2023-05-17 Nr. AB-10244-3-61-3-04993-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-401-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04993-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš: 1) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD, ir Kalėjimų departamentas), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Vilniaus PN bausmę atlieka nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., į Vilniaus PN atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir tik 2016 m. vasario 18 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-103(1) (toliau – ir Planas). Atliekant bausmę Vilniaus PN jis vykdė visas Plane numatytas priemones ir jas įvykdė pilnumoje. Šis Planas iki 2021 m. gruodžio 21 d. nėra pakoreguotas ar pataisytas. 2021 m. sausio mėnesį, t. y. tik praėjus 5 metams nuo Plano sudarymo, buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys programą, Sara metodikas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 121 balų (tai yra aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika). Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus (toliau - RS) pareigūnė D. Ž. turėjo sudaryti naują ir patikslintą individualų socialinės reabilitacijos planą bei jame nurodyti kriminogeninius veiksnius ir jų šalinimo priemones, įgyvendinimo terminus ir kt. Tačiau iki pat 2022 m. sausio 3 d. (praėjus 12 mėnesių nuo atliko nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo) tai nebuvo padaryta.

2.2. Vilniaus PN resocializacijos skyriaus viršininkė A. U. ir vyresnioji resocializacijos skyriaus specialistė M. S. – Š. tinkamai ir deramai nekontroliavo savo pavaldžių pareigūnų darbo veiklos. Tad jam yra neprieinamos visos kriminogeninius poreikius atitinkančios paslaugos (specializuotos psichokorekcinės programos, psichologinė pagalba, galimybė dalyvauti jose ir t. t.). Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus pareigūnai bei viršininkė netinkamai kontroliuoja Vilniaus PN kaip vykdomi teisės aktai, susiję su resocializacija.

2.3. Vilniaus PN yra trūkumas resocializacijos skyriaus pareigūnų, nes vienam pareigūnui tenka 100 nuteistųjų, o ne 30, kaip numato teisės aktai; už tai atsakingas Kalėjimų departamentas. Vilniaus PN neteisėtas veikimas ne tik pažeidžia jo teises, bet ir turi jam teisines pasekmes bausmės atlikimo laikotarpiui.

2.4. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ar neveikimo pareiškėjas labai pergyveno emociškai ir dvasiškai. Naktimis verkdavo, pradėjo kamuoti nemiga, tapo nervingas, užsidaręs savyje, sumažėjo bendravimas, yra psichologiškai palaužtas ir šoke. Dėl neteisėto Vilniaus PN pareigūnų neveikimo ir neteisėtų veiksmų pareiškėjas negali mažinti nusikalstamo elgesio rizikos, nes pareigūnai nenurodė jų ir nesudarė tinkamo individualaus socialinio reabilitacijos plano po 2021 metais atlikto vertinimo. Nėra nurodytos intervencinės priemonės ir kitos priemonės, kurios padėtų mažinti kriminogeninius veiksnius, todėl pareiškėjui nemažės nusikalstamo elgesio rizika, o jeigu ji mažėtų, pareiškėjas galėtų būti paleistas lygtinai, perkeltas į pusiaukelės namus. Vilniaus PN pareigūnų veiksmai sukėlė neatitaisomas pasekmes. Tad jam buvo padaryta 2 000 Eur neturtinė žala. KD atsakingi pareigūnai leido tokius neteisėtus veiksmus (neveikimą), tai yra nevykdė jiems teisės aktais priskirtų pareigų ir neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Tad mano, kad šiuo atveju neturtinės žalos dydis ir teisinga kompensacija būtų 500 Eur.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Nuo pat pareiškėjo atvykimo į Vilniaus PN (2015 m. rugpjūčio 5 d.) buvo pradėtas vykdyti D. S. socialinės reabilitacijos procesas. Remiantis „Teisės pažeidimo įvertinimo sistema OASys“ vadovu, 2021 m. sausio 18 d. atlikus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat atsižvelgiant į vertinimo metu identifikuotą smurtinio elgesio modelį, remiantis smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodika „HCR-20“, buvo nustatyta vidutinė smurtinio elgesio raiškos ateityje tikimybė. Tuo tarpu prievartos tarp sutuoktinių rizikos vertinimo metodika SARA, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo naudojama. Taigi, Resocializacijos skyriaus vyresniajai specialistei D. Ž. lygiagrečiai atlikus nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizikos įvertinimus, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytus kriminogeninius poreikius, 2021 m. sausio 18 d. buvo parengtas Plano papildymo projektas. Pareiškėjas su nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizikos įvertinimo rezultatais bei su jo Plano papildymu buvo išsamiai bei pasirašytinai supažindintas 2021 m. sausio 20 d. individualaus pokalbio metu; baigus supažindinimo procedūrą, dokumentinė medžiaga buvo pateikta RS specialistui, kuruojančiam nuteistųjų būrį.

3.2. Pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 20 d. nesikreipė į RS pareigūnus dėl individualaus aptarimo, susijusio su jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesu, Plane (bei jo papildyme) nustatytų priemonių vykdymo ir kt. Kilus poreikiui aptarti klausimus, nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, visada yra priimami asmeniniais klausimais. Pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 20 d. dėl emocinės paramos ar psichologinių konsultacijų teikimo galimybių į pataisos įstaigos psichologus nesikreipė. Be to, kasdieninės elgesio stebėsenos metu nepastebėta, kad pareiškėjas patiria „šoką“ ar yra socialiai užsisklendęs, vengia bendravimo, ar patiria miego sutrikimus. Nusiskundimų iš kitų, kartu su pareiškėjų gyvenančių, nuteistųjų negauta dėl to, jog pareiškėjas drumsčia jų miegą, nes verkia.

3.3. Nusikalstamo elgesio rizikos valdymas yra nenutrūkstamas procesas, tad tam tikrų priemonių įgyvendinimas, grindžiamas paties nuteistojo motyvacija bei jos stabilumu siekiant pozityvių asmeninių pokyčių bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų. Pataisos įstaigoje RS pareigūnai turi didelį darbo krūvį; vienam pareigūnui tenkantis nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo santykis yra maždaug 1:100. Pareiškėjo teiginiai, jog yra pažeidžiamos jo teisės į socialinės reabilitacijos procesą, nustatytų pareigų vykdymą bei galimą Vilniaus PN darbuotojų neveikimą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kiekvieno nuteistojo resocializacijos procesas yra individualus, grindžiamas savanoriškumo principu bei priklauso nuo asmens ypatumų, išsilavinimo, nustatytų veiksnių, adaptacijos ir kt. Pareiškėjo orientacija išskirtinai pasižymi savęs realizavimu tik darbo aplinkoje. Pareiškėjas nėra linkęs dalyvauti pozityvaus užimtumo, intervencinėse, psicho-edukacinėse priemonėse, nei jo elgesys, nei jo emocinės reakcijos nuo atvykimo į įstaigą nereikalavo papildomo dėmesio ar intensyvaus stebėjimo. Pareiškėjo resocializacijos proceso vykdymo eiga buvo ir yra užtikrinamas.

3.4. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susiusi su jo esme, tikslais ir pan.

4. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Kalėjimų departamento teigimu, pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių, susijusių su Vilniaus PN darbuotojų netinkamų veiksmų, atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, sudarant rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio kriminogeninių veiksnių sumažinimo ir kt., į KD nėra kreipęsis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti KD viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų kuo grindė prašomos priteisti sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas išanalizavo CK 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, BVK 136 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalį, 1371 straipsnio 1 ir 2 dalis, Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313, (toliau – Metodika) 4, 5, 9, 10, 15, 16, 31 punktus, Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašą patvirtintą Kalėjimo departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu (toliau – Aprašas).

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovai neprašo taikyti ieškinio senaties, tad teismas vertino atsakovo atstovų veiksmus, kuriuos pareiškėjas aiškiai įvardiją kaip neteisėtus bei sukėlusius jam žalą, neapsiribodamas 3 metų ieškinio senaties terminu.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2015 m. rugpjūčio 5 d., tačiau individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-103(1) buvo sudarytas tik 2016 m. vasario 18 d. Nors toks planas turėjo būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Teismas konstatavo neteisėtus Vilniaus PN veiksmus. Vilniaus PN pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pirmą kartą atliko tik 2021 m. sausio 18 d. Tuo tarpu toks vertinimas, pagal Metodikos 16 punktą, turėjo būti atliktas per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos. Atsižvelgiant į tai, konstatuojami neteisėti Vilniaus PN veiksmai.

10. Kaip matyti iš bylos, 2020 m. gruodžio 4 d. buvo pradėtas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo projektas. Pareiškėjas individualiam pokalbiui dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo buvo kviestas 2021 m. sausio 15 d. Pareiškėjas susipažino su jam pateikta informacija (vertinimo tikslais, procedūra ir kt.) bei sutiko, kad jam būtų atliekamas išsamus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant patvirtintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas; taip pat sutiko, kad būtų renkami apie jį reikalingi duomenys minėto vertinimo atlikimui. Pareiškėjas tai patvirtino savo parašais. 2021 m. sausio 18 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, pagal OASys, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 121 taškas (iš jų 45 taškai statiniai ir 76 - dinaminiai). Pareigūnė, atlikusi vertinimą, užpildė Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, kuri yra pakankamai išsami ir detali. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Vilniaus PN pareigūnai netinkamai atliko jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Pareiškėjo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas iš esmės atitinka Aprašo ir kitų teisės aktų nuostatas.

11. Dėl rašytinio supažindinimo su atliktu vertinimu teismas nurodė, kad Aprašo nuostatos, galiojusios pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, nenustatė pataisos įstaigai pareigos supažindinti vertinamo asmens su atliktu vertinimu, jo rezultatais ir pan. Tokia pareiga numatyta tik Aprašo redakcijoje, galiojančioje nuo 2021 m. spalio 1 d. (Aprašo 29 punktas). Tačiau ir šis pasikeitęs reguliavimas imperatyviai nenustato pataisos įstaigai pareigos supažindinti vertinamąjį asmenį būtent raštu. Teismo nuomone, supažindinimas gali būti ir žodžiu. Šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuojami.

12. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus PN RS vyr. specialistei atlikus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir atsižvelgus į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, jo metu išskirtus kriminogeninius poreikius, 2021 m. sausio 18 d. buvo parengtas Plano papildymo projektas. Pareiškėjas su Plano papildymu pasirašytinai buvo supažindintas 2021 m. sausio 20 d. individualaus pokalbio metu; tai tvirtina jo parašas, esantis Plano papildyme. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad nebuvo patikslintas Planas, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus.

13. Dėl pareiškėjo teiginio, kad parašas yra ne jo, teismas nurodė, kad vien pareiškėjo teiginiai ir tam tikri išvedžiojimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nėra pakankamas pagrindas abejoti parašo tikrumu ir tai, jog Plano papildymas yra realiai parengtas bei pareiškėjas su juo buvo supažindintas.

14. Teismas pažymėjo, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus (Metodikos 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirminis Planas buvo sudarytas 2016 m. vasario 18 d., o jis papildytas tik 2021 m. sausio 18 d., t. y. praėjus beveik 5 metams, tad yra pagrindas konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus tuo aspektu, kad pareiškėjo Planas nuolatos nebuvo peržiūrimas ir koreguojamas.

15. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Plane (jo papildyme) nėra pakoreguoti pasikeitę duomenys apie pareiškėją (Plano 1-9 punktai). Taip pat Plano papildymo 10 punkte net neįrašytas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (maža, vidutinė, didelė) ir jos skaitinė reikšmė atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus. Šiais aspektais taip pat konstatuojami neteisėti Vilniaus PN veiksmai.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Resocializacijos skyriaus viršininkė nekontroliavo savo pavaldžius pareigūnus, teismas pažymėjo, kad byloje jau įvertinti Vilniaus PN veiksmai, susiję su ginčo nagrinėjimo ribomis; kai kurie jų pripažinti neteisėtais. Todėl atskirai išskirti ir vertinti Vilniaus PN administracijos veiksmus nėra pagrindo. Taip pat pareiškėjo įvardijami administracijos veiksmai yra nekonkretūs, bendro pobūdžio ir deklaratyvūs. Be to, jie priežastiniame ryšyje nėra susiję su pareiškėjo nurodoma neturtine žala. Tais pačiais argumentais teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Kalėjimų departamento veiksmų (netinkamo kontroliavimo).

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien tai, jog vienam vertintojui (resocializacijos pareigūnui) tenka 100 nuteistųjų, o ne 30 nuteistųjų, kaip numato teisės aktai, nėra Kalėjimų departamento kaltė, juo labiau, neteisėti veiksmai, kurie galėtų būti pagrindas pareiškėjui priteisti prašomą žalą. Tokios bendro pobūdžio problemos niekaip nėra susijusios priežastiniame ryšyje su prašoma priteisti žala. Šiuo atveju nesvarbu, ar vienas vertintojas dirba su 30 nuteistųjų, ar su 100 nuteistų, svarbu, kad visi privalomi veiksmai būtų atlikti.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos, nurodė, kad šioje byloje pripažinti tik Vilniaus PN neteisėti veiksmai, be to, tik nedidele apimtimi. Antra, dalis Vilniaus PN neteisėtų veiksmų buvo labai seniai, t. y. individualus socialinės reabilitacijos planas turėjo būti sudarytas per 10 darbo dienų nuo jo atvykimo į pataisos įstaigą; pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2015 m. rugpjūčio 5 d., Planas buvo sudarytas 2016 m. vasario 18 d. Tad netikėtina, kad toks pažeidimas galėjo padaryti pareiškėjui neturtinę žalą. Kai kurie Vilniaus PN padaryti pažeidimai yra visiškai formalūs, t. y. Plane (jo papildyme) nėra pakoreguoti pasikeitę duomenys apie pareiškėją (Plano 1-9 punktai), taip pat Plano papildymo 10 punkte neįrašytas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (maža, vidutinė, didelė) ir jos skaitinė reikšmė atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus. Taigi, šie pažeidimai yra visiškai formalūs ir adekvačiai vertinant negalėjo pareiškėjui padaryti neturtinės žalos. Trečia, nors pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pirmą kartą buvo atliktas tik 2021 m. sausio 18 d., tačiau, kaip matyti iš bylos, nuo pat pareiškėjo atvykimo į Vilniaus PN buvo pradėtas su juo vykdyti socialinės reabilitacijos procesas, pradėta pildyti pareiškėjo „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė“ ir pan. Pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo vykdomas joks reabilitacijos procesas su juo, - atmestini kaip nepagrįsti. Tuo pačiu kaip formalus pažeidimas vertintinas ir tai, kad pareiškėjo Planas nuolatos nebuvo peržiūrimas ir koreguojamas, nors realiai su pareiškėju tuo klausimu buvo dirbama.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 20 d., kai buvo supažindintas su jo atžvilgiu atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu ir Plano papildymu, nesikreipė į atsakingus pareigūnus, siekdamas individualiai aptarti jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesus, Plane (jo papildyme) numatytų priemonių vykdymą, kitas su jo bausmės atlikimu susijusias aplinkybes ir pan. Pareiškėjas jokios iniciatyvos nerodė. Be to, pareiškėjas dėl emocinės paramos ar psichologinių konsultacijų teikimo, susijusių su jo pergyvenimais dėl pareiškėjo nurodomų atsakovo atstovų veiksmų, nesikreipė į įstaigos psichologus. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų apie pareiškėjo nurodomus išgyvenimus ir patirtas būsenas, pvz., kad jį kamuoja nemiga, depresija, yra praradęs apetitą ir pan. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertino deklaratyviais.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvieno nuteistojo resocializacijos procesas yra individualus, grindžiamas savanoriškumo principo bei priklauso nuo asmens ypatumų, išsilavinimo, nustatytų veiksnių, adaptacijos ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo orientacija išskirtinai pasižymi savęs realizavimu tik darbo aplinkoje; pareiškėjas nėra linkęs dalyvauti pozityvaus užimtumo, intervencinėse ir pan. priemonėse. Tai taip pat rodo, kad pareiškėjui realiai neturtinė žala negalėjo atsirasti.

21. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo motyvai yra abstraktūs, bendro pobūdžio ir nedetalizuoti bei nepateikti jokie įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

23.1. Teismas nepakankamai įsigilino į pareiškėjo pateiktus faktus, išsamiai jų netyrė, neanalizavo viso ryšio su jau nustatytais pažeidimų faktais.

23.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl kompensavimo mechanizmo.

23.3. Nepriteisiant pareiškėjui moralinės kompensacijos buvo pažeista konstitucinė teisė į orumą.

23.4. Kalėjimų departamentas atsiliepime pateikė sąmoningai melagingą informaciją, kuo siekė klaidinti teismą ir švelninti situaciją.

24. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

26. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:

26.1. Kalėjimų departamento nuomone, teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

26.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei visas su ginčus susijusias aplinkybes ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo motyvai yra abstraktūs, bendro pobūdžio ir nedetalizuoti bei nepateikti jokie įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomos neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų (nebuvo sudarytas resocializacijos planas, nebuvo tinkamai vykdomas vidaus administravimas, viršininkė nekontroliavo pareigūnų) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui resocializacijos planas nebuvo sudarytas laiku pagal teisės aktus, be to, planas buvo papildytas tik 2021 m. sausio 18 d., teismas konstatavo neteisėtus Vilniaus PN veiksmus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, o bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į tai, jog nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, Kalėjimų departamentas teismui pateikė melagingą medžiagą, be to, teismo sprendimas, nepriteisus moralinės kompensacijos, neatitinka teismų praktikos.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgusi į tai, kad byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina ir detaliau dėl jų nepasisako.

32. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus: 1) per teisės aktų nustatytą terminą nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas (pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2015 m. rugpjūčio 5 d., tačiau individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-103(1) buvo sudarytas tik 2016 m. vasario 18 d., 2) per teisės aktų nustatytą terminą nebuvo atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (pirmą kartą atliktas vertinimas tik 2021 m. sausio 18 d., nors pagal Metodikos 16 punktą turėjo būti atliktas per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos).

34. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

35. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; ir kt.). Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs, neilgai trukę kalinimo sąlygų pažeidimai ar vienkartinio pobūdžio pažeidimai nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-73-492/2020; ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju nors atsakovo atstovas per teisės aktų nustatytus terminus nesudarė individualaus socialinės reabilitacijos plano ir neatliko pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo socialinės reabilitacijos procesas buvo vykdomas, pildoma pareiškėjo „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė“ (pareiškėjas dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, buvo įdarbintas, įgijo pagrindinį išsilavinimą, baigė suaugusių pagrindinio ugdymo programą Vilniaus mokymo centre, įgijo dvi specialybes). Be to, dalis neteisėtų veiksmų atlikti seniai, t. y. 2015-2016 m. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomą neturtinę žalą (nemiga, psichologinės problemos). Nors šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) galbūt galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau atsižvelgiant į aplinkybių visumą konstatuoja, kad jie nepasiekė tokio lygio, jog juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.271 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jam dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų atsirado neturtinė žala.

37. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog Kalėjimų departamentas pateikė klaidingą informaciją atsiliepime į skundą, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad šie argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Pareiškėjas nedetalizavo ir visiškai nenurodė, kokia būtent pateikta informacija yra neteisinga.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis