d7deac04-5d19-4c4f-8e79-9fcbc02b1be4 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-923/2022 Proceso Nr. 1-01-1-21663-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistojo G.

M. gynėjui advokatui Algimantui Smolskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių terminui nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (intensyviÄ priežiÅ«rÄ ) – buvimo vietÄ (duomenys neskelbtini), ir buvimo laikÄ nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojimas pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ G. M. 400 (keturi Å¡imtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje D. K. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ G. M. 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje A. V. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. G. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – pradėjus bausmės vykdymÄ nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. M. (toliau – G. M.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį pripažintas kaltu už tai, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 00.05 val. bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, agresyviai nusiteikęs ir rankoje laikydamas dujų balionėlį tyčia vienÄ kartÄ ranka trenkė nukentėjusiajam A. V. į deÅ¡inį žandÄ bei nukentėjusiajam D. K. papurÅ¡kė dujų į akis, tęsdamas savo veiksmus, įsėdo į savo automobilį „VW Passat“ ir dideliu greičiu važiavo link nukentėjusiojo D. K., grasindamas fiziniu susidorojimu, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems A. V. ir D. K. sukėlė fizinį skausmÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. M. gynėjas advokatas Algimantas Smolskas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir paskirti G. M. bausmę, nesusijusiÄ su intensyvia priežiÅ«ra, taip pat atmesti civilinius ieÅ¡kinius. 2.1. Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog konfliktas tarp nuteistojo G. M. ir D. K. bei A. V. kilo tada, kai D. K. bei A. V., pažeisdami Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) bei etikos taisykles, gyvenamųjų namų kiemuose „driftino“ ir kėlė triukÅ¡mÄ su automobiliu.

Tai patvirtina ir Å¡ioje byloje apklausti liudytojai. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių G. M., bÅ«damas impulsyvaus bÅ«do, turėdamas asmenybės sutrikimÄ (diagnozė F60.30), taip pat dėl to, kad turi neįgaliÄ dukterį, kuri naktimis sunkiai miega, dažnai verkia, buvo suerzintas dėl tokio nukentėjusiųjų elgesio, todėl išėjo iÅ¡ savo gyvenamosios patalpos papraÅ¡yti, kad nukentėjusieji nekeltų triukÅ¡mo ir laikytųsi nustatytų taisyklių. Kadangi nukentėjusieji taip pat nebuvo linkę Å¡ios situacijos spręsti taikiai, įvyko konfliktas, dėl ko G.

M., gindamasis panaudojo aÅ¡arines dujas bei trenkė delnu vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų per veidÄ . Å ios aplinkybės niekaip negali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį, kadangi neatitinka Å¡io Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatytos nusikaltimo sudėties požymių. 2.2. Skunde nurodoma, kad liudytojai, duodami paaiÅ¡kinimus subjektyviai vertino įvykio aplinkybes, faktinius duomenis vertino prielaidomis „kas bÅ«tų buvę, jeigu bÅ«tų buvę (nuosprendžio 4 lapas). Tokie paaiÅ¡kinimai niekaip neįrodo G.

M. tyčios jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. 2.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, kurie grįsti prielaidomis, akivaizdžiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , kuris nurodo, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 2.4. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka ir su G. M. paskirta bausme nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis prisipažįsta sudavęs vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam A.

V. bei panaudojęs aÅ¡arines dujas prieÅ¡ kitÄ nukentėjusįjį D. K., visa tai bÅ«tina vertinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymima, kad G. M. yra Å«maus bÅ«do, kas iÅ¡Å¡aukia impulsyvius, neapgalvotus veiksmus. Nuteistajam yra nustatytas asmenybės sutrikimas (F60.30), todėl bÅ«tina vertinti tai, kad G. M. nors ir gydosi Å¡iÄ jam nustatytÄ diagnozę, tačiau teigiami rezultatai galimi tik ilgalaikėje perspektyvoje. G. M. dirba apdailininku, todėl jo darbo vieta yra mobili, jam tenka daug važinėti po įvairius miestus, dėl ko paskirta intensyvi priežiÅ«ra 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių terminui nepagrįstai varžys jo galimybę dirbti ir tokiu bÅ«du socializuotis visuomenėje, iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ . 2.5.

Skunde nurodoma, kad pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog nukentėjusieji D. K. ir A. V. patys yra linkę pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, nesilaiko etikos normų, todėl jų civiliniai ieÅ¡kiniai pateikti ne atsižvelgiant į patirtus iÅ¡gyvenimus, o labiau siekiant pasipelnyti iÅ¡ susidariusios situacijos. Tiek D. K., tiek A. V. nurodytu adresu „driftina“ ne pirmÄ kartÄ , įspėjimų yra susilaukę ir anksčiau dėl tokio savo elgesio, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė ir toliau provokavo Å¡io namo gyventojus savo netinkamu elgesio.

Dėl šių aplinkybių manytina, kad nukentėjusieji D. K. ir A. V. nepatyrė jokios neturtinės žalos, todėl civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė bei prašė nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti į BK 140 straipsnį, prokurorė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nuteistojo G. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų reikalavimų, o iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra padarytos remiantis iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du bei nuspręsti ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvienÄ jų atskirai bei jų visumÄ . Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nuteistajam paskirta bausme bei su civiliniais ieÅ¡kiniais. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamÄ nuosprendį tiek, kiek to praÅ¡oma skunde.

5. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

6. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ arba neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Formuojamoje teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį (jo muÅ¡imas) vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

7. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , atsižvelgiama į tai, ar vieÅ¡oje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).

8. BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma Å¡iais alternatyviais veiksmais:

1) įžūliu elgesiu;

2) grasinimais;

3) piktybiniu tyčiojimusi;

4) vandališkais veiksmais. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje b9nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021).

Å iame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, iÅ¡skyrus kaltininkÄ ir nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2021).

9. G. M. neneigė sudavęs nukentėjusiajam A. V. ir papurÅ¡kęs dujų D. K., tačiau teigė, jog taip elgėsi gindamasis, o prie vaikinų priėjo norėdamas juos sudrausminti. Skunde apygardos teismui taip pat akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusieji gyvenamųjų namų kiemuose „driftino“, taip keldami triukÅ¡mÄ . Nors byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad įvykio vakarÄ jie girdėjo gatvele važinėjantį automobilį, kuris skleidė triukÅ¡mÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nenurodė, kad triukÅ¡mas bÅ«tų kaip nors sutrikdęs jų ramybę ir neleidęs ilsėtis.

Liudytojas P. G. pirmosios instancijos teisme parodė (t. 2, b. l. 174 – 176), kad ir patys nukentėjusieji jam paaiškino, jog važinėjo po langais, ir pripažino, jog gal ir negerai padarė, tačiau kaip matyti iš tolimesnių liudytojo paaiškinimų, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų prasidėjo būtent nuo G. M. agresijos. Vertinant liudytojo bei nukentėjusiųjų parodymus, akivaizdu, kad nukentėjusieji nebuvo nusiteikę agresyviai, nesiekė piktybiškai sutrikdyti aplink gyvenusių žmonių ramybės ir pripažino, kad galbūt jų automobilio skleidžiamas garsas buvo per didelis, todėl, teismo vertinimu, tokie G.

M. veiksmai, kuriais jis bandė sudrausminti nukentėjusiuosius, buvo aiÅ¡kiai neteisėti. Negana to, kad nuteistasis smÅ«giavo vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų, o kitam papurÅ¡kė dujų, galiausiai jis sėdo už savo automobilio vairo ir važiuodamas dideliu greičiu gyvenamųjų daugiabučių namų kieme dar ir kėsinosi partrenkti ten stovėjusį nukentėjusįjį D. K.. Å iÄ aplinkybę nukentėjusieji nurodė tiek savo pareiÅ¡kimuose dėl užpuolimo (t. 1, b. l. 14, 17), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56 – 57, 73 – 74), tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 128 – 132), o jÄ patvirtino ir liudytojai P. G. (t. 2, b. l. 176) bei I.

G. (t. 2, b. l. 198), kurie parodė, kad nuteistasis bandė užvažiuoti ant vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų. Be to Å¡ie liudytojai patvirtino, kad anksčiau nukentėjusiųjų nebuvo matę. Liudytojas T. K. taip pat nurodė, kad nukentėjusiuosius įvykio metu matė pirmÄ kartÄ (t. 2, b. l. 135), kas paneigia apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, jog nukentėjusieji minėtu adresu „driftino“ ir taip kėlė triukÅ¡mÄ jau ne pirmÄ kartÄ .

10. Skunde nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, praÅ¡ant G. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pagrindo tenkinti tokį nuteistojo gynėjo reikalavimÄ .

11. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik Å¡ios veikos požymius, bet ir nustatyti jos padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis G. M. vieÅ¡oje vietoje – Tako gatvėje, Akademijoje, Kauno rajone, sudavė nukentėjusiajam A. V. į veidÄ , papurÅ¡kė dujų D. K.. Nuteistasis pripažino, kad pats automobiliu privažiavo prie nukentėjusiųjų, tačiau neigė, kad bandė užvažiuoti ant nukentėjusiojo D. K.. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nekilo ginčo, kad G. M. jam inkriminuotus veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje, taip sutrikdydamas visuomenės tvarkÄ ar rimtį.

Nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad nuteistasis į kiemÄ išėjo sudrausminti nukentėjusiųjų, o vėliau gindamasis vienam iÅ¡ jų sudavė, o kitam papurÅ¡kė dujų, tokiÄ jo pozicijÄ paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip jau aptarta anksčiau, patys nukentėjusieji neneigė, kad galbÅ«t sukėlė triukÅ¡mÄ važinėdami automobiliu, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sudrausminti jie neiÅ¡reiÅ¡kė jokio ketinimo toliau važinėti automobiliu. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė tas pačias aplinkybes dėl įvykio, dėl agresyvių nuteistojo veiksmų, dėl jo siekio automobiliu partrenkti nukentėjusįjį D.

K.. KonfliktÄ stebėjęs liudytojas P. G. patvirtino, kad konfliktas prasidėjo bÅ«tent nuo agresyvių G. M. veiksmų. Tiek minėtas liudytojas, tiek jo sutuoktine patvirtino ir tÄ aplinkybę, kad G. M. automobiliu bandė užvažiuoti ant vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų. Teismo vertinimu, nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti laikomi kaip savigyna, kadangi nukentėjusieji neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų kėlę grėsmę nuteistojo sveikatai ar gyvybei, o po smÅ«gio sudavimo vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų ir po to, kai kitam nukentėjusiajam jis papurÅ¡kė dujų, nuteistasis dar ir sėdo už savo automobilio vairo bei bandė partrenkti vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų.

Akivaizdu, kad G. M. buvo agresyvus ir savo veiksmais siekė ne tik sudrausminti nukentėjusiuosius, bet ir juos sužaloti. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, bÅ«dami savo namuose jie iÅ¡girdo, kad namo kieme vyksta konfliktas, jį stebėjo pro savo butų langus, kas patvirtina aplinkybę, kad G. M. savo veiksmus atliko demonstratyviai kitų žmonių akivaizdoje. Liudytojas P. G. išėjo į laukÄ , siekdamas apsaugoti nukentėjusiuosius nuo galimų tolimesnių nuteistojo agresyvių veiksmų. Ä®vertinus Å¡ias anksčiau aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad savo veiksmais G.

M. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , įbaugino ne tik nukentėjusiuosius, tačiau ir daugiabučio gyventojus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikalstamÄ veikÄ G. M. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis neabejotinai suvokė, jog nakties metu grasindamas nukentėjusiesiems, smurtaudamas jų atžvilgiu trikdo visuomenės rimtį ir to norėjo. Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad G.

M. yra impulsyvaus bÅ«do, turi diagnozuotÄ asmenybės sutrikimÄ (diagnozė F60.30), tačiau teismo vertinimu, tai nuteistojo atsakomybės dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų neÅ¡alina. Žinodamas, kad yra impulsyvus ir gali nesusivaldyti, nuteistasis ne tik galėjo, bet ir turėjo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, kad Å¡ie sudrausmintų, jo manymu, aplinkiniams savo elgesiu trukdančius nukentėjusiuosius, tačiau to nepadarė, o išėjęs į laukÄ Ä—mėsi neteisėtų veiksmų – smÅ«giavo vienam nukentėjusiajam, kitam papurÅ¡kė dujų, galiausiai, sėdęs už savo automobilio vairo, bandė partrenkti vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų.

Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. M. veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai, todėl gynėjo prašymas dėl G. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. M. prisipažinimas sudavus smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam A. V. ir aÅ¡arinių dujų panaudojimÄ prieÅ¡ kitÄ nukentėjusįjį D. K., turi bÅ«ti įvertinta kaip G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. M. pirmosios instancijos teisme pripažino atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų A. V. ir D. K. atžvilgiu, tačiau paaiÅ¡kino, kad taip padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio jam. Å ios nutarties 12 punkte jau yra aptarta, kad G. M. trenkė į veidÄ nukentėjusiajam A. V. bei panaudojo aÅ¡arines dujas prieÅ¡ nukentėjusįjį D. K., ir kad tai jis padarė ne gindamasis nuo nukentėjusiųjų, o siekdamas juos sužaloti, todėl ta aplinkybė, jog G. M. prisipažino atlikęs smurtinius veiksmus, nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

14. Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas praÅ¡o G. M. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su intensyvia priežiÅ«ra. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiÅ«ra nurodė, kad su intensyvia priežiÅ«ra G. M. paskiriami įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pažymėjo, kad už administracinius nusižengimus G. M. paskirtos baudos ne tik, kad neskatina jo pasikeisti, tačiau yra nemokamos.

Kaip matyti iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, po nusikalstamos veikos įvykdymo, už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė eilę administracinių nusižengimų, susijusių su greičio virÅ¡ijimu, o taip pat, vairavo neturėdamas tam teisės, tačiau paskirtų baudų nemoka. Tai akivaizdžiai atskleidžia neigiamÄ Å¾mogaus požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nenorÄ taisytis.

Nuteistasis praeityje teistas ne vienÄ kartÄ , tačiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Paskutinę nusikalstamÄ veikÄ G. M. įvykdė vieÅ¡oje vietoje, nakties metu, konfliktÄ matė ir nuteistojo kaimynai, kurie po Å¡io įvykio jautėsi nesaugÅ«s dėl kaimynystėje gyvenančio agresyviai nusiteikusio asmens, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta intensyvi priežiÅ«ra nagrinėjamu atveju nei teisingumo, nei proporcingumo principų nepažeidžia. Tai, kad nuteistojo darbo vieta yra mobili, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirta intensyvi priežiÅ«ra suvaržys jo galimybę dirbti ir tokiu bÅ«du socializuotis, kadangi namuose nuteistasis turi bÅ«ti nuo 23.00 val. iki 06.00 val., kas teismo vertinimu, neapsunkins galimybės jam tinkamai atlikti savo darbines funkcijas.

Paskyrus bausmę asmuo visais atvejais patiria tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, tačiau būtent tai ir turi asmenį atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, dėl ko G. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl intensyvios priežiūros taikymo atmetami kaip nepagrįsti.

15. Skunde taip pat teigiama, kad pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog nukentėjusieji D. K. ir A. V. patys yra linkę pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, nesilaiko etikos normų, todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, civiliniai ieškiniai pateikti ne atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, tačiau labiau siekiant pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo tenkinti iš dalies ir D. K. priteista 400 (keturi šimtai) Eur, o A.

V. – 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) Eur nusikalstamas veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti.

BÅ«tina pažymėti, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ . Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė tyčiniais veiksmais, taip pat tai, kad smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas vėlų vakarÄ , be jokio perspėjimo ir netikėtai.

Pats nuteistasis prisipažino lankęs kikboksÄ , kÄ patvirtino ir nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės apie patirtÄ baimę ir iÅ¡gÄ stį. Vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų po smÅ«gio bėgo slėptis į miÅ¡kelį, kas patvirtina, jog asmuo buvo iÅ¡sigandęs ir sunerimęs dėl savo saugumo. Nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas įvertino, kad D. K. dėl įvykio patyrė lengvesnes pasekmes, tačiau A. V. psichikai pasekmės buvo sunkesnės, jis dėl stipraus nerimo ir epizodinių panikos atakų turėjo kreiptis į psichiatrÄ , jam paskirtas gydymas.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimÄ taip pat buvo įvertinta nuteistojo patiriamos sveikatos problemos, t. y., kad jam diagnozuotas ne vienas psichikos sutrikimas, dėl kurių tenka gydytis ne tik ambulatoriÅ¡kai, tačiau ir stacionare, kas turi įtakos jo darbingumui bei gaunamų pajamų dydžiui. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusieji prašė jiems priteisti po 3000 (tris tÅ«kstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, kad D.

K. priteistina 400 (keturi Å¡imtai) Eur, o A. V. – 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) Eur. Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio bylose, kuriose asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008).

Ä®vertinus tai, kad nuteistasis papurÅ¡kė dujų nukentėjusiajam D. K., o po to bandė jį partrenkti savo automobiliu, taip pat tai, kad A. V. po įvykio dėl stipraus nerimo ir epizodinių panikos atakų turėjo kreiptis į psichiatrÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala priteista pagrįstai, nustatyti neturtinės žalos dydžiai yra pagrįsti, atitinkantys teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, nėra per dideli, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl civilinių ieÅ¡kinių nepagrįstumo, atmestini.

16. Ä®vertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. M. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, byloje esantys įrodymai pagrindžia jo kaltę, dėl ko nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistÄ jį pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį. Nuteistajam bausmė paskirta laikantis Baudžiamojo kodekso nuostatų, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, o neturtinės žalos klausimas iÅ¡spręstas tinkamai įvertinus nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ bei vadovaujantis teismų praktika, dėl ko G.

M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo G. M. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Darius Kantaravičius Lina Lesinskienė