d7dfd417-d436-4c4d-ae6c-c2a2ba0aa87a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI4-1417-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Tomo Blinstrubio, ir Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams D. L., A. M. ir A. V., atsakovės atstovėms Jolitai Kliorytei ir Laimai KasparavičiÅ«tei, vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (iki reorganizacijos duomenys neskelbtini) skundÄ atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja akcinė bendrovė duomenys neskelbtini (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr. R2-(E)-1340 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 metais teiktas vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti TarybÄ nustatant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, įvertinti susidariusį 2,51 mln.

Eur skirtumÄ tarp AB duomenys neskelbtini, 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų. Taip pat pareiÅ¡kėja prašė priteisti iÅ¡ atsakovo žyminį mokestį bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į TarybÄ (toliau – ir PraÅ¡ymas) ir prašė pakoreguoti VIAP lėšų sumÄ , kompensuotinÄ jai už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiÅ¡kai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3E-472 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3E-599) turėjo apskaičiuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK).

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, VKEKK neteisingai apskaičiavo jos už 2016 m. gautinas pajamas ir jas nepagrįstai sumažino 2,51 mln. Eur, kadangi netinkamai įvertino protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grÄ Å¾os neatitikimo dydį, palyginti su 2016 m. nustatyta investicijų grÄ Å¾a. PareiÅ¡kėja pakartotinai į TarybÄ kreipėsi 2019 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. SD-503. 2019 m. liepos 8 d. Taryba priėmė SprendimÄ , kuriame nurodė, jog VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-757) finansinių pasekmių pareiÅ¡kėjai nesukėlė.

Atsakovės nuomone, jame buvo nustatyti bendro pobÅ«džio įpareigojimai taikyti sÄ naudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančiÄ investicijų grÄ Å¾Ä , o finansines pasekmes sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir VKEKK 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-579) atveju, nėra panaikintas, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame bÅ«tų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis ir teisėtais.

Atsižvelgdama į tai, Taryba nurodė, kad laikosi anksčiau savo 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. R2-(E)-352 išdėstytos nuomonės dėl pareiškėjos tariamai pakartotinai prašomos kompensuoti 2,51 mln. Eur sumos, t. y. nurodė, kad prašymas, nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams, kompensuoti pareiškėjos 2,51 mln. Eur negautų pajamų yra nepagrįstas. Pareiškėja teigia, kad VIAP lėšų poreikio ir kainos nustatymo metodinius reikalavimus reglamentuoja Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 (toliau – VIAP metodika), kurios 31 punktas nustato, kad VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad VIAP kainos gali bÅ«ti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos VIAP kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį. Taigi VIAP poreikis ir kaina ateinantiems metams atsakovo yra nustatomos kasmet, vadovaujantis VIAP metodikoje nustatytais metodiniais reikalavimais, bei gali bÅ«ti koreguojama einamaisiais metais, jeigu yra Elektros energetikos įstatyme iÅ¡vardytos sÄ lygos.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2018 metams nustatymo“ buvo patvirtintas VIAP teikėju ir teikė VIAP 2016 ir 2018 metais.

VKEKK 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 apskaičiavo VIAP lėšas, skirtas pareiÅ¡kėjui už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimÄ nustatytose elektrinėse, kurių veikla bÅ«tina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti 2018 metams. PareiÅ¡kėjos interesas, jog finansinius nuostolius jai lemiantis neatitikimas bÅ«tų paÅ¡alintas, yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, vieÅ¡ojo administravimo institucija privalo šį interesÄ ne tik gerbti, bet ir realiai užtikrinti.

PareiÅ¡kėja, suprasdama, kad konkrečiu atveju nesama teisinių galimybių daryti grįžtamÄ jį poveikį Nutarimo Nr. O3E-599 pagrindu susiklosčiusiems teisiniams santykiams bei atsižvelgdamas į VIAP lėšų ir kainos nustatymo ypatumus, praÅ¡yme pasirinko į ateitį nukreiptÄ jo pažeistų teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , t. y. ginčo sumos įvertinimÄ ir kompensavimÄ atlikti VIAP metodikos ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais – nustatant VIAP biudžetÄ ir lėšas 2020 metams arba 2019 metais koreguojant jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams.

