Legislator Case Law & Legislation
d7dbdfcb-98dc-46a8-82de-3acac512899d AI generated

d7dbdfcb-98dc-46a8-82de-3acac512899d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d7dbdfcb-98dc-46a8-82de-3acac512899d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. F. G. “ dalį dėl nuosavybės teisių į 1 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui, atkūrimo natūra;

Legislator headnote

AI generated

d7dbdfcb-98dc-46a8-82de-3acac512899d · Lietuvos apeliacinis teismas: Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 60-62) nurodė, kad sutinka su jame iÅ¡dėstytais reikalavimais bei motyvais, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. 2A-198/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1, 30.4.1,   41, 116.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant prokurorei A. R. ,

atsakovo Z. F.

G. atstovei advokatei Vilmai Raklevičienei, atsakovo UAB „Stiklo briauna“ atstovams advokatui Nerijui Kirkilui, Teodorui Ūdrui, trečiojo asmens Aplinkos ministerijos atstovei L. M. ,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, Zdislavui F. G. , UAB „Stiklo briauna“ dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo ir sandorio pripažinimo niekiniu (tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R. J. ), ir

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, gindamas

vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, Z. F. G. UAB „Stiklo briauna“ dėl Vilniaus apskrities

viršininko sprendimo ir sandorio pripažinimo niekiniu (1 t., b. l. 1-4), kuriuo prašė:

1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. F. G. “ dalį dėl nuosavybės teisių į 1 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui, atkūrimo natūra;

2. Pripažinti

niekine 2005-05-10 pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ dėl 4,92 ha žemės sklypo (kadastrinis

numeris (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtinos valstybės miškui, pirkimo;

3. Pripažinti niekine 2005-05-12 tarp atsakovų Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ sudaryto ginčo sklypo priėmimo-perdavimo akto dalį dėl 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtos valstybės miškui, perdavimo;

4. Taikyti restitucijÄ natÅ«ra - įpareigoti UAB „Stiklo briauna“ grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuriÄ sudaro 1 ha ploto valstybės miÅ¡kas, esantis Vilniaus m. savivaldybėje, RokantiÅ¡kių k;

5. Taikyti restitucijÄ natÅ«ra - įpareigoti Z. F. G. grÄ Å¾inti UAB „Stiklo briauna“ dalį kainos, gautos 2005-05-10 ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, proporcingÄ iÅ¡reikalaujamai iÅ¡ UAB „Stiklo briauna“ žemės sklypo daliai;

6. Priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ .

Ieškovas nurodė, kad 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-2660

„Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui Z. F. G. “ atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ

nekilnojamÄ jį turtÄ - 3,96 ha žemės sklypÄ , 0,96 ha miÅ¡ko, esančius RokantiÅ¡kių kaime, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Nuosavybės teisės atkurtos natÅ«ra grÄ Å¾inant bendrÄ 4,92 ha ploto žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai. Minėto sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje, RokantiÅ¡kių kaime, Z. F. G. vardu buvo suformuotas 4,92 ha ploto žemės Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v.), kuriame yra 1 ha miÅ¡ko žemės, kuri pagal valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažymÄ Nr. 16539, priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. IeÅ¡kovo teigimu, 2004-09-30 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. 2.4-01-2660 buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį, 16 straipsnį, LR miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, LR Žemės įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktÄ , iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, 2005-05-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Z. F. G. perleido ginčo sklypÄ atsakovui UAB „Stiklo briauna“, kuris, ieÅ¡kovo manymu, Å¡io sklypo dalį, priskirtÄ valstybės miÅ¡kui, įgijo neteisėtai, pažeidžiant minėtas imperatyvias įstatymų nuostatas.

Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 54-56) nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimas į ginčo sklypo teritorijÄ buvo vykdomas pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, pagal kuriÄ nuosavybės teisės į Vilniaus ir kitų miestų savivaldybių teritorijose esančiÄ Å¾emę, Å¡ių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtÄ po 1995-06-01, atkuriamos minėto įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, RokantiÅ¡kių kaimo teritorija 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 dėl „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui, todėl atkÅ«rimas nuosavybės teisių į RokantiÅ¡kių kaimo teritorijoje turėtÄ Å¾emę pretendentams, remiantis minėta įstatymo nuostata, buvo vykdomas kaip kaimo teritorijoje. Be to, nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra tęstinis, apimantis daug veiksmų. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikÄ , E. C. PÄ® pradėjo vykdyti projektavimo darbus, pagal kuriuos buvo suformuotas žemės sklypas grÄ Å¾inimui. IeÅ¡kovas nenurodo jokių teisės aktų pažeidimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad projektavimo darbai buvo atlikti vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas, atliekant preliminarius matavimus, todėl pareiÅ¡kėjas, ginčydamas dalį žemės sklypo, turi nurodyti konkrečiÄ buvimo vietÄ , prieÅ¡ingu atveju sprendimo nebus galima įvykdyti.

Atsakovas Z. F. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 86-88) nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nes byloje nėra jokių duomenų, jog buvo nesilaikyta žemės sklypo formavimo tvarkos ar kitaip pažeisti norminių aktų reikalavimai. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas, konstatuodamas valstybinio miÅ¡ko ginčo sklype buvimo faktÄ , nepagrįstai remiasi Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2008-08-20 patikrinimo aktu Nr. 236, taip pat 2008-08-29 LR MiÅ¡kų kadastro duomenimis, kadangi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas bei nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkurtos dar 2004 m. Be to, pagal 1996-09-24 LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 4 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, ginčo sklypo teisinė registracija buvo atlikta 2004-11-19, tačiau jokie duomenys apie ginčo sklype esantį miÅ¡kÄ nebuvo įregistruoti. Aplinkos ministerija atsako už miÅ¡ko masyvų registravimÄ , užtikrina registravimo duomenų iÅ¡samumÄ bei jų atitikimÄ dokumentuose pateiktiems faktiniams duomenims. Å ios nuostatos suponuoja kadastro įstaigos pareigÄ susijusiam registrui pateikti duomenis, kurie atitinka jos tvarkomame registre įraÅ¡ytus ir atnaujintus duomenis ir nedelsiant informuoti apie nustatytas klaidas. Kadangi ginčo sklypas privačion atsakovo nuosavybės buvo perduotas dar iki nurodyto Vyriausybės nutarimo priėmimo, nėra kitos galimybės suformuoti ir įregistruoti valstybinio žemės sklypo jame nustatyta tvarka, kaip tik paimant jį visuomenės poreikiams iÅ¡ dabartinio savininko 1994-04-26 Žemės įstatymo Nr. I-446 46 str. nustatyta tvarka.

Atsakovas UAB „Stiklo briauna“ atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 89-93) nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes 2005-05-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties

1.3. punkto 2 papunktyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos specialiosios sklypo naudojimo sÄ lygos: saugotini medžių ir krÅ«mų želdiniai, augantys ne miÅ¡ko žemėje. Be to, minėtos sutarties 4.5 punkte pardavėjas

Z. F. G. , žemės sklypo savininkas, nurodė, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo UAB „Stiklo briauna“ nuosavybės teisei į sklypÄ , o žemės sklypo plane taip pat nebuvo nurodyta, kad Å¡iame sklype sandorio sudarymo metu buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. 2008-12-12 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-16609 (01) po kadastrinių matavimų buvo patikslintos žemės sklypo ribos, o UAB „Stiklo briauna“ buvo įpareigota laikytis specialiųjų naudojimosi sÄ lygų, kurių viena nurodo saugotinus želdinius, augančius ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje. Po Å¡io įsakymo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nepasikeitė duomenys apie žemės sklypui taikomas specialiÄ sias naudojimosi sÄ lygas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ginčo žemės sklype augantys saugotini medžių ir krÅ«mų želdiniai galėjo ar turėjo bÅ«ti laikomi miÅ¡ku. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl UAB „Stiklo briauna“ nesÄ Å¾iningumo, todėl ginčo sklypas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ UAB „Stiklo briauna“. Be to, atsakovas nurodė, kad pagal 2009-01-15 registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä matyti, jog 4,9640 ha žemės sklype yra skirtingų žemės Å«kio naudmenų, kurių kiekviena skiriasi ne tik savo Å«kinio naudojimo ypatumais, bet ir atliekant vertinimÄ turėtų savo individualiÄ vertę. Todėl, jei minėtame žemės sklype bÅ«tų konstatuotas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimas, pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, ariamos, sodų, kelių ir kitos žemės ploto vertė negali atitikti miÅ¡ko ploto vertei, taigi ir ieÅ¡kovo skaičiavimas, taikant proporcingo kriterijų, nėra teisingas. Norėdamas pagrįstai ir teisingai nustatyti tikrÄ jÄ miÅ¡ko ploto vertę ir ribas, ieÅ¡kovas turėjo pagrįsti taikytinÄ vertės skaičiavimo kriterijų bei atlikti miÅ¡ko ribų nustatymÄ , tačiau to nepadarė.

Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 60-62) nurodė, kad sutinka su jame iÅ¡dėstytais reikalavimais bei motyvais, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti.

Tretysis asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 52) nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieÅ¡kiniu, nes tvirtinant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktÄ , gavo visus dokumentus, bÅ«tinus sandoriui sudaryti. Nei notarei pateiktuose, nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenyse nebuvo informacijos apie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ ginčo sklype.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu (1 t., b. l. 243-248) iš dalies patenkino ieškovo ieškinį:

1) panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui Z. F. G. “ dalį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 1 ha žemės sklypÄ , priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui;

2) panaikino 2005 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės R. J. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna“ dėl 4,92 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), dalį dėl pardavimo 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtinos valstybės miškui;

3) panaikino 2005 m. gegužės 12 d. tarp atsakovų Z. F.

G. ir UAB „Stiklo briauna“ sudaryto ginčo sklypo priėmimo-perdavimo akto dalį dėl perdavimo 1 ha ploto šio sklypo dalies, priskirtinos valstybės miškui;

4) pritaikė restitucijÄ natÅ«ra, įpareigodamas UAB „Stiklo briauna“ grÄ Å¾inti valstybei žemės sklypo, esančio Vilniaus m. savivaldybėje, RokantiÅ¡kių k., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, kuriÄ sudaro 1 ha plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui;

5) atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Z. F. G. grÄ Å¾inti UAB „Stiklo briauna“ dalį kainos, t. y. 685 527, 60 Lt, gautos 2005-05-10 ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, proporcingÄ iÅ¡reikalaujamai iÅ¡ UAB „Stiklo briauna“ žemės sklypo daliai.

Teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos pateiktus duomenis, miÅ¡kų valstybės kadastre yra įregistruotas kaip miesto miÅ¡kas Vilniaus miÅ¡kų urėdijos 585 kvartalo 1 ha ploto miÅ¡ko sklypas Nr. 2, t. y. ginčo sklypas, taip pat konstatuota, jog jis atitinka įstatymų nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus (1 t., b. l. 7-11). Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos duomenys laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Nors atsakovai Z. F.

G. ir UAB „Stiklo briauna“ tvirtino, kad ginčo sklype nėra miško, yra tik saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir nepaneigė valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktų rašytinių įrodymų.

Be to, teismas konstatavo, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 2013), kuris patvirtino Vilniaus mieste valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, apie tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2003-02-18 raÅ¡tu Nr. 12-2-1037 informavo Vilniaus apskrities administracijÄ (1 t., b. l. 65). Teismo teigimu, esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti, jog dalis – 1 ha sklypo, į kurį 2004-09-30 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 2.4-01-2660 atkurtos nuosavybės teisės, patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus.

Apygardos teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ , kuriame konstatuota, jog nepaisant to, ar mieste esantis miÅ¡kas yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto schema ar ne, bet koks miesto teritorijoje esantis žemės plotas, atitinkantis MiÅ¡kų įstatyme pateiktÄ miÅ¡ko apibrėžimÄ , yra laikytinas valstybiniu miÅ¡ku, taip pat į Konstitucijos 47 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, padaro iÅ¡vadÄ , jog sklypas, į kurį buvo atkurtos atsakovo Z. F. G. nuosavybės teisės, buvo priskirtas miestui bei jo dalis atitinka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams keliamus reikalavimus, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miÅ¡ko žemės plotÄ , negali bÅ«ti laikoma teisėta, todėl ji pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus negaliojančia 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 dalį dėl 1 ha miÅ¡ko, panaikintina ir pirkimo-pardavimo sutarties dalis, nes neteisėtai įgytas turtas negali bÅ«ti perleistas.

Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (1 t., b. l. 258-260). Skundui pagrįsti atsakovas nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad visa miÅ¡ko žemė, esanti miesto teritorijoje, savaime yra priskiriama miestų miÅ¡kams. Ä®statymo rengėjas numatė specialiÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ tose teritorijose, kurios Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui. AtkÅ«rimo įstatymas aiÅ¡kiai nustato, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas Å¡iose teritorijose yra vykdomas pagal tokius pat reikalavimus, kokie AtkÅ«rimo įstatymo nustatyti atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę.

2. Skundžiamame sprendime be pagrindo neatsižvelgta į tai, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priėmimas yra tęstinio, iÅ¡ keleto etapų susidedančio nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso rezultatas. Visi nuosavybės teisių atkÅ«rimo etapai (žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas, jo patvirtinimas, žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje, kadastro duomenų parengimas) tarpusavyje susiję ir sukelia teisines pasekmes po jo einančiam nuosavybės teisių atkÅ«rimo etapui. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į patvirtintÄ Å½emės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuriuo (o ne ginčijamu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu) ir buvo nustatytos ginčijamo žemės sklypo ribos. Dėl pirmiau nurodytų argumentų darytina iÅ¡vada, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio

4 dalį, kadangi netyrė visų pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl teritorijų planavimo dokumentų, motyvuotai nenurodė, kodėl atmeta Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentus.

3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenys apie miško žemę Nekilnojamojo turto registre, kur nurodyta, kad miško ginčo sklype nėra, neatitinka duomenų, pateiktų Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažymoje Nr. 16539, kurioje nurodyta, kad 4,92 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1,00 ha miško žemės. Teismas, nesivadovaudamas registrų centro duomenimis, pažeidė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

4. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė tik grÄ Å¾intino valstybei žemės sklypo dalies dydį (1 ha), bet ne jo dislokacijÄ , ribas. Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas pažymėtas nenurodant miÅ¡ko ploto ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Nėra pateikta duomenų apie ginčo miÅ¡ko ploto ribų paženklinimÄ vietovėje. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos objektas, nenurodžius konkrečių žemės sklypo dalies ribų, kuriose ieÅ¡kovo teigimu, yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, nebus galimybės įgyventi priimto teismo sprendimo.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (2 t., b. l. 14-17). IeÅ¡kovas atsiliepime teigia, kad:

1. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog ieÅ¡kovas neginčijo ginčo sklypo suformavimo dokumentų (žemės reformos žemėtvarkos projekto, sklypo paženklinimo vietovėje dokumentų, sklypo plano), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ . Kreipiantis į teismÄ dėl ginčijamų neteisėtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo panaikinimo, ginčyti žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kitų ginčo sklypo formavimo dokumentų neprivaloma, nes tik Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotÄ ir perduotÄ Å¾emės sklypÄ . Tuo tarpu žemės reformos žemėtvarkos projektas ar kiti atsakovo nurodyti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių.

2. Negali bÅ«ti pagrindu panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimas į ginčo žemę, esančiÄ RokantiÅ¡kių kaime, buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje, pagal tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuris buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu, t. y. iki minėtoje vietovėje, tarp jų ir ginčo sklype, esančių miÅ¡kų priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Ta aplinkybė, kad minėtas Vyriausybės 2002-12-20 nutarimas Nr. 2013 buvo priimtas po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio

4 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnyje ir 13 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du, tarp jų ir atkuriant nuosavybės teises, perleisti privačion nuosavybėn miestų miÅ¡kus, kurie visais atvejais pagal MiÅ¡kų įstatymÄ laikomi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kais, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos tokiems yra priskyrusi.

3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nenustatyta ginčo miško dislokacija bei ribos, kadangi 1 ha miško žemės plotas yra lokalizuotas ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nurodytas 2008-08-29 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente Nr. P0808-0063.

4. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintus Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatus (3 p., 4 p., 15 p., 19 p.), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymÄ (2 str., 9 str.), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymÄ (5 str.), miÅ¡kai yra minėto miÅ¡kų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamo turto registro ar Nekilnojamo turto kadastro, objektas. Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad  Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės miÅ¡kų kadastro Å¡ioje byloje yra paneigti ir nuginčyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyti duomenys apie ginčo sklype esantį miÅ¡ko žemės plotÄ .

Atsakovas Z. F. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b. l. 20-23). Atsakovas nurodo:

1. Vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (2002 m. balandžio 15 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 527 redakcija), atsakovui Z. F. G. grÄ Å¾intinas žemės sklypas ar jos dalis nebuvo įtraukti į valstybės iÅ¡perkamos žemės plotus, todėl žemės sklypas buvo formuojamas remiantis faktiniais duomenimis apie tai, kad sklype yra saugotini medžių ir krÅ«mų želdiniai, augantys ne miÅ¡ko žemėje, todėl pagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį.

2. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ginčo sklypo teisinė registracija buvo atlikta 2004 m. lapkričio 19 d., tačiau jokie duomenys apie ginčo sklype esantį miÅ¡kÄ nebuvo (nėra) įregistruoti, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovai Z. F. G. ir UAB „Stiklo briauna” neįrodė, kad ginčo sklype nėra miÅ¡ko.

3. Skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti byloje dalyvavę asmenys: ieškovo atstovė I. Z. , atsakovų atstovai M. B. ir advokatė L. U. , trečiojo asmens atstovas V.

M. nėra ir nebuvo dalyvaujančių byloje asmenų atstovais, nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylÄ ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi asmeniÅ¡kai ar kaip atstovai neturėjo. Tokiu bÅ«du, priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ , buvo pažeisti teismo sprendimo vientisumo reikalavimai.

Atsakovas UAB „Stiklo briauna“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b. l. 24-28). Atsakovas nurodo, kad:

1. Teismas negalėjo vadovautis Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo” dalinio pakeitimo”, kadangi jis prieštarauja įstatymui (CPK 3 str. 4 d.).

2. Nekilnojamojo turto registras yra pagrindinis valstybės registras, jis turi prioritetÄ prieÅ¡ kitus nepagrindinius registrus, todėl, esant prieÅ¡taravimų tarp įrašų, esančių skirtinuose registruose, duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, laikyti teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai gali bÅ«ti užginčyti ir panaikinti teismo, tačiau tam reikia, kad teisme bÅ«tų iÅ¡keltas toks reikalavimas, kurio nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje nebuvo.

3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog 2008-12-12 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-16609 (01), po kadastrinių matavimų buvo patikslintos ginčo žemės sklypo ribos. Å iuo įsakymu UAB „Stiklo briauna“ buvo įpareigota laikytis specialiųjų naudojimosi sÄ lygų, kurių viena nurodo saugotinus želdinius (medžius ir krÅ«mus), augančius ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje (minėto apskrities virÅ¡ininko įsakymo 2.1.1. papunktis). Taigi, net ir po kadastrinių matavimų patikslinimo, iÅ¡liko nepakitę duomenys apie žemės sklypui taikomas specialiÄ sias naudojimosi sÄ lygas – atsakovui iÅ¡liko ta pati specialioji naudojimosi sÄ lyga - saugotini želdiniai (medžiai ir krÅ«mai), augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.

4. Teismo sprendime padaryta procesinių pažeidimų, nurodant byloje dalyvavusius asmenis (atstovus), o rezoliucinė teismo sprendimo dalis neįvykdoma, kadangi nėra aiÅ¡kios valstybei grÄ Å¾intino žemės sklypo ribos, miÅ¡ko plotas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ (2 t., b. l. 2-5). Nurodo, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimas buvo įteisintas apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004-09-30 sprendimu Nr. 2.4-01-2660, priimtu po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, todėl žemėtvarkos projektas turėjo bÅ«ti koreguojamas, atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus (Aplinkos ministerijos 2003-02-18 raÅ¡tu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo pateiktos Nutarimu Nr. 2013 patvirtintų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų schemos). Atsakovas UAB „Stiklo briauna“, pirkdamas žemės sklypÄ su miÅ¡ku (kai sklypai yra miesto teritorijoje), galėjo ir privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar miÅ¡kas nepriskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, juolab kad Vyriausybės nutarimas, nustatantis žemės (miÅ¡ko) priklausomybę iÅ¡imtinai valstybei, skelbiamas vieÅ¡ai, todėl neturėtų bÅ«ti taikomos CK 4.96 straipsnio nuostatos, saugančios sÄ Å¾iningo įgijėjo teises.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl teismo sprendimo atitikimo CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimams

Teismo priimtas sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, atitikti įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus, turi būti paremtas teismo posėdyje ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotas, jame turi būti išdėstytos įrodymų tyrimo pagrindu padarytos išvados apie tai, ar reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 260 str. 2 d., 263 str., 268 str., 270 str.). Pagal CPK  270 straipsnio 4 dalies nuostatas, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė civilinio proceso teisės normas (tarp jų ir aukščiau nurodytas) bei materialinį įstatymÄ , ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kinį teismo sprendime nurodytais motyvais, kurie atitinka ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi nepasisakė dėl teritorijų planavimo dokumentų, kurie priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais ir nebuvo nuginčyti.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas turi vykti pagal sprendimo (kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės) priėmimo metu galiojusias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A3-438/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis adm. byloje A146-1189/2009). Beje, turint omenyje, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra dinamiÅ¡kas procesas, kurio metu susiklosto dinaminiai teisiniai santykiai, o įgaliotos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas atkurti nuosavybės yra pagrindas įregistruoti nuosavybę į suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , tai, kad nenuginčyti administraciniai – procedÅ«riniai veiksmai, atlikti iki ginčijamo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) sprendimo priėmimo, nereiÅ¡kia, jog negalima kvestionuoti tokių veiksmų pagrindu priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai yra iÅ¡imtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, o prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų priskirti ir miestų miÅ¡kai (Ä®statymo 4 str. 4 d. 2 p.). AtkÅ«rimo įstatymo (2004-04-10 redakcija) nuostatomis, miÅ¡kai, kurie yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat miestų miÅ¡kams ir miÅ¡ko parkams, iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , iÅ¡perkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį (Ä®statymo 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. 1 ir 3 p., 13 str. 4 p.), t. y. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du jie neperduodami privačion nuosavybėn. Ä®statymo nuostata, draudžianti natÅ«ra atkurti nuosavybę į miÅ¡kus, kurie yra priskirti miestų miÅ¡kams, buvo nustatyta dar 1992 m. įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (1992 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. I-2566 redakcija). Tokiu bÅ«du vieÅ¡asis interesas į miestų miÅ¡kus egzistavo nuo nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo proceso atsiradimo.

VAVA 2004-09-30 sprendimas Nr. 2.4-01-2660 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Zdislavui F. G. “ buvo priimtas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teritorija, kurioje yra ginčo

žemės sklypas, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu „Lietuvos Respublikos Vilniaus

miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, ar ne, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Nagrinėjamoje byloje tik Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę į jam suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , o kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukuria pretendentams tiesioginių nuosavybės teisių atkÅ«rimo pasekmių. Å iuo atveju nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ atsirado ginčijamo 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 pagrindu, o miÅ¡kas, kuris pateko į žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, plotÄ , turėjo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ . Dėl to ginčijamo spendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumui neturi įtakos aplinkybė, kad nėra nuginčyti administraciniai aktai, kurių pagrindu parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nes Å¡ių administracinių aktų pagrindu buvo tik sudarytos sÄ lygos (atsirado prielaidos) atkurti nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypÄ , tačiau jų pagrindu neatsirado nuosavybės teisė. Kadangi ginčijama VAVA sprendimo dalis buvo priimta pažeidžiant jos priėmimo metu galiojusį imperatyvų teisinį reguliavimÄ , todėl neginčijimas administracinių aktų, kurių pagrindu priimta ginčijama administracinio sprendimo dalis, nesudaro pagrindo laikyti teisėta ir pagrįsta VAVA sprendimo dalį, kuria atkuriamos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , esantį miesto teritorijoje.

Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miesto miÅ¡kÄ tvarkos

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai yra iÅ¡imtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pagal nuosavybės grÄ Å¾inimo įstatymų nuostatas, miÅ¡kas ir žemė yra savarankiÅ¡kos nekilnojamojo turto rūšys, kurių nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagrindai ir tvarka skiriasi. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme atskirai reglamentuoti žemės ir miÅ¡ko iÅ¡pirkimo atvejai bei sÄ lygos (Ä®statymo 12 straipsnis). AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimas, o Å¡io įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisių atkÅ«rimas į miÅ¡kÄ , kaip ypatingÄ objektÄ , nepriklausomai nuo to, kur jis yra, taip pat ir mieste, be to, Ä®statymo 6 ir 13 straipsniuose įtvirtinti pažeistų nuosavybės teisių į miÅ¡kÄ atkÅ«rimo pagrindai, tvarka, iÅ¡pirkimas ir kiti klausimai. AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir BirÅ¡tono miestų savivaldybių teritorijose esančiÄ Å¾emę, Å¡ių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtÄ po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Å¡io įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau Å¡i įstatymo nuostata nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju gali bÅ«ti atkurta ir nuosavybės teisė į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ . Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , už žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, kuris nustato atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį

turtÄ sÄ lygas ir tvarkÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas žemė, nors ir priskirta Vilniaus miesto teritorijai

po 1995 m. birželio 1 d., natÅ«ra negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, jeigu ji yra priskirta valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai. Beje, AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 4 punkte įtvirtinta taisyklė, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams ir miÅ¡ko parkams.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklype, esančiame Vilniaus miesto teritorijoje, į kurį pretenduoja atsakovas Z. F. G. (dėl kurio priimtas VAVA ginčo sprendimas), yra 1 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko  (1 t., b. l. 9-10), o, kaip minėta, įstatymas draudžia natÅ«ra atkurti nuosavybę į miÅ¡kus, esančius miesto teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustačius, jog miÅ¡kas yra miesto teritorijoje, jis pagal įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, todėl priklauso Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise; toks miÅ¡kas pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnį yra valstybės iÅ¡perkamas turtas, į kurį nuosavybės teisė natÅ«ra neatkuriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-559/09).

Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, jog nuosavybės teisių į miesto teritorijoje turėtÄ Å¾emę, kurioje yra miÅ¡kas, atkÅ«rimas pretendentams turėjo bÅ«ti vykdomas kaip kaimo vietovėje pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio

6 dalį, todėl neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentai dėl šios teisės normos pažeidimo.

Dėl duomenų apie ginčo sklype esantį miÅ¡kÄ prieÅ¡taringumo

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažymos Nr. 16539 duomenimis apie tai, kad 4,92 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1,00 ha miško, kadangi, apelianto teigimu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo sklype nėra miško.

Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastras, kuris apima visumÄ duomenų apie miÅ¡kus, yra numatytas MiÅ¡kų įstatymu. Ä®gyvendinant MiÅ¡kų įstatymÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatai (toliau - Nuostatai) numato, kad Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ sudaro miÅ¡ko masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenų pagrindu. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro objektas – Lietuvos Respublikos miÅ¡kai, Å¡io kadastro tvarkymo įstaiga – Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba (Nuostatų 4,7,15 punktai). Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro sÄ veika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje (38-41 punktai). Pagal Nuostatų 38 punktÄ , Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos) (Nuostatų 38.2. 38.3 punktai). Minėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tvarkant Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis yra naudojami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau, atsižvelgiant į Å¡ių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir iÅ¡registravimo pagrindus, Å¡ių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai nereiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant bylÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis adm. byloje A146-1189/2009).

Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 16539 apie Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruotų miÅ¡kų taksacines charakteristikas, MiÅ¡kų valstybės kadastro Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos 2008 m. rugpjūčio 29 d. fragmentas Nr. P0808-0063, 2008 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 236 bei jo grafinis priedas patvirtina, jog ginčo žemės sklypas buvo patikrintas vietoje ir nustatyta, jog Å¡iame sklype valstybinės miÅ¡ko žemės plotas pagal MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenis ir natÅ«roje sudaro 1,00 ha (1 t., b. l. 7-11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokie duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais, nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotuose žemės sklypuose esančios miÅ¡ko žemės plotÄ bei miÅ¡ko žemės atitinkamuose sklypuose, kurie, atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo grÄ Å¾inti natÅ«ra, buvimo faktÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2005 m. lapkričio 16 d. - adm. byloje Nr. A7-1733/2005; 2006 m. vasario 9 d. - adm. byloje Nr. A8-762/2006; 2006 m. vasario 12 d. -  adm. byloje Nr. A4-782/2006).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau paminėti miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkytojo pateikti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, jog atsakovui priimant 2004-09-30 sprendimo Nr. 2.4-01-2660 pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ Nr. 2013 į natÅ«ra grÄ Å¾intÄ 4,92 ha žemės sklypÄ pateko 1,00 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, esantis miesto teritorijoje.

Dėl galimybės įvykdyti skundžiamÄ teismo sprendimÄ

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nenurodžius konkrečių žemės sklypo dalies ribų, kuriose yra valstybinės reikšmės miškas, ieškovo teigimu, nebus galimybės įgyventi priimto teismo sprendimo.

Pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektais gali bÅ«ti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miÅ¡ko plotai, augmenijos ir gyvÅ«nijos objektai. Taigi CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miÅ¡ko plotams – kad jie bÅ«tų apibrėžti, o tam bÅ«tini kriterijai yra miÅ¡ko ploto dislokacija tam tikroje teritorijoje ir jo dydis. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame apygardos teismo sprendime (kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ ir pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo akto dalys bei, taikant restitucijÄ , miÅ¡kas grÄ Å¾intas valstybei) nurodyti abu pirmiau įvardyti miÅ¡ko konkretizavimo kriterijai; sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta valstybei grÄ Å¾inamo miÅ¡ko dislokacija ir dydis („žemės sklypo, esančio Vilniaus m. savivaldybėje, RokantiÅ¡kių k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis, kuriÄ sudaro 1 ha plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui“; 1 t., b. l. 247), ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CK 1.109 straipsnio reikalavimų.

Dėl klaidos teismo sprendimo įžanginėje dalyje

Skundžiamo apygardos teismo sprendimo įžanginėje dalyje (1 t., b. l. 243) nurodyti byloje nedalyvavę asmenys: „ieÅ¡kovo atstovė I. Z. , atsakovų atstovai M. B. ir advokatė L. U. , trečiojo asmens atstovas V. M. “, kadangi iÅ¡ 2009 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio (kuriame buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas) protokolo matyti, kad nagrinėjant bylÄ dalyvavo, ne pirmiau nurodyti asmenys, o ieÅ¡kovo atstovas prokuroras R.

K. , atsakovo VAVA atstovė I. Š. , atsakovo Z. F. G. atstovė advokatė Vilma Raklevičienė, atsakovo UAB

„Stiklo briauna“ atstovai advokatas Nerijus Kirkilas ir direktorius T. O. bei trečiojo asmens Aplinkos ministerijos atstovė L. M. (1 t., b. l. 236-237). Be to, bylos duomenimis, teismo

sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti asmenys (I. Z. , M. B. ir advokatė L. U. , V. M. ) nėra ir nebuvo dalyvaujančių byloje asmenų atstovais,

nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylÄ ir nėra duomenų, kad jie  turėjo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar asmeniÅ¡kai, ar kaip atstovai. Kolegijos nuomone, apygardos teismas suklydo, įžanginėje sprendimo dalyje nurodydamas byloje nedalyvavusius asmenis, todėl iÅ¡taisytina Å¡i raÅ¡ymo klaida, patikslinant teismo sprendimÄ , nurodant bylos nagrinėjime dalyvavusius asmenis pagal minėto apygardos teismo posėdžio protokolo duomenis (CPK 276 str.). Tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

             Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimÄ , kurį patikslinti:

teismo sprendimo įžanginėje dalyje vietoje klaidingai nurodytų byloje dalyvavusių asmenų: „ieškovo atstovės I. Z. , atsakovų atstovų M. B. ir advokatės L. U. , trečiojo asmens atstovo V. M. “, įrašyti, kad byla išnagrinėta, dalyvaujant „ieškovo atstovui prokurorui R. K. , atsakovo VAVA atstovei I. Š. , atsakovo Z. F.

G. atstovei advokatei Vilmai Raklevičienei, atsakovo UAB „Stiklo briauna“ atstovams advokatui Nerijui Kirkilui ir direktoriui T. Ū.“.

Teisėjai                                                                                                                     Audronė Jarackaitė

Gintaras Pečiulis

Nijolė Piškinaitė