d7d9683c-544a-4aca-9c37-88bf00b4eaa3 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1922-199/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16065-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.9.1; 2.5.1.3.6; 2.5.11.5; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.                                                                    KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 14 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija“ atstovams G.

K., ir advokatei Astai Astrauskienei,atsakovės E. K. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,nedalyvaujant atsakovei E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovei E. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ patikslinusi savo ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgdama į bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės E. K. įsiskolinimÄ už sistemų aptarnavimÄ â€“ 10,26 Eur, už tiekiamÄ Å¡ilumÄ patalpų Å¡ildymui – 643,21 Eur, už tiekiamÄ Å¡ilumÄ vandens paÅ¡ildymui – 287,35 Eur.

Viso už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2005-08-13 iki 2015-06-01 ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 940,82 Eur skolos. Taip pat 54,50 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01, 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 3-7, 140-141). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad AB „Kauno energija“ tiekia centralizuotÄ Å¡ilumÄ daugiabučiam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Minėtame pastate E. K. nuosavybės teise priklauso Negyvenamoji patalpa-Gydymo paskirties patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43,09 kv.m. Minėtos Patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo centralizuotų sistemų, todėl atsakovei centralizuotos šilumos ieškovas neteikia, tačiau nuo centralizuoto šildymo atsijungus vienam ar keliems butams (patalpoms), name lieka šildymo sistema, magistraliniai vamzdžiai, kurių atiduodama šiluma priskiriama bendriems šilumos nuostoliams.

Be kita ko, atsakovei kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkei kyla pareiga su kitais pastato bendrojo naudojimo patalpų savininkais proporcingai asmeninės nuosavybės teise valdomo turto daliai prisidėti prie namo bendrojo naudojimo patalpų priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo ir kitų mokesčių, įskaitant ir Å¡ildymÄ .Pagal LR CK 6.388 str. 2 dalį atsiskaitymo už tiekiamÄ Å¡ilumÄ tvarkÄ nustato Å¡alių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Å ilumos vartotojų ir kitų Å¡ilumos Å«kio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193), LR Å«kio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 (Žin., 2009, Nr. 1-14).

Lietuvos Respublikos Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str. 1 d. nustato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. LR ŠŪĮ 12 str. 2 d. atitinkamai nustato, jog jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Minėtam namui mokesčiai buvo skaičiuojami pagal metodÄ Â Nr.

5. Å io metodo 1.4 punktas nurodo, kad Å¡is metodas yra taikomas tada, kai patalpos kažkurioje namo dalyje yra teisiÅ¡kai atjungtos nuo centralizuotoi Å¡ildymo. Å itame metode yra nurodyta skaičiavimo metodika, pagal kuriÄ nustatoma, kiek namas per mėnesį sunaudoja Å¡ilumos. Pagal metodÄ Nr. 5 įvertinus kiek name yra laiptinių yra priskiriamas koks kiekis iÅ¡ viso sunaudoto Å¡ilumos kiekio yra priskiriamas namo bendro poreikio tenkinimui. Kadangi name yra sumontuota Å¡ildymo sistema, atsakovė turi pareigÄ iÅ¡laikyti namo bendojo naudojimo objektÄ .

Taip pat ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino kad jie nevykdo Å¡ildymo sistemos ar karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros nuo 2006 metų, tam namas pasirenka sistemų prižiÅ«rėtojÄ . Todėl ieÅ¡kovė negali pasakyti, kada tiksliai buvo atjungtas Å¡ildymas namui, nes jis atjungimo nevykdė. DetaliÄ informacijÄ turi turėti sistemų prižiÅ«rėtojÄ .Tiek pagal bendrÄ sias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytÄ Å ilumos Å«kio įstatymÄ atsakovei, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti iÅ¡laidas bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti ar namo bendrų poreikių tenkinimui.Gera valia mokėjimai už patiektÄ ir suvartotÄ Å¡ilumÄ sumokėti nebuvo, todėl susidariusiÄ skolÄ ir delspinigius ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovė E. K. ir jos atstovė nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Atsakovė atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai vadovaujasi bendrosiomis bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančiomis normomis (LR CK 4.76 str., 4.82 str. 7 d., 4.83 str. 3 d.), todėl neteisingai nurodo, kad jai, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai turimai daliai atlyginti išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl šilumos nuostolių, t.y. dėl magistralinių vamzdžių atiduodamos šilumos. Daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra jokių šildomų bendrų patalpų.

