d7e2cdc0-8dd1-4781-89a1-4e0ca51744fa · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-182-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07072-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.8.;1.3.2.9.12.;1.3.5.4.;1.3.5.7.;3.3.1.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11641-945/2015 pagal ieÅ¡kovės K. T. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Barnasta“, trečiajam asmeniui D. V. dėl juridinio asmens organo nutarimų pripažinimo neteisėtais.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė panaikinti atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta pareikÅ¡ti nepasitikėjimÄ esama bendrovės vadove, taip pat nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta atÅ¡aukti ieÅ¡kovę iÅ¡ direktorės pareigų nuo 2014 m. balandžio 9 d. susirinkimo pabaigos momento, nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove nuo 2014 m. balandžio 9 d., įgalioti trečiÄ jį asmenį pasiraÅ¡yti darbo sutarties nutraukimÄ , atsakovės direktore paskirti trečiÄ jį asmenį, įgalioti A.

V. pasiraÅ¡yti darbo sutartį su naujÄ ja direktore, nustatyti naujosios direktorės darbo laikÄ , darbo užmokestį, įpareigoti trečiÄ jį asmenį įregistruoti duomenis VSDFV, įpareigoti ieÅ¡kovę perduoti naujai paskirtai direktorei bendrovės dokumentus, antspaudus, lėšas, prisijungimo kodus, slaptažodžius, raktus, bendrovės turtÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, jog ginčijami nutarimai trečiojo asmens atstovo buvo parengti iÅ¡ anksto, ieÅ¡kovei nebuvo pateiktas susirinkimo protokolas, nepraneÅ¡ta apie nutarimų vykdymÄ .

Trečiojo asmens pozicija dėl nepasitikėjimo ieškove buvo nemotyvuota. Nepaisant įmonės veiklos rezultatų, balanso duomenų, ieškovė tinkamai ėjo 1998 m. lapkričio 18 d. darbo sutartimi prisiimtas direktorės pareigas, laimėjo eilę viešųjų pirkimų, todėl bendrovės nuostoliai buvo laikino pobūdžio. Be to, ieškovė atleidimo iš darbo metu buvo nėščia, apie tai informacija buvo pateikta 2014 m. balandžio 2 d., todėl jai turėjo būti taikoma DK 132 straipsnyje nustatyta garantija.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, jog ginčijami nutarimai priimti tinkamai įgalioto atstovo, neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. IeÅ¡kovė dalyvavo susirinkime, todėl nutarimai jai buvo žinomi, pati ieÅ¡kovė atsisakė bendradarbiauti. Nepasitikėjimas ieÅ¡kovei pareikÅ¡tas dėl prastų bendrovės finansinių rezultatų, nerÅ«pestingo, nekvalifikuoto elgesio, piktnaudžiavimo padėtimi iÅ¡einant kasmetinių atostogų ir susirinkime nedalyvaujant kaip direktorei, atsisakant atsakyti į klausimus. IeÅ¡kovės nėštumas nekliudo akcininkams priimti sprendimÄ dėl jos atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų.

Akcininkams iÅ¡reiÅ¡kus nepasitikėjimÄ , ieÅ¡kovė negali toliau vykdyti savo funkcijų.Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisėtu atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, dalį dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atleidimo datÄ nukeliant į kitÄ dienÄ po to, kai baigsis ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnyje, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1265,93 Eur (priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 4923,54 Eur (priskaityta suma) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei 229,85 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , sprendimo dalį dėl 984,71 Eur (priskaityta suma) priteisimo leido vykdyti skubiai, likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 185 Eur žyminį mokestį.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus, panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta neteisėta atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, dalis dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atleidimo datÄ nukeliant į kitÄ dienÄ po to, kai baigsis ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnyje, priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1265,93 Eur (priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 4923,54 Eur (priskaityta suma) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, sprendimo dalį dėl 984,71 Eur (priskaityta suma) priteisimo vykdant skubiai, bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, likusiÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .Pakartotinai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Å¡alys palaikė savo pozicijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisėtu atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, dalis dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atleidimo datÄ nukeliant į 2014 m. lapkričio 1 d.; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 857,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei, o iÅ¡ atsakovės 26 Eur žyminį mokestį ir 2,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Dėl akcininkų susirinkimo nutarimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo įvykdymo, ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo ir aplinkybiųIÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų teismas nustatė, jog akcininkų susirinkime priimtas nutarimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo buvo įvykdytas, ieÅ¡kovės atleidimo datÄ nurodant 2014 m. balandžio 9 d., atleidimo pagrindu parenkant DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį.

Jau kitÄ dienÄ , t. y. 2014 m. balandžio 10 d., atsakovės direktore įdarbinta D. V. (b. l. 103-106, 157-165 t. 2, b. l. 103-144, t. 1).Teismo vertinimu aplinkybė, ar darbo sutarties nutraukimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės kalti veiksmai, vadovaujantis DK 140 straipsnio nuostatomis, yra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ , ar atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo jai priklausė iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė ieÅ¡kovės kaltę, kaip pagrindÄ nutraukti su ja sudarytÄ darbo sutartį, siejo su dviem aplinkybėm: pirma, blogėjančiais bendrovės veiklos rezultatais ir finansine padėtimi; antra, ieÅ¡kovės elgesiu akcininkų susirinkimo metu.

Vertindamas pirmÄ jÄ aplinkybę, teismas konstatavo, jog į bylÄ pateikti finansiniai dokumentai patys savaime neįrodo kokių nors netinkamų ieÅ¡kovės veiksmų. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas neįvardijo jokių konkrečių ieÅ¡kovės veiksmų, kurie patvirtintų jos kaltę dėl neigiamų bendrovės veiklos rezultatų. IÅ¡ kitos pusės, aplinkybė, jog ieÅ¡kovė, reaguodama į 2014 m. vasario mėn. pateiktÄ praÅ¡ymÄ , trečiajam asmeniui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentų projektus, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kėjo, jog 2011-2012 m. pelningai dirbusi bendrovė 2013 m. patyrė nuostolį, jog pablogėjo bendrovės turtinė padėtis, pati savaime galėjo tapti pagrindu akcininkams kelti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės tinkamumo jos užimamoms pareigoms.

Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės elgesys jos, kaip atsakovės direktorės, pareigų aspektu buvo aiÅ¡kiai neadekvatus. IeÅ¡kovė, 2014 m. kovo 26 d. paskyrusi susirinkimo datÄ ir iÅ¡siuntusi praneÅ¡imus akcininkams apie susirinkimÄ (b. l. 15-16, t. 1), 2014 m. balandžio 4 d. įsakymu suteikė sau kasmetines atostogas 2014 m. balandžio 7-11 d. (b. l. 97, t. 1, b. l. 135, t. 2), pavaduojančiu asmeniu paskirdama G. A.. Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė atskleidžia ieÅ¡kovės elgesio subjektyvumÄ , siekį dirbtinai iÅ¡vengti su darbo santykiais susijusių funkcijų vykdymo aptariamu laikotarpiu.

Susirinkimo protokolo (b. l. 11-14, t.

1) turinys patvirtina, jog ieÅ¡kovės parengtÄ ataskaitÄ susirinkimo metu perskaitė ieÅ¡kovės iniciatyva susirinkime dalyvavusi advokatė, jog ieÅ¡kovė atsisakė atsakinėti į trečiojo asmens atstovo pateiktus klausimus nurodydama, jog susirinkime ji dalyvauja ne kaip bendrovės direktorė, bet kaip akcininkė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė savo asmeninius interesus iÅ¡kėlė virÅ¡ bendrovės interesų, į akcininkų susirinkimÄ atvyko turėdama iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , dirbtinai pasirinko akcininkės, bet ne bendrovės vadovės statusÄ , pareigÄ pateikti ataskaitÄ Ä¯vykdė formaliai, pavesdama jÄ perskaityti advokatei.

Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka rÅ«pestingo, atidaus ir kvalifikuoto veikimo iÅ¡imtinai bendrovės interesais, vengiant privačių ir bendrovės interesų konflikto. Tai įvertinęs teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog inicijuoti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ pareigų trečiasis asmuo turėjo pagrindÄ ne vien dėl įstatyme įtvirtintos absoliučios akcininko teisės, bet dėl ieÅ¡kovės elgesio neadekvatumo. Todėl ieÅ¡kovę atleidus iÅ¡ darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį dėl ieÅ¡kovės veiksmų nulemto pasitikėjimo ja praradimo, ieÅ¡kovei nepriklauso DK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Taip pat teismas pažymėjo, jog konstatuotas ieÅ¡kovės teisių pažeidimas nėra siejamas su netinkamo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo parinkimu (tėra perkeliama atleidimo iÅ¡ darbo data), t. y. ieÅ¡kovė nelaikoma atleista iÅ¡ darbo teismo sprendimo pagrindu, dėl ko nėra pagrindu taikyti ir DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .Dėl ieÅ¡kovės kaltės atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo įtakos jai taikytinoms garantijomsVertindamas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo faktinį pagrindÄ , spręsdamas dėl jai taikytinų socialinių garantijų, įtvirtintų DK 132 straipsnyje, teismas pažymėjo, jog DK 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija taikytina tik atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 129 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ä®statymo formuluotė atskleidžia, jog asmenį, auginantį vaikÄ iki trejų metų, draudžiama atleisti iÅ¡ darbo ne visais su jo kalte nesusijusiais pagrindais, bet tik vadovaujantis DK 129 straipsniu. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, jog iÅ¡ vienos pusės buvo konstatuota ieÅ¡kovės kaltė dėl darbo santykių nutraukimo, iÅ¡ kitos pusės, net jei Å¡i kaltė nebÅ«tų buvusi konstatuota, darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimas buvo inicijuotas kitu, specialiame teisės akte nustatytu pagrindu, kuris nepatenka į DK 132 straipsnio 2 dalyje nustatyto ribojimo taikymo sferÄ .Dėl ieÅ¡kovei, kaip nėščiajai, taikytinos garantijos įtakos jos atleidimo iÅ¡ darbo dataiIÅ¡ VSDFV duomenų, darbo sutarties turinio (b. l. 118, t.

2) teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė 2014 m. gegužės 9 d. įsidarbino UAB „Nojus“, nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovė sirgo, nuo 2014 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovei skirta motinystės, nuo 2014 m. spalio 1 d. - motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, kuri yra vis dar mokama. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo, o vėliau - į vaiko auginimo atostogas, kaip UAB „Nojus“ darbuotoja.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė dėl atleidimo neteikė praÅ¡ymo dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo atsakovei, kas sÄ lygojo, jog DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija jai galiojo iki 2014 m. spalio 31 d. Ä®vertinęs aplinkybę, jog darbo sutarties nutraukimo datos perkėlimas į vėlesnį laikÄ nesukurtų ieÅ¡kovei jokių papildomų socialinių garantijų ar finansinės naudos, ir konstatavus, kad 2014 m. balandžio 9 d. darbdavys neturėjo teisės atleisti ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo (Å¡i aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi), teismas pripažino neteisėta atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, dalį dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atleidimo datÄ nukeliant į kitÄ dienÄ po to, kai baigėsi ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnio 1 dalyje, t. y.

į 2014 m. lapkričio 1 d.Dėl atleidimo iÅ¡ darbo datos perkėlimo teisinių pasekmiųTeismas nustatė, kad ieÅ¡kovė dėl atleidimo iÅ¡ darbo negavo 3006,01 Lt sumos kaip skirtumo tarp pas atsakovę gautino ir pas naujÄ jį darbdavį gauto darbo užmokesčio ar socialinių iÅ¡mokų pagrindu gautų sumų. Tačiau teismas pažymėjo, jog darbdavys, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį dėl skubaus vykdymo, 2014 m. lapkričio 21 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 3400 Lt (b. l. 38, 139, t. 2).

IÅ¡ paskaičiuotos 3006,01 Lt sumos atskaičius 24 % dydžio mokesčius gaunama 2284,57 Lt suma, kuri yra 1115,43 Lt mažesnė už darbdavio jau iÅ¡mokėtÄ jÄ , todėl, konstatavęs darbdavio finansinę prievolę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i prievolė yra įvykdyta ir pakartotinai atlikti mokėjimus nėra pagrindo.Dėl vėlavimo atsiskaityti teisinių pasekmiųTeismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, jog atsakovė su ieÅ¡kove atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ neatsiskaitė, kompensacija už nepanaudotas atostogas ieÅ¡kovei iÅ¡mokėta tik 2014 m. gegužės 12 d.

Teismas pažymėjo, jog DK 141 straipsnyje įtvirtinta sankcija nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi Å¡iuo teismo sprendimu yra perkelta ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo data, tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laikÄ skaičiuotinas tik už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo. Be to, nurodė, kad už laikotarpį iki atsiskaitymo dienos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, sietinas su DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sankcija (už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ), todėl teismas sprendė, jog atitinkamu laikotarpiu ieÅ¡kovės naudai taikyti dar vienÄ sankcijÄ nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimai dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir už uždelsimÄ atsiskaityti laikÄ , panaikinti ir Å¡iuos reikalavimus patenkinti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismo iÅ¡vadÄ , kad darbo sutarties nutraukimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės kalti veiksmai, todėl vadovaujantis DK 140 straipsnio nuostatomis, atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo jai nepriklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka, neteisinga, padaryta neįvertinus byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgus į bylos ginčo esmę. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl ginčo kilimo aplinkybių, o bÅ«tent, kad dabartiniai UAB „Barnasta“ akcininkai yra ieÅ¡kovė K. T., turinti 45 proc. akcijų, ir trečiasis asmuo D.

V., turinti 55 proc. akcijų, ir kad jos abi yra seserys. Ieškovė nuo 1998-11-18 dirbo UAB „Barnasta“, iš pradžių ekonomiste - vadybininke, o mirus bendrovės direktoriui J. B., kuris yra akcininkių tėvas, nuo 2012-03-12 ieškovė pradėjo eiti bendrovės direktorės pareigas (t. 1, b. l . 23-25). Nesutarimai tarp bendrovės akcininkių prasidėjo po jų tėvo mirties ir kai akcininkių mama B. B. 2014-02-12 akcijų dovanojimo sutartimi Nr. 2014.02.12/01 padovanojo akcininkėms po 35 vnt. (55 proc.) UAB „Barnasta“ akcijų.

IÅ¡ kart po to, 2014-03-26 D. V. praneÅ¡ime iÅ¡dėstyta iniciatyva buvo suÅ¡auktas 2014-04-09 visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio vienas iÅ¡ darbotvarkės klausimų buvo pasitikėjimo esamu bendrovės vadovu svarstymas. Taigi, faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad D. V. buvo nusprendusi atÅ¡aukti ieÅ¡kovę iÅ¡ direktorės pareigų nuo 2014-04-09 ir nutraukti su ja sudarytÄ darbo sutartį. Å ios aplinkybės, taip pat teismo nustatytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės advokatės samdymo, praneÅ¡imo parengimo ir kitos, parodo ir tai, kad ieÅ¡kovė suprato, jog ji bus atleista iÅ¡ direktorės pareigų, kadangi D.

V. turi balsų daugumÄ susirinkime (55 proc.), ir kurių pagal bendrovės įstatus pakanka priimti sprendimÄ dėl direktoriaus atÅ¡aukimo. Teismas Å¡ias aplinkybes ignoravo, dėl jų nepasisakė, kilusį ginÄÄ traktavo ieÅ¡kovės nenaudai, darydamas klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė bendrovės vadovės pareigas vykdė formaliai ir nelojaliai, bei klaidingai bendrovės valdymo organo pareigas prieÅ¡ juridinį asmenį prilygindamas pareigoms prieÅ¡ juridinio asmens dalyvį. Dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.Teismas darydamas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės kaltės iÅ¡ esmės neteisingai taikė CK 2.87 straipsnio normÄ ir ieÅ¡kovės, kaip bendrovės vadovės, pareigÄ bÅ«ti lojaliai įmonei, laikė pareigÄ bÅ«ti lojaliai didesniÄ jÄ dalį akcijų (55 proc.) turinčiai akcininkei D.

V., nors tokios pareigos teisės aktai įmonių valdymo organams nenumato. Apeliantė pažymi, jog Å¡ios bylos kontekste bet kokie jos veiksmai ar neveikimas trečiojo asmens bÅ«tų subjektyviai traktuojami kaip sukeliantys pasitikėjimo praradimÄ . Trečiojo asmens intencijas perimti įmonės valdymÄ ir tarp akcininkių kilusį ginÄÄ , netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad 2014-04-09 susirinkime trečiojo asmens vardu veikė įgaliotinis E. B.. Todėl teismas privalėjo vertinti ne subjektyviÄ trečiojo asmens įgaliotinio valiÄ dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo ieÅ¡kove, tačiau objektyvias bylos aplinkybes dėl bendrovės interesų virÅ¡enybės ir ieÅ¡kovės lojalumo bÅ«tent bendrovei, o ne stambesniajai akcininkei.

Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė, būdama bendrovės direktorė, taip pat turi ir 45 proc. bendrovės akcijų, todėl konstatavimas, kad ji privalėjo būti visiškai lojali kitai bendrovės akcininkei prieštarautų bet kokiems protingumo kriterijams. Šiuo atveju ieškovei net ir remiantis 2014-04-09 susirinkimo garso įrašu, teismas nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad jis būtų prijungtas prie bylos. Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu rėmėsi ir 2014-03-31 informaciniu pranešimu dėl 2014-04-09 susirinkimo klausimų ir bendrovės finansinių rodiklių, tačiau teismas apie jo turinį sprendime nepasisakė ir jo turinio nevertino, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl ieškovės sugebėjimo vadovauti bendrovei ir lojalumo.2.

Teismas netinkamai taikė DK 300 straipsnį, dėl ko priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas pripažino neteisėta atsakovės sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atleidimo datÄ nukeliant į kitÄ dienÄ po to, kai baigėsi ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnio 1 dalyje, t.y. į 2014 m. lapkričio 1 d. Todėl, apeliantės nuomone, yra akivaizdu, kad ji buvo atleista iÅ¡ darbo pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ (DK 300 str. 3 d.) ir teismas privalėjo jai priteisti vidutinį darbo užmokestį (jo skirtumÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Be to, Å¡ioje situacijoje galima įžvelgti ir ieÅ¡kovės nuÅ¡alinimo nuo darbo pažeidžiant įstatymus (DK 1 d.) požymių, todėl jos naudai galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ arba darbo užmokesčio skirtumas už laikÄ , kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamÄ darbÄ .3. LR DK 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad su darbuotojais, auginančiais vaikÄ (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.).

Pats teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovė dėl atleidimo neteikė praÅ¡ymo dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo atsakovei, kas sÄ lygojo, jog DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija jai galiojo iki 2014 m. spalio 31 d., tačiau iÅ¡ dabar egzistuojančios situacijos, t.y. kai ieÅ¡kovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, akivaizdu, kad tokių atostogų ieÅ¡kovė bÅ«tų praÅ¡iusi ir atsakovės. Todėl, remiantis DK 180 straipsnio 4 dalimi, 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovės atleidimo data turėjo bÅ«ti nukelta į kitÄ dienÄ po to, kai baigsis ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnyje, t.y. iki vaikui sueis treji metai.

Teismo motyvas, kad net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų buvusi atleista iÅ¡ darbo ir bÅ«tų atitinkamas atostogas pasiėmusi kaip atsakovės darbuotoja, jai bÅ«tų priklausę tos pačios socialinės garantijos, kuriomis ieÅ¡kovė naudojasi dabar, nesudaro jokio teisėto pagrindo perkelti ieÅ¡kovės atleidimo datÄ tik iki DK 132 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos pabaigos, o ne iki DK 132 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos termino pabaigos. Tokios galimybės nenumato nei LR Darbo kodekso nuostatos, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismo formuojama teismų praktika.

Be to, neteisėtas ir nepagrįstas teismo argumentas, kad darbo sutarties nutraukimo datos perkėlimas į vėlesnį laikÄ nesukurtų ieÅ¡kovei jokių papildomų socialinių garantijų ar finansinės naudos, kadangi ieÅ¡kovės atleidimo datÄ perkėlus į tÄ , kuriÄ baigsis ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 str., t.y. iki jos vaikui sueis treji metai, už šį laikotarpį ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ir priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ arba darbo užmokesčio skirtumas už laikÄ , kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamÄ darbÄ , kurio priteisimas nėra ribojamas ar jo suma mažinama, nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių.4.

Teismas pažeidė CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014). Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovės veiksmuose nėra kaltės dėl jai pervestų 3400 Lt, konstatavęs, kad teismo sprendimo atgręžimas nėra galimas, skundžiamame sprendime vis dėlto šį institutÄ taikė vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų instituto pagalba ir į ieÅ¡kovei priteistÄ sumÄ Ä¯skaitė pagal teismo sprendimÄ , kurio atgręžti nėra galimybės, sumokėtas sumas.

5. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju DK 141 straipsnyje įtvirtinta sankcija negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007 konstatuota, jog DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas.

Tuo atveju, kai kyla Å¡alių ginčas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui Å¡i iÅ¡moka priklauso ir turėjo bÅ«ti sumokėta, tokia situacija reiÅ¡kia, kad darbdavys ne visiÅ¡kai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ . Dėl to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo Å¡alių ginčas dėl tam tikros iÅ¡mokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Å iuo atveju darbdavys su ieÅ¡kove jos atleidimo dienÄ (2014-04-09) neatsiskaitė ne tik dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ieÅ¡kovei nesumokėjimo, tačiau ir dėl teismo paskaičiuotos 3006,01 Lt sumos kaip vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nesumokėjimo, o jų suma virÅ¡ija ieÅ¡kovės vidutinė vieno mėnesio darbo užmokestį, todėl teismas privalėjo ieÅ¡kovės naudai priteisti jos vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2014-04-09 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės 500 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Teismas skundžiamu sprendimu turėjo ir tikrino faktus, susijusius su ieÅ¡kovės socialinėmis garantijomis, kurios priklauso nuo to, ar ieÅ¡kovės atleidimo aplinkybes galima laikyti atleidimu dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovės nuomone, teismas pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės elgesio akcininkų susirinkimo metu, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė bendrovės valdymo organo lojalumo pareigÄ ir atsižvelgęs į bylos ginčo esmę ir jo sudarymo aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimÄ , jog darbo sutarties nutraukimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės kalti veiksmai tiek dėl blogėjančių bendrovės veiklos rezultatų ir finansinės padėties, tiek dėl ieÅ¡kovės elgesio akcininku susirinkimo metu, todėl vadovaujantis DK 140 straipsnio nuostatomis, atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, jai nepriklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

IeÅ¡kovės pateikti apeliaciniame skunde argumentai tik dar kartÄ patvirtina, jog apeliantė savo asmeninius interesus iÅ¡kelia virÅ¡ bendrovės interesų. Apeliantės argumentas, jog jau 2014-03-26 akcininke D. V. buvo nusprendusi atÅ¡aukti ieÅ¡kovę iÅ¡ direktorės pareigų nuo 2014-04-09 ir nutraukti su ja sudarytÄ darbo sutartį taip pat atmestini, kadangi neįrodyti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantės argumentai, jog teismas nepasisakė dėl ginčo kylimo aplinkybių, pilnai neįvertino byloje surinktų įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ panaikinti.

             2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės kaltės, iÅ¡ esmės neteisingai ir neteisėtai taikė CK 2.87 straipsnio normÄ . IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, jog atsižvelgiant į bendrovės vadovui keliamus reikalavimus, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė kaip vadovė pažeidė bendrovės interesus. Pagal atliktÄ UAB „Barnasta“ finansinės atskaitomybės apžvalgÄ laikotarpiu 2011-2013m., matyti, kad ieÅ¡kovės vadovavimo laiku, įmonės pelningumas žymiai ir greitai krito, įmonė patyrė nuostolį.

Ä®monės nuosavas kapitalas per 2012-2013 metus sumažėjo 2,67 karto. Nors teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad į bylÄ pateikti finansiniai dokumentai patys savaime neįrodė kokių nors netinkamų ieÅ¡kovės veiksmų ir Å¡ioje dalyje pripažino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ direktoriaus pareigų atÅ¡aukta nesant jos kaltės, tačiau iÅ¡ kitos pusės ieÅ¡kovės elgesį akcininkų susirinkimo metu pripažino neadekvačių kaip bendrovės vadovės elgesiu. Atsižvelgiant į visas aplinkybes matyti, jog teismas teisingai sprendė ir taikė CK 2.87 straipsnio normÄ .

             3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai taikė DK 300 straipsnį. Kaip ir nurodė teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju konstatuotas ieškovės teisių pažeidimas nėra siejamas su netinkamo atleidimo iš darbo pagrindo parinkimu (tėra perkeliama atleidimo iš darbo data), t.y. ieškovė nelaikoma atleista iš darbo teismo sprendimo pagrindu, dėl ko nėra pagrindo taikyti ir DK 300 str.

4. d. įtvirtintÄ sankcijÄ bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės DK 140 str. 1 d. nurodytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .             4. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad iÅ¡reikalavus į bylÄ papildomų įrodymų, paaiÅ¡kėjo kelios aptariamam klausimui spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės. IÅ¡ VSDFV gautų duomenų, darbo sutarties turinio ieÅ¡kovė 2014 m. gegužės 9 d. įsidarbino UAB “Nojus”, nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovė sirgo, nuo 2014 m. gegužės 28 d. skirta motinystės, nuo 2014 m. spalio 1 d. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, kuri yra vis dar mokama.

Taigi iš šitų byloje naujų aplinkybių matyti, jog ieškovė pasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo, o vėliau į vaiko auginimo atostogas, kaip UAB „Nojus“ darbuotoja. VSDFV Kauno skyrius pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, jog ieškovės atleidimas iš darbo neturėjo jokios įtakos jai mokamų pašalpų dydžiui. Taigi net ir tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų buvusi atleista iš darbo ir būtų atitinkamas atostogas pasiėmusi kaip atsakovės darbuotoja, jai būtų priklausę tos pačios socialinės garantijos, kuriomis naudojasi dabar.

IÅ¡ kitos pusės, ieÅ¡kovė dėl atleidimo neteikė praÅ¡ymo dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo atsakovei, kas sÄ lygojo, jog DK 132 str. 1 d. nustatyta garantija jai galiojo iki 2014 m. spalio 31 d. Ä®vertinus aplinkybę, jog darbo sutarties nutraukimo datos perkėlimas į vėlesnį laikÄ nesukurtų ieÅ¡kovei jokių papildomų socialinių garantijų ar finansinės naudos, teismas sprendė, jog, konstatavus, kad 2014 m. balandžio 9 d. darbdavys neturėjo teisės atleisti ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo (Å¡i aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi), pripažintina neteisėta atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, dalis dėl darbo sutarties nutraukimo datos, atleidimo datÄ nukeliant į kitÄ dienÄ po to, kai baigėsi ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnio 1 dalyje, t. y.

į 2014 m. lapkričio 1 d.             5. Atsakovė nesutinka ir su apeliantės nurodomais argumentais dėl vėlavimo atsiskaityti teisinių pasekmių. Apeliantė praÅ¡o teismo papildomai priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, t.y. nuo 2014-04-09 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo datos. Tačiau tai naujas reikalavimas, kuris nebuvo reiÅ¡kiamas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė nė vieno reikalavimo, susijusio su darbo teisiniais santykiais.

Ši byla yra dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir bylos pobūdis neleidžia peržengti ieškinio ribų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog UAB „Barnasta“ akcininkai yra ieÅ¡kovė K. T., turinti 45 procentus akcijų ir trečiasis asmuo D. V., turinti 55 procentus bendrovės akcijų. IeÅ¡kovė K. T. nuo 1998-11-18 dirbo UAB „Barnasta“, iÅ¡ pradžių ekonomiste - vadybininke, o nuo 2012-03-12 ieÅ¡kovė pradėjo eiti bendrovės direktorės pareigas (t. 1, b. l. 23-25). 2014-04-09 UAB „Barnasta“ akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pareikÅ¡ti nepasitikėjimÄ bendrovės direktore K.

T., taip pat priimtas sprendimas atÅ¡aukti direktorę K. T. iÅ¡ direktorės pareigų nuo 2014-04-09, nutraukti darbo sutartį su direktore K. T. nuo 2014-04-09, UAB „Barnasta“ direktore paskirti D. V.. IeÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo nurodant atleidimo pagrindÄ -DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis (2 t b. l. 99, 104). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė atleidimo iÅ¡ darbo metu buvo nėščia, apie tai informacija bendrovei buvo pateikta 2014 m. balandžio 2 d. (1 t. b. l. 22).

Po atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė K. T. 2014 m. gegužės 9 d. sutartimi įsidarbino UAB “Nojus” nuo 2015 m. gegužės 16 d.. IeÅ¡kovei 2014 m. liepos 31 d. gimė duktė (2 t. b. l. 124). IeÅ¡kovei nėštumo ir gimdymo atostogos prasidėjo 2014 m. gegužės 28 d (2 t. b. l. 161). Nuo 2014 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovei skirta motinystės, nuo 2014 m. spalio 1 d. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, kuri mokama iÅ¡ VSDF biudžeto (2 t. b. l. 122-124, 146-156). Nesutikdama su atleidimu iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė teisme reiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl prašė panaikinti atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta pareikÅ¡ti nepasitikėjimÄ esama bendrovės vadove, taip pat nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta atÅ¡aukti ieÅ¡kovę iÅ¡ direktorės pareigų nuo 2014 m. balandžio 9 d. susirinkimo pabaigos momento, nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove nuo 2014 m. balandžio 9 d. (1 t. b. l. 3-8).

Kauno apylinkės teismas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje (Kauno apylinkės teismui 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi iÅ¡ dalies panaikinus minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ) sprendė dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, darbuotojos kaltės atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo ir Å¡ių aplinkybių įtakos taikytinoms garantijoms, taip pat paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog atleidimo metu darbuotoja buvo nėščia.

Skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime buvo sprendžiama ir dėl vėlavimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju teisinių pasekmių atsiradimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisėtu atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dalį, kuriuo nutarta nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove 2014 04 09 d., atleidimo datÄ nukeliant į 2014 m. lapkričio 1 d.; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 857,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei, o iÅ¡ atsakovės 26 Eur žyminį mokestį ir 2,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (2 t. b. l. 172-181).Apeliaciniu skundu minėtÄ teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė.

Jos esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismo sprendimo iÅ¡vada, kad darbo sutarties nutraukimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės kalti veiksmai, todėl pagal DK 140 straipsnio nuostatas, atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo jai nepriklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka, neteisinga, padaryta neįvertinus byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgus į bylos ginčo esmę; teismas darydamas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės kaltės iÅ¡ esmės neteisingai taikė CK 2.87 straipsnio normÄ , teismas privalėjo vertinti objektyvias bylos aplinkybes dėl bendrovės interesų virÅ¡enybės ir ieÅ¡kovės lojalumo bÅ«tent bendrovei, o ne stambesniajai akcininkei; teismas netinkamai taikė DK 300 straipsnį, nes ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ (DK 300 str. 3 d.), todėl teismas privalėjo jai priteisti vidutinį darbo užmokestį (jo skirtumÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje galima įžvelgti ir ieÅ¡kovės nuÅ¡alinimo nuo darbo pažeidžiant įstatymus (DK 1 d.) požymių, todėl jos naudai galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ arba darbo užmokesčio skirtumas už laikÄ , kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamÄ darbÄ ; LR DK 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad su darbuotojais, auginančiais vaikÄ (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), todėl vadovaujantis DK 180 straipsnio 4 dalimi, 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovės atleidimo data turėjo bÅ«ti nukelta į kitÄ dienÄ po to, kai baigsis ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnyje, t.y. iki vaikui sueis treji metai.

Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014), kadangi nepagrįstai taikė sprendimo atgręžimo institutÄ , įskaitė atsakovės iÅ¡mokėtÄ 3400 lt sumÄ pagal ankstesnį teismo sprendimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priteistinÄ sumÄ , kuriÄ sudaro pas atsakovę gautino ir pas naujÄ jį darbdavį gauto darbo užmokesčio skirtumas.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju DK 141 straipsnyje įtvirtinta sankcija atsakovei negali bÅ«ti taikoma, jog darbdavys su ieÅ¡kove jos atleidimo dienÄ (2014-04-09) neatsiskaitė, todėl teismas privalėjo ieÅ¡kovės naudai priteisti jos vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2014-04-09 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias akcinių bendrovių vadovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus ir procedÅ«ras (ABÄ® 37 str. 3 d.), atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitymo tvarkÄ , darbuotojų teisių gynimo bÅ«dÄ (DK 132 str., 141 str.), dėl ko Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Spręsdama dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvų, teisėjų kolegija pažymi, jog akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iÅ¡ esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu.

Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atÅ¡aukimo bei atleidimo iÅ¡ pareigų tvarkÄ reglamentuoja ABÄ®. Å io įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atÅ¡aukti bei atleisti iÅ¡ pareigų jų iÅ¡rinktÄ bendrovės vadovÄ bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina Å¡iÄ teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas.

Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę ir pakankamÄ Ä¯statyminį pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę ir bendrovės vadovės pareigų. Skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai konstatuota, jog ieÅ¡kovės ir darbdavio sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl DK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė, jog ieÅ¡kovę atleidus iÅ¡ darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį dėl ieÅ¡kovės veiksmų nulemto pasitikėjimo ja praradimo, ieÅ¡kovei nepriklauso DK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Å iÄ teismo sprendimo iÅ¡vadÄ pagrindžia tos nustatytos faktinės aplinkybės jog 2011-2012 m. pelningai dirbusi bendrovė 2013 m. patyrė nuostolį, pablogėjusi bendrovės ekonominė finansinė padėtis galėjo tapti pagrindu kitai akcininkei kelti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės tinkamumo jos užimamoms pareigoms.

Kartu Kauno apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovės elgesys vykdant bendrovės direktorės pareigas buvo aiÅ¡kiai neadekvatus. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė, 2014 m. kovo 26 d. nustačiusi akcininkų susirinkimo datÄ ir iÅ¡siuntusi praneÅ¡imus jiems apie susirinkimÄ , 2014 m. balandžio 4 d. įsakymu suteikė sau kasmetines atostogas 2014 m. balandžio 7-11 d., pavaduojančiu asmeniu paskirdama G. A. kartu nurodydama, jog akcininkų susirinkime ji dalyvauja ne kaip bendrovės direktorė, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė savo asmeninius interesus iÅ¡kėlė virÅ¡ bendrovės interesų, į akcininkų susirinkimÄ atvyko turėdama iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , dirbtinai pasirinko akcininkės, bet ne bendrovės vadovės statusÄ , pareigÄ pateikti bendrovės veiklos ataskaitÄ Ä¯vykdė formaliai, pavesdama jÄ perskaityti kitam asmeniui (advokatei).

Kauno apylinkės teismas todėl pagrįstai sprendė, jog toks bendrovės direktorės pareigas užimančios ieÅ¡kovės elgesys akivaizdžiai neatitinka įstatyme apibrėžto rÅ«pestingo, atidaus ir kvalifikuoto bendrovės vadovo veikimo iÅ¡imtinai bendrovės interesais, pastarajam vengiant privačių ir bendrovės interesų konflikto. Teisinga ir apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vada, jog kitas bendrovės akcininkas negali pasitikėti bendrovės vadovu, kuris, papraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti pablogėjusių veiklos rezultatų priežastis, pats nesiteikia pateikti savo pozicijos akcininkams, taip savo tiesiogines darbines funkcijas pavesdamas atlikti kitam asmeniui (advokatui), todėl inicijuoti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ pareigų pagrindinis bendrovės akcininkas turėjo pagrindÄ ne vien dėl įstatyme įtvirtintos absoliučios akcininko teisės, bet dėl ieÅ¡kovės elgesio ydingumo ir neadekvatumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta ir teisinga skundžiamame teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog net jei ieÅ¡kovės kaltė dėl darbo santykių nutraukimo nebÅ«tų buvusi konstatuota, darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimas buvo inicijuotas ir įvykdytas kitu, specialiame teisės akte nustatytu pagrindu, kuris nepatenka į DK 132 straipsnio 2 dalyje nustatyto ribojimo taikymo sferÄ .Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismo sprendimo iÅ¡vada, kad darbo sutarties nutraukimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės kalti veiksmai, todėl pagal DK 140 straipsnio nuostatas, atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo jai nepriklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka, neteisinga, padaryta neįvertinus byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgus į bylos ginčo esmę; jog teismas darydamas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės kaltės iÅ¡ esmės neteisingai taikė CK 2.87 straipsnio normÄ , teismas privalėjo vertinti objektyvias bylos aplinkybes dėl bendrovės interesų virÅ¡enybės ir ieÅ¡kovės lojalumo bÅ«tent bendrovei, o ne stambesniajai akcininkei.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas netinkamai taikė DK 300 straipsnį, kadangi ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ (DK 300 str. 3 d.), todėl teismas privalėjo jai priteisti vidutinį darbo užmokestį (jo skirtumÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatas, jog nustačius, kad darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant nustatytÄ atleidimo tvarka teismas grÄ Å¾ina jį į darbÄ ir priteisia vidutinį atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , arba negrÄ Å¾ina į darbÄ dėl tam tikrų nustatytų priežasčių ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (DK 300 str. 3 ir 4 dalys). Byloje yra teisingai ir pagrįstai konstatuotas faktas, kad ieÅ¡kovė yra atleista iÅ¡ darbo nepažeidus nustatytos įstatyme atleidimo tvarkos ir teisėtu pagrindu (DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis), o skundžiamu apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo sprendimu tėra perkeliama ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo data, paaiÅ¡kėjus tai aplinkybei, kad atleidimo metu ieÅ¡kovė buvo nėščia ir turėjo teisinę apsaugÄ , nustatytÄ DK 132 straipsnio 1 dalyje.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu nėra pagrindo taikyti sprendžiant Å¡alių ginÄÄ DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas nuostatas ir priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį (jo skirtumÄ ) iki teismo sprendimo įvykdymo (ar įsiteisėjimo) dienos, taip pat tenkinti reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, jog pagal LR DK 132 straipsnio 2 dalį su darbuotojais, auginančiais vaikÄ (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (t. y. darbdavio iniciatyva pagal DK 129 str.).

Apeliantė, vadovaudamasi Å¡ios normos aiÅ¡kinimu ir taikymu, mano kad vadovaujantis DK 180 straipsnio 4 dalimi, 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovės atleidimo data turėjo bÅ«ti nukelta į kitÄ dienÄ po to, kai baigsis ieÅ¡kovei taikytina garantija, nustatyta DK 132 straipsnyje, t.y. iki vaikui sueis treji metai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, kad atleidimo iÅ¡ darbo metu (2014 04 09) ieÅ¡kovė neturėjo vaiko (vaikų) iki trejų metų amžiau, todėl nagrinėjamu atveju jai negalėjo bÅ«ti taikoma garantija, numatyta DK 132 straipsnio 2 dalyje.

Dėl to apeliacinio skundo motyvai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčijo teismo sprendimo dalies teismui sprendžiant dėl atleidimo iÅ¡ darbo datos perkėlimo teisinių pasekmių, neginčijo teismo paskaičiuotos ir jai priteistinos dėl atleidimo iÅ¡ darbo negautos 3006,01 Lt sumos, kuriÄ sudaro skirtumas tarp gautų iÅ¡mokų dirbant UAB „Nojus“ ir gautinų sumų dirbant pas atsakovę. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas pažeidė CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nepagrįstai taikė sprendimo atgręžimo institutÄ , įskaitė atsakovei iÅ¡mokėtÄ 3400 lt sumÄ pagal ankstesnį teismo sprendimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priteistinÄ sumÄ , kuriÄ sudaro pas atsakovę gautino ir pas naujÄ jį darbdavį gauto darbo užmokesčio skirtumas.

Å ie apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ Å¡ioje dalyje, nesinaudojo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu (CPK LVI skyrius), kuomet panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinį (CPK 760 str. 1 d.). Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei pagal neįsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ , vykdant jo dalį skubiai, atsakovė 2014 m. lapkričio 21 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 3400 Lt sumÄ (b. l. 38, 139, t. 2).

Kauno apylinkės teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kovė negavo jai priklausančios 3006, 01 darbo užmokesčio sumos, pagrįstai atliko užskaitymÄ ir teisingai sprendė, jog atsakovės prievolė sumokėti ieÅ¡kovei 3006, 01 lt sumÄ yra įvykdyta ir pakartotinai jÄ priteisti teismo sprendimu nėra faktinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 04 04 (2 t. b. l. 166) ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo 3731,38 lt atlyginimo ir atostoginių iÅ¡mokų sumÄ , 2014 05 12 iÅ¡mokėjo 15323,87 lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumÄ .

Kauno apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes byloje, pagrįstai sprendė, jog atsakovei negali bÅ«ti taikoma sankcija numatyta DK 141 straipsnyje, kadangi teismo sprendimu yra perkelta ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo data iÅ¡ 2014 04 09 į 2014 11 01, todėl vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti skaičiuojamas ir priteisiamas tik už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, teismas privalėjo ieÅ¡kovės naudai priteisti jos vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2014-04-09 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyti ieÅ¡kovės nuÅ¡alinimo nuo darbo pažeidžiant įstatymus požymiai (DK 1 d.), todėl ieÅ¡kovės naudai galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ arba darbo užmokesčio skirtumas už laikÄ , kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamÄ darbÄ .

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo ABÄ® 37 straipsnio 3 dalies ir DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu, ji pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčijo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus ir atleidimo teisėtumÄ , reikalavimas nustatyti neteisėto nuÅ¡alinimo faktÄ ir Å¡iuo pagrindu ginti jos pažeistÄ teisę nebuvo pareikÅ¡tas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimo ieÅ¡kovės nuÅ¡alinimo nuo darbo nėra ir nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jis negali bÅ«ti keliamas apeliaciniame skunde (CPK 312 str.).

Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose teigiama jog Kauno apylinkės teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl ginčo kilimo aplinkybių, o bÅ«tent, kad UAB „Barnasta“ akcininkai K. T., turinti 45 proc. akcijų, ir trečiasis asmuo D. V., turinti 55 proc. akcijų yra seserys, kadangi Å¡ios aplinkybės neturi jokio teisinės reikÅ¡mės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Teisėjų kolegija neprijungia prie bylos kartu su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu pateiuktų raÅ¡ytinių įrodymų-kompaktinio diskelio ir jame įraÅ¡yto akcininkų susirinkimo eigos apraÅ¡ymo, UAB „Barnasta direktorės informacinio praneÅ¡imo, iÅ¡rašų ir Juridinių asmenų registro (3 t. b. l. 18-31), Å¡ie dokumentai neturi jokio reikÅ¡mės sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , be to, galėjo bÅ«ti patikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka vertina, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais naikinti ar keisti skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Nustatyta, kad atsakovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 eurus iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (3 t. b. l. 42, 43).

Teisėjų kolegijai sprendžiant dėl iÅ¡laidų, atsakovės turėtų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl neteisėto atleidimo ir darbo apmokėjimo, darbuotojas kreipėsi į teismÄ , siekdamas apginti pažeistas, jo manymu, darbines teises. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo atmestas, nes ji neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jai tenka neigiami procesiniai apeliacinio skundo atmetimo padariniai: nepaisant to, kad ji pagal įstatymÄ atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ mokėjimo, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, t. y. atsakovei (darbdavei) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tarp jų ir advokato atstovavimo iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (konkrečiai: ginčo pobÅ«dį, bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių), atsakovės patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų dydžių ir galėtų bÅ«ti priteisiamos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis bylinėjimosi iÅ¡laidų ribojimo principu, taip pat teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės (darbuotojo inicijuotas darbo ginčas nebuvo sudėtingas, atsakovė yra juridinis asmuo, kurį tiek pirmosios instancijos teisme, tiek suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atstovavo ta pati advokatų kontora, Å¡io darbo ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės nėra lygios – atsakovė, t. y. darbdavys yra ir ekonomiÅ¡kai, ir teisiÅ¡kai stipresnė Å¡alis) taip pat yra tie kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovei atlygintinų advokato pagalbos iÅ¡laidų dydžio nustatymo.

Neįvertinus tokių aplinkybių, galėtų susidaryti situacija, kad darbo ginÄÄ inicijavęs darbuotojas, kurio skundas atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių. Ribojant priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, yra siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumÄ , bet ir iÅ¡laikyti sÄ Å¾iningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrÄ . Todėl teisėjų kolegija atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas 605 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkina dalinai, priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 300 eurų turėtų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98str.), kitoje dalyje reikalavimÄ atmeta.Nustatyta, kad valstybė, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 3,88 eurus iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ K. T. (CPK 92 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Barnasta“ (į. k. 134778863) iÅ¡ K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 eurų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ K.

T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,88 eurus iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                   Arvydas Žibas