d7e07630-e806-43cd-ad5e-9cf91cbb8405 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-307-1115/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02828-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Indrė Savkinienė, sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei, Ramunei MilčiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. Å ., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovei V. G., atsakovės atstovei advokatei Daliai Bukelienei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai RamaÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir atsakovės V. G. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. Å . dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su nepilnamečiu vaiku, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D.

Å . kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei V. G. praÅ¡ydamas: 1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko V. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu D. Å . jo gyvenamojoje vietoje; 1.2. nustatyti, kad atsakovė V. G. nepilnamečio vaiko V. Å . iÅ¡laikymui nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. spalio 5 d., moka po 250,00 Eur/mėn. periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovÄ D. Å . priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieÅ¡kovo D.

Å . asmeninę banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „SWEDBANK“, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; Visos papildomos ir bÅ«tinosios, pagrįstos iÅ¡laidos susijusios su vaiko sveikatos priežiÅ«ros sÄ naudomis, papildomu ugdymu, užklasine veikla, vasaros stovyklomis, suderintos iÅ¡ anksto dalijamos pusiau pagal faktÄ , pateiktus dokumentus (med. iÅ¡raÅ¡us, sÄ skaitas, mokėjimo kvitus); 1.3. Atitinkamai nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu D.

Å . nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ su vaiko V. Å . motina V. G. nustatant, kad: 1.3.1. Nepilnamečio vaiko V. Å . gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. Å . jo gyvenamojoje vietoje. D. Å . turi teisę nepilnametį vaikÄ V. Å ., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavus raÅ¡ytinį V. G. sutikimÄ . Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. 1.3.2. D. Å . ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime.

Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi bÅ«ti planuojami ir vykdomi apibusiu Å¡alių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimÄ , atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus. 1.3.3. D. Å . ir V. G. įsipareigoja iÅ¡laikyti, auklėti savo dukrÄ (V. Å .), rÅ«pintis jo sveikata ir Å¡vietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, bÅ«ti sveiku, turėti Å¡eimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryÅ¡ius, turėti asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sÄ lygas, nuosavybę, teisę į mokslÄ , teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, bÅ«tų humaniÅ¡kas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų.

Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu. 1.3.4. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobÅ«džio Å¡alys sprendžia atsižvelgiant iÅ¡skirtinai į vaiko poreikius, gabumus, norus bei nuomonę. 1.3.5. V. G. pasirÅ«pina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, bÅ«tinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta (jei Å¡alys nesusitaria kitaip). 1.3.6. V. G. turi teisę kas antrÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 vai. turi teisę bendrauti su V.

Å ., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos arba kitos Å¡alių sutartos vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Jeigu vaikas turi iÅ¡ anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, V. G. gali paimti vaikÄ bendrauti iÅ¡ karto po tokių užsiėmimų arba prieÅ¡ juos, tačiau privalo užtikrinti vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti. 1.3.7. V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų pirmÄ pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrÄ pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 vai. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ iki 20 val. 1.3.8.

V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos/ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafikÄ , norus, pageidavimus ir interesus). 1.3.9.

Vaiko vasaros stovyklų, Vaiko lankomų ugdymo bÅ«relių renginių metu, kai Vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iÅ¡ tėvų, nei vienam iÅ¡ tėvų Vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir Vaikui grįžus iÅ¡ vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas). 1.3.10. D. Å . ir/ ar jo tėvai D. Å . ir A. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Å . gimimo dienÄ ) ir pirmÄ jį birželio sekmadienį (Tėvo dienÄ ). 1.3.11.

D. Å . ir/ar jo tėvai D. Å . ir A. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Å . gimimo dienÄ ) ir sausio 2 d. (A. Å . gimimo dienÄ ). 1.3.12. V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų birželio 11d. (V. G. gimimo dienÄ ) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 vai. ir grÄ Å¾inant tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 val. 1.3.13. V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 vai. ir grÄ Å¾inant tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 val. 1.3.14.

V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų gruodžio 24 d. (Kūčių iÅ¡vakares) bei gruodžio 25 d. (PirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ ) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos. D. Å . turi tokiÄ teisę nelyginiais metais. 1.3.15. D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų gruodžio 26 d. (AntrÄ jÄ Kalėdų dienÄ ). V. G. turi tokiÄ teisę kiekvienais nelyginiais metais. 1.3.16. V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. iÅ¡vakarėse, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 vai. ir grÄ Å¾inant Naujų Metų sausio 1 d. iki 12 val.

į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . D. Å . turi tokiÄ teisę kiekvienais lyginiais metais. 1.3.17. V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ), kovo 11d. (Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo dienÄ ), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dienÄ ), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karÅ«navimo) dienÄ , rugpjūčio 15 d. (Sv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dienÄ ), ir per Å v. Velykas, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant tos pačios dienos (valstybinės Å¡ventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Å v.

Velykų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.3.18. D. Å . ir/ar jo tėvai D. Å . ir A. Å ., o taip pat V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . telefonu ar kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norÄ bei interesus. 1.3.19. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute ar kita raÅ¡ytine forma ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Salių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raÅ¡tu). 1.3.20. Vaikui susirgus, tiek tėvas, tiek motina turi nedelsiant informuoti vienas kitÄ apie dukros sveikatos bÅ«klę bei tolimesnį gydymÄ ir sudaryti galimybes pasiimti vaikÄ (pagal sutartÄ bendravimo grafikÄ kitai Å¡aliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ . Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo Å¡alys priima sprendimÄ bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo bÅ«klę). 1.3.21.

Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes. 1.3.22. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko tėvas D. Š. įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaiko motinai V. G.. 1.4. priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad nors teismo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, iÅ¡laikymo dydis, tačiau Å¡iuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, dėl ko vaiko interesai nėra užtikrinami, o teisės yra pažeidžiamos. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatant jÄ su juo ieÅ¡kovas nurodo Å¡iuos argumentus:

1) vaikas dažnai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su tėvu;

2) motinos gyvenamosios vietos adresas yra pasikeitęs (t. y. persikėlė gyventi už miesto);

3) dukra jaučiasi su motina nesaugi (motina su vaiku elgiasi neadekvačiai, grasina vaikui bausmėmis, įraÅ¡inėja vaikÄ , nekreipia dėmesio į mergaitės sveikatos bÅ«klę ir kt.). Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ieÅ¡kovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės turtinė bÅ«klė yra ženkliai geresnė, iÅ¡ vaiko motinos praÅ¡oma priteisti po 250,00 Eur periodinių iÅ¡mokų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui iki jis sulauks pilnametystės. Pažymėjo, kad atsakovė nesirÅ«pina vaiku, vengia atlikti pareigÄ auklėti vaikÄ bei užtikrinti jo teises.

3. Atsiliepimu atsakovė su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

4. Atsikirsdama į ieÅ¡kovo argumentus atsakovė nurodė, kad Å¡eima, persikėlusi iÅ¡ daugiabučio į dvibutį namÄ pagerino vaiko gyvenimo sÄ lygas – mergaitė ir jos sesuo dabar turi atskirus kambarius, Å¡alia namo yra erdvus kiemas, nuosavas baseinas, su tėvais mergaitės gali eiti pasivaikščioti į miÅ¡kÄ , esantį kitoje gatvės pusėje ar eiti netoliese esančiame ežere žvejoti. Tuo tarpu daugiabutyje nėra komfortiÅ¡ka ir saugu – vaikams bute nėra pakankamai erdvės, dėl prastos garso izoliacijos girdėti kaimynų keliamas triukÅ¡mas, iÅ¡eiti į kiemÄ nesaugu dėl automobilių.

Pažymėjo, kad atstumas nuo dabartinės gyvenamosios vietos iki mokyklos, kurioje V. Å . mokosi, padidėjo tik 5 km, mergaitė į mokyklÄ yra vežama automobiliu. Nurodė, kad atsakovė rÅ«pinasi vaiko maitinimu mokykloje, užklasine veikla, kuriÄ apmoka atsakovė. Pažymėjo, kad vaikas gyvena aktyvų ir įvairiapusį gyvenimÄ , t. y. keliauja poilsiauti į užsienį, keliauja po LietuvÄ . Atsakovė maksimaliai rÅ«pinasi dukters gerove (visaverčiu maitinimu, gražiais rÅ«bais, medicinine priežiÅ«ra).

Pažymėjo ir tai, kad V. Å . auga Å¡eimoje kartu su jaunesne sese V. G., tarp seserų yra glaudÅ«s santykiai, todėl jų iÅ¡skyrimas pažeistų abiejų vaikų interesus bei jų emocinę sveikatÄ . Nurodė, kad V. Å ., gyvendama pas atsakovę, nevaržomai bendrauja tiek su ieÅ¡kovu tiek su seneliais iÅ¡ jo pusės, tuo tarpu ieÅ¡kovas deda visas pastangas nutraukti dukters ryÅ¡ius su atsakove.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje pasisakant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad abi Å¡alys turi galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas. Dėl iÅ¡laikymo nepilnametei nurodė, kad tuo atveju, jei nepilnametės gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieÅ¡kovu, Skyriaus nuomone, iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laikymo dydis neturėtų bÅ«ti mažesnis negu 180,00 Eur mokamas kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Skyrius pasisakė, kad už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ atsako abu tėvai bendrai ir vienodai. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančio tėvo (motinos) tvarkos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti. Nurodė, kad Skyrius galutinę iÅ¡vadÄ pateiks teismo posėdyje po įrodymų iÅ¡tyrimo.

6. Atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: 6.1. priimti patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jį nagrinėti kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu; 6.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimu nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: 6.2.1. Nepilnamečio vaiko V. Å . gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. G. jos gyvenamojoje vietoje. V. G. turi teisę nepilnametį vaikÄ V. Å ., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavusi raÅ¡ytinį D.

Å . sutikimÄ . Jeigu D. Å . atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. 6.2.2. D. Å . ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ ugdymu, turi bÅ«ti planuojami ir vykdomi apibusiu Å¡alių susitarimu. 6.2.3. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobÅ«džio Å¡alys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumÄ iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. 6.2.4.