Bendrojo naudojimo patalpoje- laiptinėje visa Å¡ildymo sistema yra atjungta nuo centralizuoto Å¡ildymo. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat yra atjungtas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2009-12-30 UAB „Kauno vandenys“ raÅ¡tas „Dėl informacijos adresu (duomenys neskelbtini) pateikimo“, kuriame užfiksuota, kad 2006 m. vasario 24 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) Kaune Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdynas užaklintas už vandens skaitiklių.

Todėl neesant daugiabučiame name Å¡ildomų bendro naudojimo patalpų, AB „Kauno energija“ nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimus grindė teisiniu reglamentavimu, kuris nustato bendraturčio pareigÄ apmokėti už paslaugas, teikiamas iÅ¡imtinai bendrojo naudojimo patalpoms. Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ už bendrųjų patalpų Å¡ildymÄ už laikotarpį iki 2015-06-01, tačiau jau 2014 m. rugsėjo mėnesį visas namas buvo atjungtas nuo cintralizuoto Å¡ildymo, todėl Å¡iluma į namÄ iÅ¡ viso nebebuvo tiekiama.IeÅ¡kovė bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ nepagrįstai sutapatina su jos patirtais Å¡ilumos nuostoliais, dėl ko prieina neteisingos iÅ¡vados, jog atsakovė privalo atlyginti už ieÅ¡kovės patiriamus Å¡ilumos nuostolius.

Å ilumos energija, tekanti magistraliniais vamzdžiais, nėra skirta suÅ¡ildyti bendrojo naudojimo patalpas, kadangi jais Å¡iluma atiteka į daugiabučio namo butus, kuriuose yra centralizuotas Å¡ildymas, tuo tarpu, bendro naudojimo patalpa - laiptinė nėra Å¡ildoma. Taigi Å¡iais magistraliniais vamzdžiais ieÅ¡kovas už atitinkamÄ mokestį tiesiog teikia paslaugas tiems Å¡ilumos vartotojams, kurie naudojasi jo paslaugomis. Pabrėžtina, kad visi Å¡ilumos vartotojai už Å¡ilumos energijÄ , gaunamÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, privalo mokėti kiekvienÄ mėnesį nustatyto dydžio mokestį pagal suvartotÄ energijos kiekį.

Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovė, atjungdami Å¡ildymo įrenginius bendrojo naudojimo patalpoje -laiptinėje, siekė sutaupyti iÅ¡laidas, tenkančias Å¡ildymui Å¡altuoju metų sezonu, taip iÅ¡reiÅ¡kė atsisakymÄ nuo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo.IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kuriuose bÅ«tų nurodyta nuo kokio Å¡altinio ir kokia dalimi suÅ¡yla bendrojo naudojimo patalpa-laiptinė. Svarbu tai, kad bendro naudojimo laiptinė suÅ¡yla ne nuo magistralinių vamzdžių atiduodamos Å¡ilumos, bet nuo iÅ¡ butų sklindančios Å¡ilumos, už kuriÄ Å¡ilumos vartotojai sumoka ieÅ¡kovei ir kitiems Å¡ilumos tiekėjams kiekvienÄ mėnesį.

IeÅ¡kovės patiriami nuostoliai susidaro ne dėl daugiabučio namo bendrųjų patalpų Å¡ildymo, bet dėl jos pačios teikiamų paslaugų atskiriems Å¡ilumos vartotojams. Todėl tai negali bÅ«ti laikoma kaip Å¡ilumos sunaudojimas bendrųjų patalpų Å¡ildymui. LR ŠŪĮ 25 str. 2 d. nustatyta, kad „Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas“.

Å iuo atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo patalpa- laiptinė, daugumos bendraturčių sutarimu nėra Å¡ildoma, todėl vadovaujantis ŠŪĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, prieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kinyje, atsakovė neturiu pareigos mokėti ieÅ¡kovei už paslaugas (bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ), kurių ji iÅ¡ viso nesuteikė. Atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o ( b.l. 20-21) nustatyta, jog atsakovei E. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa- Gydymo paskirties patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su ieÅ¡kove 1994-12-30 sudarė atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartį , pagal kuriÄ iÅ¡ekovė tiekė Å¡ilumÄ atsakovei priklausančioms patalpoms (b.l. 18-19).

IÅ¡ buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad ieÅ¡kovė skolÄ atsakovei skaičiavo už laikotarpį nuo 2000-12-01 iki 2015-06-01 ir tai sudarė 1158,60 (b.l. 23-41). IeÅ¡kovė patikslino savo ieÅ¡kinio reikalavimus, pakeisdama skolos susidarymo laikotarpį pritaikius senaties terminÄ ir skolÄ atsakovei apskaičiavo už laikotarpį nuo 2005-08-13 iki 2015-06-01 (b.l. 140-141). Taip pat ieÅ¡kovė pateikė mokesčių paskaičiavimo iÅ¡klotinę apie sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namuose (b.l. 64-74), bei apie paskaičiuotÄ atsakovės patalpoms (b.l. 75-76).

UAB „Kauno vandenys“ 2006-02-04 planinio patikrinimo metu nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdynas užaklintas už vandens skaitiklių (b.l. 49). Atsakovės E. K. atstovė kreipėsi į AB „Kauno energijÄ â€œ, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu atsakovei yra skaičiuojami mokesčiai (b.l. 50). IeÅ¡kovė pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad mokesčiai yra skaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å ilumos Å«kio įstatymu, LR Daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymu bei LR Civiliniu kodeksu (b.l. 56-58).

Taip pat ieÅ¡kovė 2007-02-19 pateikė paaiÅ¡kinimÄ atsakovei, jog ji privalo mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ (b.l. 94-95). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune Å¡ildymo sistemos schemos matyti, kad name Å¡ilumos tiekimo vamzdžiai praeina namo pogrindžio kanalais po namo pirmo aukÅ¡to grindimis, toliau iÅ¡ Å¡ių pogrindžio vamzdžių kyla stovai į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , antrame aukÅ¡te taip pat pogrindžio kanalais eina per namÄ , o iÅ¡ jų – į radiatorius.

Namo laiptinėje po grindimis eina Å¡ilumos sistemos įvadas į visÄ namÄ (b.l. 83). Byloje pateiktas 2015-11-11 Å¡ilumos objekto tikrinimo aktas patvirtina, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaune, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimas atjungtas nuo 2015-09-18 (b.l. 96-97). Tai taip pat patvirtina ir 2015-09-18 deklaracija apie statybos užbaigimÄ (b.l. 143).Byloje apklausta liudytoja J. P. parodė, kad jų name bendrijos nėra, tačiau name yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad jų name visada buvo labai Å¡alta, todėl jie nusprendė atsijungti nuo centralizuoto Å¡ildymo.

Laiptinėse kažkada stovėjo radiatoriai, bet 1998 metais jie jau buvo nupjauti. Å ildymas visam namui atjungtas apie metus laiko, tačiau kada tiksliai, liudytoja neprisimena. Šildymo sistemas name aptarnavo UAB „Žaidas“. Dėl bendraturčių pareigos atsiskaityti už Å¡ilumos energijÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 643,21 Eur skolos už Å¡ilumos energijÄ , skirtÄ namo bendrųjų poreikių tenkinimui. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad ieÅ¡kovė jokių bendrų namo patalpų neÅ¡ildė.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopÄ padėtį Å¡ilumos energijos vartojimo atžvilgiu.

Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už iÅ¡laidas, skirtas bendram turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms Å¡ildyti. Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų Å¡ildymas, karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymas) turi bÅ«ti apmokėta kaip namo savininkų.

Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v.

SP AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.). Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.

Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v.

V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012). Daugiabučio namo Å¡ildymo sistema ir bendrojo naudojimo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatÄ kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.)Atsakovei E. K. priklausančios patalpos yra daugiabučiame name, kuriam ieÅ¡kovė tiekė Å¡ilumos energijÄ . Nors atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo, tačiau kitų patalpų savininkai centralizuota Å¡ildymo sistema naudojosi.

Å iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai Å¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Taigi, atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtė ir atsakinga už jų tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ . Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butÄ atjungė nuo centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo.

Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos, tad atsakovė, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune savininkė, proporcingai savo daliai, atsako ieÅ¡kovui už namo bendroms reikmėms tiekiamÄ ir bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti sunaudojamÄ energijÄ (CK 4.82 str. 1 d., CK 4.83 str. 3 d., CK 4.76 str.) .Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktas, jog asmuo jam priklausančias patalpas Å¡ildo energija, gaunama iÅ¡ kito Å¡altinio, Å¡ios pareigos nepaneigia tol, kol su kitais bendraturčiais nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v.

V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012).Atsakovė nurodo, kad jų name bendro naudojimo patalpos nėra Å¡ildomos, laiptinėje radiatoriai yra nupjauti, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡ viso neteikia tokių paslaugų, už kurias reikalauja mokėti. Nors atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos neÅ¡ildomos, tačiau Å¡ilumos kiekis buvo paskirstomas ir apskaičiuojamas už namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , vadovaujantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

Pareiga atsiskaityti už Å¡iÄ paslaugÄ nesiejama su tuo, kad atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos neÅ¡ildomos iÅ¡ centralizuotų tinklų, kad yra atjungtos ir Å¡ildomos kitais bÅ«dais. Atsakovė yra bendrojo naudojimo patalpų, kurių dalis lygi jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto santykiui, bendraturtė, todėl proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat vykdyti kitas iÅ¡ įstatymo kylančias pareigas, susijusias su bendraturčių teisėmis ir pareigomis naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant.

Atsakovė neginčija ir neįrodinėja, kad nagrinėjamu atveju jos mokėtina suma buvo apskaičiuota parenkant netinkamÄ metodÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 643,21 Eur už Å¡ilumÄ , skirtÄ patalpų Å¡ildymui, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.Dėl mokesčio už Å¡ilumos kiekio karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o prieteisti iÅ¡ atsakovės 287,35 Eur už tiekiamÄ Å¡ilumÄ vandens paÅ¡ildymui.Kasacinis teismas byloje dėl mokesčio už namo bendrÄ sias konstrukcijas paskirstymo visiems namo gyventojams yra nurodęs, kad kai statinio inžinerinės sistemos nepriklauso nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis) ir užtikrina tik Å¡ių patalpų funkcionavimÄ bei tenkina jų naudotojų poreikius, jos gali bÅ«ti laikomos atskiromis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 dalis).

Tokiu atveju turi bÅ«ti sudaromas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, apraÅ¡as. Sprendimai dėl Å¡ių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali bÅ«ti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad bendrojo naudojimo objektas bÅ«tų įtrauktas į šį apraÅ¡Ä , turi bÅ«ti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

L. ir kt. v. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-79-378/2016).Karšto vandens temperatūros palaikymo funkcija vykdoma, naudojantis bendrais namo inžineriniais tinklais ir tai yra vienas įrenginys, skirtas viso daugiabučio gyvenamojo namo nepertraukiamam aprūpinimui šiluma ir karštu vandeniu užtikrinti. Todėl atsakovei, kaip savo turto (buto) savininkei ir kaip viso namo bendraturtei, tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju inžinerinių tinklų) išlaikymo.

Nors atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo ir karÅ¡tas vanduo tiekiamas nebuvo, tačiau tačiau kitų patalpų savininkai centralizuota Å¡ildymo sistema naudojosi, į jų butus karÅ¡tas vanduo buvo tiekiamas inžinerinėmis konstrukcijomsi, kurios priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir patalpų savininkai privalo rÅ«pintis jų iÅ¡laikymu ir iÅ¡saugojimu. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 287,35 Eur už tiekiamÄ Å¡ilumÄ vandens paÅ¡ildymui taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.Dėl mokesčio už sistemų aptarnavimÄ .IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ir 10,26 Eur už sistemų aptarnavimÄ .

Tai, kad atsakovei priklausančios patalpos yra atjungtos nuo namo centralizuoto Å¡ildymo, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčius už Å¡ildymo sistemų eksploatavimÄ , nes atsakovei, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtei priklauso dalis bendrosios inžinerinės namo įrangos, susidedančios iÅ¡ namo Å¡ilumos tinklų, Å¡ildymo radiatorių, Å¡ilumos mazgų, karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, bei bendrojo naudojimo patalpos (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2 punktas), o mokesčiai už namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ ir priežiÅ«rÄ priskirtini prie iÅ¡laidų bendram turtui iÅ¡laikyti, todėl atsakovei Å¡iuo atveju ne kaip Å¡ilumos vartotojui, o kaip turto savininkei kyla pareiga mokėti ginčijamÄ mokestį (CK 4.76 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Iki 2007 metų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ atliko AB „Kauno energija“, vėliau Å¡i funkcija buvo perduota patalpų savininkų pasirinktam namo administratoriui. IeÅ¡kovė už sistemų aptarnavimÄ praÅ¡o priteisti už laikotarpį iki 2005-08-13, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas.Dėl delspinigių priteisimo.Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustato, kad Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo iÅ¡laidų, ryÅ¡ių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,02 procento delspinigius“.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, bei vadovaujantis anksčiau nurodyta teisės norma, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistini 54,50 EUR dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovės prieteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteisinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinas sumokėtas žyminis mokestis - 28,00 Eur (b.l. 43), 1,71 Eur už duomenų gavimÄ ir 51,43 Eur už teisinę pagalbÄ (b.l. 44,48) ( CPK 93 str., 88 str. 1d. 6p.,9p.).PaÅ¡to iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 96 str. 6 d.) (2 b. l.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269-270 str., teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį patenkinti.

Prieteisti iÅ¡ atsakovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830 naudai 940,82 Eur (devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų ir 82 ct) skolos už Å¡ilumos energijÄ , skirtÄ namo bendrų poreikių tenkinimui, 54,50 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 50 ct) delspinigių už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ( 995,32 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 81,14 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 14 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .                          Teisėja                                                              Olga Å inkarenko