Taryba, atsisakydama atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus veiksmus, neįvardijo kliūčių, užkertančių keliÄ vykdyti teisės aktų jai pavestas funkcijas, t. y. atlikti 2,51 mln. Eur korekcijÄ nustatant ateinančio laikotarpio VIAP lėšas. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme pasirinko į ateitį nukreiptÄ jo pažeistų teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , kurio atsakovė savo sprendimo motyvuose neįvertino kaip netinkamo arba nesuderinamo su įstatymų leidėjo nustatytais imperatyvais. Todėl Taryba, norėdama priimti administracinį teisės aktÄ , privalėjo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus, kaip ginčo atveju pasielgė Taryba, Sprendime abstrakčiai nurodydama, jog Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 galiojimas neva paneigia teisines galimybes pareiÅ¡kėjui siekti, kad Tarybai nustatant VIAP lėšų sumas ir kainas ateities laikotarpiams, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 (toliau – ir Metodika), 27.3 ir 27.4 punktais bÅ«tų įvertinta 2,51 mln.

VIAP lėšų suma už 2016 metais teiktas VIAP. PareiÅ¡kėjos nuomone, Taryba visiÅ¡kai nepaisė iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio jo teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo, nesilaikė gero vieÅ¡ojo administravimo principo, neleistinai peržengdama jai suteiktos diskrecijos iÅ¡orines ribas. Teisės pažeidimų visuma patvirtina Tarybos atsisakymo kompensuoti turtinius praradimus, patirtus pareiÅ¡kėjai vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir dalyvaujant VIAP elektros energetikos sektoriuje teikimo schemoje, neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , todėl Sprendimas naikintinas ir Taryba įpareigotina iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjo 2,51 mln.

Eur pajamų korekcijos klausimÄ . 2021 m. sausio 18 d. pareiÅ¡kėja pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad Tarybos pirmininkas negalėjo vienasmeniÅ¡kai atsakyti į pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ , nes tai turėjo padaryti Taryba. Nesant konkrečios Tarybos valios dėl Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 21 ir / ar 30 punktuose įvardytų Tarybos funkcijų perdavimo vienasmeniam Tarybos valdymo organui, visais Energetikos įstatymo  8 straipsnio 11 dalyje įvardytais atvejais, įskaitant valstybinį kainų reguliavimÄ , sprendimus (įforminamus nutarimais) priima Taryba.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja, 2018 metais negavusi iÅ¡ VIAP biudžeto 2,51 mln. Eur, t. y. Å¡iuo dydžiu nesant padengtoms pareiÅ¡kėjos VIAP teikimo sÄ naudoms, 2019 m. gegužės 15 d. motyvuotu praÅ¡ymu Nr. SD-381 kreipėsi į atsakovę dėl savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo. Tai buvo praÅ¡ymas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 dalies 14 dalies prasme, t. y. pareiÅ¡kėjos kreipimÄ sis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ (TarybÄ ) praÅ¡ant priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 (toliau – ir ApraÅ¡as) 11 punkte Tarybai yra suteikta teisė atlikti gamintojo prognozuotų ir faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų teikiant VIAP korekcijas ir Å¡ias korekcijas įtraukti į VIAP biudžetÄ net ir tuo atveju, kai gamintojas tais metais, kuriems nustatomas VIAP biudžetas ir kaina, nebeteikia VIAP.

PraÅ¡ymÄ sudarė 2 praÅ¡ymai:

1) nustatant VIAP biudžetÄ ir lėšas 2020 metams arba Å¡iais 2019 metais koreguojant jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams paÅ¡alinti neatitikimus, kuriuos sukÅ«rė 2016 m. spalio 17 d. panaikintas Tarybos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“;

2) PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 25 punkte nustatytu terminu informuoti apie Tarybos pasirinktÄ taikyti pareiÅ¡kėjai kompensuotinų VIAP lėšų korekcijos bÅ«dÄ . PareiÅ¡kėja pabrėžia, kad nereikalavo individualiai jai sukviesti visÄ TarybÄ , o laukė VIAP metodikos 31 punkte (arba Energetikos įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje) nustatyto Tarybos veiklos ciklo.

Atsakovės atsisakymas, priimtas akivaizdžiai neįgalioto asmens, lėmė pareiÅ¡kėjai itin reikÅ¡mingų (2,51 mln. Eur dydžio) neigiamų pasekmių atsiradimÄ , todėl pareiÅ¡kėja kreipėsi gynybos į teismÄ . PareiÅ¡kėja nesutinka, kad jos PraÅ¡ymas buvo kartotinis. 2018 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėja suformulavo atsakovei praÅ¡ymÄ , susijusį su asmens teise į informacijÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymÄ (raÅ¡tu atsakovės tiesiogiai pasiteiravo, ar ji pagal savo kompetencijÄ imsis priemonių geranoriÅ¡kai vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016).

Atsakovei 2019 m. vasario 13 d. raÅ¡te Nr. R2-(E)-352 nurodžius, kad atsakovės iniciatyva jokie veiksmai nebus atliekami, pareiÅ¡kėja PraÅ¡ymu 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi dėl administracinio sprendimo priėmimo griežtai reglamentuota specialia tvarka. PareiÅ¡kėja mano, kad Tarybos pirmininkas, kaip TarybÄ atstovaujantis asmuo (pareigÅ«nas), privalėjo per 20 darbo dienų nuo PraÅ¡ymo gavimo institucijoje dienos informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie 2,51 mln. Eur vertės klausimo įtraukimÄ Ä¯ atitinkamÄ Tarybos posėdį, nes toks klausimas (VIAP biudžeto ir kainos nustatymas) priskirtinas bÅ«tent kolegialios institucijos – Tarybos – veiklos sferai.

Atsakovės padarytas pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus, esminis. Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdžių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma, leidžianti teigti, jog pareiÅ¡kėjos ginčijamas Sprendimas nėra teisės aktas, dėl kurio bÅ«tų galima pateikti skundÄ administraciniam teismui. Jis nedaro įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi pareiÅ¡kėja reikalauja priimti sprendimÄ dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumÄ , kompensuotinÄ pareiÅ¡kėjai už 2016 metus).

Be to, Sprendimu pareiÅ¡kėjai nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai, taip pat nėra nustatomi naujo laikotarpio į ateitį valstybės reguliuojamų kainų ir VIAP lėšų dydžiai. VKEKK Nutarimu Nr. O3-579 nustatė pareiÅ¡kėjai VIAP kainÄ 2016 metams. VKEKK 2017 m. spalio 30 d. taip pat priėmė nutarimÄ Nr. O3E-472 „Dėl VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantį VKEKK 2017 m. gruodžio 20 d.

NutarimÄ Nr. O3E-599. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismus tiek dėl Nutarimo Nr. O3-579 panaikinimo, tiek dėl Nutarimo O3E-599 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. spalio 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, jog administracinių teismų kompetencija apsiriboja tikrinimu, ar, įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskrecijÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų. Taryba, kaip nacionalinis energetikos srityje veikiančių subjektų reguliuotojas, vadovaudamasis Metodikos 27 punktu, nustatančiu, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sÄ naudoms, įskaitant investicijų grÄ Å¾Ä , priimdama NutarimÄ Nr. O3E-599 ir apskaičiuodama protingumo kriterijų atitinkančios investicijos grÄ Å¾os neatitikimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grÄ Å¾a per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, rėmėsi ir teisingai taikė Metodikos 27.3 ir 27.4 papunkčius.

PareiÅ¡kėja, pateikdama skundÄ teismui, atsakovės vertinimu, piktnaudžiavo teisminiu procesu, nes Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 teisėtumo klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas teismuose (Nutarimu Nr. O3E-599 buvo pakartotinai vertinamos pareiÅ¡kėjo pateiktos faktinės 2016 m. VIAP pajamos ir sÄ naudos, ir sumažinta 2,51 mln. pareiÅ¡kėjo gautina suma už 2016 m. teiktas VIAP). Atsakovės teigimu, bÅ«tent Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas Nr. O3E-599 pareiÅ¡kėjai tiesiogiai sukėlė finansines pasekmes, bÅ«tent Nutarimu Nr. O3E-599 pareiÅ¡kėjai pateikus faktines VIAP pajamas ir sÄ naudas, buvo įvertintas investicijų grÄ Å¾os (2,51 mln.

