Legislator Case Law & Legislation
d7dd4e04-2553-4541-8b2e-269a77ede210 AI generated

d7dd4e04-2553-4541-8b2e-269a77ede210 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d7dd4e04-2553-4541-8b2e-269a77ede210
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1A-213-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-49847-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.4.2.6.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.20.3.3.;2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant :prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nukentėjusiajam K.

Legislator headnote

AI generated

d7dd4e04-2553-4541-8b2e-269a77ede210 · Panevėžio apygardos teismas: Jis nesutinka su jam inkriminuotu nukentėjusiojo K. N. sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančiu požymiu – itin žiauriai, ir teigia, kad tokio veikos kvalifikavimo negali lemti eksperto nustatytas trauminių poveikių skaičius. Jis skunde tvirtina, kad apylinkės teismas dėl Å¡io veikÄ kvalifikuojančio požymio nebuvo nuoseklus, t. y. skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad jis prisijungė prie kilusio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kitos grupės jaunuolių, kita vertus, teismas sprendė, kad visi trauminiai poveikiai padaryti nuteistųjų, o ne kitų byloje nenustatytų asmenų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1A-213-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-49847-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.4.2.6.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.20.3.3.;2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant :prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nukentėjusiajam K.

N., jo atstovui advokatui Linui ŽalnieriÅ«nui, nuteistiesiems N. Å . ir M. K.,gynėjams advokatams Algirdui Misevičiui, Vladimirui Buslovičiui ir Vaivai Savickienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. Å ., nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. B. ir nukentėjusiojo K. N. atstovo advokato Lino ŽalnieriÅ«no apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo :N. Å . nuteistas :- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus laisvės atėmimu 2 metams;- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iÅ¡ dalies sudedant ir N. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 75 straipsnį, Å¡ios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .N. Å . pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).K.

Å . nuteistas :- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus laisvės atėmimu 2 metams;- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir K. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Pagal BK 75 straipsnį, Å¡ios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

K. Å . pagal BK 146 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). M. K. nuteistas :- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.Ä® Å¡iÄ bausmę įskaitytas jo suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. birželio 14 d.

M. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iš K. Š. priteista nukentėjusiajam K. N. 40 Eur turtinei žalai atlyginti, o dėl turtinės žalos atlyginimo iš N. Š. ir M. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.Iš K. Š., N. Š. ir M. K. solidariai priteista nukentėjusiajam K. N. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Iš K. Š., N. Š. ir M.

K. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 895,07 Eur gydymo iÅ¡laidų.IÅ¡ K. Å ., N. Å . ir M. K. nukentėjusiajam K. N. priteista po 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ kolegija nustatė:N. Å ., K. Å . ir M. K. nuteisti už tai, kad N. Å . 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4.20 val., Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, matydamas kitų veiksmus ir jiems pritardamas, be jokios dingsties rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius K.

N. į įvairias kÅ«no vietas, po to N. Å . ir M. K., veikdami bendrininkų grupe ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bendrais veiksmais prievarta įstÅ«mė sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį į automobilio bagažinę bei uždarytoje bagažinėje jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) miesto pliaÅ¾Ä , taip panaudodami smurtÄ neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę; po to, (duomenys neskelbtini) miesto pliaže apie 4.40 val. N. Å . kartu su M. K. iÅ¡kėlė nukentėjusįjį iÅ¡ automobilio bagažinės ir N. Å ., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , o K.

Å . prisijungus prie jo daromos nusikalstamos veikos, N. Å . ir K. Å ., veikdami bendrininkų grupėje, rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam mažiausiai 40 smÅ«gių, padarydami jam muÅ¡tines žaizdas nosyje, nosikaulių, nosies pertvaros, kaktikaulio ančio priekinės sienelės, deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kaktos kairėje, galvos kairėje smilkininėje srityje, deÅ¡inio peties srityje, abiejų kelių srityse, poodinės kraujosruvos kairės ausies kauÅ¡elyje ir srityje aplink kairę ausį, kaktos deÅ¡inėje, kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies vokuose su odos nubrozdinimais deÅ¡iniame antakyje, galvos deÅ¡inėje smilkininėje srityje ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaklo kairėje, kairiojo peties srityje, kairėje rankoje, krÅ«tinės lÄ stoje, nugaroje, juosmenyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus galvos kairėje smilkininėje srityje, virÅ¡ugalvyje, kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡inio žando – skruosto srityje, krÅ«tinės lÄ stoje, pilve, deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡iniame dilbyje, tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bei dėl daugybinių kÅ«no sužalojimų padarymo itin žiauriai nesunkiai sutrikdė K.

N. sveikatÄ , o M. K. kartu su N. Å . prievarta uždarydamas nukentėjusįjį automobilio bagažinėje bei jį atvežus į (duomenys neskelbtini) miesto pliaÅ¾Ä , kartu su N. Å . jį iÅ¡ bagažinės iÅ¡keldamas, padėjo N. Å . bei K. Å . dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo K. N. sveikatÄ .K. Å . nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4.40 val. (duomenys neskelbtini) miesto pliaže iÅ¡ sumuÅ¡to nukentėjusiojo K. N. kiÅ¡enėje buvusios piniginės atvirai pagrobė jo 40 Eur.N. Å . nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje gydėsi sumuÅ¡tas nukentėjusysis K.

N., kur praÅ¡ydamas jį atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos, nes kitaip jis pats kreipsis į policijÄ dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo, siekė paveikti nukentėjusįjį K. N., kad Å¡is ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto jo laisvės atėmimo bei atviro jo turto grobimo duotų melagingus parodymus įtariamųjų naudai.K. Å . iÅ¡teisintas kaltinant jį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4.20 val., Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje su N. Å ., M.

K. bei asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bendrais veiksmais prievarta įstumdami sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį į automobilio bagažinę bei uždarytoje bagažinėje jį nuveždami į (duomenys neskelbtini) miesto pliaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), taip panaudodamas smurtÄ neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę.M. K. ir N. Å . iÅ¡teisinti kaltinant juos tuo, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini) miesto pliaže apie 4.40 val., veikdami bendrininkų grupėje su K.

Å . bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, matydami kitų veiksmus ir jiems pritardami, bendrais veiksmais iÅ¡ sumuÅ¡to nukentėjusiojo kiÅ¡enėje buvusios piniginės paimdami 40 Eur, atvirai pagrobė svetimÄ K. N. priklausantį turtÄ â€“ 40 Eur.M. K. iÅ¡teisintas kaltinant jį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val., veikdamas bendrininkų grupėje su N. Å ., atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje gydėsi sumuÅ¡tas nukentėjusysis K. N., kur atsisėsdami iÅ¡ abiejų pusių ant nukentėjusiojo lovos, taip sudarydami bauginančiÄ nukentėjusįjį situacijÄ , praÅ¡ydami atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos ir grasindami, kad neatsiėmus pareiÅ¡kimo nukentėjusiajam bus blogai, tokiu bÅ«du panaudodami psichinę prievartÄ , siekė paveikti nukentėjusįjį K.

N., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto jo laisvės atėmimo bei atviro jo turto grobimo duotų melagingus parodymus įtariamųjų naudai. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Å . praÅ¡o : panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas dėl visų veikų, ir jį iÅ¡teisinti; panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ jo priteisimo.Nuteistasis skunde pažymi, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nepripažintų jo veikos kaip padarytos bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas negali bÅ«ti pripažintas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai.

Jis skunde atkreipia dėmesį, kad nuo pat proceso pradžios nurodė, jog jį užpuolė K. N. suduodamas smÅ«gius, po ko tarp jo ir K. N. kilo grumtynės, kurių metu nukentėjusysis jam sužalojo sėklides. Tai patvirtino ir liudytojų parodymai, o K. N. jam padaryti sužalojimai buvo nustatyti specialisto iÅ¡vada. Taigi, nukentėjusysis pirmas pradėjo naudoti smurtÄ ir kilusio konflikto metu vieÅ¡ai jį pažemino įkasdamas į sėklides. Nuteistasis skunde cituoja kasacinio teismo praktikÄ ir nurodo, kad Å¡iuo atveju jo veiksmus nulėmė konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys – nukentėjusiojo veiksmai, todėl apylinkės teismas nepagrįstai jam inkriminavo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas.

Jis nesutinka su jam inkriminuotu nukentėjusiojo K. N. sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančiu požymiu – itin žiauriai, ir teigia, kad tokio veikos kvalifikavimo negali lemti eksperto nustatytas trauminių poveikių skaičius. Jis skunde tvirtina, kad apylinkės teismas dėl Å¡io veikÄ kvalifikuojančio požymio nebuvo nuoseklus, t. y. skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad jis prisijungė prie kilusio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kitos grupės jaunuolių, kita vertus, teismas sprendė, kad visi trauminiai poveikiai padaryti nuteistųjų, o ne kitų byloje nenustatytų asmenų.

Nors aplinkybes, kad įvykio metu buvo konfliktuojama, patvirtino dauguma liudytojų, o nukentėjusiojo giminaitis G. J. parodė, kad matė smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį ir kad smÅ«giai jam buvo suduoti ir kitų byloje nenustatytų asmenų. Dėl to nuteistasis tvirtina, kad visi eksperto nustatyti trauminiai poveikiai negalėjo bÅ«ti padaryti vien tik nuteistųjų, todėl apylinkės teismas, kvalifikuodamas jo veikÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai atsižvelgė į smÅ«gių skaičių, jų intensyvumÄ .

Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad eksperto iÅ¡vadoje minimas trauminis poveikis negali bÅ«ti prilyginamas smÅ«giui, nes grumtynių metu kai kurie sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti jam griÅ«vant ant žemės ir pan. Nuteistasis mano, kad dalį nukentėjusiojo sužalojimų padarė kiti byloje nenustatyti asmenys, dalį sužalojimų nulėmė paties nukentėjusiojo veiksmai, todėl kitų asmenų padarytos veikos negali bloginti jo teisinės padėties.Nuteistasis skunde teigia, kad nors jis ir neneigia nukentėjusiajam sudavęs smÅ«gį į galvÄ ir su juo susigrÅ«męs, tačiau Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikytas BK 28 straipsnis, numatantis asmens teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Nurodo, kad smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį pirmas pradėjo naudoti nukentėjusysis, t. y. jis smÅ«giavo, parvertė, grÅ«mėsi, galiausiai sužalojo jam sėklides. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad bÅ«tent pats nukentėjusysis pradėjo kėsintis į jo sveikatÄ , tai darė pavojingai ir realiai. Tokiu bÅ«du, jis prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo tik realizuodamas savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, todėl jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnį.

Nuteistasis nesutinka, kad jis neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajam, ir nurodo, kad jis neatliko jokių veiksmų, susijusių su nukentėjusiojo laisvės atėmimu ir apribojimu, panaudojant fizinį smurtÄ ar jo nenaudojant. Byloje nuteistieji parodė, kad pats nukentėjusysis prašė jį pavežti iki miesto, tačiau automobilyje nebuvo vietos, todėl nukentėjusysis sutiko, kad gali važiuoti ir automobilio bagažinėje. PrieÅ¡ingai nei konstatuojama skundžiamame nuosprendyje, pats nukentėjusysis nuosekliai, aiÅ¡kiai ir konkrečiai nenurodė aplinkybių dėl jo patekimo į automobilio bagažinę.

Nors nukentėjusysis ir teigė, kad automobilio bagažinėje atsidÅ«rė per prievartÄ , tačiau aiÅ¡kiai ir konkrečiai negalėjo nurodyti, kas tÄ prievartÄ prieÅ¡ jį panaudojo. Liudytojai G. J. ir R. J. nepatvirtino matę, jog bÅ«tent jis prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo smurtÄ siekdamas jį uždaryti bagažinėje. Taigi, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl Å¡ios veikos, juolab tuo metu, kai nukentėjusysis atsidÅ«rė bagažinėje, jis sėdėjo automobilyje, kadangi jautė skausmÄ dėl patirtų sužalojimų.

