavo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 50 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnį.

7. Teismas nustatė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., kai (duomenys neskelbtini) liko dirbti tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, ir darbuotojams už 2022 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjus mažesnį darbo užmokestį, nei nustatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjo situacija nebeatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotam pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galioti. Tai konstatuota Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 22S159791. Nustatyta, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas buvo įteiktas 2022 m. gruodžio 6 d., o pareiškėjai (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas įteiktas 2022 m. gruodžio 7 d. Bylos duomenys patvirtina, kad nauja darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiu buvo sudaryta 2022 m. gruodžio 15 d., o nepriemoka darbuotojui (duomenys neskelbtini) ir Sodrai sumokėta 2022 m. gruodžio 19 d., t. y. po skundžiamų Sprendimų priėmimo ir įteikimo pareiškėjams. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra akcininkas, jam priklauso 33,3 proc. įmonės akcijų. Dėl buhalterinės klaidos buvo sumokėta mažesnė išmoka darbuotojui , ši klaida buvo skubiai ištaisyta. Liudytojas patvirtino, kad įmonėje dirba 4 asmenys , šiuo metu ji atitinka Įstatymo nuostatas. Dar iki skundžiamų Sprendimų priėmimo įmonė kreipėsi į įdarbinimo agentūrą, prašydama surasti darbuotoją, surastas darbuotojas šiuo metu dirba Bendrovėje.

8. Atsakovas, pagal tyrimo metu surinktus duomenis nustatęs, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, turėjo formalų pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

9. Teismas, išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl gero viešojo administravimo principo, nurodė, kad atsakovas skundžiamus Sprendimus priėmė apie tai pareiškėjų neinformavęs, todėl pareiškėjai negalėjo teikti jam paaiškinimų ar duomenų dėl sprendimuose nustatytos aplinkybės teisingumo. Migracijos departamentas, įgyvendindamas užsieniečių kontrolę, vertino, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo reikalavimus, kurių pagrindu jiems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, o teisės aktai nenustato Migracijos departamentui pareigos informuoti pareiškėjus apie vykdomą tyrimą. Pareiškėjas į bylą pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Įmonės verslo sprendimai“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos Atrankos ir konsultavimo paslaugų sutarties kopiją. Šia sutartimi UAB „Įmonės verslo sprendimai“ įsipareigojo teikti (duomenys neskelbtini) termomedienos gamybos darbuotojo atrankos ir konsultavimo paslaugas. Darbo sutartis su nauju Bendrovės darbuotoju (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos piliečiu) sudaryta 2022 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjai skunde nurodo, kad Bendrovėje darbuotojų trūkumas tęsėsi trumpą laiką, jis atsirado ne dėl įmonės ar jos akcininkų kaltės, bet dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Pareiškėjai nurodo, kad pasamdyta įdarbinimo įmonė naują darbuotoją surado 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 1340 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įdarbinimo įmonei už paslaugas sumokėjo po skundžiamų sprendimų priėmimo – 2022 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjai pripažįsta, kad darbuotojams 2022 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo sumokėtas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkantis darbo užmokestis. Nurodė ir pateikė įrodymus, kad Sodros duomenys buvo patikslinti, nepriemoka buvusiam darbuotojui (duomenys neskelbtini) ir Sodrai buvo sumokėta. Nustatyta, kad skirtumas tarp Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkančio mokėtino darbo užmokesčio ir faktiškai sumokėto už 2022 m. rugpjūčio mėn. yra nedidelis, t. y. 89,43 Eur.

10. Užsienietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, pats turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, įsitikinti, kad gyvenimas Lietuvoje būtų teisėtas, valdomos įmonės veikla neprieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, t. y. kad visą išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (duomenys neskelbtini) atitiktų Įstatymo jai keliamus reikalavimus, imtis reikalingų veiksmų bei priemonių, kad, be kita ko, užtikrintų, jog įmonėje įdarbintų visą darbo laiką dirbančių darbuotojų (atitinkančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas) bendras mėnesio darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Kaip seka iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl darbuotojų skaičiaus tris mėnesius. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, jog po skundžiamų Sprendimų įteikimo pareiškėjams (duomenys neskelbtini) nedelsdama sudarė darbo sutartį su nauju darbuotoju, atitinkančiu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

11. Migracijos departamentas Sprendimuose nenurodė, kad pareiškėjai ar (duomenys neskelbtini) būtų piktnaudžiavę migracijos procedūromis. Atsakovas nenurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir tikrojo pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įmonė sėkmingai Lietuvoje vykdo veiklą bei kad jos darbuotojams iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio buvo mokamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkantis darbo užmokestis. Laikytina, kad nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjų dėstoma pozicija dėl įvykusios klaidos sumokant darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvusiam darbuotojui (duomenys neskelbtini).

12. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių aplinkybių neturėjo galimybių veikti taip, kad būtų vykdomi Įstatymo reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus. Byloje nustatytos aplinkybės dėl darbuotojų, atitinkančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laikytinos nuo pareiškėjų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, o Bendrovės veiksmai Įstatymo reikalavimų neatitikimui pašalinti, teismo įsitikinimu, atitinka atidumo ir rūpestingumo standartus. Nustačius, kad pareiškėjo ir Bendrovės elgesys patvirtina, kad protingai pakankamomis priemonėmis tam tikrą laiko požiūriu apibrėžtą terminą buvo neįmanoma vykdyti Įstatymo reikalavimų, tai sudaro pagrindą teismui pripažinti pareiškėjų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą neproporcinga priemone. Teismas darė išvadą, kad skundžiami Sprendimai nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiškėjų teises ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius. Pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, jog integruotis Lietuvoje, plėtoti verslą bus suteiktas laikas, nustatytas leidimuose laikinai gyventi.

13. Teismas įvertino individualias šios bylos aplinkybes bei darė išvadą, jog atsakovas, priimdamas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, nesilaikė gero viešojo administravimo principo. Pareiškėjų argumentai, jog atsakovas, priimdamas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, jame išdėstytų faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos laikytini pagrįstais. Darytina išvada, kad skundžiamas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės, šie atsakovo padaryti pažeidimai yra esminiai, sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimas patenkinamas ir Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. Sprendimas , priimtas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinamas.

14. Pareiškėjo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) ir jų dukters (duomenys neskelbtini) teisė gyventi Lietuvos Respublikoje šiuo atveju yra išvestinė iš pareiškėjo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje joms išduoti kaip pareiškėjo šeimos narės, todėl, teismui panaikinus Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kita skundo dalis taip pat patenkinama ir panaikinamas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi.

15. Teismas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisė 2442,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad pareiškėjo įmonė neatitiko dviejų Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, savo sprendimą grindė iš esmės vieninteliu argumentu – kad šios aplinkybės susiklostė dėl nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių. Migracijos departamento vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams dėl Įstatymo 45 straipsnio taikymo ir nėra pakankamos pripažinti Migracijos departamento sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

17.2. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas.

17.3. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mažesnis nei Įstatyme nustatytas darbo užmokestis įmonės darbuotojams buvo mokamas dėl įvykusios klaidos, atsakovas teigia, kad šios aplinkybės nėra pakankamos teismo išvadai, kad pareiškėjas veikė rūpestingai ir atidžiai. Pareiškėjas šią tariamą klaidą pradėjo taisyti tik po ginčijamų sprendimų priėmimo, t. y., 3 mėnesius pareiškėjas nesidomėjo ir nesirūpino, kad jo įmonėje dirbantiems darbuotojams būtų išmokėtas Įstatymo reikalavimus atitinkantis darbo užmokestis, o įmonė atitiktų Įstatymo reikalavimus viso pareiškėjo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

17.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad mažesnis, nei reikalaujama, darbo užmokestis buvo išmokėtas dėl klaidos, nagrinėjamos bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiškose bylose jau yra išaiškinęs, kad priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Dėl šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pirmosios instancijos teismas savo sprendime niekaip nepasisakė ir nepaaiškino, kodėl nesilaiko praktiką formuojančio teismo išaiškinimų.

17.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Pirmosios instancijos teismas šios visumos nevertino, sprendimą grindė deklaratyviomis išvadomis, neva patvirtinančiomis, kad pareiškėjas negalėjo daryti įtakos sprendimą panaikinti leidimus laikinai gyventi lemiančių aplinkybių atsiradimui ir savalaikiam pašalinimui.

