d7e7b87b-eec7-4d00-9a72-2b6f9c983962 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1689-779/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00021-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Sonatai Aidukei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Nodama“ atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovo Infrastruktūros valdymo agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos atstovui R. M., atsakovo UAB „Baltik Sport“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Kačinskienei, atsakovo UAB „Henrivita“ atstovui H.

K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Nodama“ ieÅ¡kinį atsakovams InfrastruktÅ«ros valdymo agentÅ«rai prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, UAB „Henrivita“, UAB „Baltik sport“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties modifikavimo, Teismas n u s t a t ė: I. Å alių argumentų esmė 1. IeÅ¡kovas BUAB „Nodama“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams InfrastruktÅ«ros valdymo agentÅ«rai prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, UAB „Henrivita“, UAB „Baltik sport“, praÅ¡ydamas pakeisti 2016 m. liepos 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Bendrosios dalies 10.2.2 punktÄ , jį iÅ¡dėstant:

„10.2.2. Sutarties 10.2.1 punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 5 procentai (jeigu sutarties Specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos be PVM.“, kitus Sutarties punktus paliekant galioti tiek, kiek neprieštarauja šiam punktui.

2. Nurodė, kad InfrastruktÅ«ros valdymo agentÅ«ra prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau - IVA prie KAM) 2016-04-28 centrinės viešųjų pirkimų sistemos priemonėmis (toliau - CVP IS) paskelbė pirkimÄ â€žSporto paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos darbai“, pirkimo Nr. 274924. RUAB „Nodama“ kartu su UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik sport” 2016-05-09 jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikė pirkime pasiÅ«lymÄ .

3. Jungtinės veiklos partnerių, tame tarpe ir ieškovo, pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu ir visi jungtinės veiklos partneriai su atsakovu IVA prie KAM 2016-07-05 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 16S-23(5.6). Viso Sutarties kaina 1 358 795,96 EUR su PVM. Visi Sutartyje numatyti darbai ir papildomi darbai, šiai dienai yra pilnai atlikti ir perduoti IVA prie KAM.

4. Pagal Sutartį sporto paskirties inžinerinio statinio (sporto aikÅ¡tyno) (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo baigti ir atitinkamai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-10-16 iÅ¡davė statybos užbaigimo aktÄ .

5. Å alių sudarytos Sutarties 10.2. p. numatyta: „Rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimas: 10.2.1. Rangovas įsipareigoja pateikti Užsakovui draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys, (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Laidavimo raÅ¡tas privalo bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo Užsakovui dienos (galutinio atliktų darbų akto pasiraÅ¡ymo dienos). 10.2.2.

Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raÅ¡tu užtikrinama suma privalo bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 procentų (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM.“ 6. Å iai dienai IVA prie KAM yra sulaikęs 40 554,65 Eur dydžio mokėjimÄ , kuris turi bÅ«ti atliktas tik įmonei RUAB „Nodama“. Su kitais Jungtinės veiklos partneriais - UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik sport“ IVA prie KAM yra atsiskaitęs visiÅ¡kai, t. y. nesulaikė jiems mokėtinų sumų, o atliko tiesioginius apmokėjimus, remiantis 2017-12-15 susitarimu „Dėl 2016-05-09 konsorciumo (jungtinės veiklos) sutarties vykdymo ir Å¡alių atsakomybės viena prieÅ¡ais kitÄ .

7. IeÅ¡kovui įvykdyti įsipareigojimÄ pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raÅ¡tÄ tapo sudėtingiau, nei kitiems jungtinės veiklos partneriams, nes jo teisinis statusas 2018-03-27 buvo pakeistas į restruktÅ«rizuojamas. Dėl Å¡ios priežasties draudimo bendrovės atsisako iÅ¡duoti tokį laidavimÄ raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui, remiantis savo vidine tvarka (kuri nėra reglamentuota).

8. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas bandė vesti derybas su atsakovais, derėjosi, teikė pasiÅ«lymus, prašė jungtinės veiklos partnerių pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raÅ¡tÄ , tačiau jungtinės veiklos partneriai nurodė, kad jiems taip pat nėra galimybių gauti tokio laidavimo raÅ¡to dėl per didelės reikalaujamos draudžiamos sumos (10 proc. sutarties vertės su PVM).

9. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 10.2.2. p. numatytÄ reikalavimÄ jungtinės veiklos partneriams įvykdyti tapo itin sudėtinga (o ieÅ¡kovui, dėl jo pasikeitusio teisinio statuso, de facto neįmanoma), Å¡alys siekė sudaryti papildomÄ susitarimÄ dėl Sutarties 10.2.2. p. numatyto garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo (siekė susitarti dėl 5 % garantinių įsipareigojimų užtikrinimo sumos) pakeitimo, ilgÄ laikÄ vedė derybas, susitikinėjo, tačiau atsakovas IVA prie KAM nesutiko sudaryti tokio susitarimo dėl Sutarties modifikavimo ne teismo tvarka ir Å¡iÄ pozicijÄ iÅ¡reiÅ¡kė tiek susitikimų metu, tiek pateikdamas 2018-12-04 raÅ¡tÄ Nr. IS-1023.

10. Atsakovas IVA prie KAM, vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 10.2 papunkčiu, 2018-12-04 raÅ¡tu Nr. IS- 1023(1.19) kreipėsi į jungtinės veiklos partnerius su praÅ¡ymu įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 10.2.1. papunktyje nustatytÄ prievolę ir pateikti IVA prie KAM draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2. - 10.2.5. papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Å iuo praneÅ¡imu atsakovas IVA prie KAM raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl Sutarties sÄ lygų keitimo - nurodė, kad Sutarties sÄ lygos dėl garantinių įsipareigojimų pateikimo gali bÅ«ti keičiamos tik teismo tvarka.

11. Ne tik ieÅ¡kovas, bet ir kitas jungtinės veiklos partneris UAB „Baltik sport“ kreipėsi į draudimo kompanijas, tačiau draudimo kompanijos atsisako sudaryti draudimo sutartį Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis: su ieÅ¡kovu atsisakoma sudaryti draudimo sutartį dėl jo teisinio statuso restruktÅ«rizuojamas.

12. Dėl tos priežasties, kad Sutartį bÅ«tų įmanoma realiai įvykdyti, iÅ¡kilo bÅ«tinybė modifikuoti Sutarties 10.2.2. punktÄ , jį pakeičiant taip: “Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raÅ¡tu užtikrinama suma privalo bÅ«ti ne mažesnė kaip 5 procentai (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos be PVM“, t. y. sumažinti laidavimo raÅ¡tu užtikrinamos sumos dydį.