Nurodo, kad sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti įvertinama, ar asmens laisvė buvo objektyviai apribota. Pažymi, kad Å¡iuo atveju K. N. su savimi turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , nekvietė pagalbos ir neÅ¡aukė, atstumas, kurį jis buvo vežamas bagažinėje, sudarė apie 1 km, tai truko apie 5 minutes, jis buvo vežamas iÅ¡ užmiesčio į miestÄ . Tokiu bÅ«du, nuteistasis skunde tvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog jis prisidėjo prie nukentėjusiojo uždarymo automobilio bagažinėje, veika dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad bÅ«tų galima laikyti jÄ nusikalstama.     Nuteistasis nurodo, kad į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atvyko tik pasidomėti, kodėl nukentėjusysis su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijos įstaigÄ .

Todėl, jis mano, kad teismo vertinimas, jog nukentėjusiojo praÅ¡ydamas atsiimti pareiÅ¡kimÄ , jis siekia, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negalimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis kokiais nors veiksmais bÅ«tų siekęs paveikti nukentėjusįjį, kad jis duotų melagingus parodymus. Dėl Å¡ių priežasčių negalima teigti, kad tokia veika objektyviai pasireiÅ¡kė, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Jis teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholį, tačiau jo kiekis buvo labai nedidelis ir negalėjo lemti jo apsvaigimo. Kitų duomenų apie jo apsvaigimo faktÄ byloje nėra.    Apeliaciniu skundu nuteistojo M.

K. gynėjas advokatas V. B. praÅ¡o : panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, 146 straipsnio 2 dalį ir jį dėl Å¡ių veikų iÅ¡teisinti; pastarojo praÅ¡ymo netenkinus, taikyti BK 75 straipsnį ir M. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Skunde gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad M. K., panaudodamas fizinį smurtÄ , aktyviais veiksmais – pastumdamas bei suduodamas smÅ«gius, prievarta patalpino nukentėjusįjį K.

N. į automobilio bagažinę. Nurodo, kad Å¡ioje byloje pats apylinkės teismas konstatavo, jog M. K. nenaudojo jokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N.. PrieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nukentėjusiojo K. N. parodymai dėl jo uždarymo automobilio bagažinėje nėra nuoseklÅ«s, nes aplinkybes, kad bÅ«tent nuteistieji, panaudoję fizinį smurtÄ â€“ stumdami ir suduodami smÅ«gius, įstÅ«mė jį į automobilio bagažinę, nukentėjusysis nurodė tik 2016 m. kovo 25 d. akistatos su N. Å . metu.

Gynėjo manymu, Å¡ioje byloje M. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, padaryme nepatvirtina jokie kiti įrodymai, iÅ¡skyrus tik tarpusavyje prieÅ¡taringus nukentėjusiojo K. N. parodymus. Tiek pastarojo, tiek M. K. parodymai laikytini prieÅ¡taringais, todėl jais galima tikėti tik ta apimtimi, kuria juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tai, kad M. K. buvo kartu su N. Å ., nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad M. K. neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, panaudodamas smurtÄ .

Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad bÅ«tent M. K., veikdamas bendrininkų grupėje su N. Å . ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bendrais veiksmais prievarta įstÅ«mė sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį į automobilio bagažinę, kad M. K. suprato N. Å . sumanymÄ , jam pritarė, visÄ ar dalį Å¡io sumanymo įvykdė, prisidėjo prie jo ar padėjo įvykdyti, M. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M. K. padėjo N. Å . ir K. Å . dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo K. N. sveikatÄ , yra pernelyg kategoriÅ¡ka, neparemta įrodymais, todėl turi bÅ«ti vertinama tik kaip prielaida. Cituodamas skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį, gynėjas mano, kad M. K. padarytų veiksmų teisiniam vertinimui neužtenka tik objektyvaus kriterijaus – veiksmų. Byloje bÅ«tina įrodyti subjektyviÄ jÄ bendrininkavimo pusę – kaltininko tyčiÄ , kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia, jog jis yra konkretaus nusikaltimo (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) bendrininkas, suvokia kitų bendrininkų tikslus, kad savo veiksmais jis padeda kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimÄ (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) ir to nori (siekia), prisideda prie bendro rezultato – dėl chuliganiÅ¡kų paskatų itin žiauriai sužaloti žmogų.

Gynėjas skunde akcentuoja, kad M. K. negali atsakyti už nusikalstamus veiksmus, apie kuriuos jam nebuvo žinoma ir kurių jo tyčia neapėmė. Gynėjas skunde dėsto, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados byloje sprendžiamais klausimais turi bÅ«ti aiÅ¡kios ir nekelti jokių abejonių, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties (bendrininkavimo sudėties) požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Gynėjo teigimu, Å¡ioje byloje nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent M. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – kartu su N. Å . prie naktinio klubo prievarta įsodino nukentėjusįjį į automobilio bagažinę bei jau pliaže kartu su N. Å . iÅ¡kėlė nukentėjusįjį iÅ¡ bagažinės, suprato N. Å . ir vėliau prie jo prisijungusio K. Å . sumanymÄ , jam pritarė, visÄ ar dalį Å¡io sumanymo įvykdė, prisidėjo prie jo ar padėjo įvykdyti, todėl M. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieÅ¡taringas – nuosprendžio apraÅ¡omosios ir rezoliucinės dalies turinys nesudaro logiÅ¡kos ir viena kitai neprieÅ¡taraujančios visumos. Tai gynėjas grindžia tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes, apkaltinamajame nuosprendyje negali bÅ«ti prieÅ¡taringų iÅ¡vadų. PrieÅ¡taringas ir neatitinkantis įstatymo reikalavimų teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Gynėjo manymu, teismas, vertindamas M. K. asmenybę, turėjo atsižvelgti tiek į teigiamas, tiek į neigiamas jį charakterizuojančias aplinkybes ir jas vertinti kaip visumÄ . Gynėjas teigia, kad pagal bylos duomenis, M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos beveik prieÅ¡ 2 metus, nuteistasis dirba, nors praeityje buvo teistas, tačiau Å¡iuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, prisidėjo prie atsitiktinės vykdytojų nusikalstamos veikos. Å ios aplinkybės, neaptartos skundžiamame nuosprendyje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant M.

K. paskirtos bausmės vykdymÄ . Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo K. N. atstovas advokatas Linas ŽalnieriÅ«nas praÅ¡o : N. Å . pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; M. K. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; K. Å . pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai; priteisti nukentėjusiojo patirtas 1520 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme; atlyginti nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ .Apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad K.

Å ., kitiems nuteistiesiems prievarta įsodinant nukentėjusįjį K. N. į automobilio bagažinę, tik sėdėjo Å¡iame automobilyje ir nesuprato kitų nuteistųjų veiksmų, dėl jų nesitarė, nepadėjo. Jo teigimu, įvykio metu pasyvÅ«s K. Å . veiksmai dar nereiÅ¡kia, kad jis bendrais veiksmais su kitais nuteistaisiais nepadarė veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje. K. Å . kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo sutrikdant nukentėjusiojo sveikatÄ , jis matė vykusias muÅ¡tynes, suprato, kodėl sumuÅ¡tas nukentėjusysis buvo prievarta stumiamas į automobilio bagažinę, po to smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo tęsiami paplÅ«dimyje – taigi, K.

Å . matė prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N. kitų nuteistųjų atliekamus veiksmus, tačiau jiems neprieÅ¡taravo, todėl Å¡iems veiksmams pritarė. Cituodamas BK 25 straipsnio 2 dalį, apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi veikoje dalyvaujantys asmenys bÅ«tų aktyvÅ«s jos vykdytojai. Å iuo atveju N. Å . ir M. K., atlikę aktyvius neteisėto laisvės atėmimo veiksmus, buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, tuo tarpu K. Å . buvo padėjėjas – jis objektyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių nerealizavo, t. y. buvo pasyvus nusikalstamos veikos dalyvis, tačiau jo sėdėjimas automobilyje ir aplinkos stebėjimas palengvino sÄ lygas vykdytojams atlikti neteisėtus veiksmus, suteikė jiems didesnį saugumo jausmÄ .     Apeliantas nesutinka su N. Å . ir M.

K. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei tuo, kad K. Š. iš kaltinimo buvo pašalinta bendrininkavimo aplinkybė. Cituodamas nukentėjusiojo K. N. parodymus dėl vagystės epizodo, apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas šių parodymų neįvertino, nepateikė motyvų, kodėl šių parodymų nepakanka visų nuteistųjų vagystės bendrumui pagrįsti. Apeliantas nurodo, kad trijų asmenų sumuštas nukentėjusysis galėjo tiksliai ir nepasakyti, kuris iš nuteistųjų – N. Š. ar M.

K., įvykio metu pasakė K. Å . neimti nukentėjusiojo telefono. Nepaisant to, akivaizdu, kad visi trys nuteistieji pritarė pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo pasisavinimui. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad K. Å . turėjo ketinimų paimti ir nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , bet, iÅ¡girdęs kitų nuteistųjų nurodymÄ telefonÄ palikti, jo nepasisavino. Å ios aplinkybės – visų nuteistųjų veiksmai dėl pinigų vagystės buvo suderinti, jų konkliudentiniai veiksmai pasisavinant pinigus ir nurodymai neimti mobiliojo telefono – įrodo vagystės atlikimÄ bendrininkaujant.

Skunde jis teigia, kad apylinkės teismas, kvalifikuodamas nuteistojo N. Å . veikÄ ne pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, ir iÅ¡teisindamas M. K. pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nors ir nustatė psichinės prievartos požymį nuteistųjų veikoje, jo nepagrįstai nevertino kaip pakankamÄ kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 233 straipsnio 3 dalį. Apeliantas skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad N. Å . kartu su M.

K. atvyko pas nukentėjusįjį į ligoninę, kuri buvo kitame mieste; abu nuteistieji priartėjo prie lovoje gulinčio nukentėjusiojo, kas vertinama kaip bauginanti, grėsmę kelianti situacija; N. Å . reikalavo nukentėjusiojo atsiimti pareiÅ¡kimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju atsiras pareiÅ¡kimas prieÅ¡ jį patį, kas vertinama kaip siekis, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Å ios aplinkybės ir patvirtina tai, kad N. Å ., veikdamas bendrai su M. K., padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 3 dalyje, kadangi jie prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo psichinę prievartÄ .

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas byloje iÅ¡ esmės nustatė psichinės prievartos elementÄ â€“ Å¡antaÅ¾Ä , tačiau nepagrįstai to nevertino kaip psichinės prievartos panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N.. Tokiu bÅ«du, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2011). Taip pat, apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nepatikėjo nukentėjusiojo, tuo metu ligoninėje budėjusių gydytojų parodymais, jog po nuteistųjų apsilankymo nukentėjusysis buvo iÅ¡sigandęs. Todėl, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra įrodyta, kad nuteistieji panaudojo psichinę prievartÄ , t. y. sudarydami nukentėjusįjį bauginančiÄ situacijÄ , praÅ¡ydami atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos ir grasindami, kad neatsiėmus pareiÅ¡kimo nukentėjusiajam „bus blogai“, ir Å¡ias aplinkybes nepagrįstai paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo.

Tai, kad nuteistieji pateko į ligoninės patalpas, esančias kitame mieste, ėjo pas nukentėjusįjį po darbo valandų, kad nukentėjusysis spaudė pagalbos mygtukÄ ir atbėgę medikai pamatė iÅ¡sigandusį nukentėjusįjį, patvirtina byloje esantys įrodymai ir Å¡ios aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad, bÅ«dami vieni palatoje su asmeniu, kurį žiauriai sumušė, nuteistieji jam grasino. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo ir abejoti nukentėjusiojo K. N. parodymais.

Be to, apelianto teigimu, tai, kad apylinkės teismas pakeitė kaltinime nurodytÄ aplinkybę iÅ¡ „reikalavo“ į „prašė“ atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos, neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes, kurių esmė yra Å¡antažo naudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį, o tai ir sudaro psichinės prievartos turinį.   Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog M. K. asmeniÅ¡kai neiÅ¡sakė Å¡antažuojančio pobÅ«džio teiginių, o tik stovėjo Å¡alia, todėl nepadarė veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje, yra nepagrįsta ir priimta netinkamai aiÅ¡kinant tiek baudžiamÄ jį įstatymÄ , tiek ir bendrininkavimo institutÄ .

Jis skunde tvirtina, kad N. Å . ir M. K. iÅ¡samiai neaptarė susitarimo daryti neteisėtÄ poveikį nukentėjusiajam, jį Å¡antažuoti, jų susitarimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais – įeinant į patalpÄ , grėsmingai artinantis prie nukentėjusiojo lovos ir N. Å . iÅ¡sakant Å¡antažuojančio pobÅ«džio teiginius nukentėjusiajam. Tai, kad M. K. neišėjo iÅ¡ palatos, neprieÅ¡taravo N. Å . veiksmams, rodo, jog jis pritarė ir palaikė N. Å ., tokiu bÅ«du kaip bendrininkas dalyvavo atliekant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 3 dalyje.     Apeliantas nesutinka su nukentėjusiajam K.

N. apylinkės teismo priteista suma advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir nurodo, kad Å¡iÄ sumÄ teismas sumažino nepagrįstai, Å¡io sprendimo iÅ¡samiau nemotyvavo. Pažymi, kad atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje paminėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas, maksimalaus advokato iÅ¡laidų skaičiuoklės rezultatais, advokato dalyvavimas apklausose (ne mažiau kaip 3 kartus), taip pat ne mažiau kaip 5 teismo posėdžiuose, civilinio ieÅ¡kinio ir baigiamosios kalbos suraÅ¡ymo ir pateikimo teismui iÅ¡laidų suma yra keletÄ kartų didesnė nei teismo priteista.

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , ilgai trukusį procesÄ , aktyvų advokato dalyvavimÄ procese, nukentėjusiajam priteistinos visos jo patirtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo atstovo Lino ŽalnieriÅ«no apeliacinį skundÄ patenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti, patenkinti jų apeliacinius skundus.

Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tačiau pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis N. Å ., nuteistojo M.

K. gynėjas V. B. ir nukentėjusiojo K. N. atstovas Linas Žalnieriūnas, tačiau visi jie ginčija skirtingas nuosprendžio dalis :

1) nuteistasis N. Å . praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl visų nusikalstamų veikų ir atitinkamai keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ jo priteisimo; ginčija jam nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte;

2) nuteistojo M. K. gynėjas praÅ¡o nuteistÄ jį iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 bei 8 punktus, 146 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius Å¡ių veikų, arba taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ;

3) nukentėjusiojo K. N. atstovas praÅ¡o : perkvalifikuoti N. Å . veikÄ iÅ¡ BK 233 straipsnio 1 dalies į BK 233 straipsnio 3 dalį; panaikinti N. Å . pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinantį teismo nuosprendį bei jį pripažinti kaltu dėl Å¡io nusikaltimo; panaikinti K. Å . pagal BK 146 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinantį teismo nuosprendį bei jį pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 146 straipsnio 2 dalį; panaikinti M. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinantį teismo nuosprendį bei jį pripažinti kaltu dėl Å¡ių nusikaltimų; pripažinti, kad visas nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupe; padidinti iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti bei advokato paslaugoms apmokėti.

Iš apeliacinių skundų matyti, kad apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su bylos įrodymų vertinimu, nusikalstamų veikų kvalifikavimu, baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo taikymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šių apeliacinių skundų esmės.Dėl nukentėjusiojo K.

N. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai (BK 138 str. 2 d. 6 ir 8 p.), jo neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 str. 2 d.) ir atviro jo turto pagrobimo (BK 178 str. 2 d.)N. Å ., K. Å . ir M. K. buvo kaltinami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, 146 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam K. N. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai, neteisėtai atėmė jam laisvę bei atvirai pagrobė jo turtÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, iš kaltinimo pašalinęs aplinkybes, kad prie naktinio klubo M. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam, o K. Š. pastarajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis, nustatęs aplinkybę, kad Ignalinos miesto pliaže N. Š. ir M. K. iškėlė nukentėjusįjį iš automobilio bagažinės, pripažino kaltais :

1) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus N. Š. ir K. Š., o M. K. šiame epizode pripažino tik padėjėju;

2) pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – tik N. Š. ir M. K.;

3) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – tik K. Å . Dėl kitų nusikalstamų veikų nuteistieji buvo iÅ¡teisinti, teismui pripažinus, kad Å¡ių veikų jie nepadarė. Kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, teismo motyvus, sprendžia, kad nuteistojo M. K. gynėjo reikalavimas jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 bei 8 punktus yra pagrįstas. Kolegija sutinka su apeliantu, jog Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai M. K. veikÄ kvalifikavo kaip padėjėjo N. Å . ir K.

Å . nesunkiai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir itin žiauriai sutrikdant nukentėjusiojo K. N. sveikatÄ . Skundžiamas teismo nuosprendis dėl kitų 2015-09-06 veikų, už kurias nuteisti ar iÅ¡teisinti N. Å ., M. K. ir K. Å ., yra teisingas, apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡ esmės aiÅ¡kiai ir nuosekliai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais bei keisti Å¡iÄ apylinkės teismo nuosprendžio dalį remiantis vien tik apeliantų savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis nepagrįsta, nagrinėjamų įvykių versija, kolegija neturi pagrindo.IÅ¡ bylos matyti, kad visi nuteistieji neigė atlikę prieÅ¡ nukentėjusįjį K.

N. kokius nors nusikalstamus veiksmus – jie tvirtino, kad prie naktinio klubo nukentėjusysis pats pirmas pradėjo smurtauti prieš N. Š., dėl ko pastarasis gindamasis nukentėjusiajam smūgiavo į nosį; po to nukentėjusysis pats įlipo į automobilio bagažinę ir savo noru joje buvo vežamas iki (duomenys neskelbtini) miesto pliažo, kur prieš nukentėjusįjį taip pat nebuvo smurtaujama. Kaip galima suprasti iš nuteistojo N. Š. ir nuteistojo M. K. gynėjo apeliacinių skundų turinio, nukentėjusiojo K.

N. parodymai dėl kilusio konflikto pradžios, jo pobÅ«džio, smurtÄ naudojusių asmenų bei kitų prieÅ¡ jį atliktų neteisėtų veiksmų yra prieÅ¡taringi bei nenuoseklÅ«s, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo K. N., liudytojų R. J., G. J. ir kitų byloje apklaustų liudytojų pakankamai nuosekliais ir iÅ¡ esmės tarpusavyje sutampančiais bei vienas kitÄ papildančiais parodymais.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir Å¡ių liudytojų parodymais nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusysis ir paminėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , prisiekė sakyti tiesÄ , todėl vien tai, kad nukentėjusysis K. N. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi (beje akivaizdu, kad tokį patį suinteresuotumÄ sau palankia linkme vertinti bylos įrodymus turi ir nuteistieji), nesudaro pagrindo jo paties parodymus bei iÅ¡ dalies jo parodymus patvirtinančius liudytojų R.

J. ir G. J. parodymus kaip nepatikimus atmesti. Tuo tarpu vertinant kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymus teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik jais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti ar jÄ suÅ¡velninti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių.

Be to, sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK normos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Nukentėjusysis K. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4 val. išėjo iÅ¡ naktinio klubo ir prie jo priėjo 3 jauni vyrai, iÅ¡ kurių vienas jį pastÅ«mė, Å¡is jį pastÅ«mė atgal.

Tuomet jam iÅ¡ už nugaros atbėgo keli asmenys, kurie jam iÅ¡ karto smÅ«giavo. Vienas iÅ¡ jų tikrai buvo N. Å ., kitas asmuo galimai buvo M. K.. N. Å . deÅ¡ine ranka pastvėrė jo galvÄ , o kita ranka jam sudavinėjo smÅ«gius į galvÄ . Jautė, kad jį muÅ¡a ir kiti asmenys. Taip susilenkę jie judėjo link bortelio. Bandydamas iÅ¡sivaduoti, deÅ¡ine ranka jis suspaudė N. Å . sėklides. Užkliuvę už bortelio, su N. Å . pargriuvo, tačiau N. Å . jo galvÄ vis tiek laikė suspaudęs po savo pažastim.

Buvo muÅ¡amas toliau į įvairias kÅ«no vietas. Tada M. K. iÅ¡plėšė jį iÅ¡ N. Å . gniaužtų ir stipriai suspaudęs rankÄ vedė link iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės, sakydamas: „Bėk iÅ¡ čia, nes tau bus blogai“. Tuo metu privažiavo automobilis. N. Å . pribėgo, nugara pastatė jį į automobilio bagažinę. Å alia jo iÅ¡ deÅ¡inės pusės stovėjo N. Å . ir M. K.. Jis laikėsi susiėmęs už nosies, kadangi ji jau buvo sulaužyta, stipriai bėgo kraujas.

Tada N. Å . ir M. K. dar kelis smÅ«gius sudavė jam į veidÄ ir krÅ«tinės sritį. SmÅ«gius sudavė N. Å ., kadangi buvo arčiausiai jo, o tai, kad smÅ«giavo ir M. K. sprendžia iÅ¡ to, kad jautė kelis smÅ«gius vienu metu. Po to N. Å . ir M. K. įstÅ«mė jį į automobilio bagažinę. Automobiliui pradėjus važiuoti, labai iÅ¡sigando, iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio nesurinko policijos telefono numerio. Tada paskambino paskutiniu skambintu numeriu G. J.. Pasakė jam, kad nepažįstami asmenys jį sumušė ir kažkur iÅ¡vežė, prašė paskambinti policijai.

Atvažiavus į pliaÅ¾Ä , N. Å . ir M. K. jį iÅ¡vilko iÅ¡ automobilio bagažinės ir numetė ant žemės. Jį apspardė iÅ¡ visų pusių. Juto daugiau nei kelis smÅ«gius vienu metu. Tada N. Å . bandė klupdyti jį ant kelių, kad jo atsipraÅ¡ytų už tai, kad jam suspaudė sėklides. Jis jo atsiprašė, nes nebeturėjo jėgų prieÅ¡intis. Po atsipraÅ¡ymo dar gavo daug smÅ«gių. Jis gulėjo susirietęs embriono poza ant žemės, dengdamas galvÄ , kad jo dar labiau nesužalotų.

Jam gulint ant žemės, pareikalavo jo iÅ¡imti piniginę. Mano, kad tai tikrai buvo K. Å .. Kadangi buvo stipriai iÅ¡sigandęs, iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę ir padėjo. Girdėjo, kaip paėmė piniginę, jÄ atsegė, girdėjo Å¡narant pinigus. IÅ¡ piniginės paėmė 40 Eur. Dar norėjo iÅ¡ jo paimti telefonÄ , bet kažkuris iÅ¡ jų pasakė, kad telefonÄ paliktų. Tada piniginę su telefonu numetė Å¡alia jo. Po to visi jie susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Atsigavęs jis paskambino policijai. Policijos pareigūnai jį surado ir nuvežė į ligoninę (12 t., 26 – 28 b. l.). Iš esmės tokius pat parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti tokiais jo parodymais pagrindo nėra, nes viso proceso metu jis įvykio aplinkybes dėstė pakankamai smulkiai ir nuosekliai, esminių prieštaravimų jo parodymuose teisėjų kolegija neįžvelgia. Pažymėtina, kad yra visiškai natūralu, jog dėl patirto smurto tam tikras aplinkybes nukentėjusysis gali nurodyti netiksliai (pvz., dėl suduotų smūgių skaičiaus ar jų eiliškumo ir kt.), laikui bėgant apklausų metu nurodyti papildomas įvykio aplinkybes (pvz., kad buvo įstumtas į automobilio bagažinę), tačiau tokie neesminiai prieštaravimai nesudaro absoliutaus pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų visuma, juolab, kai juos patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Kad įvykio metu K. N. buvo sumuÅ¡tas, dėl daugybinių jam padarytų sužalojimų jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat ne savo noru jis buvo vežamas bagažinėje ir iÅ¡ jo buvo pasisavinti pinigai, patvirtina ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. N. padarytos muÅ¡tinės žaizdos nosyje, nosikaulių, nosies pertvaros, kaktikaulio ančio priekinės sienelės, deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio žandikaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktos kairėje galvos kairėje smilkininėje srityje, deÅ¡inio peties srityje, abiejų kelių srityse, poodinės kraujosruvos kairės ausies kauÅ¡elyje ir srityje aplink kairę ausį, kaktos deÅ¡inėje, kairės akies vokuose su odos vokuose, deÅ¡inės akies vokuose su odos nubrozdinimais deÅ¡iniame antakyje, galvos deÅ¡inėje smilkininėje srityje ir deÅ¡inės akies ausies kauÅ¡elyje, kaklo kairėje, kairiojo peties srityje, kairėje rankoje, krÅ«tinės lÄ stoje, nugaroje, juosmenyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai galvos kairėje smilkininėje srityje, virÅ¡ugalvyje, kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡inio žando-skruosto srityje, krÅ«tinės lÄ stoje, pilve, deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡iniame dilbyje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais); sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dėl 40 trauminių poveikių; nukentėjusiajam nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2015 m. rugsėjo 6 d. (1 t., 110-112 b. l.).

