d7e33ce9-0dcc-490c-8d40-73d714fa753e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-132-383/2020 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-56734-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1,1.11.; (S) 1.1.11.11.; 1.2.4.1.2.9; 1.2.28.5.2.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam K.

U., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirba, nesimoko, neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 294 str. 2 d., ir n u s t a t ė : A. Å . dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę susigrÄ Å¾inti skolÄ , tuo padarant didelės žalos nukentėjusiojo K.

U. asmens teisėms, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ . 2017 m. gegužės mėn., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie futbolo vartų spirdamas nukentėjusiajam K. U. nenustatytÄ kiekį kartų į deÅ¡inę kojÄ , reikalavo 60 eurų, ir mokykloje vienÄ kart spirdamas į kojÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. spalio 31 d. apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę prievartÄ , reikalaudamas atiduoti skolÄ , tyčia sudavė tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis K.

U. į krÅ«tinės ir pilvo sritį, tuo padarydamas krÅ«tinės ir pilvo sumuÅ¡imÄ , blužnies plyÅ¡imÄ , dėl ko nukentėjusysis po blužnies paÅ¡alinimo operacijos prarado didelę dalį - 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo, t. y. savavaldžiaudamas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais veiksmais A. Å . padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 294 str. 2 d. Ä®rodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis A. Å . kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad K.

U. prie (duomenys neskelbtini) tÄ dienÄ , kaip kaltinime nurodyta, nebuvo sutikęs. Lapkričio 1 d. pas mamÄ visada važiuoja. Buvo K. U. (duomenys neskelbtini) gatvėj sutikęs, bet ne lapkričio 1 d. Jis U. nespyrė, nesudavė. Pakvietė apklausai po 4 mėnesių, papasakojo tÄ kartÄ , kai jį buvo sutikęs. Jo elektroninė cigaretė buvo. TÄ cigaretę pardavė B., o U. iÅ¡ jo pavogė. Jis buvo sutikęs B., kuris jam sakė, kad U. jam atiduos tuos pinigus už elektroninę cigaretę. Jis U. nemušė.

Spalio 31 dienÄ jis buvo pas močiutę, žaidė kompiuteryje, ir tÄ dienÄ sutikęs K. U. nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. Å . yra paaiÅ¡kinęs, kad 2017-10-31 apie 13 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su E. M.. Eidami pro (duomenys neskelbtini) g. esančiÄ N. parduotuvę, ties (duomenys neskelbtini), susitiko K. U., dar kokius 5 asmenis, kurių įvardinti negali. Su K. U. pažįstami, bendravę. Jo paklausė, kada grÄ Å¾ins skolÄ už elektroninę cigaretę, 70 eurų. Žino, kad K.

U. tÄ cigaretę buvo pavogęs, todėl ne kartÄ jam buvo sakęs, kad jis skolingas. K. U. pasakė, kad negauna pinigų, bet prižadėjo atiduoti 50 eurų ateity. Tada kumščiu sudavė jam du-tris kartus į petį ir spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairės blauzdos sritį. Buvo supykęs, kad jis delsė atiduoti pinigus, todėl jam sudavė smÅ«gį, bet ne dėl to, kad tai bÅ«tų psichinė ar fizinė prievarta, tiesiog, kad jis suprastų tai kaip priminimÄ dėl ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾inamos skolos.

K. U. nuo smÅ«gių nebuvo pargriuvęs. E. M. tuo metu stovėjo toliau, į pokalbį nesikiÅ¡o ir smÅ«gių nesudavė. IÅ¡ tų asmenų, kurie buvo netoli K., jokios reakcijos nebuvo. Buvo beveik tamsu, apie 17 val. K. U. smÅ«gių nesudavė, sakė, kad paduos pinigus ir viskas. Po įvykio parašė K. U. į Facebook, kad nesiskųstų niekam, bet jam negrasino, nurodė, kad iÅ¡sitrintų Facebook susiraÅ¡inėjimÄ . NurodytÄ dienÄ Ä¯ pilvÄ K. U. nemušė, į krÅ«tinę smÅ«gių nesudavė.

Nurodytus smÅ«gius sudavė prie (duomenys neskelbtini), ne patalpoje. Papildomai apklaustas A. Å . kaltės nepripažino dėl inkriminuojamų veikų. Parodė, kad ankstesniuose parodymuose dėl K. U. sumuÅ¡imo nurodė ne tos dienos įvykius, dėl ko yra jam pareikÅ¡tas įtarimas. K. U. buvo sutikęs anksčiau nei 2017-10-31. Tai galėjo bÅ«ti 2017-10-20 arba 21 d. Nurodė, kad sutikęs K. U., pasakė jam, kad jis turi sumokėti 50 eurų, kuriuos buvo skolingas už elektroninę cigaretę, kuriÄ pavogė iÅ¡ pažįstamo B.

Jis K. U. negrasino, tik sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inį petį. K. U. nenukrito, jam nieko neatsitiko. Ä® kitas kÅ«no vietas nei kojom, nei rankom smÅ«gių nesudavė. Apie tai, kad K. U. buvo sumuÅ¡tas, 2017-10-31 iÅ¡girdo iÅ¡ aplinkinių. Pats 2017-10-31 buvo kaime, pas močiutę. Duodamas parodymus pirmoje apklausoje nesuprato apie kokį įvykį yra klausiamas. Tik po to suprato, kad yra kaltinamas ne dėl to, kÄ padarė, o kažkas kitas K. U. sumušęs. Kas jį sumušė, jam nežinoma.

Jo suduotas smÅ«gis į petį negalėjo sunkiai sužaloti K. U. sveikatÄ . Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. Å . patvirtino, kad K. U. nemušė. Nurodė, kad buvo du kartai, kai buvo susitikę ir kalbėjo dėl elektroninės cigaretės. Jis tuo metu prašė K. U. grÄ Å¾inti jam 50 eurų už cigaretę, kadangi ji buvo jo. Ir tik kartÄ jam sudavęs į petį, bet nestipriai, neturėjo skaudėti. Dėl to jokių sužalojimų K. U. atsirasti negalėjo. Negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl ankstesnės apklausos metu nurodė, kad sudavė daugiau smÅ«gių bei spyrė K.

U., nes to nebuvo. Jokioje laiptinėje su K. U. nebuvo. Apklaustas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių K. U. aplinkybių, jog sumušė pastarÄ jį (duomenys neskelbtini), A. Å . nepripažino, teigė, jog tokių dalykų nėra buvę ir jam nesupranta, kodėl jį stengiamasi kaltinti vis naujai atsiradusiais dalykais (3 t., b. l. 150-151, 155-156, 158-159, 161-162, 164-165, 171-172, 174). Kaltinamasis A. Å . dėl pagarsintų parodymų paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 3 metus, gal 2016 - 2017 metais pardavė elektroninę cigaretę, gavo dalį pinigų, nepasakys kiek.

Gal 50, gal 40 liko neatiduota. B. tas asmuo, kuris pirko cigaretę. B. vienas pirko. Po to parašė, kad pavogė iÅ¡ jo tÄ elektroninę cigaretę, įvardino, kad K. U.. Susitarė parduoti, jis pabėgo su ja. B. pasakojo kiek pamena, kad parduoti norėjo, jie susitiko, jis gal jÄ nupirkti turėjo, kažkas tokio. Susitiko, pasiėmė U. cigaretę į rankas ir pabėgo, o B. neatgavo. Nepamena kÄ B. sakė, ar grÄ Å¾ins pinigus. Buvo sutikęs K. kažkada prie mokyklos, ten dažniausiai matydavo. Gal 2016 - 2017 metais buvo jį sutikęs. Susitikus su nukentėjusiu, jis pats sakė, kad pavogė.

Sakė negražiai padarei, pinigus reikėjo duoti, atrodo 50. Tarėsi gal 80, atrodo 30 gavo, gal 40. Nukentėjusio klausė, ar tikrai pavogei, sakė geriau grÄ Å¾ink pinigus. U. sutiko su viskuo, kad pavogė, kad grÄ Å¾ins, kai turės. Gal po mėnesio, antrÄ kartÄ sutiko prie „N.“, (duomenys neskelbtini), paklausė, kada pinigus paduos ir viskas. Sakė, kad neturi pinigų. Galvoja, kad jis buvo skolingas, pavogė elektroninę cigaretę, kuri buvo jo. Arba B., arba jam turėjo grÄ Å¾inti. Koks skirtumas kam, jam turėjo pinigus atiduoti.

Skolingas buvo. Pirmoj apklausoje policijos komisariate, sakė eisi į rÅ«sį arba sakyk, kad spyrei. Kažkokį advokatÄ pasisodinę buvo. Sako sakyk, kad spyrei, kad bus geriau, tada jis ir pasakė, kad spyrė. Jam taip sakė ir advokatas, sakyk taip, bus geriau. Jis tikėjo pareigÅ«nais, kad taip bus geriau, kad pasakys, kad spyrė, trenkė. Sakė eisi į rÅ«sį, suprato gal neis į rÅ«sį, jei taip sakys. Nors kaltinamasis A. Å . kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina kiti įrodymai. Nukentėjusysis K.

U. parodė, kad su B. bendravo feisbuke, B. norėjo parduoti elektroninę cigaretę, o jis norėjo pirkti. Susitarė susitikti prie stadiono Alytuje. Ä® tÄ susitikimÄ Ä—jo su R. P.. Tada jam buvo 16 metų, kartais parÅ«kydavo. Buvo pavasaris, lauke Å¡viesu buvo. R. P. jam pasiÅ«lė pavogti tÄ cigaretę. Susitiko su B., paėmė cigaretę, paskui dėžutes pasižiÅ«rėti ir pabėgo. Tai buvo 2017 m. pavasaris. IÅ¡ kur apie tai sužinojo Å ., jis nežino. Å . jį susirado ir pasakė, kad turi susimokėti 60 eurų.

Jis nemokėjo, paskui Å . pradėjo reikalauti 100 eurų. Å . netoli jo mokosi, netoli gyvena, pažįstami buvo per bendrus draugus. Å . mušė jį du kartus. 2017 m. spalio 31 d. susitiko, jis buvo ne vienas. Su juo buvo draugai E. S., D. M., L. A., E. Z.. Å . buvo su E. M.. Susitiko lauke, paskui įėjo į laiptinę su Å ., kiti liko lauke. Laiptinėje jis klausė kur pinigai, jam pasakė, kad neturi, tada Å . pradėjo jį kumščiais muÅ¡ti į pilvÄ . Sudavė gal 10-15 smÅ«gių, sudavė stipriai.

Kitas kartas buvo prie futbolo vartų, (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesį. Å . vėl reikalavo skolos už tÄ elektroninę cigaretę. Spyrė jam į kojÄ 3 kartus. Tiksliai nepamena kuri koja buvo sumuÅ¡ta. Po to buvo atėjęs ir į mokyklÄ , susirado jį, vėl reikalavo 60 eurų. Mokykloje nemušė jo. Ikiteisminio tyrimo metu K. U. yra parodęs, kad 2017-10-31 apie 19 val. ėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) susitikti su M. K.. Eidamas prie darželio pamatė tris jaunuolius, kurių vienas jų jį užkalbino, vienas iÅ¡ jų prie jo priėmo ir pradėjo jį muÅ¡ti suduodamas smÅ«gius į Å¡onkaulius.