17.6. Teismas nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl to, ar pareiškėjo įmonė ėmėsi savarankiškų naujo darbuotojo paieškų, kokius veiksmus, išskyrus sutarties pasirašymą, atliko įmonė, kad būtų laikomasi Įstatymo reikalavimų, t. y., teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjo įmonė, sužinojusi, kad vienas iš darbuotojų ketina nutraukti darbo sutartį, realiai neturėjo jokių galimybių surasti Įstatymo reikalavimus atitinkantį darbuotoją iki darbo sutarties su buvusiu darbuotoju nutraukimo. Migracijos departamento vertinimu, deklaratyvūs pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nurodytos aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjų valios, visiškai nevertinant, ar pareiškėjų galimybės ieškoti naujų darbuotojų buvo realiai apribotos ir jokių kitų galimybių surasti naują darbuotoją be minėtos sutarties sudarymo, pareiškėjo įmonė neturėjo, taip pat nevertinant, ar pareiškėjas ir jo įmonė realiai atliko kokius nors veiksmus, negali būti laikomi pakankamu pagrindu išvadai, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį elgėsi atidžiai ir rūpestingai, atitinkamai, nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamento Sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti.

17.7. Pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino skundo teiginių, kad buvo sudėtinga rasti tam tikro profilio darbuotoją – tam prireikė net 3 mėnesių. Tačiau, kaip matyti iš Sodros informacinės sistemos išrašo, darbuotojas, kurio paieška užsitęsė net 3 mėnesius, buvo atleistas iš įmonės jau 2023 m. kovo 31 d. Kaip nurodė įmonės direktorius teismo posėdžio metu, šiuo metu įmonėje dirba jis, pareiškėjas, ekonomistas ir administratorė, t. y. įmonė vykdo veiklą ir be minėto darbuotojo.

17.8. Teismo išvada, kad Sprendimai nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiškėjų teises ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, tik neturi jokio teisinio pagrindo, bet ir akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

17.9. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodo, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, bet nepaaiškina, kokios konkrečios aplinkybės šiame sprendime „nėra tinkamai įvertintos“ ir kodėl toks tariamas pažeidimas yra esminis. Teismas, nurodęs, kad Migracijos departamentas tariamai padarė esminį pažeidimą, nepateikė jokių teisės aktų nuostatų, kurias Migracijos departamentas buvo tariamai pažeidęs.

17.10. Sprendimų faktinis ir teisinis pagrindas ir nebuvo susijęs su nelegalios migracijos grėsme ar piktnaudžiavimu migracijos procedūromis, o su kitu savarankišku Įstatyme numatytu pagrindu - užsienietis neatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų. Todėl aplinkybė, kad Sprendimuose nėra nurodyta, kad pareiškėjai piktnaudžiauja migracijos procedūromis, negali būti vertinama kaip paneigianti ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

17.11. Sprendimai neužkerta kelio pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujų leidimų laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjai atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

18. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjai atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima:

19.1. Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimus panaikinti leidimus gyventi dėl kito Bendrovės akcininko ((duomenys neskelbtini)) ir jo žmonos. Pirmosios instancijos teismas šiuos sprendimus panaikino, tačiau atsakovas dėl šio sprendimo apeliacinio skundo nepateikė. Visiškai netoleruotina situacija, kai analogiškoje situacijoje būtu priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismu sprendimai: vienam Bendrovės akcininkui ((duomenys neskelbtini)) ir jo sutuoktinei paliekant leidimus gyventi, o kitam Bendrovės akcininkui ((duomenys neskelbtini)) ir jo šeimai naikinant leidimus gyventi. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pozicija grindžiama ne tik tais pačiais argumentai, kuriais buvo grindžiama ir (duomenys neskelbtini) pozicija, bet ir papildomais argumentais, susijusiais su nepilnamečio vaiko integracijos laipsniui Lietuvos gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat (2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

19.2. Nei pareiškėjai, nei pirmosios instancijos teismas neteigė, kad SODRA duomenys nėra tinkami įrodymai.

19.3. Teismas kitaip nei atsakovas įvertino individualią situaciją, įskaitant pareiškėjų veiksmų atitikimą sąžiningumo, rūpestingumo ir protingumo standartams. Teismas priėjo išvados, kad atsakovas visapusiškai pareiškėjų situacijos neišnagrinėjo, kas nėra laikoma geru administravimu. Tai sudaro pagrindą atsakovo sprendimams panaikinti.

19.4. Atsakovas neteisingai aiškina ir taiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ignoruodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškintą įstatymų leidėjo ketinimą, kad kiekybiniai kriterijai yra skirti sąžiningų užsieniečių atskyrimui nuo nesąžiningų užsieniečių, kurie steigia fiktyvias įmones ir tokiu būdu piktnaudžiauja migracijos procedūromis.

19.5. Atsakovas nutyli, kad šiuo metu pareiškėjams beveik neįmanoma gauti naują leidimą gyventi. Pareiškėjai negali pakartotinai prašyti leidimo gyventi dėl teisėtos veiklos Bendrovėje kol vyksta šis ginčas, kadangi šioje byloje kaip tik ir sprendžiamas klausimas, ar jau išduotas leidimas gyventi dėl teisėtos veiklos Bendrovėje buvo panaikintas pagrįstai. Nepalankaus sprendimo atveju pareiškėjai iš karto turės palikti šalį. Teisės aktai nenumato užsieniečiams galimybės užsienyje kreiptis dėl leidimo gyventi suteikimo. Todėl užsieniečiai, norintys pateikti tokį prašymą, privalo atvykti į Lietuvos Respubliką pagal vizą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarime prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas nėra numatytas kaip išimtis, kai Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja dėl vizų išdavimo. Šis ribojimas vėliau buvo perkeltas į ką tik priimto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Taigi nepalankaus sprendimo atveju pareiškėjai neapibrėžtam laikui turės palikti Lietuvos Respubliką.

19.6. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr.22S159791, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 22S160786, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr.22S160696, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs individualias šios bylos aplinkybes padarė išvadą, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nesilaikė gero viešojo administravimo principo, sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, patenkino pareiškėjų skundus ir panaikino Sprendimą priimtą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, taip pat Sprendimus, kuriais buvo panaikinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) leidimai laikinai gyventi.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nesilaikant praktiką formuojančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pažymėtina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Byla paprastai tikrinama tik ta apimtimi, kuria buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė ir kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760071544, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 15 d. 2021 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išvadė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sutuoktinei) leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 15 d. t. y. iki galios (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi.

Taip pat 2021 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išvadė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 15 d. t. y. iki galios jos tėvo (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas, 2023 m. lapkričio 28 d. vykdydamas užsieniečių kontrolę, VSDFV patikrino duomenis apie pareiškėjo valdomą Bendrovę ir, nustatęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (žr.

šios nutarties 5.2 ir 5.3 p.), padarė išvadą, kad pareiškėjo valdoma Bendrovė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, nes nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą (dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), taip pat darbuotojams bendrai mokamas darbo užmokestis 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo mažesnis nei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas darbo užmokestis.

Tai nustatęs Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o 2022 m. gruodžio 7 d. -pareiškėjoms išduotus leidimus laikinai gyventi. Byloje taip pat nustatyta, kad Bendrovė naują darbo sutartį su darbuotoju (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos piliečiu) sudarė po skundžiamų sprendimų priėmimo - 2022 m. gruodžio 15 d., o iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 1340 nustatyta, jog įdarbinimo įmonei už paslaugas Bendrovė sumokėjo – 2022 m. gruodžio 19 d.

Nepriemoka buvusiam darbuotojui V.M (62,57 Eur) ir „Sodrai“ (22 Eur) taip pat buvo sumokėta po sprendimų priėmimo - 2022 m. gruodžio 19 d.

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ar ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU [bruto darbo užmokesčio] dydžius. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu, be kita ko, nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų.

27. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017; kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; kt.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenustato (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018; kt.). Nagrinėjamoje situacijoje nėra svarbu tai, kiek laiko bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, svarbu tai, kad šis faktas buvo konstatuotas ginčijamo Departamento sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020; kt.). Bendrovėje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas po Departamento sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, paprastai nėra pagrindas Departamento sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5255-1062/2018; kt.).

29. Pareiškėjai skunde teismui nurodė aplinkybes, kuriomis siekia pagrįsti, kad Bendrovė nėra fiktyvi, tačiau šiuo atveju atsakovas nustatė kitos alternatyvios sąlygos egzistavimą, t. y. kad Bendrovė neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kas yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, pareiškėjų argumentai apie Bendrovės veiklos realumą, vykdomos veiklos svarbą ir ekonominės naudos Lietuvai teikimą, apie jų 4 metų gyvenimą Lietuvoje, kilusiame ginče neturi teisinės reikšmės.

