d7e1baab-e83a-4c28-a73b-a5ea1df6fefd · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-15-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20944-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 5 d. buvo gautas prokurorės pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. A. (T. A.), kuris baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20944-19 buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo tenkintas A. T. skundas ir prokurorės sprendimas užbaigti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 01-1-20944-19 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo panaikintas.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje T. A. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, buvo perduota prokurorei, nustatant dviejų mėnesių terminÄ nutartyje nurodytiems pažeidimams paÅ¡alinti.

4. Skunde prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti bylÄ tam pačiam teismui priimti BPK 420 straipsnyje numatytÄ sprendimÄ .

5. Prokurorė sutinka su tuo, kad, jeigu civilinio ieÅ¡kinio klausimas nėra iÅ¡spręstas, procesas teismo baudžiamuoju įsakymu negali bÅ«ti užbaigtas. Vis tik Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis nėra pareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusiajam A. T. dar 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. Nukentėjusysis nurodė, jog jis teiks civilinį ieÅ¡kinį, tačiau iki prokurorės sprendimo užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Prokurorės įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti tęsiamas motyvuojant vien tuo, kad nukentėjusysis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, tačiau per protingÄ laiko tarpÄ savo teise nepasinaudojo.

6. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa dar 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiÅ¡kė 2484,59 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo A. T. gydymo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019 m. spalio 9 d. sudarė sutartį su T. A. dėl žalos atlyginimo. Taigi kaltinamasis, esant pareikÅ¡tam civiliniam ieÅ¡kiniui, nedelsiant ėmėsi veiksmų susitarimui dėl padarytos žalos atlyginimo sudaryti. Å ie faktai rodo, jog kaltinamasis iÅ¡ esmės iÅ¡pildė teismo baudžiamojo įsakymo kaip supaprastinto proceso sÄ lygas. Nesant nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio, teigti, jog, priimant sprendimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiojo teises, nėra pagrindo.

7. Skunde nurodoma, jog įstatymas prokurorui, nusprendusiam kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, numato pareigÄ apie savo sprendimÄ informuoti nukentėjusįjį. Å iuo atveju prokurorė įvykdė įstatyme numatytÄ pareigÄ ir užtikrino galimybę nukentėjusiajam pasinaudoti savo procesinėmis garantijomis. Aplinkybė, jog sprendimas kreiptis į teismÄ , siekiant užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu, bei nukentėjusiojo informavimo procedÅ«ra iÅ¡ esmės vyko lygiagrečiai, nereiÅ¡kia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Pagal įstatymÄ prokuroras nėra saistomas pareigos pirmiausia atlikti nukentėjusiojo informavimo procedÅ«rÄ ir tik po to suraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pasirinkti praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo laikÄ , vadovaujantis sistemine BPK normų analize, yra diskrecinė prokuroro teisė.

8. Skunde pabrėžiama, jog BPK 418 straipsnio 4 dalis neturėtų bÅ«ti suprantama taip, kad, nukentėjusiajam nesutinkant, prokuroras negali kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusiojo sutikimas užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtingai nuo kaltinamojo sutikimo, prokurorui nėra privalomas.

9. Prokurorės įsitikinimu, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK 418 ir 64 straipsnio nuostatoms, jei yra nukentėjusiojo skundas, tol, kol jis neiÅ¡nagrinėtas, negalima priimti sprendimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, nes tinkamai įvertinti prokuroro siÅ«lymÄ užbaigti baudžiamÄ jį procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu teisėjas gali tik sulaukęs nukentėjusiojo skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultato. Jei nukentėjusiojo skundas atmetamas – teisėjas gali priimti bet kurį BPK 420 straipsnyje numatytÄ sprendimÄ , jei tenkinimas – teisėjas gali priimti sprendimÄ perduoti bylÄ nagrinėti teisme. Dėl Å¡ios priežasties nesutiktina su iÅ¡vadomis, jog Å¡iuo atveju nebuvo įmanoma priimti jokio sprendimo, taip pat ir numatyto BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10. Prokurorės nuomone, žemesnysis teismas skundžiamo sprendimo iÅ¡ esmės tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, todėl lieka neaiÅ¡ku, kokie pareiÅ¡kimo trÅ«kumai ar kiti tariami prokurorės padaryti proceso pažeidimai sutrukdė teismui nagrinėti bylÄ . Skundžiamoje nutartyje nenurodžius konkrečių pažeidimų, priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas tinkamai motyvuotu. Å iuo atveju buvo nepagrįstai taikyta teisės analogija, kuri neleistinai pasunkino kaltinamojo padėtį, kadangi buvo pažeista Å¡io teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

Žemesnysis teismas, priimdamas sprendimÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorei ir paneigdamas realiÄ procesinę galimybę perduoti bylÄ nagrinėti teisme, pažeidė ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo teises į teisingÄ ir greitÄ procesÄ . Priėmus sprendimÄ , numatytÄ BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nukentėjusiojo deklaruojamas noras pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį bÅ«tų visiÅ¡kai patenkintas, kadangi jis civilinį ieÅ¡kinį galėtų pareikÅ¡ti iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas.

Prokurorės skundas atmestinas.

11. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sÄ lygoms, nuspręsti kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 418 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai praneÅ¡ti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio praneÅ¡imo gavimo gali prokuroro sprendimÄ apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi prokurorės sprendimas kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo panaikintas, kadangi toks prokurorės sprendimas sutrukdė nukentėjusiajam pasinaudoti savo teise teikti civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog toks ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, todėl aukÅ¡tesnysis teismas neaptarinės ir nevertinis priimto procesinio sprendimo turinio.

13. BPK 420 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nukentėjusysis yra apskundęs prokuroro sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi bÅ«ti priimtas vienas iÅ¡ įstatyme numatytų sprendimų, skaičiuojamas nuo skundo iÅ¡nagrinėjimo dienos. Taigi nekyla abejonių, jog teisėjo, gavusio prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , veiksmai priklauso nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimto sprendimo. Tuo pačiu aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad, ikiteisminio tyrimo teisėjui panaikinus prokuroro sprendimÄ kreiptis į teisėjÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teisėjas, kuris gavo prokuroro pareiÅ¡kimÄ ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , vis tiek privalo priimti vienÄ iÅ¡ BPK 423 straipsnyje numatytų sprendimų.

14. Konstatuotina, jog, panaikinus prokuroro sprendimÄ kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teisėjas nebegali priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sprendimo, t. y. priimti teismo baudžiamojo įsakymo, kadangi tai reikÅ¡tų, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas panaikinti prokuroro sprendimÄ yra teisiÅ¡kai bereikÅ¡mis. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog teisėjas gali perduoti bylÄ nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais.

BPK 423 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios ir kilusias abejones galima paÅ¡alinti tik nagrinėjimo teisme metu. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas nenustatė BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto atvejo, kai baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti perduodama nagrinėti teisme, t. y. nekonstatavo, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios ir kilusias abejones reikia aiÅ¡kintis nagrinėjimo teisme metu.

Taip pat nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas nenustatė ir pagrindo priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ sprendimÄ , t. y. nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog žemesnysis teismas neturėjo pagrindo priimti nei vieno iÅ¡ BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.

15. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog, panaikinus prokuroro sprendimÄ kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris objektyviai reiÅ¡kiamas suraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ , procesas turi grįžti į tÄ stadijÄ , kurioje jis buvo iki tokio sprendimo priėmimo (pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo). Nesant prokuroro sprendimo kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra pagrindo spręsti ir klausimų, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalyje.

Taigi nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti paÅ¡alintos kliÅ«tys, kurios trukdo prokurorei priimti sprendimÄ kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodytos Vilniaus rajono rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje, arba ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti užbaigtas kaltinamojo akto suraÅ¡ymu ir perdavimu teismui. Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje T.

A. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, buvo pagrįstai perduota prokurorei.

16. BPK 418 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi pretenzijų T. A. ir ketina pareikÅ¡ti jam civilinį ieÅ¡kinį. Taigi yra akivaizdu, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas nėra galimas, kadangi nėra atlyginta ar paÅ¡alinta žala, taip pat kaltininkas nėra įsipareigojęs tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti. Sutiktina su prokurorės teiginiu, jog ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti tęsiamas motyvuojant vien tuo, kad nukentėjusysis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, tačiau per protingÄ laiko tarpÄ savo teise nepasinaudojo. Vis tik tai nereiÅ¡kia, jog galima nesilaikyti BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostatų.

17. Sutiktina su prokurorės teiginiu, jog aplinkybės, kad sprendimas kreiptis į teismÄ , siekiant užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, bei nukentėjusiojo informavimo procedÅ«ra iÅ¡ esmės vyko lygiagrečiai, nereiÅ¡kia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, be to, nukentėjusiojo prieÅ¡taravimas proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu nedaro tokio proceso negalimu. Tuo pačiu teigtina, jog prokuroras suraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siųsdamas jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui, tačiau nežinodamas, ar tokiam sprendimui neprieÅ¡tarauja nukentėjusysis, prisiima ir rizikÄ , jog toks jo sprendimas gali bÅ«ti panaikintas ir baudžiamoji byla bus grÄ Å¾inta.

18. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad žemesniojo teismo sprendimas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorei kaip nors pasunkino nusikalstamÄ veikÄ galimai padariusio asmens teisinę padėtį ar pažeidė nukentėjusiojo teises. Prokurorės teiginiai apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisių pažeidimus yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo priėmimÄ nulėmė ne kokie nors teismo veiksmai, o tai, jog, kaip konstatavo ikiteisminio tyrimo teisėja, prokurorė nepagrįstai nusprendė kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismas, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės skundÄ atmesti ir palikti dėl galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama.   Teisėjas Ugnius Trumpulis