D. Å . pasirÅ«pina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, bÅ«tinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta. 6.2.5. D. Å . bendrauja su V. Å . kas antrÄ savaitę, pasiimdamas jÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos penktadienį 16 val. ir grÄ Å¾indamas į ugdymo įstaigÄ kitos savaitės pirmadienį iki pamokų pradžios. IÅ¡ ugdymo įstaigos vaikÄ pirmadienį paima vaiko motina V. G.. 6.2.6. D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų antrÄ pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmÄ pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ iki 20 val. 6.2.7.

D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val. 6.2.8.

D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Å . gimimo dienÄ ) ir pirmÄ jį birželio sekmadienį (Tėvo dienÄ ), pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos ir/ ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inant iki tos pačios dienos 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.2.9. D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (vaiko močiutės D. Å . gimimo dienÄ ) ir sausio 2 d. (vaiko senelio A. Å . gimimo dienÄ ), pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos ir/ ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inant iki tos pačios dienos 20 val.

į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.2.10. D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d., taip pat lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo dienÄ ), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dienÄ ), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karÅ«navimo dienÄ ), rugpjūčio 15 d. (Å v. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dienÄ ), gruodžio 24-26 d. (Å v. Kūčios ir Å v. Kalėdos) ir per Å v.

Velykas, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inant tos pačios dienos (valstybinės Å¡ventės), gruodžio 26 d. (Å v. Kalėdų atveju) ir pirmadienį (Å v. Velykų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.2.11. D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . jos gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimant vaikÄ 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iÅ¡ jos ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grÄ Å¾ina tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.2.12.

D. Å . ir/ar jo tėvai D. Å . ir A. Å ., o taip pat V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . telefonu ar kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norÄ bei interesus. 6.2.13. Kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ) ir kiekvienų metų motinos gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini)) V. Å . praleidžia kartu su motina V. G.. 6.2.14. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute ar kita raÅ¡ytine forma ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Å alių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raÅ¡tu). 6.2.15. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitÄ apie dukros sveikatos bÅ«klę bei tolimesnį gydymÄ ir sudaryti galimybes pasiimti vaikÄ (pagal sutartÄ bendravimo grafikÄ kitai Å¡aliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ . Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo Å¡alys priima sprendimÄ bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo bÅ«klę). 6.2.16.

Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes. 6.2.17. Vaiko motina V. G. įsipareigoja netrukdyti vieninteliams dukros V. Å . seneliams (vaiko tėvo tėvams), matytis/susitikti ir tiesiogiai bendrauti su savo vaikaite V. Å . tomis dienomis, kuriomis, remiantis bendravimo tvarka, vaikas bÅ«na su tėvu. 6.2.18. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko motina V. G. įsipareigoja nedelsiant apie tai raÅ¡tu praneÅ¡ti vaiko tėvui D. Å .. 6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡laikymo teikimo tvarkos palikti nepakeistÄ ; 6.4. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

Š. atsakovės G. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais sÄ moningai nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ atsakovę ir jos Å¡eimÄ bei visais įmanomais bÅ«dais stengiasi nulemti vaiko apsisprendimÄ gyventi su juo. Tačiau nepaisant neadekvačių, tikrovės neatitinkančių argumentų, siekiant greičiau iÅ¡spręsti ginÄÄ , kad tėvų tarpusavio nesutarimai kuo mažiau paliestų vaikÄ , atsakovė reiÅ¡kia patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku.

3. Atsiliepimu į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas praÅ¡o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

4. Atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį pažymėjo, kad V. valia ir poreikis, o taip pat interesai yra esminiai ir tik iÅ¡girdus jos nuomonę, o taip pat įsiklausius į jos valiÄ galima spręsti tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir vėliau sprendžiant klausimÄ dėl bendravimo tvarkos. Nurodė, kad patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nei vienu žodžiu neužsimenama, kad bus kaip nors atsižvelgiama į V. poreikius ir norus, tad akivaizdu, kad tėvams itin griežtai nustačius bendravimo tvarkÄ V. praras teisę į bet kokiÄ saviraiÅ¡kos ir pasirinkimo laisvę, ypač jei ji vienu ar kitu atveju norės priimti kitokį nei nustatyta bendravimo tvarkoje sprendimÄ . Mano, kad prioritetas yra teiktinas vaiko interesams ir vaiko pozicijos bei poreikių iÅ¡klausymui.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kurioje nurodė, kad Skyrius neturi pagrindo nesutikti su atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka, tačiau galutinę iÅ¡vadÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateiks posėdžio metu iÅ¡klausiusi Å¡alis.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 7. 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu nepilnametė V. Å . iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu. Be kita ko mergaitė pasakė, kad, bÅ«nant su mama, bijo, jog mamai kažkas nepatiks.

Nurodė, kad mama Å¡antažavo jÄ sakydama, jog jei ji norės gyventi su tėčiu, tai tokiu atveju vaiko teisės jÄ paims ir bus atiduota į kitÄ Å¡eimÄ . Pažymėjo, kad bÅ«nant pas tėtį yra tam tikros pareigos, pavyzdžiui, pakloti lovÄ , o pas mamÄ jų nėra. Paklausta, kas, pavyzdžiui, pakloja lovÄ , bÅ«nant pas mamÄ , atsakė, kad mama. 8. 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu Å¡alys palaikė savo reikalavimus. IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad atsakovė engia vaikÄ , pavyzdžiui, vadina mergaitę melage.

Nurodė, kad, kai vaikÄ veža pas atsakovę, vaikas verkia. PaaiÅ¡kino, kad vaikas ieÅ¡kovui sako tokius dalykus kaip kad nori turėti laimingÄ vaikystę. Pažymėjo, jog iÅ¡ vaiko iÅ¡girdo, kad jis patyrė fizinį smurtÄ , jam skaudėjo, atsakovas matė ant mergaitės kÅ«no mėlynes. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad vaikui reikalingi abu tėvai, kad vaiko gyvenime mama yra labai svarbi. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo moterys nuolat keičiasi, ieÅ¡kovo aplinka nestabili, kuri vaikui nėra geras pavyzdys.

Taip pat vaikas bręsta, dėl ko motina yra dar svarbesnė mergaitės gyvenime. Nurodė, kad atsakovė turi puikias sÄ lygas vaiko gyvenimui, turi puikų darbÄ , dirba laisvu grafiku. Vaikas auga nusistovėjusioje aplinkoje. Nurodė, kad vaiko priežiÅ«rÄ atsakovė vykdo tinkamai, veža į medicinos įstaigas, stebi pasiekimus mokykloje, bendrauja su mokytoja. Vaikas turi glaudų ryšį su sese, taip pat puikiai sutaria ir su atsakovės vyru. Atsakovė pažymėjo, kad vaikas jai sakė, jog vaikui yra gerai ir pas tėtį ir pas mamÄ .

Nurodė, kad neprieÅ¡tarautų bendravimo grafikui „50/50“. Pažymėjo, kad per mėnesį vaikui vidutiniÅ¡kai iÅ¡leidžia 600,00 Eur – 650,00 Eur. Nurodė, kad atsakovė gauna apie 1 250,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, turi nekilnojamojo turto – namÄ ir butÄ . 9. 2021 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu specialistas psichologas Aleksandras Segal paaiÅ¡kino, kad mergaitė sugeba iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę jai rÅ«pimais klausimais. Nurodė, kad mergaitė nesijaučia gerai gyvendama pas mamÄ , pastebima psichologinio smurto požymių.

Mergaitė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su tėčiu. Vaikas patiria perdėtÄ kontrolę iÅ¡ mamos pusės, spaudimÄ , gÄ sdinimus, yra nepriežiÅ«ros požymių. 10. 2021 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu specialistė psichologė Lina Kalinauskienė paaiÅ¡kino, kad akivaizdu, jog tarp vaiko ir mamos yra artimas emocinis ryÅ¡ys. Nurodė, kad su mama mergaitė elgiasi laisvai, laisvai reiÅ¡kia emocijas, nebijo mamos. Pažymėjo, kad vaikai, kurie patiria smurtÄ , taip laisvai su tėvais nesielgia.

Mano, kad mergaitė gali suformuluoti nuomonę, tačiau devynerių metų vaikas gali mÄ styti dar tik fragmentiÅ¡kai, jis nelabai pajėgus įvertinti savo atsakymų ilgalaikes pasekmes. Pažymėjo, kad vaikas nemeluoja, jis sako tai, kas jam tuo metu atrodo. 11. 2022 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ilona RamaÅ¡kienė pateikė iÅ¡vadÄ . Nurodė, kad nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pas tėvÄ arba pas motinÄ nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes vaikas lankys tÄ pačiÄ mokyklÄ , tuos pačius bÅ«relius.

BÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Vaiko nuomonė nekinta jau metus laiko. Jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia, kad nori gyventi su tėvu, jÄ su tėvu sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. Mergaitės teigimu, mamos namuose ji patiria smurtÄ iÅ¡ patėvio. Ä®vertinus visas aplinkybes, mergaitės nuomonę, psichologų iÅ¡vadas, mano, kad reikėtų pagaliau iÅ¡pildyti mergaitės norÄ , nes vaiko noras yra nekintantis ir tęsiasi metus laiko. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, mano, kad iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas ne mažiau kaip 230,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Taip pat turėtų bÅ«ti nustatyta bendravimo tvarka, kuri geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymėjo, kad, Skyriaus nuomone, tokio amžiaus vaikas turi ir gali turėti nuomonę. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

13. Tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžiÄ (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168 straipsnis).

14. CK 3.169 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

16. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

17. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

18. Vaiko kompetencija priimti sprendimÄ dėl gyvenimo su vienu iÅ¡ tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sÄ moningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

19. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas be kita ko nustatyti nepilnamečio vaiko V. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina – atsakove. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, t. y. vaikas dažnai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su tėvu, vaiko motinos adresas yra pasikeitęs (dėl ko mergaitei trÅ«ksta bendravimo su bendraamžiais, apylinkėse yra nesutvarkyta infrastruktÅ«ra, padidėjo atstumas iki mokyklos), mergaitė su motina jaučiasi nesaugi (motina su vaiku elgiasi neadekvačiai, grasina vaikui bausmėmis, įraÅ¡inėja vaikÄ , nekreipia dėmesio į mergaitės sveikatos bÅ«klę).