30. Ginčijamame sprendime, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatuota, kad Bendrovė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, nes: i) nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, kad dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; ii) Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, 2022 m. rugpjūčio mėnesį bendrai mokamas darbo užmokestis buvo 3 019,37 Eur, t. y. mažesnis nei du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies bruto darbo užmokesčiai. 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime nurodoma, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu šis dydis buvo 3 108,8 Eur.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant pareiškėjų akcentuojamos nedidelės 89,43 Eur nepriemokos, kuri buvo likviduota po sprendimo priėmimo, Migracijos departamentas nustatė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą (t. y. visą darbo laiką dirbantys Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Neatitikimas šiam Įstatymo reikalavimui truko nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. (tris mėnesius iki sprendimo priėmimo 2022 m. gruodžio 5 d.).

32. Vadovaudamasi LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisiškai reikšmingo aplinkybės dėl darbuotojo įdarbinimo po Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo priėmimo.

Pareiškėjo pateikta informacija apie naujo darbuotojo įdarbinimą 2022 m. gruodžio 15 d. niekaip nepaneigia Migracijos departamento nustatytų ir pareiškėjo nenuginčytų faktinių aplinkybių, nulėmusių pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Aiškindamas priežastis, dėl kurių darbuotojui išėjus iš darbo nebuvo įdarbintas naujas darbuotojas, pareiškėjas nurodo, jog Bendrovėje darbuotojų trūkumas atsirado ne dėl įmonės ar jos akcininkų kaltės, bet dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Bendrovė sudarė sutartį su įdarbinimo agentūra, tačiau naujas darbuotojas buvo rastas tik 2022 m. gruodžio mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos išvada, jog Bendrovė dėl objektyvių aplinkybių neturėjo galimybių veikti taip, kad būtų vykdomi Įstatymo reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, nėra pagrįsta.

Be sutarties su įdarbinimo agentūra sudarymo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kaip agentūroje vyko darbuotojo paieškos procesas, su kokiomis kliūtimis buvo susidurta ieškant darbuotojo. Taip pat byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti, kad Bendrovė pati realiai atliko kokius nors darbuotojo paieškos veiksmus, todėl vien sutarties su įdarbinimo agentūra sudarymas negali būti laikomi pakankamu pagrindu išvadai, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį elgėsi atidžiai ir rūpestingai, atitinkamai, nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamento Sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priežastys, dėl kurių užsienietis ar įmonė nebeatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., minėtą LVAT 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019).

Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjo valdoma Bendrovė susidūrė su sunkumais ieškant darbuotojo, kurio paieškos užtruko daugiau nei tris mėnesius, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, nustačius bei pareiškėjui niekaip nepaneigus fakto, kad Bendrovė tris mėnesius (taip pat ir sprendimo) priėmimo metu neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo dėl darbuotojų skaičiaus.

33. Dėl pareiškėjų akcentuojamos jų pažeistos teisės būti išklausytiems, priimant Sprendimus, pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodo jokio teisės akto, nustatančio Departamento pareigą apklausti užsieniečius, prieš priimant sprendimus panaikinti jiems išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų atsiliepimo argumento dėl teismų praktikos, pažymi, kad, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

35. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

36. Pareiškėjai akcentuoja, jog Migracijos departamentas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau pareiškėjų nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-4568-602/2020 Migracijos departamento priimto sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas buvo nustatytas dėl to, jog bendrovės neatitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams konstatavimą lėmė buhalterės padarytos klaidos (darbuotojams laiku buvo išmokėtos reikiamos pinigų sumos, tačiau per klaidą jos nebuvo deklaruotos „Sodrai“ teikiamoje deklaracijoje), t. y. faktiškai bendrovė atitiko minėtus Įstatymo reikalavimus.

37. Skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat akcentuojama tai, kad pareiškėjai integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę bei gyvenimą, pareiškėja mokosi Vilniaus verslo kolegijoje vadybos ir marketingo studijų programos nuolatinių studijų II kurse. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019). Taip pat pažymėtina, jog Sprendimais pareiškėjai nebuvo grąžinti ar išsiųsti į kilmės valstybę ir turi teisę Įstatyme įtvirtintu pagrindu kreiptis į Migracijos departamentą siekiant leidimo laikinai gyventi išdavimo.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, pareiškėjai neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė