2021-05-26 Nr. AB-11367-3-61-3-02473-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1289-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02473-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. (N. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. (N. P.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. P. (N. P.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SD-1-7136 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VDI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gegužės 17 d. skundą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. gegužės 5 d. su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) Tarptautine Amerikos mokykla Vilniuje (toliau – ir Įstaiga, darbdavys) sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta į mokytojos padėjėjos pareigas, tačiau nuo pat įsidarbinimo pradžios teko pavaduoti kitus mokytojus, už tai jai nebūdavo teisingai atlyginama. 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu pareiškėja pateikė komentarus darbdavio žmogiškųjų išteklių vadybininkei dėl naujos kompensavimo už kitų darbuotojų pavadavimą tvarkos Įstaigoje, o 2019 m. kovo 20 d. darbdaviui pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo 2019 m. birželio 11–14 d. Pareiškėja kelis kartus gavo prašymus atvykti susitikti su išteklių vadybininkės ir darbdavio vadybininko kabinetus. 2019 m. balandžio 11 d. susitikimo metu pareiškėja žodžiu buvo informuota, kad tuo atveju, jeigu prašys nemokamų atostogų, darbo santykiai bus nutraukti. 2019 m. balandžio 12 d. elektroniniu paštu pareiškėja susisiekė su darbdavio direktoriumi ir paaiškino, jog jai buvo grasinama, taip pat dar kartą paprašė patvirtinti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Tą pačią dieną elektroniniu paštu gavo direktoriaus atsakymą, iš kurio suprato, kad šis palaiko vadybininko poziciją, ir kuriame jis papildomai paaiškino, jog nemokamos atostogos nėra suteikiamos tuo pagrindu, kad darbuotojai ir taip gauna daug atostogų. Darbdavio direktorius darbuotojams elektroniniu paštu nurodė, kad visi turi pasirašyti prašymus dėl Velykų atostogų suteikimo žmogiškųjų išteklių vadybininkės kabinete, kitu atveju balandžio 15–19 d. darbuotojai privalės būti mokykloje. Pareiškėjai 2019 m. balandžio 29 d. buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo, nenurodžius jokios atleidimo priežasties.

3. 2019 m. gegužės 17 d. pareiškėja pateikė skundą VDI Vilniaus teritoriniam skyriui, prašydama ištirti ir įvertinti darbdavio atliktų veiksmų teisėtumą. Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos pateiktas prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo neatitiko formos ir turinio reikalavimų, o darbdavys įstatymų nuostatų dėl nemokamų atostogų suteikimo nepažeidė, kadangi nėra galimybės teigti, jog atostogos pareiškėjai nebuvo suteiktos.

4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjos teigimu, ji buvo atleista iš darbo dėl tos priežasties, kad neatsiėmė prašymo dėl nemokamų atostogų. Šią aplinkybę patvirtina du elektroniniai darbdavio laiškai, kuriuose buvo akcentuota, kad penkių laisvų dienų prieš vasaros atostogas negali suteikti dėl jo politikos ir pateikė Įstaigos Darbuotojo vadovą, kuriame buvo nurodyta, kad mokamos ar nemokamos atostogos nėra suteikiamos dienomis prieš pat vasaros atostogas. Pareiškėja manė, kad atsakovo Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, kadangi Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Pareiškėja nesutiko su išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo neatitiko tam tikros formos ir turinio reikalavimų. Pareiškėjos manymu, VDI, nesiaiškindama, ar darbdavio vidinė tvarka dėl atostogų suteikimo neprieštarauja DK, neatliko savo funkcijų. Pareiškėjos teigimu, ji atsakovo prašė įvertinti, ar darbdavys teisingai atsilygina darbuotojams už kitų darbuotojų pavadavimą Įstaigoje, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, o tik nukreipė į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK).

5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad nors pareiškėjos individualus ginčas DGK buvo išnagrinėtas, tačiau VDI, atlikdama patikrinimą ir priimdama Sprendimą, neišnagrinėjo darbdavio praktikos nemokamų atostogų suteikimo ir priemokų už pavadavimo skyrimo atvejais, nevertino, jog Įstaiga savo politiką kelia aukščiau įstatymo.

6. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 17 d. skundu prašė ištirti ir įvertinti darbdavio atliktų veiksmų teisėtumą. VDI, atlikusi Įstaigos patikrinimą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad VDI nėra darbo ginčus nagrinėjanti institucija, todėl dėl neteisėto atleidimo iš darbo nurodė kreiptis į DGK. Patikrinimo metu nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir Įstaigos kilo darbo ginčas, kurį darbdavys grindė tuo, kad darbuotojos prašymo suteikti nemokamas atostogas forma ir turinys neatitiko vidinės Įstaigos atostogų suteikimo tvarkos, nors pareiškėja žinojo, kad atostogas gali patvirtinti bei suteikti tik direktorius. Be to, iš Įstaigos pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad jos darbuotojams 2018–2019 m. buvo suteiktos nemokamos atostogos, priešingai nei teigė pareiškėja, nemokamos atostogos buvo suteiktos ir pačiai pareiškėjai 2018 m. gegužės 11 d. – birželio 14 d. Paaiškino, kad VDI galėtų konstatuoti DK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjai prašyme nurodytu laikotarpiu (2019 m. birželio 11–14 d.) nebūtų suteiktos nemokamos atostogos, tačiau iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėja ankščiau, nei turėjo prasidėti jos nemokamos atostogos, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., buvo atleista iš darbo.

8. Atsakovas pažymėjo, kad dėl kompensavimo už kitų darbuotojų pavadavimą skundžiamame Sprendime buvo nurodyta, kad už pavadavimą 2019 m. kovo 15–23 d. ir 19 d. pareiškėjai buvo išmokėtas 167,50 Eur priedas, taip pat nurodyta, kad nesutikdama su priskaičiuotomis bei išmokėtinomis darbo užmokesčio sumomis, darbuotoja turi teisę kreiptis į DGK. Pareiškėja 2019 m. gegužės 17 d. skunde VDI konkrečiai nenurodė, kas būtent, jos manymu, Įstaigos kompensavimo už kitų darbuotojų pavadavimą tvarkoje yra netinkama, kokios teisės normos joje yra galimai pažeistos, kokius jos ir kitų darbuotojų darbo teisės pažeidimus darbdavys daro. Pareiškėjos teismui nurodytas klausimas dėl kompensavimo už kitų darbuotojų pavadavimą yra tiesiogiai susijęs su darbo užmokesčiu.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Įstaiga bendradarbiavo su atsakovu ir pateikė visus reikalaujamus dokumentus, paaiškinimus ir argumentus dėl pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių. Sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija, kad klausimai dėl atleidimo iš darbo, ginčai dėl išmokėto darbo užmokesčio sumos yra sprendžiami DGK. Atsakovas tinkamai įvertino ir ištyrė patikrinimo metu surinktus duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

12. Teismas nurodė, kad VDI neatlieka faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir nepriima sprendimų dėl klausimų, kurie yra darbo ginčo objektu tarp darbo sutarties šalių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, VDI teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad tokia teisė yra suteikta Darbo ginčų komisijai ir teismui. Aplinkybę, kad VDI Sprendime pagrįstai nurodė, jog dėl pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų, susijusių su kompensavimu už kitų darbuotojų pavadavimą bei jos atleidimo iš darbo yra nagrinėjami DGK, akivaizdžiai patvirtina ir tai, kad minėti pareiškėjos reikalavimai buvo priimti ir išnagrinėti DGK, kuri be kita ko, pripažino pareiškėjos atleidimą iš Įstaigos neteisėtu, priteisė darbo užmokesčio nepriemoką už pavadavimus bei kitas pinigines išmokas.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš mokytojos padėjėjos pareigų buvo atleista Įstaigos vadovo 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu nuo 2019 m. gegužės 2 d., o jos prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo buvo pateiktas vėlesniam laikotarpiui – 2019 m. birželio 11–14 d., todėl teisėjų kolegija pritarė Sprendime padarytai išvadai, kad šiuo aspektu (dėl nemokamų atostogų suteikimo/nesuteikimo) darbdavys nepadarė darbo įstatymų pažeidimų, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai nemokamos atostogos nebuvo suteiktos. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Įstaigoje tiek pareiškėjai, tiek kitiems darbuotojams pagal jų prašymus ankstesniais laikotarpiais nemokamos atostogos buvo suteikiamos (II t., b. l. 108, 112–115), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog Įstaiga iš esmės buvo užkirtusi galimybę pareiškėjai ar kitiems darbuotojams šia teise pasinaudoti. Teismas konstatavo, kad nesant priimto Įstaigos direktoriaus Įsakymo ar kitokio pobūdžio rašytinio patvarkymo ar atitinkamos rezoliucijos apie tai, kad pareiškėjai nemokamas atostogas vienareikšmiškai atsisakoma suteikti, VDI neturėjo pagrindo spręsti, jog šiuo aspektu galėjo būti padarytas akivaizdus darbo įstatymų pažeidimas. Tai, kad dėl nemokamų atostogų suteikimo vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, taip pat pokalbis su pareiškėja, išreiškiant poziciją, kad nemokamų atostogų pareiškėjai nėra galimybės suteikti dėl Įstaigos politikos, tokio vertinimo nekeičia, kadangi pareiškėjai palankus sprendimas dėl nemokamų atostogų suteikimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų buvo prašoma po pakankamai ilgo laiko (beveik dviejų mėnesių), galimai dar galėjo būti priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, DK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą (nemokamų atostogų nesuteikimą), atsižvelgiant į nutrūkusius darbo santykius, VDI galėjo konstatuoti tik esant jau įvykusiam faktui, kadangi dėl nesančio, bet ateityje galbūt galėjusio įvykti pažeidimo tyrimas negali būti atliekamas.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatlieka faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir nepriima sprendimų dėl klausimų, kurie yra darbo ginčo objektas tarp darbo sutarties šalių. Atsakovas turi kompetenciją teikti darbdaviams reikalavimus, nurodymus, išvadas ir rekomendacijas dėl visų darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pažeidimų, nepriklausomai nuo to, ar tam tikros aplinkybės yra susijusios su darbo ginčo objektu.

14.2. Pareiškėja kreipėsi į VDI su skundu dėl neteisėtų darbdavio veiksmų jau po to, kai Darbdavys padarė pažeidimą. Aplinkybė, kad anksčiau darbdavys laikėsi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, negali pagrįsti, kad darbdavys nepadarė jokių pažeidimų tuo metu, kai pareiškėja pateikė skundą atsakovui. Atsakovas surinko duomenis – ne vieną elektroninį laišką, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad darbdavys atsisakė suteikti nemokamas atostogas pareiškėjai vadovaujantis Įstaigos vidine politika (Įstaigos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. 10:45 val., 11:37 val. el. laiškai). Atsakovas, turėdamas tokius duomenis, turėjo įvertinti, ar vidinė Įstaigos politika neprieštarauja darbo santykius reglamentuojantiems teisės aktams, tačiau tokių veiksmų neatliko, o teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Teismas, konstatuodamas, kad pažeidimus galima konstatuoti tik esant oficialiam direktoriaus įsakymui ar kitokio pobūdžio dokumentui, užkrauna nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą asmenims, kurie siekia įrodyti darbdavio pažeidimus. Įstaigos direktoriaus elektroniniai laiškai, kuriuose jis vienareikšmiškai atsisako suteikti nemokamas atostogas pareiškėjai, yra pakankama įrodinėjimo priemonė. Teismo išvada, kad pareiškėjai palankus sprendimas dėl nemokamų atostogų suteikimo galimai dar galėjo būti priimtas, pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis. Nemokamų atostogų nesuteikimo faktas įvyko tris kartus t. y. 2019 m. balandžio 10–12 d., kuriomis darbdavys tris kartus vienareikšmiškai atsakė, kad nemokamos atostogos pareiškėjai nebus suteiktos. Būtent šiais atsisakymais ir buvo pažeista DK 137 straipsnio 1 dalis. Teismo išvada, kad dėl to, jog darbdavys padarė antrą pažeidimą atleisdamas pareiškėją dėl to, kad ji palaikė savo prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, pirmasis pažeidimas (dėl atostogų nesuteikimo) tampa nebesvarbus, prasilenkia su bendruoju teisės principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda.

15. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsakovas nurodo, kad:

15.1. VDI nėra darbo ginčus nagrinėjantis organas, VDI neatlieka faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo, nenagrinėja aplinkybių ir nepriima sprendimų dėl klausimų, esančių darbo ginčo objektu tarp darbo sutarties šalių. VDI Sprendime nurodė, kad konkretus nemokamų atostogų nesuteikimo pareiškėjai atvejis yra priskiriamas prie individualaus darbo ginčo. Darbo santykiai nutrūko anksčiau nei pagal pareiškėjos prašymą nemokamos atostogos jai turėjo / galėjo būti suteiktos, todėl nemokamų atostogų ateityje potencialus nesuteikimas bei to vertinimas nebuvo ir negalės būti paremtas jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais, todėl reikalavimas įpareigoti VDI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą vertintinas kritiškai.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 17 d. skundu (VDI gautas ir užregistruotas 2019 m. gegužės 20 d.) kreipėsi į VDI, prašydama ištirti ir įvertinti darbdavio VšĮ Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje atliktų veiksmų (netenkinant darbuotojų prašymų dėl nemokamų atostogų suteikimo, kompensavimo už kitų darbuotojų pavadavimą bei darbuotojų (t. y. pareiškėjos) atleidimo, neatsiėmus prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo) teisėtumą. Šiame skunde pareiškėja išdėstė aplinkybes, susijusias su jos pastabų teikimu naujai darbdavio kompensavimo už pavadavimus tvarkai, pareiškėjos prašymu dėl nemokamų atostogų 2019 m. birželio 11–14 d. suteikimo ir su tuo susijusiu susirašinėjimu el. paštu bei pareiškėjos atleidimo.

18. VDI atlikusi patikrinimą ginčijamu Sprendimu nurodė, kad VDI Vilniaus skyrius nėra darbo ginčus nagrinėjanti institucija ir pareiškėjai išaiškino, kad ji, ginčydama atleidimo iš darbo teisėtumą, turi teisę per tris mėnesius, o dėl neteisėto atleidimo iš darbo – per vieną mėnesį, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Sprendime pareiškėjai taip pat nurodyta, kad jai nesutinkant su priskaičiuotomis bei išmokėtomis darbo užmokesčio sumomis ji turi teisę kreiptis į DGK. Dėl nemokamų atostogų nesuteikimo VDI, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėja nemokamas atostogas prašė suteikti 2019 m. birželio 11–14 d., o atleista iš darbo – 2019 m. gegužės 2 d., padarė išvadą, kad darbdavio atsisakymas jai suteikti nemokamas nevertintinas kaip darbo įstatymų pažeidimas, nes nėra galimybės teigti, jog šios atostogos nebuvo suteiktos, kadangi numatyta nemokamų atostogų data yra po darbo santykių pabaigos ir atostogų nesuteikimo faktas neįvyko. Po atlikto patikrinimo VDI elektroniniu laišku pateikė Įstaigai rekomendacijas.

19. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su VDI kompetencija, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDIĮ) 4 straipsnyje nustatyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, (toliau – ir Nuostatai) 7 punkte numatyta, kad pagrindiniai Inspekcijos veiklos tikslai yra: vykdyti Darbo kosekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją; vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad VDI nesuteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ir priimti dėl jų sprendimus. Valstybinei darbo inspekcijai VDIĮ priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–727/2003). Kompetencija spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 216 straipsnio 1 dalį priskirta Darbo ginčų komisijai ir teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad individualaus pobūdžio darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. nustatymas faktinių aplinkybių, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į VDI kompetenciją. VDI pareiškėjos skundą išnagrinėjo jai teisės aktuose suteiktos kompetencijos ribose.

21. Įvertinus pareiškėjos skundo, teikto VDĮ turinį, matyti, kad tai iš esmės individualaus pobūdžio skundas. Nagrinėjamu atveju VDI pagrįstai nukreipė pareiškėją dėl aplinkybių, susijusių su individualiu darbo ginču, kreiptis į Darbo ginčų komisiją, ką pareiškėja ir padarė. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde VDI nurodytos aplinkybės dėl nemokamų atostogų nesuteikimo iš esmės taip pat atitinka individualaus darbo ginčo dalyko požymius, kadangi pareiškėja skundėsi dėl konkrečios situacijos, kuomet ji siekė gauti nemokamas atostogas ir jos jai nebuvo suteiktos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame Sprendime yra perteklinių motyvų, susijusių su pareiškėjos prašymu suteikti jai nemokamas atostogas ir jo nagrinėjimo aplinkybių vertinimu, t. y. individualiu atveju, tačiau pareiškėjai iš esmės buvo atsakyta tinkamai, t. y. nekonstatuojant atsakovo neteisėtų veiksmų aptariamu aspektu, todėl pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą.

22. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Įstaigoje tiek pareiškėjai, tiek kitiems darbuotojams pagal jų prašymus ankstesniais laikotarpiais nemokamos atostogos buvo suteikiamos (2 t., b. l. 108, 112–115), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog Įstaiga iš esmės buvo užkirtusi galimybę pareiškėjai ar kitiems darbuotojams šia teise pasinaudoti. Be to, pareiškėjos prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo buvo pateiktas 2019 m. birželio 11–14 d. laikotarpiui, o nuo 2019 m. gegužės 2 d. ji buvo atleista, todėl atsakovui, kurio kompetencijai nepriskirtas individualių darbo ginčų nagrinėjimas, nebuvo pagrindo konstatuoti akivaizdų atostogų nesuteikimo faktą. Kaip minėta, VDI kompetencijai priskirta prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises, ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. VDI atliekamas vertinimas, atsižvelgiant į jai suteiktą kompetenciją, nėra tapatus darbo ginčų komisijos atliekamam vertinimui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad VDI turėjo pagrindą konstatuoti bendro pobūdžio materialinių teisių, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises, pažeidimą. Pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl jos individualios situacijos, t. y. pareiškėja iš esmės siekia įrodyti, kad darbdavys pažeidė jos subjektines teises, nesuteikdamas jai nemokamų atostogų, kas, kaip minėta, sudaro individualaus darbo ginčo dalyką ir dėl to nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas., todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VDI pareiškėjos skundą išnagrinėjo jai teisės aktuose suteiktos kompetencijos ribose, buvo pasisakyta dėl visų pareiškėjos VDI teiktame skunde nurodytų aplinkybių, pateiktas pakankamai motyvuotas ir iš esmės pagrįstas Sprendimą, kurio naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. P. (N. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius