d7dc67ec-eaae-453c-a264-d7f43f72631f · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-85-287/2019 m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64573-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.13; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.7.2.2.2; 2.1.4.10.2.1; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 22 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: prokurorei Dianai Voskoboinikovai, nepilnametės nukentėjusiosios R.

K. atstovei pagal įstatymÄ L. M., nepilnametės nukentėjusiosios R. K. įgaliotam atstovui advokatui Anatolijui Å ichovcovui, kaltinamajam M. P. ir jo gynėjui advokatui M. J., uždarame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbantis pas Å«kininkÄ A. V. pagalbiniu darbuotoju, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, teistas 2012-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį vieÅ¡aisiais darbais 6 mėnesiams, teistas 2016-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2016-11-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 60 parų areÅ¡tu, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis M. P. 2017 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytÄ dienÄ , apie 12 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nuvertė nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę R. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ant lovos, jÄ užgulė, viena ranka laikydamas jos abi rankas, kita ranka bandė atsegti jos kelnes, taip ketindamas tenkinti lytinę aistrÄ , pasikėsino seksualiai prievartauti kitokio sÄ lyčio bÅ«du nepilnametę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji R.

K. pasiprieÅ¡ino ir pabėgo, t. y. iÅ¡laisvino vienÄ savo rankÄ , iÅ¡traukė jam iÅ¡ burnos cigaretę ir ja nudegino jam lÅ«pÄ . Be to, kaltinamasis M. P. 2017 m. gruodžio 9 d., apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpasmeninio konflikto metu, tyčia sudaužęs stiklinę bei paėmęs stiklo Å¡ukes, metė jas nepilnametei R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veidÄ , padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Be to, kaltinamasis M. P. dėl laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. gruodžio 9 d. nepilnametės R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atliktų pasikėsinimo seksualiai prievartauti ir fizinio smurto veiksmų, trumpam susargdino nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ R. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), tai yra, dėl teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės metu konstatuojamo laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimo – vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F32.10), padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad su J. M. kartu gyvena 3 ar 4 metus, sutaria, o su vaikais nesutaria daugiausia dėl tvarkos, kad neklauso. Jis nebandė nukentėjusios seksualiai prievartauti. Kaltinime nurodytas pietų metas, bet to negalėjo bÅ«ti, nes vasaros laikotarpiu pastoviai jį iÅ¡veždavo nuo ryto iki penktos valandos vakaro į objektus ir pietų metu niekada negrįždavo į namus. Dirbo ir dabar tebedirba pas tÄ patį Å«kininkÄ , iÅ¡veždavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , nes tenai elniams kelių hektarų teritorijoje tvarkydavo tvoras, stulpus, niekas pietų metu nevežiodavo į namus, į (duomenys neskelbtini).

Pas Å«kininkÄ 2017 metais dirbo pagal kvitus. Savo parodymuose jis minėjo, kad kartais ar keletÄ kartų R. praeinant sučiupdavo už užpakalio, bet kad bÅ«tų užsivertęs ant lovos, bÅ«tų jÄ užgulęs, tokių dalykų nebuvo, net galvoje to nebuvo, kad iÅ¡prievartauti, turi sugyventinę, su kuria santykiai normalÅ«s, kam jam reikalinga nepilnametė. Kai kartais už užpakalio sučiupdavo juokų forma, R. tik nusijuokdavo. Toje Å¡eimoje R. atžvilgiu jis nesijautė, kaip tėvas, gal labiau, kaip draugas. 2017 metų gruodžio 9 dienÄ buvo toks atvejis, nes R. iÅ¡ draugės grįžo neblaivi, tupėdama prie pečiaus, užsidegusi cigaretę rÅ«kė, ir jis pasakė, kad yra nepilnametė ir jis netoleruos jos rÅ«kymo namuose, kad eitų kažkur už kampo ir rÅ«kytų.

Ji jam kažkÄ â€žnaglai“ atÅ¡ovė, ant stalo buvo maža taurelė, iÅ¡ pykčio su ranka paėmęs taurelę sutraiÅ¡kė ir tas Å¡ukes, kad nebÅ«tų ant stalo, metė pečiaus link, o R. tuo tarpu užgesino cigaretę ir norėjo iÅ¡eiti į laukÄ . Jis nepastebėjo, ar nuo pečiaus atÅ¡oko Å¡ukė, ar pataikė R., ar nepateikė, specialiai į R. nemetė. Po to metimo R. vėl kažkÄ â€žnaglai“ atÅ¡ovė, įvyko žodinis konfliktas ir pasakė, kad iÅ¡eina pas draugę.

Tokio atvejo, kad R. jam su cigarete bÅ«tų nudeginusi lÅ«pÄ , nebuvo. Jis niekada neduodavo pinigų vaikams, o savo uždirbtus pinigus atiduodavo sugyventinei J. M.. Dėl R. K. susargdinimo, sveikatos sutrikdymo pripažįsta gal yra kažkiek ir jo kaltės su tuo stikliuku, bet daugiausia R. nervavosi, kad buvo susipykusi su draugu, todėl nemano, kad dėl R. sveikatos yra kaltas jis vienas. Jo bendravimo su R. nebÅ«davo, daugiausia su ja bÅ«davo kalba dėl tvarkos namuose, dėl jos pačios apsirengimo, susitvarkymo, pastoviai bÅ«davo žodiniai konfliktai, nes R. labai trÅ«ko tvarkos ne vien namuose.

Namuose visi vaikai gyveno viename kambaryje, buvo dvi lovos viena prie kitos sustumtos ir visi vaikai tenai miegodavo. IÅ¡ pykčio ant R. jis pasakydavo ir keiksmažodžių, mažai kada su ja susitikdavo, bet kai susitikdavo, pastoviai tarp jų bÅ«davo žodinis konfliktas. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M. P. parodė, kad rÅ«kyti R. negalėjo uždrausti, todėl tada pasakė, kad „naglai“ prie jų kambaryje nerÅ«kytų, bandė jie su ja kalbėti, kad nerÅ«kytų, bet ji kambaryje sako vienaip, o išėjusi į kiemÄ daro kitaip.

Jis jos tikrai nepastÅ«mėjo rÅ«kyti už kampo. Jis su M. kartais rÅ«kydavo kambaryje prie pečiaus, atsidarę pečiaus dureles, bet dažniausiai parÅ«kyti iÅ¡eidavo į koridorių. RÅ«kydami namuose kenksmingų sÄ lygų nesudarydavo, kadangi rÅ«kydavo prie pečiaus ir dÅ«mus traukdavo į pečių. IÅ¡ pykčio R. pavadindavo necenzÅ«riniais žodžiais, kai neklausydavo ir trÅ«kdavo kantrybė. Su R. ne kartÄ buvo kalbėta dėl pagalbos, ar tai psichologo, tačiau į specialistus nebuvo kreiptasi.

Kai jie vartodavo alkoholį, vaikai dažniausiai žaisdavo kieme, ar bÅ«davo išėję į bibliotekÄ . Alkoholį vartodavo po darbo, tai užsitęsdavo gal pusvalandį, gal yra buvęs koks kartas, kad vartodavo ir ilgiau. Žino, kad buvo toks atvejis, kai buvo atvažiavę vaiko teisių skyriaus specialistės, ir jie gėrė, rÅ«kė, buvo paÅ¡alinių asmenų. Vaikams mama bÅ«davo pasakiusi, kad į namus turi grįžti devintÄ valandÄ , taip nebÅ«davo, kad jie nebematydavo, kada vaikai grįždavo.

Kai krepÅ¡telėdavo R. už užpakalio, namuose bÅ«davo ir mama. Yra buvę atvejų, kad yra prisilietęs, gnybtelėjęs už užpakalio, kelnių nėra bandęs atsegti, nėra užgulęs, su cigarete jam lÅ«pos nenudegino. Buvo juokų forma gnybtelėjimai už užpakalio, tokių dalykų jis nesureikÅ¡mina, kad čia yra priekabiavimas, nebuvo net tokios minties patenkinti savo aistrÄ . Metant Å¡ukes į pečiaus pusę, grynai R. į veidÄ nemetė, nenorėjo pataikyti į jÄ , nenorėjo jos sužaloti.

R. sveikata galėjo pablogėti, tačiau ne vien dėl jo, prisidėjo mama, gyvenimo aplinkybės, pykosi su draugu. Nepripažįsta epizodo, kad norėjo tenkinti lytinę aistrÄ , todėl, kad tokio dalyko nebuvo, o kitus du epizodus pripažįsta. Jam R. ne kartÄ Ä¯ akis yra sakiusi, kad „aÅ¡ padarysiu, kad tu čia negyvensi“. Jis dirba už minimalų atlyginimÄ , su žmona neiÅ¡situokęs, nes žmona gyvena kitur, turi dukrÄ 13 metų, kuriÄ augina jo mama, moka dukrai iÅ¡laikymÄ . Gailisi dėl to, kas įvyko, nori dorai gyventi, nukentėjusios neatsiprašė, nes buvo įspėtas, kad prie jos nesiartinti, nebendrauti.

Mano, kad daugiau tokių atvejų nepasikartos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio sutinka ir pripažįsta, kaip nuspręs teismas, jeigu priteis, tai stengsis kuo greičiau atlyginti. IÅ¡ pradžių jo ir R. santykiai buvo normalÅ«s, konfliktai prasidėjo, kai R. suėjo 15 metų ir motina jÄ pradėjo leisti į diskotekas, ji pradėjo negrįžti naktimis, pradėjo iÅ¡gėrinėti, akivaizdžiai rÅ«kyti. Ä® r o d y m a i Nepilnametė nukentėjusioji R. K., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad M.

P. prie jos lįsdavo ir keldavo rankÄ prieÅ¡ jÄ ir jos mamÄ . IÅ¡ pradžių buvo viskas gerai, bet paskui pradėjo daugiau gerti ir pradėjo lįsti, sugriebdavo jai už užpakalio, paimdavo už „papo“. Patėvis M. P. su jais pradėjo gyventi prieÅ¡ 3 metus, o maždaug po pusantrų metų laiko jis pradėjo jÄ graibyti. Ji jo nekęsdavo. Už užpakalio ir krÅ«tinės patėvis jÄ graibė namuose adresu (duomenys neskelbtini). Patėvis dažniausiai bÅ«davo neblaivus. Graibydamas jÄ , sakydavo, kad ji jauna.

Už užpakalio ir krÅ«tinės jis tiesiog sugriebdavo ir ji to labai nesureikÅ¡mindavo. Broliai R. ir M. K. visa tai matydavo. VienÄ kartÄ ji miegojo dienos metu, patėvis grįžo ir ji pajuto, kad jis kažkÄ daro, prabudusi pamatė, kad jis graibo jos „putę“. Tada ji buvo su džinsais. Jis jÄ lietė per džinsus. Lietimas truko neilgai. Ji atsikėlė, pasakė „kÄ darai“, patėvis pradėjo juoktis ir liepė eiti Å¡aldytuvÄ valyti. Tokiais atvejais ji nebenorėdavo bÅ«ti namuose.

Ji ėjo valyti Å¡aldytuvo, nuėjo į kambarį, o patėvis jai pasiÅ«lė pinigų. Jis jai davė eurÄ su centais, kad nesakytų mamai, jog jis prie jos lindo. Spėja, kad dėl to patėvis davė pinigų, nes kitaip jis jai pinigų neduotų. Tuo metu namuose ji buvo viena, todėl to niekas negalėjo matyti. Tai buvo praeitÄ vasarÄ â€“ gal 2017 metais, nors tiksliai datos neprisimena. Tuo metu mama buvo darbe. Patėvis buvo neblaivus, nes tai matėsi iÅ¡ veido. Be to, patėvis praeitÄ vasarÄ užsigulė ant jos.

Tada buvo pietÅ«s apie 12 val., jis grižo girtas, užsidegė cigaretę, kažkÄ pasakė ir jÄ užsivertė ant lovos. Ji iÅ¡traukė rankÄ ir su cigarete pataikė jam į lÅ«pÄ . Kai patėvis jÄ paguldė, tai savo rankomis laikė jos rankas. Ji iÅ¡silaisvino vienÄ rankÄ ir su cigarete jam dėjo į lÅ«pÄ . Jis norėjo jai atsegti kelnes, nes viena ranka laikė jos abi rankas, o kita norėjo atsegti kelnes. Jam tai nepavyko, nes ji jam sudavė su cigarete. Patėvis tada bandė kiÅ¡ti pirÅ¡tus į lytinius organus, nes bandė atsegti kelnes.

Patėvis nepalietė jos lytinių organų po kelnėmis, nes jų neatsegė, bet gal palietė per kelnes. Ji tada iÅ¡ karto pabėgo ir tris dienas nebuvo namuose, norėjo nusižudyti. KartÄ visi gėrė ir patėvis jai pagriebė už kojos, bet tuo metu buvo daugiau žmonių, tai viskas gerai baigėsi. Taip atsitiko, kai ji norėjo praeiti, o patėvis nenorėjo jos praleisti. Po to karto daugiau patėvis taip nebesielgė, nes ji nebÅ«na namuose. Jis nuolat jai sakydavo: „kada duosi man įbrukt“, „kada duosi“.

Pasakydamas „kada duosi“, reiÅ¡kia, kada duosi sekso. Ne kaip jausdavosi po tokių sakinių. Mamai pasakė tada, kai broliai apie tai papasakojo. Tada mama verkė, sakė, kad ji „kurva“, nes pati lipa, o broliai yra melagiai. Patėvis prieÅ¡ jÄ smurtauja. Paskutinis smurto atvejis buvo neseniai – prieÅ¡ 4 ar 5 mėnesius. Tada ji buvo pas draugę, grįžo namo, patėvis kažkÄ jai pasakė, paėmė stiklinę ir metė į jÄ . Jis jai pataikė į kaklÄ , kur liko įbrėžta.

Po stiklinės metimo, patėvis vėl norėjo ant jos pulti ir trenkti, bet ji tada pabėgo. Tada buvo Å¡eÅ¡tadienio vakaras. KitÄ dienÄ apie tai ji pasakė draugei, sakė, kad eis į seniÅ«nijÄ . Pirmadienį nuėjo pas socialinę darbuotojÄ S., kuri liepė kviesti policijÄ , nes yra žaizda. Žaizda greitai užgijo. Buvo pradėjusi gyventi pas močiutę, tačiau mažai kÄ pasakojo močiutei. Apie Å¡iuos įvykius Å¡iais metais kalbėjo su drauge R. L.. Liudytoja L. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje socialine pedagoge.

Žinojo, kad K. Å¡eimoje yra patėvis, tačiau K. dėl jo niekada nesiskundė. Su K. dažniausiai ji kalbėdavosi, bendraudavo dėl socialinių įgÅ«džių stokos, dėl Å¡varos, tvarkos. Teko bendrauti ir su K. mama. R. apie mamÄ atsiliepdavo gerai, gal kartais ir sakydavo, kad iÅ¡geria, o apie Å¡eimÄ ji kalbėdavo mažai. R. apie smurtÄ jai niekada neminėjo ir nesiskundė. Su ja R. bÅ«davo uždara, nenorėdavo pasakoti. Jai teko lankytis pas R. namuose, lankėsi pora kartų, gal prieÅ¡ 5 ar 6 metus, viskas bÅ«davo normaliai, vietos buvo mažai, bet gyventi buvo galima.

Ji gimnazijoje dirba 11 metų. BÅ«davo, kad R. neateidavo į mokyklÄ , dėl ko neateidavo, reikėtų klausti auklėtojos. Dėl R. Å¡varos, tvarkos į jÄ kreipdavosi auklėtoja. Pasikalbėjus su R., ji pasikeisdavo, tačiau labai trumpam, ji susinervuodavo. Klausdavo R. dėl ko ji susinervuoja, kokios priežastys, kad pas jÄ prasti įgÅ«džiai socialiniai, tačiau ji uždara, nekalbėdavo, pradėdavo verkti. Liudytoja V. J. parodė, kad su R. K. jos kaimynės, buvo draugės. R. su mama gyveno (duomenys neskelbtini), o ji gyveno (duomenys neskelbtini).

Su R. buvo kiemo draugės. R. gyveno su mama J. M., trimis broliais ir mamos draugu M. P.. Nematė, kad R. bÅ«tų sužalota, pasakodavo, kad Å¡eimoje buvo kažkokių problemų, nesutardavo su mama, jai nieko daug nepasakodavo, nesigilino į jų Å¡eimos problemas. Kai bendraudavo, R. buvo 14 metų, o jai 16 metų. Perskaičius liudytojos V. J. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad R. nesutaria su patėviu M. P. ir mama J. M., nes patėvis prie jos kabinėjasi necenzÅ«riniais žodžiais, jÄ Ä¯Å¾eidinėja, tiek patėvis, tiek mama varo jÄ iÅ¡ namų, kad mama yra patėvio pusėje, kad tai vyksta kai mama su patėviu girtuokliauja namuose, todėl ji nenori grįžti į namus, kad R. jai pasakojo 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje kaip patėvis namuose prie jos priekabiavo, rankomis jÄ lietė, bandė nurengti, kad sakė apie tai mamai, bet mama pasakė, kad ji viskÄ iÅ¡sigalvoja, pati vilioja jos sugyventinį,- liudytoja nurodė, kad parodymus tvirtina, kad jie yra teisingi.

Liudytoja J. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, nukentėjusioji R. yra jos dukra ir ji nori duoti parodymus. Jos tikslas papasakoti apie pačiÄ R., apibÅ«dinti jos charakterį. R. yra labai mėgstanti meluoti, manipuliuoti žmonėmis, nėra doras žmogus. R. augina ir auklėja ji, buvo iÅ¡auklėta dorai, bet pasidarė nedora, kai pradėjo mokytis nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini), mokėsi tik vienus metus. Pradėjus mokytis (duomenys neskelbtini), prasidėjo negrįžimai į namus, naktiniai pasilakstymai, neklausymai, o iki (duomenys neskelbtini) buvo visai ne tokia, iÅ¡eidavo, pareidavo.

Mokantis R. (duomenys neskelbtini), jai skambindavo mokytojos, auklėtojos, nes R. pameluodavo, kad išvyksta į namus, o namuose jos nebūdavo, netgi pati R. jos prašydavo pasakyti, kad jeigu skambins auklėtoja, kad pameluotų, jog buvo namuose. Ji R. duodavo laisvę, išleisdavo, o sugyventinis drausdavo, sakydavo, kad laiku turi grįžti į namus, būdavo tokie kivirčai, norėdavo, kad jai niekas nevadovautų. Jų santykiai su R. buvo labai geri ir dabar yra geri, ji tik nori teisybės, o ne melo, o R. meluoja.

Ji neina nei už M., nei už R., eina už teisybę, nes ji geriau R. pažįsta nei kas nors kitas, žino, kada ji meluoja, kada sako tiesÄ . M. labiau jÄ imdavo į „nagÄ â€œ nei tikras tėvas, R. buvo pasakyti žodžiai, kad viskÄ padarys, kad mama negyventų su M., jai buvo blogai, nes norėjo laisvės. Dukra jai niekada nesiskundė, kad M. priekabiaudavo prie jos. Žino, kuo M. P. yra kaltinamas, R. niekada nesiskundė, kad M. prie jos priekabiauja. Kada tokie dalykai galėdavo bÅ«ti, jeigu R. nebÅ«davo namuose, bÅ«davo pas drauges, tenai ir miegodavo.

Su R. ji nesiaiÅ¡kino priežasčių, dėl ko ji nenori bÅ«ti namuose, miegoti namuose. Namuose su P. kartais jie vartoja alkoholį, dažnai tikrai nevartoja, savaitgaliais. Paskutiniu laiku kiek skambindavo R., neatsiliepdavo telefonu, paskutinį kartÄ jos bendravo gal Å¡ių metų spalio mėnesį, sakė, kad susirado darbÄ , kad iÅ¡sinuomojo butÄ , daugiau ji telefonu neatsiliepdavo. Su R. apie Å¡iÄ bylÄ nesikalbėjo. Ji netiki nė vienu R. žodžiu. Atsakydama į klausimus liudytoja J. M. parodė, kad su M.

P. kartu gyvena apie penkis metus. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kadangi jos klausė dėl puodelio metimo į pečių, sakė, kad nematė, todėl atsisakė duoti parodymus. Dabar ji kalba tik apie R., kokia ji yra. Koks tikslas R. apkalbėti P.? Todėl, kad ji pyksta ant jo, pyksta, kad ji gyvena su juo, seniai pyksta, nes M. jÄ subardavo, o R. sakydavo, kad neaiÅ¡kink, nes esi ne tėvas. Jos vaikai turėjo kur gyventi, miegoti, turėjo lovas, o R. dažniausiai eidavo miegoti pas močiutę.

Ä® mokyklÄ vaikai neidavo prasmirdę, čia kalbos bÅ«davo apie R. ir ji tai puikiai žino. R. dabar namuose nėra ir vietos jai namuose miegoti nėra. Gyvenant kartu su P. ji niekada nepastebėjo, kad P. liestų R., tokių dalykų net negalėjo bÅ«ti, nes kai R. bÅ«davo namuose, bÅ«davo ir ji namuose. Labai retas atvejis, kad jos nebÅ«tų namuose, po viešų darbų iÅ¡ karto grįždavo į namus. Dukra R. nesirgo niekuo, bet yra manipuliatorė, nėra teisingas žmogus, jai atrodo, kad čia tokia liga – meluoti ir Å¡meižti kitÄ Å¾mogų.

R. Å¡lapindavosi į lovÄ , į apatinius rÅ«bus, gydytojai sakė, kad tai yra jos užsispyrimas, tingėjimas atsikelti, bÅ«davo pasakyta, kad netgi naktimis jÄ pakelti, kad nusiÅ¡lapintų. Su R. dabar nebendrauja, paskutiniu metu kai bendravo nesakė, ar dar turi Å¡iÄ problemÄ . Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyro brolis. Su R. jos pažįstamos gal du metai, yra geruose santykiuose. Apie bylÄ ji sužinojo gegužės mėnesį. Praeitų metų gruodžio mėnesį R. su jos dukra gulėjo ligoninėje ir tada ji suprato, kad kažkas atsitiko, kad R. negali grįžti į namus, kad iÅ¡ vaiko teisių jau buvo sutvarkyti dokumentai, kad R. apsigyvens vaikų namuose.

Ir tada R. pasakė, kad „padariau J., dabar padarysiu ir M.“. R. sakė, kad jai M. nepatinka, nes liepia tvarkytis. Kiek R. buvo pas jÄ , tai buvo labai netvarkinga, nejausdavo, kad reikia susitvarkyti. M. ir jų visa Å¡eima yra labai tvarkingi, mano, kad R. tai nepatiko. R. ir jos brolis yra sakę, kad jie labai norėtų, kad mama vėl gyventų su A., su kuriuo gyveno anksčiau. R. buvo įpratusi, visur eiti, daryti kÄ nori, o M. drausdavo. Ji matydavo, kad R. trÅ«ksta dėmesio, atsigulusi praÅ¡ydavo paglostyti galvÄ , reikalavo dėmesio sau, siekė, kad J. iÅ¡siskirtų su M..

Apie M. priekabiavimÄ R. jai nieko nesakė, o apie stiklinę pasakojo. Su R. jos susitikdavo kartÄ per du mėnesius, tai kaime, tai (duomenys neskelbtini), kalbėdavosi apie daug kÄ , apie (duomenys neskelbtini), kai įstojo mokytis, apie gyvenimÄ , kaip sekasi. Jai atrodo, kad R. yra atviras vaikas. Jai yra tekę porÄ kartų bÅ«ti, kur gyveno R., matė, kad labai maža virtuvėlė, mažas kambariukas, vaikų kambarys buvo toliau gal kiek didesnis, keturiems vaikams vietos mažokai. Ä® galinį kambarį nebuvo nuėjusi, o iÅ¡ R. kalbos iÅ¡eitų, kad R. neturėjo savo lovos.

R. nėra skundusis dėl mamos gėrimo, tik yra sakiusi, kad mama ir M. užgėrė, tai ji galės nueiti į Å¡okius, nes duos pinigų Å¡okiams, naudodavosi tokiomis progomis. Kai R. jai sakė, kad mamai jau padarė, suprato, jog tai reiÅ¡kia, kad R. bÅ«tų paimta iÅ¡ Å¡eimos ir iÅ¡eitų į globos namus, reiÅ¡kia, kad iÅ¡ mamos vienÄ vaikÄ atėmė, norėjo, kad ir brolis eitų kartu į vaikų namus, reiÅ¡kia, kad J. jau nuskriausta, o M. dar nuskriaus. R. su L. buvo vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), o kiti du vaikai buvo namuose.

Kai jos su R. ir jos dukra išėjo iÅ¡ ligoninės, R. pasakė, kad J. jai nebe motina ir mama nebevadins. Atsakydama į užduodamus klausimus, liudytoja L. P. parodė, kad neturi nuomonės ir negali pasakyti, kokie R. ir jos mamos santykiai. Vasaros metu, kai R. buvo pas jÄ , paskambino J. ir R. pamačiusi, kad paskambino mama, visa nuÅ¡vito, buvo patenkinta, norėjo bendrauti, tačiau pokalbis buvo trumpas. Gruodžio mėnesį, kai R. buvo pas jÄ , niekas jai neskambino ir ji niekam neskambino. R. turi tokiÄ dovanÄ sužavėti žmones savo paprastumu ir daryti įtakÄ , ji kaip spindulėlis, visa Å¡okinėja, teigiama energija.

Ji suprato, kad R. buvo susigalvojusi planÄ Ä¯skaudinti mamÄ , iÅ¡skirti su M.. Nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 2 d. R. gyveno pas jÄ , buvo Kalėdos, kalbėjosi ji, R. ir jos dukra, kad R. negali grįžti į namus. Ji pasiÅ«lė ant popieriaus suraÅ¡yti visas nuoskaudas ir sumesti į pečių, kad sudegtų, kad Naujus Metus pradėti be nuoskaudų, kad atleisti tiems, kurie nuskriaudė. Matėsi, kad R. yra labai įskaudinta, bet neklausė, kas jÄ taip skaudina. R. pradėjus dirbti picerijoje, ji paprašė jos valandai laiko iÅ¡sipraÅ¡yti iÅ¡ darbo, kad kartu nueiti pas tardytojÄ ir dar kartÄ pasiaiÅ¡kinti kaip su ta byla, gal dar kažkÄ galima, nes vakare R. buvo pasakiusi, kad nori atsiimti visus kaltinimus.

Ji R. sakė, kad jeigu davė melagingus parodymus, tai bauda bus mamai, gal jai duos lygtinai, nes čia yra baudžiama atsakomybė, ir jeigu iÅ¡ tikrųjų tai, kas dabar yra „užvirta“, yra neteisinga, nežino tada kÄ daryti. BÅ«tent dėl to planavo eiti pas tardytojÄ , tačiau nebėjo. IÅ¡ darbo R. prašė iÅ¡sipraÅ¡yti, nes po darbo į policijÄ nenueisi atsiimti pareiÅ¡kimo. Spaudimo, poveikio R. ji nedarė, paprasčiausiai norėjo paklausti tardytojos, ar R. dar gali kÄ nors pakeisti, ar nebegali.

R. pati to prašė. Perskaičius liudytojos L. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad bÅ«dama jos namuose 2017 metų Kalėdų laikotarpiu, R. jai pasakojo, kad vasarÄ prie jos priekabiavo M., kad sakė apie tai mamai, bet mama ja nepatikėjo, todėl ji dvi dienas nebuvo namuose, bet mamai nerÅ«pėjo, kur ji yra, kad R. persipjovė venas, bet ji nežino, ar dėl M. priekabiavimo, ar dėl to, kad buvo susipykusi su draugu, kad dėl priekabiavimo ji R. neklausinėjo, o R. daugiau nepasakojo, kad R. yra nervuota, geria raminamuosius vaistus, kad jai trÅ«ksta dėmesio ir Å¡velnumo, kad R. pasakojo, kaip M. sutraiÅ¡kė stiklinę ir metė į jÄ , bet ji sužalojimų nematė, nes jau buvo praėję pusantros savaitės, kad pas M. su J. ji yra buvusi tik vienÄ kartÄ , todėl kaip jie gyvena, kokie jų santykiai su vaikais, nežino, kad M. su J. jai sakė netikėti R., nes R. viskÄ iÅ¡sigalvoja, o ji jiems atsakiusi, kad R. yra vaikas ir ja reikia rÅ«pintis,- liudytoja nurodė, kad parodymus tvirtina, kad jie yra teisingi.

Liudytoja R. L. parodė, kad R. K. pažįsta, nes kartu mokėsi ir bendravo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su R. pradėjo mokytis nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ir mokėsi iki 2018 m. birželio mėnesio. Kartu gyveno bendrabutyje viename kambaryje. Su R. pasiÅ¡nekėdavo apie viskÄ , pasakojo apie problemas jų Å¡eimoje, apie patėvį, kad jis keldavo rankÄ prieÅ¡ jÄ , mama irgi negražiai su ja kalbėdavo, vadindavo visokiais žodžiais. VienÄ kartÄ ji buvo nuvažiavusi pas R. ir matė, kad mama su ja negražiai kalbėjo, patėvis irgi negražiai kalbėjo, buvo lygtai su stiklu paleista jai į smilkinį.

Atvažiavusi pas R. ji buvo pora dienų. Matė, kad bendravimas su R. ne pats geriausias, ne kaip tėvų, o kaip su svetima, motina vadino jÄ visokiais žodžiais, valkata. Jai atvažiavus pas R., jos tėvai iÅ¡važiavo į koncertÄ , o vakare grįžo girti ir dar gėrė namuose. KitÄ dienÄ su R. jos išėjo pas R. močiutę. Jai R. pasakojo, kad patėvis prie jos priekabiavo, lindo prie jos. 2017 m. lapkričio mėnesį abi su R. ėjo į seniÅ«nijÄ , nes vakare patėvis iÅ¡ stiklo paleido R.

į smilkinį. Ji matė nubrozdinimÄ . Abi su R. ėjo į seniÅ«nijÄ pas socialinę darbuotojÄ , kuriai ji pasakė kas buvo namuose, socialinė darbuotoja iÅ¡kvietė policijÄ . Ant R. rankos ji matė sužalojimÄ . R. jai pasirodė, kai gyveno bendrabutyje, pasakojo, kad patėvis priekabiavo prie jos ir ji susipjaustė venas. Smulkiau nepasakojo, tik sakė, kad patėvis priekabiavo, lindo, graibė rankomis, movė kelnes, vadino negražiais žodžiais. Venų pjaustymo žaizdos jau buvo sugijusios.

Namuose R. neturėjo savo kambario, savo lovos, daugiausia eidavo pas močiutę, kuri gyveno netoliese. R. į bendrabutį atvažiuodavo nusipraususi, bendrabutyje tvarkydavosi, prausdavosi, bÅ«davo kartas kitas, kad nesusitvarkydavo, bet pasakius, susitvarkydavo, bendraudavo gražiai. R. nėra sakiusi, kad kažkÄ apkalbėjo, kad sakė netiesÄ . Su R. dabar jos vėl bendrauja ir Å¡iandien buvo susitikę. R. geriau jaučiasi, nes gyvena ne su tėvais, sakė, kad dirba. Pas R. namuose ji buvo vienÄ kartÄ , pirmÄ kartÄ matė jos mamÄ , patėvį, jie jÄ irgi matė pirmÄ kartÄ , abi iÅ¡vadino valkatomis, jai girdint, R. vadino negražiais žodžiais.

Gyvenant bendrabutyje R. skambindavo mamai, pasakydavo, kad reikia pinigų, kada grįš, o mama jai paskambindavo gal tik dėl reikalo, o kad palaikyti Å¡iltus ryÅ¡ius, to nebuvo. Mokykloje ji nepastebėjo, kad R. apkalbėtų kitus grupės draugus. Liudytoja N. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. Su R. teko bendrauti nuo penktos klasės iki devintos klasės, nes baigusi devynias klases išėjo mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ . R. buvo jos auklėtinė. R. buvo labai darbÅ¡ti, siÅ«lydavosi padėti, mokykloje buvo socialinės valandos, kurias ji atidirbdavo, buvo paslaugi, tik labai tingėjo mokytis, kartais bÅ«davo kažkiek impulsyvi, svarbiausia problema buvo asmens higienos įgÅ«džių stoka.

Teko lankytis R. namuose, lankėsi tris kartus. PirmÄ kartÄ lankėsi dėl tokios problemėlės, kuriÄ sprendė su mama, pasiÅ¡nekėjo tik virtuvėje. AntrÄ kartÄ paprašė R., kad ji pasikviestų jÄ Ä¯ svečius, nes R. buvo sakiusi, kad jai nepatinka, kad mama iÅ¡gėrinėja. Einant iÅ¡ kultÅ«ros namų, iÅ¡ renginio su R. užėjo į namus, apžiÅ«rėjo, galėjo bÅ«ti geriau, tvarkingiau, sutarė su R., kad ji pati gali padaryti daug, paklausė, kiek jai reikia laiko ir vėl ateis į svečius, jeigu pasikvies.

Viena mokytoja keitėsi baldus ir ji R. mamai pasiÅ«lė, ar nenorėtų tuos baldus pasiimti, ji sutiko. Ta mokytoja padovanojo tuos baldus. Po kiek laiko apsilankius R. namuose tikrai buvo tvarkinga. Teko lankytis pas R. močiutę ir pas močiutę labai tvarkinga, visos sÄ lygos buvo, nesupranta, kodėl R. grįžo į namus. R. namuose buvo virtuvė ir du kambariai. Pirmame kambaryje lova, o toliau kambarėlyje R. ir jos broliai. R. klausė, kur ji miega. Ten buvo fotelis, dvi lovos, vienas berniukas arba turėjo miegoti ant grindų, arba pas močiutę.

Kad sÄ lygos bÅ«tų geros nepasakytų. Kiek kartų buvo užėjusi į R. namus, mama visada bÅ«davo blaivi, kiek teko bendrauti, kiek ateidavo į mokyklÄ , niekada nebuvo iÅ¡gėrusi. VienÄ kartÄ R. sakė, kad mama geria, todėl ir ėjo pažiÅ«rėti. Tada kai jos bendravo, R. mama gyveno su kitu vyru. Apie šį patėvį R. niekada nieko nepasakojo, tik pasakojo apie tėtį, džiaugėsi, kad tėtis nupirko kuprinę, skaičiuoklę. R. niekada nepasakojo, nesiskundė dėl smurto namuose, nematė jokių sužalojimų, ar pjaustymo žymių.

R. dalyvaudavo programose, gražiai Å¡oko, dainavo chore. Jai lankantis R. namuose, tarp R. ir jos mamos labai nuoÅ¡irdžių santykių nebuvo. Matė, kad namuose labai mažai vietos, kad tame kambarėlyje neįmanoma ruoÅ¡ti pamokų, pačios R. neklausė, kur ruoÅ¡ia pamokas, kur miega. Negali atsakyti, ar R. daugiau laiko praleisdavo pas močiutę, nes R. buvo išėjusi iÅ¡ mamos ir gyveno pas močiutę, o kokiais metais negali pasakyti, kokioje tuo metu mokėsi klasėje irgi negali pasakyti. Jai tik vienÄ kartÄ R. pasakojo, kad nekenčia, kai mama iÅ¡gėrinėja su draugu.

Liudytoja S. M. parodė, kad dirba Pakruojo socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje su socialinės rizikos Å¡eimomis. J. M. Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . Jai pradėjus dirbti su Å¡ia Å¡eima, M. P., kaip Å¡eimos nario, dar nebuvo. Å eima į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yta dėl socialinių įgÅ«džių stokos, dėl mamos, tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaikų priežiÅ«ros, problemų mokykloje, dėl aprangos problemų.

Å eimÄ lankydavo į savaitę kartÄ , du kartus, pagal rizikos lygį. M. Å¡eimoje 4 vaikai. Apsilankymų metu, pirmus metus M. nedirbo, bÅ«davo namuose, namuose bÅ«davo pagaminta maisto, aptvarkyta, o dabar mama jau apie metus laiko dirba, namuose randama netvarka, nes dažnai vaikai vieni bÅ«na namuose, kartais vaikai neįsileisdavo, gal vaikų nebÅ«davo namuose, girtavimo požymių nerasdavo. Su M. kartu gyvena M. P.. Vienu metu vaikai skundėsi netinkamu M. P. elgesiu, kad neleidžia žiÅ«rėti televizoriaus, vadina necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau praėjus keliems mėnesiams klausdavo vaikų ir jie sakydavo, kad viskas tvarkoje, kad su P. sutaria, kad vėl draugai, neturi jokių nusiskundimų.

Vaikai yra sakę, kad tėvai iÅ¡gėrinėja, bet apie smurtÄ nėra nė vienas užsiminęs, ne vienÄ kartÄ vaikų klausė, tačiau jie nė karto nesakė dėl smurto. Vaikai yra sakę, kad M. juos tampo už kojos, rankų, tačiau vaikai vienÄ dienÄ sako taip, o kitÄ dienÄ jau kitaip. R. dažnai minėdavo, kad nesutaria su M., kad vadina jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, kad dažnai pykstasi. VienÄ kartÄ , pirmadienį R. atėjo į seniÅ«nijÄ pas jÄ ir pasakė, kad savaitgalyje jai su drauge grįžus į namus, su M.

įvykio konfliktas, kuris buvo iÅ¡gėręs ir metė į jÄ stiklinę, pataikė. Paklausus, kodėl nekvietė policijos, R. pasakė, kad bijojo. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . R. parodė veidÄ , į kuriÄ vietÄ buvo mesta stiklinė, ant veido žymaus sužalojimo nesimatė, Å¡iek tiek matėsi nubrozdinimas deÅ¡inėje veido pusėje. R. minėjo, kad įvykį matė jos draugė ir broliai. R. dažnai ateidavo į seniÅ«nijÄ ir jos pasikalbėdavo, pasakodavo apie mokslus (duomenys neskelbtini), kas vyksta namuose, sakydavo, kad nesutaria su M., nesutaria dėl televizoriaus žiÅ«rėjimo, jam netikdavo, kaip ji praeidavo, viskas užkliÅ«davo, kÄ ji darydavo, jÄ užkabindavo necenzÅ«riniais žodžiais, nesakė, kad priekabiaudavo.

Jai atrodo, kad R. kalbėdavo atvirai, pajuokaudavo. Policijos yra užfiksuota girtavimo požymių, tačiau kiek jai teko lankytis tuose namuose ir esant vaikams, neteko matyti girtavimo požymių. Apsilankymo metu kartais ir P. bÅ«davo namuose, tačiau jai atėjus jis pasiÅ¡alindavo, iÅ¡eidavo, nebendraudavo. IÅ¡ pradžių vaikams gyventi sÄ lygų nebuvo, visi vaikai gyveno viename kambaryje, bÅ«davo dvi lovos dvigulės, iÅ¡tiesiamos ir visi vaikai kartu miegodavo, tame tarpe ir R.. R. pradėjus mokytis (duomenys neskelbtini), ji grįždavo tik savaitgaliais, vienÄ mėnesį vaikai gyveno globos namuose ir tuo metu tėvai susitvarkė namus, atsirado atskiros lovos, dviaukÅ¡tė lova.

BÅ«davo, kad atėjus neįsileisdavo į namus, manydavo, kad viduje yra berniukai, susiskambindavo su mama, kuri sakydavo, kad vaikai gal išėjo į bibliotekÄ . R. yra sakiusi dėl girtavimo namuose, minėjusi, kad tėvai po darbo grįžę nusiperka alaus butelį ar du ir geria. Jos Å¡eimÄ lankydavo tik darbo metu, nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Liudytoja G. M., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, buvo perskaityti, parodė, 2017 m. gruodžio mėn., dienos neprisimena pas jÄ buvo atėjusi anÅ«kė R.

K.. Ar po to įvykio R. buvo atėjusi, nepamena. Atėjusi R. jai sakė, kad buvo namuose, o M. P. sutraiÅ¡kė stikliukÄ ir metė į sienÄ , kažkaip pataikė į jÄ . R. rodė tÄ vietÄ , kur pataikė, bet ji jokio sužalojimo nematė. Daugiau R. apie tÄ Ä¯vykį nieko nesakė, o ji neklausė. R. jai nėra sakiusi, kad prie jos priekabiauja M. P., todėl ji nieko pasakyti negali. R. nesiskųsdavo, nieko nesakydavo, kas vyksta namuose. J. yra jos dukra. J. rÅ«pinasi savo vaikais kiek galėdama. Ji pas dukrÄ nenueina. (t. 1, b. l. 174-175) IÅ¡ 2017-12-13 specialisto iÅ¡vados Nr. G 1658/2017(04) nustatyta, kad R.

K. padarytas sužalojimas: odos nubrozdinimai deÅ¡iniame skruoste. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas stiklo Å¡ukėmis, metant į jos veidÄ stiklo Å¡ukes. Sužalojimas padarytas ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l.

28) IÅ¡ 2018-08-02 - 2018-08-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-149/2018 nustatyta, kad R. K. atminties ir mÄ stymo sutrikimų nenustatyta, ji gali suvokti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti R. K. parodymais. Nagrinėjamų įvykių metu R. K. galėjo suprasti jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto esmę, galėjo suprasti seksualinio priekabiavimo pobÅ«dį, tačiau jos supratimas apie tokių veiksmų reikÅ¡mę, ypatingai juridines pasekmes, buvo ribotas.

Polinkis fantazuoti R. K. nenustatytas ir nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jos parodymais. R. K. Å¡iuo metu nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, tačiau dėl jos psichoemocinės bÅ«senos, nerekomenduojama papildomai jos apklausti atliekant ikiteisminį tyrimÄ bei teisme, nes ji kalbėdama apie bylos įvykius emociÅ¡kai nesijaučia gerai (jaučia įtampÄ ir bejėgiÅ¡kumÄ ), taip pat teigia bijanti mamos reakcijų – poveikio (liepimo, grasinimų) nekalbėti apie netinkamÄ Ä¯tariamojo elgesį.

R. K. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsidaręs dėl įtariamojo veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 103-112) Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m a s Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už seksualinį prievartavimÄ asmeniui, kuris tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle. Padarytas nusikaltimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , esant bent vienam iÅ¡ alternatyvių požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ asmeniui, kuris sužaloja ar susargdina kitÄ Å¾mogų.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei prieÅ¡ingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ arba bÅ«tų susargdintas ir kad tai bÅ«tų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, kadangi jis pasikėsino seksualiai prievartauti kitokio sÄ lyčio bÅ«du nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ , pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis mesdamas į nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ stiklo Å¡ukes, nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , bei pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ ir dėl fizinio smurto jos atžvilgiu, sukėlė jai psichikos sutrikimÄ ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Kaltinamojo M. P. parodymai, kad jis nesikėsino seksualiai prievartauti nukentėjusiosios, kad nebuvo jos parvertęs ant lovos ir užsigulęs, kad nebuvo tokio atvejo, jog nukentėjusioji jam bÅ«tų su cigarete nudeginusi lÅ«pÄ , kad tik kartais juokais praeinančiai jai yra sučiupęs už užpakalio, kad jis specialiai į nukentėjusiÄ jÄ stikliuko Å¡ukių nemetė ir nenorėjo jai pataikyti, tik metė Å¡ukes pečiaus link, kad nebÅ«tų ant stalo, kad dėl nukentėjusiosios susargdinimo, jos sveikatos sutrikdymo jis yra kažkiek kaltas dėl tų Å¡ukių metimo, bet daugiau nukentėjusioji nervavosi dėl to, nes buvo susipykusi su savo draugu, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, todėl vertinami kritiÅ¡kai, kaip kaltinamojo siekimas iÅ¡vengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nepilnametės nukentėjusiosios R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant psichologei, kuriuose ji aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodė, kad patėviui M. P. su jais pradėjus gyventi prieÅ¡ 3 metus, maždaug po pusantrų metų laiko jis pradėjo jÄ graibyti, ji jo dėl to nekęsdavo, kad už užpakalio ir krÅ«tinės patėvis jÄ graibydavo namuose, dažniausiai bÅ«damas neblaivus, kad graibydamas jÄ , sakydavo, kad ji jauna, kada duos „įbrukti“, kÄ ji suprato, kaip kada duos jam sekso, kad vienÄ kartÄ jai dienos metu miegant, patėvis grįžo ir ji pajuto, kad jis kažkÄ daro, prabudusi pamatė, kad jis graibo jos „putę“, jis jÄ lietė per džinsus, o jai paklausus, kÄ jis daro, jis tik pradėjo juoktis ir liepė eiti valyti Å¡aldytuvÄ bei davė eurÄ su centais, kad ji nesakytų mamai, jog jis prie jos lindo, kad patėvis praeitÄ vasarÄ užsigulė ant jos, grįžęs girtas per pietus, užsidegė cigaretę, kažkÄ pasakė ir jÄ užsivertė ant lovos, savo rankomis laikė jos rankas, norėjo jai atsegti kelnes, nes viena ranka laikė jos abi rankas, o kita norėjo atsegti kelnes, bandė kiÅ¡ti pirÅ¡tus į lytinius organus, bet nepalietė jos lytinių organų po kelnėmis, nes jų neatsegė, bet gal palietė per kelnes, jam nepavyko, kadangi ji iÅ¡traukusi (iÅ¡laisvinusi) vienÄ rankÄ , su cigarete sudavė ir pataikė jam į lÅ«pÄ , kad po Å¡io įvykio ji iÅ¡ karto pabėgo ir tris dienas nebuvo namuose, norėjo nusižudyti, pjaustėsi rankas.

Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po kurio laiko apie šį įvykį papasakojo mamai, tačiau mama jos neužtarė, o tik apkaltino, jog ji pati ant M. P. „lipa“. Nukentėjusioji, duodama parodymus, papasakojo ir apie smurto naudojimÄ prieÅ¡ jÄ , kaip patėvis metė į jÄ stiklinę, pataikė ir sužalojo, dėl ko ji pabėgo iÅ¡ namų, pasisakė apie tai draugei R. L. ir nuėjusi į seniÅ«nijÄ pasakė socialinei darbuotojai S. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (odos nubrozdinimo deÅ¡iniame skruoste), labiausiai tikėtina padaryto stiklo Å¡ukėmis, metant stiklo Å¡ukes į jos veidÄ .

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų R. L., V. J., S. M., L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurioms ji pasipasakojo apie smurto atvejį, apie venų susipjaustymÄ , bei iÅ¡skyrus S. M., apie patėvio priekabiavimÄ . Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos N. V. parodymai, kad ji lankydamasi pas R. namuose, tarp R. ir jos mamos labai nuoÅ¡irdžių santykių nematė, namuose buvo mažai vietos, R. neturėjo sÄ lygų kur ruoÅ¡ti pamokas ir kur miegoti, pastoviai turėjo problemų dėl higienos, skundėsi jai, kad nekenčia kai mama su patėviu iÅ¡gėrinėja.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos L. B. parodymai, kad jai bendraujant su R. ir paklausus R. dėl Å¡varos ir tvarkos, R. susinervindavo, nieko nepasakodavo ir pradėdavo verkti. Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo perskaityti teisminio nagrinėjimo metu, kad anÅ«kė R. atėjusi pas jÄ skundėsi, kad M. P. sutraiÅ¡kė stikliukÄ ir metė į sienÄ , kažkaip pataikė į jÄ , R. rodė tÄ vietÄ , kur pataikė, bet ji jokio sužalojimo nematė, ar tuoj po įvykio R. buvo atėjusi, nepamena.

Kad atminties ir mÄ stymo sutrikimų R. K. nenustatyta, kad ji gali suvokti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jos parodymais, kad ji galėjo suprasti jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto esmę ir Å¡iems veiksmams atitinkamai prieÅ¡inosi ir tai atitiko jai bÅ«dingus individualius ir raidos ypatumus, kad įvykių metu ji galėjo suprasti seksualinio priekabiavimo pobÅ«dį, tačiau jos supratimas apie tokių veiksmų reikÅ¡mę, ypatingai juridines pasekmes, buvo ribotas, kad seksualinio pobÅ«džio veiksmams ji prieÅ¡inosi taip, kaip galėjo, atsižvelgus į jos supratimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir jai bÅ«dingus ypatumus, esant stresÄ keliančiai situacijai, tai yra, stengėsi rečiau bÅ«ti namuose ar bÅ«ti arčiau brolių, kad apie su ja atliekamus seksualinio pobÅ«džio veiksmus ji delsė atskleisti suaugusiems ne tik dėl to, jog ne iÅ¡ karto suprato apie jų netinkamumÄ , tačiau ir dėl iÅ¡gyvenamų jausmų, sutrikusių santykių su mama ir jai bÅ«dingų individualių psichologinių ypatumų, kad polinkis fantazuoti R.

K. nenustatytas, negauta duomenų apie tai, kad jos parodymai bÅ«tų ne jos pačios patyrimas, o įkalbėta informacija, kad įvykio metu (2017-12-09) ir psichiatrijos-psichologijos tyrimo metu jai nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, - patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados. Nukentėjusiosios R. K. parodymus iÅ¡ dalies pripažino ir pats kaltinamasis M. P., nurodydamas, kad supykęs ant R., jog ji rÅ«kė namuose prie pečiaus, iÅ¡ pykčio sutraiÅ¡kė su ranka ant stalo buvusiÄ taurelę ir metė Å¡ukes link pečiaus, bet ar pataikė Å¡ukės R. nematė, nes R. iÅ¡ namų išėjo, kad R. bÅ«nant namuose tarp jų visada kildavo žodiniai konfliktai, kurių metu jis pasakydavo ant Ra. ir keiksmažodžių, kad dėl R. sveikatos sutrikdymo yra kažkiek ir jo kaltės. Nukentėjusioji R.

K., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymus davė, prisiekusi ir įspėta dėl atsakomybės (priesaikÄ pasiraÅ¡iusi), jos duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, realistiÅ¡ki ir atitinkantys byloje surinktus raÅ¡ytinius bei iÅ¡tirtus teisiamajame posėdyje įrodymus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojos L. B., V. J., R. L., N. V., S. M. ir L. P. taip pat parodymus davė, prisiekę teismui ir įspėtos dėl atsakomybės (priesaikas ir įspėjimus pasirašę), todėl jų duotais parodymais, susijusiais su kaltinimu bei patvirtinančiais nukentėjusiosios parodymus, abejoti ar netikėti teismui nėra jokio pagrindo.

Liudytojos J. M. parodymai, kokia jos dukra R. yra melagė, manipuliatorė, negeras žmogus, kad dukra jai niekada nesiskundė, jog M. prie jos priekabiauja, kad dukra turi tikslÄ apkalbėti M., nes jis jÄ drausmindavo, pabardavo, liepdavo laiku grįžti į namus, ir ji dėl to ant jo pyksta, atmestini, kaip neobjektyvÅ«s, prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams ir kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, siekiančio padėti kaltinamajam (sugyventiniui) iÅ¡vengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas.

B a u s m ė s s k y r i m a s Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 str.) Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas jis padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei bÅ«damas recidyvistu. (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.) Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.).

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltinamojo asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ jį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Kaltinamasis M. P. teisiamas trečiÄ kartÄ , nusikaltimus padarė, neiÅ¡nykus teistumui, bÅ«damas recidyvistu (t. 2, b. l. 21-27), padarė tris nusikaltimus, iÅ¡ kurių pasikėsino padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ ir padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 5 d.), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, kurių didžioji dalis padaryta, esant neblaiviam (t. 2, b. l. 10-20), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 7). (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija pateiktoje į bylÄ informacijoje nurodo, kad M.

P. gyvena su sugyventine J. M. ir keturiais jos nepilnamečiais vaikais, kad pastovaus darbo neturi, negali ilgai iÅ¡dirbti vienoje vietoje, kad jų Å¡eimoje yra dažnai girtaujama ir girtaudamas jis tampa agresyvus, kad Å¡ioje Å¡eimoje vaikai yra auklėjami netinkamai, kad Å¡is vyras neprisideda prie vaikų auklėjimo, neparemia jų finansiÅ¡kai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ policijos apie M. P. naudotÄ smurtÄ prieÅ¡ sugyventinės dukrÄ R. K. (t. 2, b. l. 9). Kaltinamasis M. P. nusikalstamų veikų padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu dirbo pagal paslaugų kvitus individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ vykdančių Å«kininkų (duomenys neskelbtini) Å«kiuose (t. 2, b. l. 30 ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Sodros registro LITEKO sistemoje).

Ūkininko (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas, kad dirbdamas nepastoviai, pagal paslaugų kvitus, tik tada, kada reikia atlikti kokius tai darbus, pavestus darbus atlieka patenkinamai, o daugiau charakterizuoti negali (t. 2, b. l. 29). Buvo registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 31). Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Ä®vertinus visumÄ iÅ¡dėstytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir adekvati subendrinta bausmė už visus padarytus nusikaltimus bus straipsnių sankcijose numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, kadangi už jo pasikėsintÄ padaryti sunkų nusikaltimÄ yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas (BK 41, 50 str.).

Teismas atsižvelgdamas į visas nustatytas bylos aplinkybes, bausmės dydį parenka nedaug didesnį už sunkaus nusikaltimo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės minimumÄ . Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 66-69), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. C i v i l i n i o i e Å¡ k i n i o i Å¡ s p r e n d i m a s i r k i t i k l a u s i m a i Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas, paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti. Nepilnametės nukentėjusiosios R.

K. įgaliotas atstovas advokatas pateikė Å¡ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti nukentėjusiajai R. K. už padarytÄ Å¾alÄ fizinei ir psichinei sveikatai iÅ¡ kaltinamojo M. P. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 123-124) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji R. K., bÅ«dama nepilnametė, dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamų veiksmų – pasikėsinimo jÄ seksualiai prievartauti ir padaryto sužalojimo, metant stiklo Å¡ukes jai į veidÄ , padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , patyrė neturtinę žalÄ , nes jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl konstatuojamo laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimo – vidutinio sunkumo depresijos epizodo.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad kaltinamasis M. P. yra sveikas ir darbingas asmuo, tačiau pastovaus darbo neturi, dirba pas Å«kininkÄ tada, kada yra darbo, tačiau sutinka civilinį ieÅ¡kinį atlyginti. Teismas, įvertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios R. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant jai iÅ¡ kaltinamojo M. P. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Å¡i žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų. (CK 6.263, 6.250 str.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje byloje nepilnametei nukentėjusiajai R. K. teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, privalomai buvo paskirtas įgaliotasis atstovas advokatas, kad bÅ«tų reikiamai ginamos nepilnametės teisės ir teisėti interesai. Ä® bylÄ yra pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-12-14 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-7648, iÅ¡ kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos (advokato užmokestis), teikiant nukentėjusiajai valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , sudaro 260,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai R. K. įgaliotasis atstovas advokatas buvo paskirtas privalomai įstatymo nustatyta tvarka, todėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo M. P. nepriteisiamos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys voke prie bylos, - 2 vnt. kompaktinių diskų su nukentėjusiosios apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ais, paliktini prie bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ . (BPK 94 str.) Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrintÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžiÄ nuteistajam M. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti M. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. K.. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke prie bylos, - 2 vnt. kompaktinių diskų su nukentėjusiosios apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ais, palikti prie bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Teisėja Rima Razumienė