Eur) neatitikimas, vadovaujantis VKEKK Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. O5-396 (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-396) iÅ¡dėstytais argumentais bei skaičiavimais, kurio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pareiÅ¡kėja ginčijo teismuose. Sprendime iÅ¡dėstytas reikalavimas iÅ¡ esmės yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo ir įpareigoti TarybÄ Ä¯vertinti susidariusį 2,51 mln. skirtumÄ tarp pareiÅ¡kėjos 2016 metais prognozuojamų pajamų ir faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų. 2021 m. sausio 18 d.

Taryba pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja į atsakovę kreipėsi su prašymu, kurį atsakovė išnagrinėjo vadovaudamasi VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).

Taryba priimdama SprendimÄ (raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose jis vadinamas skundžiamu raÅ¡tu) netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priimti sprendimÄ pakoreguoti VIAP biudžetÄ , argumentuotai nurodė atsisakymo tai padaryti priežastis. Sprendimas priimtas pagal kompetencijÄ , yra tinkamai motyvuotas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Tarybos įsitikinimu, Sprendimas nedaro įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. PraÅ¡ymu reikalaujama priimti sprendimÄ dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumÄ , kompensuotinÄ pareiÅ¡kėjai už 2016 metus).

Įvertinus visas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjos Prašyme išdėstytas reikalavimas susijęs su praeities laikotarpiu (ateičiai jis neturi jokios reikšmės bei teisinės galios), akivaizdu, jog Tarybos Sprendimas niekaip nepaveikė pareiškėjos teisių ar interesų. Sprendimu pareiškėjai per se (pačiu savaime) nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai; nėra nustatomi naujo laikotarpio į ateitį valstybės reguliuojamų kainų ir VIAP lėšų dydžiai.

PareiÅ¡kėjos teisių apimtis liko tokia pati ir nepasikeitė. Teismas konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2019 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. R2-(E)-1340, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ kompensuoti 2,51 mln. Eur negautų pajamų nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Tarybai praÅ¡ymÄ nustatyti VIAP biudžetÄ ir lėšas 2020 metams arba dar tais pačiais 2019 metais koreguojant jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams, paÅ¡alinti neatitikimus, kuriuos sukÅ«rė LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 panaikintas VKEKK 2014 rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumÄ , kompensuotinÄ Bendrovei už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiÅ¡kai 2,51 mln.

Eur mažiau gautų pajamų nei nutarimu apskaičiavo VKEKK. 2019 m. liepos 4 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę raÅ¡tu „Dėl pakartotinio kreipimosi dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo ir lėšų už 2016 m.“ prašė 2019 m. gegužės 15 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suteikti informacijÄ apie PraÅ¡ymo nagrinėjimo eigÄ . Taryba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2019 m. gegužės 15 d. PraÅ¡ymÄ ir 2019 m. liepos 4 d. praÅ¡ymÄ , 2019 m. liepos 8 d. raÅ¡tu Nr. R2-(E)-1340 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 nagrinėtas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių jai nesukėlė.

Jame buvo nustatyti bendro pobÅ«džio įpareigojimai taikyti sÄ naudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančiÄ investicijų grÄ Å¾Ä , o finansines pasekmes pareiÅ¡kėjai sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimo Nr. O3-579 atveju, nėra panaikintas teismo spendimu, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame bÅ«tų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis ir priimtas vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais. Todėl Taryba laikėsi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kompensuoti 2,51 mln.

Eur sumÄ yra nepagrįstas (pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti Bendrovei 2,51 mln. Eur negautų pajamų laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo). 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4755-331/20219 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . 2020 m. gruodžio 2 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3246-629/2020 pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės duomenys neskelbtini apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Minėtoje nutartyje LVAT nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų bÅ«ti nustatoma, ar pareiÅ¡kėjo Tarybai pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. praÅ¡ymas yra laikytinas skundu ar praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) prasme ir atitinkamai įvertintina skundžiamo Tarybos Sprendimo (LVAT jį įvardino kaip RaÅ¡tÄ ) atitiktis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.

Taip pat turi bÅ«ti vertinamas ir ginčijamo Sprendimo priėmimo kontekstas, ar savarankiÅ¡kas procesas dėl skundžiamo akto gali bÅ«ti inicijuojamas, ar bÅ«tų apginti pareiÅ¡kėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiÅ¡ko proceso inicijavimo turi bÅ«ti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstÄ , į tai, kaip pateiktas praÅ¡ymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedÅ«romis, kita vertus, turi bÅ«ti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebÅ«tų visiÅ¡kai apribojama teisė į teisminę gynybÄ skundžiant jo teisių, interesų pažeidimÄ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015) (nutarties 47 punktas).

1. Dėl praÅ¡ymo kvalifikavimo VAÄ® 2 straipsnio 14 dalies prasme VAÄ® (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia praÅ¡ymo pateikimo metu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad praÅ¡ymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ praÅ¡ant suteikti administracinę paslaugÄ , priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Pagal VAÄ® 2 straipsnio 15 dalį skundas – asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti. Asmuo, teikdamas skundÄ turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kuriÄ kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Asmens kreipimosi į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė nurodė, kad į TarybÄ kreipėsi su praÅ¡ymu, su tuo sutiko ir atsakovės atstovė.

Teismas sutinka su proceso Å¡alimis ir konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 15 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į TarybÄ su praÅ¡ymu VAÄ® 2 straipsnio 14 dalies prasme. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs kreipimosi turinį:

1) pareiÅ¡kėja suformulavo praÅ¡ymus – nustatant VIAP biudžetÄ ir lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams paÅ¡alinti neatitikimus, kuriuos sukÅ«rė 2016 m. spalio 17 d. panaikintas Tarybos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“; informuoti apie Tarybos pasirinktÄ taikyti pareiÅ¡kėjai kompensuotinų VIAP lėšų korekcijos bÅ«dÄ ;

2) jį pagrindė teisės aktų normomis (kreipėsi pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ , Metodikos 27.3 papunktį, Taisyklių 25 punktÄ ).

2. Dėl subjekto, kuris turi teisę spręsti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ SprendimÄ surašė ir pasirašė Tarybos pirmininkas. PareiÅ¡kėja teigia, kad jis nėra įgaliota spręsti PraÅ¡ymÄ kompensuoti 2,51 mln. Eur sumÄ nustatant VIAP biudžetÄ ir lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams. Atsakovė teigia, kad Tarybos pirmininkas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo pagrįstai, vadovaudamasis VAÄ® ir PraÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklėmis.

Teisės aktai nustato, kad Taryba yra nacionalinė reguliavimo institucija. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Taryba reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklÄ ir atlieka valstybinę energetikos priežiÅ«rÄ . Taryba, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vykdo Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje Tarybai nustatytas funkcijas: tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų virÅ¡utines ribas; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sÄ naudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančiÄ investicijų grÄ Å¾Ä ir kitas.

Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, Taryba pagal kompetencijÄ Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ ir kontrolę. Taryba taip pat tvirtina VIAP kainų skaičiavimo metodikÄ , nustato VIAP kainas, atlieka VIAP lėšų administravimo priežiÅ«rÄ (Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 ir 8 punktai, 67 straipsnio 14 dalis, 741 straipsnio 1 dalis).

VIAP metodikos 31 punktas numato, kad VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d. Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 3 dalis numato, kad VIAP kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos VIAP kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos nepriklausančių) veiksnių pokytį.

Be to į reguliuojamos veiklos sÄ naudas įtraukiamos tik tos sÄ naudos, kurios bÅ«tinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti (Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018. Å ioje byloje LVAT pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi bÅ«ti numatytos bÅ«tinos energijos iÅ¡teklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir Å¡io įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos iÅ¡laidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grÄ Å¾a ir (ar) nuosavybės grÄ Å¾a, taip pat gali bÅ«ti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrÄ ir energijos efektyvumÄ , vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimÄ bei Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje taip pat numatytas analogiÅ¡kas principas, jog tvirtinant VIAP elektros energetikos sektoriuje sÄ raÅ¡Ä ir nustatant įpareigojimus teikti VIAP, turi bÅ«ti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, įpareigoja TarybÄ laikytis jose suformuluotų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra bÅ«tinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant Å¡iuos interesus su tiekėjų strateginiais interesais.

Å ios nuostatos taip pat leidžia teigti, kad į reguliuojamos veiklos sÄ naudas, atitinkamai ir į kainas vartotojams, įtraukiamos tik tos sÄ naudos, kurios yra bÅ«tinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamente, patvirtintame 2019 m. birželio 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ Nr. O3E-239 (toliau – ir Reglamentas), nustatyta, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius (45 punktas).

Skundų ir ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, Å«kio subjektų ir energetikos objektų ir įrenginių patikrinimų, sankcijų skyrimo procedÅ«ros ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta kitų teisės aktų nustatyta tvarka (46 punktas). Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, įskaitant Tarybos pirmininkÄ , jo nesant – paskirtÄ Tarybos pirmininko pavaduotojÄ ar kitÄ Tarybos narį, laikinai paskirtÄ atlikti Tarybos pirmininko funkcijas.

Negalintis posėdyje dalyvauti Tarybos narys apie tai turi iÅ¡ anksto raÅ¡tu (elektroninėmis ar kitomis priemonėmis) praneÅ¡ti Tarybos pirmininkui, jam nesant – jo pavaduotojui, atliekančiam Tarybos pirmininko funkcijas, ar kitam Tarybos nariui, laikinai paskirtam atlikti Tarybos pirmininko funkcijas, ir nurodyti priežastį (49 punktas). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad koreguoti jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams / nuspręsti dėl VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metams nustatymo gali tik Taryba, o ne Tarybos pirmininkas vienasmeniÅ¡kai.

Pirma, tai tiesiogiai pažodžiui ir sistemiškai aiškinant nurodyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose. Antra, nei VAĮ, nei Prašymų nagrinėjimo taisyklės nepaneigia Energetikos įstatymo, Elektros energijos įstatymo, VIAP metodikos, Reglamento nuostatų, nėra ir negali būti aiškinami kaip suteikiantys teisę Tarybos pirmininkui spręsti bet kokius prašymuose reiškiamus prašymus, kurie nėra priskirti pirmininko kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (2 dalis). Teismas pabrėžia, kad Tarybos pirmininkas turi teisę atsakyti į praÅ¡ymus, tačiau atsakyme turi veikti griežtai savo kompetencijos ribose. Taigi, nors pateikti atsakymÄ pirmininkas turi teisę, jis gali raÅ¡tu informuoti praÅ¡ymÄ pateikusį asmenį apie Tarybos priimtÄ sprendimÄ , tačiau atsakyme nuspręsti dėl Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų pirmininkas neturi teisės. Teismo posėdyje atsakovė nepateikė įrodymų, kad Taryba svarstė pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ , priėmė sprendimÄ , o Tarybos pirmininkas apie jį tik informavo pareiÅ¡kėjÄ .

Teismas atmeta atsakovės teismo posėdyje iÅ¡sakytus argumentus, kad Tarybos nariai žinojo apie Tarybos primininko atsakymo turinį, jis buvo derinamas skyriuose ir su Tarybos nariais. Tarybos veiklos forma ir sprendimų dėl nustatyto VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metams / koreguoto jau nustatytÄ VIAP biudžeto ir lėšų 2019 metams priėmimo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktuose, ji negali bÅ«ti interpretuojama taip plačiai, kad „suderinimas su Tarybos nariais“, „Tarybos narių žinojimas“ atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas sprendžia, kad Sprendimas yra naikintinas.

3. Dėl Sprendimo sukeliamų teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai PareiÅ¡kėja nurodė, kad atsakovės Sprendimas sukelia jai itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes (pareiÅ¡kėjai nekompensuojama 2,51 mln. Eur dydžio suma). PareiÅ¡kėja prašė kompensuoti jai Å¡iÄ sumÄ , o Sprendimu atsisakyta tai padaryti. Atsakovė nurodo, kad Sprendimas nedaro įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. PraÅ¡ymu reikalaujama priimti sprendimÄ dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumÄ , kompensuotinÄ pareiÅ¡kėjai už 2016 metus).

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjai turtines teisines pasekmes, kurias ji nurodo (2,51 mln. Eur netekimÄ ), turėtų sukelti ne byloje ginčijamas Sprendimas, o Tarybos sprendimai, kuriais ji nustatė VIAP biudžetÄ ir lėšas 2020 metams / koregavo jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams. BÅ«tent tada Taryba turėjo nuspręsti, kokio dydžio bus VIAP biudžetas ir lėšos 2020 metais / koreguoti jau nustatytÄ VIAP biudžetÄ ir lėšas 2019 metams, t. y. atsakyti į pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ .

BÅ«tent Å¡ie sprendimai turėtų sukelti turtines teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai. Teismas pabrėžia, kad neanalizuoja ir nepasisako, kokį sprendimÄ Taryba turėjo priimti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo atžvilgiu, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas: joks Tarybos priimtas sprendimas dėl nustatyto VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metams / koreguoto jau nustatytÄ VIAP biudžeto ir lėšų 2019 metams nagrinėjamoje byloje nėra skundžiamas. Teismas atmeta atsakovės pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o priimti sprendimÄ dėl praeities laikotarpio.

PraÅ¡ymo kreipimosi metu pareiÅ¡kėja prašė veikti dėl 2019 ar 2020 m. biudžetų, t. y. PraÅ¡yme formuluojamas praÅ¡ymas ne nustatyti ar koreguoti praeities 2016 m. biudžetÄ , o bÅ«simÄ (praÅ¡ymo padavimo metu). Tai, kad praÅ¡oma dėl 2016 m. susidariusios sumos yra PraÅ¡ymo ne / tenkinimo motyvai, bet nekeičia PraÅ¡ymo esmės (spręsti, ar kompensuoti 2,51 mln. Eur pareiÅ¡kėjai 2019 m. ar 2020 m.). Taigi PraÅ¡ymo pateikimo metu jis buvo pateiktas ne dėl praeities biudžeto, o dėl tuo metu esamo (2019 m.) biudžeto ar bÅ«simo (2020 m.) biudžeto.

Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos PraÅ¡yme suformuluotų praÅ¡ymų iÅ¡sprendimas turi įtakos jos turtiniams interesams. Nagrinėjamu atveju Sprendimas taip pat sukelia teisines pasekmes, tačiau jis naikinamas kaip priimtas nekompetentingo subjekto.

4. Dėl procesinės bylos baigties Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai Sprendimas yra naikinamas, nes priimtas nekompetentingo subjekto. Pareiškėjos Prašymas lieka neišnagrinėtas, nes kompetentingam jį spręsti subjektui pareiškėjos Prašymas nebuvo perduotas. Taryba jau yra priėmusi sprendimus dėl VIAP biudžeto ir lėšų nustatymo 2020 metams (2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. O3E-650). Taigi dabar pareiškėjos Prašymas, nors buvo pateiktas laiku, jau yra nukreiptas į praeitį, jo nebeįmanoma įgyvendinti 2019 ar 2020 metų biudžetų rėmuose (kaip buvo prašoma Prašyme).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti TarybÄ nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumÄ tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“, 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų. Teismas negali perimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto įgaliojimų ir savarankiÅ¡kai už jį atlikti administracinę procedÅ«rÄ .

AnalogiÅ¡kos praktikos laikosi LVAT (2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-910-502/2019). Taigi teismas pareiÅ¡kėjos iÅ¡vestinį reikalavimÄ iÅ¡ esmės tenkina ir įpareigoja TarybÄ nustatant VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl susidariusio 2,51 mln. Eur skirtumo tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų kompensavimo.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad konkrečiai jai turi bÅ«ti Å¡aukiama Taryba. Taryba turėtų spręsti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ tada, kai įprastai bendra tvarka nustatinės VIAP lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau Å¡iame teismo sprendime, teismas nepasisako, kokį sprendimÄ Taryba turi priimti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo atžvilgiu: tik Taryba gali nuspręsti, ar tenkinti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ ar ne.

Pažymėtina, kad pirmasis pareiškėjos skundo reikalavimas tenkinamas visiškai, o antrasis reikalavimas tenkinamas iš dalies, nes teismas pakeičia įpareigojimo formuluotę.

5. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Byloje yra pateiktas pareiÅ¡kėjos 2019 m. liepos 26 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. SCA27114 dėl 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Jis priteistinas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės. Kitokių duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmojoje instancijoje pareiÅ¡kėja iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė (ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės duomenys neskelbtini skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr. R2-(E)-1340 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 metais teiktas vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“.

Ä®pareigoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybÄ nustatant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumÄ tarp AB duomenys neskelbtini 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų. LikusiÄ PareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės duomenys neskelbtini skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Priteisti pareiÅ¡kėjai akcinei bendrovei duomenys neskelbtini (j. a. k. 302648707) iÅ¡ atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (j. a. k. 188706554) 22,50 Eur (dvideÅ¡imt du eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė