d7e52c88-3c80-423e-af09-de3fe2dfe701 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-319-579/2013                                                                                       Teisminio proceso Nr.4-27-3-00445-2012-4                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.

P. ir jo atstovo advokato V. N. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : skundžiamu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padaręs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3 000 Lt dydžio bauda už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį, iÅ¡ viso 9 000 Lt (devynių tÅ«kstančių litų) dydžio bauda už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, tai yra darbdaviu, 2012-10-25 apie 10 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti L.

U., A. U. ir G. B. nesudaręs su jais raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir apie minėtų darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais (neveikimu) V. P. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 str. 1 d. PareiÅ¡kėjo kaltę teismas grindė daliniu V. P. prisipažinimu, pirminiais liudytojų A. U., L. U. ir G. B. paaiÅ¡kinimais, Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovo paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais bylos duomenimis.

Skundu V. P. ir jo atstovas advokatas V. N. praÅ¡o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti, nutarimo nepanaikinus, praÅ¡o sumažinti paskirtÄ baudÄ . Skunde nurodoma, jog teismas priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir neteisingÄ nutarimÄ , nes netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. NeiÅ¡siaiÅ¡kino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas dėl Å¡io pažeidimo padarymo bei nesiaiÅ¡kino kitų aplinkybių (pažeidimo padarymo vietos, laiko).

Teismas pažeidė ATPK 286 str. 2 d. nuostatas, nes neišdėstė bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir jų motyvuotai neįvertino. Įrodymų šaltiniai, kuriais rėmėsi teismas, neobjektyvūs, neaiškūs ir šališki. Be to, teismas nevykdė pareigos rinkti įrodymus, o jo padarytos išvados prieštarauja teismo aprašomojoje dalyje pacituotiems liudytojų paaiškinimams, kad jie pradėjo dirbti 2012-10-26. Teismas neatsižvelgė, jog A. U. ir G. B. dirbo kitoje įmonėje, o patikrinimo metu Darbo inspekcijos pareigūnams davė klaidingus paaiškinimus, nes neteisingai suprato užduodamus klausimus.

Nuo spalio 23 d. jie turėjo dirbti statomame objekte ne kaip UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau kaip „duomenys neskelbtini “ darbuotojai. Vėliau buvo nutarta, kad jie galės įsidarbinti UAB „duomenys neskelbtini“. Buvo nuspręsta, kad darbintis pradės spalio 24 d. ir nuo spalio 25 d. bus įdarbinti nepilnai darbo dienai, todėl liudytojai klaidingai nurodė, kad įforminti įmonėje 4 val. ir kad yra pasirašę sutartį su direktoriumi V. P.. Tikrinimo metu pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jie yra UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, negalėjo, nes tuo metu dar nebuvo pilnai įdarbinti įmonėje „duomenys neskelbtini“.

Å ie darbuotojai prisistatė UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojais, nes buvo taip sutarta, kad jeigu statybvietėje kas klaustų, kokios įmonės darbuotojai yra, pasakyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“, nes kitiems asmenims statybvietėje bÅ«ti negalima. Darbus objekte jie pradėjo spalio 26 d. Spalio 25 d. jie sulaukė direktoriaus, kuris jiems atidavė darbo sutarčių pasiraÅ¡ytus egzempliorius ir pravedė darbo saugos instruktaÅ¾Ä . Spalio 25 d. statomame objekte A. U. ir G. B. buvo dar kaip UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojai, o ne UAB „SVS technika“ atstovai.

Su UAB „duomenys neskelbtini “ sudarytÄ darbo sutartį nutraukė 2012 m. lapkričio 15 d. Taigi, jie net norėdami neturėjo galimybės dirbti nelegaliai apelianto vadovaujamoje įmonėje, todėl teismo teiginiai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentai nepatvirtina V. P. versijos neva darbo sutartys buvo sudarytos prieÅ¡ jiems pradedant dirbti, neteisingi ir prieÅ¡taringi. Teismo teiginiai, kad liudytojai prieÅ¡ duodami parodymus turėjo laiko susiderinti juos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, yra neteisingi ir Å¡aliÅ¡ki apelianto atžvilgiu, nes tai tik niekuo nepagrįstos prielaidos.

Liudytojas G. B. nedirbo UAB „duomenys neskelbtini“, todėl jis niekaip nesuinteresuotas duoti palankius pareiÅ¡kėjui parodymus. Skunde taip pat nurodoma, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, jog neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo argumentus nagrinėti bylÄ nedalyvaujant Institucijos atstovams, kuriems apie posėdį buvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta. PareiÅ¡kėjams abejones objektyvumu kelia ir tai, kad sprendimas paskelbtas sekančiÄ dienÄ po teismo posėdžio. Skunde nurodoma, jog sutartys galutinai buvo pasiraÅ¡ytos tik 2012-10-25 (duomenys neskelbtini), direktoriui pravedus darbų saugos instruktaÅ¾Ä ir pasiraÅ¡ius darbo sutarčių bei instruktavimo žurnaluose, o galimybė praneÅ¡ti apie įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atsirado tik grįžus į (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog V.

P. iÅ¡ esmės pripažino, jog liudytojai dirbo, nors apie jų įdarbinimÄ dar nebuvo praneÅ¡ta Sodrai. Dėl Å¡ių aplinkybių negalima teigti, kad V. P. kaltė neginčytinai įrodyta. Taip pat skunde nurodoma, jog byloje nenustatyti objektyvieji nelegalaus darbo požymiai. Pažymima, jog Darbo inspekcijos darbuotojai sulaikė asmenis Å¡alia mikroautobuso ir tai, kad Å¡ie asmenys buvo statybvietėje, nereiÅ¡kia, kad jie dirbo. Å iuo atveju, net ir pripažinus darbo faktÄ , turėtų bÅ«ti konstatuojama, jog jie dirbo be direktoriaus valios.

Nenustatytas ir požymis, jog asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai tvarkai. Tai objektyviai neįmanoma, nes V. P. statybvietėje tuo metu nebuvo. Å iems trims liudytojams atlygis nebuvo mokamas, o tik deramasi dėl atlyginimo dydžio. Nelegaliu darbu taip pat laikoma, kai nesilaikoma darbo sutarties sudarymo taisyklių, tačiau Å¡uo atveju darbo sutarčių sudarymo taisyklės nepažeistos. Darbo sutarys galutinai buvo pasiraÅ¡yta tik 2012-10-25, tai yra pasiraÅ¡ius įmonės vadovui, pravedus darbo saugos instruktaÅ¾Ä .

Å iems asmenims buvo leista pasilikti statybvietėje ir leisti stebėti, kaip vykdomi darbai. Sutartys registruotos žurnale, o apie priėmimÄ Ä¯ darbÄ praneÅ¡ta 2010-10-25 14 val. 57 min. Kadangi darbo sutartys pasiraÅ¡ytos su darbuotojais tik atvykus į objektÄ Ä¯monės vadovui, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimÄ nepraneÅ¡ta iki patikrinimo dėl objektyvių priežasčių (vadovo nebuvimo darbe), nagrinėjama situacija negali bÅ«ti laikoma nelegaliu darbu. Be to, tuo pačiu įmonėje tuo metu dirbo 15 darbuotojų, kurių darbo santykiai buvo įforminti tinkamai, todėl neįtikėtina, kad apeliantas bÅ«tų rizikavęs bÅ«ti nubaustas tokia didele bauda.

Skundo autorius, be to, teigia, jog nesiaiškinta, ar pareiškėjas kaltas dėl padaryto pažeidimo. Skunde teigiama, jog nenustatyta V. P. veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis - objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nėra neginčytinų duomenų, kad anksčiau minėti darbuotojai pradėjo dirbti realiai, kad jų ir apelianto santykiai turėjo darbo sutarties požymius; kad tam tikros kvalifikacijos darbas buvo realiai vykdomas darbdaviui ir darbuotojams susitarus, o aukščiau minėti asmenys jį atliko atlygintinai ir laikydamiesi darbo sutarties sudarymo taisyklių, paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.

Nesant Å¡ių objektyvių požymių, negalima pripažinti, kad V. P. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nesiaiÅ¡kino kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, tai yra nesiaiÅ¡kino, kodėl A. U. ir G. B. pažeidimo padarymo dienÄ pagal sutartį dirbo kitoje įmonėje, su kuria UAB „duomenys neskelbtini“ buvo sudariusi rangos sutartį. Byloje surinkti įrodymai prieÅ¡taringi ir teismas nesiėmė priemonių Å¡iems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti.

Tuo pažeidė ATPK 256 str. 3 d. reikalavimus bei ATPK 248 str. reikalavimus. Pažymima, jog byloje yra du skirtingi administracinio teisės pažeidimo protokolai.Taip pat skunde nurodoma, jos paskirtoji nuobauda akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga. Apelianto nuomone, nepraneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimÄ turi bÅ«ti vertinama kaip nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės arba administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klaida, neteisingai traktuojant sÄ vokas „darbo laiko pradžia“ ir „įsidarbinimo pradžia“.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡i situacija nesukėlė jokių neigiamų padarinių ar žalos. Todėl, jei pažeidimas ir buvo padarytas, jis yra neatsargaus pobÅ«džio ir tai rodo mažesnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumÄ ir turėtų lemti Å¡velnesnės nuobaudos skyrimÄ . 9 000 Lt dydžio bauda už tokiomis aplinkybėmis atliktus veiksmus, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja administracinės nuobaudos tikslams. Visa tai leidžia teigti, kad administracinė nuobauda galėtų bÅ«ti iÅ¡ viso neskirta arba skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Apeliantų teigimu, pažeidimo aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl V. P. paskirta nepagrįstai didelė bauda turėtų bÅ«ti sumažinta. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma skundÄ atmesti, kadangi Lazdijų raj. apylinkės teismas priėmė teisingÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė ir į pažeidėjo asmenybę.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V.

P. ir jo atstovo advokato V. N. skundas atmetamas.Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus ir anksčiau nurodytų teisės normų nepažeidė. Pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį V. P. nubaustas už tai, kad 2012-10-25 apie 10 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti L.

U., A. U. ir G. B. nesudaręs su jais raÅ¡ytinių sutarčių ir apie minėtų darbuotojų priėmimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų. Kas yra laikoma nelegaliu darbu nurodyta DK 98 straipsnyje, kuriame pasakyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.Taigi, nelegalus darbas gali pasireikÅ¡ti alternatyviais požymiais.

Å iuo atveju pagrįstai nustatyta, jog V. P. minėtiems trims asmenims teismo nurodytÄ dienÄ ir nurodytoje vietoje leido dirbti, kai buvo darbo sutarties požymiai, tačiau sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos ir nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nors skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė Å¡iuos objektyviuosius požymius, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nors skunde teigiama, jog minėti asmenys patikrinimo dienÄ nedirbo, tik buvo atvykę į statybvietę galutinai suforminti dokumentų, tačiau tai prieÅ¡tarauja liudytojų pirminiams paaiÅ¡kinimams bei kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams duomenims – administracinio teisės pažeidimo protokolui, patikrinimo akte užfiksuotoms aplinkybėms bei Institucijos atstovo paaiÅ¡kinimams. Liudytojai A. U., G. B. ir L. U. savo pirminiuose paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai nurodė, jog patikrinimo dienÄ jie atvažiavo į statybvietę dirbti.

A. U. nurodė, jog įmonėje dirba santechniku nuo spalio 23 d., G. B. nurodė, jog atvyko kloti kanalizacijos vamzdžių, įmonėje dirba taip pat nuo spalio 23 d., nurodė ir pareigas – santechnikas- montuotojas. L. U. taip pat nurodė, jog atvyko dirbti, kad su juo šioje statybvietėje dirba dar keli darbuotojai, jo pareigos montuotojas ir įmonėje dirba nuo spalio 24 d. Visi liudytojai aiškiai nurodė, jog sutartį yra pasirašę su V. P., sutarę dėl užmokesčio bei darbo valandų (b. l. 4-6).

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog apklausus Å¡iuos darbuotojus jie toliau tęsė darbus statybvietėje. Teisiamojo pasėdžio metu pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovas paaiÅ¡kino, jog matė kaip Å¡ie asmenys iÅ¡kraudinėjo darbo įrankius iÅ¡ autobusiuko, kuriuo buvo atvykę, o juos apklausus toliau tęsė darbus statybvietėje, baigus patikrinimÄ visi buvo darbo vietose, kasė griovį, sakė pirmiausia turį pakloti vamzdžius. Liudytojų paaiÅ¡kinimuose nedviprasmiÅ¡kai užfiksuota, jog jie suvokė, kad dirba bÅ«tent V.

P. vadovaujamoje įmonėje, kad jie iš tiesų tikrinimo metu ir tikrinimo vietoje vykdo darbo funkcijas, dėl kurių sutarta būtent su V. P.. Be to, iš šių paaiškinimų matyti, jog visi liudytojai neabejojo, kad su jais iš tiesų yra sudarytos darbo sutartys. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiais pirminiais paaiškinimais teismas pagrįstai vadovavosi ir remdamasis jais nustatė, jog darbas iš tiesų buvo atliekamas, o šiuos duomenis lyginant su kitais bylos duomenimis – pranešimu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei paties V.

P. paaiÅ¡kinimu pagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog Å¡ie asmenys dirbo, atliko realias darbo funkcijas, su jais nesudarius darbo sutarties, kaip to reikalauja Darbo kodeksas, tai yra buvo dirbama įmonės atstovui V. P. nepasiraÅ¡ius darbo sutarčių. Å iÄ aplinkybę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iÅ¡ esmės pripažino apylinkės teisme (nurodė, jog sutartys pasiraÅ¡ytos tik 2012-10-25) bei tokios pozicijos laikosi apeliaciniame skunde. Kadangi nustatyta, jog liudytojai iÅ¡ tiesų atliko darbines funkcijas, tai yra realiai dirbo, o sutartys patikrinimo metu nebuvo tinkamai iki galo įformintos, kÄ skunde pripažįsta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas pagrįstai nustatė, jog darbas buvo dirbamas, esant neginčytiniems darbo sutarties požymiams, tačiau nepasiraÅ¡ius darbo sutarčių.

Nors apylinkės teisme liudytojai neigė, kad jie atliko realius darbus patikrinimo metu ir kad jie duodami paaiÅ¡kinimus ne viskÄ teisingai suprato, tačiau Å¡ie parodymai teismo pagrįstai įvertinti kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauta, nes jie ne tik nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, tačiau nepatvirtinami ir kitais objektyvais duomenimis, todėl pagrįstai laikyti nepatikimais. Pažymėtina, jog parodymų teikimo metu 2 liudytojai – L. U. ir A. U. dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, buvo nuo jo priklausomi bei suinteresuoti neprarasti darbo.

Dėl Å¡ios priežasties jų parodymai taip pat vertintini kaip nepatikimi. Be to, liudytojų G. B. ir A. U. parodymai dėl to, jog jie tuo metu dirbo UAB „duomenys neskelbtini “, tačiau apie tai negalėjo sakyti ir todėl pasakė, kad dirba „duomenys neskelbtini“, nelogiÅ¡ki, prieÅ¡taringi ir prieÅ¡tarauja kitiems duomenims. Viena vertus, iÅ¡ Å¡ių parodymų seka, jog liudytojai pripažįsta dirbę darbÄ , tačiau nurodo neva dirbę UAB „duomenys neskelbtini “, kita vertus, apskritai neigia vykdę darbo funkcijas.

Viena vertus, A. U. nurodė, jog manė, kad jau įdarbintas (dirba V. P.), kita vertus nurodo, jog dirbo UAB „duomenys neskelbtini “, o raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ susimaišė. Nurodė, jog dirbo kartu UAB „duomenys neskelbtini “ ir „duomenys neskelbtini“ tokius pačius inžinerinius kasybos darbus, tačiau kaip UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojas jokių darbų statybvietėje neatliko. Be to, iÅ¡ pateiktų sutarčių matyti, jog tiek G. B. , tiek ir A. U. UAB „duomenys neskelbtini “ buvo įdarbinti kaip instruktoriai, o ne santechnikai ar montuotojai, sezoniniam darbui (b. l. 49-56).

Be to, G. B. nurodė, jog UAB „duomenys neskelbtini “ turėjo dirbti sezoninį darbÄ , o spalio viduryje direktorius (K.) pasakė, kad nuo 23 d. dirbs (duomenys neskelbtini), nes baigėsi sezoninis drabas ir pereina dirbti pas V. P.. Tai tik dar labiau suteikia pagrindÄ tikėti pirminiais liudytojų paaiÅ¡kinimais apie darbÄ patikrinimo metu V. P. vadovaujamoje įmonėje, o jų parodymus bei paties V. P. paaiÅ¡kinimus, kad negalėjo sakyti, jog dirba kitoje įmonėje - UAB „duomenys neskelbtini “, vertinti kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus ir neatitinkančius faktinių aplinkybių.

Be to, tiek A. U., tiek G. B., tiek ir pats V. P. nurodė skirtingas priežastis dėl to, kodėl neva UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojai prisistatė kaip „duomenys neskelbtini“ darbuotojai. A. U. nurodė, jog tai būtent UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius nenorėjo minėti, kad kita įmonė atlieka tokius darbus, kas rodo, jog liudytojas klausė „duomenys neskelbtini“ direktoriaus. G. B. nurodė, jog nesakyti liepė UAB „duomenys neskelbtini “ direktorius, nes UAB „duomenys neskelbtini “ užsiima kitais darbais - atrakcionais.

V. P. nurodė, jog su UAB „duomenys neskelbtini “ buvo pasirašę rangos sutartį, tačiau kadangi objekte negali bÅ«ti kitų pavadinimų, žmonėms buvo duotas nurodymas iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini “ direktoriaus, kad jie sakytų, jog dirba UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau tai prieÅ¡tarauja objektyvioms aplinkybėms, nes dar tÄ pačiÄ dienÄ Å¡ių liudytojų įdarbinimas buvo tinkamai įformintas bÅ«tent kaip „duomenys neskelbtini“ darbuotojų. Turint omenyje, jog Å¡ie asmenys buvo dar UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojai, o su Å¡ia įmone „duomenys neskelbtini“ buvo sudariusi rangos sutartį, su Å¡iais liudytojais darbo sutartys dar nebuvo nutrauktos, todėl bÅ«tinybės sudaryti su jais sutartį „duomenys neskelbtini“ nebuvo.

Be to, jokia rangos sutartis nepateikta, o iš darbo sutarčių, kurios pridėtos prie bylos, matyti, jog liudytojai UAB „duomenys neskelbtini “ buvo pasamdyti dirbti ne statybos darbus, o instruktoriais pramogų parke. Šias aplinkybes kartu vertinant su pirminiais liudytojų paaiškinimais, kuriuose jie kategoriškai ir aiškiai nurodė, jog dėl darbo tartasi ne su kita įmone, o būtent su V. P., ir jie nurodė, esantys būtent UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, šių asmenų parodymai bei V.

P. paaiškinimai dėl jų suklydimo rašant paaiškinimus bei dėl to, jog jie neva buvo UAB „duomenys neskelbtini “ darbuotojai, pagrįstai vertinti kritiškai kaip nepatikimi ir jais pagrįstai teismas nesivadovavo spręsdamas dėl pažeidimo sudėties bei V. P. kaltės. Be to, liudytojai apylinkės teisme nurodė, jog jie faktiškai atsakinėjo į darbo inspekcijos klausimus, todėl pagrindo abejoti tuo, kad jiems buvo neaiškūs klausimai, nėra. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog V.

P. pripažino, jog apie įdarbinimÄ Sodrai nebuvo pranešęs patikrinimo metu. TÄ patį paaiÅ¡kinimÄ jis nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1). Å ie duomenys patvirtina ir kitÄ objektyvųjį V. P. inkriminuotÄ požymį, tai yra tai, kad jis leido minėtiems asmenims dirbti nepranešęs apie įdarbinimÄ Sodrai. Nors byloje yra duomenys, jog apie įdarbinimÄ praneÅ¡ta dar tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2012-10-25 14.57 val., tačiau tai nepaÅ¡alina pareiÅ¡kėjo atsakomybės, nes patikrinimo metu, kuris vyko prieÅ¡ pietus, nustatyta, jog minėti asmenys dirbo, atliko darbines funkcijas, nors tuo metu apie jų įdarbinimÄ praneÅ¡ta Sodrai dar nebuvo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro nuostatų“ (2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, praneÅ¡imas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ turi bÅ«ti pateikiamas ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Taigi valstybinio socialinio draudimo fondui turi bÅ«ti praneÅ¡ta prieÅ¡ pradedant darbuotojui dirbti. Kadangi patikrinimo metu liudytojai dirbo, tačiau apie jų socialinio draudimo pradžiÄ nebuvo praneÅ¡ta, pagrįstai nustatyta, jog V. P. veikoje yra kitas jam inkriminuotas objektyvusis požymis, tai yra tai, jog jis leido darbuotojams dirbti, nepranešęs nustatytu terminu apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir tuo pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1p. ir 2 p. reikalavimus. Nors skunde teigiama, jog darbuotojai jei ir dirbo tai be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios, tačiau šie skundo argumentai, kaip ir tai, kad nenustatyta, jog darbuotojai dirbo paklusdami vidaus tvarkos taisyklėmis, atmetami kaip nepagrįsti, nes iÅ¡ jau aptartų duomenų visumos darytina iÅ¡vada, jog visi liudytojai suprato ir manė, kad jie dirba „duomenys neskelbtini“, turėjo darbo įrankius, darbo metu buvo atvykę ir dirbo konkrečioje darbo vietoje, tai yra objekte, kuriame darbus turėjo atlikti bÅ«tent „duomenys neskelbtini“.

Be to, visi Å¡ie liudytojai buvo ne vietiniai gyventojai, todėl neabejotina, jos jie atvyko bÅ«tent kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir ten atliko darbo funkcijas „duomenys neskelbtini“ naudai tikėdamiesi sutarto atlyginimo. Todėl net jei darbo saugos instruktažas pravestas ir sutartys galutinai įformintos vėliau, po patikrinimo, ir darbuotojai patikrinimo dienai dar nebuvo gavę atlyginimo, nepaneigia V. P. atsakomybės už tai, kad jis leido Å¡iems darbuotojams dirbti nesant tinkamai įformintoms darbo sutartims ir nepraneÅ¡us apie jų įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Anksčiau aptarti duomenys ne tik patvirtina tai, jog apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė bei nustatė aplinkybes, apibÅ«dinančias veikos (neveikimo) pasireiÅ¡kimo bÅ«dÄ , tačiau ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes – vietÄ bei laikÄ . Liudytojų paaiÅ¡kinimais, parodymais, raÅ¡ytiniais dokumentais, kuriuos, kaip jau aptarta anksčiau, teismas įvertino teisingai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, nustatyta labai konkreti ir aiÅ¡ki tiek pažeidimo padarymo vieta – statybos objektas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ir laikas – 2012-10-25 apie 10 val., todėl skundo argumentai dėl to, jog neiÅ¡aiÅ¡kintos ir nenustatytos Å¡ios aplinkybės, atmetami kaip nepagrįsti.

Å ių duomenų visuma, o taip pat ir tai, jog V. P. iÅ¡ dalies pripažino, jog patikrinimo metu nebuvo pranešęs apie Å¡ių asmenų įdarbinimÄ , patvirtina ne tik objektyviuosius požymius V. P. veikoje, tačiau ir subjektyviuosius požymius, o bÅ«tent tai, kad jis bÅ«damas direktorius ir žinodamas, jog yra atsakingas už tinkamÄ darbo sutarčių įforminimÄ , suprato, jog toks neveikimas pažeidžia teisės aktus, jog tai laikoma nelegaliu darbu, nepaisant to, nepasirÅ«pino, jog viskas laiku bÅ«tų tinkamai sutvarkyta ir neužtikrino, kad nebÅ«tų vykdomas nelegalus darbas.

Toks neveikimas, nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nors skunde teigiama, jog tuo pačiu metu dirbo ir kiti darbuotojai, todėl V. P. nebÅ«tų rizikavęs gauti tokiÄ didelę baudÄ už kelis nelegaliai dirbančius darbuotojus, tačiau tai nepakankamas pagrindas paneigti anksčiau aptartus duomenis ir nepakankamas pagrindas paneigti neabejotinai nustatytÄ aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys nurodytu laiku ir vietoje dirbo ir jie tai darė nepasiraÅ¡ius darbo sutarčių bei nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, jog teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visus byloje surinktus duomenis iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai nustatė ir įvertino jų patikimumÄ , tarpusavio ryšį, todėl skundo argumentai dėl nepakankamai iÅ¡tirtų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių bei netinkamai įvertintų įrodymų bei teismo Å¡aliÅ¡kumo atmetami kaip nepagrįsti. Skunde nurodoma, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad teismas nesutiko nagrinėti bylos nedalyvaujant Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovui.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tuo buvo užtikrintas rungtyniÅ¡kumo principas, ypač atsižvelgiant ir įvertinant tai, jog bÅ«tent Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimÄ , todėl tokį apylinkės teismo sprendimÄ vertinti kaip teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nėra jokio teisėto pagrindo. Teismo Å¡aliÅ¡kumu negali bÅ«ti laikoma ir tai, kad sprendimas paskelbtas sekančiÄ dienÄ po iÅ¡nagrinėjimo.

Byla nesudėtinga, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, byloje liudytojų nėra daug, o pažeidimo aplinkybės, sudėtis nėra ypač sudėtingos, todėl viena diena pakankamas laikas suraÅ¡yti sprendimÄ . Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, jog byloje pagrįstai nustatyta, kad V. P. neveikimu padarė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , tai yra bÅ«damas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, tai yra darbdaviu, 2012-10-25 apie 10 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti L.

U., A. U. ir G. B., nesudaręs su jais raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir apie minėtų darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį. Administracinė nuobauda V. P. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo teigiamai charakterizuojamÄ asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijos minimumÄ atitinkančiÄ piniginę baudÄ .

Kadangi nelegaliai dirbo trys asmenys, o sankcijoje numatyta bauda skiriama už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį, pažeidėjui pagrįstai skirta 9 000 Lt dydžio bauda. Pagrindų takyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra, nes nenustatytos jokios iÅ¡imtinės aplinkybės, jų visuma, kuri ypatingai teigiamai bylotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl pažeidėjui neskirti nuobaudos, ar jÄ sumažinti nėra teisėto pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidimas padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes nustatyta ir įrodyta, jog pažeidimas padarytas žinant teisės aktų reikalavimus, tačiau neužtikrinus teisingo jų vykdymo, kai tam nebuvo jokių kliūčių, nepriklausančių nuo pažeidėjo valios, todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip klaida ar nepalankių aplinkybių iÅ¡dava.

Tai, kad nebuvo siekiama padaryti žalos, kad žala nepadaryta, pakankamai įvertinta individualizuojant nuobaudÄ ir skiriant sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ už kiekvienÄ iÅ¡ nelegaliai dirbusių asmenų, todėl paskirtÄ jÄ nuobaudÄ dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, todėl sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas, nesant jokių iÅ¡imtinių, iÅ¡skirtinių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga priemonė pasiekti nuobaudos tikslus.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lazdijų rajono apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimÄ keisti ar panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimas paliekamas galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

V. P. ir jo atstovo V. N. skundo netenkinti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.      Teisėjas                                                                                                          Evaldas Gražys