13. Statybos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2019-01-01) 41 str. 2 ir 3 p. nurodomas ne 10 proc., o 5 proc. garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dydis. Pasikeitus teisiniam reguliavimui nuo 2016-07-05 Sutarties sudarymo, tikslinga sumažinti naÅ¡tÄ rangovams dėl garantinius įsipareigojimus užtikrinančio laidavimo pateikimo, sumažinant tokio laidavimo dydį nuo 10 proc. nuo Sutarties kainos su PVM iki 5 proc. nuo Sutarties kainos be PVM dydžio.

14. Sutarties 2.1. p. numato, kad Sutarties kaina yra 1 358 795,96 Eur su PVM, PVM sudaro 235 824,09 Eur, todėl Sutarties kaina be PVM yra 1 122 971,87 Eur. Taigi, taikant 5 proc. garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dydį, draudimo laidavimo suma turėtų būti ne mažesnė kaip 56 148,59 Eur.

15. Sutarties 10.2.2. sÄ lygos modifikavimas ieÅ¡kovo pateiktu bÅ«du nepažeistų atsakovo IVA prie KAM interesų bei vieÅ¡o intereso, atitiktų LR Statybos įstatymo nuostatas, kadangi garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas bÅ«tų realiai įgyvendinamas, nes toks Sutarties sÄ lygos įvykdymas pagal vieno iÅ¡ Jungtinės veiklos partnerių UAB „Baltik sport“ turimÄ atsakymÄ iÅ¡ draudimo kompanijos, kartu su Jungtinės veiklos partneriais bÅ«tų įmanomas.

16. Galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties pakeitimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo dėl aplinkybių, kurių atsakovas IVA prie KAM niekaip negalėjo numatyti: pirma, draudimo kompanijos atsisako sudaryti draudimo sutartį su ieÅ¡kovu Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis (10 % garantinių įsipareigojimų draudimo suma), kurias norima modifikuoti, kad bÅ«tų galima įvykdyti; antra, pasikeitus teisiniam reglamentavimui - LR Statybos įstatyme numatant minimaliÄ 5 % garantinių įsipareigojimų draudimo sumÄ (Sutartis sudalyta 2016 m. liepos 5 d., teisinis reguliavimas pasikeitė jau po Sutarties sudarymo). Be to, toks Sutarties modifikavimas, kurį siÅ«lo ieÅ¡kovas, iÅ¡ esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobÅ«džio bei pakeitimo vertė nevirÅ¡ija 50 proc. sutarties vertės, taigi, atitinka LR VPÄ® 89 str. 1 d. 3 p. nurodytas sÄ lygas.

17. Atsakovas InfrastruktÅ«ros valdymo agentÅ«ra prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus bus nepagrįstai įsiterpta į įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2019-09-10 sprendimo (sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-12-19 nutartimi atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ), priimto civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 vykdymÄ ir, nesilaikant CPK nustatytų procesinių taisyklių, nepagrįstai (įvertinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų teisinius pagrindus) bus pakeistas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

18. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes juo siekiama, nesilaikant proceso taisyklių, peržiÅ«rėti (pakeisti) įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kas nagrinėjamuoju atveju bÅ«tų neteisėta.

19. Ä®siteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019, teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ ir kitus jungtinės veiklos partnerius per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti IVA prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos draudimo bendrovės iÅ¡duotų galiojantį laidavimo raÅ¡tų, kuris atitiktų 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. i6S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2-10,2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų. Taigi, teismas įpareigojo pateikti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimÄ , kuris privalo atitikti vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje nustatytus reikalavimus (10.2.2 papunktis: laidavimo raÅ¡tu užtikrinama suma privalo bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos) ir galioti 5 metus nuo statybos užbaigimo).

20. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimo turiniui nustatytas sutarties sÄ lygas (nustatytÄ 10 proc. nuo sutarties kainos laidavimo raÅ¡tu užtikrinamos sumÄ sumažinti iki 5 proc. dydžio nuo sutarties kainos be PVM), kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ieÅ¡kovo siekį peržiÅ«rėti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Toks ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra nepagrįstas ir atmestinas, nes patenkinus tokį ieÅ¡kinį, bÅ«tų nepagrįstai pakeistas įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstytas patenkinto materialiojo reikalavimo turinys ir sprendimo esmė, tačiau pats teismo sprendimas liktų galioti toks koks yra priimtas, o tokia situacija, vadovaujantis civilinio proceso normomis, negalima.

21. IeÅ¡kovas remiasi jungtinės veiklos partnerių susitarimu kaip aplinkybe, kuri įtakoja ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ . Ä®siteisėjusiame Sprendime teismas jau yra pasisakęs, kad Å¡is susitarimas neturi įtakos Å¡alių sudarytos rangos sutarties vykdymui, nes IVA nebuvo 2017-12-15 susitarimo Å¡alimi. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios faktinės aplinkybės negali bÅ«ti laikomos priežastimi modifikuoti sutartį.

22. IeÅ¡kovo vienas iÅ¡ pagrindinių vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimo motyvų yra jo teisinio statuso pasikeitimas, t. y. ieÅ¡kovas tapo restruktÅ«rizuojama įmonė, dėl ko jis negali įvykdyti prievolės dėl garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumento pateikimo. Dėl Å¡ių aplinkybių įsiteisėjusio sprendimo 46 punkte teismo yra padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad restruktÅ«rizavimo procesas nesudaro pagrindo iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, įmonės restruktÅ«rizavimas savaime nesudaro pagrindo keisti iki tol sudarytų sutarčių sÄ lygas, o įsiteisėjusio Sprendimo 47 punkte nurodyta, kad su tuo susijusios rizikos tenka Rangovui. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios faktinės aplinkybės negali bÅ«ti laikomos priežastimi modifikuoti sutartį kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovas.

23. Ieškovo ieškinio 12 punkte nurodyti teiginiai dėl užsitęsusio darbų priskirtini jo paties rizikai, nes atsakovo IVA prie KAM nėra jokios kaltės tame, kad ieškovas negalėjo atlikti visų Sutartyje nurodytų darbų per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo Sutarties įsigaliojimo dienos kaip tai numatyta Sutarties Specialiosios dalies 5.2 punkte. Ieškovas pats atsisakė vykdyti darbus, kol nebus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl papildomų darbų. Todėl tai negali būti vertinama kaip priežastis ,dėl kurios turėtų būti keičiama sutartis.

24. Kitas ieškinyje pateikiamas argumentas yra, kad draudimo bendrovės neišduoda laidavimo rašto arba jo kaina yra per didelė. Dėl šių aplinkybių taip pat yra pasisakyta įsiteisėjusio sprendimo 55 punkte.

25. IeÅ¡kovas teismo praÅ¡o modifikuoti vieÅ¡ojo pirkimo Sutarties 10.2.2. punktÄ jį pakeičiant.

26. Visų pirma pažymėjo, kad visos Sutarties 10.2 punkte nustatytos sÄ lygos ieÅ¡kovui ir kitiems jungtinės veiklos partneriams dar buvo (turėjo bÅ«ti) žinomos konkurso metu, dėl Å¡ių sÄ lygų nebuvo reiÅ¡kiami praÅ¡ymai jas pakeisti, todėl Å¡iuo atveju visos neigiamos pasekmės turėtų tekti ieÅ¡kovui ir kitiems jungtinės veiklos partneriams.

27. Sutartis sudaryta tuo metu, kai Statybos įstatymas nenumatė reikalavimo dėl garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo privalomumo. Šios nuostatos įsigaliojo tik 2017-01-01, o pirkimas pradėtas ir Sutartis sudaryta 2016 metais.

28. IÅ¡ Å¡iuo metu galiojančios Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotės aiÅ¡kiai matyti, kad įstatymas nustato minimalų 5 procentų dydžio nuo statinio statybos kainos garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, o iÅ¡ to galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad net ir esant dabartiniai Statybos įstatyme nustatytai formuluotei, perkančiosios organizacijos turi teisę konkurso dokumentuose nustatyti ir didesnį procentinį dydį nei numatytas Statybos įstatyme.

29. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepateikia argumentų, kodėl užtikrinimo dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Sutarties kainos be PVM. Atsakovo nuomone, pagal Sutartį statinio statybos kaina yra lygi Sutarties kainai, o kadangi Sutarties kaina numatyta su PVM, tai visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovas mažina sumÄ , nuo kurios pagal Sutartį turėtų bÅ«ti skaičiuojamas procentinis dydis. Be to ir Sutarties bendrosios dalies 10.2 punkte aiÅ¡kiai nustatyta, kad skaičiuojama nuo Sutarties kainos su PVM. Ir Statybos įstatyme laidavimo dydis nurodomas nuo visos darbų kainos, kas turėtų bÅ«ti suprantame kaip nuo visos Rangovui mokamos sutartinės kainos (į kuriÄ nagrinėjamuoju atveju pagal sutartį į kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM).

30. IeÅ¡kovas nurodo, kad Sutarties sÄ lygas atsakovas neva galėjo keisti vadovaujantis Viešųjų pirkinių įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. Pažymėjo, kad įstatymas imperatyviai neįpareigoja perkančiųjų organizacijų keisti Sutarties sÄ lygų, o nagrinėjamuoju atveju tokio pakeitimo bÅ«tinybės atsakovas apskritai nematė, nes prie tokio pakeitimo poreikio atsiradimo jokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu neprisidėjo.

31. Nurodė, kad įstatymas draudžia keisti esmines Sutarties sÄ lygas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovas galimai praÅ¡o pakeisti esmines Sutarties sÄ lygas. TokiÄ atsakovo pozicijÄ patvirtina ir įsiteisėjusio sprendimo 54 punkte teismo iÅ¡vada, kurioje nurodomas, kad su laidavimo pateikimu susijusios sutarties sÄ lygos laikytinos esminėmis.

32. IeÅ¡kovo siÅ«lomu pakeitimu galimai bÅ«tų nustatyta nauja sÄ lyga, kuriÄ Ä¯traukus į pradinį pirkimÄ , galimai bÅ«tų galima priimti kitų kandidatų paraiÅ¡kų, dalyvių pasiÅ«lymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPÄ® 89 straipsnio 4 dalies 1 p.). Pažymėjo, kad tarp Å¡alių vyko derybos dėl galimybių taikiai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ (pakeičiant Sutarties sÄ lygas), tačiau atsakovas nesutiko keisti Sutarties sÄ lygų, nes manė, kad tokiu pakeitimu galimai bus pažeistos imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo normos.

Akcentavo, kad Sutarties bendrosios dalies 10.2 punkto sÄ lygos yra specialios, jų įvykdymas susijęs su papildomomis piniginėmis lėšomis ir tiekėjo/ų ekonominiu patikimumu (nes jas vertins draudimo bendrovės), todėl galima daryti prielaidÄ , kad esant kitokioms Sutarties sÄ lygoms (susijusioms su garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo turiniui taikomoms sÄ lygomis), pradiniame pirkime dalyvių skaičius galėtų bÅ«tų buvęs ir didesnis.? 33. Atsakovas UAB „Baltik sport“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko.

Nurodė, kad atsakovas IVA prie KAM, vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 4.7. p., kuriame numatyta, kad: “Užsakovas paskutinį mokėjimÄ , kurį sudaro ne mažesnė negu 10 (deÅ¡imt) procentų nuo Sutarties kainos su PVM suma (jeigu Sutarties Specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma), Rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada kai Rangovas pateikia Užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ laidavimo raÅ¡tÄ (Sutarties bendrosios dalies 10.2. punktas) ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta (suraÅ¡omas statybos užbaigimo aktas, pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimÄ ir kt.)“, Å¡iai dienai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu yra sulaikęs 40 554,65 Eur dydžio mokėjimÄ , kas sudaro tik 2,75 procentų visos Sutarties kainos su PVM.

Dėl nurodyto dydžio sumos sulaikymo tarp Å¡alių ginčo nėra, Å¡alys pripažįstÄ Å¡iÄ faktinę aplinkybę.

34. Å alys siekė sudaryti papildomÄ susitarimÄ dėl Sutarties 10.2.2. p. numatyto garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo (siekė susitarti dėl 5 % garantinių įsipareigojimų užtikrinimo sumos) pakeitimo, ilgÄ laikÄ vedė derybas, susitikinėjo, tačiau derybos nebuvo sėkmingos, kadangi pritrÅ«kdavo ieÅ¡kovo RUAB „Nodama” bendradarbiavimo.

35. Siekiant įvykdyti Sutartį ir pateikti draudimo bendrovių laidavimo raÅ¡tÄ dėl garantinių įsipareigojimų UAB „Baltik sport” kreipėsi į draudimo kompanijas, tačiau draudimo kompanijos atsisakė sudaryti draudimo sutartį Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis: kaip matyti iÅ¡ pridedamų draudimo kompanijų atsakymų, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė sudaryti draudimo sutartį, ADB „Gjensidige“ savo atsakyme nurodė, kad pasiÅ«lymo neteiks, kadangi draudimo suma (10 %) virÅ¡ija laidavimo limitus, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2019 02 06 pateikė pasiÅ«lymÄ dėl 60 % depozito ir 8 500,00 EUR įmokos (tokias neproporcingas ir neadekvačias sÄ lygas, kad draudimo sutarties nesudarytų joks protingas asmuo), tačiau Å¡iai dienai ir Å¡i kompanija atsisako draudimo sutartį sudaryti.

36. Dėl tos priežasties, kad Sutartį bÅ«tų įmanoma realiai įvykdyti, tikslinga modifikuoti Sutarties 10.2.2. punktÄ , jį pakeičiant taip, kaip nurodo ieÅ¡kovas. Sutartį modifikavus nurodytu bÅ«du, RUAB „Nodama” atlikti darbai bÅ«tų užtikrinti jau IVA prie KAM sulaikyta suma, o dėl UAB „Baltik sport” atliktų darbų draudimo laidavimo raÅ¡to dėl atliktų darbų garantinių įsipareigojimų pateikimo kliūčių nebÅ«tų. Tokiu bÅ«du bÅ«tų realiai įgyvendinta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Kitu atveju nėra jokios galimybės gauti tokį draudimo laidavimo raÅ¡tÄ dėl RUAB “Nodama” atliktų darbų dalies, už kuriÄ yra atsakingi visi jungtinės veiklos partneriai, todėl toks Sutarties vykdymas yra neįgyvendinimas.

37. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad UAB „Baltik sport“ savo atsiliepime neteisingai pažymi, kad tarp Å¡alių ginčo dėl sulaikytos sumos nėra. RUAB „Nodama“ mano, kad toks, tik jai vienai mokėtinos sumos sulaikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir IVA prie KAM turi pervesti Å¡iÄ sulaikytÄ sumÄ Ä¯monei RUAB „Nodama“ kuo skubiau. Å alys tik neginčija faktinės aplinkybės, kad tokia suma Å¡iai dienai yra sulaikyta ir, kad ji turi bÅ«ti iÅ¡mokėta įmonei RUAB „Nodama“ už jos atliktus darbus. Visa sulaikyta suma turi bÅ«ti sumokėta tik įmonei RUAB „Nodama“, o ne kitiems jungtinės veiklos partneriams, nes už jų atliktus darbus IVA prie KAM su jais yra visiÅ¡kai atsiskaitęs tiesiogiai, todėl RUAB „Nodama“ sulaikyta suma yra sulaikyta nepagrįstai ir todėl RUAB „Nodama“ yra daug blogesnėje situacijoje, nei kiti jungtinės veiklos partneriai.

38. Nepagrįsti IVA prie KAM argumentai, kad tenkinus ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje bÅ«tų įsiterpta į 2019-09-10 teismo sprendimÄ . 2019-09-10 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019, nėra nurodyta, kad turi bÅ«ti pateikiamas bÅ«tent 10 procentų su PVM dydžio garantinio laikotarpio draudimo laidavimo raÅ¡tas. Å iame sprendime yra nurodyta, kad draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantis laidavimo raÅ¡tas turi atitikti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

39. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje praÅ¡o pakeisti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Bendrosios dalies 10.2.2 punktÄ , t. y. tÄ punktÄ , pagal kurį turi bÅ«ti pateiktas draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantis laidavimo raÅ¡tas, todėl teismui patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir pakeitus 10.2.2. punktÄ â€“ Jungtinės veiklos partneriai turės pateikti draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ tokiai sumai, kokia bus 10.2.2. punkto redakcija tuo metu (5 proc. be PVM sumai – ieÅ¡kovui palankaus sprendimo atveju, 10 proc. su PVM – ieÅ¡kovui nepalankaus teismo sprendimo atveju).

40. IVA prie KAM argumentai dėl prejudicinių faktų nėra teisingi, nes civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 buvo nagrinėjamas visiÅ¡kai kitas klausimas - vedančiojo partnerio sutartyje keitimo klausimas, o ne sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sÄ lygas, keitimo klausimas. Joje nebuvo analizuotas klausimas dėl sutarties sÄ lygos atitikimo galiojantiems teisės aktams ir dėl tokios nepagrįstai didelės naÅ¡tos jungtinės veiklos partneriams sumažinimo.

41. Siekiant atkurti teisinių santykių pusiausvyrÄ , bÅ«tina keisti Å¡iuo metu galiojančiÄ sutarties sÄ lygÄ tokia, kuri atitiktų galiojantį teisinį reguliavimÄ ir jungtinės veiklos partneriams nebÅ«tų nepagrįstai apsunkinta sutarties įvykdymo galimybė.

42. PrieÅ¡ingai nei teigia IVA prie KAM, ieÅ¡kovo teisinio statuso pasikeitimas turi bÅ«ti vertinamas byloje kaip svarus argumentas analizuojant Å¡ioje byloje keliamÄ sutarties modifikavimo klausimÄ , nes tai yra objektyvios priežastys, įrodančios pagrįstÄ ieÅ¡kovo siekį dėl sutarties modifikavimo. Tinkamam ginčo sprendimui turi bÅ«ti vertinamos visos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės.

43. Užtikrinimo dydis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo sutarties kainos be PVM, nes sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis nėra nei atlygis už prekių ,nei atlygis už paslaugų tiekimÄ , todėl jis nėra laikomas PVM objektu LR PVM įstatymo atžvilgiu.

44. Atsakovas InfrastruktÅ«ros valdymo agentÅ«ra prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas dublike nepateikia jokių reikÅ¡mingų argumentų dėl kurių jo ieÅ¡kinio reikalavimai turėtų bÅ«ti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Atsakovas nekeičia savo nuomonės dėl to, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra visiÅ¡kai neteisėti, prieÅ¡taraujantys CPK 18 str. bei kitoms CPK normoms, kurios nustato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiÅ«rėjimo pagrindus.

45. VisiÅ¡kai nepagrįsti dubliko argumentai, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimo turiniui nustatytas sutarties sÄ lygas (sutartyje nustatytÄ 10 proc. nuo sutarties kainos laidavimo raÅ¡tu užtikrinamos sumÄ sumažinti iki 5 proc. dydžio nuo sutarties kainos be PVM), kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ieÅ¡kovo siekį peržiÅ«rėti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00068-2019-1). Minėtame sprendime teismas patenkino IVA prie KAM prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir įpareigojo atsakovus pateikti laidavimo raÅ¡tÄ , kuris atitiktų 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2-10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, t. y. laidavimo raÅ¡tu užtikrinama suma privalo bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos) ir galioti 5 metus nuo statybos užbaigimo.

46. Atsakovas UAB „Baltik sport“ pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas neteisingai dublike nurodo, jog 40 554,65 Eur dydžio sulaikyta suma yra sulaikyta ne garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, o tik todėl, kad neva ieÅ¡kovas ir kiti Jungtinės veiklos partneriai nėra pateikę IVA prie KAM garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo laidavimo raÅ¡to iÅ¡ draudimo bendrovės. IeÅ¡kovo teigimu, sulaikyta suma negali tarnauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslams ir turės bÅ«ti sumokėta įmonei RUAB „Nodama”, kai tik bus pateiktas atitinkamas draudimo bendrovės iÅ¡duotas laidavimo raÅ¡tas. Su tokia pozicija nesutiko.

47. Nurodė, kad iÅ¡ Sutarties sÄ lygų matyti, jog Å¡alims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir Å¡iam tokių veiksmų neatlikus, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sÄ lygų reikÅ¡mę, bet ir tokiomis sÄ lygomis siekiamus tikslus. Akivaizdu, kad „sulaikymo“ sutartinės sÄ lygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimÄ rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis Nr. 3K-3-486/2011).

48. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovui RUAB „Nodama“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo ar bankroto byla, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas IVA prie KAM netenka teisės naudotis sutartyje sulygta galimybe sulaikyti atitinkamas sumas garantiniam laikotarpiui. Rangovo bankroto ar restruktÅ«rizavimo iÅ¡kėlimo atveju iÅ¡ esmės apsunkinamas rangos sutarties tęstinių įsipareigojimų, tokių kaip kelis metus trunkanti garantinė priežiÅ«ra ir kt., vykdymas, kas kelia prielaidÄ , kad rangovo bankroto atveju gali bÅ«ti pažeidžiami teisėti užsakovo lÅ«kesčiai, kilę dėl pirminių statybos rangos sutartyje sulygtų sÄ lygų įgyvendinimo. Akivaizdu, kad rangovas, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, negalės suteikti garantinės priežiÅ«ros paslaugas, todėl užsakovo elgesys sulaikant garantijos dydį atitinkančiÄ pinigų sumÄ yra pagrįstas sÄ Å¾iningos verslo praktikos požiÅ«riu.

49. Å alims susitarus dalį mokėtinos kainos sulaikyti iki tam tikrų subrangovo veiksmų atlikimo ir Å¡iam tokių veiksmų neatlikus, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sÄ lygų reikÅ¡mę, bet ir tokiomis sÄ lygomis siekiamus tikslus.

50. Å iai dienai 40 554,65 Eur dydžio suma yra sulaikyta su tikslu garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, jei nebus pateiktas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės iÅ¡duotas laidavimo raÅ¡tas, o kitoks ieÅ¡kovo Å¡ios Sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja tiek Å¡alių susitarimui, sutarties tikslui, nurodytai kasacinio teismo praktikai bei įprastai verslo praktikai ir sveikai logikai.

51. Atsakovas UAB „Baltik sport“ sutiko su ieÅ¡kovo dublike pateiktu argumentu, jog nepagrįsti IVA prie KAM argumentai, kad tenkinus ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje bÅ«tų įsiterpta į 2019-09-10 teismo sprendimÄ . 2019-09-10 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019, nėra nurodyta, kad turi bÅ«ti pateikiamas bÅ«tent 10 procentų su PVM dydžio garantinio laikotarpio draudimo laidavimo raÅ¡tas. Å iame sprendime yra nurodyta, kad draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantis laidavimo raÅ¡tas, turi atitikti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

52. Atsakovas UAB „Baltik sport” yra įsitikinęs, kad Sutarties sÄ lyga turėtų bÅ«ti modifikuojama, kadangi kitu atveju jos įvykdymas Å¡alims yra nei teisiÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai neįgyvendinamas. IeÅ¡kinys atmestinas. II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės 53. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas InfrastruktÅ«ros valdymo agentÅ«ra prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir IVA prie KAM) 2016-04-28 centrinės viešųjų pirkimų sistemos priemonėmis paskelbė pirkimÄ â€žSporto paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos darbai“, pirkimo Nr. 274924. IeÅ¡kovas RUAB „Nodama“ kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik sport” pateikė pirkime pasiÅ«lymÄ .

54. Jungtinės veiklos partnerių pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu ir 2016-07-05 jungtinės veiklos partneriai su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. 16S-23(5.6), pagal kuriÄ jungtinės veiklos partneriai įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe, atlikti sporto paskirties inžinerinio statinio (sporto aikÅ¡tyno) (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nurodytÄ kainÄ â€“ 1 358 795,96 Eur (įskaitant PVM).

55. Sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad rangovas (t. y. jungtinės veiklos partneriai) įsipareigoja pateikti užsakovui (t. y. atsakovui) draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys, (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Laidavimo raÅ¡tas privalo bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo Užsakovui dienos (galutinio atliktų darbų akto pasiraÅ¡ymo dienos). Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raÅ¡tu užtikrinama suma privalo bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 procentų (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM.

56. Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.7. p., užsakovas paskutinį mokėjimÄ , kurį sudaro ne mažesnė negu 10 (deÅ¡imt) procentų nuo Sutarties kainos su PVM suma (jeigu Sutarties Specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma), Rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada kai Rangovas pateikia Užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ laidavimo raÅ¡tÄ (Sutarties bendrosios dalies 10.2. punktas) ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta (suraÅ¡omas statybos užbaigimo aktas, pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimÄ ir kt.).

57. Panevėžio apygardos teismo 2018-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-755/2018 ieÅ¡kovei UAB „Nodama“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2018-03-27. 58. 2018-06-15 Å¡alys sudarė SusitarimÄ Nr. 16S-28 (5.6) prie 2016-07-05 Statybų rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6), kuriuo susitarė sutarties kainÄ padidinti iki 1 476 139,78 Eur. 59. 2018-11-06 buvo iÅ¡duotas sporto aikÅ¡tyno, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo aktas. 60. 2018-12-04 raÅ¡tu atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir paprašė ieÅ¡kovo pateikti sutarties bendrųjų sÄ lygų 10.2 punkto reikalavimus atitinkantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuriuo bÅ«tų užtikrintas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. 61. 2018-12-06 raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ ir nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į visas draudimo bendroves, tačiau jos atsisakė iÅ¡duoti pateikti sutarties bendrųjų sÄ lygų 10.2 punkto reikalavimus atitinkantį laidavimo raÅ¡tÄ , kadangi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla; prašė atsakovo atsiskaityti su juo visiÅ¡kai pagal sutartį; pasiÅ«lė pervesti atsakovui 5 000 Eur sumÄ Ä¯ depozitinę sÄ skaitÄ , kaip garantuojančiÄ ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ ; prašė darbams, kuriuos atliko kiti jungtinės veiklos partneriai, laidavimo raÅ¡tų reikalauti bÅ«tent iÅ¡ jų. 62. 2019-01-16 raÅ¡tu atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo 2018-12-06 pateiktais pasiÅ«lymais; nurodė, kad sutartis nenumato galimybės Å¡alims pakeisti sutarties sÄ lygas, susijusias su rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimu.

63. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2020-03-03 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-755/2020 nutraukta ieškovo restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla.

64. Panevėžio apygardos teismo 2020-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-755/2020 ieÅ¡kovas pripažintas likviduojamu dėl bankroto. III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 65. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad rangovas (t. y. jungtinės veiklos partneriai) įsipareigoja pateikti užsakovui (t. y. atsakovui IVA prie KAM) draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys, (negalės vykdyti dėl Rangovo bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų.

Laidavimo raštas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo Užsakovui dienos (galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos). Sutarties 10.2.1. punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų (jeigu Sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM.

66. Byloje yra kilęs ginčas dėl tarp Å¡alių sudarytos pirkimo sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punkto modifikavimo, taigi dėl teisinių santykių, kurie atsirado sutarties vykdymo etape. IeÅ¡kovo manymu, pirkimo sutartis turi bÅ«ti pakeista, jungtinės veiklos partnerių pateiktino laidavimo raÅ¡to sumÄ sumažinant nuo 10 proc. (skaičiuojant nuo sutarties kainos) iki 5 proc. Dėl pirkimo sÄ lygų keitimo galimybės 67. IeÅ¡kovo teigimu, pirkimo sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punkto pakeitimas ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du turi bÅ«ti atliktas, dėl to, kad sutarties pakeitimo bÅ«tinybė atsirado:

1) pasikeitus ieÅ¡kovo teisiniam statusui jam tapus restruktÅ«rizuojamu, dėl ko sumažėjo galimybės gauti pirkimo sutartyje nurodyto dydžio laidavimo raÅ¡tÄ ;

2) pasikeitė teisinis reglamentavimas - Statybos įstatyme įtvirtinta minimali garantinių įsipareigojimų suma sumažinta iki 5 proc. sutarties vertės.

68. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPÄ®) imperatyviosios normos tiekėjÄ ir perkančiÄ jÄ organizacijÄ saisto ir po sutarties sudarymo; vien vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas nereiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties Å¡alių teisinių santykių aspektus, kurie iÅ¡eina už vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų; nors, pagal VPÄ®, sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo vieÅ¡ojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPÄ®, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų vykdymu bei iÅ¡plaukiantys iÅ¡ viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

69. Pirkimo sutartis, kaip Å¡alių teises ir pareigas nustatantis susitarimas, sudarytas atlikus ypatingÄ â€“ vieÅ¡ojo pirkimo – procedÅ«rÄ , įprastu atveju neturėtų bÅ«ti keičiama. Vis dėlto, esant tam tikroms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms, pirkimo sutartis, jei toks keitimas nėra esminis, gali bÅ«ti keičiama, tačiau tokios situacijos laikytinos iÅ¡imtinėmis. Pirkimo sutarties keitimas turi bÅ«ti tinkamai pagrįstas iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis bei atitikti įstatymų reikalavimus.

70. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs siekiant užtikrinti procedÅ«rų skaidrumÄ ir vienodÄ požiÅ«rį į konkurso dalyvius (lygiateisiÅ¡kumÄ ), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos SÄ jungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iÅ¡ esmės skirtingos sÄ lygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma Å¡alių valia sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl esminių tokios sutarties sÄ lygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014 ir joje nurodytÄ Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktikÄ ).

VieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobÅ«džio saisto ne tik Å¡ios sutarties kontrahentus (atitinkamÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir Å«kio subjektÄ ar jų grupę), nes tokių sutarčių pakeitimo teisėtumas, inter alia, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedÅ«ras ir trečiųjų asmenų ne sutarties Å¡alių interesų užtikrinimo atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 45 punktÄ ).

71. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti ribojami pirkimo sutarties keitimui. VPÄ® 89 straipsnio 4 dalyje nurodomi kaip esminiai ir draudžiami sutarčių pakeitimo atvejai (pakeičiamas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties bendrasis pobÅ«dis; pakeitimu nustatoma nauja sÄ lyga, kuriÄ Ä¯traukus į pradinį pirkimÄ bÅ«tų galima priimti kitų kandidatų paraiÅ¡kų, dalyvių pasiÅ«lymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (1 p.); dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta Å¡i sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (2 p.); dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis (3 p.); kai tiekėjÄ , su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys (4 p.)).

72. Aptartame straipsnyje taip pat atskirai apibrėžiamos konkrečios vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių keitimo leistinos situacijos, kurios kvalifikuotinos (preziumuojamos) kaip teisėtos, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

73. IeÅ¡kovas, grįsdamas pirkimo sutarties keitimo teisėtumÄ , remiasi VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali bÅ«ti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros pagal šį įstatymÄ , kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra Å¡ios sÄ lygos:

a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;

b) atskiro pakeitimo vertė nevirÅ¡ija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktÄ vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

74. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirkimo sutarties keitimo galimybė buvo numatyta pirkimo sutarties bendrosios dalies 17.1 punkte, pagal kurį sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos, iÅ¡skyrus tokias sutarties sÄ lygas, kurias pakeitus nebÅ«tų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Remiantis nurodyta sutarties sÄ lyga, Å¡alys pirkimo sutartyje taip pat apribojo sutarties keitimo galimybę, sulygdamos, kad sutarties keitimas galimas tik tokiu atveju, jei nepažeidžiami VPÄ® principai ir reikalavimai.

Dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomo sutarties keitimo kvalifikavimo esminiu 75. Byloje Å¡alys nesutaria dėl sutarties sÄ lygos, nustatančios sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ , keitimo teisėtumo, ieÅ¡kovui teigiant, kad tokia sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti keičiama, tuo tarpu atsakovui IVA prie KAM dėl to nesutinkant.

76. VPÄ® 87 straipsnyje apibrėžtas pirkimo sutarties turinys, kuriame, be kita ko, turi bÅ«ti įtvirtintas sutarties įvykdymo užtikrinimas (VPÄ® 87 str. 1 d. 6 p.). Ä®vertinus tai, jog sutarties sÄ lyga dėl jos įvykdymo užtikrinimo yra privaloma pagal įstatymÄ , darytina iÅ¡vada, kad ji laikytina reikÅ¡minga pirkimo sutarties dalimi. Tokios sÄ lygos reikÅ¡mingumÄ patvirtina ir kitos VPÄ® nuostatos.

77. Vadovaujantis VPÄ® 86 straipsnio 3 dalimi, sudarant pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį, joje negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina, sÄ naudos ar kitos sÄ lygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sÄ naudos ar kitos sÄ lygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sÄ lygos. Nurodyta teisės norma įtvirtina taisyklę, pagal kuriÄ sudarant sutartį negali bÅ«ti keičiamos laimėjusio pasiÅ«lymo sÄ naudos, t. y. negali bÅ«ti nei sumažinamos, nei padidinamos ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu prisiimtos sutarties vykdymo (įskaitant sutartyje nurodytų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ ) sÄ naudos. Å i teisės norma patvirtina iÅ¡vadÄ , kad sutarties sÄ lyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo turi didelę reikÅ¡mę sutarties Å¡alims.

78. Teismo vertinimu, aptarta taisyklė, sutarties sudarymo metu draudžianti keisti sutarties sÄ lygas, susijusias su tiekėjo prisiimtomis sutarties vykdymo sÄ naudomis, taikytina ir sprendžiant sutarties keitimo klausimÄ sutarties vykdymo etape, kadangi ja detalizuojami visÄ viešųjų pirkimų procesÄ (įskaitant sutarties vykdymo etapÄ ) reglamentuojantys lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principai.

79. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų keitimas tiesiogiai susijęs su vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«romis, todėl patenka į specialiÄ jÄ viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPÄ®; jei bÅ«tų prieÅ¡ingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina, sÄ naudos ar kitos sÄ lygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sÄ lygos – bÅ«tų aiÅ¡kintina tik kaip reiÅ¡kianti perkančiosios organizacijos ir pirkimÄ laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimÄ tik vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties Å¡alims leistų piktnaudžiauti keičiant vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip bÅ«tų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principai; dėl Å¡ių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo iÅ¡imtis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011).

80. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, teikdamas pasiÅ«lymÄ , sutiko su atsakovo IVA prie KAM nustatytomis pirkimo sÄ lygomis, kurio dalimi buvo ir pirkimo sutarties (kurioje įtvirtintas reikalavimas laimėjusiam pirkimÄ tiekėjui ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų Rangovo atliktų darbų perdavimo užsakovui dienos pateikti atsakovui IVA prie KAM laidavimo raÅ¡tÄ , kurio užtikrinama suma privalo bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM) projektas.

Taigi, ieÅ¡kovas, teikdamas pasiÅ«lymÄ prisiėmė ir sÄ naudas, kurias patirs vykdydamas sutarties 10.2.1 punkto reikalavimus. Tuo tarpu keičiant pirkimo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du, kai ieÅ¡kovui sumažinamos sutarties vykdymo sÄ naudos, pažeidžiamos VPÄ® 86 straipsnio 3 dalies nuostatos ir atitinkamai viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kimo principai (VPÄ® 17 str. 1 d.). Pažymėtina, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti Å¡iuos principus pažeidžiančius veiksmus neteisėtais (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). 81. Kasacinio teismo ne kartÄ konstatuota, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPĮ nuostatų turinį (ratione materia (materialusis) kriterijus), inter alia, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedÅ«rų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (ratione temporis (atsižvelgiant į laikÄ ) kriterijus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2017 51 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

82. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui bÅ«tent dėl to, kad Å¡ie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobÅ«džio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiÅ¡kiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos Å¡alutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiÅ¡kia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia veiksmų neteisėtumÄ , t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

83. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimo sutarties sÄ lyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo nėra tik formali sÄ lyga, nesukelianti reikÅ¡mingų teisinių pasekmių perkančiajai organizacijai ir/ar tiekėjui. Tokia sÄ lyga sudaro sÄ lygas perkančiajai organizacijai teisiÅ¡kai užsitikrinti, kad įsigyjamas pirkimo objektas garantiniu laikotarpiu atitiks pirkimo sutartyje nurodytas savybes, taigi Å¡iuo laikotarpiu jį bus galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Tai atitinka tiek perkančiosios organizacijas pirkimu siekiamÄ tikslÄ â€“ įsigyti kokybiÅ¡kÄ , jos poreikius atitinkantį pirkimo objektÄ , tiek vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ sumažinama rizika, kam įsigytam pirkimo objektui garantiniu laikotarpiu bus reikalingi papildomi vieÅ¡ieji finansai.

84. Teismo vertinimu, pirkimo sutarties sÄ lyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo sumos negali bÅ«ti vertinama kaip neesminė, kadangi ji turi tiesioginę įtakÄ pagrindinio perkančiosios organizacijos intereso (įsigyti pirkimo objektÄ , kuris bus tinkamas naudoti garantiniu laikotarpiu) įgyvendinimui.

85. Atsakovas IVA prie KAM pirkimo sÄ lygų 10.2.1. punkte nustatė garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dydį, atsakovo manymu, tinkamai užtikrinančiu, jog pirkimo objektu galės bÅ«ti tinkamai naudojamasi garantiniu laikotarpiu. Tuo tarpu ieÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad sumažinus garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dydį IVA prie KAM interesai nenukentės (CPK 178 str.).

86. Vertinant ar aptarta sutarties sÄ lyga garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dydį laikytina esmine, kuri negali bÅ«ti keičiama, atsižvelgtina ir į VPÄ® 89 straipsnio 4 dalies 1-2 punktus, pagal kuriuos pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai pakeitimu nustatoma nauja sÄ lyga, kuriÄ Ä¯traukus į pradinį pirkimÄ bÅ«tų galima priimti kitų kandidatų paraiÅ¡kų, dalyvių pasiÅ«lymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (1 p.); dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta Å¡i sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (2 d.).

87. Kasacinis teismas, aptardamas VPÄ® 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo kriterijus turėtų bÅ«ti vertinamas daugiau de jure, o ne de facto, t. y. turi bÅ«ti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje sÄ lygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumÄ ar pirkimo objektÄ (ar kitokio pobÅ«džio nuostatÄ ; kai sÄ lygos pakeitimu pirmiau nurodyto pobÅ«džio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 37–39 punktus).

88. Nagrinėjamu atveju, pakeitus sutarties bendrosios dalies 10.2.1 punkto sÄ lygÄ tokiu bÅ«du, kad tiekėjo garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ užtikrinančio laidavimo raÅ¡to suma sumažinama nuo 10 proc. (skaičiuojant nuo sutarties kainos) iki 5 proc., bÅ«tų atitinkamai sumažinta ieÅ¡kovo patiriamų sÄ naudų vykdant sutartį suma, kuri galėjo bÅ«ti apskaičiuota tiekėjų remiantis kartu su pirkimo sÄ lygomis pateiktomis pirkimo sÄ lygomis. Taigi, kartu su pirkimo sÄ lygomis buvus paskelbtam tokiam pirkimo sutarties projektui, pagal kurį tiekėjas turi pateikti laidavimo raÅ¡tÄ , kurio dydis sudaro ne 10 proc., tačiau 5 proc. pirkimo sutarties kainos, toks pakeitimas galėjo pritraukti pirkime dalyvauti ir kitų tiekėjų, kurie jame nedalyvavo dėl finansinių galimybių įvykdyti tokį sutarties reikalavimÄ trÅ«kumo.

89. Be to, teismo vertinimu, atlikus ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sutarties pakeitimÄ , Å¡io pakeitimo sÄ lygota ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų ieÅ¡kovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, kadangi pagal galiojančiÄ pirkimo sutartį ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs daugiau sÄ naudų dvigubai didesnės vertės laidavimo raÅ¡tui gauti. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo bei atsakovo UAB „Baltik sport“ procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad sumažinus laidavimo raÅ¡to sumos dydį ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du, tokio laidavimo raÅ¡to įsigijimo sÄ naudos ženkliai sumažėtų.

90. Nustačius aukščiau aptartas aplinkybes, kad sutarties sÄ lyga dėl sutartyje įtvirtintų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo turi didelę reikÅ¡mę sutarties Å¡alims, jos pakeitimas pažeistų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, ieÅ¡kovo siÅ«lomas pirkimo sutarties keitimas laikytinas esminiu, kuris draudžiamas pagal VPÄ® 17 straipsnio 1 dalį, 89 straipsnio 4 dalį, todėl reikalavimas atlikti tokį pirkimo sutarties pakeitimÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl kitų sutarties keitimo pagrįstumo ir teisėtumo aspektų 91. Paminėtina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas sutarties pakeitimas negalėtų bÅ«ti atliekamas ir pagal VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kadangi aptartas punktas taikomas tokiu atveju, kai sutarties pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti.

92. Pažymėtina, kad aptarta teisės norma taikytina perkančiosios organizacijos atžvilgiu, t. y. kai perkančioji organizacija, o ne tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, negalėjo protingai numatyti tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovas įrodinėja, kad ne perkančioji organizacija, tačiau ieÅ¡kovas negalėjo numatyti atitinkamų aplinkybių. Aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo galimybėmis numatyti tam tikrÄ ateityje galinčiÄ Ä¯vykti situacijÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klausimÄ .

93. Vis dėlto, vertinant ar ieškovas galėjo numatyti aplinkybes, kad jam nebus galimybių gauti pirkimo sutartyje nurodytos vertės laidavimo rašto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, veikdamas kartu su jungtinės veiklos partneriais, pirkimo sutartį sudarė 2016-07-05. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-755/2018 konstatuota, kad UAB „Nodama“ su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė nuo 2016 m.; nuo 2016 metų UAB „Nodama“ dirbo nuostolingai (CPK 182 str. 1 p.).

Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2016 m. UAB „Nodama“ finansinė padėtis buvo nestabili, finansiniai rodikliai rodė įmonės finansinių galimybių sumažėjimÄ , prastėjančiÄ finansinę padėtį, dėl ko pripažintina, kad UAB „Nodama“ pirkimo sutarties sudarymo momentu (2016-07-15) turėjo ir galėjo pagrįstai manyti, kad jos padėtis gali dar pablogėti, dėl ko ji susidurs su sunkumais vykdant savo finansinius įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ pirkimo sutarties.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pirkimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas, kaip protinga ir apdairi pirkimo sutarties Å¡alis, galėjo numatyti galimybę, jog dėl jos finansinės padėties neigiamų pokyčių ženkliai sumažės ar iÅ¡nyks galimybė gauti pirkimo sutartyje nurodytos vertės laidavimo raÅ¡tÄ . Pažymėtina ir tai, kad restruktÅ«rizavimo procesas nėra įstatyme įtvirtintas atvejis, kuris savaime sudaro pagrindÄ keisti vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du sudarytos sutarties sÄ lygas.

94. Taip pat atmestinas ieÅ¡kovo argumentas dėl sutarties keitimo bÅ«tinybės atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymo metu pasikeitė teisinis reglamentavimas - Statybos įstatyme įtvirtinta minimali garantinių įsipareigojimų suma sumažinta iki 5 proc. sutarties vertės. Teismas pažymi, kad pirkimo sutartyje buvo įtvirtinta 10 proc. sutarties vertės garantinių įsipareigojimų suma. Tokios aplinkybės dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo vertės buvo ieÅ¡kovui žinomos atsakovui paskelbus pirkimo sÄ lygas, kurių dalimi buvo ir pirkimo sutarties projektas.

Sudarydamas pirkimo sutartį ieÅ¡kovas su tokia sÄ lyga sutiko, jos neginčijo, dėl ko turėjo pagrįstai tikėtis, kad tokia sÄ lyga bus taikoma jo atžvilgiu visu sutarties galiojimo terminu. Pirkimo sutartyje nebuvo įtvirtinta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas priklauso nuo tam tikrų Statybos įstatymo nuostatų ir pasikeitus Statybos įstatymo nuostatoms bus pakeistos ir atitinkamos pirkimo sutarties sÄ lygos dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės. Teismo vertinimu, sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad Statybos įstatyme įtvirtinta minimali garantinių įsipareigojimų suma bus sumažinta, ar kad toks įstatymo pakeitimas įtakos pirkimo sutarties sÄ lygas.

95. Dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip nekeičiančių sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 96. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

97. Ieškinį atsakovo IVA prie KAM atžvilgiu atmetus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

98. Atsakovas UAB „Baltik sport“ pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė į bylÄ dokumentus, patvirtinančius 3 037,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimÄ Å¡ioje civilinėje byloje.

99. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas visiÅ¡kai, o atsakovas bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė dėl to, kad ieÅ¡kovo buvo įtrauktas į bylÄ atsakovu, teikė argumentus, kuriais iÅ¡ dalies nesutiko su atitinkamais ieÅ¡kinyje nurodytais teiginiais, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo UAB „Baltik sport“ naudai priteistinos 3 037,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios proporcingos bylos apimčiai, atsakovo atliktų procesinių veiksmų kiekiui, bylos sudėtingumui, patirtoms darbo laiko sÄ naudoms, atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl advokatų ir advokatų padėjėjų darbo užmokesčio įtvirtintus kriterijus. 100.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atžvilgiu yra užvesta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-282-755/2020) ir Panevėžio apygardos teismo 2020-11-04 nutartimi ieškovas pripažintas likviduojamu dėl bankroto, šioje civilinėje byloje iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš ieškovo administravimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Nodama“, j. a. k. 164819885, 3 037,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui UAB „Baltik sport“, j. a. k. 300589893. Bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ BUAB „Nodama“ administravimo iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Inga Staknienė