Šioje išvadoje nustatyta sužalojimų lokalizacija ir padarymo mechanizmas iš esmės atitinka K. N. nurodytas sritis, į kurias jam sudavė smūgius nuteistieji N. Š. ir K. Š.. Liudytojas R. J. parodė, kad atvažiavęs prie naktinio klubo pamatė, jog aikštelėje prie klubo klūpėjo N. Š., o tarp kojų jam buvo nukentėjusysis K. N.. N. Š. sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į nugaros sritį. Po to jie kažkaip išsiskyrė. M. K. priėjo prie K. N. ir liepė jam eiti namo, kad nebūtų dar daugiau ko.

Tada visi nuėjo į kitÄ aikÅ¡telę, į kuriÄ jis taip pat nuvažiavo automobiliu, kuriame tuo metu jau sėdėjo K. Å .. AikÅ¡telėje matė, kad N. Å . sudavė dar kelis smÅ«gius nukentėjusiajam ir su M. K. nuvedė jį link automobilio bagažinės. Kaip nukentėjusysis buvo patalpintas į automobilio bagažinę, nematė. Po to visi nuvažiavo į miesto pliaÅ¾Ä , N. Å ., M. K. ir K. Å . iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jis pasiliko prie vairo. Nematė, ar K. N. iÅ¡ bagažinės iÅ¡lipo pats ar jį kas iÅ¡kėlė.

Matė, kad nukentėjusįjį parklupdė ant kelių. N. Å . kelis kartus kumščiu sudavė jam smÅ«gius. K. Å . irgi kelis kartus sudavė nukentėjusiajam. K. Å . klausė nukentėjusiojo, kur jo piniginė, paėmė piniginę ir iÅ¡ jos išėmė pinigus. K. Å . norėjo paimti ir telefonÄ , tačiau N. Å . liepė telefonÄ palikti. Tada visi atsisėdo atgal į automobilį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ pliažo (12 t., 28 – 29 b. l.). Nukentėjusiojo K. N. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo G.

J. parodymai, kad išėjus iÅ¡ naktinio klubo, prie K. N. stovėjo grupė jam nepažįstamų jaunuolių, kurie buvo agresyvÅ«s. Jis bandė jiems paaiÅ¡kinti, kad su K. N. yra vietiniai gyventojai, prašė jų nesikabinėti. Vienas iÅ¡ jaunuolių trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . Gindamas K. N., jis tam jaunuoliui taip pat trenkė į veidÄ . Po to tie jaunuoliai jam pradėjo smÅ«giuoti į įvairias kÅ«no vietas. Jis užsidengė galvÄ rankomis. Kai smÅ«giai aprimo, atsistojo. Tada pamatė tik tai, kad K.

N. su keliais kitais asmenimis stovėjo prie automobilio. Kiek vėliau pamatė iš automobilio bagažinės iškištas nukentėjusiojo kojas. Po kiek laiko jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad automobilio bagažinėje yra vežamas nežinoma kryptimi. Jis paskambino policijai. Po kiek laiko nukentėjusysis buvo surastas ir nuvežtas į ligoninę. Po įvykio nukentėjusysis sakė, kad iš jo piniginės paėmė 40 ar 50 Eur (12 t., 29-30 b. l.). Liudytojo O. S. parodymai patvirtino G. J. nurodytas aplinkybes.

Å is liudytojas parodė, kad, išėjęs iÅ¡ naktinio klubo, matė kaip aikÅ¡telėje buvo muÅ¡amas G. J.. Kai jį muÅ¡ančių jaunuolių minia iÅ¡siskirstė, jis priėjo prie G. J.. Pastarasis jam pasakė, kad K. N. įgrÅ«do į automobilio bagažinę ir iÅ¡sivežė. Tuo metu G. J. paskambino K. N., pasakė, kad jį veža bagažinėje nežinia kur. Tada G. J. paskambino į policijÄ . Po įvykio jis aplankė nukentėjusįjį ligoninėje. K. N. jam papasakojo, kad jį per prievartÄ uždarė automobilio bagažinėje ir iÅ¡vežė į miÅ¡kÄ , kur liepė klauptis, mušė, atėmė pinigus (12 t., 31 – 32 b. l.).

Kiti byloje apklausti liudytojai A. K., L. D., A. D. parodė apie aplinkybes, kaip buvo ieškomas nukentėjusysis K. N. ir kad jis sumuštas buvo rastas (duomenys neskelbtini) miesto pliaže bei po to nugabentas į ligoninę (12 t., 30 – 31 b. l.). Paminėtų proceso dalyvių parodymai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, atitinka kitus objektyvius bylos įrodymus. Kartu pastebėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia nuteistuosius tyčia melagingai apkalbėti, nėra.

Tokių aplinkybių iÅ¡ esmės nenurodė ir apeliantai. Todėl, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymai, vertinant juos su kitais nagrinėjamoje byloje esančiais faktiniais duomenimis, patvirtina N. Å ., K. Å . ir M. K. neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N.. Å ių įrodymų visuma leidžia atmesti nuteistųjų parodymus, vertinant juos kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad K.

N. kūno sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 40 trauminių poveikių. Byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį mušė pagrinde N. Š. ir K. Š., grumdamiesi nukentėjusysis ir N. Š. buvo pagriuvę ant kieto grindinio. Šie nuteistieji nukentėjusiajam smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Negalima atmesti galimybės, kad dalis nukentėjusiajam padarytų sužalojimų galėjo būti padaryti jį parverčiant ant žemės, stumdant, prievarta įkišant jį į automobilio bagažinę, ir pan.

Pastebėtina, kad nukentėjusysis K. N. parodė, jog prie naktinio klubo jis tikrai buvo mušamas N. Š., tačiau vienu metu jautė kelis smūgius, todėl tik sprendžia, kad jį mušė ne vienas N. Š., bet galimai ir M. K. ar dar kiti nenustatyti asmenys. Tačiau, tiek N. Š., tiek M. K., būdami vietiniai gyventojai ir pažįstantys aplinkinius, nenurodė jokių kitų asmenų, kurie galimai galėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Jie nebuvo nustatyti ir tyrimo metu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl jam suduotų smūgių visumos, o ne konkrečiu vienu ar keliais smūgiais, todėl kiekvieno smurtavusio asmens smūgių nukentėjusiajam sudavimo (stiprumo, smurto pobūdžio ir pan.) nustatymas šiuo atveju ir nėra itin reikšmingas kvalifikuojant N. Š. nusikalstamus veiksmus.

Atsižvelgus į tai, atmetamas N. Å . apeliacinio skundo argumentas, kad nenustačius kiekvieno iÅ¡ įvykyje dalyvavusio asmens, jo konkretaus indėlio į bendrÄ veikÄ (smurto pobÅ«džio, smÅ«gių kiekio ir intensyvumo, kiekvieno jų tyčios), nebuvo galimybės jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant įvykio situacijÄ pagal nukentėjusiojo parodymus akivaizdu, jog bÅ«tent N. Å . prie baro prieÅ¡ jį veikė aktyviausiai, dėl jo veiksmų ir jo iniciatyva nukentėjusysis atsidÅ«rė automobilio bagažinėje, ir po to K.

N. nuvežus į miesto pliaÅ¾Ä prieÅ¡ jį toliau smurtavo vėl tas pats N. Å . bei prie pastarojo prisidėjęs K. Å .. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Å . taip pat teigia, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N. jis fizinį smurtÄ panaudojo atsiradus teisei į bÅ«tinÄ jÄ gintį nuo paties nukentėjusiojo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Teisėjų kolegija, remdamasi prieÅ¡ tai jau aptartų bylos įrodymų visuma, šį nuteistojo argumentÄ atmeta. BÅ«tinosios ginties institutas reglamentuojamas BK 28 straipsnyje.

Å io straipsnio 2 dalyje pateiktas bÅ«tinosios ginties apibrėžimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias jos teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011).Nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma rodo, kad N. Å . veika nebuvo padaryta bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes, visų pirma, BK 28 straipsnio 2 dalies prasme Å¡iuo atveju iÅ¡ nukentėjusiojo pusės nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi.

Pagal nukentėjusįjį, jam išėjus iÅ¡ naktinio klubo, prie jo visų pirma prikibo 3 jauni asmenys, iÅ¡ kurių vienas jį pastÅ«mė, o jis pastarÄ jį pastÅ«mė atgal. Po to prie nukentėjusiojo pribėgęs N. Å . deÅ¡ine ranka pastvėrė jo galvÄ , pradėjo jį smaugti ir toliau daužė laisva ranka. Nukentėjusysis K. N. neneigė fakto, kad gindamasis nuo tokių N. Å . smurtinių veiksmų prieÅ¡ jį, ranka suspaudė jo sėklides. Tačiau tai visiÅ¡kai suprantama, kai asmuo, patirdamas realiÄ grėsmę savo sveikatai, ima gintis visomis įmanomomis priemonėmis.

ReikÅ¡minga tai, kad prie baro N. Å . prievartos ir smurto naudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N. nepabaigė – jį N. Å . mušė kitoje aikÅ¡telėje prie automobilio, prievarta jį įsodino į automobilio bagažinę, tyčiojosi ir mušė nuvežę į (duomenys neskelbtini) miesto pliaÅ¾Ä . Taigi, nukentėjusiajam realiai net nebeatliekant jokių veiksmų prieÅ¡ nuteistuosius, pastarieji savo smurtinių veiksmų ne tik kad nenutraukė, bet juos dar labiau suintensyvino. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo K.

N. veiksmai Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo nei pavojingas, nei realus ir nei akivaizdus kėsinimasis į nuteistojo N. Å . sveikatÄ , dėl kurio bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pats N. Å . ir buvo tas asmuo, nuo kurio buvo priverstas gintis nukentėjusysis. Nuteistasis N. Å . apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai abejoja ir dėl nukentėjusiojo K. N. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančio požymio – dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas šį nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį, pažymėjo, kad tiek prie naktinio klubo, tiek pliaže nuteistieji N. Å . ir M. K. prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo be jokios suprantamos priežasties. Teisėjų kolegija tam pritaria. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui aptariamÄ teisės normÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika yra padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-62/2014).Byloje nustatyta, kad N. Å .

įvykio metu vieÅ¡oje vietoje – prie naktinio klubo, kur tuo metu buvo daug žmonių, dėl menkavertės dingsties prikibo prie K. N. ir pradėjo prieÅ¡ jį smurtauti. Po to, nuvežus nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) miesto pliaÅ¾Ä , N. Å . toliau tęsė patyčias prieÅ¡ nukentėjusįjį, vėl jį mušė, liepė klauptis, atsipraÅ¡inėti. Jokio asmeninio pobÅ«džio konfliktų tarp nukentėjusiojo K. N. ir nuteistųjų N. Å . bei M. K. iki tol nėra buvę – jie iki įvykio nebuvo pažįstami.