Kiti du jaunuoliai taip pat jam sudavė smÅ«gius. ApibÅ«dino jų iÅ¡vaizdÄ . Nurodė, kad nei vieno nepažįsta, ankščiau nėra jų matęs. Po Å¡io įvykio nelabai kÄ prisimena, tačiau pamena, kad nuėjo pas M. K.. Papildomos apklausos metu (2017-11-23) iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad melavo teigdamas, kad nepažįsta jį muÅ¡usių asmenų. Vienas iÅ¡ jų muÅ¡usių jam pažįstamas, kuris Facebook paskyroje yra pasivadinęs "(duomenys neskelbtini)", žino, kad jis vadinamas dar "A.".

Taip pat papildomai parodė, kad 2017-10-31 iki 19 val. buvo (duomenys neskelbtini), pas E. Z.. Dar buvo atėję E. S. ir asmuo vardu E. Susirašė ir susitarė su M. K. susitikti, todėl išėjo link (duomenys neskelbtini) Gal apie 20 val. buvo prie jos namų, tačiau jam durų nieks neatidarė, todėl nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur eidamas sutiko tris jaunuolius. Vienas iš jų buvo jam žinomas kaip "(duomenys neskelbtini)" ir priėjęs, nieko nesakęs jam sudavė į šonkaulių sritį, rankomis ir kojomis.

Patvirtino, kad ir kiti jaunuoliai jį mušė. Baigus mušti, "(duomenys neskelbtini)" jam pasakė, kad pasiskundus, bus dar blogiau. Papildomos apklausos metu (2017-12-19) nurodė, kad ankščiau melavo dėl jo sužalojimo aplinkybių, nes A. Š. jam liepė meluoti rašydamas per Facebook, tačiau šį pokalbį yra ištrynęs. Parodė, kad 2017-10-31 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su E. Z., E., D. M., E. S.. Būnant lauke, apie 18-19 val. pamatė A. Š. (A.) kartu su E.. Jie vartojo alų.

Visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini) laiptinę. BÅ«nant joje, A. Å . užsidėjo pirÅ¡tines ir priėjęs prie jo, pradėjo smÅ«giuoti, klausdamas kada bus pinigai už elektroninę cigaretę, kuriÄ buvo sudaužęs. Ji priklausė B.. PaaiÅ¡kino, kad buvo dalį pinigų (40 eurų) sumokėjęs B., tačiau A. Å . vistiek reikalavo pinigų (60 eurų). Pradėjus jį muÅ¡ti, dauguma pasitraukė atokiau, išėjo į laukÄ . Liko E. S., E., kuris stovėjo toliau. A. Å . jam sudavė apie 30 smÅ«gių rankomis ir kojomis į krÅ«tinės ir pilvo sritį.

E. S. ir E. jo negynė. Po visko E. S. jo klausė ar nereikia greitosios, nes jautė stiprų skausmÄ pilvo srityje. Jis nuėjo link "(duomenys neskelbtini)". Kaip buvo sakęs, jo "(duomenys neskelbtini)" nieks nemušė. A. Å . bijojo, jis buvo nurodęs kÄ sakyti policijoje. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2018-03-27) K. U. nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas A. už elektrinę cigaretę. 2017-10-31 apie 16-17 val. susitiko su E. Z., L. A., E. S., D. M. (duomenys neskelbtini) Lauke sutiko A. su E.. A. jį pakvietė į laiptinę, kur jam nuėjus, jis pradėjo boksuoti į Å¡onkaulius.

Jis jį į laiptine nusivedė paėmęs už kapiÅ¡ono, nors jis nesiprieÅ¡ino. TÄ matydami draugai nieko nesakė, nes patys bijojo. Ä® laiptinę nuėjo kartu su A., E. ir E. Viskas vyko dėl E. B. cigaretės, kuriÄ buvo sudaužęs ir už tai buvo likę nesumokėta 10 eurų. A. liepė duoti tuos 10 eurų. Nesutikus, jis pradėjo jį boksuoti. E. išėjo iÅ¡ laiptinės, nes bijojo A. Laiptinėje liko tik E. ir L., kurie pasitraukė į Å¡onÄ . Jam rankomis ir kojomis buvo suduoti smÅ«giai.

Nuo smÅ«gių pritrÅ«ko oro. A. draugas E. pradėjo jį ginti, kiti nieko nesakė. Po sumuÅ¡imo, A. su E. išėjo. Ä® laikÄ išėjo kartu su E. ir L., jie klausinėjo dėl ko viskas taip buvo. Jiems paaiÅ¡kino, kad dėl elektroninės cigaretės. Vėliau jis vienas nuėjo pas draugę M. link "(duomenys neskelbtini)". Nuvežus pas gydytojus, jam nustatyta trÅ«kusi blužnis, skilę Å¡onkauliai, iÅ¡niręs petys. Sužalojimus padarė A. Å .. Taip pat parodė, kad A. Å . jam netrenkė į petį.

Vėliau, eidamas pas draugę, buvo nukritęs, nes skaudėjo Å¡onÄ . Laiptinėje nukrito nuo laiptų, nuo kurių nuslydo kairiu pečiu. Pasakojo netiesÄ pirmose dvejose apklausose, nes tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, jam per Facebook paskyrÄ parašė A. Å . "neožinti". Tai suprato kaip grasinimÄ . Po įvykio nebuvo sutikęs jo. PaaiÅ¡kino, kad A. Å . reikia mokėti pinigus, kad nemuÅ¡tų. Tie 10 eurų, kurių reikalavo, buvo kaip skola. Juos turėjo atiduoti E. B.. Atsakydamas į klausimus, K.

U. nurodė, kad už cigaretę turėjo atiduoti po 30 eurų A. Å . ir E. B.. 50 eurų atidavė E. B., nes A. Å . buvo iÅ¡važiavęs, kuriam turėjo atiduoti 10 eurų. Tačiau iÅ¡ jo A. Å . reikalavo 100 eurų. Apie tai kalbėjosi telefonu, grasindamas, jei nebus atneÅ¡ti pinigai, tai jis bus "sudaužytas". Apie tai žinojo ir Ž. J. bei M. J., nes jiems jis papasakojo. Nurodė, kad nesupranta kodėl iÅ¡ jo A. Å . reikalavo pinigų. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2019-02-06) K. U. nurodė, kad pasakojo ne visai teisingai, nes sulaukdavo grasinimų iÅ¡ A.

Å . ir jo draugų, pasigaudavo, duodavo į Å¡onkaulius. Patvirtino, kad įvykio dienÄ Ä¯ laiptinę nuėjo jis su A. Å ., E. S., E. M.. A. Å . visada sutikęs jį klausdavo pinigų už elektroninę cigaretę, boksuodavo jį. Laiptinėje taip pat reikalavo pinigų, pradėjo muÅ¡ti. SmÅ«gių buvo 15-20 į pilvÄ , krÅ«tinę, kojÄ , kairę rankÄ . Ankščiau neminėjo spyrių į rankÄ , nes nenorėjo pasakoti. E. M. ramino A. Å .. Dėl elektroninės cigaretės A. Å . prieÅ¡ jį smurtavo tris kartus.

KartÄ mokyklos stadione, spardė jam kojÄ , kuriÄ reikėjo dėti į longetę. AntrÄ kartÄ mokykloje pora kartų sudavė į pilvÄ (1 t., b. l. 183-184, 185-186, 188-189, 192-195, 2 t., 6-9). Dėl pagarsintų parodymų, k. U. paaiÅ¡kino, kad pirmi parodymai neteisingi, bijojo sakyti tiesÄ . Ir antri parodymai nėra tikslÅ«s, įvykio vieta ne ta, bet pasakė, kad A. Å . buvo. Tretieji parodymai teisingi, taip viskas buvo. Parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teisingi, sakė tiesÄ . Paskutiniai parodymai teisingi.

Å . grasino jam ne vienÄ kartÄ , liepė nesakyti tiesos. Po elektroninės cigaretės pagrobimo, gal po 2 savaičių A. pradėjo reikalauti iÅ¡ jo pinigų. Parašė jam per feisbukÄ , kad ta cigaretė buvo jo draugo ir jis turi jam atiduoti pinigus. Su B. daugiau nebuvo susitikęs. Ta pavogta cigaretė liko pas R. P.. Jis Å . sakė, kad neturi tos cigaretės, bet jis sakė, kad jam neįdomu, sakė atiduoti pinigus. Å . reikalavo 60 eurų. Susitikęs su E. B. jam atidavė 40 eurų. Tai buvo po Å . paraÅ¡ytos žinutės, gal po mėnesio.

Jis Å . sakė, kad atidavė B. pinigus, o jis sakė, kad čia „nalogas", bauda ir turiu jam sumokėti, o ne B.. Å . davė gal 10 ar 20 eurų, po muÅ¡imo, kai stadione mušė. Vėliau susitiko ir jis padavė jam kažkiek pinigų, nes jis vėl Å¡oko muÅ¡tis. Å . rašė "neožinti", nesakyti apie jį. Po kojos sumuÅ¡imo buvo uždėta longetė. Antras kartas buvo mokykloje, gal ir sudavė du smÅ«gius į pilvÄ , neatsimena, daug laiko praėjo. Trečias kartas laiptinėje, smÅ«giai į pilvÄ .

Po to nuėjo pas draugę M. K.. Po 5-10 minučių po sumuÅ¡imo pradėjo labai skaudėti visur. Eidamas krito nuo laiptų, pradėjo suktis galva, temti akyse, užsigavo petį. Eidamas jautė skausmÄ visur, nežino ar petys buvo iÅ¡narintas, ar iÅ¡sinarino krisdamas nuo laiptų. Draugei pasakė, kad padarė avarijÄ . Ji paskambino jo tėvams, atvažiavo tėtis ir iÅ¡vežė į ligoninę. Po kelių Å . smÅ«gių, M. Å . pasakė, kad Å¡is baigtų, kad reikia eiti. M. draugai su Å . Å . lankęs boksÄ , vyresnis, stipresnis, jis jo bijojo.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ 50000 eurų. Kadangi prarado 30 procentų darbingumo, norėjo tarnauti armijoje, bet neima. Turinė žala 1500 eurų. Ligoninėje kedus iÅ¡metė, striukę ir megztinį eidamas pats numetė, nes negalėjo neÅ¡ti, skaudėjo. Dėl prarastų drabužių nepraÅ¡au priteisti pinigų, juos reikia iÅ¡minusuoti iÅ¡ turtinės žalos sumos, o vaistus, vitaminus, maistÄ palikti. Iki to įvykio jokių konfliktinių situacijų su Å . neturėjo, neturi pagrindo jo apklabėti.