20. Atsakovė atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsikirsdama į ieÅ¡kovo argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kad dabartinė gyvenamoji vieta yra saugesnė ir komfortiÅ¡kesnė, atstumas iki mokyklos padidėjo vos 5 kilometrais, tačiau vaikas į mokyklÄ yra vežiojamas automobiliu, taigi gyvenamosios vietos pakeitimas neturi įtakos vaiko patekimui į mokyklÄ . Nurodė, kad ji (mama) rÅ«pinasi mergaitės ugdymu, užklasine veikla, maitinimu, sveikatos priežiÅ«ra, poilsiu, taigi atsakovė maksimaliai rÅ«pinasi dukters gerove. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ atsakovę ir jos Å¡eimÄ bei visais įmanomais bÅ«dais stengiasi nulemti vaiko apsisprendimÄ gyventi su juo, o ne atsakove.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu nepilnametės V. Å . gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama – atsakove V. G.. Kadangi ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su ieÅ¡kovu, svarbu įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su vaiko gerove gyvenant pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų.

22. Remiantis byloje esančiomis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadomis, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė gali suteikti tinkamas sÄ lygas vaikui augti su jais.

23. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 4243/170000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis registruotų autotransporto priemonių savo vardu ieškovas neturi. Taip pat iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas. Iš byloje pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad ieškovo pajamos už darbo užmokestį, priedus, ir kitos apmokestinamos pajamos sudarė 5 201,44 Eur, gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamos sudarė 7 000,00 Eur ir dividendai sudarė 20 000,00 Eur.

IÅ¡ byloje esančios pažymos apie ieÅ¡kovo darbo užmokestį matyti, kad jo darbo užmokestis yra 607,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi bÅ«sto kreditÄ , kurio grÄ Å¾intinas likutis 2020 m. gruodžio 5 d. sudarė 89 013,24 Eur.

24. Iš byloje esančios pažymos apie atsakovės darbo užmokestį matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2020 metų spalio mėnesio iki 2021 metų lapkričio mėnesio uždirbo 13 923,63 Eur atskaičius mokesčius, tai yra apie 995,00 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 63/125 žemės sklypo bei 1/2 pastato – garažo, esančių (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei ir jos sutuoktiniui J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat matyti, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų (pagal būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. ir bendraskolei V. G. suteiktas 130 000,00 Eur kreditas, o pagal būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. ir bendraskoliui J. G. suteiktas 50 339,00 Eur kreditas). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad automobilių, registruotų savo vardu, neturi.

25. Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ taip pat svarbu nustatyti, ar vaikas augs saugioje aplinkoje. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovė prieÅ¡ mažametį vaikÄ naudojo fizinį smurtÄ , apie tai buvo informuota ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat teigė, kad ant vaiko kÅ«no buvo matyti mėlynių žymės, kad atsakovė psichologiÅ¡kai smurtauja prieÅ¡ vaikÄ vadindama dukrÄ melage, grasindama jai bei kitais veiksmais, tačiau faktas, kad atsakovė prieÅ¡ nepilnametę vartojo fizinį smurtÄ ar kad piktnaudžiavo motinos pareigomis nepasitvirtino.

Nors teisės psichologas Aleksandras Segal pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡ esmės nurodyta, kad prieÅ¡ mažametę atsakovė naudojo perdėtÄ kontrolę, gÄ sdinimus, nepriežiÅ«rÄ , tačiau byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ atsakovės atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį patvirtina, kad piktnaudžiavimo motinos valdžia mergaitės atžvilgiu iÅ¡ atsakovės nebuvo nustatyta.

Fizinio smurto fakto byloje taip pat nenustatyta.

26. Remiantis specialistės psichologės L. K. nuomone, vaikas, kuris patiria smurto apraiÅ¡kas, nesielgia taip laisvai Å¡alia tėvų, todėl iÅ¡ psichologės duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu darytina iÅ¡vada, kad V. Å . nesielgė kaip vaikas, patyręs smurtÄ . Taip pat ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo iÅ¡vadose pažymėjo, kad vaikas pastoviai gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje. IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovė prieÅ¡ savo mažametę dukrÄ bÅ«tų vartojusi fizinį ar psichologinį smurtÄ ar kad atsakovės namai vaikui bÅ«tų nesaugi aplinka (CPK 178 straipsnis).

Byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje, be kita ko, nurodyta, kad atsakovės Å¡eima gyvena dideliame name su patogumais, mergaitės turi atskirus, gražiai įrengtus kambarius su visais reikalingais lavinimuisi, laisvalaikiui ir mokslui daiktais ir baldais. IÅ¡vadoje Skyrius pažymėjo, kad ieÅ¡kovo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra tvarkinga, Å¡varu, butas erdvus, vaikas turi atskirÄ kambarį su apstatytais baldais ir visais vaikui mokymuisi bei laisvalaikiui reikalingais daiktais.

27. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu darytina iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė gali suteikti vaikui saugiÄ , tinkamÄ vaiko vystymuisi aplinkÄ . Tačiau ne mažiau svarbu remtis ir paties vaiko noru gyventi su vienu iÅ¡ tėvų.

28. M. V. Å . aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu – ieÅ¡kovu D. Å ., nurodė, kad jaučia įtampÄ ir baimę, jog mamai kažkas nepatiks. Mergaitė tokiÄ pačiÄ pozicijÄ nuosekliai reiÅ¡kė ilgÄ laikÄ , t. y. daugiau nei metus laiko (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 31 d. praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių aptarimas su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymÄ , 2020 m. lapkričio 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, 2021 m. spalio 6 d. praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių aptarimas su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymÄ ).

Mergaitės norÄ gyventi su ieÅ¡kovu patvirtina ir byloje esanti teisės psichologo specialisto Aleksandro Segal 2022 m. vasario 24 d. iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad mergaitė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo norÄ gyventi su tėčiu, taip pat aplinkÄ pas mamÄ Ä¯vardija kaip nesaugiÄ , gyvenamosios vietos palikimas pas mamÄ neatitinka vaiko interesų ir teisės į saugiÄ psichologinę aplinkÄ . TÄ patį psichologas patvirtino ir vykusiame teismo posėdyje, kuriame jis buvo apklaustas kaip liudytojas.

29. Pažymėtina ir tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje suformulavo galutinę iÅ¡vadÄ ir pasisakė, kad, Skyriaus manymu, nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pas tėvÄ arba pas motinÄ nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes vaikas lankys tÄ pačiÄ mokyklÄ , tuos pačius bÅ«relius, tačiau nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę, kuri nekinta jau daugiau nei metai laiko.

30. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , Å¡alių, liudytojo ir specialistės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu, atsižvelgęs į nuoseklų ilgalaikį vaiko norÄ gyventi su tėvu, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, sprendžia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti pakeista nustatant jÄ su ieÅ¡kovu D. Å .. Teismo vertinimu, nenustačius byloje aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu prieÅ¡tarautų vaiko interesams, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lankys tÄ pačiÄ mokyklÄ , taigi turės panaÅ¡iÄ socialinę aplinkÄ kaip ir gyvendamas su atsakove, gyvenamosios vietos pakeitimas neturės kokių nors pasekmių vaiko psichologinei bÅ«senai aplinkos stabilumo prasme ir nepažeis jo teisių ir teisėtų interesų.

31. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ siekia pakeisti tik siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡laikymo prievolės. Atsakovė šį argumentÄ grindžia aplinkybe, kad ieÅ¡kinys dėl gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktas po vykdomosios bylos iÅ¡kėlimo. Teismo vertinimu, vien Å¡i atsakovės nurodyta aplinkybė, pirma, nesuteikia pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ (nenustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis). Antra, aplinkybė, kad ieÅ¡kinys dėl gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktas po vykdomosios bylos iÅ¡kėlimo nepaneigia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, sudariusių pagrindÄ pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (žr. sprendimo 33-35 punktus).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo 32. Vaikų teisė gyventi kartu su tėvais ir su jais bendrauti nepriklausomai nuo to ar tėvai gyvena kartu ar skyriumi, įtvirtinta CK 3.161 straipsnyje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

33. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ).

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 ).

Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius norus ir pan.

34. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

36. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

37. IeÅ¡kovas D. Å . ir atsakovė V. G. savo procesiniuose dokumentuose prašė teismo nustatyti jų nurodytÄ bendravimo su vaiku V. Å . tvarkÄ . Teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , siekia geriausių vaiko interesų patenkinimo ir vertina tam reikÅ¡mingas aplinkybes.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė iÅ¡ esmės gyvena netoliese, t. y. ieÅ¡kovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Remiantis vieÅ¡ai prieinama informacija apie atstumus tarp gyvenamųjų vietų, Å¡alių gyvenamÄ sias vietas skiria 9,2 km atstumas važiuojant automobiliu. Taigi socialinė ir kultÅ«rinė aplinka žymiai nepasikeis. Abu tėvai gyvena sÄ lyginai netoli vaiko mokyklos (apie 6 km atstumu nuo vaiko mokyklos). Remiantis atsakovės paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, jos darbo grafikas yra laisvas, todėl tai dar labiau palengvina bendravimo su dukterimi galimybes.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui ar tai, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje aplinka bÅ«tų nesaugi vaikui. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, tačiau bendravimo tvarkÄ su vaiku nustačius lygiomis dalimis abiem tėvams, mama bus atsakinga ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimÄ , bet prisiims ir kasdienių rÅ«pesčių naÅ¡tÄ , nepraras per daugelį metų sukurto ryÅ¡io su vaiku. Pažymėtina ir tai, kad mergaitė bręsta, todėl mamos vaidmuo jos gyvenime, ypatingai svarbus.

Taigi, teismo vertinimu, „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio taikymas leidus tiek vaiko tėvui tiek vaiko motinai bendrauti su dukterimi lygiomis dalimis geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka:

1) D. Å . ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ ugdymu, turi bÅ«ti planuojami ir vykdomi apibusiu Å¡alių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimÄ , atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus;

2) Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku kas savaitę, kurios skirstomos į porines ir neporines, numatant, kad V. G. bendrauja porinėmis, o D. Š. - neporinėmis savaitėmis. Apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės sekmadienis iki 20:00 val.

3) Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi aprÅ«pinti vaikÄ mokymo (ugdymo) reikmenimis bei kasdienių poreikių tenkinimui reikalingais daiktais.

4) Bendravimo su vaiku metu kiekvienas iÅ¡ tėvų turi užtikrinti, kad vaikas bÅ«tų tinkamai pristatytas į ugdymo įstaigas ar iÅ¡ jų paimtas. Vaikui lankant bÅ«relius, tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo yra vaikas, užtikrina savalaikį bÅ«relių lankymÄ , t. y. jį į bÅ«relius pristato ir iÅ¡ jų pasiima.

5) Laikinai iÅ¡vykstant su vaiku už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tiek tėvas, tiek motina privalo raÅ¡tu informuoti vienas kitÄ apie iÅ¡vykimo į kitÄ valstybę datÄ , trukmę ir vietÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki iÅ¡vykimo dienos. Å alys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasÄ ), kurių gali prireikti iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos. IÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi vaikÄ V. Å . ieÅ¡kovas D. Å . gali tik gavus raÅ¡ytinį V. G. sutikimÄ . Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas.

6) Vaikui esant su vienu iÅ¡ tėvų, kitam tėvui turi bÅ«ti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu arba kitomis ryÅ¡io priemonėmis. Å alys įpareigotinos apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio paÅ¡to) pasikeitimÄ viena kitÄ informuoti raÅ¡tu nedelsiant. Å alys įpareigotinos teikti viena kitai informacijÄ , susijusiÄ su vaiko sveikata ir sudaryti galimybes pasiimti vaikÄ (pagal sutartÄ bendravimo grafikÄ kitai Å¡aliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ . Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo Å¡alys priima sprendimÄ bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo bÅ«klę).

7) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų pirmÄ pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrÄ pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ iki 20 val.

8) D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų antrÄ pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmÄ pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę).

9) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio paskutinę dienÄ iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafikÄ , norus, pageidavimus ir interesus).

10) D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. – 15 d., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio nuo 16 d. iki paskutinės to mėnesio dienos (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafikÄ , norus, pageidavimus ir interesus).

11) Vaiko vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas).

12) D. S. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Å . gimimo dienÄ ) ir pirmÄ jį birželio sekmadienį (Tėvo dienÄ ).

13) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (V. G. gimimo dienÄ ) ir kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

14) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d. grÄ Å¾inant vaikÄ sausio 1 d. iki 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d.

15) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo dienÄ ), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dienÄ ), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karÅ«navimo dienÄ ), rugpjūčio 15 d. (Å v. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dienÄ ), gruodžio 24-26 d. (Å v. Kūčios ir Å v. Kalėdos) ir per Å v. Velykas, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant tos pačios dienos (valstybinės Å¡ventės), gruodžio 26 d. (Å v. Kalėdų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . D. Å . turi tokiÄ pačiÄ teisę kiekvienais nelyginiais metais.

16) Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų trumpÄ ja SMS žinute ar kita raÅ¡ytine forma ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Å alių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis SMS žinutėmis (raÅ¡tu). Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu.

40. Tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Ä®statymo nustatyta, jog iÅ¡­lai­ky­mo dy­dis tu­ri bÅ«­ti pro­por­cin­gas ne­pil­na­me­Äių vai­kų po­rei­kiams bei jų tė­vų tur­ti­nei pa­dė­Äiai ir už­tik­rin­ti bÅ«­ti­nas vai­kui vys­ty­tis sÄ ­ly­gas (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), kuriomis pripažįstamas vai­ko po­rei­kių patenkinimas mais­tui, ap­ran­gai, avalynei, bÅ«s­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tÅ«­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dy­mui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

41. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

42. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iÅ¡ veiksnių, į kurį turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio klausimÄ , yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iÅ¡ tėvų praleidžia su vaiku. (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-544/2020).

43. Kai vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiÅ¡kai tenkina daugumÄ vaiko poreikių, turėdami atitinkamų iÅ¡laidų. Tačiau pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik einamosiomis kasdienėmis iÅ¡laidomis. Kai kurių iÅ¡ Å¡ių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų iÅ¡laidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių iÅ¡laidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-544/2020).

44. Nagrinėjamoje byloje vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu - ieÅ¡kovu D. Å .. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. G. po 250,00 Eur per mėnesį periodinių iÅ¡mokų, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, mokamų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovÄ D. Å .. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė galutinėje iÅ¡vadoje teismo posėdžio metu nurodė, kad priteistinos lėšos nepilnametės iÅ¡laikymui turėtų bÅ«ti ne mažesnės nei 230,00 Eur per mėnesį.

45. Teismas pažymi, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra svarbi aplinkybė sprendžiant iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteisimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra lygus, bei įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį sprendžia, kad nepilnametei V. Å . iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laikymas po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovÄ D.

Å .. Priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, toks iÅ¡laikymo dydis, atsižvelgiant į nustatytinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , yra pakankamas, nepažeisiantis vaiko teisių ir teisėtų interesų bei atitinkantis teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-544/2020). Dėl procesinės baigties 46. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo D.

Š. ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovės V. G. priešieškinis atmestinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 47. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. IeÅ¡kovas patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 150,00 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už ieÅ¡kinį bei 75,00 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir 5 228,00 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje bei specialisto Aleksandro Segal suteiktas specialias žinias. Atsakovė byloje patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 75,00 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir 1 650,00 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje.

49. Teismas, įvertinęs Å¡alių atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobÅ«dį, turinį, bylos sudėtingumÄ , vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo Å¡alių atstovai, skaičių ir trukmę bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad ieÅ¡kovo bei atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos.

50. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktomis išlaidomis, susijusiomis su specialisto Aleksandro Segal suteiktomis specialiomis žiniomis. Teismas pažymi, kad šios ieškovo patirtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, teismo vertinimu, yra pagrįstos.

51. Kadangi tenkinta 70 procentų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, o atsakovės patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, tai ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 70 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 157,50 Eur žyminio mokesčio ir 3 659,60 Eur iÅ¡laidų, patirtų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Atmetus 30 procentų patikslinto ieÅ¡kinio, atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 30 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 495,00 Eur.

52. Įskaičius mokėtinas sumas atsakovė ieškovui turi sumokėti 3 322,10 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

53. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų suma iÅ¡ kiekvienos Å¡alies yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais, nusprendė: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti nepilnamečio vaiko V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu D. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje. Nustatyti, kad atsakovė V. G., a. k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. Å ., a. k (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui moka po 150,00 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) per mėnesį periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovÄ D.

Å ., a. k (duomenys neskelbtini) priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieÅ¡kovo D. Å . asmeninę banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „SWEDBANK“, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ :

1) Nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje;

2) D. Å . ir V. G. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi bÅ«ti planuojami ir vykdomi apibusiu Å¡alių susitarimu, gavus kito tėvo pritarimÄ , atsižvelgiant privalomai ir į vaiko interesus bei norus;

3) Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku kas savaitę, kurios skirstomos į porines ir neporines, numatant, kad V. G. bendrauja porinėmis, o D. Š. - neporinėmis savaitėmis. Apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės sekmadienis iki 20:00 val.

4) Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi aprÅ«pinti vaikÄ mokymo (ugdymo) reikmenimis bei kasdienių poreikių tenkinimui reikalingais daiktais.

5) Bendravimo su vaiku metu kiekvienas iÅ¡ tėvų turi užtikrinti, kad vaikas bÅ«tų tinkamai pristatytas į ugdymo įstaigas ar iÅ¡ jų paimtas. Vaikui lankant bÅ«relius, tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo yra vaikas, užtikrina savalaikį bÅ«relių lankymÄ , t. y. jį į bÅ«relius pristato ir iÅ¡ jų pasiima.

6) Laikinai iÅ¡vykstant su vaiku už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tiek tėvas, tiek motina privalo raÅ¡tu informuoti vienas kitÄ apie iÅ¡vykimo į kitÄ valstybę datÄ , trukmę ir vietÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki iÅ¡vykimo dienos. Å alys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasÄ ), kurių gali prireikti iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos. IÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi vaikÄ V. Å . ieÅ¡kovas D. Å . gali tik gavus raÅ¡ytinį V. G. sutikimÄ . Jeigu V. G. atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas.

7) Vaikui esant su vienu iÅ¡ tėvų, kitam tėvui turi bÅ«ti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu arba kitomis ryÅ¡io priemonėmis. Å alys įpareigotinos apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio paÅ¡to) pasikeitimÄ viena kitÄ informuoti raÅ¡tu nedelsiant. Å alys įpareigotinos teikti viena kitai informacijÄ , susijusiÄ su vaiko sveikata ir sudaryti galimybes pasiimti vaikÄ (pagal sutartÄ bendravimo grafikÄ kitai Å¡aliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ . Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo Å¡alys priima sprendimÄ bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo bÅ«klę).

8) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų pirmÄ pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų antrÄ pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ iki 20 val.

9) D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų antrÄ pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmÄ pusę per mokslo metus numatytų vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę).

10) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio paskutinę dienÄ iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafikÄ , norus, pageidavimus ir interesus).

11) D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. – 15 d., o kiekvienų nelyginių metų vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrÄ pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio nuo 16 d. iki paskutinės to mėnesio dienos (visais atvejais atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafikÄ , norus, pageidavimus ir interesus).

12) Vaiko vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikas laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas).

13) D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (D. Å . gimimo dienÄ ) ir pirmÄ jį birželio sekmadienį (Tėvo dienÄ ).

14) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (V. G. gimimo dienÄ ) ir kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ) pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

15) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d. grÄ Å¾inant vaikÄ sausio 1 d. iki 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , D. Å . turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. - sausio 1 d.

16) V. G. turi teisę bendrauti su V. Å . kiekvienų lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkÅ«rimo dienÄ ), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo dienÄ ), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dienÄ ), liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karÅ«navimo dienÄ ), rugpjūčio 15 d. (Å v. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dienÄ ), gruodžio 24–26 d. (Å v. Kūčios ir Å v. Kalėdos) ir per Å v. Velykas, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant tos pačios dienos (valstybinės Å¡ventės), gruodžio 26 d. (Å v. Kalėdų atveju) iki 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . D. Å . turi tokiÄ pačiÄ teisę kiekvienais nelyginiais metais.

17) Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų trumpÄ ja SMS žinute ar kita raÅ¡ytine forma ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Å alių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis SMS žinutėmis (raÅ¡tu). Priteisti ieÅ¡kovo D. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 322,10 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos iÅ¡siųsti Å¡alims. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Indrė Savkinienė