Taigi, N. Å . ir M. K. minėtus veiksmus padarė vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams, veikė ypač įžūliai ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo dėl mažareikÅ¡mės dingsties, prieÅ¡pastatydami savo menkaverčius interesus visuotinai priimtinoms elgesio vieÅ¡oje vietoje taisyklėms, nepaisydami elementarių moralės ir elgesio normų, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad jie tyčia nesunkiai sutrikdė K. N. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Nepagrįstas ir nuteistojo N. Å . apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiojo K. N. sveikatos sutrikdymas negalėjo bÅ«ti padarytas itin žiauriai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad N. Å . ir K. Å . prieÅ¡ nukentėjusįjį atliktų smurtinių veiksmų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, intensyvumas, pagrindžia Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį – itin žiauriai. Å is kvalifikuojantis požymis nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo laikÄ , intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , įrankius bei kitas aplinkybes.

Å ioje byloje nustatyta, kad K. N. kÅ«no sužalojimai buvo padaryti dėl mažiausiai 40 trauminių poveikių. Nustatyta ir tai, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N. tęsėsi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , jam buvo suduota daug smÅ«gių rankomis ir kojomis į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, galvÄ ir kÅ«nÄ , nukentėjusysis buvo muÅ¡amas gulintis, sužalotas, negalintis apsiginti ir pasiprieÅ¡inti. Jam padaryti sužalojimai (paminėtinos muÅ¡tinės žaizdos, lūžiai) yra labai skausmingi.

Net nutraukę smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, palikę jį gulintį ant žemės, nuteistieji nekvietė medicinos pagalbos, nesistengė jam kitaip padėti. Å ios aplinkybės parodo itin žiaurų sveikatos sužalojimo bÅ«dÄ , nepriklausomai net nuo to, kokio stiprumo skausmÄ nukentėjusysis jautė. Pažymėtina, kad itin žiaurų nusikalstamos veikos pobÅ«dį nulemia kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia. IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistieji N. Å . ir K. Å . objektyviai atliko tokius veiksmus, kad nukentėjusiajam K.

N. sukeltų kuo didesnį skausmÄ . Apibendrinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ kolegija pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir veikdami itin žiauriai padarė N. Å . ir K. Å ., veikdami bendrai. Pagal bylos aplinkybes, prie naktinio klubo prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo N. Å .. Po to N. Å . smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N. tęsė ir (duomenys neskelbtini) miesto pliaže, kur prie N. Å . daromos veikos prisijungė ir K.

Å . ir taip kartu smurtaudami jie nukentėjusįjį sumušė, padarydami jam specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad N. Å . teisingai ir visiÅ¡kai pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad M. K. savo veiksmais, o bÅ«tent: veikdamas kartu su N. Å ., prievarta uždarydamas nukentėjusįjį K. N. automobilio bagažinėje, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) miesto pliaÅ¾Ä , jį iÅ¡ automobilio bagažinės iÅ¡keldamas, ne tik neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajam, tačiau ir padėjo nuteistiesiems N. Å . ir K.

Å . nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo K. N. sveikatÄ . Jo veiksmus pirmos instancijos teismas kvalifikavo kaip padėjėjo pagal BK 24 str. 6 d. ir 138 str. 2 d. 6 ir 8 p. Kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir M. K. veiksmų teisiniu įvertinimu epizode dėl nukentėjusiojo kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nesutinka. BK 24 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Nors pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galima manyti, kad M. K. nuo pat smurto prieš nukentėjusįjį pradžios buvęs su N. Š. ir K. Š., matęs prieš nukentėjusįjį atliekamus smurtinius veiksmus, suprato ir galėjo suprasti, kad prieš nukentėjusįjį bus smurtaujama toliau ir pliaže, visgi M. K. aptariami veiksmai prievarta uždarant nukentėjusįjį automobilio bagažinėje ir vėliau jį iš bagažinės padedant iškelti neatitinka nei vieno iš alternatyvių BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytų padėjėjo požymių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad plečiamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas nėra galimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas nusikalstamos veikos požymis, tarp jų ir numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, turi būti įrodytas ir pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma. Šiuo atveju taip nėra. Iš bylos matyti, kad prieš nukentėjusįjį K. N. prievarta įsodinant į R. J. automobilio bagažinę, nuteistasis N. Š. jau buvo atlikęs dalį smurtinių veiksmų prieš K.

N., o (duomenys neskelbtini) miesto pliaže jie buvo tik tęsiami prie šios veikos prisijungus ir K. Š.. Pats M. K. K. N. nemušė ir jam nustatytų sužalojimų nepadarė, nes net pats nukentėjusysis tik spėjo, kad ir M. K. galėjo smurtauti prieš jį, nes tiesiog buvo kartu. Jokių kitokių duomenų, kad M. K. tiesiogiai prisidėjo prie N. Š. ir K. Š. veiksmų smurtaujant prieš nukentėjusįjį, byloje nėra. Nėra pagrindo tvirtinti, kad M. K. kartu su N. Š. prievarta įsodindamas K.

N. į automobilio bagažinę ir iÅ¡ jos jį iÅ¡keldamas, sudarė sÄ lygas ar kažkaip ypatingai palengvino nuteistiesiems galimybę naudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį – K. N. buvo vienas, su jam nepažįstamais nuteistaisiais, prieÅ¡intis realiai negalėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad paminėti M. K. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismui juos kvalifikuojant pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir to, kolegijos vertinimu, pilnai pakanka. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl M.

K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus naikinamas ir M. K. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio dalies 1 punktas). Nustačius tai, kiti nuteistojo M. K. gynėjo argumentai dėl šio nuteistojo veiksmų apimties ir jų teisinio vertinimo nėra reikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Atmestinas nuteistojo N. Š. ir nuteistojo M. K. gynėjo apeliacinių skundų reikalavimas išteisinti N. Š. ir M.

K. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Tam pagrindo nėra. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nurodo, kad nukentėjusiojo K. N. parodymai apie jo neteisėtÄ laisvės atėmimÄ nėra nuoseklÅ«s, o kadangi jie yra vieninteliai jų kaltės įrodymai Å¡iame epizode, jais grįsti nuteistųjų kaltę negalima. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo K. N. parodymai viso proceso metu dėl esminių teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių buvo pakankamai nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Ir jie tikrai nėra vieninteliai įrodymai byloje.

Juos patvirtina prieÅ¡ tai jau aptarti tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai liudytojų R. J., G. J., O. S. parodymai. Å ių įrodymų visuma rodo, jog prie R. J. automobilio nuteistasis N. Å . dar sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam K. N., po to N. Å . ir M. K. prievarta įstÅ«mė nukentėjusįjį į automobilio bagažinę ir jÄ uždarę nuvežė nukentėjusįjį į Ignalinos miesto pliaÅ¾Ä . Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtÄ .

Å io nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad žmogų prieÅ¡ jo valiÄ perkelia į kitÄ vietÄ arba laiko jį esamoje ir to kaltininkas nori. Taigi Å¡io nusikaltimo tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieÅ¡ jo valiÄ . Akivaizdu, kad nukentėjusysis K. N. į R. J. automobilio bagažinę pateko ne savo noru, o panaudojus prieÅ¡ jį smurtÄ â€“ N. Å . ir M.

K. jį įstÅ«mus į automobilio bagažinę. AiÅ¡ku ir tai, kad vežamas jis bagažinėje buvo tikrai ne į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir tikrai ne todėl, kad automobilyje nebuvo vietos – jis buvo nuvežtas į nuoÅ¡alesnę vietÄ , kur nukentėjusysis toliau buvo muÅ¡amas. Neteisėto laisvės atėmimo laikotarpis, su tuo susijęs atstumas, kurį K. N. iÅ¡buvo automobilio bagažinėje, lemiamos reikÅ¡mės Å¡ios veikos kvalifikavimui neturi. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliÄ ja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės bÅ«klės sudarymu arba su Å¡ios bÅ«klės pradžia.

Todėl kvalifikuojant veikÄ pagal BK 146 straipsnio 2 dalį yra visiÅ¡kai nesvarbu, kiek laiko truko nukentėjusiojo laisvės ribojimas. Ä® tai gali bÅ«ti atsižvelgiama tik individualizuojant kaltininkui bausmę. Kolegijos vertinimu, Å¡ie N. Å . ir M. K. veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, požymius ir sudėtį, jie dėl Å¡ios veikos nuteisti teisingai. Negalima sutikti su nukentėjusiojo atstovo skundo reikalavimu pripažinti K. Å . kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, bÅ«damas R.

J. automobilyje, jis stebėjo aplinkÄ ir taip palengvino sÄ lygas N. Å . ir M. K. neteisėtai atimti laisvę nukentėjusiajam, suteikė jiems didesnį saugumo jausmÄ . Tokio apelianto argumentų nepagrindžia byloje esantys įrodymai, tai tėra prielaida. Pagal R. J. parodymus, K. Å . automobilyje jau buvo dar iki įsodinant nukentėjusįjį į bagažinę, iÅ¡ kurio jis nebuvo iÅ¡lipęs iki pliažo, kur buvo nuvežtas nukentėjusysis. Pats K. Å . taip pat niekaip neprisidėjo prie neteisėto nukentėjusiojo laisvės suvaržymo, juolab iÅ¡vis nėra aiÅ¡ku, kÄ K.

Å . veikė R. J. automobilyje. Todėl, laikyti jį padėjėju padarant BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. N. atstovas nesutinka ir su N. Å . ir M. K. iÅ¡teisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Jis nurodo, kad N. Å ., M. K. ir K. Å . veiksmai dėl nukentėjusiojo pinigų vagystės buvo suderinti, jų konkliudentiniai veiksmai pasisavinant pinigus ir nurodymai K. Å . neimti mobiliojo telefono įrodo vagystės padarymÄ bendrininkaujant. Su tokiu įvykio situacijos vertinimu ir siÅ«lymu kolegija nesutinka.

Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad K. Å . Å¡iame epizode veikė vienas ir iÅ¡teisintųjų N. Å . ir M. K. tyčia jo veiksmų pasisavinant nukentėjusiojo pinigus neapėmė. Pagal bylos aplinkybes, po nukentėjusiojo sumuÅ¡imo bÅ«tent K. Å . nukentėjusiojo pareikalavo duoti piniginę. Nukentėjusiajam šį reikalavimÄ Ä¯vykdžius, K. Å . iÅ¡ nukentėjusiojo piniginės iÅ¡traukė 40 Eur. Po to, K. Å . norėjo pasiimti ir nukentėjusiojo mobilųjį telefonÄ , tačiau N. Å . ar M.

K. nurodė telefonÄ palikti. Dėl to K. Å . piniginę ir telefonÄ numetė ant žemės Å¡alia nukentėjusiojo. Tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo K. N., aukščiau jau aptarti liudytojų parodymai. Å ios aplinkybės rodo, kad vagystės objektyviuosius požymius įgyvendino tik K. Å .. Tuo tarpu apeliantas, manydamas, kad ir N. Å . su M. K. padarė aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ bendrai kartu su K. Å ., tai iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad iÅ¡teisintieji buvo Å¡alia K. Å ., matė jo veiksmus ir jiems aktyviau neprieÅ¡taravo.

Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius vertina tik kaip prielaidas ir spėliones, kadangi jų nepagrindžia objektyvūs bylos įrodymai. Vien tai, kad N. Š. ir M. K. buvo visiškai abejingi dėl nukentėjusiojo turto pagrobimo, neįrodo jų tyčios pasisavinti nukentėjusiojo pinigus. Bylos įrodymų visuma nepatvirtina, kad N. Š., M. K. ir K. Š. prieš tai tarėsi dėl nukentėjusiojo turto pasisavinimo, po to išsidalino K. Š. iš nukentėjusiojo paimtus pinigus ir pan. Ir visiškai nesuprantamas skundo teiginys, kad N. Š. ar M.

K. nurodymas neimti nukentėjusiojo mobiliojo telefono įrodo jų dalyvavimÄ pasisavinant jo pinigus. Juk toks nurodymas galėjo bÅ«ti duodamas dėl įvairiausių priežasčių, neatmetant galimybės ir dėl to, kad nukentėjusysis galėtų iÅ¡sikviesti pagalbÄ . Taigi, dėl N. Å . ir M. K. dalyvavimo pasisavinant K. N. pinigus yra daugiau abejonių, nei įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas nepaÅ¡alintais prieÅ¡taravimais dėl kaltinamųjų kaltės. Kolegija pripažįsta, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ N. Å . ir M.

