2023-10-25 Nr. AB-18827-3-61-3-09711-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2320-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09711-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, atsakovas) 2022 m. spalio 31 d. sprendimą (numeris nenurodytas) „Dėl atsakymo į pareiškimą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSAT panaikinti VSAT 2021 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. TE-1394 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) arba panaikinti Įsakymą; 3) grąžinti pareiškėją į tarnybą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jis buvo atleistas iš tarnybos, kadangi Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius, yra neproporcingas ir neteisėtas. Pareiškėjui stojant į tarnybą vidaus reikalų sistemoje nebuvo ribojimų dėl pareigūno statuso, susijusių su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Po pareiškėjo priėmimo į vidaus tarnybą pakeistas (sugriežtintas) teisinis reguliavimas negali būti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

2.2. VSAT Sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką. Dėl pareiškėjo buvo priimtas prokuroro nutarimas, kuris buvo patvirtintas teismo nutartimi. Pareiškėjas pabrėžė, kad nuteisto ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinis statusas skiriasi. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas ir baigtas joks tarnybinis patikrinimas, nebuvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada.

2.3. Pareiškėjas, sužinojęs apie ginčui aktualią Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nagrinėjamą bylą, būdamas apdairus ir rūpestingas, 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nenustatęs pagrindų atnaujinti praleistą terminą. Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino teisės akto, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas, prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po šio nutarimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į VSAT, prašydamas panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į tarnybą. VSAT atsisakė atlikti minėtus veiksmus bei nurodė kreiptis į teismą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas, tiek būdamas pareigūnu, tiek jau atleistas iš vidaus tarnybos, apie VSAT priimamus sprendimus jo atžvilgiu žinojo ir buvo tinkamai informuotas. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jo atžvilgiu nebuvo atliktas joks tarnybinis patikrinimas ir nebuvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas iki atleidimo iš tarnybos ėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas.

5.2. Pareiškėjas VSAT 2021 m. spalio 6 d. Įsakymu buvo atleistas iš tarnybos atsižvelgiant į tai, kad Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

5.3. 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į VSAT, prašydamas panaikinti Įsakymą dėl to, kad Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai tiek, kiek juose įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir konstituciniam teisinės valstybės principui..

5.4. 2022 m. spalio 31 d. VSAT priėmė Sprendimą, kuriuo informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir panaikinti Įsakymą bei grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą. VSAT nurodė, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu galiojusiu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir 78 straipsniu, bei atsižvelgus į įsiteisėjusią Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį.

5.5. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino pirmosios instancijos nutarties dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl VSAT Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo VSAT panaikinti Įsakymą nepriėmimo nagrinėti bei šią skundo dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo, pakartojo byloje nustatytas aplinkybes ir pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-7057-1161/2022 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus, ir konstatavo, kad nurodytos termino paduoti skundą praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, teismas jau sprendė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti. Tai, kad pareiškėjas analogišką pareiškimą pakartotinai teikė ir šioje byloje, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą, galėtų būti vertintina kaip piktnaudžiavimas procesu (atsižvelgiant ir į faktą, kad pareiškėjo atstovas pateikė tokį siurprizinį pareiškimą teismo posėdžio dieną). Taigi, teismas akcentavo, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos termino paduoti skundą praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nes pareiškėjas turėjo galimybę laiku (nepraleidžiant įstatymo nustatyto skundo padavimo termino) kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo bei jau tuo metu prašyti vertinti atitinkamų Vidaus tarnybos statuto nuostatų konstitucingumą, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau to nepadarė; kitų aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai paduoti skundą teismui, pareiškėjas nenurodė.

7. Vertindamas reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 23 straipsnių nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Sprendimas, kuriame nurodytas pareiškėjo faktinis atleidimo pagrindas (kuris pareiškėjui jau buvo žinomas gavus Įsakymą), cituojamas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Statutas ir kt., jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktą pareiškimą, tačiau jokių teisių ir (ar) pareigų pareiškėjui nėra nustatyta, taip pat nėra skirtos jokios poveikio priemonės, kurios sukeltų neigiamus padarinius. Be to, VSAT išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. spalio 31 pareiškimą, pateikė atsakymą, kuris yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pasirašytas įgalioto asmens, taigi, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutiko su Įsakymu dėl jo atleidimo iš tarnybos, tačiau atsakovas Sprendimu nurodė, jog VSAT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir grąžinti pareiškėją į tarnybą bei naikinti Įsakymą. Šiuo atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne Sprendimas, o 2021 m. spalio 6 d. Įsakymas, kurio pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. Netenkinęs reikalavimo panaikinti Sprendimo, teismas taip pat netenkino išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSAT panaikinti Įsakymą. Teismas taip pat nevertino kitų pareiškėjo argumentų, kadangi jie, teismo manymu, nekeičia teismo padarytų išvadų.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei: 1) panaikinti Sprendimą, arba 2) įpareigoti VSAT panaikinti Įsakymą, arba 3) atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Įsakymo panaikinimo ir panaikinti Įsakymą; 4) grąžinti pareiškėją į tarnybą Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei papildomai nurodo:

