d7dd7edf-bd03-4815-b190-0e7bb0ce59c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm          Adm. byla Nr. I-4009-281/2011      Proceso Nr. 3-61-3-02159-2011-4     Procesinio sprendimo kategorija 16.5., 74. (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                   2011-12-09 Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutinei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

S. skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas                                                              n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. S. teismui pateiktame skunde (b. l. 2–5) praÅ¡o priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių kalėjimas) 9951,17 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 23 str. 2 d. dėl priedų ir priemokų ribojimo pareiÅ¡kėjai buvo mokamas ne visas darbo užmokestis. Pažymi, kad dėl Ä®statymo 23 str. 2 d. taikymo neiÅ¡mokėjus pareiÅ¡kėjai uždirbtÄ darbo užmokestį buvo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis sÄ lygomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veikÄ ar papildomas užduotis, bÅ«tų nemokamas arba Å¡is darbas bÅ«tų apmokamas neteisingai. PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, ji turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, nes ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu sprendimu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 dalį.Nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu konstatuota, kad minėtomis Ä®statymo 23 str. 2 d. nuostatomis nustatytas reguliavimas yra neteisėtas, todėl asmuo, kuris atliko pavestÄ darbÄ turi teisę reikalauti, jog bÅ«tų sumokėtas visas darbo užmokestis.

Konstituciniam teismui konstatavus apie minėtus Ä®statymo prieÅ¡taravimus, atsirado teisinė galimybė reikalauti iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Atsakovas LukiÅ¡kių kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l.

11) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojusiomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatomis, o atsakovas neturi teisės nesivadovauti galiojančiu tesės aktu. Todėl jis nėra atsakingas dėl to, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokami visi darbo užmokesčio priedai. Tretysis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 12–15) nurodė, kad skundo reikalavimai nepagrįsti, prašė juos atmesti, o savo pozicijÄ iÅ¡ esmės pagrindė analogiÅ¡kais motyvais kaip ir atsakovas savo atsiliepime.

Paaiškino, kad pareiškėjos skundas pateiktas 2010-06-21, todėl reikalavimams dėl darbo užmokesčio už 2007–2008 m. priteisimo yra praleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nurodytas ieškinio senaties terminas, kurį prašė taikyti. Skundas tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad D. S. Lukiškių kalėjime einant statutinio valstybės tarnautojo pareigas 2007–2009 m. apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to buvo neišmokėta 9951,17 Lt darbo užmokesčio suma (b. l. 7).

Byloje spręstinas ginčas dėl D. S. skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių kalėjimo 9951,17 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagrįstumo ir teisėtumo. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. VI skyriaus 23–26 str. nuostatos, kurios, remiantis 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos.2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 str. pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 str. ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 str.

įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 d. numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įst.

Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, aptartu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus, todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003-04-29 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas pareiÅ¡kėjų ginčytÄ teisinį reguliavimÄ kartu su minėtuose Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ priedų ir priemokų ribÄ .

Pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus “Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, LukiÅ¡kių kalėjimas savo darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad dirbant poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bei atliekant papildomas užduotis, virÅ¡ijančias nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nepažeidžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įst. 23 str. 2 d. nustatyti apmokėjimo už darbÄ apribojimai. Tačiau, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pareiÅ¡kėja atliko savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, tačiau jai 2007–2009 metais nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjai buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjos teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.D.

S. į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-07-13 (b. l. 1–5), todėl skundas reikalavimų dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti 2007 m. sausio–birželio mėn. neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas, yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų terminÄ . Tretysis suinteresuotas asmuo praÅ¡o Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ terminÄ taikyti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio administracines bylas, yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Tai, ar kon­kre­Äios ieÅ¡­ki­nio senaties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­Å¾as­tys yra svar­bios ir sudaro pagrin­dÄ jį at­nau­jin­ti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.), teis­mas tu­ri spręs­ti vadovau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­Å¾velg­da­mas į ieÅ¡­ki­nio se­na­ties termino truk­mę (ben­dra­sis ar su­trum­pin­tas), gin­Äo esmę, Å¡a­lių el­ge­sį, ieÅ¡­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to esmę ir pa­skir­tį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 3–4 dalys, 2002 m.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į ki­tas reikÅ¡min­gas by­los ap­lin­ky­bes (2009-09-24 nutartis adm. b. Nr. A822-1037/2009, 2009-12-23 nutartis adm. b. Nr. A756-1285/2009). Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-449/2009).Teismas, įvertinęs tai, kad pareigÅ«nų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, tai, jog nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pais, taip pat atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties trukmę, sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra atnaujintinas.

Toks analogiÅ¡kų aplinkybių vertinimas yra pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-02-20 nutartis adm. byloje Nr. A756-1572/2010 ir kt.). Be to, teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje (adm. b. Nr.A5-264/2003) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009 adm. byloje Nr. A756-1572/2010, 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.Kaip jau buvo minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad D. S. skundo reikalavimai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies tenkintini ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡ LukiÅ¡kių kalėjimo priteistina 9951,17 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , o 45 str. 1 d. nurodoma, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtas ir su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teismas                                                            n u s p r e n d ė : D. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. S. iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 9951,17 Lt (devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 17 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Likusioje dalyje skundo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                Mefodija Povilaitienė