Liudytojas J. D. parodė, kad A. Å . yra jo pusbrolis. U. yra klasiokas. Jis niekada nematė, kad Å . muÅ¡tų K. U.. „(duomenys neskelbtini)“ yra kioskelis prie mokyklos, ten eidavome parÅ«kyti. Ten eidavome parÅ«kyti su visais klasiokais. Su K. U. sutardavo gerai. Ten ateidavo ir Å ., ten greta viena kitos yra dvi mokyklos, jas skiria sporto aikÅ¡telė. Nežino kas sumušė U., žino, kad kažkoks „(duomenys neskelbtini)“. Apie jų dviejų skolas nežino. Žino, kad K. buvo pavogęs kažkokiÄ elektroninę cigaretę, o apie skolas nieko nežino.

Nukentėjęs jam nepasakojo kas jį ir kaip sužalojo. Liudytojas D. U. parodė, kad 2017-10-31 apie 20 val. jam paskambino M. K., pasakė, kad pas jÄ atėjęs sumuÅ¡tas K. Ji tuo metu buvo mano sÅ«naus draugė, jie draugavo. Jis nuvažiavo pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), vizualiai ant sÅ«naus sužalojimų matyti nebuvo, bet sÅ«nus labai sunkiai ėjo. Nuvežė sÅ«nų į ligoninę. Ligoninėje nustatė vidinį kraujavimÄ , padarė operacijÄ . SÅ«nus nesakė kas konkrečiai jį sumušė.

Kas iš jo reikalavo pinigų, kad jis mokėtų už ramybę, tai iš pradžių jis nieko nesakė, o vėliau, kaip išaiškėjo kas jį sumušė, tada pradėjo pasakoti. Policija nustatė kas jį sumušė, nes jis pats nepasakė, neprisipažino, sūnus sakė, kad jis nenori „ožinti“. Jis nenorėjo būti „ožys“, norėjo nuslėpti. Vėliau jau jis nurodė A. Š.. Sūnus elektroninę cigaretę norėjo pirkti iš kito kažkokio asmens, B., o iš jo jau pinigų reikalavo A..

Kaip sÅ«nus reagavo, tai bijojo, grįžus jam iÅ¡ ligoninės, jį parveždavo draugas, tada sÅ«nus jam paskambindavo, papraÅ¡ydavo, kad nulipčiau, jį pasitikčiau prie konteinerių, nes sakydavo, kad jo gali laukti. SÅ«nus sakė, kad jam buvo paraÅ¡yta į „Facebook“, kad neiÅ¡duoti. Jis tuo metu buvo dar ligoninėje ir jam parašė praneÅ¡imÄ , aÅ¡ jo asmeniÅ¡kai neskaičiau. Kokio pobÅ«džio buvo tas praneÅ¡imas, tai kad nebandytų priduoti, kad sakytų, kad „(duomenys neskelbtini)“ viskas buvo, bet aÅ¡ dabar žodis žodin jau nepasakysi.

TÄ Å¾inutę sÅ«nus sakė, kad jam rašė A. Å .. SÅ«nus iÅ¡ pradžių kaltinamojo neįvardijo, policija tai nustatė, dar policija net supyko, sakė kÄ tu mus vedžioji už nosies, senai bÅ«tume radę, jie visai iÅ¡ pradžių kitame rajone ieÅ¡kojo. SÅ«nus po Å¡io sužalojimo buvo įbaugintas. VienÄ sykį žmona vežė sÅ«nų į poliklinikÄ . Dėjo langetę ant kojos, bet tada sakė, kad jį sumušė, tik mamai sakė, kad nieko nesakyti ligoninėje, kad ji pasakytų daktarams jog susižeidė sÅ«nus žaisdamas.

SÅ«nus sakė, kad jam kojÄ sumušė A. Å ., kokiu bÅ«du sumušė, tai spyrė. Kokios to muÅ¡imo priežastys, to nesakė. Jis sÅ«naus klausė, bet jis nesakė. Liudytojas D. U. taip pat papildomai parodė, kad atvažiavo sÅ«nus ir pasakė kad sumušė M.. Tada jis nuvažiavo pas M. mamÄ . Ji jam pasakė, kad sumuÅ¡tas M., kad ausis kruvina, kad iÅ¡ jo reikalauja pinigų. Ji sakė, kad pinigų reikalauja dėl to, kad M. liudijo dėl K. sumuÅ¡imo. Jis matė M. ausį kruvinÄ . M. mama nebijojo, ji norėjo, ragino, kad M. kreiptųsi į policijÄ .

Kalba buvo apie 200 eurų, žinojo iÅ¡ K., kad tokios sumos reikalauja iÅ¡ M.. Liudytoja L. U. parodė, kad vyrui paskambino sÅ«naus draugė M. ir pasakė, kad K. yra pas jÄ sumuÅ¡tas. Vyras sÅ«nų nuvežė į ligoninę. Nuvykusi K. rado dar priėmime, apžiÅ«roje, koridoriuje. Matė, kad sÅ«nus jaučiasi blogai, visas iÅ¡balęs, sÄ moningas, bet atrodė prastai. Ji sÅ«naus klausė kas nutiko, sakė, kad jį sumušė, bet nesakė kas, muÅ¡iko neįvardijo, taip pat nesakė ir už kÄ jį sumušė.

Pasakė, kad gavau, gavau ir matėsi, kad jam darėsi bloga. Vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad jam vidinis kraujavimas, bet iÅ¡ pradžių to nežinojome, tik matėsi, kad jam perkreiptas petys, nes tai matėsi akivaizdžiai. Atėjusi gydytoja iÅ¡ pradžių atkreipė dėmesį į tÄ petį, jį bandė patvarkyti, bet sÅ«nus pradėjo alpti ir nualpo. Tuomet atėjo kiti gydytojai, specialistai, sÅ«nų nuo mÅ«sų paėmė, paskui pasakė, kad kvies echoskopuotojÄ gydytojÄ , darys vidaus organų echoskopÄ , nes įtaria vidaus organų kraujavimÄ , arba lūžusius Å¡onkaulius.

Mums buvo Å¡okas. K. jau iÅ¡vežant operacijai, sÅ«naus žodžiai buvo „mama, tik be policijos“. SÅ«nus nepasakė, kas jį mušė. SÅ«nus, pradėjęs sveikti sakė, kad nežino, nepažįsta, laikėsi tokios pozicijos, nesakė kas jį sumušė. IÅ¡ jo buvo galima suprasti, kad jis nenori pasakoti, apie tai kalbėti, suprato, kad kažkas yra ne taip, kad sÅ«nus kažkÄ slepia. Ji su vyru suprato su vyru, kad sÅ«nus žino savo skriaudikÄ , bet jiems nepasako kas. Policijai tiriant įvykį, tai jiems įvardijo, kad A.

Å . sumušė sÅ«nų, tai įvardijo kriminalistai, atėję pas juos į namus. Pranešė, kad nustatė kas sumušė sÅ«nų, ir įvardijo A. Å .. Vėliau jau sÅ«nus jiems pasakė, kad tai Å ., tai įvardijo tÄ dienÄ kaip buvo atpažinimo veiksmas. SÅ«nus sakė, kad jį sumušė už negražintas skolas, kad reikalavo pinigų, minėjo elektroninę cigaretę. Kaip atsirado tos skolos, kaip su tuo susijusi ta cigaretė, tai tiesÄ pasakius nežino. SÅ«nus buvo minėjęs, kad jie ten su draugais, su kažkuo turėjo rankose tÄ elektroninę cigaretę, ji ar sudužo, ar iÅ¡krito, kad ta cigaretė neva buvo lyg A., tai turi atiduoti tuos pinigus už jÄ , nes ji sudaužyta.

SÅ«nus buvo sužalotas spalio 31 d. vakare, mums pranešė M.. Jau vienÄ kartÄ buvo sÅ«nus sužalotas. Kl tada pasakė, kad jam kojÄ sumušė bÅ«tent A., bet ji tada ligoninėje daktarui pamelavo, kad sÅ«nus kojÄ susižeidė per kÅ«no kultÅ«rÄ , žaisdamas futbolÄ , kad jam įspyrė į kojÄ . Taip pasakė, nes prašė sÅ«nus, kad tuo neužsiimčiau, nes jam bus tik blogiau. Tai jei bÅ«tų tada tai pasakius, tai gal nebÅ«tų buvę Å¡ių įvykių. Tai buvo 2016 m. pavasarį, arba rudenį.

GalbÅ«t buvo rugsėjis, ruduo. SÅ«nų rado gulintį lovoje. Jis pasakojo kaip jį sužalojo, nes vežė sÅ«nų į ligoninę. Sakė, kad A. buvo atėjęs į mokyklÄ , reikalavo pinigų, ten yra tarp dviejų mokyklų bendras stadionas, kad ten buvo klasė, pažįstamų, draugų, kad ten buvo mokyklos pamokų laikas. Ä® tÄ stadionÄ atėjęs A. reikalavo pinigų, K. jų gal neturėjo, jų nedavė, tai jam kaip priminimas buvo spirta į kojÄ . SÅ«nus sakė, kad pinigų reikalavo A.

Å .. K. įvardijo tai kaip „nalogÄ , kad gyventų ramiai“. Liudytoja L. U. papildomai parodė, kad apie įvykį su M. J. iÅ¡girdo iÅ¡ sÅ«naus K.. Jis daugiau bendravo su Ž. J., iÅ¡ jo K. gavo žinutę, kad M. sumušė, kad sumušė per K., dėl to, kad jis davė parodymus K. byloje. Žino, kad buvo reikalaujama pinigų, 200 eurų iÅ¡ M. J.. Ji paskambino tyrėjai ir prokurorei, kuri tÄ bylÄ vedė. Prokurorė patarė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai. Parašė pareiÅ¡kimÄ .

Apie tai žinojo ir M. darbdavys, močiutė, patėvis, visi žinojo kas įvyko ir visi siÅ«lė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , bet jis nenorėjo, sakė, kad patys viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins. Vakare vėlai į vyro telefonÄ skambino J., sakė, kad suma pakilo iki 300 eurų, kad reikalauja sumokėti pinigus, sakė, kad pinigų reikalauja A., ji sakė A. reikalauja. Vyras sakė, kad gali kartu nueiti su M. į policijÄ , arba jeigu nori gali mokėti pinigus. Kaip supratau, kad pinigus reikėjo mokėti už tai, kad jis bendravo su K..

Kad reikalaujami pinigai, ji sužinojo iÅ¡ K. K. jai rodė žinutę telefone, ji jÄ nuskenavau ir pridėjau prie tyrimo medžiagos, ta žinutė turėtų bÅ«ti. Paskui, jau po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo, M. gavo žinutę, kad „atsiimk pareiÅ¡kimÄ ir pinigų mokėti nereikės“. J. sakė, kad pinigų reikalauja iÅ¡ sÅ«naus M.. Ji kalbėjo su Ž., nes jis tÄ dienÄ buvo su K., sakė, kad nebandytų mokėti pinigų. SÅ«nus bijojo Å ., audringai reagavo, M. ir Ž. sakė, kad jiems reikės iÅ¡sikraustyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jeigu jie ir toliau palaikys K.

Buvo susitikusi su J., ji sakė, kad nenori veltis į tuos reikalus su policija. J. jai sakė, kad M. pareiÅ¡kimÄ policijai parašė, bet paskui jį atsiėmė. Ji kalbėjo su J., kuri pasakė, kad M. buvo sumuÅ¡tas, kad sumušė A. Å .. Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. A. Å . mokėsi ne jos mokykloje. K. U. yra buvęs jos mokyklos mokinys. Tekdavo su juos pabendrauti - padirbėti dėl pamokų lankomumo, mažų konfliktėlių bÅ«davo, jis kažkur vis sudalyvaudavo.

Daugiausiai bendravome dėl to, kad jis vengė lankyti mokyklÄ . Dėl ligos, sumuÅ¡imo, gali pasakyti, kad ilgÄ laikÄ nežinojo, kas jam yra. Tėvai mus informavo, tiksliau jo mama informavo klasės auklėtojÄ , kad jis serga ir guli ligoninėje, ir tada kalba ėjo apie plaučių uždegimÄ . To mes nežinojome, iki tol kol neatvyko policija, tik atvykus policijai, sužinojo, kad jis buvo sumuÅ¡tas, man atrodo, kad bÅ«tent tada sužinojome, kad jis buvo sumuÅ¡tas. Yra daug vaikų ir sunku atsiminti kas buvo.

Mes jo ieÅ¡kojome kur jis yra, mama pranešė, kad jis guli ligoninėje, tačiau mes apie sumuÅ¡imÄ nežinojome. K. rodė nuotraukÄ , greičiausiai jis tÄ nuotraukÄ rodė, anksčiau nei buvo sumuÅ¡tas. Ji jo klausė kur yra priežastis, kodėl jis neiÅ¡eina į mokyklÄ ir tada jis pasisakė, kad vengė eiti į mokyklÄ , nes bijo to vaikinuko persekiojimo, kuris mokosi (duomenys neskelbtini). Ji jo klausė kodėl jis bijo eiti, jeigu tas vaikinukas mokosi kitoje gimnazijoje. K. jai pasakė, kad jis gali ateiti iki mokyklos.

Ji suprato, kad jis ateidavo iki mokyklos, o gal net ir į pačiÄ mokyklÄ buvo atėjęs. Ji paprašė, kad jis jai parodytų jo nuotraukÄ , jis jÄ parodė Facebook paskyroje, tas vaikinas buvo užsivadinęs (duomenys neskelbtini). To vaikino nuotrauka buvo labai neaiÅ¡ki ir maža, todėl ji atsispausdino tÄ nuotraukÄ , kiek įmanoma ryÅ¡kiau, tačiau ji gavosi tokiais kvadratėliais. Po to, ji tÄ nuotraukÄ parodė budėtojai G. B. – V.. Jos paprašė, kad jeigu Å¡is vaikinukas ateitų į mokyklÄ , jo neįleistų, o jeigu visgi jis ateitų, kad jÄ pasikviestų, kad ji galėtų atstovauti vaikÄ .

Pagarsinus liudytojos V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur yra parodžiusi, K. žino, nes jis buvo jų mokyklos mokinys, praleisdavo nemažai pamokų ir buvo linkęs veltis į problemas. IÅ¡ mokyklos išėjo 2018-01-08, pasirinko kitÄ mokyklÄ . Apie K. sumuÅ¡imÄ sužinojo, kai jis grįžo po gydymo - 2017-12-04. Kai ligos metu teiravosi tėvų, kas nutikę, jie paaiÅ¡kino, kad K. plaučių uždegimas ir jis gydosi ligoninėje. Vėliau K. pasakė pats, kad buvo sumuÅ¡tas. Tada jis socialinei pedagogei pasakė, kad bijo vieno vaikino, (duomenys neskelbtini) pravarde.

Minėjo, kad tas asmuo gali ateiti į mokyklÄ jo ieÅ¡koti. K. minėjo, kad jau buvo atėjęs. Per Facebook paskyrÄ parodė to jaunuolio nuotraukÄ . MinėtÄ nuotraukÄ moteris padalino visoms budėtojoms, kad pamatę jaunuolį informuotų jÄ . Nuo to momento, kai nuotrauka buvo padalinta, nė viena iÅ¡ budėtojų nepranešė apie tai, kad tas vaikinas bÅ«tų atėjęs. Viena iÅ¡ budėtojų G. B., atpažino tÄ jaunuolį ir sakė, kad kažkada jis buvo užėjęs ir kalbėjo su K., bet kada tai buvo, tai nežinia.

Tuo laikotarpiu - 2017m. gruodžio mėn. K. niekas nesidomėjo ir jo neieÅ¡kojo. A. Å . jai yra nežinomas (2 t., b. l. 169-170). Liudytoja dėl pagarsintų parodymų paaiÅ¡kino, kad anksčiau geriau atsiminė įvykį, Å¡iuo metu visko jau nepamenu. Grįžus K. į mokyklÄ , su juo kalbėjosi, kad jeigu vėl bus tokių situacijų, kad jis kuo greičiau jÄ informuotų. Po to, kai jis pasisakė, ji iÅ¡ karto informavo tėvus apie tai. Ji skambino jo mamai, sakė, kad vaikui yra toks nerimas, kad viena iÅ¡ priežasčių yra ta baimė.

K. tikrai vengė lankyti mokyklÄ arba bėgdavo iÅ¡ pamokų, iÅ¡ gautos informacijos galėjo daryti prielaidÄ , dėl ko jis nelanko mokyklos, bÅ«tent dėl to vaikinuko. K. žargonu maždaug pasakojo, kad jis bijo to vaikinuko. Jis sakė, kad bijo to vaikinuko, nes jį sumuÅ¡. Ji negali pasakyti dėl ko jį galėjo sumuÅ¡ti. Ji tvirtina tÄ faktÄ , kad K. pasakė pats, kad buvo sumuÅ¡tas. Jam sugrįžus į mokyklÄ , Ji tikrai kvietėsi jį pokalbiui ir kalbėjosi apie tai. Ji savo parodymus tvirtina, jie teisingi.

Reikia tais parodymais vadovautis, ji nemelavo juos duodama ir reikia tais parodymais vadovautis. Liudytoja L. J. parodė, kad nepažįsta nei Å . nei U. Ji dirbo, kai atėjo U. tėvas pas jÄ ir pasakė, kad sumušė jos sÅ«nų M. Tada ji su U. tėvu nuvažiavo pas M. į darbÄ . Pasakė, kad jis kreiptųsi į policijÄ , M. norėjo kreiptis į medikus, sakė iÅ¡siims abdukcijÄ . Jis paskui sakė, kad policininkai juokėsi, kad nesimato kur sumuÅ¡tas. KitÄ dienÄ ji nuėjo pas M. į namus, jis pasakė, kad atsiėmė pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos, nes melavo.

Buvo tylus ir man daugiau nieko neaiÅ¡kino. Ji supratau, kad jam grasino, o kitÄ dienÄ jis jau pasakė, kad melavo. M. nuėjo į policijÄ , kad gautų nukreipimÄ pas medicinos ekspertus, o kitÄ dienÄ atsiėmė viskÄ . Sužalojimų ji nematė. Jis buvo pasimetęs, tylėjo. Grasino dėl to, kad pasakė, kad matė, kas mušė K. U.. M. iÅ¡ pradžių sakė, kad jį sumušė. Jis parėjo vakare apie 20:30 val. tada ir sakė, kad jam grasina. Kai nuėjo į policijÄ sakė, kad jį sumušė vakare.

Ji pasakojo U. ir U., kad M. grasino, kalbėjo apie įvykį. M. sakė, kad jam grasino, dėl to, kad jis liudijo apie to grasintojo veiksmus. Jį iÅ¡davė kažkoks draugas. M. minėjo tÄ berniukÄ , kurį sumušė. M. sakė, kad grasina tas, kuris sumušė K. U.. Sakė, kad jam grasino, kažkokių pinigų prašė. Žino, kad prašė 200 eurų. Jis atsiėmė pareiÅ¡kimÄ , tuo viskas ir pasibaigė. Ji jo klausė kodėl jis atsiėmė pareiÅ¡kimÄ , jeigu jam grasina. M. buvo tylus, prie nieko nesikabinėdavo.

Jis jaudinosi kai nuėjo atsiimti pareiÅ¡kimo. Pinigų iÅ¡ jo reikalavo už tai, kad liudijo dėl K. U. sumuÅ¡imo. Matė, kad M. ausis buvo įdrėksta. Kad sužalota lÅ«pa nematė. Ä® prokuroro klausimÄ liudytoja L. U. parodė, kad ji buvo atėjusi pas J. į darbÄ , kalbėjosi. J. sakė, kad iÅ¡ sÅ«naus reikalauja pinigų už tai, kad jis liudijo, kad matė jos sÅ«naus K. sumuÅ¡imÄ . Ji pasakojo, kad M. turi susimokėti baudÄ , už tai, kad liudijo, susimokėti už liudijimÄ . Ji pas J. atėjusi buvo tada, kada jau M. buvo atsiėmęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos.

Ji sakė, kad viskas aprimo, kad jie nenori niekur veltis. Liudytoja L. J. patvirtino, kad taip buvo kaip sako U. Liudytoja L. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. Å . močiutė. Nuo 2017 m. pabaigos anÅ«kas A. Å . atėjo pas jÄ gyventi. A. Å . yra naÅ¡laitis, nes jis neturi tėvų, jo tėvai mirę. Jis prieÅ¡ tai gyveno pas kitÄ močiutę, kita močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), o ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji apie savo anÅ«kÄ gali pasakyti, kad tai yra vaikas nuoÅ¡irdus, geras, ji be jo, kaip be rankų.

Ji pati slaugo mamÄ 90 m., jai labai anÅ«kas padeda, tai jis yra jos ramstis, jis gailestingas. Ji netiki, kad jis gali kažkÄ nuskriausti, jis net gyvÅ«nėlių gaili jei pamato kÄ skriaudžiant. Å iuo metu jis mokosi statybininku profesinio rengimo centre. Jam buvo 13 m. kai jis tapo naÅ¡laičiu. Jis yra vienas, nei brolių, nei seserų neturi, tai mano dukros sÅ«nus. Liudytoja I. R.-J. parodė, kad ji tyrė bylÄ dėl K. U. sumuÅ¡imo, o dėl M. J. žino tiek, kad tiriant bylÄ , U. jai paskambino ir pasakė, kad M.

J. buvo sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad jis pilnametis, turi teisę kreiptis į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Kiek jai žinoma, jis tÄ pareiÅ¡kimÄ ir parašė. M. J. pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imo tyrė ne ji, o veiklos skyriaus pareigÅ«nai. U. jai sakė, kad M. J. sumušė A. Å ., bet kokios konkrečiai ten buvo aplinkybės, nepamena. Ji M. J. buvo apklausus K. U. sumuÅ¡imo byloje. Toje byloje beveik visi liudytojai stengėsi nieko nenurodyti, teigė nieko nematę, nežino. Aplinkybės buvo suraÅ¡ytos iÅ¡ M.

J. žodžių, tai kÄ jis sakė, ji nieko nepridėjo, viskÄ užrašė iÅ¡ jo žodžių. K. U. kai pakeitė parodymus, tai pasakė, kad jis bijo Å e.. K. U. apklausiamas bÅ«davo nervingas. Akistatos buvo daromos tarp U. ir Å . Kai buvo ruoÅ¡iamasi akistatai, reikėjo laiko nukentėjusiam nusiraminti, jis sakė, kad bijo, darėm pertraukÄ jam nusiraminti. Procesas įvyko, jie sėdėjo per atstumÄ vienas prieÅ¡ kitÄ , akistata įvyko, kiekvienas laikėsi savo parodymų. D. U. paprašė M.

J. papasakoti apie Å . kas jam žinoma. K. U. buvo apklausiamas kelis kartus. Jis iÅ¡ pradžių net minėjo kitÄ vietÄ kur buvo sumuÅ¡tas, vėliau pripažino, kad jį sumušė A. Å .. Man nėra žinomos aplinkybės, kad nukentėjusysis norėtų apkalbėti A. Å .. Liudytojas E. M. parodė, kad pažįsta A. Å . ir K. U., esam iÅ¡ vieno miesto, juos žino iÅ¡ mokyklos ir gyvena netoli. Žino, kad kažkas buvo tarp jų. Teko matyti, kad Å . buvo susitikę su K. U., kÄ jie Å¡nekėjo negali pasakyti, per daug laiko praėjo.

Buvo kalbų, kad Å . sumušė U. dėl skolos, bet kokia skola, jis nežino. Pagal Å¡nekas U. buvo skolingas Å . Su Å . yra draugai, pasikalba. Jis minėjo kažkokias skolas, bet už kÄ ir kokio dydžio nepamena ar sakė. Yra mano parodymai, jais galima remtis. Tie parodymai galbÅ«t ir buvo teisingi, man sunku pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. yra parodę, kad su A. Å . draugai, K. U. žino tik iÅ¡ matymo. Pamena, kad vienÄ kartÄ , bÅ«nant su A. Å ., sutiko K.

U. prie (duomenys neskelbtini). Tarp jų vyko pokalbis, pats į jį nesikiÅ¡o. Tuo metu iÅ¡girdo garsÄ lyg bÅ«tų suduotas smÅ«gis. Atsisukęs matė, kad abu minėti asmenys stovi, nebuvo panaÅ¡u, kad bÅ«tų susimušę. Atrodė normaliai, jie iÅ¡siskyrė. K. U. nuėjo link "N.". Buvo girdėjęs, kad jis skolingas A. Å . pinigų. Vėliau girdėjo kalbas, kad K. U. buvo sumuÅ¡tas kažkur "(duomenys neskelbtini)" (2 t., b. l. 150-151). Liudytojas E. M. papildė, kad jo akimis nieko neįvyko, buvo paprastas susitikimas, jis girdėjo tik vienÄ pliaukÅ¡telėjimÄ .

Dainavoje jaunimas kalbėjo, girdėjo kalbant žmones, kad K. U. buvo sumuÅ¡tas. IÅ¡ ko konkrečiai girdėjo negali pasakyti, neatsimena. Nukentėjusysis K. U. dėl liudytojo E. M. parodymų paaiÅ¡kino, kad toks susitikimas buvo su Å .. Å . jį mušė, o M. stovėjo Å¡alia. Å . sudavė ne vienÄ smÅ«gį, po to jis atsidÅ«rė ligoninėje. Po suduotų smÅ«gių jis nenukrito, bet skausmÄ jautė. Liudytojas E. B. parodė, kad nepažįsta nei Å ., nei U.. K. buvo iÅ¡ jo pavogęs elektroninę cigaretę.

U. jam per socialinį tinklÄ parašė, kad nori pirkti elektroninę cigaretę. Jie susitiko ir kai U. pasiėmė į rankÄ apžiÅ«rėti cigaretę, tai jis pabėgo. Jis U. nepažinojo ankščiau, susitiko su juo, nes norėjo parduoti elektroninę cigaretę. Nežino, kodėl Å . iÅ¡ U. pradėjo reikalauti pinigų. Jis Å . apie tai nesakė, apie tai žinojo tik jo artimiausi draugai. Jis buvo pirkęs tÄ elektroninę cigaretę iÅ¡ Å . Su Å . nebendravo, nieko apie tÄ Ä¯vykį tarp Å . ir U. nežino.

Jis iÅ¡ Å . elektroninę cigaretę nusipirko, bet asmeniÅ¡kai jo nepažįsta. Å . pavardę sužinojo, kai buvo pakviestas apklausai, pavardę pasakė prokurorė. Su U. buvo dar vienas žmogus. Cigaretę paėmė K. ir jie pradėjo bėgti. Jis jų nesivijo. Pasipasakojo savo broliui ir dėdei kas nutiko su ta cigarete. Kai susiraÅ¡inėjau dėl elektroninės cigaretės pirkimo, pasižiÅ«rėjau jo feisbuko profilį, žinojo jo vardÄ ir pavardę, žinojo kaip jis atrodo. Antro žmogaus, kuris buvo kartu su juo, nežinojo.

Apie K. ir pavogtÄ elektroninę cigaretę pasakojo tik savo draugams. Už cigaretę buvo sutarę nuo 60 iki 80 eurų, nepamena dabar tikslios sumos. TÄ cigaretę buvau įsigijęs iÅ¡ Å . ir sumokėjo jam 60 eurų. Liudytojas M. J. parodė, kad su Å . nesam giminės ar draugai, o K. U. pažįsta. Nelabai kÄ atsimena apie K. U. sumuÅ¡imÄ , praėjo dag laiko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. yra parodęs, kad apie K. U. sumuÅ¡imÄ sužinojo 2017 m. spalio pabaigoje, kai jis gulėjo ligoninėje.

K. U. pasakė, kad jį sumušė kažkoks "A." prie "N.". Ar jie turėjo bendrų reikalų, jam nežinoma. Apie tai, kad K. U. turėjo kažkam mokėti pinigus - ,,nalogus", jam nežinoma (2 t., b. l. 176). Liudytojas M. J. dėl pagarsintų parodymų paaiÅ¡kino, kad taip sakė, bet tai buvo netiesa. K. U. tėvas buvo atvažiavęs pas jį į darbÄ ir prašė, kad liudytų prieÅ¡ A. A. Å . jo negÄ sdino, jo sumuÅ¡tas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. J. yra parodęs, kad ankstesnių parodymų nesilaiko, nes juos duoti nurodė K.

U. tėvas. Jis jam pasakė, kad sakytų, kad K. sumušė A. (t. 2, b. l.177). Liudytojas paaiÅ¡kino, pagarsinti parodymai teisingi. Melavo tyrėjai, kai buvo 2018-04-13 apklausiamas pirmÄ kartÄ . Dabar sako tiesÄ . Vyras atvažiavęs prisistatė, kad yra K. tėvas, jis jo nepažinojo, atvažiavo pas jį į darbÄ ir prašė taip liudyti. Po to su K. sutikęs buvo, bet apie tai nekalbėjo daugiau. Liudytojas M. J. papildomai į prokuroro klausimus paaiÅ¡kino, kad sumuÅ¡tas nebuvo, pareiÅ¡kimÄ rašė, nes liepė raÅ¡yti K. tėvas, kad sumušė A.

Å .. Policija priėmė jo pareiÅ¡kimÄ . Paskui atsiėmiau tÄ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) policijos, kokias nurodė priežastis neatsimena. SumuÅ¡tas nebuvo, pinigų A. Å . iÅ¡ jo nereikalavo. Motina žinojo, kad jis kreipėsi į policijÄ . Jis motinai nepasakojo nieko. Nukentėjusysis K. U. dėl liudytojo M. J. parodymų paaiÅ¡kino, kad jis M. sakė, kad buvo sumuÅ¡tas. Sakė, kad sumušė A., t. y. Å .. J. žinojo kÄ vadino A. Liudytojas D. U. dėl M. J. parodymų paaiÅ¡kino, kad jis neprašė M. taip sakyti, prie jo motina L.

J. pasakojo, kad jis buvo sumuÅ¡tas, kad Å . jam uždėjo 200 eurų baudÄ . M. parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, bet kitÄ dienÄ atsiėmė. Liudytojas E. S. parodė, kad apie K. U. sumuÅ¡imÄ girdėjo. K. sakė, kad kažkas ten nutiko ir jis buvo ligoninėje, konkrečiai nenurodė. K. sakė, kad jį sumušė, detaliau jis nepasakojo, o jis nesidomėjo. Liudytoja M. K. parodė, kad pažįsta K. U., o Å . nepažįsta. Žino, kad K. buvo sužalotas, kad jų santykiai su Å . nebuvo geri.

Buvo namuose, kai dėdė K. G. K. atvežė pas jÄ . K. sakė, kad jam skauda pilvÄ , iÅ¡kvietė jo tėvus, atvažiavo jo tėvai, nuvežė jį į ligoninę. Kai jau buvo galima lankyti, klausė kas jam nutiko. K. jai sakė, kad jį sumušė A.. Jis nepasakojo visko kaip mušė, bet pasakojo kas mušė, pasakė kur. Sakė, kad sumušė A., žinojau, kad A. vadina Å .. Tuo metu nežinojo dėl ko bet galvojo, kad dėl nedidelės skolos. Ji yra mačiusi prie mokyklos per ilgÄ jÄ pertraukÄ kaip Å . smurtavo.

Tai buvo tais pačiais metais, 2017 m. pavasarį. K. buvo sugipsuota koja, K. stovėjo pasirėmęs, A. jam grasino, spyrė į tÄ sugipsuotÄ kojÄ . Pokalbio nebuvo didelio, gal tik pora keiksmažodžių ir spyris. Priežastis buvo pinigai ar kažkas panaÅ¡aus, bet žino, kad dėl pinigų. A. norėjo griečiau gauti pinigų, bet už kÄ ir kiek nežino. A. jį sutikęs klausdavo kada bus pinigai, visaip keikdavo, sumos neminėjo. Tuo metu, kai K. sumušė, ji su K. bendravo nedaug, nesikalbėjo apie visus įvykius.

K. eidavo namo per aplinkui, bijojo Å . IÅ¡ draugų K. sumuÅ¡imo aplinkybių negirdėjau. K. U. geras, draugiÅ¡kas. Mano, kad skola nebuvo pagrįsta, K. nelabai pasakojo apie savo reikalus. Tik sakydavo, kad kabinasi dėl pinigų. Liudytoja G. V. (B.) parodė, kad K. U. pažįsta. Kas jį persekiojo, negaliu pasakyti. Kokių problemų jis turėjo, nesigilino. Mokykloje dirbo. Apie K. U. sumuÅ¡imÄ nežino nieko. K. buvo iÅ¡Å¡aukiamo elgesio, Å¡iek tiek nepagarbus, rÅ«kantis, mokyklos teritorijoje rÅ«kydavo.

Nepagarbus, neklausydavo, elgdavosi taip, kaip jam patikdavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvau apklausta, sakė tiesÄ . Gal ir buvo nuogirdos iÅ¡ socialinės darbuotojos, kad U. persekiojo, daug laiko praėjo, neprisimenu apie tÄ Ä¯vykį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Liudytoja G. V. (B.) yra parodžiusi, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje budėtoja, kurios pagrindinė funkcija yra stebėti ateinančius ir iÅ¡einančius asmenis į mokyklos pastatÄ , nukreipti į atitinkamus asmenis ir pan. pažįsta K.

U., kuris jau nebesimoko (duomenys neskelbtini) mokykloje dėl elgesio ir lankomumo problemų, jis buvo iÅ¡siskiriantis nemandagiu elgesiu asmuo. Mokykloje kibdavo ne tik prie bendraamžių, bet ir prie kitų mokinių, mėgdavo atkreipti į save dėmesį - keletÄ kartų vaikščiojo po mokyklÄ su cigarete rankoje taip atkreipdamas kitų dėmesį į save. Yra buvę atvejų, kuomet prie mokyklos vaikščiodavo ne mokyklos mokiniai, bet kad kas kada bÅ«tų ieÅ¡koję ar laukę prie mokyklos K. U., tai jai nežinoma.

Jai tik žinoma, kad K. eidavo skųstis pas socialinę pedagogę, kad jį kažkas persekioja, bet jos budėjimo metu, tokių įvykių nebuvo užfiksuota. Socialinė pedagogė buvo davusi nuotraukÄ vaikinuko, kuris neva gali ateiti į mokyklÄ ieÅ¡koti K., jis pasirodė matytas, bet kad jis bÅ«tų kada ieÅ¡kojęs K., to ji teigti negali (2 t., b. l. 156-157). Liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Daugiau nieko nekalbėjo su socialine darbuotoja. Toks buvo pirmas atvejis per jos darbo praktikÄ , kad kažkas kažkÄ persekiotų.

Liudytoja R. B. parodė, kad apklausė M. J., buvau priėmusi jo pareiÅ¡kimÄ . Sunku prisiminti, kadangi net neatsimena kaip tas žmogus atrodo, tai buvo seniai. Dirbo operatyvinėje grupėje, susitinka su dauguma žmonių, negali pasakyti, kokios jis buvo bÅ«senos. Priimant pareiÅ¡kimÄ asmuo yra supažindinamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Žmogus žinodamas pasirašė. KÄ jis pasakė, tÄ užpildė apklausoje, paėmiau pareiÅ¡kimÄ . Policijos komisariate tai buvo daroma.

PareiÅ¡kimÄ iÅ¡ M. J. priėmė. Priimant pareiÅ¡kimÄ ir apklausiant asmenį priklauso teisių iÅ¡aiÅ¡kinimas, įspėjamas asmuo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus skundimus. Pagal procesinius dokumentus priklauso įspėti dėl atsakomybės priimant pareiÅ¡kimÄ , turėjo bÅ«ti paraÅ¡as. TÄ asmenį apklausiant jis yra įspėtas. Viskas vyko policijos komisariate. Lyg nurodė prie pastato kažkur, dabar neįvardinsiu aplinkybių. Ar kas su juo kartu buvo atėję, nežino, kabinete jis vienas buvo.

Atėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , ir jį apklausė. Jis dėl sužalojimų pretenzijų nereiÅ¡kė, kaip matosi apklausoje, pas medikus nevyko. Gal pasiÅ«liau pačiam nuvykti pas specialistus, jei bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tik pareiÅ¡kimÄ priėmė ir apklausė. Pirminiai veiksmai yra atlikti, apklausa, o paskui jau vyksta tyrimas. Medžiaga į veiklos skyrių pateko, tÄ pačiÄ dienÄ atiduodama, pagal rezoliucijÄ virÅ¡ininkui perduodama veiklos skyriui.

Nežino koks sprendimas buvo priimtas. Jos iÅ¡aiÅ¡kinimus tas asmuo dėl melagingų parodymų suprato, jei pasirašė, rašė pareiÅ¡kimÄ . Liudytoja I. B. parodė, kad M. J. pareiÅ¡kimÄ buvo parašęs, kad jį sumušė Å ., prisimena tÄ tyrimÄ . Tokia praktika, dirba, kai gauna surinktÄ medžiagÄ , priima sprendimÄ . Ji nemato žmonių, neatlikinėja apklausų. Buvo gautas pareiÅ¡kimas, asmuo apklaustas vienÄ dienÄ , ant rytojaus pareiÅ¡kė, kad nieko nenori, pretenzijų neturi. Lyg iÅ¡ piktumo parašė pareiÅ¡kimÄ , kad pamelavo.

Jei praeitų ilgesnis laikas, 2 - 3 dienos, bÅ«tų tyrimÄ atlikę. Jei kreipiasi iÅ¡ karto, priima sprendimÄ . Nepradėjo iÅ¡ karto ikiteisminio tyrimo dėl melagingų parodymų. Suderinus su virÅ¡ininkais sprendimÄ siunčia į prokuratÅ«rÄ . Laukiama apskundimo termino. Perduodama medžiaga vyr. tyrėjams. Jos funkcijos paskirti užduotis tyrėjams, jie apžiÅ«ri įvykio vietas. Jai atnešė medžiagÄ , o ant rytojaus tas žmogus parašė kitÄ pareiÅ¡kimÄ , todėl tyrimo neatlikinėjo.

Nutarime paraÅ¡yta, kad pareiÅ¡kimas gautas, asmuo nurodė, kad pretenzijų neturi, iÅ¡galvojo tÄ situacijÄ . Kodėl pirminius parodymus kaip melagingus vertinom, negaliu atsakyti. IÅ¡ gautų pareiÅ¡kimų padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . BÅ«na daug tokių pareiÅ¡kimų, kad reiÅ¡kia pretenzijas, paskui neigia. Atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ vertino, kad asmuo melagingai liudija. Dėl to atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Taikėm administracinį kodeksÄ , pagal administracinę teisenÄ buvo nubaustas dėl Å¡ito įvykio, kadangi nei smurtas negalėjo bÅ«ti iÅ¡keltas, nei melagingas tarnybų iÅ¡kvietimas.

Kodėl Å¡itas straipsnis buvo parinktas, nepasakys. Administracinė byla dėl Å¡itų melagingų parodymų davimo buvo iÅ¡kelta. Gal čia jos aplaidumas. Buvo suraÅ¡ytas protokolas, vyresniajam tyrėjui perdavė. Kiek atsimena, surašė vyr. tyrėjas S. protokolÄ . Žino, kad buvo sumokėta suma paskirta. A. S. jį baudė. Kito ikiteisminio tyrimo nežino. Akistatos tarp A. Å . ir E. B. metu, kiekvienas laikėsi savo parodymų, E. B. nurodė, kad nieko neprašė, kad kas iÅ¡ieÅ¡kotų pinigų už jo elektroninę cigaretę, A.

Š. sutiko, kad E. B. neprašė jo išieškoti pinigų (2 t., b. l. 69-70). Akistatos tarp K. U. ir E. B. metu, K. U. pakeitė savo parodymus, t. y., anksčiau teigęs, kad buvo sumokėjęs E. B. pinigų už elektroninę cigaretę, nurodė, kad E. B. pinigų visai nemokėjo. K. U. akistatoje nurodė naujų aplinkybių, kad iš E. B. elektroninė cigaretė buvo pavogta, tačiau vogė ne jis, o kartu buvęs draugas R. P.. E. B. pinigų už cigaretę negavo nei euro, taip pat ir neatgavo el. cigaretės. K.

U. nurodė, kad E. B. už cigaretę nieko nemokėjo, buvo sumokėjęs A. Å . 60 eurų (2 t., b. l. 71-73). Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017-10-31 19.30 val. gauta informacija, kad į priėmimo skyrių pristatytas K. U., kurį sumušė nepažįstami asmenys (1 t., b. l. 9). Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad asmuo, vadinamas "A.", "(duomenys neskelbtini)" yra A. Å . (3 t., b. l. 47). Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad atliekant stacionaraus kompiuterio Magnum (kuriuo naudojasi A. Å .) apžiÅ«rÄ , nustatyta, kad minėtu kompiuteriu 2017-10-31 nebuvo naudotasi, nebuvo narÅ¡oma bei nebuvo naudotos programos be interneto.

Kompiuterio Asus (naudotojas A. Å .) metu nustatyta, kad minėtas kompiuteris neįsijungia, neveikia, todėl nėra galimybės nuskaityti informacijÄ apie kompiuterio naudojimÄ Ä¯vykio metu (3 t., b. l. 51, 59). ApžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėta iÅ¡reikalauta K. U. medicininė dokumentacija, kurioje fiksuoti jo apsilankymai gydymo įstaigoje. Nurodyta, kad 2017-05-15 lankėsi dėl kojos traumų, kurias patyrė buityje (3 t., b. l. 92-102). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. U. krÅ«tinės ir pilvo sumuÅ¡imas, blužnies plyÅ¡imas galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko.

Sužalojimas dėl blužnies plyÅ¡imo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 70). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje iÅ¡orinių sužalojimo žymių neužfiksuota, todėl nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis kurį laikÄ be pagalbos galėjo judėti bei atlikti kitus valingus veiksmus (3 t., b. l. 74).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po blužnies plyÅ¡imo, jos paÅ¡alinimo operacijos metu nukentėjusysis prarado didelę dalį, 30 proc. ir daugiau procentų bendro darbingumo ( 3 t., b. l. 78). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad K. U. blužnis galėjo plyÅ¡ti ir jam nugriuvus nuo laiptų ir pilvo sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ . Konkrečiai atsakyti, bÅ«tent nuo kokio poveikio ar smÅ«giavimo metu, ar griuvimo metu K.

U. plyÅ¡o blužnis, ekspertas atsakyti neturi galimybės. Didesnė tikimybė, kad K. U. blužnis plyÅ¡o nuo poveikio, patirto smÅ«giavimo bÅ«du. K. U. su plyÅ¡usia blužnimi galėjo judėti (vaikščioti) (3 t., b. l. 85). Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad liudytojas M. J. kreipėsi į policijÄ 2018-10-23 su pareiÅ¡kimu, kad jį sumušė A. Å . už tai kad liudijo policijoje, o 2018-10-31 M. J. atsiėmė pareiÅ¡kimÄ , teigdamas, kad davė melagingus parodymus, kad jį sumušė A.

Å .. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias iÅ¡vadas. Kaltinamasis A. Å . neigia mušęs K. U.. Duodamas paaiÅ¡kinimus buvo nenuoseklus. Ikiteisminio Tyrimo metu buvo pripažinęs kad sudavė K. U. smÅ«gius, spyrė, bet vėlesnėse apklausose neigė. Teisme dėl pagarsintų parodymų, kaltinamasis aiÅ¡kino, kad jam taip sakė tyrėjai sakyti, kad bus geriau, neis į rÅ«sį. Kodėl nukentėjęs teigia, kad jis jį sužalojo nežino. Pripažino, kad iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo pinigų, kuriuos jis laikė skola jam už parduotÄ elektroninę cigaretę kitam asmeniui, kuris jam sumokėjo tik dalį pinigų.

Vertinant kaltinamojo parodymus viso proceso metu matyti, jog jie yra skirtingi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Teigė, kad nukentėjusiajam kumščiu sudavė du-tris kartus į petį ir spyrė į kojÄ vienÄ kartÄ Ä¯ blauzdos sritį. Buvo supykęs, kad jis delsė atiduoti pinigus, todėl jam sudavė. Sutikęs nukentėjusį vis klausdavo kada grÄ Å¾ins jam skolÄ už elektroninę cigaretę, kadangi ta cigaretė priklausė jam. Cigaretę buvo davęs vienam vaikinui ir jis už jÄ jam nebuvo atidavęs 70 eurų, o tÄ cigaretę U. buvo pavogęs .

Po įvykio parašė K. į facebook, kad nesiskųstų niekam, nurodė jam, kad iÅ¡trintų susiraÅ¡inėjimÄ . Po to, apklaustas papildomai kaltinamasis tai neigė, paaiÅ¡kindamas, kad smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė kitu laiku nei buvo paraÅ¡yta praneÅ¡ime apie įtarimÄ . Jis teigė, kad ankstesniuose parodymuose dėl U. sumuÅ¡imo jis nurodė ne tos dienos įvykius. IÅ¡ Å¡ių kaltinamojo parodymų suprantama, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį tik kitu laiku, bet dėl skolos.

IÅ¡ jo pirminių parodymų matyti, jog jis nurodo muÅ¡imo priežastį, teigia buvo supykęs, nukentėjęs delsė atiduoti pinigus , kuris jam buvo skolingas už elektroninę cigaretę, kadangi ta elektroninė cigaretė priklausė jam. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių jo parodymų kaltinamasis nesumaišė įvykio, nes kalba apie tÄ pačiÄ skolÄ už elektroninę cigaretę, tik neigė muÅ¡imo laikÄ . Vėliau kaltinamasis jau teigė, kad smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, bet vis tik nukentėjęs jam liko skolingas.

Ä®rodymų tyrimo metu kaltinamasis parodė dar kitaip, paaiÅ¡kindamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies tik todėl, kad jam apklausos metu, dalyvaujant jo gynėjui, kažkas iÅ¡ asmenų teigė taip sakyti, nes jam taip bus geriau. Kodėl iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo pinigų su kuriuo jis asmeniÅ¡kai nebuvo turėjęs jokių finansinių reikalų ir įsipareigojimų vienas kitam, jis paaiÅ¡kinti negalėjo. Kaltinamojo parodymus, tai, kad jis įvykio metu 2017-10-31 buvo pas močiutę paneigė pareigÅ«nai atlikę patikrinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad atlikus stacionaraus kompiuterio Magnum (kuriuo naudojasi A.

Å .) apžiÅ«rÄ , nustatyta, kad minėtu kompiuteriu 2017-10-31 nebuvo naudotasi, nebuvo narÅ¡oma bei nebuvo naudotos programos be interneto, minėtas kompiuteris neįsijungia, neveikia. Be to, juos paneigia ir kiti esantys byloje duomenys . Teismas kaltinamojo A. Å . parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymus vertina visumoje (tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) su visų iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Kaltinamojo prieÅ¡taringais ir ginčytinais parodymais galima tikėti tik tiek kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Be to, vertinant kaltinamojo parodymus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis įrodymų tyrimo pradžioje atsisakė duoti parodymus, o parodymus davė tik po visų liudytojų ir nukentėjusiojo apklausų, (o tai neatspindi nekalto asmens pozicijos), akivaizdu, kad kaltinamasis pasirinkęs tokiÄ gynybos taktikÄ siekė duoti tokius parodymus atsižvelgiant į tai kokius parodymus duos liudytojai bei nukentėjęs, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad Å¡ių parodymų davimo metu kaltinamasis keitė savo parodymus.

Todėl esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo parodymais galima tikėti tik tiek kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nors kaltinamasis nurodo, kad smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė ir nepripažįsta, kad savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę susigrÄ Å¾inti skolÄ , tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bÅ«tent kaltinamasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam K. U., bÅ«tent reikalavimo pagrindu grÄ Å¾inti skolÄ , dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, ir tai patvirtina iÅ¡tirti įrodymai.

Nukentėjusysis K. U. patvirtino, kad jį sužalojo kaltinamasis, reikalavo pinigų, suprato, kad už elektroninė cigaretę. Po to grasino, kad pasiskundus bus dar blogiau. Nukentėjęs nurodė, kad ankščiau nepasakojo visos tiesos dėl jo sužalojimo aplinkybių, nes A. Š. jam pagrasino nesakyti tiesos, rašydamas per Facebook. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje A. Š. užsidėjo pirštines ir priėjęs prie jo, pradėjo smūgiuoti, klausdamas, kada bus pinigai už elektroninę cigaretę.

Ji priklausė B. Baigus muÅ¡ti, kaltinamasis jam pasakė, kad pasiskundus, bus dar blogiau. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad po įvykio rašė nukentėjusiajam per facebook svetainėje, kad niekam nesiskųstų, nurodė iÅ¡trinti jų susiraÅ¡inėjimÄ , tik nepaaiÅ¡kino kodėl, ir tai patvirtina jų tarpusavio bendravimÄ . Nukentėjusysis K. U. patvirtino, kad jis buvo sumuÅ¡tas A. Å ., kad negrÄ Å¾ino skolos už elektroninę cigaretę. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2019-02-06) K.

U. nurodė, kad pasakojo ne visai teisingai, nes sulaukdavo grasinimų iÅ¡ A. Å . ir jo draugų. Vertinant nukentėjusiojo K. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jie nėra nuoseklÅ«s, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis skirtingai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes tik dėl baimės bÅ«ti vėl sumuÅ¡tam, paveiktas baimės, o ne dėl kitų priežasčių. Vertinant nukentėjusio parodymų skirtingumÄ bÅ«tina atsižvelgti į jo amžių - tuo metu jam buvo 16 metų, į jo elgesio psichologinius ypatumus, į jo nurodytas priežastis, tai kad buvo iÅ¡sigandęs, į tai, kad jis jau buvo sunkiai sužalotas, bijojo Å ., todėl nesakė visos tiesos.

IÅ¡ pirminių nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis davė parodymus palankius kaltinamajam. Tai atsispindi jo apklausose. Å ias aplinkybes, dėl nukentėjusiojo baimės, patvirtino ir liudytojas D. U.. Jis parodė, kad sÅ«nus pyko dėl to, kad jis kreipėsi į policijÄ , nes bijojo, kad bus dar blogiau. Å ias nukentėjusio nurodytas aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad grasinimai buvo įvykdyti, nukentėjęs buvo sumuÅ¡tas, todėl jam buvo pagrindo bijoti kaltinamojo dėl jo grasinimų, todėl pripažino skolÄ ir žadėjo jam atiduoti pinigus.

Liudytojų ir pačio nukentėjusio parodymais nustatytos aplinkybės, dėl nukentėjusio elgesio dalyvaujant cigaretės pirkime, o po to jo elgesį vertinant kaip vagystę, ir buvo ta priežastis dėl ko kaltinamasis reikalavo pinigų ir sužalojo nukentėjusį. Å i nustatyta kaltinamojo reikalavimas pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo buvo priežastis, o po to ir jo sumuÅ¡imas, nustatyta liudytojų, nukentėjusio ir iÅ¡ dalies pačio kaltinamojo parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Tai nebuvo iÅ¡galvota istorija siekiant apkalbėti kaltinamÄ jį.

Kitų priežasčių muÅ¡ti nukentėjusiojo Å . nebuvo. Be to, įvertinus nukentėjusiojo parodymų neiÅ¡samumÄ ir jų keitimo reikÅ¡mę kaltinimo pagrįstumui, matyti, jog jų prieÅ¡taringumas iÅ¡ esmės atsispindi dėl parodymų duotų apie cigaretės įsigijimo aplinkybes ir jo santykį su liudytoju B., kuris dėl cigaretės praradimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, tačiau jo parodymai dėl Å . veiksmų, jo elgesio, nesiskiria iÅ¡skyrus tai, kad jis ikiteisminio tyrimo pradžioje davė kaltinamajam palankius parodymus.

IÅ¡ nukentėjusio pirminių parodymų matyti, jog jis bijodamas kaltinamojo siekė nutylėti apie asmenį, kuris jį sužalojo, dėl baimės dėl grasinimų, o ne dėl kitų priežasčių. Motyvo apkalbėti kaltinamÄ jį nukentėjusiam nebuvo. Liudytoja B. taip pat patvirtino, kad K. jai buvo sakęs, kad bijo vieno vaikino, nes jį sumuÅ¡. Å i liudytoja apie tai informavo mokyklos budėtojus. Nukentėjęs K. U. ikiteisminio įrodymų tyrimo metu parodė, kad Å . reikalavo 60 eurų, pasakė jam grÄ Å¾ins, bet nenunešė jam pinigų.

B. grÄ Å¾ino 40 eurų, ir apie tai pasakė Å ., tačiau Å . atsakė, kad čia nalogas- bauda, ir jam turi sumokėti, o ne B.. Å . davė gal 10 ar 20 eurų, kai stadione mušė, vėliau susitiko ir jis jam padavė kažkiek pinigų, nes jis vėl Å¡oko muÅ¡tis. Grasinimų buvo daug, feisbuke Å . rašė „neožink“ - nesakyk apie jį. Jis nemokėjo paskui, jis pradėjo reikalauti 100 eurų . Tai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumui turėjo įtakos kaltinamojo elgesys, iÅ¡ pradžių jis neteisėtai reikalauja iÅ¡ kaltinamojo pinigų naudodamas psichinę prievartÄ - tai yra, grasinant jį sumuÅ¡ti, ir savo ketinimus įgyvendina smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį jį muÅ¡damas, ir tai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam, įvertinus jo jaunÄ amžių, socialinę brandÄ , įvykio metu jam buvo 16 metų, buvo pagrindo bijoti kaltinamojo, kad jo grasinimai dėl tolesnių smurtinių veiksmų yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įgyvendinti.

Ir kaltinamasis A. Å . savo ketinimus įgyvendina, sumuÅ¡damas nukentėjusįjį K. U., tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ir vis tik nukentėjęs papasakojo, kas jį sužalojo, papasakojo tiesÄ tik tėvų dėka, kurie padėjo jam nugalėti baimę, kreipėsi į policijÄ siekdami apsaugoti sÅ«nų nuo gresiančio smurto. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo K. U. parodymai, kad jį sužalojo kaltinamasis A. Å . yra teisingi ir vadovausis, grįsdamas kaltinamojo A. Å . kaltę.

Liudytojas E. B. parodė, kad K. buvo pavogęs cigaretę, paėmė cigaretę ir pabėgo. Po to su nukentėjusiuoju nekontaktavo. Cigaretę pirko iÅ¡ A. Å . ir sumokėjo 60 eurų. Neprašė kaltinamojo A. Å . dėl cigaretės ar pinigų susigrÄ Å¾inimo. Nežino kodėl Å . iÅ¡ K. U. pradėjo reikalauti pinigų. Jam apie tai nesakė, su Å . nebendravo. Å ie liudytojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti pinigų už daiktÄ iÅ¡ nukentėjusiojo.

Be to, ir iÅ¡ akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu B. kalba apie savo cigaretę, o ne apie Å ., o Å . tam neprieÅ¡taravo ir jau netvirtino, kad B. jam skolingas. Taip pat liudytojas E. B. paneigė A. Å . paaiÅ¡kinimÄ , kad E. b. buvo dar nesumokėjęs visų pinigų. Liudytojas patvirtino, kad A. Å . už cigaretę buvo sumokėjęs visus pinigus. Tai, kad kaltinamasis reikalavo iÅ¡ nukentėjusio gražinti neva turimÄ skolÄ , naudojant psichine prievartÄ bei fizinį smurtÄ ne vienÄ kartÄ , apie tai nukentėjęs buvo pasakojęs liudytojai M.

K.. Å i liudytoja parodė, kad nukentėjęs jai sakė, kad Å . reikalauja pinigų. Å i liudytoja taip pat patvirtino, kad K. jai pasakė, kad jį sumušė A. Å .. Liudytojai D. U. ir L. U.patvirtino, kad sÅ«nus K. jiems pasakė, kad jį sumušė A. Å .. Liudytoja M. K. patvirtino, kad yra mačiusi, kaip A. Å . smurtavo prieÅ¡ K. U., spardė į sugipsuotÄ kojÄ . Taip pat patvirtino, kad K. U. pasakė, kad jį sužalojo A. Å .. Liudytojas E. M. yra patvirtinęs, kad buvo įvykęs A. Å . K. U. susitikimas prie (duomenys neskelbtini) namo, į jų pokalbį nesikiÅ¡o, bet tuo metu iÅ¡girdo garsÄ lyg bÅ«tų suduotas smÅ«gis.

Å is liudytojas buvo įvykio metu, kada buvo K. U. sunkiai sutrikdyta sveikata. Å is liudytojas yra A. Å . draugas, todėl vengė nurodyti visų faktinių aplinkybių, įvykusių įvykio vietoje. Tačiau patvirtino, kad įvyko susitikimas A. Å . ir K. U., kad jie kalbėjosi, ir kad jis girdėjo garsÄ lyg bÅ«tų suduotas smÅ«gis. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is liudytojas patvirtino esmines faktines aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiojo K. U. nurodytoms faktinėmis aplinkybėmis – kad su A.

Å . susitiko (duomenys neskelbtini) namo, ir to susitikimo metu A. Å . jam sudavė smÅ«gius. Liudytojas M. J.taip pat yra ikiteisminio tyrimo metu patvirtinęs, kad K. U. pasakė, kad jį sumušė "A.". O policijos duomenimis yra nustatyta, kad „A.“ yra vadinamas A. Å .. Papildomoje apklausoje liudytojas pakeitė parodymus, ir teigė, kad jo taip prašė K. U. tėvas liudyti prieÅ¡ A. Å .. Teismas, iÅ¡tyręs iÅ¡reikalautÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ dėl M. J. sumuÅ¡imo, įvertinęs liudytojos L.

J. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojas M. J. pakeitė parodymus dėl poveikio, kurį jam padarė A. Å .. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos Specialisto iÅ¡vadose ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad K. U. krÅ«tinės ir pilvo sumuÅ¡imas, blužnies plyÅ¡imas galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas dėl blužnies plyÅ¡imo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje iÅ¡orinių sužalojimo žymių neužfiksuota, todėl nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis kurį laikÄ be pagalbos galėjo judėti bei atlikti kitus valingus veiksmus. Po blužnies plyÅ¡imo, jos paÅ¡alinimo operacijos metu nukentėjusysis prarado didelę dalį, 30 proc. ir daugiau procentų bendro darbingumo. Teismas konstatuoja, kad specialisto iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja nurodytoms esminėms faktinėms įvykio aplinkybėms, o tik jas patvirtina.

Taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kvalifikuojančio požymio – savanaudiÅ¡kų paskatų. Remiantis Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, yra aiÅ¡kiai aptartas Å¡io kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Taigi, Å¡ioje byloje kaltinamojo A.

Å . savanaudiÅ¡kos paskatos pasireiÅ¡kė nepagrįstai gauti piniginių lėšų iÅ¡ nukentėjusiojo K. U.. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelę žalÄ asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BÅ«tinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimÄ požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams.

Ä®statymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes. BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis Å¡io nusikaltimo padarymo bÅ«das. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi bÅ«ti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.).

Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu. Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis.

Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ . Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobÅ«dis gali lemti ir atsiradusius padarinius, kita vertus, pagrindžiant kaltinamajam kaltinimÄ pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė prievartÄ .

Turi bÅ«ti atskleisti ir tokios prievartos padarinių pobÅ«dis bei turinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Å ioje byloje kaltinamasis A. Å . naudojo fizinę ir psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį K. U.. Nukentėjusysis jautė pastoviai baimę, kad bus sumuÅ¡tas. TÄ patvirtino liudytoja, kad K. U. vengė eiti į mokyklÄ , siekdamas iÅ¡vengti A. Å . persekiojimo ir muÅ¡imo. Didelės žalos nukentėjusiojo K. U. teisėms ir teisėtiems interesams padarymas yra nustatytas specialisto iÅ¡vada, kad K.

U. buvo padaryta sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. Å . neteisėtai reikalaudamas iÅ¡ K. U. sumokėti 60 eurų už neva jam priklausančiÄ elektroninę cigaretę, kuriÄ iÅ¡ B. nukentėjusysis yra pavogęs, panaudojo prieÅ¡ K. U. fizinį smurtÄ , ko pasekoje jam buvo sutrikdyta sunkiai sveikata. Taip nukentėjusiajam K. U. buvo padaryta teisėms ir teisėtiems interesams didelė žala. Kaltinamojo A. Å . įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡tirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamÄ jį A.

Å . pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų: pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p., 294 str. 2 d. Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas kaltinamajam A. Å . bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bei XI skyriaus nuostatomis, kurios reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, kadangi A. Å . nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnamečiu. Taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Sprendžiant kaltinamajam bausmės skyrimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimÄ , sunkiai sužalojo nukentėjusį, sukėlė nukentėjusiajai sunkias pasekmės, nukentėjęs prarado didelę dalį, 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, padarytos žalos neatlygino, nedirba, nevedęs, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiami, yra pakankamai jauno amžiaus, teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam už labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ laisvės atėmimo bausmę nevirÅ¡ijant sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ laisvės atėmimo bausmę artimÄ minimumui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. Å . padarė nusikaltimus, bÅ«damas nepilnamečiu, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti, taikant jo atžvilgiu LR BK 92 straipsnio nuostatas (2011-12-22 metų įstatymo redakcija). LR BK 92 straipsnyje buvo nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, 2K-212-648/2016).

Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryÅ¡ius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014). Taip pat kasacinės instancijos praktikoje yra konstatuota, kad visų pirma atsižvelgtina į tai, kad paskiriant tinkamÄ bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ . Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013 ir kt.).

Å iame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali bÅ«ti pamirÅ¡ta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbÅ«s yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.  Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra prieÅ¡ingas bausmės tikslams, o yra viena iÅ¡ teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75, 92 straipsnių nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 ir 92  straipsniuose nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), bÅ«tent konkrečiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 ir 92 straipsnių nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å iuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad konkretaus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgÅ«džius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017). Taip pat kasacinės instancijos praktikoje konstatuota, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Bausmės vykdymo laikotarpiu probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

Taigi reikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ , įvertinus veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realiÄ laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Å . asmenybę, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis, kad nusikalto pirmÄ kartÄ , charakterizuojamas teigiamai, nuo nusikaltimų padarymo daugiau nenusikalto, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti, taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Civilinis IeÅ¡kinys Nukentėjusysis K. U. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės 50 000 Eurų žalos atlyginimo ir 1500 turtinei žalai atlyginti. Dėl turtinės žalos praÅ¡o nepriteisti už drabužius, o priteisti už vaistus, vitaminus ir maistÄ . Nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelis. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mažinantys Å¡ios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia Å¡ios žalos atlyginimo dydį. Visgi, iÅ¡analizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015–2018 metais nagrinėtas baudžiamÄ sias bylas dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto, sveikatos sutrikdymo matyti, kad 12 000 eurų ir didesnes neturtinės žalos sumas Å¡ios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikÅ¡mingi, ilgalaikiai ar net visam laikui iÅ¡liekantys neigiami sveikatos padariniai (pvz., nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, taip pat jau minėta baudžiamoji byla Nr. 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirÅ«pinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016; 1A-212-1076/2019).

Å ioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį bei teismine praktika. Taip pat teismas įvertina ekonominio pobÅ«džio faktorius. Nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 50 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė. Tokios žalos atlyginimas turi atitikti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygį, bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo bÅ«tinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaltinamasis A. Å . nukentėjusįjį sužalojo iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Nukentėjusiajam padarė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , kurio pasekoje neteko 30 procentų darbingumo. Taip pat atsižvelgia į teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo (2K-334-699-2017; 2K-509-489/2015;).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus kriterijus, nukentėjusiojo K. U. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai ir priteisiama 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis dėl turtinės žalos atsisakė dalies ieÅ¡kinio ir prašė priteisti tik už vaistus, vitaminus ir maistÄ . IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkinamas dėl vaistų, vitaminų ir maisto. Priteistina 512 eurų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 303 str., n u s p r e n d ž i a :

A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., 294 str. 2 d. ir jį nubausti: - pagal LR BK 135 str. 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu ketveriems metams; - pagal LR BK 294 str. 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę ketverius metus laisvės atėmimo. Taikyti LR BK 92 straipsnio (Ä®statymo redakcija 2011-12-22) nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams.

Ä®pareigoti atlyginti turtinę žalÄ per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 82 str. 1 d. 2 punktas). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Asmens dokumentų paėmimÄ panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grÄ Å¾inti A. Å .. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. Å . 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eurų neturtinei žalai ir 512 (penkis Å¡imtus dvylika) eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam K.

U.. Daiktinius įrodymus: Laikmenas su apklausų įraÅ¡ais, įsiteisėjus nuosprendžiui, - sunaikinti. Ikiteisminio tyrimo medžiagas ((duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus nuosprendžiui, grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali bÅ«ti paduoti per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Valdas Vitunskas