K. iÅ¡teisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovo iÅ¡dėstyti samprotavimai Å¡ios iÅ¡vados nekeičia. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėjas kelia klausimÄ dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieÅ¡taringumo. Å is argumentas, kolegijos nuomone, taip pat nėra įtikinamas. Skundžiamo teismo nuosprendžio struktÅ«rinės dalys yra suderintos tarpusavyje ir neprieÅ¡tarauja viena kitai, iÅ¡ nuosprendžio yra aiÅ¡kios pirmosios instancijos teismo nustatytos veikų padarymo aplinkybės, už kurių nusikalstamų veikų padarymÄ N. Å ., K.

Å . ir M. K. yra nuteisti bei už kurias iÅ¡teisinti. Teisėjų kolegija sutinka su gynėju, kad epizode dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo apylinkės teismas paÅ¡alino aplinkybes, jog M. K. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, o epizode dėl nukentėjusiojo neteisėto laisvės atėmimo nurodė, kad nukentėjusiajam laisvė neteisėtai atimta buvo N. Å . ir M. K. smÅ«giuojant ir stumiant nukentėjusįjį į automobilio bagažinę. Tačiau pažymėtina, kad tokias aplinkybes sÄ lygojo nuteistųjų veikos bendrumas.

Tai, kad epizode dėl nukentėjusiojo K. N. neteisėto laisvės atėmimo M. K. buvo inkriminuotas ir smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, lemia aplinkybė, kad šį nusikaltimÄ M. K. ir N. Å . padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl kiekvienas iÅ¡ jų atsako ir už kito bendrininko padarytus veiksmus. Dėl poveikio nukentėjusiajam (BK 233 str.)N. Å . ir M. K. buvo perduoti teismui kaltinant juos pagal BK 233 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val., veikdami bendrininkų grupėje, atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje gydėsi sumuÅ¡tas nukentėjusysis K.

N., kur atsisėsdami iÅ¡ abiejų pusių ant jo lovos, taip sudarydami bauginančiÄ nukentėjusįjį situacijÄ , praÅ¡ydami atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos ir grasindami, kad neatsiėmus pareiÅ¡kimo nukentėjusiajam bus blogai, tokiu bÅ«du, panaudodami psichinę prievartÄ , siekė paveikti nukentėjusįjį K. N., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto jo laisvės atėmimo bei atviro jo turto grobimo duotų melagingus parodymus įtariamųjų naudai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodyta, jog N. Å . ir M.

K. prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N. panaudojo psichinę prievartÄ BK 233 straipsnio 3 dalies prasme, t. y. kad N. Å . ir M. K. sudarė bauginančiÄ nukentėjusįjį situacijÄ , prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ ir grasino, kad to nepadarius nukentėjusiajam bus blogai. Apylinkės teismas pripažino, kad tik N. Å . veika atitinka BK 233 straipsnio 1 dalies sudėtį, kadangi jis, atvykęs į ligoninę, prašė nukentėjusiojo K. N. atsiimti pareiÅ¡kimÄ , nes kitaip jis pats kreipsis į policijÄ dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo, ir tokiais veiksmais jis siekė paveikti nukentėjusįjį K.

N., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto jo laisvės atėmimo bei atviro jo turto grobimo duotų melagingus parodymus įtariamųjų naudai. O M. K. apylinkės teismas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, nes, teismo nuomone, nukentėjusysis K. N. nenurodė jokių konkrečių M. K. veiksmų, kuriais jis darė poveikį nukentėjusiajam, o M. K. atvykimas kartu su N. Å . į ligoninę nesudaro jokio pagrindo apie tai spręsti. Å iÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ginčija nuteistasis N. Å . ir nukentėjusiojo K.

N. atstovas Linas ŽalnieriÅ«nas. Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, kad kartu su M. K. buvo nuvykę į ligoninę pas nukentėjusįjį K. N., tačiau nurodo, kad jokio poveikio jam nedarė, tik norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl nukentėjusysis kreipėsi į policijÄ . Remdamasis tuo, jis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos. Tuo tarpu nukentėjusiojo atstovas skunde nurodo, kad tiek N. Å ., tiek M. K. veiksmai, įvertinus juos visų bylos įrodymų visumoje, vertintini kaip psichinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį ir nors M.

K. jokių aktyvių veiksmų neatliko, tačiau savo atvykimu ir buvimu kartu su N. Å ., neabejotinai suvokė prieÅ¡ nukentėjusįjį atliekamų veiksmų prasmę ir norėjo taip elgtis, todėl jų abiejų veiksmai atitinka BK 233 straipsnio 3 dalies sudėtį.Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo atstovo pozicija ir jai pritaria. Pripažintina, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl M.

K. nekaltumo bei N. Å . atliktų veiksmų pobÅ«džio prieÅ¡ nukentėjusįjį K. N.. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino N. Å . ir M. K. parodymus, neatsižvelgė į teisingam nuteistųjų veiksmų vertinimui reikÅ¡mingų duomenų visumÄ â€“ nukentėjusiojo K. N., liudytojų M. L., E. D., A. S. parodymus. Tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto M. K. iÅ¡teisinančio teismo nuosprendžio priėmimÄ bei neteisingÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ perkvalifikuojant N. Å . veikÄ iÅ¡ BK 233 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Å . teigia, kad jis neatliko jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama paveikti nukentėjusįjį K. N.. M. K. teisiamajame posėdyje taip pat neigė savo kaltę. Jie abu tvirtino, kad į ligoninę pas nukentėjusįjį atvyko tik su juo pasikalbėti dėl jo paduoto pareiÅ¡kimo policijai. Tačiau, Å¡ie jų teiginiai yra visiÅ¡kai paneigti byloje esančių įrodymų visetu. Nukentėjusysis K. N. parodė, kad kitÄ dienÄ po to, kai buvo sumuÅ¡tas, apie 21 val.

į jo palatÄ atėjo N. Å . ir M. K.. Jis tuo metu gulėjo lovoje, o N. Å . ir M. K. atsistojo aplink jį iÅ¡ abiejų pusių. Jie klausė, ar jis žino, kas jie tokie. Jis atsakė, kad jie yra asmenys, kurie jį sumušė ir vežė bagažinėje. Jie ruošėsi atsisėsti ant jo lovos, sakė: „Atsiimk pareiÅ¡kimÄ , nes tau bus“. Jis labai iÅ¡sigando, suprato, kad jam tikrai bus blogai, kadangi jie jį surado kitame mieste, iÅ¡drįso atvažiuoti, dėl ko galvojo, kad jie tikrai gali vėl smurtauti.

IÅ¡sigandęs jis paspaudė pagalbos mygtukÄ ir netrukus atėjusios seselės paprašė iÅ¡kviesti policijÄ ir iÅ¡vesti N. Å . ir M. K. iÅ¡ palatos. Po to jis pats paskambino policijai ir pranešė, kad buvo atvykę tie patys asmenys, kurie jį užpuolė prie naktinio klubo ir vežė bagažinėje (12 t., 26 – 27 b. l.). Liudytoja M. L. patvirtino nukentėjusiojo parodymus ir papasakojo, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val. į ligoninę atėjo du vyrai žinodami, pas kurį pacientÄ nori nueiti ir nuėjo į nukentėjusiojo palatÄ .

Ji dirbo toliau, bet po minutės suveikė pavojaus signalas iÅ¡ tos pačios palatos į kuriÄ tie vyrai nuėjo. Nuėjusi į palatÄ , ji kelis kartus paklausė, kas atsitiko. Ir nukentėjusysis jai pasakė, kad nori, jog pas jį atėję vyriÅ¡kiai iÅ¡eitų. Išėjus vyrams, nukentėjusysis paprašė iÅ¡kviesti policijÄ (12 t., 28 b. l.). Teisiamajame posėdyje Å¡i liudytoja patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kurie yra kiek iÅ¡samesni. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val. jos budėjimo metu į skyrių atėjo du vyrai.

Jie nurodė paciento vardÄ ir pavardę – K. N., ir klausė, ar teisingai eina. Jie ėjo taip, lyg bÅ«tų žinoję, kur eiti. Vyrai sakė, jog eina aplankyti giminaitį. Kai jie užėjo į palatÄ , netrukus ji iÅ¡girdo pavojaus signalÄ iÅ¡ tos palatos. Jai atbėgus į palatÄ , minėti vyriÅ¡kiai sėdėjo, o pacientas gulėjo iÅ¡sigandęs, laikydamas rankoje telefonÄ . Nukentėjusysis pasakė, kad kviestų policijÄ , kad tai vyrai, kurie jį sumušė. Tuomet ji tuos vyrus iÅ¡prašė iÅ¡ palatos.

Vėliau bandė nuraminti iÅ¡sigandusį K. N. (3 t., 65 b. l.). Be Å¡io, byloje esantiems įrodymams patikrinti pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį buvo pagarsinti liudytojų E. D. ir A. S. parodymai. IÅ¡ Å¡ių jų parodymų matyti, kad pagal praneÅ¡imÄ nuvykus į ligoninę, K. N. nurodė, jog į jo palatÄ buvo atėję du vyriÅ¡kiai, kurie jį sumušė Ignalinoje ir pradėjo jam įvairiai grasinti. Medicinos personalas paaiÅ¡kino, kad minėti asmenys prisistatė kaip K. N. giminaičiai, todėl buvo įleisti į palatÄ .

K. N. buvo išsigandęs. Jis skambino giminaičiams, kurie netrukus atvyko ir jį išsivežė iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (3 t., 55, 57 b. l.). Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį, kuriuo siekiama paveikti asmenį baudžiamojoje byloje duoti melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus. Duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan.

Å iame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ . Å io nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad Å¡is duotų melagingus parodymus.

Suprasdamas, kad neteisėtai kiÅ¡asi į teisingumo vykdymo procesÄ , jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Jei padarant minėtus veiksmus panaudojamas smurtas, veika kvalifikuojama pagal BK 233 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-127/2013, 2K-481/2013).Teisėjų kolegija, vertindama N. Å . ir M. K. veikos atitikimÄ BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, atsižvelgia į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek prieÅ¡ pastariesiems patenkant į K.

N. palatÄ , tiek bendraujant su nukentėjusiuoju, tiek po įvykio. Nukentėjusiojo K. N., liudytojos M. L. parodymais byloje nustatyta, kad ligoninės palatoje N. Å . pasakė nukentėjusiajam : „Atsiimk pareiÅ¡kimÄ , nes tau bus“. Nors nukentėjusiojo palatoje N. Å . ir M. K. užsibuvo neilgai, nes buvo iÅ¡varyti ligoninės personalo, aptariamas N. Å . iÅ¡sireiÅ¡kimas buvo aiÅ¡kus ir konkretus, t. y. atsiimti pareiÅ¡kimÄ â€“ o Å¡iuo atveju nukentėjusiajam pakeisti savo parodymus dėl prieÅ¡ jį atliktų neteisėtų veiksmų, nes kitaip prieÅ¡ jį vėl bus naudojamas smurtas.

Akivaizdu, kad tokį N. Å . iÅ¡sireiÅ¡kimÄ nukentėjusysis suprato ir galėjo suprasti niekaip kitaip, tik kaip grasinimÄ vėl panaudoti fizinį smurtÄ . SumuÅ¡imas, suspardymas ir yra kaip tik tos neigiamos pasekmės, kurių turi bijoti Å¡iuo atveju nukentėjusysis, jei jis nepaklus duoti melagingus parodymus baudžiamojoje byloje. Ir Å¡iuo atveju visai nebÅ«tina nustatyti, ar toks grasinimas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų įgyvendintas ateityje, tačiau nukentėjusiajam turi bÅ«ti akivaizdu, kad Å¡is grasinimas yra realus.

Pagal Å¡ios bylos aplinkybes, apie tai galima spręsti. Juk N. Å . ir M. K. pas nukentėjusįjį atvyko vėlai vakare (apie 21 val.), surado jį visai kitame mieste, iÅ¡ pradžių net neklausė, ar nukentėjusysis juos priims pasiÅ¡nekėti, ar ne, juos užkalbinusiai slaugytojai prisistatė nukentėjusiojo giminaičiais, kas tik patvirtina, kad jie bet kokiais bÅ«dais siekė patekti į K. N. palatÄ ir joje elgėsi neteisėtai, o ne jų deklaruojamų geranoriÅ¡kų paskatų vedini. Jų siekis buvo bendras ir akivaizdus – buvo norėta įbauginti nukentėjusįjį, kad Å¡is duotų byloje melagingus parodymus jų naudai.

Be Å¡io, jį sumuÅ¡usių ir kitus neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jį atlikusių asmenų apsilankymas nukentėjusiajam buvo visiÅ¡kai netikėtas ir akivaizdu bauginantis, po kurio nukentėjusysis iÅ¡ karto sureagavo – paprašė pagalbos, o po to jautėsi blogai. Po N. Å . ir M. K. apsilankymo nukentėjusysis prašė iÅ¡kviesti policijÄ , o slaugytojai M. L. dėl nuteistųjų vizito teko raminti K. N. Po to, kai atvykusiems policijos pareigÅ«nams K. N. papasakojo apie Å¡io įvykio aplinkybes, atvykę artimieji jį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės iÅ¡sivežė.

Tad Å¡iuo atveju grasinimas panaudoti fizinį smurtÄ tuo atveju, jei nukentėjusysis K. N. nepakeis savo parodymų N. Å . ir M. K. naudinga linkme, neabejotinai vertintinas kaip psichinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį, t. y. kitokia prievarta. Tai, kad M. K. pats tiesiogiai neiÅ¡sakė grasinančio pobÅ«džio teiginių nukentėjusiajam, nors nukentėjusysis K. N. teisiamajame posėdyje ir parodė, kad kažkÄ kalbėjo ir M. K., neturi reikÅ¡mės jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir savaime nereiÅ¡kia, kad jis nepadarė Å¡ios veikos.

Byloje nustatyta, kad M. K., sužinojęs, jog K. N. dėl įvykio parašė pareiÅ¡kimÄ . Jis suvokė, jog tam, kad jam ir N. Å . nebÅ«tų taikoma baudžiamoji atsakomybė, reikia imtis priemonių nukentėjusiojo pozicijÄ ar bent su juo susitaikyti. Jis taip pat sužinojo, kur nukentėjusysis yra gydomas, ir susitarė su N. Å . pas jį nuvykti. VisiÅ¡kai teisus nukentėjusiojo atstovas nurodydamas, kad M. K. visÄ laikÄ bÅ«damas kartu su N. Å ., girdėdamas jo iÅ¡sakytus teiginius nukentėjusiajam, suvokė jų prasmę, ir jiems neprieÅ¡taraudamas, nedrausmindamas N. Å . tiesiog jiems pritarė.

Akivaizdu ir tai, kad, būdami kartu, N. Š. ir M. K. turėjo suprasti, jog tokiu būdu poveikis nukentėjusiajam buvo tik efektyvesnis. Reikšminga šiuo atveju ir tai, kad M. K. iki suėmimo dirbo užsienyje, todėl puikiausiai suvokė, kad dėl K. N. pareiškimo jam gali būti neleista išvykti iš Lietuvos, o tai buvo papildomas motyvas neteisėtai veikti prieš nukentėjusįjį. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog M. K. veiksmai siekiant įbauginti nukentėjusįjį asmenį, kad jis duotų melagingus parodymus tiek jo paties, tiek N. Š. naudai, buvo tikslingi.

M. K. suprato, kad darydamas poveikį elgiasi neteisėtai, nes siekia, kad nukentėjusysis pakeistų parodymus apie įvykio aplinkybes. Tai M. K. darė bendrai kartu su N. Å ., taigi, jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo K. N. nurodytas aplinkybes dėl grasinimo jam, bauginančios situacijos sudarymo ir Å¡ių visų įrodymų visuma leidžia atmesti N. Å . ir M. K. nurodomas aplinkybes, vertinant jas kaip jų siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodyta, jog N. Å . ir M.

K. 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val., veikdami bendrininkų grupėje, atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje gydėsi sumuÅ¡tas nukentėjusysis K. N., kur sėsdamiesi iÅ¡ abiejų pusių ant nukentėjusiojo lovos, taip sudarydami bauginančiÄ nukentėjusįjį situacijÄ , praÅ¡ydami atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos ir grasindami, kad neatsiėmus pareiÅ¡kimo nukentėjusiajam bus blogai, tokiu bÅ«du, panaudodami psichinę prievartÄ , siekė paveikti nukentėjusįjį K. N., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl  jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto jo laisvės atėmimo bei atviro jo turto grobimo, duotų melagingus parodymus įtariamųjų naudai.

Jų veika kvalifikuojama pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl M. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį naikinamas ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), o dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo N. Å . veika iÅ¡ BK 233 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 233 straipsnio 3 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl bausmiųPerkvalifikavus N. Å . veikÄ iÅ¡ BK 233 straipsnio 1 dalies į BK 233 straipsnio 3 dalį ir pripažinus M.

K. kaltu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, jiems skiriamos naujos bausmės, atsižvelgus į skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir motyvus bei papildomai įvertinus naujas aplinkybes. Skirdamas bausmes N. Š. ir M. K., apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes.

N. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jis pilnametis, pakaltinamas. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis buvo aktyvus Å¡ios nusikalstamos veikos dalyvis. N. Å . dirba (4 t., 159 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (4 t., 174 b. l.). IÅ¡ byloje esančių nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų matyti ir tai, kad nors jis nėra teistas (4 t., 169-170 b. l.), baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., 160-167 b. l.).

Nepaisant to, kad nuteistasis dirba, iÅ¡dėstytos aplinkybės N. Å . kaip asmenybę leidžia charakterizuoti labiau neigiamai. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 233 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę, kurio dydis nesiekia baudžiamajame įstatyme numatyto Å¡ios bausmės vidurkio. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jis pilnametis, pakaltinamas. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo reikÅ¡mingas ir svarbus, tačiau poveikio nukentėjusiajam epizode jis užėmė labiau antraeilį vaidmenį. Byloje yra duomenų, kad M. K. dirba užsienyje ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (9 t., 21 b. l.). IÅ¡ byloje esančių nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų matyti ir tai, kad jis yra teistas 4 kartus, nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, jis keletÄ kartų baustas administracine tvarka.

Nepaisant to, kad nuteistasis dirba, iÅ¡dėstytos aplinkybės M. K. kaip asmenybę leidžia charakterizuoti neigiamai, kadangi jis nesistengia keisti nuolat pasikartojančio savo teisei prieÅ¡ingo elgesio. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes bei įvertinusi tai, kad ankstesnės valstybės poveikio priemonės (bauda, areÅ¡tas) M. K. elgesiui jokios esminės įtakos neturėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 233 straipsnio 3 dalį tik griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , Å¡ios bausmės dydį nustatant mažesnį, nei baudžiamajame įstatyme numatytas jos vidurkis.

Naujai paskirtos bausmės bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. Å . pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus bei 146 straipsnio 2 dalį ir M. K. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrinamos iÅ¡ naujo pagal BK 63 straipsnio taisykles. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nuteistajam N. Å . pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus bei 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrino jas apimant, t. y. sprendė, kad Å¡ios veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

TÄ patį galima pasakyti ir dėl nuteistajam M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo. Tačiau tai nėra teisinga. PrieÅ¡ nukentėjusįjį visos nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku ir vietoje, todėl Å¡ios veikos sudaro ne idealiÄ jÄ , o realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Ä®vertinus tai bei aplinkybę, kad Å¡iuo atveju nėra ir kitų įstatyme numatytų pagrindų taikyti bausmių apėmimÄ (BK 63 straipsnio 5 dalis), nuteistiesiems N. Å . ir M.

K. paskirtos bausmės bendrinamos iÅ¡ dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybiųNuteistasis N. Å . apeliaciniame skunde nesutinka su jam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis tvirtina, jog bÅ«damas naktiniame klube, jis buvo iÅ¡gėręs nedaug, tačiau jo poveikio nejautė ir tikrai nebuvo apsvaigęs. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad byloje nėra įrodyta, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jei Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatinėjamas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡tyrus asmens kraujÄ , atlikus specialų tyrimÄ neblaivumo (girtumo) bÅ«senai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibÅ«dinami klinikiniai girtumo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad N. Š. atsakomybę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, 146 straipsnio 2 dalį sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Kolegija pažymi, kad ši apylinkės teismo išvada ir nemotyvuota, ir nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Byloje nėra įrodymų, kad N. Š. įvykio metu buvo neblaivus tiek, kad jo girtumas buvo priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Nei nukentėjusysis, nei liudytojai teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam girtumas po įvykio nebuvo nustatytas. Be to, byloje nėra konkrečių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kÄ gi nuteistasis N. Å . veikė naktiniame klube, su kuo bendravo, kiek ir su kuo vartojo alkoholį, ir pan. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats teigė prieÅ¡ įvykį pavartojęs nedaug alkoholio, negali bÅ«ti pakankama spręsti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog alkoholio vartojimo faktas padarė lemiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo veiksmams. Nors dėl to Å¡ioje byloje nėra paduoto apeliacinio skundo, tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai turi įtakos jo teisinei padėčiai (gali jÄ lengvinti). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad ir M. K. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Tačiau apylinkės teismas nuosprendyje vėl gi nenurodė jokių tai patvirtinančių duomenų ir savo sprendimo nemotyvavo. Po įvykio M. K. neblaivumas nebuvo niekur užfiksuotas. Policijos pareigÅ«nai M. K. įvykio vietoje nesulaikė, jo girtumo nepatikrino. Be to, nukentėjusysis bei liudytojai taip pat neparodė ir apie galimus klinikinius tokios nuteistojo bÅ«senos požymius – kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, neriÅ¡liai kalbėjo ir pan. Tik pats nuteistasis pripažino, kad vakaro metu iÅ¡gėrė gal tik vienÄ bokalÄ alaus.

Todėl, labai abejotina, kad toks alaus kiekis galėjo lemti nuteistojo apsvaigimÄ . Todėl, nuteistųjų N. Å . ir M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie aukščiau minėtas nusikalstamas veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ių veikų padarymui, iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina, o Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų, kurios neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).PaÅ¡alinus iÅ¡ teismo nuosprendžio minėtÄ nuteistųjų N. Å . ir M.

K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, sumažėja jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant nepagrįstai pripažintos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bausmės nuteistiesiems N. Å . ir M. K. paskirtos teisingos ir tinkamos jų tikslams pasiekti (BK 41 straipsnio 2 dalis), todėl nekeičiamos. Dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam M. K.

54. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėjas V. B. prašė atidėti nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pagal BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegija tam nepritaria.

55. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi BK 75 straipsnio taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio) teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktikÄ , bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016).

56. M. K. padarė du apysunkius nusikaltimus. Teisus apeliantas skunde nurodydamas, kad praėjo beveik 2 metai nuo paskutinių nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, tačiau tai nemažina pačių nusikaltimų ir jo kaip asmenybės pavojingumo, juolab šiuo atveju reikšminga tai, kad pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė nuo proceso, dėl ko bylos tyrimas ir jos nagrinėjimas tapo ilgesnis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju labai svarbu įvertinti M.

K. asmenybę, kurios teigiamos savybės gali sudaryti pagrindÄ spręsti, kad bausmės tikslai iÅ¡ tikrųjų dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys rodo, kad M. K. nuo 2011 m. iki suėmimo dirbo užsienyje (9 t., 21 b. l.). Tačiau, nepaisant užimtumo ir darbo užsienio įmonėje, M. K. vis tik sugebėjo daryti teisės pažeidimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Akivaizdu, kad darbo turėjimas nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Tad Å¡iuo atveju aplinkybė, kad nuteistasis M.

K. dirbo, pati savaime nesudaro pagrindo jam taikyti BK 75 straipsnį. Iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo M. K. buvo teistas 4 kartus už įvairias nusikalstamas veikas – vagystę, papirkimus, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o naujus nusikaltimus jis padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ir vos po kelių dienų atlikęs areÅ¡to bausmę. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikaltimus pagal BK 146 straipsnio 2 dalį bei 233 straipsnio 3 dalį nuteistasis M. K. padarė vienÄ po kito, kas rodo didesnį jo pavojingumÄ bei patvirtina neigiamÄ jo požiÅ«rį į visuomenei priimtinÄ elgesį.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (9 t., 163 – 199 b. l.) matyti, kad anksčiau M. K. itin daug kartų baustas administracine tvarka už įvairiausio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Ir nors sutiktina su gynėju, kad M. K. paskirtos administracinės nuobaudos laikytinos negaliojančiomis, tačiau teisės pažeidimų kiekis bei jų sistemingumas charakterizuoja jį kaip asmenį, nesugebantį laikytis tinkamo elgesio taisyklių, todėl į šias aplinkybes aptariamu klausimu tiesiog negalima neatsižvelgti kaip į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis.

Visos Å¡ios aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie M. K. polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ , nenorÄ keistis. Paminėtų aplinkybių visuma rodo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik nuteistajam M. K. realiai atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Å iuo atveju nėra jokių priežasčių teigti, kad nuteistojo elgesį galima koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės. Taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ pagal BK 75 straipsnį, kolegija nemato pagrindo, nes nėra įstatyme numatytos bÅ«tinos sÄ lygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus Å¡ios bausmės atlikimo.

Dėl civilinių ieÅ¡kiniųŠioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 895,07 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam K. N. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 t., 171 – 172 b. l.). Byloje nustatyta, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo smurtauta ir jis buvo sužalotas, padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl ko nukentėjusysis buvo gydytas sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir jo gydymas apmokėtas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė šį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų N. Å ., K. Å . ir M. K.. Pagal Å¡io teismo nustatytas bylos aplinkybes, minėtų asmenų bendrais veiksmais nukentėjusysis K. N. ir buvo sužalotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ M. K. iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, Å¡is Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys solidariai priteisiamas iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus padariusių asmenų – nuteistųjų N. Å . ir K.

Å ., kadangi bÅ«tent jie atsakingi už nukentėjusiojo gydymÄ . Todėl skundžiamas teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. N. atstovas nesutinka su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu ir praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, t. y. padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 9000 Eur. Pažymėtina, kad apeliantas skunde nepateikia jokių tokį jo praÅ¡ymÄ pagrindžiančių argumentų.

Tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pasinaudodamas atsikirtimo teise, apeliantas nurodė, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nukentėjusysis K. N. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš N. Š., K. Š. ir M. K. priteisti 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš nuteistųjų 6000 Eur nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu ir nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad nežymus sveikatos sutrikdymas K. N. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukėlė didelį fizinį skausmÄ , todėl jis neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ ir turi teisę reikalauti jÄ atlyginti.

Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kad kiek įmanoma teisingiau bÅ«tų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ priteisti nukentėjusiajam 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , prieÅ¡ jį atliktų kitų neteisėtų veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę jo dvasinei savijautai, sukeltas pasekmes. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138, 146 ir 233 straipsnių saugomų vertybių svarbÄ , teisingai įvertino nuteistųjų nusikalstamų veikų padarinius, nukentėjusiojo K.

N. interesus, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Be to, teismas atsižvelgė ir į formuojamÄ teismų praktikÄ bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į nagrinėjamÄ atvejį, įvertino ir tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo jau atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos. Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam K. N. priteista 6000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka tokios piniginės kompensacijos nustatymo kriterijus, todėl jÄ dar labiau didinti nėra pagrindo.

Pagrindo keisti ar naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ apylinkės teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje nesudaro ir nuteistojo N. Å . skundo teiginiai dėl K. N. priteistos neturtinės žalos. Pažymėtina, kad skundas Å¡ioje dalyje buvo grindžiamas tik tuo, jog nuteistÄ jį iÅ¡teisinus, nukentėjusiojo ieÅ¡kinys iÅ¡ jo turi bÅ«ti nepriteisiamas, tačiau N. Å . skunde neginčijo priteistos neturtinės žalos dydžio. Todėl detaliau dėl to teisėjų kolegija nepasisako, kadangi nustačius, jog N. Å . nuteistas pagrįstai, nepriteisti iÅ¡ jo solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiajam civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti pagrindo nėra.Dėl atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismeApeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas Linas ŽalnieriÅ«nas ginčija ir priteistų procesinių iÅ¡laidų dydį.

Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omas priteisti iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos buvo adekvačios advokato atliktam darbui atstovaujant nukentėjusįjį. Teisėjų kolegija tam pritaria.    BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).Byloje nukentėjusiajam K. N. teisinę pagalbÄ teikė advokatas Linas ŽalnieriÅ«nas.

Nukentėjusysis už suteiktas paslaugas advokatui sumokėjo 1520 Eur ir Å¡ias iÅ¡laidas prašė priteisti iÅ¡ nuteistųjų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sumažino nukentėjusiajam priteistinÄ sumÄ advokato iÅ¡laidoms atlyginti nuo 1520 Eur iki 900 Eur, tačiau nenurodė tokį procesinių iÅ¡laidų sumažinimÄ pagrindžiančių motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvardijo atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo pagrindus – atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , reikalingas teisines paslaugas, praÅ¡omų iÅ¡laidų dydį, tačiau nesukonkretino ir iÅ¡samiau neaptarė Å¡ių iÅ¡laidų sumažinimÄ nulėmusių aplinkybių.

Svarbu tai, kad nukentėjusiajam reikėjo samdyti advokatÄ ir jam mokėti tik dėl nuteistųjų veiksmų. Nukentėjusiojo atstovo iÅ¡laidas patvirtina į bylÄ pateiktas mokėjimo nurodymas (12 t., 60 b. l.). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme bylÄ sudarė 12 tomų, kaltinimai buvo pareikÅ¡ti dėl 4 apysunkių nusikaltimų padarymo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. rugsėjo 6 d., o advokatas į bylÄ Ä¯stojo dar 2016 m. liepos mėnesį (tyrimo metu), Å¡ioje byloje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti 3 asmenims, iÅ¡ kurių nei vienas savo kaltės nepripažino, tyrimo metu vienas iÅ¡ jų dar ir pasislėpė, dėl ko bylos procesas tapo sudėtingesnis ir ilgesnis.

Matyti ir tai, kad Å¡ioje byloje advokatas teisines paslaugas nukentėjusiajam teikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, kad advokato darbo vieta yra Vilniuje, o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir bylos teisminis nagrinėjimas vyko kituose miestuose, kad advokatas aktyviai dalyvavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje, t. y. surašė civilinį ieÅ¡kinį, reiÅ¡kė praÅ¡ymus, dalyvavo baigiamosiose kalbose, pasinaudojo atsikirtimo teise ir kt. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti – 1520 Eur, iÅ¡ nuteistųjų priteistinos visa apimtimi, kadangi tokios iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios, adekvačios bei proporcingos atliktų procesinių veiksmų kiekiui ir sudėtingumui, visos jos yra pagrįstos konkrečiais advokato atliktais darbais.

Todėl, 1520 Eur lygiomis dalimis iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ visų nuteistųjų, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 506,66 Eur. Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino procesinių iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ ir nepagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas sumažino, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 dalis).  Dėl atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeApeliaciniu skundu nukentėjusiojo K.

N. atstovas Linas ŽalnieriÅ«nas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistųjų N. Å ., K. Å . ir M. K. nukentėjusiajam K. N. 910 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ apmokėti. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. liepos 5 d. pinigų priėmimo kvitÄ (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad nukentėjusysis K. N. sumokėjo savo atstovui advokatui Linui ŽalnieriÅ«nui 910 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (13 t., 12 b. l.).Teisėjų kolegija pažymi, kad jau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalis taip pat galioja nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).

Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo N. Å ., nuteistojo M. K. gynėjo V. B. ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus. Turėdamas teisę pateikti apeliacinį skundÄ byloje, nukentėjusysis kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatÄ suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ . Todėl nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ turi bÅ«ti atlygintos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui yra pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ .

Svarbu tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tiek pagal nuteistojo N. Š., tiek pagal nuteistojo M. K. gynėjo bei nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus, kurie yra tenkinami iš dalies. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas teismo nuosprendį ginčijo dėl visų 3 nuteistųjų, taip pat jame kėlė įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo klausimus, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad to paties advokato paslaugomis nukentėjusysis K. N. naudojosi ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.

Tad Å¡ioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys atstovui buvo žinomi ir papildomos didelės laiko sÄ naudos su jais susipažinti nebuvo objektyviai bÅ«tinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į nuteistųjų turtinę padėtį, iÅ¡ jų priteistus turtinės ir neturtinės žalos dydžius, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti 910 Eur suma už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ nėra pagrįsta ir proporcinga, todėl Å¡i suma mažinama iki 300 Eur, kuri lygiomis dalimis iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ visų nuteistųjų, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 100 Eur.Dėl kitų bylos klausimųByloje civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi 3 mėnesiams buvo laikinai apribotos N. Å . nuosavybės teisės į dalį jo piniginių lėšų, esančių ir įplaukiančių į jo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke, bei 4 jo transporto priemones (12 t., 104-107 b. l.).

To paties teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi taip pat 3 mėnesiams buvo apribotos ir K. Å . nuosavybės teisės į jo pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į jo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke (12 t., 102-103 b. l.). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apribojimas į šį nuteistųjų turtÄ buvo pratęstas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, iÅ¡skyrus tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas tik trims N. Å . priklausančioms transporto priemonėms.

Čia pažymėtina, kad pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų N. Å ., K. Å . ir M. K. V. ligonių kasai ir nukentėjusiajam K. N. priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai bendrai sudaro 6935,07 Eur sumÄ . Dėl to, nagrinėjamu atveju priteistų civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieÅ¡kinių dalyje tikslinga toliau taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ minėtoje 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytÄ nuteistųjų N. Å . ir K.

Å . turtÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija  nusprendžia:Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – M. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria M.

K. iÅ¡teisintas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – M. K. pripažinti kaltu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį M. K. paskirtÄ bausmę subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir jam paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

KitÄ teismo nuosprendžio dalį pakeisti :N. Å . veikÄ iÅ¡ BK 233 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 233 straipsnio 3 dalį ir skirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, 146 straipsnio 2 dalį N. Å . paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir jam paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.

PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio N. Å . dėl veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir 146 straipsnio 2 dalį bei M. K. dėl veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, nustatytÄ jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad Å¡ias nusikalstamas veikas jie padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ių nusikaltimų padarymui.    Priteisti Valstybinei ligonių kasai solidariai iÅ¡ N. Å . ir K. Å . 895,07 Eur nukentėjusiojo K. N. gydymo iÅ¡laidų.

Iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieÅ¡kinių dalyje taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Å¡iam turtui :Ä® N. Å . :- dalį piniginių lėšų, esančių ir įplaukiančių į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, leidžiant jam kas mėnesį disponuoti sÄ skaitoje 380 Eur suma, o sumai, virÅ¡ijančiai 380 Eur, nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant su pinigų sumomis atlikti bet kokio pobÅ«džio operacijas; - transporto priemonę NISSAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), tipas – keleivinis automobilis, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2015 m. kovo 25 d.

VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) grupė; - transporto priemonę MERCEDES-BENZ, modelis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), tipas – keleivinis automobilis, tech. paso Nr. (duomenys neskelbtini); - transporto priemonę VOLKSWAGEN, modelis TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), tipas – keleivinis automobilis, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013 m. liepos 24 d.

VÄ® „Regitra“ (duomenys neskelbtini)grupė, Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2013 m. liepos 24 d. VÄ® „Regitra“ (duomenys neskelbtini)grupė;Ä® K. Å . pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , uždraudžiant su Å¡ioje sÄ skaitoje esančiomis pinigų sumomis atlikti bet kokio pobÅ«džio operacijas. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ N. Å ., K.

Å . ir M. K. po 606,66 Eur iÅ¡ kiekvieno nukentėjusiajam K. N. advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti. LikusiÄ teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              Algirdas Gaputis             Danutė Å vitinienė