d7da00f9-36da-4abb-a0b9-c7d3aefaccb6 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1422-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00175-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.6.3; 3.4.3.11 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arjanita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V.

K., ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Arjanita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. K., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. 20 370 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. IeÅ¡kinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2069-480/2019 UAB „Arjanita“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Å i nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 22 d. UAB „Arjanita“ administratoriumi buvo paskirtas V. K.. Nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos UAB „Arjanita“ administracijos vadovu buvo atsakovas A. D.. Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ (o pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 57 straipsnį) įmonės vadovas per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

TÄ pati reikalavimÄ buvusiam UAB ,,Arjanita“ administracijos vadovui A. D. buvo nurodęs ir Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartyje, tačiau atsakovas iki Å¡ios dienos administratoriui nėra perdavęs turto, o į raginimus tai padaryti nereaguoja ir su administratoriumi nebendrauja. Kadangi atsakovas buvo paskutinis UAB ,,Arjanita“ administracijos vadovas, todėl jis turi imperatyviÄ pareigÄ perduoti administratoriui įmonės turtÄ . Buvęs UAB ,,Arjanita“ administracijos vadovas A. D. ne tik kad neperdavė administratoriui įmonės turto, tačiau jam net nepateikė ir įmonės balanso, sudaryto nutarties iÅ¡skelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis bei nepateikė įmonės buhalterinių bei kitų dokumentų už 2019 metus.

Vienintelis įmonės balansas, su kuriuo galėjo susipažinti įmonės administratorius, yra paskutinis UAB ,,Arjanita“ balansas, kuris buvo teiktas valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui už 2017 Å«kinius metus. Pagal šį balansÄ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, jog UAB ,,Arjanita“ turėjo trumpalaikio turto už 20 370 Eur sumÄ t. y. atsargų turėjo už 11 376 Eur, kito trumpalaikio turto už 8 464 Eur ir 530 Eur turėjo sukauptų pajamų, tačiau nei Å¡is, nei joks kitoks įmonės turtas administratoriui nebuvo perduotas.

Atsakomybė atsakovui kyla dėl įmonės turto neperdavimo administratoriui (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu), taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatų paržeidimo, nustatančių bendras juridinio asmens organo pareigas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė įstatymo nustatytų imperatyvių pareigų neatlikimu – įmonės turto neperdavimu administratoriui. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 20 370 Eur (balanse apskaityto trumpalaikio turto vertės) dydžio žalÄ . IeÅ¡kovas žalos dydį grindžia paskutiniu turimu UAB „Arjanita“ balansu. Kilusi žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais – turto neperdavimu – atsakovui perdavus turtÄ Å¾alos nebÅ«tų kilę. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių. IeÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Arjanita“ ieÅ¡kinys priimtas 2020 m. kovo 25 d., atsakovui nustatytas 30 dienų terminas, per kurį jis privalėjo pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais atsakovui A. D. 2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytÄ 30 dienų terminÄ atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinys tenkinamas. CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimÄ už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Arjanita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. K., pareiÅ¡kė atsakovui A. D., kaip faktiniam ir paskutiniam iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvusiam ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Arjanita“ administracijos vadovui, reikalavimÄ dėl 20 370 Eur žalos atlyginimo.

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neperdavė įmonės turto nemokumo administratoriui ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡ viso 20 370 Eur turtinę žalÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų.

VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rÅ«pestingumo pareigos turinio, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiÅ«rėti, kad ir įmonės veikla bÅ«tų teisėta: vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiÅ¡kai atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Ä®statyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Ä®monės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsnis).

Å iuo atveju įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus bÅ«tinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-783-480/2020) iÅ¡kėlė UAB „Arjanita“ bankroto bylÄ . 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, o 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Arjanita“ nutarta likviduoti dėl bankroto.

Likviduojama dėl bankroto UAB „Arjanita“ įregistruota 2017 m. rugsėjo 27 d. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas A. D. nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2017 metus. Nagrinėjamoje byloje likviduojamos dėl bankroto UAB „Arjanita“ nemokumo administratorius iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ â€“ 20 370 Eur – sieja su 2017 m. įmonės balanse nurodyto turto verte.

Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus.

Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialÅ«s reikalavimai, vienas jų – balansas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį sudariusių asmenų. Å ie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumÄ ir teisingumÄ . Jeigu balansas nepasiraÅ¡ytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. NepasiraÅ¡ytas balansas gali turėti tam tikrÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali bÅ«ti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasiraÅ¡ytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

Ä®monės balanse už 2017 m. nurodyta, kad bendrovė turi 20 370 Eur, t. y. 19 840 Eur vertės trumpalaikio turto (į kurį įeina atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Taigi minėtas turtas nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Atsakovo neatlikti veiksmai (įmonės turto neperdavimas) yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiÅ¡kai nenaudingi, prieÅ¡ingi bendrovės veiklos tikslams, tokia veika (neveikimas) negali bÅ«ti laikoma atitinkančia sÄ Å¾iningos ir protingos veiklos standartus. Atsakovas, neatlikęs tokių veiksmų (neperdavęs turto teismo paskirtam nemokumo administratoriui) ir pažeidęs pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai ir protingai bendrovės atžvilgiu, turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.263 straipsnis).

Jeigu atsakovas bÅ«tų perdavęs nemokumo administratoriui įmonės turtÄ , nemokumo administratorius galėtų realizuoti įmonės turtÄ ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl Å¡ių priežasčių civilinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovei (įmonei) padarytos žalos įrodyta. Å ioje byloje atsakovas nemokumo administratoriui jokio 2017 m. balanse nurodyto turto neperdavė. Atsakovas nei nemokumo administratoriui, nei teismui nėra pateikęs jokių atsikirtimų, nurodęs aplinkybių, kad neturi turto, ar ginčijęs balanse apskaičiuoto turto vertę.

Tai, kad atsakovas neperdavė turto, sÄ lygojo žalos bankrutuojančiai įmonei padarymÄ , kadangi įmonės turtas negali bÅ«ti panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriais. Atsakovui neperdavus įmonės turto nemokumo administratoriui, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė dėl to patyrė iÅ¡ viso 20 370 Eur turtinę žalÄ , todėl atsakovas privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 611 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 20 370 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 5,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arjanita“, juridinio asmens kodas 304669358, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. K., naudai 20 370 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (20 370 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 611 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus vienuolika eurų) žyminį mokestį ir 5,82 Eur (penkių eurų 82 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos sprendimÄ už akių priėmusiam teismui paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovė turi teisę per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja Albina Rimdeikaitė