d7ddb3c2-a9e1-4fda-8da9-7947cb4f08a8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A502-2462/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02038-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai R.

L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. L. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto socialinės paramos centrui dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėja R. L. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių iÅ¡mokų skyriaus (toliau – ir Socialinių iÅ¡mokų skyrius) 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 17-34/2990 „Dėl iÅ¡mokos vaikui mokėjimo“.Nurodė, kad nuo jos sÅ«naus N. L. gimimo (1999 m.) iki 2009 m. kovo mėnesio kiekvienÄ mėnesį jai buvo skiriama Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatyme (toliau – ir Ä®statymas) nustatyto dydžio iÅ¡moka vaikui.

Nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio negavusi jai skirtos išmokos 2009 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių, prašydama paaiškinti, kodėl jai yra nutrauktas išmokos vaikui mokėjimas. Pažymėjo, kad jai buvo paaiškinta, jog nuo 2009 m. kovo 1 d. keitėsi Įstatymo nuostatos, pagal kurias išmoka vaikui skiriama tuo atveju, jei vidutinės pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) 15 straipsnyje, vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai.

Nurodė, kad užpildė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡mokos vaikui skyrimo, pateikė reikiamus dokumentus, o 2009 m. rugsėjo 18 d. gavo iÅ¡ Socialinių iÅ¡mokų skyriaus praneÅ¡imÄ Nr. 181279, kuriuo buvo informuota, kad jai nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. skirta iÅ¡moka vaikui. Darė iÅ¡vadÄ , kad ji atitiko visus Ä®statymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtintų IÅ¡mokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) keliamus reikalavimus.

Nurodė, kad 2010 m. vasario 2 d. iÅ¡ Socialinių iÅ¡mokų skyriaus gavo praneÅ¡imÄ Nr. 17-34/1036 dėl galimai neteisėtai gautos iÅ¡mokos vaikui, kuriame buvo nurodyta, kad įvertinus jos Å¡eimos gautas pajamas per 2008 kalendorinius metus, vidutinės pajamos vienam Å¡eimos nariui yra didesnės negu Ä®statyme nustatytas pajamų dydis (1050 Lt), todėl buvo papraÅ¡yta pateikti Å¡eimos pajamų dydį patvirtinančius dokumentus apie nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gautÄ darbo užmokestį, turto nuomos pajamas.

Pažymėjo, kad 2010 m. vasario 24 d. atvyko į Socialinių iÅ¡mokų skyrių (S. Stanevičiaus g. 24, Vilnius) ir paaiÅ¡kino, kad pagal Ä®statymo 12 straipsnio 10 dalį jai priklauso iÅ¡moka vaikui, todėl laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m kovo 1 d. Å¡iÄ iÅ¡mokÄ gavo teisėtai. 2010 m. balandžio 16 d. gavo dar vienÄ Socialinių iÅ¡mokų skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 17-34/2990 dėl iÅ¡mokos vaikui mokėjimo, kuriame praÅ¡oma grÄ Å¾inti neteisėtai gautÄ 520 Lt sumÄ laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.

Nurodė, kad nesutinka su tokiu sprendimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pažymėjo, kad institucijai pateikė visus Ä®statyme numatytus dokumentus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė deklaracijÄ apie savo pajamas, o Socialinių iÅ¡mokų skyrius, gavęs ir įvertinęs tokius duomenis, nusprendė skirti jai iÅ¡mokÄ vaikui.Atsakovas Vilniaus miesto socialinės paramos centras atsiliepimu į skundÄ (b. l. 23-25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad R. L. 2009 m. rugsėjo 16 d. teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡mokai gauti nuo 2009 m. kovo 1 d. pasirinko praėjusių kalendorinių metų pajamų apskaičiavimo bÅ«dÄ , todėl Socialinių iÅ¡mokų skyriaus specialistai neprivalėjo reikalauti Å¡eimos pajamų dydžių patvirtinančių dokumentų ar tikrinti pareiÅ¡kėjos gaunamas pajamas turimose duomenų bazėse. Pažymėjo, kad R. L., pasiraÅ¡ydama praÅ¡ymÄ iÅ¡mokai vaikui gauti, patvirtino, kad pateikta informacija apie Å¡eimos pajamas yra teisinga ir sutiko, kad praÅ¡yme pateikta informacija bÅ«tų perduota VMI.

PaaiÅ¡kino, kad atlikus pajamų patikrinimÄ , remiantis VMI duomenimis, R. L. Å¡eimos pajamos 2008 m. vienam Å¡eimos nariui per mėnesį virÅ¡ijo nustatytÄ 1050 Lt dydį, todėl R. L. Socialinių iÅ¡mokų skyriaus 2010 m. vasario 2 d. praneÅ¡imu Nr. 17-34/1036 buvo kviečiama iki 2010 m. kovo 5 d. atvykti į Socialinių iÅ¡mokų skyrių, pateikti Å¡eimos pajamų dydį patvirtinančius dokumentus apie nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gautÄ darbo užmokestį bei turto nuomos pajamas.

Nurodė, kad R. L. neatvyko į Socialinių iÅ¡mokų skyrių iki nurodyto termino pabaigos, neužpildė praÅ¡ymo, kad pajamos bÅ«tu skaičiuojamos pagal 12 praėjusių kalendorinių mėnesių, nepateikė Å¡eimos pajamų dydį patvirtinančių dokumentų. Teigė, kad kadangi R. L. nepateikė dokumentų, reikalingų nustatyti iÅ¡mokos vaikui pagrįstumÄ bei pateiktų ir gautų duomenų neatitikimo priežastis, iÅ¡moka vaikui už N. L. nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir 2010 m. kovo 20 d. sprendimu „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 17-102/305 nustatyta 520 Lt dydžio permoka.

Apie tai R. L. informuota 2010 m. balandžio 1 d. skyriaus raÅ¡tu Nr. 17-34/2990 „Dėl iÅ¡mokos vaikui mokėjimo“. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 47-50) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas rėmėsi Ä®statymo 12 straipsnio 10 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi bei Nuostatų 12.3 ir 12.4 punktais. Teismas nustatė, kad atsakovas, remdamasis VMI duomenimis, atliko R. L. Å¡eimos patikrinimÄ , kurio metu nustatė, jog jos Å¡eimos pajamos 2008 m. vienam Å¡eimos nariui per mėnesį virÅ¡ijo nustatytÄ 1050 Lt dydį, todėl 2010 m. vasario 2 d. praneÅ¡imu Nr. 17-34/1036 apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ ir kvietė jÄ iki 2010 m. kovo 5 d. atvykti į Socialinių iÅ¡mokų skyrių ir pateikti Å¡eimos pajamų dydį patvirtinančius dokumentus apie nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gautÄ darbo užmokestį, turto nuomos pajamas.

PraneÅ¡ime taip pat nurodė dokumentų nepateikimo per nustatytÄ laikotarpį pasekmes. Pažymėjo, kad nustatytu terminu pareiÅ¡kėja dokumentų nepateikė, todėl atsakovas 2010 m. kovo 24 d. priėmė sprendimÄ Nr. 17-86/7436 neskirti iÅ¡mokos vaikui už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. ir perskaičiavo 520 Lt permokÄ , jÄ nustatė 2010 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 17-102/305 ir priėmė skundžiamÄ sprendimÄ dėl permokos grÄ Å¾inimo. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos prie skundo pridėtos pažymos nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, nes jos nustatytu terminu turėjo bÅ«ti pateiktos Socialinių iÅ¡mokų skyriui (Kauno g. 3/26, Vilnius).

Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nepagrįstai apskaičiavo iÅ¡mokos vaikui 520 Lt permokÄ . III. PareiÅ¡kėja R. L. pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 54-57), kuriuo praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos skundÄ patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių iÅ¡mokų skyriaus 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 17-34/2990 dėl iÅ¡mokos vaikui mokėjimo.

Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiÅ¡kėjos skundas pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1. PrieÅ¡ingai nei skundžiamame sprendime konstatavo teismas, ne pati pareiÅ¡kėja pasirinko praėjusių kalendorinių metų pajamų apskaičiavimo bÅ«dÄ , o tokį bÅ«dÄ jai nurodė rinktis Socialinių iÅ¡mokų skyriaus specialistė.2. PrieÅ¡ingai nei skundžiamame sprendime konstatavo teismas, pareiÅ¡kėja, kaip ir buvo praÅ¡oma Socialinių iÅ¡mokų skyriaus 2010 m. vasario 2 d. praneÅ¡ime Nr. 17-34/1036, paskambino nurodytu telefonu, užsiregistravo, o atvykus į Socialinių iÅ¡mokų skyrių, ten dirbusi tarnautoja jai nieko neaiÅ¡kino, tik pagal jos pateiktus dokumentus konstatavo, jog per 2008 kalendorinius metus, vidutinės pajamos vienam Å¡eimos nariui yra didesnės negu Ä®statyme nustatytas pajamų dydis (1050 Lt).3.

Socialinių iÅ¡mokų skyrius peržengė savo kompetencijos ribas, pirmiau priimtÄ aktÄ pripažindamas neteisėtu, jį panaikindamas ir priimdamas naujÄ sprendimÄ . Lietuvos Respublikos aktai vieÅ¡ojo administravimo institucijai nesuteikia tokios teisės pripažinti savo priimtus aktus neteisėtais ir juos naikinti.4. Nagrinėjamu atveju, jei ir buvo atlikta permoka, ji buvo atlikta ne dėl pareiÅ¡kėjos, o dėl Socialinių iÅ¡mokų skyriaus kaltės.Atsakovas Vilniaus miesto Socialinės paramos centras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 63-65) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiÅ¡kėjos skundÄ pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliacinius skundu argumentai:1. Neatitinka tikrovės apeliantės teiginys, kad Socialinių iÅ¡mokų skyriaus specialistė įtakojo piniginės iÅ¡mokos vaikui apskaičiavimo bÅ«do pasirinkimÄ .

2. Atmestinas apeliantės teiginys, kad Socialinių iÅ¡mokų skyrius 2009 m. rugsėjo mėnesį, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡mokos vaikui skyrimo, pridėtus dokumentus ir iÅ¡ kitų institucijų gautus duomenis, skyrė jai iÅ¡mokÄ vaikui ir jÄ mokėjo įstatymo nustatyta tvarka. R. L. pasirinkus kalendorinių metų skaičiavimo bÅ«dÄ , jokie dokumentai iÅ¡ jos nebuvo paimti, o asmens praÅ¡ymas jau paskyrus ir iÅ¡mokėjus piniginę iÅ¡mokÄ pagal gavėjo pateiktus ir patvirtintus duomenis buvo patikrintas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡mokos vaikui mokamos pagrįstai.3.

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad permoka buvo atlikta dėl Socialinių iÅ¡mokų skyriaus kaltės Apeliantė netinkamai atliko Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas iÅ¡mokos gavėjo pareigas, todėl dėl jos kaltės susidarė piniginė permoka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , siekdama nuginčyti Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 17-34/2990 „Dėl iÅ¡mokos vaikui mokėjimo“.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta definicine norma, individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei.

AnalogiÅ¡ka individualaus administracinio akto sÄ voka pateikta ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje.Bylos duomenys rodo, kad biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras skundžiamu raÅ¡tu pasiÅ«lydama pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inti laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. susidariusiÄ 520 Lt iÅ¡mokos vaikui permokÄ , iÅ¡reiÅ¡kė valdingÄ nurodymÄ Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi savivaldybių administracijoms priskirtos Å¡ių iÅ¡mokų administravimo kompetencijos ribose, todėl tokį sprendimÄ Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai laikė administraciniu aktu.Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Kitaip tariant, vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo bÅ«ti tikslÅ«s, suprantami, nedviprasmiÅ¡ki, jų motyvų iÅ¡dėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ .

Ä®pareigojimu nurodyti esminius argumentus, faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, pateikti teisinį pagrindimÄ , kuriuo remiantis priimamas asmens teisinę padėtį įtakojantis sprendimas, siekiama teisėtumo principo vieÅ¡ajame administravime užtikrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-994/2008).Remiantis atsakovo pateikta medžiaga, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių iÅ¡mokų skyrius 2010 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 17-102/305 pripažinęs, kad R.

L. Å¡eimos pajamos virÅ¡ijo Ä®statymo nustatytÄ 1 050 Lt dydį vienam Å¡eimos nariui, nustatė iÅ¡mokos vaikui permokos faktÄ ir sumÄ . Atsakovo 2010 m. balandžio 1 d. raÅ¡tu Nr. 17-34/2990 pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad jos Å¡eimos 2008 m. pajamos vienam Å¡eimos nariui virÅ¡ijo 1 050 Lt, todėl iÅ¡moka vaikui perskaičiuota ir laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. nustatyta 520 Lt permoka, kuriÄ vadovaujantis Ä®statymo 14 straipsnio 3 dalimi praÅ¡oma grÄ Å¾inti (b. l. 31-32).

PareiÅ¡kėjai keliant klausimÄ dėl tikrosios jos valios pasirenkant Å¡eimos vidutinių mėnesio pajamų iÅ¡mokai vaikui gauti apskaičiavimo bÅ«dÄ nustatymo ir nesutinkant su atsakovo iÅ¡vada, kad Å¡eimos vidutinės mėnesio pajamos ginčo laikotarpiu virÅ¡ijo 1 050 Lt ribÄ , apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti pirmosios instancijos teismo atliktÄ faktinių bylos aplinkybių vertinimÄ bei teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ (ABTÄ® 136 str.). Analizuojamu atveju matyti, jog tiek galutiniame administracinės procedÅ«ros sprendime, tiek tarpiniuose 2010 m. kovo 24 d., 2010 m. kovo 30 d. dokumentuose nėra paminėta, iÅ¡ kokių oficialių Å¡altinių buvo gauta informacija apie R.

L., nenurodyta detali jos pajamų struktÅ«ra, Å¡eimos narių skaičius, laikotarpis, kurio reikÅ¡mės aritmetiÅ¡kai apdorotos, ir konkrečios teisės normos, nustatančios iÅ¡mokos skyrimo bei mokėjimo sÄ lygas (kriterijus), taip pat pareigas iÅ¡mokos gavėjui. Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę tiksliai žinoti, kuo pasireiÅ¡kė jo veiksmų neteisėtumas (Å¡iuo atveju – kaltė dėl permokos susidarymo), ir kokiu teisiniu pagrindu kyla atsakomybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-549/2007).

Tačiau jokių duomenų apie tai, koks padarytas pažeidimas, atsakovo manymu, suponuoja R. L. prievolę grÄ Å¾inti piniginę paramÄ , ginčijamame sprendime nėra.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aptarti administracinio akto trÅ«kumai yra esminiai, konstatuoja, kad atsakovas netinkamai, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino individualiÄ pareiÅ¡kėjos Å¡eimos situacijÄ , priėmė nemotyvuotÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinkantį, administracinį aktÄ , todėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 17-34/2990 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimas naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTÄ® 143 str.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Ä®statymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytÄ reguliavimÄ , Å¡eimos vidutinės mėnesio pajamos iÅ¡mokai vaikui gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti iÅ¡mokÄ atsiradimo dienos pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms Å¡eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje.

Jei pagal praėjusių kalendorinių metų Å¡eimos vidutines mėnesio pajamas Å¡eima neturėjo teisės gauti iÅ¡mokos vaikui, Å¡eimos pajamoms sumažėjus, Å¡eimos vidutinės mėnesio pajamos iÅ¡mokai vaikui gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl iÅ¡mokos mėnesio pajamas. Taigi nei iÅ¡mokos gavėjas, nei iÅ¡mokas skiriantys ir mokantys administravimo subjektai nėra laisvi pasirinkti Å¡eimos pajamų apskaičiavimo metodo. Neigiamas sprendimas asmens atžvilgiu gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai jo teisė į iÅ¡mokÄ nepasitvirtina ne tik pirmuoju (praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti iÅ¡mokÄ atsiradimo dienos), bet ir antruoju (praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl iÅ¡mokos mėnesio) laiko intervalu.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija             n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos R. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių iÅ¡mokų skyriaus 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 17-34/2990 „Dėl iÅ¡mokos vaikui mokėjimo“.Sprendimas neskundžiamas. Teisėjai                                                                  ArtÅ«ras Drigotas                                                                  Vaida Urmonaitė-Maculevičienė                                                                  Virginija Volskienė