Legislator Case Law & Legislation
d7e63b12-696d-4c54-9f35-dbdffb7b8dfc AI generated

d7e63b12-696d-4c54-9f35-dbdffb7b8dfc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d7e63b12-696d-4c54-9f35-dbdffb7b8dfc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-468/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00832-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1.; 1.2.29.1.3.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kisieliaus, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, Paulinai Petrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

d7e63b12-696d-4c54-9f35-dbdffb7b8dfc · Vilniaus apygardos teismas: per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30 buvo priskaičiuotas 53 254,79 dydžio darbo užmokestis, po ko Å¡ioms pažymoms patvirtinti buvo pateiktos UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai L. M., kuri praneÅ¡imuose esančiÄ informacijÄ patvirtino paraÅ¡u, po ko 2008-07-14 PraneÅ¡imas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008-07-21 buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008-10-08 PraneÅ¡imas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDF Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008-10-16.Po to, L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-468/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00832-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1.; 1.2.29.1.3.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kisieliaus, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, Paulinai Petrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei,nuteistajam A.

K. ir jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,nuteistajai J. L. (buvusi M.) ir jos gynėjui advokatui Mariui Zabitai,nuteistosios L. K. gynėjui advokatui Karoliui JovaiÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. gynėjo, nuteistosios J. L. ir civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės – direktorės Jurgitos Bumblienės - apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio, kuriuoA.

K. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (su L. K.) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (su V. Š.) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (su J. L.) ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (su L. K.) ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (su V. Š.) ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (su J.

L.) ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme, A. K. skiriant galutinę subendrintÄ bausmę – 5 metų laisvės atėmimÄ ir 3389 eurų dydžio baudÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityta sumokėta bauda (baudos dalis) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendį. J. L. pripažinta kalta:pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. L. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant J.

L. per tÄ laikÄ dirbti (arba bÅ«ti registruotai darbo biržoje) ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau kaip ketvirtadalį (4123,65 Eur) priteistos turtinės žalos. L. K. pripažinta kalta:pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir L.

K. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. K. per tÄ laikÄ dirbti (arba bÅ«ti registruotai darbo biržoje) ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. V. Å . pripažinta kalta:pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V.

Å . paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. Å . per tÄ laikÄ dirbti (arba bÅ«ti registruotai darbo biržoje) ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau kaip penktadalį (5 289,29 Eur) priteistos turtinės žalos.Solidariai iÅ¡ A.

K. ir L. K. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui 22 368,07 eurų turtinei žalai atlyginti.Solidariai iÅ¡ A. K. ir V. Å . priteista VSDFV Vilniaus skyriui 26 446,43 eurų turtinei žalai atlyginti.Solidariai iÅ¡ A. K. ir J. L. priteista VSDFV Vilniaus skyriui 16 494,62 eurų turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė A. K. ir L. K. pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko apgaulės bÅ«du įgijo didelės vertės 77 232,48 Lt (ekvivalentas 22 368,07 Eur) svetimÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):po to kai A.

K. nuo 2007-08-17 fiktyviai įdarbino L. K. į jo paties įkurtÄ UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotÄ (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas bei įformino pastarÄ jÄ kaip vienintelę UAB „E“ akcininkę ir valdytojÄ , A. K. bÅ«nant realiu UAB „E“, kuri jokios veiklos nevykdė, valdytoju, A. K. ir L. K. turėdami tikslÄ sukčiauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų mokėjimo srityje, veikdami iÅ¡ankstine tyčia, žinodami, kad L.

K. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K., suvokdami, jog apgaule galima įgyti teisę į didesnes ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, nei L. K. priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – Kauno vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bendrai vykdydami nusikalstamÄ veikÄ , A. K. organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2007-09-04 praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Nr. 1 (forma 1-SD) - kuriame buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie tai, kad L.

K. nuo 2007-09-04 priimta į darbÄ UAB „E“, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu paraÅ¡o antspaudu, po ko 2007-09-05 buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui; tęsiant nusikalstamÄ veikÄ A. K. organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikrų dokumentų – 2008-07-14, 2008-10-08 PraneÅ¡imų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) – kuriuose buvo įraÅ¡yta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad L.

K. per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30 buvo priskaičiuotas 53 254,79 dydžio darbo užmokestis, po ko Å¡ioms pažymoms patvirtinti buvo pateiktos UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai L. M., kuri praneÅ¡imuose esančiÄ informacijÄ patvirtino paraÅ¡u, po ko 2008-07-14 PraneÅ¡imas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008-07-21 buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008-10-08 PraneÅ¡imas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDF Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008-10-16.Po to, L.

K. žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , 2008-10-30 kreipėsi į VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žKauno Dainavos poliklinikÄ â€œ dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o Å¡i įstaiga 2008-10-30 jai iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008-10-30 iki 2008-11-25, kuriame L. K. 2008-11-26 pasirašė kaip draudėjo (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įraÅ¡ydama pažymėjime duomenis, jog paÅ¡alpos gavėjo (L.

K.) draudėjas - UAB „E“ ir VSDFV Kauno skyriui 2008-11-27 pateikė praÅ¡ymÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2008-10-30 iki 2008-11-25, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ SEB banke kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2008-11-28 sprendimÄ Nr. 8.35-132358 skirti ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-10-30 iki 2008-11-25, kurios dalis 2 127,15 Lt (ekvivalentas 616,07 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir nepagrįstai buvo 2008-12-15 pervesta į L.

K. AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Po to, L. K. 2008-12-01 kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žKauno Dainavos poliklinikÄ â€œ dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o Å¡i įstaiga 2008-12-01 jai iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008-12-01 iki 2008-12-19, kuriame L. K. 2008-12-23 pasirašė kaip draudėjo (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įraÅ¡ydama pažymėjime duomenis, jog paÅ¡alpos gavėjo (L.

K.) draudėjas - UAB „E“. Po to, L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ susitarimÄ , VSDFV Kauno skyriui 2008-12-24 pateikė praÅ¡ymÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2008-12-19, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ SEB banke kortelės                                     Nr. (duomenys neskelbtini).

VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2008-12-29 sprendimÄ Nr. 8.35-143725 skirti ligos paÅ¡aipÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2008-12-19, kurios dalis 1987,05 Lt (ekvivalentas 575,49) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir nepagrįstai buvo 2008-12-31 pervesta į L.

K. AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini).Po to, L. K. 2009-01-07 kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žKauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę“ dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o Å¡i įstaiga 2009-01-07 jai iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008-12-22 iki 2009-01-14, kuriame L. K. 2009-01-20 pasirašė kaip draudėjo (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įraÅ¡ydama pažymėjime duomenis, jog paÅ¡alpos gavėjo (L.

K.) draudėjas - UAB „E“. Po to, L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ susitarimÄ , VSDFV Kauno skyriui 2009-01-21 pateikė praÅ¡ymÄ skirti ligos paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-14, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ SEB banke kortelės                                     Nr. (duomenys neskelbtini).

VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2009-01-23 sprendimÄ Nr. 8.35-9822 skirti ligos paÅ¡aipÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-14, kurios dalis 1 906,59 Lt (ekvivalentas 552,19) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir nepagrįstai buvo 2009-01-29 pervesta į L.

K. AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini).Po to, L. K., veikdama pagal iÅ¡ankstinį nusikalstamÄ susitarimÄ su A. K., kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žKauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę“ dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o Å¡i įstaiga 2009-01-15 jai iÅ¡davė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiui nuo 2009-01-15 iki 2009-05-20, kuriame L.

K. 2009-01-20 pasirašė kaip draudėjo (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įraÅ¡ydama pažymėjime duomenis, jog paÅ¡alpos gavėjo (L. K.) draudėjas - UAB „E“. Po to, L. K. VSDFV Kauno skyriui 2009-01-27 pateikė: 1) 2009-01-27 praÅ¡ymÄ skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų už laikotarpį nuo 2009-01-15 iki 2009-05-20, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ SEB Vilniaus banke kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2009-01-15 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini); 3) 2009-01-27 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

VSDFV Kauno skyrius, dėl L. K. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę motinystės paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2009-02-04 sprendimÄ Nr. 8.37-1361 skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-01-15 iki 2009-05-20, kurios dalis 17 405,48 Lt (ekvivalentas 5 040,98 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir nepagrįstai buvo 2009-02-06 pervesta į apdraustosios AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Po to, A.

K., tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su L. K., tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2009-05-21 įsakymÄ Nr. 44 „Dėl atostogų vaikui prižiÅ«rėti“, kuriame pažymima, jog L. K. suteiktos atostogos vaikui prižiÅ«rėti laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2012-03-22, kurį A. K. patvirtino savo paraÅ¡u bei UAB „E“ antspaudu bei perdavė L. K., kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2009-07-14 VSDFV Kauno skyriui.Po to, A. K., tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su L.

K. ir žinodamas, kad L. K. realiai UAB „E“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2009-07-07 pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas L. K. už 2008 metų 8, 9 mėn., kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad L. K. gavo 20800 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetÄ apskaičiuota 624 Lt socialinio draudimo įmokų, jį patvirtino savo paraÅ¡u bei UAB „E“ antspaudu bei perdavė L.

K., kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2009-07-14 VSDFV Kauno skyriui.Po to, L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , VSDFV Kauno skyriui 2009-07-14 pateikė: 1) 2009-07-14 praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ AB Snoras banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2009-07-14 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

3) vaiko gimimo liudijimo kopijÄ ; 4) 2009-05-21 įsakymÄ Nr. 44 „Dėl atostogų vaikui prižiÅ«rėti“; 5) 2009-07-07 pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas L. K. už 2008 metų 8, 9 mėn. VSDFV Kauno skyrius, dėl L. K. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę motinystės paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2009-07-16 sprendimÄ Nr. 8.36-7573 skirti motinystės paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2011-03-23, kurios dalis 53 806,21 Lt (ekvivalentas 15 583,36 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir nepagrįstai buvo laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2010-12-15 pervesta į apdraustosios AB Snoras banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Tokiu bÅ«du A.

K. ir L. K. veikdami bendrai laikotarpiu nuo 2008-07-14 iki 2010-12-15, pagaminus žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojus apgaulės bÅ«du, įgijo savo naudai 77 232,48 Lt (ekvivalentas 22 368,07 Eur) svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Å iais savo veiksmais A. K. ir L. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Be to, A. K. ir V. Å . pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko apgaulės bÅ«du įgijo didelės vertės 91 314,23 Lt (ekvivalentas 26446,43 Eur) svetimÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):po to kai A.

K. fiktyviai įdarbino V. Å . į UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorės pavaduotojos pareigas, A. K. ir V. Å . turėdami tikslÄ sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų mokėjimo srityje, veikdami iÅ¡ankstine tyčia, žinodami, kad V. Å . yra nėščia ir laukiasi nuo A. K., suvokdami, jog apgaule galima įgyti teisę į didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas nei V.

Å . priklausytų dirbant esamoje darbovietėje - (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) - A. K. organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2008-04-01 praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie tai, kad V. Å . nuo 2008-04-01 priimta į darbÄ UAB „E“, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu paraÅ¡o antspaudu, po ko 2008-04-21 dokumentas buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui; tęsiant nusikalstamÄ veikÄ A.

K. organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikrų dokumentų - 2008-07-14, 2008-10-08 PraneÅ¡imų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas), kuriuose buvo įraÅ¡yta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad V. Å . per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30 buvo priskaičiuotas 53 424,66 Lt dydžio darbo užmokestis, po ko Å¡ios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai L.

M., kuri praneÅ¡imuose esančiÄ informacijÄ patvirtino paraÅ¡u, po ko 2008-07-14 PraneÅ¡imas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas S?M3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008-07-21 buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008-10-08 PraneÅ¡imas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008-10-16.Po to, V. Å . 2008-10-03 kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žVilniaus gimdymo namai“ dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o Å¡i įstaiga 2008-10-03 jai iÅ¡davė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2008-10-03 iki 2009-02-05.Po to, V.

Å ., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , VSDFV Vilniaus skyriui 2008-10-06 pateikė: 1) 2008-10-06 praÅ¡ymÄ skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-03 iki 2009-02-05, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ AB Snoras banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-10-06 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

3) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini). VSDFV Vilniaus skyrius, Laisvės pr. 28, Vilniuje, dėl V. Å . pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad V. Å . turi teisę gauti didesnę motinystės paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2008-10-09 sprendimÄ Nr. 6-24-28767 už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03, kurios dalis 17 754,86 Lt (ekvivalentas 5 142,16 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir laikotarpiu nuo 2008-10-13 iki 2009-01-19 nepagrįstai buvo pervesta į apdraustosios AB Snoras banke Nr. (duomenys neskelbtini).Po to, A.

K. tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su V. Å . ir žinodamas, kad V. Å . realiai UAB „E“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2009-03-02 Pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas V. Å . už 2008 metų 5, 6 mėn. - kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad V. Å . gavo 19 178,08 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetÄ apskaičiuota 575,34 Lt socialinio draudimo įmokų, jį patvirtinus turimu L.

K. vardu pagamintu paraÅ¡o antspaudu ir UAB „E“ antspaudu perdavė V. Å ., kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2009-04-07 VSDFV Vilniaus skyriui.Po to, A. K., tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su V. Å ., tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2009-02-20 įsakymo „Dėl atostogų vaikui prižiÅ«rėti“ - kuriame pažymima, jog V. Å . suteiktos atostogos vaikui prižiÅ«rėti laikotarpiu nuo 2009-02-20 iki 2011-12-10, kurį patvirtinus turimu L.

K. vardu pagamintu paraÅ¡o antspaudu bei UAB „E“ antspaudu perdavė V. Å ., kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2009-04-07 VSDFV Vilniaus skyriui.Po to, V. Å . žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , VSDFV Vilniaus skyriui 2009-04-07 pateikė: 1) 2009-04-07 praÅ¡ymÄ skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-02-20 iki 2010-10-10, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ Snoras banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2009-04-07 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

3) suklastotÄ 2009-02-20 įsakymÄ â€žDėl atostogų vaikui prižiÅ«rėti“;

4) suklastotÄ 2009-03- 02 pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas V. Å . už 2008 metų 5, 6 mėn.;

5) vaiko gimimo liudijimo kopijÄ . VSDFV Vilniaus skyrius, Laisvės pr. 28, Vilniuje, dėl V. Å . pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad V. Å . turi teisę gauti didesnę motinystės paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2009-04-10 sprendimÄ Nr. 6-24-7857 skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-02-20 iki 2010-12-10, kurios dalis 73 559,37 Lt (ekvivalentas 21304,27 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir laikotarpiu nuo 2009-04-17 iki 2010-12-15 nepagrįstai buvo pervesta į apdraustosios AB Snoras banke Nr. (duomenys neskelbtini).Tokiu bÅ«du, A.

K. ir V. Å . veikdami bendrai laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2010-12-15, pagaminus žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojus apgaulės bÅ«du, įgijo savo naudai 91 314,23 Lt (ekvivalentas 26 446,43 Eur) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Å iais savo veiksmais A. K. ir V. Å . padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Be to, A. K. ir J. L. (M.) pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, dėl ko apgaulės bÅ«du įgijo didelės vertės 56 952,63 Lt (ekvivalentas 16 494,62 Eur) svetimÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):po to kai A.

K. fiktyviai įdarbino J. M. (L.) į UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadybininkės pareigas, A. K. ir J. M. (L.) turėdami tikslÄ sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų mokėjimo srityje, veikdami iÅ¡ankstine tyčia, žinodami, kad J. M. (L.) yra nėščia ir apgaule galima įgyti teisę į didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas nei jai priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) - A.

K. organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2008-04-01 praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie tai, kad J. L. (M.) nuo 2008-04-01 priimta į darbÄ UAB „E“, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu paraÅ¡o antspaudu, 2008-04-21 dokumentas buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui. Vykdydami nusikalstamÄ veikÄ , A. K. organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikrų dokumentų - 2008-07-14, 2008-10-08 PraneÅ¡imų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas), kuriuose buvo įraÅ¡yta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad J.

M. (L.) per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-30 buvo priskaičiuotas 22900 Lt dydžio darbo užmokestis, po ko Å¡ios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai L. M., kuri praneÅ¡imuose esančiÄ informacijÄ patvirtino paraÅ¡u, po ko 2008-07-14 PraneÅ¡imas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas S?M3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008-07-21 buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008-10-08 PraneÅ¡imas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008-10-16.Po to, J.

M. (L.) kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o Å¡i įstaiga 2008-10-01 jai iÅ¡davė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03.Po to, J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , VSDFV Vilniaus skyriui, Laisvės pr. 28, Vilniuje, 2008-10-02 pateikė: 1) 2008-10-02 praÅ¡ymÄ skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietės bendrovė yra UAB „E“, nurodant paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ Vilniaus banke Visa elektron kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-10-02 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, 3) nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , serija (duomenys neskelbtini).

VSDFV Vilniaus skyrius, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės paÅ¡alpÄ dėl jos darbo UAB „E“, priėmė 2008-10-08 sprendimÄ Nr. 6-24-28509 skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03, kurios dalis 6 377,31 Lt (ekvivalentas 1847 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir nepagrįstai 2008-10-13 pervesta i J.

M. (L.) AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Po to, A. K., tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su J. M. (L.) ir žinodamas, kad J. M. (L.) realiai UAB „E“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento – 2009-03-02 PažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas J. L. (M.) už 2008 metų 5, 6 mėn. bei 2009 m. 1 mėn., kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad J.

L. (M.) gavo 2670,46 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetÄ apskaičiuota 69 Lt socialinio draudimo įmokų, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu paraÅ¡o antspaudu ir UAB „E“ antspaudu perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2009-03-02 VSDFV Vilniaus skyriui.Po to, A. K., tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su J. M. (L.),tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento – 2009-02-04 įsakymo „Dėl atostogų vaikui prižiÅ«rėti“ – kuriame pažymima, jog J.

L. (M.) suteiktos atostogos vaikui prižiÅ«rėti laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-28, kurį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu paraÅ¡o antspaudu bei UAB „E“ antspaudu perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2009-03-02 VSDFV Vilniaus skyriui.Po to, J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , VSDFV Vilniaus skyriui 2009-03-02 pateikė: 1) 2009-03-02 praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kuriame nurodė paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2009-03-02 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

3) vaiko gimimo liudijimo kopijÄ ;

4) suklastotÄ UAB „E“ 2009-02-04 įsakymÄ â€žDėl atostogų vaikui prižiÅ«rėti“. VSDFV Vilniaus skyrius, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , priėmė 2009-03-16 sprendimÄ Nr. 6-24-5696 skirti motinystės paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-28, kurios dalis 37 304,17 Lt (ekvivalentas 10725,84 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir periodinėmis iÅ¡mokomis laikotarpiu nuo 2009-03-19 iki 2010-10-28 nepagrįstai buvo iÅ¡mokėta pervedant į J.

M. (L.) AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Tęsdami savo bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ A. K. ir J. M. (L.) toliau VSDFV Vilniaus skyriui pateikinėjo informacijÄ , J. M. (L.) besilaukiant antrojo vaiko, t. y. J. M. (L.) kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o Å¡i įstaiga 2009-09-29 jai iÅ¡davė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , serija C Nr. 0188461, kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2009-09-29 iki 2010-02-01, kurį 2009-09-30 pateikė paÅ¡alpos gavėjo draudėjo atstovui direktoriui A.

K. pasiraÅ¡yti ir 2009-10-06 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui.Po to, A. K., tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su J. M. (L.), bÅ«damas UAB „E“ direktoriumi organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikro dokumento - 2009-10-06 Nr. 001 PažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas J. M. (L.) už 2008 metų 9 mėn., kurioje pašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad J. M. (L.) gavo 20 400 Lt pajamų, jį patvirtino paraÅ¡u bei UAB „E“ antspaudu bei perdavė J.

M. (L.), kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2009-10-06 VSDFV Vilniaus skyriui.Po to, J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , VSDFV Vilniaus skyriui 2009-10-06 pateikė: 1) 2009-10-06 praÅ¡ymÄ skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-02-01, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad jos antroji darbovietės bendrovė yra UAB „E“ ir paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2009-10-06 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) 2009-10-06 Nr. 001 suklastotÄ PažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas.

VSDFV Vilniaus skyrius, esantis adresu Laisvės pr. 28, Vilniuje, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės paÅ¡alpÄ , priėmė 2009-10-09 sprendimÄ Nr. 6-24-22053 skirti motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-02-01, kurios dalis 12 066,44 Lt (ekvivalentas 3 494,68 Eur) suma buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir nepagrįstai 2009-10-13 pervesta į J.

M. (L.) AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Po to, A. K., tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ su J. M. (L.), bÅ«damas UAB „E“ direktoriumi, 2010-01-03 pagamino žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-01-03 įsakymÄ Nr. 2010/01, kuriuo J. M. (L.) suteikė atostogas vaikui prižiÅ«rėti laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2011-12-12, kurį pasirašė ir patvirtino UAB „E“ antspaudu bei tokiu bÅ«du jį suklastojo bei perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentÄ pateiktų 2010-02-26 VSDFV Vilniaus skyriui.Po to, J.

M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrÄ su A. K. nusikalstamÄ veikÄ , VSDFV Vilniaus skyriui 2010-02-26 pateikė: 1) 2010-02-26 praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kuriame nurodė paÅ¡alpÄ pervesti į jos asmeninę sÄ skaitÄ AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ gaunant kas mėnesį;

2) suklastotÄ 2010-01-03 įsakymÄ Nr. 2010/01; 3) 2010-02-26 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

4) vaikų gimimo liudijimo kopijas, 2 vnt. VSDF Vilniaus skyrius, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , priėmė 2010-03-09 sprendimÄ Nr. 6-24-4954 skirti motinystės paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2011-12-12, kurios dalis 1 204,71 Lt (ekvivalentas 348,91 Eur) suma apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamÄ sias pajamas ir periodinėmis iÅ¡mokomis buvo nepagrįstai pervesta į J.

M. (L.) AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du, A. K. bei J. L. (M.) veikdami bendrai laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2011-12-12, pagaminus žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojus apgaulės bÅ«du, įgijo 56 952,63 Lt (ekvivalentas 16 494,62 Eur) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Å iais savo veiksmais A. K. ir J. L. (M.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinių skundų argumentai Nuteistoji J.

L. (ankstesnė pavardė – M.) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, jÄ iÅ¡teisinant. Taip pat praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡kviečiant bei apklausiant liudytojus – R. Å ., A. Å ., M. Ž.-P.. Apeliantės J. L. skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, kas sutrukdė teismui bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, priimti apeliantės atžvilgiu teisingÄ procesinį sprendimÄ .Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų tiek kaltinimo Å¡alies, tiek gynybos Å¡alies į bylÄ pateiktų duomenų, dėl ko teisingai jų neįvertino ir savo baigiamajame akte dėl jų visiÅ¡kai nieko nepasisakė, todėl teismo nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu, o jo pagrindu suformuluotos teismo iÅ¡vados ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis teisėtu.J.

L. apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas apeliantės teisę į gynybÄ nuo pareikÅ¡to kaltinimo, rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principus, suvaržė apeliantės procesines teises, nesuteikė jai galimybės pateikti savo argumentus ir įrodymus tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir kaltinimo Å¡aliai, dėl ko ji atsidÅ«rė žymiai blogesnėje procesinėje padėtyje, palyginus su kaltinimo Å¡alimi. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, o baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neobjektyviai.Å ie teiginiai grindžiami argumentais, kad teisiamųjų posėdžių metu buvo iÅ¡sakytos teisėjo replikos, rodančios iÅ¡ankstinę teisėjo nuomonę ir nusistatymÄ dėl kaltinamųjų kaltės bei leidžiančios abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Pirmosios instancijos teismas atmetė gynybos Å¡alies praÅ¡ymus apklausti gynybos liudytojus, bendrovių, su kuriomis apeliantė dirbo, atstovus - R. Å ., A. Å . ir M. Ž.-P.. Jie gali patvirtinti aplinkybę, kad apeliantė J. L. dirbo jos darbo sutartyje su UAB „E“ nurodytÄ darbÄ , pristatydama jiems bendrovės veiklÄ ir teikiamas paslaugas. Apklausti R. Å . ir R. M. galėtų patvirtinti, kad UAB „E“ nebuvo fiktyvi ir realiai vykdė veiklÄ .Taip pat buvo atmestas gynybos Å¡alies praÅ¡ymas apklausti FNTT specialistÄ , pateikusį iÅ¡vadÄ dėl UAB „E“ Å«kinės ir finansinės veiklos tyrimo.

FNTT specialisto išvada atitinkamais klausimais skiriasi nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialistės V. B. pateiktos išvados. Teisiamojo posėdžio metu pastaroji parodė, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų galėjo nustatyti darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir sumokėtus mokesčius. Tuo tarpu FNTT specialistas išvadoje nurodė, kad negalima nustatyti nei kokio dydžio darbo užmokestis buvo priskaičiuotas motinystės pašalpas gaunančioms UAB „E“ darbuotojoms, nei bendrovės darbo pobūdžio, darbo apimčių, darbuotojų krūvio, finansinių rodiklių.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti FNTT specialisto iÅ¡vadų pagrįstumÄ , gynybos Å¡alis prašė jį apklausti teisiamojo posėdžio metu. Neapklausus aukščiau nurodytų gynybos liudytojų, FNTT specialisto ir neiÅ¡tyrus jų parodymų, apeliantei buvo užkertama galimybė apsiginti nuo pareikÅ¡to kaltinimo, argumentuotai pagrįsti paaiÅ¡kinimuose, duotuose nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmos instancijos teisme, nurodytas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Konvencijoje nurodytas Å¡alių lygybės principas įrodymų gavimo bei jų tyrimo požiÅ«riu buvo pažeistas.J.

L. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ bylose, kuriose asmenys kaltinami apgaule neteisėtai siekiant gauti ir padidinti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina nustatyti, ar darbo sutartis dėl įdarbinimo atitiko tikrovę, t. y. ar buvo sudaryta iÅ¡ jos kylantiems darbo santykiams įgyvendinti, ar realiai buvo dirbamas sutartyje nurodytas darbas, ar prieÅ¡ingai – įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo sutartis sudaryta kitais tikslais, siekiant apgaule neteisėtai gauti iÅ¡ valstybės socialinio draudimo motinystės paÅ¡alpas, ar bendrovė, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis realiai vykdė Å«kinę -komercinę veiklÄ , ar turėjo pakankamai lėšų atlyginimui iÅ¡mokėti, ar nuo mokamo darbo užmokesčio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo mokamos atitinkamos įmokos.

Apeliantė J. L. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad UAB „E“ veikė fiktyviai, darbo santykiai buvo imituojami, bendrovė 2008 m. neturėjo realios galimybės mokėti specialistų išvadose nustatyto dydžio atlyginimų ir kad byloje negauta objektyvių duomenų dėl kaltinamųjų realaus darbo bendrovėje „E“ bei joms realiai mokamo įprasto ar nustatyto didelio dydžio atlyginimo. Šias išvadas teismas padarė, remdamasis kitos nuteistosios L.

K. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindiniu įrodymu, tačiau apeliantės J. L., kitų kaltinamųjų A. K., V. Å . parodymus teismas vertino kaip tiesos neatitinkančius ir duotus tikintis iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Apeliantė J. L. atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai nepatikrino pakeistų jÄ (J. L.) kaltinančių L. K. parodymų patikimumo aspektu, nors ir nuosprendyje nurodė juos esant nenuosekliais, pirminius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažinęs nenuoÅ¡irdžiais.Apeliantė J.

L. akcentuoja, kad L. K. ne kartÄ keitė savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. (2010-04-13 ir 2012-10-23) parodė steigusi UAB „E“, nes mačiusi didesnes veiklos galimybes, užėmusi direktorės pareigas, pati įdarbinusi darbuotojus ir sudariusi bei pasiraÅ¡iusi darbo sutartis, mokėjusi darbo užmokestį, nurodžiusi darbuotojų atliekamas funkcijas bei apibÅ«dinusi bendrovės veiklÄ . Å iuos parodymus L. K. pakeitė visiÅ¡kai prieÅ¡ingais, kerÅ¡taudama A. K. dėl nesusiklosčiusių Å¡eiminių santykių, asmeninių nuoskaudų ir patirtos iÅ¡davystės, sužinojus, jog A.

K. yra ne tik jos dukters tėvas, bet ir kitos kaltinamosios V. Å . dukters tėvas. PrieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, L. K. pakeistų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja L. K. parodė, kad rengė UAB „E“ steigimo dokumentus ir kad pas jÄ buvo atvykusi L. K., kuomet buvo steigiama bendrovė. Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai patvirtina, kad įmonę steigė pati L. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nuosprendyje nieko nepasisakė apie bendrovės steigimo dokumentus - 2007-01-31 UAB „E“ L.

K. pasiraÅ¡ytÄ steigimo aktÄ , 2008-07-03 notaro patvirtintÄ L. K. paraÅ¡Ä dokumente „Asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, paraÅ¡o pavyzdys“, L. K. 2007-08-07 pasiraÅ¡ytÄ steigėjos sprendimÄ , 2008-08-08 Pavadinimo perleidimo sutartį, UAB „E“ įstatus, įregistruotus 2008-08-17 Juridinių asmenų registre. Å ie dokumentai neabejotinai patvirtina, kad bÅ«tent pati L. K. pasirašė visus įmonei įsteigti bÅ«tinus dokumentus, kad pati vyko pas notarÄ , kurio akivaizdoje patvirtino savo, kaip įmonės vadovės, paraÅ¡Ä ir kad ji buvo vienintelė bendrovės steigėja, akcininkė ir vadovė.

Taip pat L. K. parodymus paneigia liudytojos L. M., vedusios UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ , parodymai. Pastaroji liudytoja parodė, kad UAB „A“, kurioje ji dirbo, sudarė buhalterinės apskaitos vedimo paslaugų sutartį su UAB „E“, kuriÄ pasirašė L. K.. L. M. bendraudavo su direktore L. K. ir gaudavo jai reikalingÄ informacijÄ apie bendrovę paÅ¡tu arba per „Skype“. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamosios L. K. parodymų, jog antspaudÄ su jos paraÅ¡u pasiėmė A. K., nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesivadovavo liudytojos I. K. parodymais, įvertinęs juos kritiÅ¡kai ir pripažinęs nepatikimais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė dėl to, kad I. K. parodymai prieÅ¡taravo apeliantės, kitos kaltinamosios V. Å . parodymams bei liudytojos L. M. pateiktai atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose nurodytai informacijai. Apeliantė J. L. pažymi, kad atlyginimo mokėjimas pavedimu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos vienam darbuotojui neįpareigoja vadovo mokėti atlyginimus tokiu pat bÅ«du ir kitiems darbuotojams.

Dėl Å¡ios priežasties teismo motyvacija atmesti liudytojos I. K. parodymus yra nepakankama ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad pastaroji liudytoja parodė, kad L. K. pasakojo jai apie savo ketinimus steigti bendrovę, jai siÅ«lė joje dirbti, 2007 m. vasarÄ priėmė jÄ Ä¯ darbÄ . Pasitikėdama L. K. planais dėl įmonės plėtros, I. K. net paėmė paskolÄ , įkeisdama jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriÄ pervedė į UAB „E“ sÄ skaitÄ . Kita liudytoja M.

K. parodė, kad L. K. paprašė paremti jos bendrovę, kÄ liudytoja ir padarė, duodama 20 000 Lt veiklai vystyti, kad bendrovė įkÅ«rė ir jai vadovavo L. K. ir kad priėmė dirbti jos anÅ«kę I. K.. Taip pat liudytoja M. K. pridÅ«rė, jog L. K. buvo labai veikli , vadovavo ne tik bendrovei „E“, bet ir kirpyklai, barui. Å ios liudytojos parodymus patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys - 2008-01-22 L. K. iÅ¡duotas verslo liudijimas, pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo, kurį vedė L.

K., ataskaita, 2008 m. L. K. sudarytos jai priklausančių komercinių patalpų Kaune nuomos sutartys. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų visiÅ¡kai nevertino ir nuosprendyje jų nepaminėjo bei atmetė M. K. parodymus. J. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, paneigiančių L. K. parodymus dėl bendrovės steigimo verčiamai A. K.. Apeliantė J. L. pabrėžia, kad L. K. dėl įmonės steigimo bendravo su oficialiais asmenimis, vykdama pas notarÄ patvirtinti vadovo paraÅ¡o, į bankÄ atidaryti bendrovės sÄ skaitas, pas teisininkę L.

K. parengti dokumentus įmonės steigimui, pas buhalterę sudaryti sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų. Nei vienam iš šių asmenų L. K. nenurodė, kad būtų atlikusi šiuos veiksmus prievarta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. K. taip pat neparodė, kad būtų buvusi verčiama steigti įmonę. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisingais L. K. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, ir jais vadovavosi, o pirminius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertino kaip nenuoširdžius.

Pažymėtina, kad pakeisti L. K. parodymai dėl esminių Å¡iai baudžiamajai bylai aplinkybių akivaizdžiai prieÅ¡tarauja tiek kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymams, tiek raÅ¡ytiniams įrodymams. Pirmosios instancijos teismas privalėjo L. K. parodymus įvertinti jų patikimumo aspektu, atskleisti jos motyvacijÄ keisti savo pirminius parodymus, tačiau to nepadarė. Kadangi teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nepatikimais pakeistais kaltinamosios L. K. parodymais, atmetė apeliantę teisinančius parodymus, tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ .J.

L. apeliaciniame skunde pažymima, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio nėra aiÅ¡ku, kodėl buvo priimta iÅ¡vada dėl UAB „E“ fiktyvaus veikimo. Apeliantės spėjimu, tokį sprendimÄ teismas padarė dėl liudytojos L. M. parodymų, kad UAB „E“ atlyginimų dydžiai buvo žymiai didesni negu tuometinis statistinis vidurkis, ir dėl VSDFV specialistės iÅ¡vados apie jai (J. L.) ir kitiems darbuotojams nustatytÄ darbo užmokestį. Anot teismo, Å¡ie faktai verčia manyti, jog UAB „E“ turėjo užsiimti ir vystyti tik aiÅ¡kiai pelningÄ veiklÄ , nepatiriant nuostolių ir nesiskolinant svetimų lėšų, tačiau bendrovė neturėjo pastovaus pajamų Å¡altinio, skolinosi pinigines lėšas iÅ¡ fizinių asmenų, kurie buvo A.

K. Å¡eimos nariai (duktė) arba artimi pažįstami (L. K., V. Å .), kas rodo bendrovės nestabiliÄ finansinę padėtį. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad bendrovės veikla buvo vykdoma realiai ir kad bendrovė buvo pajėgi mokėti savo darbuotojams iÅ¡mokėtus atlyginimus. Pirmosios instancijos teismas netyrė raÅ¡ytinių įrodymų - 2007-08-13 bendradarbiavimo sutarties su UAB „O“ bei Å¡ios bendrovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų apie prekių pardavimÄ UAB „E“, taip pat UAB „I“ sÄ skaitų-faktÅ«rų, patvirtinančios internetinių paslaugų teikimÄ .

Teismas taip pat nevertino liudytojos I. K. parodymų apie jos darbo funkcijas UAB „E“, nurodant, pas kokius tiekėjus vyko, kokiems klientams pristatinėjo prekes (UAB „O“, „F“, „B“ bei kt.). Teismas nesivadovavo ir liudytojos L. M. parodymais. Pastaroji liudytoja parodė, kad bendrovė buvo įgijusi ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ (automobilius ir kt.), bendrovės įstatinis kapitalas buvo labai didelis, buvo įdarbinti 3-4 darbuotojai. Ji buvo mačiusi apeliantę, I. K. bei V.

Å ., kurios buvo atvykusios į UAB „A“. Ji taip pat matė kažkokiÄ sutartį ar verslo planÄ . Ji vedė buhalterinę apskaitÄ , didžiÄ jÄ knygÄ , rengė darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos iÅ¡laidų orderius, apskaičiuodavo atlyginimus, deklaruodavo mokesčius, mokėdavo mokesčius SODRAI. Liudytoja L. M. taip pat parodė, kad buvo pirkimų, paslaugų, pinigų judėjimo, sÄ skaitų – faktÅ«rų, iÅ¡laidų ir įplaukų, kad bendrovė buvo pajėgi mokėti darbuotojams atlyginimus.Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pakeitus UAB „E“ veiklos kryptį, užsiimant projektų Europos SÄ jungos paramai gauti rengimu, į bendrovę buvo priimti darbuotojai, turintys patirties Å¡ioje srityje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji V. Å . turi ekonomikos magistro iÅ¡silavinimÄ , iki įsidarbinimo UAB „E“ ji buvo paskirta Vilniaus darbo rinkos ir konsultavimo tarnybos direktoriaus 2008-01-02 įsakymu atsakingu asmeniu už Å¡ios tarnybos viešųjų pirkimų organizavimÄ . V. Å . 2008-05-28 dalyvavo mokymuose „Projektų sudarymas ir valdymas: projekto biudžetas“. Taigi, Å¡i darbuotoja turi reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ ir kompetencijÄ projektams parengti. Apeliantė J. L. pažymi, kad dėl jos, kaip vadybininkės, darbo patirties ji buvo priimta į UAB „E“.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji dirbo Slovėnijos įmonės „K“ atstovybėje. Ä®sidarbinusi vadybininke UAB „E“, tÄ patį mėnesį ji buvo priimta dirbti vadybininke ir UAB „S“. Visose įmonės jai buvo mokamas tokio paties dydžio atlyginimas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino FNTT Vilniaus apygardos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-04-29 specialisto iÅ¡vados, kuri leidžia daryti prieÅ¡ingas nei teismo padarytos iÅ¡vados dėl bendrovės veiklos.

Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad 2008-01-01 UAB „E“ buvo 200 013,56 Eur ir 20 095,51 Lt pinigų suma, kas rodo, kad bendrovė buvo pakankamai finansiÅ¡kai pajėgi mokėti darbuotojoms L. K., V. Å . ir apeliantei J. L. atlyginimus. Pažymėtina, kad VSDFV specialistė reikÅ¡mingai prieÅ¡taravo byloje surinktiems ir anksčiau paminėtiems įrodymas, tarp jų – FNTT Vilniaus apygardos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-04-29 specialisto iÅ¡vadai apie bendrovės sÄ skaitoje turimas pinigines lėšas, tačiau teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, net atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti apklausai FNTT specialistÄ .J.

L., apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl darbo santykių imitavimo bendrovėje „E“, atkreipia dėmesį, kad duodama parodymus teismui ji labai detaliai, nuosekliai ir konkrečiai parodė, kokias funkcijas bendrovėje vykdė. Jos parodymus patvirtina kitų proceso dalyvių - liudytojų I. K., L. M., nuteistųjų V. Å ., L. K. (pirminiuose parodymuose nurodytos aplinkybės) – parodymai, klientų anketos pavyzdys bei duomenys apie jai paskirtÄ baudÄ už bendrovės automobiliu padarytÄ kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Nuteistoji V. Å . taip pat parodė apie įsidarbinimo UAB „E“ aplinkybes bei atliekamas darbo funkcijas bendrovėje, apie naudojimÄ si bendrovės automobiliu darbo reikalais, apie grynaisiais pinigais mokamÄ atlyginimÄ . Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl I. K. darbo realumo UAB „E“, kad rodo, jog bendrovės veikla nebuvo fiktyvi.Anot teismo, darbo santykių fiktyvumÄ rodo aplinkybė, kad J. L. ir V. Å ., bÅ«damos nėščios, buvo priimtos į darbÄ tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2008-04-01.

Apeliantės teigimu, įsidarbinimo dienÄ ji nežinojo, kad yra nėščia, kÄ patvirtina nėščiosios kortelėje užfiksuoti įraÅ¡ai. Nėštumo įskaitoje ji buvo užregistruota tik 2008-05-20, beveik po dviejų mėnesių po įsidarbinimo. Apeliantė pažymi, kad ji buvo gydoma dėl nereguliarių mėnesinių, dažno kraujavimo, dėl ko ji negalėjo suprasti, jog laukiasi. Gydytoja E. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad negalima teigti J. L. žinojus apie nėštumÄ , atsižvelgus į jos ligų simptomatikÄ .

Gydytoja E. G., prižiÅ«rėjusi nuteistÄ jÄ V. Å . nėštumo metu, parodė, kad pastaroji galėjo nežinoti apie savo nėštumÄ balandžio mėnesį, nes ji pastojo vasario mėnesio pabaigoje arba kovo mėnesio pradžioje. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia priimti į darbÄ nėščias moteris. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtinta darbdavio pareiga įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe, priimant į darbÄ taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sÄ lygas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnyje yra numatytos garantijos nėščioms moterims. Apeliantės požiÅ«riu, darbo santykių fiktyvumo neįrodo ir abiejų darbuotojų priėmimas į darbÄ tÄ pačiÄ dienÄ , nes įmonei pradedant naujÄ veiklos sritį ir ieÅ¡kant naujų darbuotojų yra visiÅ¡kai natÅ«ralu atrinktus darbuotojus įdarbinti tÄ pačiÄ dienÄ .Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog UAB „E“ darbuotojams bÅ«tų realiai mokamas įprastas ar nustatytas didelio dydžio atlyginimas.

Nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, apeliantė J. L. pažymi, kad visos bendrovėje dirbusios moterys patvirtino gavusios atlyginimÄ . Realų atlyginimų mokėjimo faktÄ taip pat patvirtina specialistų nustatyta aplinkybė dėl sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų. IÅ¡ VSDFV specialistės iÅ¡vados turinio matyti, kad dalis gaunamų pajamų, L. K. dirbant UAB „E“, buvo užskaitytos kaip jos pagrįstas darbo užmokestis. Liudytoja L. M. parodė, kad paskaičiuodavo atlyginimus, ruoÅ¡davo atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, kas patvirtina darbo užmokesčio mokėjimÄ grynaisiais pinigais.Dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teiginių, jog „E“ darbuotojams mokamų atlyginimų dydžiai buvo žymiai didesni negu tuometinis statistinis vidurkis, apeliantė atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta duomenų apie tuometinį statistinį vidurkį.

Apeliantė taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistosioms paskirtas darbo užmokestis pagal verslo praktikÄ bÅ«tų neproporcingas analogiÅ¡kÄ verslÄ vystančių įmonių darbuotojų darbo užmokesčiams. Apeliantės teigimu, UAB „E“ jai buvo mokamas iÅ¡ esmės toks pat atlyginimas, kokį gaudavo ankstesnėje darbovietėje, bei tokio pat dydžio atlyginimas, koks jai buvo mokamas dirbant UAB „S“ - apie 2500 Lt, atskaičiavus mokesčius. Å i aplinkybė tik patvirtina, kad UAB „E“ jai mokamas atlyginimas nebuvo neproporcingas kitų įmonių vadybininkams mokamiems atlyginimams.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrindė, kodėl UAB „S“ apeliantės gauto atlyginimo dydis yra pagrįstas, o UAB „E“ - ne. Apeliantė J. L. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad 20 000 Lt premija jai buvo iÅ¡mokėta siekiant padidinti mokėtinÄ motinystės paÅ¡alpÄ . VSDFV specialistės iÅ¡vadoje pateikti skaičiavimai bei specialistės V. B. paaiÅ¡kinimai teisme patvirtina, kad Å¡i 20 000 Lt suma nebuvo įskaičiuota, apskaičiuojant jai mokėtinos paÅ¡alpos dydį, kadangi nepateko į skaičiuotinÄ laikotarpį.

Tad visiÅ¡kai akivaizdu, kad sukčiavimo tikslu motinystės paÅ¡alpos iÅ¡mokėjimo srityje nebuvo jokio pagrindo man mokėti premijÄ ir nuo jos paskaičiuotus mokesčius, jei jos iÅ¡mokėjimas neturėjo visiÅ¡kai jokios reikÅ¡mės apskaičiuojant man mokėtinos paÅ¡alpos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad panaÅ¡iu laikotarpiu UAB „S“ už gerai atliekamÄ darbÄ jai iÅ¡mokėjo 10 000 Lt dydžio premijÄ , nors teismui nekilo abejonių dėl Å¡ios premijos pagrįstumo.Teismo nuosprendyje nurodoma, kad A.

K. ir J. L. bendravimÄ bei bendrus veiksmus rodo A. K. iÅ¡duota pažyma J. L. apie gautas draudžiamÄ sias pajamas, kuri buvo pateikta SODRAI, taip pat nustatytas faktas, jog apeliantė J. L. pasirašė dokumentus kaip UAB „E“ finansininkė, nors įmonės buhalterinę apskaitÄ buvo pavesta tvarkyti kitos įmonės specialistams. Apeliantė nurodo, kad ji susipažino su A. K. tvarkant dokumentus dėl jos antrojo vaiko motinystės atostogų, ir Å¡ie parodymai nebuvo paneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliantė pažymi, kad teismo nurodytÄ dokumentÄ ji pasirašė, laikinai eidama finansininkės pareigas, buhalterinę apskaitÄ vedusiai L. M. nesant darbe. Å io dokumento pasiraÅ¡ymo metu ji nepažinojo A. K., su juo nebendravau ir jokių bendrų veiksmų neatliko. Pastebėtina, kad Å¡io dokumento pagaminimas ar kaip žinomai netikro jo panaudojimas apgaulės bÅ«du, siekiant įgyti svetimÄ turtÄ , nebuvo inkriminuotas nei jai, nei kitiems nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas Å¡io dokumento nenurodė, iÅ¡vardindamas įrodymus nuosprendyje.Apeliantės J.

L. teigimu, byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „E“ nebuvo fiktyvi, kad bendrovė buvo pajėgi mokėti darbuotojoms nustatyto dydžio atlyginimus, nes turėjo materialaus turto bei pakankamai lėšų banko sÄ skaitoje, kad darbuotojai turėjo reikalingÄ kompetencijÄ ir darbo patirtį pareigoms atlikti bei realiai vykdė savo darbines funkcijas ir gavo jų darbo funkcijas atitinkantį darbo užmokestį, kad buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai į valstybės biudžetÄ , taigi motinystės paÅ¡alpos iÅ¡ valstybės socialinio draudimo lėšų darbuotojoms buvo iÅ¡mokėtos pagrįstai ir teisingai.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „E“ veikla buvo fiktyvi ir kad bendrovė nebuvo pajėgi mokėti specialistų nustatyto dydžio atlyginimų bei premijų darbuotojams, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga. Civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė Jurgita Bumbulienė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendį, solidariai priteisiant iÅ¡ A. K. ir L. K. 22 581,22 Eur turtinės žalos atlyginimÄ VSDFV Kauno skyriaus naudai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡mokėjus L.

K. ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 98 902,72 Lt (28 644,21 Eur) žala, iÅ¡ Å¡ios sumos 77 970,79 Lt (22 581,90 Eur) buvo pervesta į apdraustosios asmeninę sÄ skaitÄ ir 20 931, 93 Lt (6 062,31 Eur) iÅ¡skaičiuota mokesčių. Skunde nurodomi laikotarpiai, už kuriuos L. K. buvo mokomos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, bei Å¡ių paÅ¡alpų dydžiai. Už laikotarpius nuo 2008-11-01 iki 2008-11-25, nuo 2008-12-03 iki 2008-12-19, nuo 2008-12-24 iki 2009-01-14 apdraustajam L.

K. buvo iÅ¡mokėta 6020,79 Lt (1 743,74 Eur), už laikotarpį nuo 2009-01-15 iki 2009-05-20 buvo iÅ¡mokėta 17 501,41 Lt (5 068,76 Eur), už laikotarpį nuo 2009-05-21 iki 2011-03-23 buvo iÅ¡mokėta 54 448, 59 (15 769,40 Eur). VSDF Kauno skyrius prašė priteisti solidariai iÅ¡ A. K. ir L. K. – 28 644,21 Eur dydžio žalÄ , t. y. 22 581,90 Eur, pervestų į L. K. sÄ skaitÄ , ir 6 062,31 Eur mokesčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu tenkino iÅ¡ dalies VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad kaltininkai neteisėtai užvaldė tÄ lėšų dalį, kuri buvo realiai perduota jų dispozicijai, tačiau sumokėta mokesčių (įmokų) dalis nuo apskaičiuotos sumos kaltininkų realiai nebuvo užvaldyta, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintas realiai kaltinamųjų veiksmais užvaldyta dalimi.

Civilinis ieÅ¡kovas sutinka su teismo vertinimu dėl atlygintos žalos mažinimo sumokėta mokesčių (įmokų) dalimi, tačiau pažymi, jog į L. K. sÄ skaitÄ realiai buvo pervesta 22 581,90 Eur, o teismas VSDFV Kauno skyriaus naudai priteisė tik 22 368,07 Eur, nepagrįstai sumažinant priteistos žalos dydį 213,83 eurais. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A.

K. atžvilgiu. Nepanaikinus 2017-05-05 nuosprendžio, praÅ¡oma panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo, A. K. paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, atidedant bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, dėl ko nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pagal teismų praktikÄ bÅ«tina nustatyti darbo santykių fiktyvumo faktÄ , kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekusį gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (teisę į tokiÄ paÅ¡alpÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad užmokesčio dydis yra dviejų Å¡alių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, todėl atvejis, kuomet motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti reikÅ¡mingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytinas apgaule BK 182 straipsnio prasme, esant realiems darbo santykiams.

Vertinant Å¡alių susitarimÄ dėl atlyginimo dydžio, bÅ«tina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumÄ : darbo sutarties su asmeniu sudarymÄ sÄ lygojančias aplinkybes, darbuotojo ir darbdavio sulygtas sÄ lygas dėl konkrečių darbų atlikimo, į tai, ar darbai pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtÄ darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino abejonių, kurios yra susijusios su darbo santykiais, t. y. nepaneigė, kad darbo santykiai yra fiktyvÅ«s, taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atlyginimai buvo nustatyti ne vien nėštumo laikotarpiu, tačiau ilgai laikÄ iki nėštumo.

Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį A. K., teismas neanalizavo aplinkybės, kad jis nebuvo UAB „E“ vadovas. ApraÅ¡ant A. K. veiksmus, buvo formaliai nurodomas ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrindžiamas A. K. vadovavimo bendrovei faktas, remiantis teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės pakeistais L. K. parodymais.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl bendrovės veiklos fiktyvumo yra padaryta, remiantis L. K. parodymais, diskredituojant liudytojų I. K., M. K. ir kitų kaltinamųjų, kurie patvirtino bendrovės vykdomos veiklos realumÄ , parodymus.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra eilė aplinkybių, jog I. K. buvo reali bendrovės įkÅ«rėja ir valdytoja, dėl ko siekdama iÅ¡vengti arba kuo labiau suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę davė melagingus parodymus. Taip pat pažymima, kad L. K. ir L. K. santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki – L. K., susipažindama su bylos medžiaga, sužinojo, kad A. K. yra V. Å . vaiko tėvas. L. K. parodymai buvo pakeisti tik bylÄ perdavus teisme.Aplinkybę, kad UAB „E“ buvo atidaryta realiems darbams vykdyti, pagrindžia 2007-08-13 bendradarbiavimo sutartis su UAB „O“, Å¡ios bendrovės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, interneto paslaugų tiekėjo UAB „I“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, liudytojų I.

K., J. L. (M.), V. Å . parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenų apie Ekonomikos mokymo centro 2008-05-28 V. Å . iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ , iÅ¡klausius mokymo kursÄ â€žProjektų sudarymas ir valdymas: projekto biudžetas (Reikalavimai iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų finansuojamiems projektams)“. Å i aplinkybė parodo, kad V. Å . tobulinosi toje srityje, kurioje ir dirbo. Akivaizdu, kad V. Å . nebÅ«tų siunčiama į mokymus ar panaÅ¡ius užsiėmimus, jei bÅ«tų fiktyvi darbuotoja.Pirmosios instancijos teismas konstatavo bendrovę nevykdžius veiklos, nors nebuvo apklausti asmenys, kuriems bendrovė teikė realias paslaugas arba susitarė dėl paslaugų teikimo.

Su UAB „F“ buvo sudaroma sutartis, kurios vertė – 150 000 - 200 000 Lt, buvo bendraujama su M. Ž., taip pat buvo bendrauta su UAB „R“ direktore R. Š..Į UAB „E“ įsidarbinusios moterys nežinojo, kad laukiasi, todėl nepagrįstai daroma išvada dėl tikslo pasisavinti VSDFV lėšas. L. K. kaltinamojo akto dalyje yra nurodoma iš esmės neteisinga aplinkybė – „veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad L. K. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K.“. Pabrėžtina, kad L.

K., UAB „E“ steigėja ir reali valdytoja, bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2007-08-17, pastojo 2008 m. birželio mėn., kadangi pagimdė 2009-03-23. Å i aplinkybė rodo, kad minėtas epizodas buvo inkriminuotas dirbtinai ir neteisėtai. J. L., įdarbinta į UAB „E“, taip pat nežinojo, kad laukiasi. Apie nėštumÄ ji sužinojo tik nuvykusi į gydymo įstaigÄ . Tai patvirtina liudytojos E. T., kuri yra (duomenys neskelbtini) akuÅ¡erijos skyriaus vedėja, parodymai. V. Å . apie savo nėštumÄ sužinojo praėjus 2 mėnesiams nuo įdarbinimo UAB „E“.Apeliaciniame skunde pažymima, kad darbo užmokesčio dydžio klausimas buvo nustatytas darbuotojoms, nežinant jų nėštumo fakto, o atsižvelgiant į normalias rinkos diktuojamas tendencijas, darbo sudėtingumÄ , pobÅ«dį ir kt.

Skundžiamame nuosprendyje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbo užmokestis buvo per didelis, o visi duomenys, kuriais grindžiamas per didelio darbo užmokesčio nustatymas, yra teismo nuomonė, kuri nepagrįsta objektyviais duomenimis.Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bendrovėje „E“ mokamų per didelių atlyginimų yra prezumpcinio pobūdžio ir nepagrįsti jokiais realiais faktais ar aplinkybėmis. Iš teismo nuosprendžio nėra aišku, koks statistinis vidurkis turimas omeny – ar tai yra statistiniai duomenys Lietuvos mastu, regiono (Vilniaus miesto) mastu, konkretaus verslo ar konkrečių paslaugų mastu.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo įžvalgomis, kad įmonė tokius didelius atlyginimus gali mokėti tik tuomet, jei veikia visiÅ¡kai be jokių nuostolių ir nesiskolindamas. Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nevertinama verslo rizika, naujo verslo veikimas, pelningumo ir nuostolių kaita, kapitalo suformavimo bÅ«dai. Formuojant verslÄ pagal teismo nurodytÄ modelį, galima teigti, kad didesni atlyginimai negali bÅ«ti mokami įmonėse tol, kol jos neturi visiÅ¡kai nuosavo kapitalo ir nedirba vien pelningai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrovės darbuotojams mokamas atlygis buvo proporcingas ir normalus, darbo užmokesčio dydis buvo nustatytas pagal tuo metu rinkoje (Vilniuje, projektų valdymo srityje) vyravusias tendencijas, atsižvelgiant į Å¡ios darbo Å¡akos naujumÄ . Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais bendru sutarimu, kas neprieÅ¡taravo įstatymams.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. K. nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, nes realiai UAB „E“ veiklai vadovavo ir jÄ koordinavo L.

K., kÄ patvirtina eilė byloje esančių objektyvių duomenų. UAB „E“ padėjusi įsteigti L. K. parodė, kad bendrovę steigė bÅ«tent L. K.. Bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi L. M. parodė, kad pas jÄ atvykdavo A. K. kartu su direktore L,Karmaziniene. L. M. parodė, kad su bendrove susijusius duomenis jai pateikdavo L. K. elektroniniu paÅ¡tu arba atvykus į UAB „A“. Liudytoja I. K. parodė, kad buvo įdarbinta bendrovėje L. K., kuri įkalbino jÄ pasiimti iÅ¡ banko paskolÄ ir paskolinti bendrovei.

Liudytoja M. K. parodė, kad L. K. prašė jos padėti vystyti bendrovės veiklÄ , dėl ko ji perdavė L. K. 20 000 Lt. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir sužinojusi apie A. K. neiÅ¡tikimybę bei tiesÄ apie V. Å . vaiko tėvÄ , siekdama palengvinti savo padėtį baudžiamojoje byloje, pakeitė savo parodymus, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos duomenims.

L. K. realų vadovavimÄ bendrovei pagrindžia tai, kad pastaroji, valdydama bendrovę, vykdavo pas notarę patvirtinti vadovo paraÅ¡o. Taigi, A. K. nebuvo nei realus, nei faktinis bendrovės vadovas, nepriėmė sprendimų, kurie bÅ«tų susiję su bendrovės valdymu, darbuotojų įdarbinimu, atlyginimų nustatymu.Nurodoma, kad nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du A. K. galėjo gauti ar gavo VSDFV iÅ¡mokas, iÅ¡mokėtas kitoms nuteistosioms, ar turėjo realiÄ galimybę tomis iÅ¡mokomis disponuoti. A. K. neturėjo motyvo grobstyti VSDFV lėšas ir veikti bendrininkų grupėje, neteisėtų veiksmų neatliko.Apeliaciniame skunde teigiama, kad A.

K. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl BK 300 straipsnio 3 dalies nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečius veiksmus atliko A. K.. Teismo sprendimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo yra paremtas tik L. K. parodymais, nesant byloje jokių objektyvių duomenų.Pažymima, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmių bendrinimo. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A.

K. veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, tačiau skirdamas bausmę taikė dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ . Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kuomet nustačius nusikalstamų veikų idealiÄ jÄ sutaptį, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, kaip tai nustato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. K. veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pagal teismų praktikÄ , kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip vienÄ tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieÅ¡ tÄ patį asmenį ir (ar) turtÄ (turtinę teisę) įgijo iÅ¡ to paties Å¡altinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panaÅ¡iu bÅ«du ir panaÅ¡iomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013).

Skundžiamame nuosprendyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad A. K. veikė vieninga tyčia, tačiau jam buvo inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos vietoj vienos tęstinės nusikalstamos veikos. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veikÄ sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tÄ patį nusikalstamos veikos objektÄ ir kvalifikuojami pagal vienÄ ir tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-743/2007).

Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino tęstinės veikos, dėl to neteisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas.Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. K. paskirta bausme, nes bausmės tikslai būtų pasiekti neskiriant realaus laisvės atėmimo. Pažymima, kad praėjo itin ilgas laikotarpis nuo A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (2008-2009 m.), jis yra našlys, turi keturis vaikus, kuriuos išlaiko, nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, dirba UAB „T“ vadybininku, charakterizuojamas teigiamai.

Kadangi A. K. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, inkriminuotos veikos nebuvo smurtinio pobÅ«džio ir nesukėlė sunkių pasekmių, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekiami atidedant bausmės vykdymÄ Â maksimaliam trejų metų terminui. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmės tikslas – fizinė nuteistojo izoliacija nuo visuomenės, siekiant jÄ apsaugoti nuo pavojingo visuomenės nario pakartotinio nusikalstamo elgesio ateityje. Tačiau ne kiekvienas nusikalstamas veiksmas rodo, kad neteisėtas elgesys, pažeidžiantis esmines visuomenės vertybes ir reiÅ¡kiantis nusikalstamos veikos padarymÄ , bus kartojamas ateityje.

Skunde pabrėžiama, kad A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atvykdavo į visas apklausas, atsakingai dalyvavo procese, nepažeidinėjo kardomųjų priemonių, procesui netrukdė ir savo elgesiu pateisino teisėsaugos institucijų ir teismo pademonstruotÄ pasitikėjimÄ bei įrodė, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. K. akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistųjų J. L. ir A. K. bei civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus apeliaciniai skundai atmestini.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.IÅ¡ esmės nuteistosios J. L. ir nuteistojo A. K. gynėjo skundais buvo kvestionuojamas bylos nagrinėjimo iÅ¡samumas (neapklausta dalis gynybos nurodomų liudytojų ir FNTT specialistė) dėl ko byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, o teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Be to skunduose ginčijamos teismo iÅ¡vados susijusios su įmonės veiklos realumu/fiktyvumu, darbo santykių realumu, darbo užmokesčio dydžiu ir pagrįstumu, L. K., I. K., M. K. parodymų bei specialisto iÅ¡vados ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimu bei bendrininkavimo instituto taikymu. Nuteistojo A. K. gynėjo skunde taip pat keliami klausimai susiję nusikaltimo sudėties požymių buvimu/nebuvimu jo ginamojo veiksmuose, veikos kvalifikavimu bei bausmės skyrimu ir bendrinimu.Civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ iÅ¡ A.

K. ir L. K. priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį. Dėl atmestų praÅ¡ymų iÅ¡kviesti gynybos liudytojus ir FNTT specialistęNuteistojo A. K. gynėjas ir nuteistoji J. L. apeliaciniuose skunduose deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas ir kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, atmesdamas jų praÅ¡ymus apklausti liudytojus R. Å ., A. Å ., M. Ž.-Pavydienę ir FNTT specialistę, pateikusiÄ iÅ¡vadÄ dėl UAB „E“ Å«kinės ir finansinės veiklos tyrimo. Å ie argumentai atmetami. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai aktyviai naudojosi visomis įstatymo suteiktomis teisėmis, teikė įvairius praÅ¡ymus, kurie, iÅ¡klausius visų proceso dalyvių nuomones dėl pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, buvo tenkinami arba motyvuotai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas atmetė praÅ¡ymus iÅ¡kviesti liudytojus R. Å ., A. Å . ir M. Ž.-P. įvertinęs teisminio nagrinėjimo eigÄ ir trukmę įžvelgė norÄ vilkinti procesÄ . Teismas pažymėjo, kad nebuvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti minėtų liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei anksčiau teisminio nagrinėjimo metu, liudytojai nebuvo atsivesti ir savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais teismo motyvais. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo ne kartÄ atidedamas, neatvykus visiems kaltinamiesiems (t. 15, b. l. 79-80) arba praÅ¡ant A.

K. ar jo gynėjui (t. 15, b. l. 97-99, 113-114, 153-155, 170-171), teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo daromos pertraukos dėl A. K. neatvykimo į teismo posėdį (t. 15, b. l. 205-206; t. 16, b. l. 4, 83, 87), dėl J. L. neatvykimo į teismo posėdį (t. 16, b. l. 92), praÅ¡ant J. L. ir jo gynėjai (t. 16, b. l. 111), buvo priimta teismo 2015-10-01 nutartis atvesdinti A. K. į teismo posėdį (t. 15, b. l. 82), kaltinamieji ne kartÄ atsisakė duoti parodymus, kol visi liudytojai nebus apklausti (t. 15, b. l. 190, t. 16, b. l. 39, 59).

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl kaltinamųjų siekio vilkinti procesÄ . Visgi atkreiptinas dėmesys, jog bylos proceso greitumas, negali bÅ«ti siekiamas jos iÅ¡samumo sÄ skaita, tačiau Å¡ioje konkrečioje byloje, praÅ¡omų liudytojų kvietimas į teismÄ ir jų apklausos bÅ«tų buvęs perteklinis veiksmas. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teismo iÅ¡vadas dėl nusikaltimų sudėties buvimÄ nuteistųjų veiksmuose, o gynybos praÅ¡yti liudytojai negalėtų neginčijamai patvirtinti UAB „E“ vykdomos veiklos realumo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir FNTT specialistę, atlikusiÄ UAB „E“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ .

Nėra pagrindo teigti, kad FNTT specialistės iÅ¡vada Nr. 5-1/94 (t. 1, b.l. 92-103) esmingai skiriasi nuo VSDFV specialistės V. B. pateiktos iÅ¡vados Nr. (10.4)11-148 (t. 1, b.l. 108-133) ar Å¡ios specialistės duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu (t. 16, b. l. 101-103). FNTT specialistė atliko tyrimÄ pagal Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. II-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos J. M. pateiktus UAB „E“ dokumentus (t. 1, b.l. 93), iÅ¡ kurių nebuvo galima nustatyti darbo užmokesčio dydžio L.

K. 2008 m. balandžio – liepos mėn. laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžių J. L. ir V. Š. 2008 m. balandžio mėn. Taip pat nebuvo galima nustatyti, ar L. K. buvo išmokėtas darbo užmokestis ir kiti priedai (15 184 Lt) už 2008 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. laikotarpį, J. L. – darbo užmokestis ir kiti priedai (14 892 Lt) už 2008 m. gegužės, birželio ir rugsėjo mėn., V. Š. - darbo užmokestis ir kiti priedai (14 000 Lt) už 2008 m. gegužės ir birželio mėn. pagal VSDFV pateiktas pažymas.

IÅ¡vadoje nurodoma, kad L. K., J. L. ir V. Å . banko sÄ skaitose neatvaizduotas darbo užmokesčio pervedimas iÅ¡ UAB „E“. Tyrimui nepateikti UAB „E“ darbuotojų darbo sutartys, kuriose bÅ«tų įraÅ¡ai dėl darbo užmokesčių nustatymo bei jų pakeitimų, dokumentai, nustatantys premijas, priemokas bei priedus prie atlyginimų. Tyrimui nepateikti UAB „E“ 2008 m. darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai. Dėl to buvo padaryta iÅ¡vada, kad nėra galimybės nustatyti, ar faktiÅ¡kai mokėtas L.

K., J. L. ir V. Å . darbo užmokestis atitiko darbo sutartyse nustatytÄ darbo užmokestį. Tyrimo metu negalima nustatyti L. K., J. L. ir V. Å . darbo pobÅ«dį, krÅ«vį ir apimtį (t. 1, b.l. 97-99). Kadangi UAB „E“ pateikė VSDFV Vilniaus skyriui ketvirtines finansines ataskaitas, kuriose deklaruojamos 2008 metų pajamos, finansinės Å«kinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2008 m. II-IV ketv. L. K. pajamos siekė 53 620,01 Lt, J. L. pajamos siekė 26 350,00 Lt, V. Å . pajamos siekė 53 483,36 Lt.

UAB „E“ sumokėjo socialinio draudimo įmokas VSDFV Vilniaus skyriui (t. 1, b.l. 99-100). VSDFV specialistė, tirdama UAB „E“ apdraustosioms paskirtas ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas ir padarytÄ Å¾alÄ VSDF biudžetui, vadovavosi registro duomenimis ir 3 tarnybiniais praneÅ¡imais (t. 16, b. l. 102). Buvo nustatyta, kad UAB „E“ priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2008 m. balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius buvo mokomos pavėluotai, už 2008 m. birželio mėn. valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėtos nustatytu terminu.

Atkreiptinas dėmesys, jog VSDFV specialistės iÅ¡vadoje yra pateikiamos lentelės, kuriose nurodomos tiek pagrįstos, tiek nepagrįstos L. K., J. L. ir V. Å . pajamos bei ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos. IÅ¡ lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad draudžiamÄ sias pajamas sudarė tokios pačios sumos, kokios buvo nurodytos ir FNTT specialistės iÅ¡vadoje, t. y. L. K. draudžiamosios pajamos siekė – 53 620,01 Lt (t. 1, b. l. 112-113), J. L. draudžiamosios pajamos siekė – 26 350,00 Lt (t. 1, b. l. 118, 120), V.

Å . draudžiamosios pajamos siekė – 53 483,36 Lt (t. 1, b. l. 129, 131). Pabrėžtina, kad teisiamojo posėdžio metu VSDFV specialistė V. B. parodė, kad nebuvo galima atlikti UAB „E“ tyrimo, nes iÅ¡ bendrovės nebuvo gauti jokie dokumentai apie darbuotojų atliekamÄ darbÄ , iÅ¡dirbtų valandų skaičių (t. 16, b. l. 102), kas buvo nurodyta ir FNTT specialistės iÅ¡vadoje. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokių prieÅ¡taravimų FNTT specialistės ir VSDFV specialistės pateiktose iÅ¡vadose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netikslingumo apklausti FNTT specialistės teisiamojo posėdžio metu, yra pagrįstai vertintas kaip perteklinis.Pažymėtina, kad teismo Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina kaltinamųjų pateiktų praÅ¡ymų netenkinimas, nesant kitų objektyvių duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė kaltinamųjų teisės į gynybÄ nuo pareikÅ¡to kaltinimo, jų procesinių teisių, rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų bei Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog įrodinėjimo procesas byloje negali bÅ«ti begalinis, byloje turi bÅ«ti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Liudytojų apklausos praėjus tokiam ilgam laikui (8-9 metams) nėra tikslingos, juo labiau, kad gynybos nurodomos liudytojų galimai patvirtintinos ar paneigtinos aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos ir kitais objektyviais duomenimis bei įrodymais.

Dėl UAB „E“ realaus/fiktyvaus veikimo, darbo santykių realumo ir darbo užmokesčio dydžių pagrįstumo BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad UAB „E“ veikė fiktyviai, darbo santykiai buvo imituojami, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių L. K., J. L. ir V.

Å . realų darbÄ bendrovėje bei joms realiai iÅ¡mokėtus atlyginimus. Atvirkščiai, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių bendrovės fiktyviÄ veiklÄ , tariamus darbo santykius ir panaikinančių abejones dėl neva iÅ¡mokėtų atlyginimų.Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena UAB „E“ darbuotoja neiÅ¡saugojo darbo sutarties, kurioje bÅ«tų apibrėžtas darbo pobÅ«dis, krÅ«vis ir apimtis. Nėra iÅ¡likusių ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima tiksliausiai spręsti apie UAB „E“ Å«kinės – komercinės veiklos realumÄ .

Aplinkybė, kad buvo pagrobtas automobilis, dar neįrodo, jog jame buvo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kaip parodė A. K.. Abejotina, kad 2008-11-01 nutraukus paslaugų sutartį, buhalterinės apskaitos dokumentai iš UAB „A“ buvo perduoti A. K. po pusės metų – 2009-05-14. Abejones dėl dokumentų vagystės sustiprina ir tai, kad automobilis „Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo (t. 12, b. l. 123), o A.

K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ vakarÄ jis ėjo su dukra, dukros draugu į teatrÄ , po spektaklio nerado maÅ¡inos, kurioje buvo sudėti tie dokumentai (t. 16, b. l. 108). Teismas pažymi, kad artimiausias teatras yra beveik už kelių kilometrų nuo automobilio pagrobimo vietos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų A. K., L. K., V. Å ., liudytojų I. K., L. M. duoti parodymai apie UAB „E“ veiklÄ , darbo užmokesčius ir kitas svarbias bylai aplinkybes yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu jų duotiems parodymams ir kitiems byloje esantiems duomenims, dėl ko vertintini kritiÅ¡kai.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo L. K. pirminiais parodymais, pripažindamas, kad jie nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s, jais buvo bandoma slėpti ir nutylėti reikÅ¡mingas įvykių aplinkybes. Vėlesnius L. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi. Nuteistosios J. L. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai, kad L. K. parodymus pakeitė, siekdama atkerÅ¡yti A. K. už nesusiklosčiusius Å¡eiminius santykius ir patirtÄ iÅ¡davystę, yra deklaratyvi nuomonė, neparemta jokiais byloje esančiais įrodymais.L.

M., 2015-02-24 apklausta kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „A“. Ji pasirašė sutartį su UAB „E“, tačiau neprisimena, kas iÅ¡ minėtos bendrovės pasirašė. A. K. jos paprašė tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Ji pažinojo A. K., nes tvarkė kitos įmonės, kurioje jis dirbo, buhalterinę apskaitÄ . Ji neprisimena, kas buvo „E“ direktorius, lyg ir moteris, su kuria buvo susitikusi vienÄ kartÄ . A. K. jos paprašė padaryti „Excel“ lentelę, kad jie patys galėtų apskaičiuoti darbo užmokesčius ir teikti duomenis SODRAI.

Iki 2010-2011 m. įmonė galėjo neturėti buhalterio, jei nebuvo PVM mokėtoja, įmonės vadovas galėdavo viskÄ paskaičiuoti ir teikti duomenis. Ji pati nemokėjo mokesčių SODRAI už UAB „E“. Sutartis su „E“ buvo nutraukta, kadangi jie atsisakė mokėti už paslaugas. Ji atidavė visus UAB „E“ dokumentus A. K. (t.13, b.l. 195). 2015-04-29 papildomos apklausos metu liudytoja L. M. parodė, kad ji tvarkė buhalterinės apskaitos duomenis, kuriuos turėjo pateikti UAB „E“ atstovas, Å¡iuo atveju – L.

K.. Pastaroji jai pateikdavo informacijÄ Ä¯vairiai, tiek elektroniniu paÅ¡tu, tiek atvykusi į UAB „A“ ofisÄ . <...> Ji neprisimena, ar A. K. teikdavo jai UAB „E“ dokumentus. A. K. turėjo direktorės L. K. paraÅ¡o antspaudÄ . Ji buvo nustebusi, kaip antspaudas galėjo bÅ«ti pas jį. <...> Buhalterinės apskaitos tvarkymo metu UAB „E“ dokumentus iÅ¡ dalies teikdavo A. K., kadangi direktorė bÅ«davo iÅ¡ Kauno. <...> UAB „E“ darbo užmokesčius paskaičiuodavo ji pati pagal jai pateiktus įsakymus.

Ji teikdavo VSDFV duomenis apie apdraustuosius elektroniniu būdu. Ant VSDFV pateiktų dokumentų buvo dedamas L. K. parašas jos pagamintu antspaudu, ji realiai nepasirašinėdavo. <...> Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo metu UAB „E“ galėjo atstovauti tiek direktorė L. K., tiek A. K., kuris draugavo su direktore. Ji retai kontaktavo su L. K., nes pastaroji būdavo Kaune, dažniausiai tekdavo bendrauti su A. K.. Ji nėra asmeniškai mačiusi bendrovės darbuotojų, su jomis visiškai nekontaktavo.

Ji nežino, kas mokėjo SODRAI mokesčius, ar direktorė L. K., ar A. K.. Pagal didžiÄ jÄ knygÄ ji nėra mačiusi, kad bÅ«tų iÅ¡mokami darbo užmokesčiai, dokumentuose jie buvo paskaičiuoti. Ji klausdavo A. K., kodėl taip yra, o jis jai atsakydavo, kad darbo užmokesčius iÅ¡mokės darbuotojams tada, kai pabaigs projektÄ . Kiek jai yra žinoma, UAB „E“ nemokėdavo gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra mokamas tik tada, jei iÅ¡mokamas darbo užmokestis (t. 13, b. l. 196). Kaip matyti iÅ¡ pirminių L.

M. parodymų, ji neprisiminė direktorės pavardės, A. K. praÅ¡ymu sudarė „Excel“ lentelę, kad jie patys galėtų paskaičiuoti darbo užmokesčius ir teikti duomenis SODRAI, ji pati nemokėdavo mokesčių SODRAI. Tačiau vėliau L. M. duoti parodymai yra iÅ¡ esmės skirtingi, vienos apklausos iÅ¡sakyti teiginiai netgi prieÅ¡tarauja vieni kitiems. IÅ¡ pradžių L. M. parodė, kad L. K. jai pateikdavo informacijÄ tiek elektroniniu paÅ¡tu, tiek atvykusi į UAB „A“ ofisÄ .

Vėliau tos pačios apklausos metu liudytoja parodė, kad retai kontaktavo su L. K., nes pastaroji būdavo Kaune, dažniausiai tekdavo bendrauti su A. K.. L. M. taip pat parodė, kad ji neprisimena, ar A. K. teikdavo jai UAB „E“ dokumentus. Vėliau ji patvirtino, kad UAB „E“ dokumentus iš dalies teikdavo A. K., kadangi direktorė būdavo iš Kauno. Papildomos apklausos metu L. M. taip pat parodė, kad UAB „E“ darbo užmokesčius paskaičiuodavo ji pati pagal jai pateiktus įsakymus ir kad ji teikdavo VSDFV duomenis apie apdraustuosius elektroniniu būdu, kas prieštarauja pirminiams parodymams.Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja L.

M. parodė, kad ji paskaičiuodavo jiems (UAB „E“ darbuotojams) atlyginimus, <...> deklaruodavo mokesčius SODRAI ir kad ji bendraudavo su A. K. dėl UAB „E“. Jis atveždavo jai dokumentus su direktorės parašais (t. 16, b. l. 36-37). Šie parodymai iš dalies patvirtina 2015-04-29 papildomos apklausos metu duotus L. M. parodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina jos paaiškinimus dėl L. K. parašo faksimilės. Teismas abejoja L. M. parodymais, kad ji suklydo, mačiusi L.

K. antspaudÄ pas A. K., nes jis turėjo kitos įmonės antspaudÄ , <...> direktorės paraÅ¡o-antspaudo nebuvo (t. 16, b. l. 37). Teismas tiki 2015-04-29 duotais L. M. parodymais dėl matyto L. K. paraÅ¡o-antspaudo, nes po jos tvirtinimo toliau sekė paaiÅ¡kinimai - ji buvo nustebusi, kaip antspaudas galėjo bÅ«ti pas jį (A. K.). <...> Ant VSDFV pateiktų dokumentų buvo dedamas L. K. paraÅ¡as jos pagamintu antspaudu, ji realiai nepasiraÅ¡inėdavo (t. 13, b. l. 196). Pabrėžtina, kad ir pati L. K. 2013-02-12 apklausos metu parodė, jog po kurio laiko jis (A.

K.) pas jÄ atvyko ir pasakė, kad jam reikia padaryti antspaudÄ su jos paraÅ¡u, kad jis galėtų tvarkyti dokumentus įmonės reikmėms. Ji nesutiko, tačiau jis primygtinai reikalavo, nes kiekvienÄ kartÄ jis negalės važinėti į KaunÄ , atsivežti jos į Vilnių, kai jam reikės tvarkyti dokumentus. Kaune jie nuvažiavo į įmonę, kur gamina antspaudus, užsakė tai, ko jis prašė. Kaip ji supranta jis tÄ antspaudÄ vėliau ir pasiėmė. Iki Å¡iol antspaudas jai nėra grÄ Å¾intas (t. 7, b. l. 78).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja L. K. parodė, kad pagal A. K. užsakymus ji įkÅ«rė ne vienÄ Ä¯monę.<...> Kuomet buvo steigiama pirmoji įmonė, A. K. paaiÅ¡kino, kad yra problemų, turto apribojimai, areÅ¡tai, dėl ko steigėja ir direktorė yra visiÅ¡kai kitas asmuo ir dėl ko jis pasiima paraÅ¡o antspaudÄ , viskÄ valdo   (t. 16, b. l. 57-58). Kad Å¡is paraÅ¡o spaudas buvo naudojamas matyti iÅ¡ oficialioms institucijoms pateiktų ataskaitų (b.l. 66-72, 80-82 1 t.), patalpų nuomos sutarčių (b.l. 104-114 6 t.).

Nuteistojo A. K. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. 2010-03-10 apklausos metu A. K. parodė, kad įsteigus bendrovę „E“ direktorės pareigas užėmė L. K., kuri šioms pareigoms buvo paskirta akcininkų susirinkimo sprendimu. Bendrovėje tuo metu buvo du akcininkai – jis ir L. K. (t. 13, b. l. 4-5). 2012-11-30 apklausos metu A. K. parodė, kad jis nebuvo UAB „E“ akcininku (t. 13, b. l. 12). Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad 2007 m. viduryje buvo įsteigta UAB „E“, kurios vienintele akcininke ir vadovė buvo L.

K. (t. 16, b. l. 107). IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų yra žinoma, kad UAB „E“ vienintele akcininke iki 2009-03-02 buvo L. K.. 2007-08-07 steigėjos sprendimu L. K. paskirta eiti UAB „E“ direktorės pareigas. 2009-03-03 L. K. priėmė sprendimÄ dėl UAB „E“ 51 proc. akcijų perleidimo A. K. (t. 1, b. l. 93). Taigi, L. K. negalėjo bÅ«ti paskirta į direktorės pareigas akcininkų (L. K. ir A. K.) susirinkimo sprendimu.Teisiamojo posėdžio metu J. L. parodė, kad pokalbio metu jos (J.

L. ir L. K.) susitarė, kad jai bus mokama 2500 Lt į rankas. <...> Farmacinėje kompanijoje ji gaudavo tokiÄ pačiÄ algÄ â€“ 2500 Lt (t. 16, b. l. 157). Jos parodymai neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. FNTT specialistės iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal pateiktÄ VSDFV pažymÄ apie priskaitytÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas J. L. 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais buvo priskaityta 2300 Lt (už gegužės mėn. – 2000 Lt, už birželio mėn. – 300 Lt), o jau 2008 m. rugsėjo mėn. buvo priskaityta 20 400 Lt darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų (darbo užmokestis – 400 Lt, kitos iÅ¡mokos – 20 000 Lt), - t.1, b.l. 97-98.

Taigi, J. L. negaudavo kas mėnesį, pasak jos nustatyto darbo užmokesčio - apie 2500 Lt į rankas, remiantis VSDFV pateiktomis pažymomis. Teisiamojo posėdžio metu J. L. taip pat parodė, kad ji labai dažnai susitikdavo su L. K. Kaune, kadangi dažnai pravažiuodavo pro tÄ miestÄ kito darbo reikalais. <...> Kai jos susitikdavo, ji pateikdavo ataskaitas, aptardavo nuveiktus darbus, pasiimdavo algÄ , kuriÄ jai sumokėdavo UAB „E“ vadovė, pasiraÅ¡ant algalapyje (t.16, b.l. 158). Å iems parodymams prieÅ¡tarauja L.

K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. L. K. parodė, kad su V. Å . ir J. M. (L.) susipažino, prasidėjus tyrimui. A. K. jas nuvežė į kavinę ir supažindino. <...> Jis kiekvienos paklausė, kokius parodymus davė (t. 16, b. l. 76). J. L. parodė, kad nėštumo metu jai teko keletÄ kartų gulėti ligoninėje, bet didžiÄ jÄ dalį ji intensyviai dirbo, nėštumas darbui netrukdė (t. 16, b. l. 158). Apklausta kaip liudytoja E. T. parodė, kad 2008 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini)gimdymo namuose, užėmė akuÅ¡erijos skyriaus vedėjos pareigas.

Jos pacientė buvo J. M. (dabartinė pavardė – L.), kurios nėštumas buvo netipiÅ¡kas, ji kraujavo visÄ nėštumo laikÄ , dėl ko gulėjo stacionare (t. 15, b. l. 185). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad J. L. negalėjo vienu metu dirbti dvejuose darbuose, aktyviai važinėtis po LietuvÄ dėl netipiÅ¡ko ir sunkaus nėštumo, praleisto laiko ligoninėje.Nuteistosios J. L. ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog V.

Å . tobulinosi srityje, kurioje dirbo. Byloje yra duomenų apie Ekonomikos mokymo centro 2008-05-28 V. Å . iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ , iÅ¡klausius mokymo kursÄ â€žProjektų sudarymas ir valdymas: projekto biudžetas (Reikalavimai iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų finansuojamiems projektams)“. Apeliantų teigimu, tai patvirtina, kad V. Å . nebuvo fiktyvi darbuotoja, jei buvo siunčiama į mokymus ar panaÅ¡ius užsiėmimus. Å iuos argumentus paneigia pačios V. Å . 2012-10-19 parodymai. V. Å . parodė, kad L.

K. nėra davusi jai jokių raÅ¡ytinių nurodymų, UAB „E“ nesiuntė jos į jokius kursus ar mokslus. 2008-05-28 ji pati nusprendė dalyvauti kursuose apie projektų sudarymÄ ir valdymÄ (t. 9, b. l. 162).2012-10-19 apklausos metu V. Å . taip pat parodė, kad įsidarbinus UAB „E“ direktoriaus pavaduotojos pareigose jai buvo nustatytas 7000 Lt atlyginimas į rankas, vėliau, po dviejų mėnesių, buvo nustatytas 5000 Lt atlyginimas į rankas (t. 9, b. l. 162). FNTT specialistės iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal pateiktÄ VSDFV pažymÄ apie priskaitytÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas V.

Å . 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais, buvo priskaityta 19 178,08 Lt darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 98). Nei V. Å ., nei J. L. parodymai neatitinka FNTT specialistės iÅ¡vadoje pateiktų duomenų apie nustatytÄ joms darbo užmokesčio dydį. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu duoti V. Å . parodymai apie pinigų pervedimus iÅ¡ jos sÄ skaitos į UAB „E“ sÄ skaitÄ ir į asmeninę L. K. sÄ skaitÄ (t. 9, b. l. 6, 8) prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams bei V. Å . duotiems paaiÅ¡kinimams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuomet buvo atliekamas I.

K. mokestinis patikrinimas. Teismo posėdžio metu V. Å . parodė, kad ji neturėjo skolų A. K. ir jos dukrai I. K.. Ji nieko neprisimena apie bankinius pavedimus I. K.. <...> Ji negali pasakyti dėl finansinių operacijų tarp jos ir L. K. asmeninės sÄ skaitos. <...> Ji norėjo tapti akcininke, partnere. Niekas jai nesiÅ«lė tapti partnere, bet toks buvo jos tikslas, dėl to ji savo iniciatyva pervedė pinigus. Ji nepamena, kam pervedė pinigus. <...> Ji paėmė kreditus iÅ¡ banko „Swedbank“ – 15 000 Lt, iÅ¡ banko „Nordea“ – 12 000 – 15 000 Lt, iÅ¡ banko „Danske“ – 20 000 Lt.

Tuo metu ji gal norėjo prisidėti savo lėšomis prie įmonės veiklos. Ji matė įmonės perspektyvÄ . Tuo metu ji gal turėjo laisvų lėšų ir pervesdavo į įmonės sÄ skaitÄ jos reikmėms. Ji gal buvo papraÅ¡yta paskolinti. Tai galėjo bÅ«ti žodinis susitarimas. <...> Ji negali pasakyti, kodėl pervesdavo pinigus įmonei, o pati dengdavo kreditus kreditais (t. 15, b. l. 189-190). Atlikus V. Å . bankų sÄ skaitų bei kitos banko pateiktos informacijos apžiÅ«rÄ , buvo nustatyta, kad iÅ¡ V.

Å . sÄ skaitos buvo pervesti pinigai į I. K., L. K., UAB „E“ sÄ skaitas, į V. Å . sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai iÅ¡ I. K. ir iÅ¡ L. K. banko sÄ skaitų (t. 9, b. l. 1-10). Mokestinio tyrimo metu V. Å . pateikė Vilniaus apskrities VMI paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad A. K. buvo jos sugyventinis. Jis įtikino jÄ paimti paskolas banke įvairioms iÅ¡laidoms. Kadangi jie kartu gyveno, A. K. žinojo, kur yra visos jos banko kortelės su PIN kodais, naudojosi jos sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis (paskolomis).

Ji nežino, kodėl A. K. pervesdavo iÅ¡ jos sÄ skaitos pinigus į jo dukros I. K. sÄ skaitÄ ir kodėl iÅ¡ pastarosios sÄ skaitos pervesdavo pinigus į jos sÄ skaitÄ (t. 12, b. l. 121).Aplinkybę, kad A. K. naudojosi svetimomis banko sÄ skaitomis patvirtina ir L. K. parodymai. Apklausta kaip įtariamoji L. K. parodė, kad A. K. jos paprašė atidaryti sÄ skaitas bankuose, siekiant gauti kreditines korteles – „Danske“, „Nordea“, „Vilniaus SEB“, Swedbank“. Ä® bankus jie nuvažiuodavo kartu. <...> Kai ji gaudavo banko sÄ skaitų duomenis – elektroninės bankininkystės duomenis, PIN kodų generatorių - ji atiduodavo juos A.

K., išėjusi iÅ¡ banko. A. K. turėjo visų jos paminėtų bankų elektroninės bankininkystės duomenis, PIN kodų generatorių. Jos namų adresu ateidavo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių ji sužinojo, kad A. K. galimai žaisdavo kompiuterinius žaidimus, už kuriuos mokėdavo dideles sumas. Vėliau A. K. pradėjo nedengti kreditų, tokiu bÅ«du jos vardu susidarė 40 000 Lt skola, o su delspinigiais ir kitais mokesčiais skola iÅ¡augo iki 80 000 Lt (t. 7, b. l. 80). Kaip jau buvo minėta anksčiau, Kauno apskr.

VMI atliko mokesčių mokėtojos I. K. mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31. Patikrinimo metu mokėtojos tėvas A. K. pateikė pareiÅ¡kimÄ Kauno apskrities VMI, kuriame nurodė, kad I. K. buvo moksleivė, visiÅ¡kai nuo jo priklausė, dėl ko ji visas sÄ skaitas bankuose atidarė jo praÅ¡ymu ir jis Å¡iomis sÄ skaitomis disponavo. I. K. nežinojo apie vykdomas operacijas. A. K. taip pat pateikė notariÅ¡kai patvirtintÄ I. K. įgaliojimÄ tėvui, pagal kurį jis turėjo teisę atstovauti jos interesams visais klausimais VMI (t. 12, b. l. 101-102, 107-108).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad buvo atlikta ne viena bankinė operacija tarp A.

K. artimų asmenų (I. K., V. Å ., L. K., N. M.), kurie negalėjo pagrįsti ar kaip nors logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti pinigų pervedimų.Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akte Nr. FR0680-491 yra nurodyta, kad 2007 m. laikotarpiu į I. K. sÄ skaitÄ buvo pervesta 3 860 Lt iÅ¡ L. K. sÄ skaitos (t. 12, b. l. 153), 100 000 Lt iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitos (t. 12, b. l. 154), iÅ¡ I. K. sÄ skaitos į UAB „E“ sÄ skaitÄ buvo pervesta 818 000 Lt (t. 12, b. l. 156). 2008 m. laikotarpiu į I. K. sÄ skaitÄ buvo pervesta 92 598 Lt iÅ¡ L.

K. sÄ skaitos, 119 770 Lt iÅ¡ V. Å . sÄ skaitos (t. 12, b. l. 157), 539 443 Lt iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitos (t. 12, b. l. 158), iÅ¡ I. K. sÄ skaitos buvo pervesta 159 355 Lt į L. K. sÄ skaitÄ , 133 774 Lt į V. Å . sÄ skaitÄ (t. 12, b. l. 158), 178 174 Lt į UAB „E“ sÄ skaitÄ . 2009 m. laikotarpiu į I. K. sÄ skaitÄ buvo pervesta 2 000 Lt iÅ¡ J. L. sÄ skaitos, 81 909 Lt iÅ¡ L. K. sÄ skaitos, 43 760 Lt iÅ¡ V. Å . sÄ skaitos (t. 12, b. l. 160), iÅ¡ I. K. sÄ skaitos buvo pervesta 118 878 Lt į L.

K. sÄ skaitÄ , 71 829 Lt į V. Å . sÄ skaitÄ (t. 12, b. l. 162). 2007-2009 m. tarp I. K. ir L. K. iÅ¡ viso buvo atlikta 123 bankinės operacijos, į I. K. sÄ skaitÄ iÅ¡ viso buvo pervesta 178 367 Lt, į L. K. sÄ skaitÄ iÅ¡ viso buvo pervesta 281 367 Lt (t. 12, b. l. 172-174). 2008-2009 m. tarp I. K. ir V. Å . iÅ¡ viso buvo atlikta 43 bankinės operacijos, į I. K. sÄ skaitÄ iÅ¡ viso buvo pervesta 163 530 Lt, į V. Å . sÄ skaitÄ buvo pervesta 205 603 Lt (t. 12, b. l. 175). 2015-05-18 buvo apžiÅ«rėti I.

K. bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kurie patvirtina minėtus duomenis apie I. K. bankines operacijas (t. 13, b. l. 69-89, 98-152).Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad jos vardu buvo paimta paskola iÅ¡ banko ir pervesta į UAB „E“. Pavedimai jai yra tos skolos grÄ Å¾inimas (t. 16, b. l. 72). Ji neatliko finansinių operacijų įmonės vardu. Ji neturėjo internetinės bankininkystės prisijungimų ir pavedimų nedarė. Ji neatsakys, kiek iÅ¡ viso paskolino įmonei pinigų. Ji asmeniÅ¡kai skolino pinigų L.

K., tačiau neatsimena, kiek paskolino. Ji taip pat paskolino pinigų V. Å .. Ji negali pasakyti apytikslių sumų. Ji taip pat negali pasakyti, ar skolos buvo grÄ Å¾intos. <...> Ji turėtų pasitikslinti, ar gavo pinigų iÅ¡ V. Å . ir J. L. sÄ skaitų. Ji nepamena tikslių skolintų sumų (t. 16, b. l. 73). UAB „E“ jai dalimis grÄ Å¾indavo paskolÄ . Ji taip pat gaudavo atlyginimÄ , naÅ¡laičio pensijÄ ir iÅ¡ to skolindavo V. Å . ir J. L. (t. 16, b. l. 74). Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad ji neprašė I.

K. paskolos (t. 16, b. l. 75). Teismo posėdžio metu V. Š. parodė, kad ji neturėjo skolų A. K. ir jos dukrai I. K. (t. 15, b. l. 189-190). Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, liudytojos I. K. parodymai vertintini kritiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino nepatikimais. Teismas teisingai nurodė, kad tiek I. K., tiek M. K. yra suinteresuotos bylos baigtimi dėl jų siejamų šeiminių ryšių su nuteistuoju A. K..Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš L.

K. sÄ skaitos buvo siunčiami pinigai į jai nepažįstamo asmens – N. M. – sÄ skaitÄ . Tai patvirtina L. K. bankų sÄ skaitų bei kitos banko pateiktos informacijos apžiÅ«ros protokole užfiksuoto duomenys (t. 5, b. l. 186). Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad ji nežino, kas yra N. M.. Teisme ji pirmÄ kartÄ iÅ¡girdo jos pavardę (t. 16, b. l. 76). N. M. yra buvusi A. K. sugyventinė. Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akte Nr. FR0680-491 yra nurodyta, kad N. M. paaiÅ¡kino, jog laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. ji gyveno kartu su A.

K. ir vedė bendrÄ Å«kį (t. 12, b. l. 119). Kauno apskrities VMI N. M. pateikė įgaliojimo, kuriuo įgaliojo A. K. disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ kopijÄ (t. 12, b. l. 111). N. M. nurodė, kad pastato įsigijimo dienÄ suteikė pilnÄ Ä¯galiojimÄ tvarkyti, naudoti, disponuoti pastatu A. K., kadangi tuo metu jie jau gyveno kartu ir planavo bendrÄ ateitį (t. 12, b. l. 112). Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad ji pažįsta N., kuri buvo tėčio draugė (t. 16, b. l. 73).

Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad jis pažįsta N. M. (t. 16, b.l. 110). Darytina iÅ¡vada, kad A. K., naudodamasis L. K. banko sÄ skaita, pervedė pinigus buvusiai sugyventinei N. M.. Konstatuotina, kad A. K., naudodamasis L. K. ir V. Å . internetinės bankininkystės duomenimis ir iÅ¡ jų banko sÄ skaitų pervesdamas pinigus dukrai I. K. bei buvusiai sugyventinei N. M., disponavo VSDF biudžeto lėšomis, kurios buvo pervestos į L. K., V. Å . banko sÄ skaitas ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų pavidalu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepritaria A. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, kad nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du A. K. galėjo gauti ar gavo VSDF iÅ¡mokas, ar turėjo realiÄ galimybę tomis iÅ¡mokomis disponuoti. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad nuteistosioms L. K., J. L. ir V. Å . buvo realiai iÅ¡mokėtas atlyginimas ir kiti priedai. Tik J. L. ir V. Å . parodė, kad joms tikrai buvo mokamas atlyginimas, tačiau jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, atsižvelgiant pastarųjų norÄ iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. PrieÅ¡ingai nei parodė J.

L. ir V. Å ., byloje esantys kiti duomenys paneigia jų nurodytas aplinkybes.Teisiamojo posėdžio metu L. M. parodė, kad ji nežino, kaip įmonė mokėdavo atlyginimus. <...> Ji nežino, ar buvo mokama grynais. Ji ruoÅ¡davo atlyginimų žiniaraščius ir juos iÅ¡siųsdavo elektroniniu paÅ¡tu. Ji negali patvirtinti, ar jie iÅ¡mokėdavo atlyginimus. <...> Ji nematė atlyginimų mokėjimų per bankÄ . <...> PraktiÅ¡kai nebuvo mokesčių deklaravimo, nes nebuvo iÅ¡mokėti atlyginimai. Kai ji turi duomenis apie iÅ¡mokėtus atlyginimus, tada ji pateikia deklaracijÄ mokesčių inspekcijai.

Kadangi ji neturėjo tokių duomenų, negalėjo pateikti deklaracijos. Buvo teikiami duomenys apie apskaičiuotÄ darbo užmokestį, bet nebuvo duomenų apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. (t. 16, b. l. 37)Teisiamojo posėdžio metu specialistė V. B. parodė, kad įmokos (VSDF) buvo mokomos ne iÅ¡ įmonės (UAB „E“) sÄ skaitos, bet iÅ¡ direktoriaus lėšų (t. 16, b. l. 101).2012-10-19 apklausta kaip įtariamoji V. Å . parodė, kad kartais darbo užmokestį grynaisiais jai perduodavo A.

K.. <...> Apie gaunamÄ darbo užmokestį ji pasiraÅ¡ydavo buhalterijoje (t. 9, b.l. 162). Teismo posėdžio metu V. Å . parodė, kad atlyginimÄ jai grynaisiais pinigais mokėjo A. K., o kartais I. K. (t. 15, b. l. 188). Tačiau teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad jis nemokėjo atlyginimų (t. 16, b. l. 111). V. Å . nurodytÄ aplinkybę apie pasiraÅ¡ymÄ buhalterijoje už gaunamÄ darbo užmokestį paneigia L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. L. M. parodė, kad ji nėra asmeniÅ¡kai mačiusi bendrovės darbuotojų, su jomis visiÅ¡kai nekontaktavo (t. 13, b. l. 196).Teisiamojo posėdžio metu I.

K. parodė, kad atlyginimas jai buvo mokamas pavedimu iÅ¡ įmonės sÄ skaitos. Direktorė jai pervesdavo pinigus. Ji taip suprato, kad direktorė pinigus perveda. Jos atlyginimas buvo 1000 Lt. (t. 16, b. l. 74). 2010-03-10 apklaustas kaip specialusis liudytojas A. K. parodė, kad jis nežino, kaip buvo mokami atlyginimai bendrovėje, tačiau žino, jog bankinių pavedimų nebuvo (t. 13, b. l. 5). Kauno apskrities VMI 2014-06-27 patikrinimo akte Nr. FR0680-491 yra nurodyta, kad UAB „E“ per 2007-2008 m. į I.

K. banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 639 443,46 Lt. Didžiulės pinigų sumos bÅ«davo pervedamos keletÄ kartų per mėnesį. Akivaizdu, kad pinigai buvo siunčiami į I. K. sÄ skaitÄ ne už atliekamÄ darbÄ UAB „E“. Pažymėtina, jog I. K. nurodyta 1000 Lt suma buvo tik kartÄ â€“ 2008-04-05 pervesta per 2 metų laikotarpį (t. 12, b. l. 137). Darbo santykių fiktyvumÄ rodo ne tik objektyvių duomenų apie iÅ¡mokėtus darbo užmokesčius nebuvimas. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „E“ neva dirbusios L.

K., V. Š., J. L. dirbo ir kitose darbovietėse – L. K. dirbo Kauno vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, V. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje pilnu etatu, J. L. dirbo UAB „S“ pilnu etatu. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija nuo 2002-06-26) 144 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, kad „darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų“.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad V. Š. ir J. L. galėjo būti įdarbintos UAB „E“ tik 0,5 etato, o L. K. galėjo būti nustatytas kiek didesnis darbo valandų skaičius nei pastarosioms. Nepaisant darbo laiko trukmės minėtoje bendrovėje, V. Š., J. L. ir L. K. buvo nustatyti itin dideli darbo užmokesčiai ir kitos išmokos, kaip rodo specialisto išvadoje esantys duomenys. Pagal pateiktas VSDFV pažymas apie priskaitytus ir išmokėtus darbo užmokesčius bei kitas išmokas L.

K. 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo priskaityta 20 800 Lt darbo užmokesčio ir kitų išmokų, J. L. 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais buvo priskaityta 2300 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. rugsėjo mėn. buvo priskaityta 20 400 Lt darbo užmokesčio ir kitų išmokų, V. Š. 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais buvo priskaityta 19 178,08 Lt darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 97-98). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie pajamų dydžiai yra akivaizdžiai per dideli ir aiškiai viršijantys to meto vidutinio dydžio darbo užmokestį.

Remiantis statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) antrÄ jį 2008 m. ketvirtį sudarė 2236,8 lito (http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/vidutinis-darbo-uzmokestis---2237-litai/;http://www.manager.lt/blog/articles/view/vidutinis-darbo-uzmokestis-antraji-2008-m-ketvirti-sudare-2237-litus-darbo-uzmokestis-lietuvoje-2007-metais). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė V. B. parodė, jog UAB „E“ privalomas įmokas mokėjo pavėluotai, direktorius mokėjo jas iÅ¡ savo (ne iÅ¡ įmonės lėšų), <...> buvo padidinti ketvirčiai, iÅ¡ kurių buvo skaičiuojamos paÅ¡alpos (t. 16, b. l. 101-102).

Taigi, Å¡ie duomenys apie deklaravimÄ didelio dydžio pajamų, kurios buvo padidintos tais ketvirčiais, nuo kurių skaičiuojamos paÅ¡alpos, apie pavėluotai sumokėtas įmokas SODRAI ne iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos rodo savanaudiÅ¡kÄ tikslÄ neteisėtai gauti didesnio dydžio ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) iÅ¡mokas.Nuteistojo A. K. gynėjo ir nuteistosios J. L. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino reikÅ¡minga aplinkybe, rodančia darbo santykių fiktyvumÄ , J.

L. ir V. Å . priėmimÄ Ä¯ darbÄ UAB „E“ tÄ pačiÄ dienÄ , joms bÅ«nant nėščioms. Vertinant Å¡iuos argumentus, pasakytina, jog ta aplinkybė, kad J. L. ir V. Å . buvo priimtos į darbÄ jau bÅ«damos nėščios ir tÄ pačiÄ dienÄ , pati savaime dar nepatvirtino darbo santykių fiktyvumo, tačiau Å¡iÄ aplinkybę vertinant kitų įrodymų kontekste, ji tampa reikÅ¡minga ir papildo nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, o apeliacinės instancijos teismui sustiprina įsitikinimÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra logiÅ¡kos ir teisingos.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl sukčiavimo nusikaltimo sudėties, reikia vertinti ir priėmimo į darbÄ aplinkybes bei tikslÄ , tokių darbuotojų reikalingumÄ Ä¯monei, pareigybės buvimÄ iki darbuotojų priėmimo į darbÄ , ankščiau dirbusių ar analogiÅ¡kÄ darbÄ Ä¯monėje dirbančių darbuotojų atlyginimÄ , atliekamo darbo pobÅ«dį, darbo laikÄ , atlikto darbo kokybę ir kiekybę, darbo rezultatus ir naudÄ Ä¯monei. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartas darbas gali bÅ«ti neatliekamas ar atliekamas tik formaliai, kad bÅ«tų užmaskuotas darbo sutarties fiktyvumas.

Å iuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nuteistųjų J. L., L. K., V. Å . atlikto darbo pobÅ«dį, kokybę ir kiekybę, darbo rezultatus ir naudÄ Ä¯monei. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai patikrino nuteistųjų J. L. ir V. Å . versijas, kad UAB „E“ dirbo realiai, ir motyvuotai jai paneigė.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad UAB „E“ darbo santykiai buvo imituojami, nustatyti darbo užmokesčiai darbuotojoms nebuvo realiai mokami, VSDFV buvo pateikti melagingi duomenys apie darbo faktÄ , darbuotojų pajamas, iÅ¡dirbtÄ laikÄ , siekiant įgyti teisę į ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, mokamas iÅ¡ VSDF biudžeto.

Apgaulės naudojimas yra esminis požymis, skiriantis sukčiavimÄ nuo kitų teisės pažeidimų. Å iuo atveju apgaulė pasireiÅ¡kė fiktyviu J. L., L. K., V. Å . įdarbinimu UAB „E“ bei suraÅ¡ymu ir pateikimu VSDFV Vilniaus ir Kauno skyriams tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamas draudžiamÄ sias pajamas iÅ¡ UAB „E“. Dėl įrodymų (PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir kitų UAB „E“ dokumentų) vertinimoApeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui neprivaloma, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo A.

K. gynėjo ir nuteistosios J. L. apeliaciniuose skunduose, pasisakyti dėl kiekvieno byloje esančio konkretaus raÅ¡ytinio įrodymo, kai tų įrodymų masė patvirtina ar paneigia tam tikrÄ vienÄ ar tam tikras kelias atskiras aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, savo iÅ¡vadas dėl UAB „E“ veiklos ir darbo santykių fiktyvumo grindė įrodymų visuma, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinęs gautų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų patikimumÄ , nuoseklumÄ ir logiÅ¡kumÄ , galimus prieÅ¡taravimus.

Vykdant paskirtÄ užduotį FNTT atliko UAB „E“ finansinės veiklos patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-12-31. Tyrimui atlikti buvo iÅ¡siųsti visi turimi UAB „E“ dokumentai – ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-832-09 penki tomai (t. 1, b. l. 89), tarp kurių buvo UAB „E“ steigimo dokumentai, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, bendradarbiavimo sutartis su UAB „O“, draudimo sutartys. FNTT specialistė padarė iÅ¡vadas, kad minėti dokumentai nebuvo pakankami nustatyti UAB „E“ veiklos rezultatÄ , bendrovės finansinius rodiklius, įvertinti darbuotojų indėlį, darbo bendrovėje kiekio ir kokybės (t. 1, b. l. 92-103).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad formalūs įmonės dokumentai nebūtinai liudija realius faktus. Sukčiavimo motinystės (tėvystės) išmokų bylose būtina nustatyti, ar šių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes, ar šie dokumentai buvo sukurti kaip priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš VSDF biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017-05-05 nuosprendį, rėmėsi FNTT specialistės išvadomis, kurias vertino kitų įrodymų kontekste.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vertinant tiek byloje surinktų duomenų/įrodymų visumÄ , tiek ir atskirus įrodymus, teismui nebÅ«tina pasisakyti ir nuosprendyje aptarti kiekvienÄ jų atskirai, svarbu, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudarytų loginę grandinę bei įgalintų teismÄ padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , todėl konstatuotina, kad priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkami iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, todėl apeliantų skundo argumentai dėl netinkamo dokumentinių įrodymų tyrimo ir jų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nusikaltimo sudėties ir A. K. vaidmens jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, veiksmų kvalifikavimoA. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad A. K. nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, nes UAB „E“ veiklai realiai vadovavo ir jÄ koordinavo L. K.. Taip pat kunde pažymima, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl BK 300 straipsnio 3 dalies nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečius veiksmus atliko A. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A.

K. vaidmenį nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (3 veikos), padaryme pagrindžia nuteistųjų L. K. ir V. Å ., liudytojų L. K., L. M. parodymai, kiti byloje esantys duomenys. 2013-02-12 apklausta kaip įtariamoji L. K. parodė, jog 2007 m. galimai rudenį pas jÄ atvažiavo A. K., kuris pasakė, kad kuria įmonę ir kad reikia patikimo žmogaus, kuris taptų Å¡ios įmonės direktoriumi. <...> Ji nenorėjo sutikti su A. K. pasiÅ«lymu, tačiau jis pasakė, kad toje įmonėje jai nieko nereikės daryti, jis pats viskÄ darys, ji bus tik formali direktorė. <...> Vėliau jis atvežė jai į namus visÄ segtuvÄ dokumentų, t. y.

įmonės steigimo dokumentų, kurie buvo sudėti netvarkingai. <...> Ji neprisimena, ar A. K. liepė Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡yti. <...> Po kurio laiko A. K. pas jÄ atvyko ir pasakė, kad jam reikia padaryti antspaudÄ su jos paraÅ¡u, kad jis galėtų tvarkyti dokumentus įmonės reikmėms. Ji nesutiko, tačiau jis primygtinai reikalavo, nes kiekvienÄ kartÄ jis negalės važinėti į KaunÄ , atsivežti jos į Vilnių, kai jam reikės tvarkyti dokumentus. Kaune jie nuvažiavo į įmonę, kur gamina antspaudus, užsakė tai, ko jis prašė.

Kaip ji supranta jis tÄ antspaudÄ vėliau ir pasiėmė. Iki Å¡iol antspaudas jai nėra grÄ Å¾intas. A. K. paprašė jos „Swedbank“ banko sÄ skaitos naudoti įmonės tikslams. Kadangi Å¡i banko sÄ skaita jai nebuvo reikalinga, ji sutiko. Ji sužinojo, kad įmonė vadinasi UAB „E“. Ji nežinojo, kokiÄ veiklÄ Å¡i įmonė vykdė, <...> kas dirbo įmonėje, kiek žmonių. <...> Tik tyrimo metu ji sužinojo, kiek darbuotojų buvo ir kas tokios dirbo įmonėje. Jos nuomone, Å¡i įmonė buvo fiktyvi, nes ji jokios veiklos nevykdė.

Ji, kaip direktorė, nebuvo su niekuo susitikusi, jokių verslo partnerių nežino, nepažįsta, jokių sandorių nėra sudariusi. Kaip ji supranta, A. K. galėjo sudarinėti sandorius, nes jis turėjo antspaudÄ su jos paraÅ¡u. <...> Å ios įmonės sÄ skaitos elektroninės bankininkystės duomenis turėjo A. K., ji jam davė. <...> Gimus jos vaikui, A. K. jos paklausė, ar ji gauna pinigus už vaiko priežiÅ«rÄ iÅ¡ Sodros. Ji pasakė, kad dar negauna, todėl jis liepė nuvažiuoti į Socialinį skyrių Kaune.

Ji labai nustebo, kai iÅ¡ Sodros gavo 25000 Lt sumÄ . Ji paklausė A. K., už kÄ jai SODRA pervedė tokiÄ pinigų sumÄ . A. K. jai atsakė, kad ji tuo metu buvo direktorė ir gaudavo neva atlyginimÄ , iÅ¡ kurio buvo skaičiuojamos iÅ¡mokos. <...> Apie Sodros įmokas ji gali pasakyti tik tiek, kad nėra mokėjusi jokių įmokų. <...> Ä®mokos galėjo bÅ«ti sumokėtos elektroninės bankininkystės pagalba, pasinaudojant jos duomenimis. <...> Visa situacija buvo valdoma A. K. (t. 7, b. l. 78).2015-06-18 apklausos metu L.

K. parodė, kad visas jos banko sÄ skaitas, kurios turėjo elektroninę bankininkystę, kreditines korteles valdė A. K., ji juo pasitikėjo. <...> Sodros iÅ¡mokos buvo pradžioje iÅ¡mokamos Vilniaus SEB banke. Kuomet buvo pervesta 25 000 Lt Sodros iÅ¡moka, A. K., jai nežinant, Å¡iuos pinigus persivedė sau elektroninės bankininkystės pagalba. Nuo tada ji pakeitė bankÄ ir SODRAI nurodė pervesti iÅ¡mokas į Snoro banke esančiÄ sÄ skaitÄ . Tuomet A. K. jai liepdavo atiduoti pervestas iÅ¡mokas, nes tvirtindavo, kad Å¡ios iÅ¡mokos realiai priklauso jam.

Ji paklusdavo, iÅ¡mokas iÅ¡grynindavo ir atiduodavo jam (t. 7, b. l. 168-169).Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad ji nieko nenešė iÅ¡ UAB „E“ SODRAI ir poliklinikai. Ji pamatė pažymas iÅ¡ „E“ tik bylos nagrinėjimo metu. Ji matė, kad per elektroninę bankininkystę buvo jungtasi prie Sodros skyriaus (t. 16, b. l. 75).2015-02-24 apklausos metu liudytoja L. M. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „A“. <...> A. K. jos paprašė tvarkyti UAB „E“ buhalterinę apskaitÄ .

Ji pažinojo A. K., nes tvarkė kitos įmonės, kurioje jis dirbo, buhalterinę apskaitÄ . Ji neprisimena, kas buvo „E“ direktorius, lyg ir moteris, su kuria buvo susitikusi vienÄ kartÄ (t. 13, b. l. 195). 2015-04-29 papildomos apklausos metu liudytoja L. M. parodė, kad A. K. turėjo direktorės L. K. paraÅ¡o antspaudÄ . Ji buvo nustebusi, kaip antspaudas galėjo bÅ«ti pas jį (t. 13, b. l. 196).Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad pagal A. K. užsakymus ji įkÅ«rė ne vienÄ Ä¯monę.

Tačiau jis nebuvo Å¡ių įmonių nei akcininku, nei direktoriumi. <...> Apmokėti už įmonių įkÅ«rimÄ turėjo A. K., nes kitų asmenų nebuvo. <...> Pagal įprastÄ schemÄ , jis nuvesdavo direktorių į bankÄ , pasiraÅ¡ydavo sutartį su banku, gaudavo prisijungimus. Kiek ji yra mačiusi, prisijungimus ir įmonių antspaudus laikydavo jis, o ne direktoriai. <...> Visa tai (įmonės dokumentus ir antspaudÄ ) ji dažniausiai perduodavo A. K., nes įmonės vadovai neatvažiuodavo. <...> Už steigimÄ apmokėjo A.

K.. <...> A. K. nepasiraÅ¡ydavo steigimo dokumentuose. Kuomet buvo steigiama pirmoji įmonė, A. K. paaiÅ¡kino, kad yra problemų, turto apribojimai, areÅ¡tai, dėl ko steigėja ir direktorė yra visiÅ¡kai kitas asmuo ir dėl ko jis pasiima paraÅ¡o antspaudÄ , viskÄ valdo (t. 16, b. l. 57-58). Pažymėtina, kad parodymus apie A. K. taikomÄ turto areÅ¡tÄ patvirtina raÅ¡ytiniai byloje esantys duomenys. AB „Citadele“ banko raÅ¡te nurodyta, kad A. K. turi dvi sÄ skaitas banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pirmosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad bet kokios į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tos lėšos buvo nuskaitomos antstolio (t. 12, b. l. 28-31).2012-10-19 apklausos metu V. Å . parodė, kad UAB „E“ direktorė buvo L. K., bet ji su ja susitikusi nebuvo. KÄ ji turės dirbti UAB „E“ aiÅ¡kino A. K.. <...> Darbo sutartį jai atvežė pasiraÅ¡yti A. K.. <...> Darbo užmokestį jai kartais grynais pinigais perduodavo A. K.. UAB „E“ dirbo keturi darbuotojai, kaip jai pasakė A. K.. Ji nėra mačiusi kitų darbuotojų, iÅ¡skyrus I.

K.. <...> UAB „E“ direktorė L. K. jai neskambino ir su ja nėra bendravusi dėl jos darbo rezultatų (t. 9, b. l. 162).Teismo posėdžio metu V. Å . parodė, kad darbo salygas sutarė su A. K., jai pasiÅ«lė gerÄ atlyginimÄ . <...> Viskas buvo derinama su A. K.. <...> Darbo sutartis su paraÅ¡ais jai buvo atvežta ir A. K. pateikta. <...>Jai mokėjo atlyginimÄ A. K. ir kartais I. K.. Jai nekilo klausimų, kodėl nesusipažino su direktore. <...> Dėl UAB „E“ bendravo su A. K. pasakė, kad jai reikia pristatyti pažymas. <...> Po gimdymo praeina laikotarpis, kai reikia pateikti įsakymÄ dėl dekretinių atostogų suteikimo.

Ji paskambino A. K. ir pasakė, kad jai reikia įsakymo SODRAI (t. 15, b. l. 187- 88).Å ie duomenys rodo, kad tikrasis fiktyviÄ veiklÄ vykdančios UAB „E“ vadovas buvo ne L. K., o A. K., kuris turėjo L. K. paraÅ¡o faksimilę, rÅ«pinosi bendrovės buhalterine apskaita, organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikrų dokumentų. Be to, teismas konstatavo, kad A. K. naudojosi tiek savo dukters I. K., tiek V. Å . ir L. K. elektroninės bankininkystės duomenimis, kurių pagalba iÅ¡ jų sÄ skaitų pervesdavo įvairias pinigų sumas su juo susijusiems žmonėms ir tokiu bÅ«du disponavo juose esamomis lėšomis, tame tarpe ir neteisėtai gautomis VSDF biudžeto, kuomet buvo pervedamos motinystės, motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos į V.

Å . ir L. K. banko sÄ skaitas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčiÄ , kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad panaudoja suklastotÄ dokumentÄ ir kad dėl to bus padaryta didelė žala, sÄ moningai tai atlieka ir nori taip veikti. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių tai, kad A. K. organizavo pagaminimÄ Å¾inomai netikrų dokumentų – praneÅ¡imų apie apdraustųjų L. K., V. Å . ir J. L. VSD pradžiÄ , praneÅ¡imų apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, įsakymų „Dėl atostogų vaikui prižiÅ«rėti“, pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis.

Nustatyta, kad šie žinomai neteisingi duomenys turėjo įtakos tiek pačių socialinio draudimo įmokų, t. y. ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų išmokėjimui, tiek jų dydžių nustatymui. Pirmosios instancijos teismo 2017-05-05 nuosprendyje yra aiškiai nurodyti A. K. nusikalstami veiksmai, atitinkantys BK 300 straipsnio 3 dalies dispozicijoje aprašyto nusikaltimo požymius. A. K. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. veiksmai turėjo būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2017-05-05 nuosprendyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog A. K. veikė vieninga tyčia, tačiau jam buvo inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos vietoj vienos tęstinės nusikalstamos veikos.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iÅ¡ kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veikÄ kvalifikuoti kaip atskirÄ nusikaltimÄ , bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu - vieninga tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012).

Tačiau, nors A. K. atliko vienarūšius veiksmus, bendrininkaudamas tiek su L. K., tiek su V. Å ., tiek su J. L., o turtas buvo įgyjamas iÅ¡ to paties Å¡altinio, naudojant panaÅ¡iÄ apgaulės schemÄ , tačiau jo veiksmai nevertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kad ir atitiko tÄ patį BK straipsnį. Kadangi A. K. bendrininkavo su vis kita nėščiÄ ja ne tuo pačiu laikotarpiu, jo tyčia sukčiauti motinystės, motinystės (tėvystės) iÅ¡mokų srityje susiformuodavo tada, kai sužinodavo apie tam tikros moters nėštumÄ , akivaizdu, kad A.

K. neturėjo iÅ¡ankstinio sumanymo apgaulės bÅ«du įgyti trijų moterų ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, iÅ¡mokėtas VSDF, todėl A. K. veiksmų kvalifikacija, kaip trijų atskirų nusikaltimų yra teisingai. Dėl A. K. paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo klausimaiA. K. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su A. K. paskirta bausme, nes bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti neskiriant realaus laisvės atėmimo, o atidedant bausmės vykdymÄ Â maksimaliam trejų metų terminui.

Skunde teigiama, kad A. K. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, dirba UAB „T“ vadybininku, charakterizuojamas teigiamai, jam inkriminuotos veikos nebuvo smurtinio pobÅ«džio ir nesukėlė sunkių pasekmių, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, atsakingai dalyvavo procese ir jam netrukdė, savo elgesiu pateisino teisėsaugos institucijų ir teismo pademonstruotÄ pasitikėjimÄ , dėl ko ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. K. akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo principuiApeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė A.

K. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, jo veiksmus bendrininkų grupėje bei sunkinančiÄ aplinkybę, nepažeisdamas BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nepritartina apeliaciniame skunde nurodytam motyvui, kad nebuvo sukelta sunkių pasekmių, nes VSDF biudžetui buvo padaryta didelė turtinė žala, dėl ko buvo patenkinti VSDFV Kauno ir Vilniaus skyrių civiliniai ieÅ¡kiniai bendrai 65 309,12 Eur sumai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ (pradėtas 2009-12-28) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2011 m. liepos mėn. A. K. įvykdė dar 8 nusikalstamas veikas, susijusias su netikrų dokumentų gaminimu ir buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, dėl ko Vilniaus apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-645-497/2014 buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (7 veikos) ir BK 222 str. 1 d.

Tai rodo A. K. polinkį nusikalsti, jo pavojingumÄ visuomenėje bei neginčijamai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ta, skunde nurodoma aplinkybe, kad A. K. atsakingai dalyvavo procese ir procesui netrukdė, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2015-10-01 nutartį atvesdinti A. K. į teismo posėdį (t. 15, b. l. 82). Atkreiptinas dėmesys, kad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ Ä¯statymas numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas teisingai A. K. paskyrė bausmes, artimas sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, jas tinkamai subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du. Pagrindo taikyti BK 641, 62 straipsnių nuostatas – nėra. Taip pat teismas pagrįstai nenustatė pagrindų, leidžiančių nuteistajam atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, kaip tai įtvirtinta BK 75 straipsnyje, tačiau A.

K. nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme. Nesant įstatyme numatytiems pagrindams, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nėra svarstomas. A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmių bendrinimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. K. veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, tačiau skirdamas bausmę nepagrįstai taikė ne visiÅ¡ko apėmimo, bet dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A.

K. paskirtų bausmių bendrinimo klausimÄ , nustatė, kad atžvilgiu taikytinas ir apėmimo ir dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo bÅ«dai.2012-05-02 Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktikos Nr.

36) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kaltininko veika kvalifikuotina pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino.A. K. ir L. K. nusikalstami veiksmai, kuomet jie bendrai veikdami pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip apgaulės bÅ«du savo naudai įgydami svetimo turto – VSDF biudžeto lėšų, atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, nes visi nusikalstami veiksmai sekė vienas paskui kitÄ , jie padaryti esant iÅ¡ankstiniam sumanymui, o netikro dokumento pagaminimas nebuvo savitikslis dalykas, tai buvo tam tikras etapas, siekiant konkretaus tikslo - apgaulės bÅ«du įgyti VSDF biudžeto lėšas. A. K. ir V. Å . bendrais nusikalstamais veiksmais įvykdytas sukčiavimas ir netikro dokumento pagaminimas taip pat sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį.

Taip pat vertintini A. K. ir J. L. bendri nusikalstami veiksmai. Taigi, šioje byloje nustatyta, jog A. K. padarė tris analogiškus nusikaltimus visais trims atvejais pagal sutaptį kvalifikuojamus pagal du BK skirtingus straipsnius (BK 182 ir 300 str. atitinkamas dalis), todėl visais šiais trim (L. K., V. Š. ir J. L.) epizodais bausmės pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. turi būti subendrintos apėmimo būdu, tuo tarpu pagal šiuos atskirus epizodus subendrintos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismas teisingai bausmes bendrino taikydamas BK 63 str. 6 d. numatančia, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali bÅ«ti apimamos, o kitos – tik visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«du. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmių bendrinimo bÅ«dÄ bei nustatydamas galutinę subendrintÄ bausmę teismas klaidos nepadarė ir A.

K. galutinę subendrintÄ bausmę nustatė tinkamÄ ir teisingÄ . Dėl civiliniam ieÅ¡kovui VSDFV Kauno skyriui priteistos sumosCivilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė 22 368,07 Eur VSDFV Kauno skyriui, sumažindamas priteistos žalos dydį 213,83 eurais, nes į apdraustosios L. K. sÄ skaitÄ iÅ¡ viso buvo pervesta 77 970,79 Lt (22 581,90 Eur). Skunde taip pat nurodomi laikotarpiai, už kuriuos L. K. buvo mokomos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, bei Å¡ių paÅ¡alpų dydžiai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos teismo 2017-05-05 nuosprendyje, tiek civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovės direktorės Jurgitos Bumbulienės patikslintame civiliniame ieškinyje, tiek minėto civilinio ieškovo atstovės apeliaciniame skunde nurodyta ta pati apdraustajai L. K. pervestų ligos pašalpų suma - 6 020, 79 Lt (1 743, 74 Eur) už laikotarpius nuo 2008-11-01 iki 2008-11-25, nuo 2008-12-03 iki 2008-12-19, nuo 2008-12-24 iki 2009-01-14, tačiau skiriasi apdraustajai pervestos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų sumos už laikotarpius nuo 2009-01-15 iki 2009-05-20, nuo 2009-05-21 iki 2011-03-23.

Tiek patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2009-01-15 iki 2009-05-20 L. K. buvo iÅ¡mokėta 17 501,41 Lt (5 068,76 Eur), už laikotarpį nuo 2009-05-21 iki 2011-03-23 buvo iÅ¡mokėta 54 448, 59 (15 769,40 Eur).Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali bÅ«ti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiÅ¡kia, kad tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, Nr. 2K–7–335/2013).

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡ta civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017-05-05 nuosprendį, iÅ¡ dalies patenkino civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį, priteisdamas 22 368,07 turtinės žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ A. K. ir L. K.. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio civiliniam ieÅ¡kovui VSDFV Kauno skyriui, vadovavosi ne civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytais duomenimis, o VSDFV Vilniaus skyriaus specialistės 2012-01-18 iÅ¡vada Dėl UAB „E“ apdraustųjų:

L. K., J. M. (L.), V. Å . ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų ir VSDF biudžetui padarytos žalos Nr. (10.4)11-148 (t. 1, b. l. 108-133). Å ioje iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad iÅ¡mokėjus L. K. motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-01-15 iki 2009-05-20 VSDF biudžetui padaryta 22 147,59 Lt žala, iÅ¡ jų 17 405, 48 Lt pervesta į apdraustosios sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 113-114), o iÅ¡mokėjus motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį nuo 2009-05-21 iki 2011-03-23, VSDF biudžetui padaryta 68 881,12 Lt žala, iÅ¡ jų 53 806,21 Lt pervesta į apdraustosios sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 118).

Pažymėtina, kad specialistė išvadoje pateikė skaičiavimus tiek pagrįstų, tiek nepagrįstų L. K. draudžiamųjų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui 22 368,07 Eur (77 232,48 Lt), atsižvelgdamas į duomenis apie realiai L. K. užvaldytas neteisėtas lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios J.

L., nuteistojo A. K. gynėjo – advokato Giedriaus Danėliaus, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės – direktorės Jurgitos Bumblienės - apeliacinius skundus atmesti. Teisėja                                                                    Daiva Kazlauskienė Teisėjas                                                                                                          Arūnas Kisielius Teisėja                                                                                         Virginija Švedienė