10.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių. Pareiškėjas šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad jis į teismą, skųsdamas Įsakymą dėl atleidimo, kreipėsi dar 2022 m. spalio 7 d., tačiau skundas nebuvo priimtas. Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. konstatavo, kad Įsakymas pažeidžia Konstitucijos nuostatas, todėl pareiškėjo teisės turėjo būti apgintos. Pareiškėjas, siekdamas taikiai išspręsti ginčą, pirmiausiai kreipėsi į instituciją, kuri privalėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą bei persvarstyti pareiškėjo atleidimo pagrindą.

10.2. Nagrinėjamu atveju pats atsakovas pripažino, kad Įsakymo priėmimo dieną tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas, tačiau dar nebuvo baigtas, t. y. nebuvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada bei nebuvo įvertinta asmens kaltė ir kitos aplinkybės. Teismas privalėjo patenkinti motyvuotą pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas nėra teisininkas, po Konstitucinio Teismo nutarimo jis operatyviai informavo atsakovą, kad šis vadovavosi antikonstituciniu reguliavimu. Teisės viršenybės principas įpareigoja tokiu atveju persvarstyti pareiškėjo atleidimo klausimą.

11. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

12. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus, teisėtas ir pagrįstas.

12.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, todėl atsakovas papildomai nekartoja pirmosios instancijos teismui nurodytų motyvų. Pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, todėl jį naikinti, taip pat grąžinti pareiškėjo į tarnybą, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSAT Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pareiškėjo prašymai iš esmės buvo susiję su 2021 m. spalio 6 d. VSAT Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose, panaikinimu. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, papildomai informavęs jį apie tokio sprendimo teisinius pagrindus.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos nustatyta tvarka ir terminais nebuvo užginčytas, o Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

16. Apeliacinis pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Konstitucinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimo teisinę galią ir atsakovo pareigą įgyvendinti minėtą nutarimą, apginant pareiškėjo teises. Be to, apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą Įsakymui dėl atleidimo apskųsti.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Nagrinėjamos bylos kontekste visu pirma pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

19. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kol pareigūno sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis. Kol sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.A12-218/2004, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 ir kt.).

20. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų 2021 m. spalio 6 d. VSAT Įsakymu Nr. TE-1394 ir pagal Vidaus tarnybos statuto bei ABTĮ nuostatas galėjo šį Įsakymą ginčyti teisme per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, tačiau nustatytu terminu į teismą nesikreipė. Pareiškėjas dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi tik 2022 m. spalio 7 d., tačiau jo skundas buvo atsisakytas priimti, nenustačius pagrindų ir sąlygų atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Ši pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, yra įsiteisėjusi ir galiojanti, o tai reiškia, kad galimybė Įsakymu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti yra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė tiek dėl pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti priežasčių, tiek dėl jo procesinio elgesio sąžiningumo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis, jos tik apibūdina pareiškėjo paties laisva valia pasirinktą elgesio modelį kreiptis į teismą dėl, jo manymu, neteisėto atleidimo ne iš karto, o praėjus ilgam laiko tarpui ir kilus abejonėms dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatų konstitucingumo. Atitinkamai pripažintina, kad ir Konstitucinio teismo 2022 m spalio 20 d. nutarimo teisinė galia nėra taikoma pareiškėjo situacijai, o su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

21. Apeliantas taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog skundžiamas VSAT Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tokią išvadą darė tik pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir galimybės būti į ją grąžintam aspektu, papildomai aptaręs VSAT Sprendimo turinį ir jo atitikimą Viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjas kreipėsi į VSAT, prašydamas atlikti veiksmus, jam buvo motyvuotai, teisiškai pagrįstai ir įgalioto pareigūno atsakyta, kodėl atsakovas tokių veiksmų atlikti negali. Taigi ir šis apeliacinio skundo argumentas nepripažįstamas pagrįstu.

22. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko, dėl tarnybinio patikrinimo procedūros ir teisės viršenybės principo laikymosi), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

24. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius